Teisėja Ingrida Kirsnytė                                 Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-470-719/2013

Proceso Nr. 4-08-3-01448-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., paskiriant 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2013-06-05 17.49 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės, galima paklaida 0,02 prom.).

Apeliaciniu skundu V. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog atsižvelgiant į reikalavimą laikytis minimalaus išlaukimo laikotarpio tikrinant asmenį dėl neblaivumo, kyla pagrįstų abejonių, ar alkotesterio rodmenys įvykio metu nebuvo iškreipti, o visos iškilusios abejonės turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai duomenų apie alkotesterio tinkamumą, galiojimą bei metrologinės patikros duomenis. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog byloje esanti ekspertizė negali būti laikoma pagrįsta dėl joje esančių loginių prieštaravimų, kadangi nepagrįstai pirmojo oro pūtimo testo rezultatai buvo susieti su kraujo testo rezultatu, nors šie abu tikrinimo būdai pateikė skirtingus rezultatus. Apeliaciniame skunde dėstoma, jog kraujo mėginio rezultatai gali būti siejami tik su kitais kraujo mėginių rezultatais, o ne su oro pūtimo testo rezultatais, juo labiau kad antrojo ir trečiojo oro pūtimo rezultatai leidžia nustatyti alkoholio pasišalinimo iš organizmo greitį ir kiekį bei rodo, jog įvykio metu nebuvo viršytas įstatymų nustatytas leistinas alkoholio kiekis. Taip pat pabrėžiama, jog oro pūtimo testas atliktas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukciją, kadangi alkotesterio matavimus galima atlikti tik praėjus 15 min. po paskutinio alkoholio panaudojimo, o įvykio metu policijos pareigūnai nekreipė dėmesio į jo nurodytas aplinkybės, jog alkoholį buvo vartojęs prieš 5 minutes, ir oro pūtimo testą atliko iškart jį sustabdžius. Apeliantas pabrėžia, jog pagal susiformavusią teismų praktiką toks matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas yra vienas iš pagrindinių ir esminių, o įvykio metu jis policijos pareigūnams iš karto prisipažino, jog ką tik gėrė alaus, todėl alkotesterio parodymai gali būti netikslūs. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad alkotesterio parodymai rodė visiškai nežymiai viršytą leistiną alkoholio normą, darytina išvada, jog policijos pareigūnai turėjo vadovautis protingumo principu ir pakartotinai patikrinti pareiškėjo blaivumą, ką patvirtina ir formuojama teismų praktika.

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo netenkini ir skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai, dėl ko keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, V. L. skundžiama Panevėžio miesto apylinkė teismo nutartimi pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-06-05 17.49 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės, galima paklaida 0,02 promilės.). V. L. su nustatytu girtumu nesutiko, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą. Iš 2013-06-06-05 VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 41 matyti, kad V. L. 2013-06-05 18.30 val. buvo nustatytas 0,30 promilių girtumas, 2013-06-05 18.45 val. buvo nustatytas 0,27 promilių girtumas, 2013-06-05 18.50 val. buvo paimtas 6 ml kraujo mėginys bei nustatyta, jog šio asmens kraujuje rasta 0,34 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgęs į administracinio teisės pažeidimo byloje esančius neaiškumus dėl V. L. neblaivumo įvykio metu Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-07-01 paskyrė ekspertizę, siekdamas nustatyti, ar V. L. 2013-06-05 17.49 val., sustabdytas policijos pareigūnų automobilį vairavo būdamas neblaivus. 2013-09-02 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-59/2013, kuriame buvo pateikta išvada, jog 2013-06-05 17.49 val. V. L. automobilį vairavo būdamas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio būklėje).

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados yra argumentuotos, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. L. 2013-06-05 17.49 val. byloje nustatytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio.

Atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktas ekspertizės aktas yra nelogiškas ir nepagrįstas dėl jame esančių prieštaravimų bei dėl nepagrįsto oro pūtimo testo rezultato siejimo su kraujo tyrimo rezultatu, dėl ko šiuo ekspertizės aktu negalima remtis. Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti byloje esančiu ekspertizės aktu, apylinkės teismas tinkamai įvertino minėtą aktą ir juo, kaip vienu iš įrodymų šaltiniu, rėmėsi priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėtina ir tai, jog pateikiant ekspertizės aktą buvo remtasi ne tik policijos pareigūnų specialia technine priemone – alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, tačiau ir paties V. L. pristatytais duomenimis iš sveikatos priežiūros įstaigos, kuriuose buvo užfiksuoti oro pūtimo testo bei kraujo tyrimo duomenys.

Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš esmės apelianto teisės pažeistos nebuvo, kadangi jis pats po policijos pareigūnų patikrinimo nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur gauti rezultatai byloje esančiame ekspertizės akte buvo įvertinti bei išanalizuoti. Šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis pagrįstai konstatavo, jog V. L. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 12 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                             Artūras Ridikas