Civilinė byla Nr. e2A-271-775/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06562-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

2.3.2.7.; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1.; 2.6.37.;

3.3.1.14; 3.3.1.19

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 4 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui E. A. ir atsakovo E. A. patikslintą priešieškinį ieškovei J. A. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. A. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo E. A. (toliau – atsakovas) kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „A.“; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir šalių/dukra), po 424 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovo 1 862 Eur įsiskolinimą už P. A. išlaikymą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. iki bylos iškėlimo teisme dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį atsakovo sumokėtų įmokų sumos AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal asmenines kredito sutartis Nr. BKS/14/1542-1 ir Nr. BKS/14/1542-2 laikotarpyje nuo kredito sutarčių sudarymo (pakeitimo) iki 2022 m. vasario 20 d., t. y. 23 449,22 Eur (46 898,43 Eur/2); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ atsakovui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė, bendrovė) išmokėtų sumų pagal įmonės ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis, t. y. 27 500 Eur (55 000 Eur / 2); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį atsakovo (kreditoriaus) turimos reikalavimo teisės į skolininką (duomenys neskelbtini) gauti akcininkui (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų (138 519,03 Eur) išmokėjimą pagal įmonės ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis, priskaičiuotas laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. 69 259,51 Eur (138 519,03 Eur /2); pripažinti (duomenys neskelbtini) šeimos turtu ir įsteigta jungtinės veiklos pagrindu; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų, 1 450 Eur nominalios vertės (2 900 Eur/2); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį (duomenys neskelbtini) deklaruotų ir akcininkui, t. y. atsakovui, išmokėtų dividendų (142 988 Eur) sumos, t. y. 71 494 Eur (142 988 Eur/2); asmeninės atsakovo prievolės pagal 2008 m. liepos 15 d. sudarytas kreditavimo sutartis Nr. BKS/14/1542-1 ir BKS/14/1542-2 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui statuso nekeisti, t. y. atsakovo prievolę kreditoriui palikti atsakovo asmenine prievole; ieškovės prievolę pagal 2022 m. kovo 15 d. UAB „Tele2“ Pildyk telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartis Nr. 33.2A-64802393-42720 dėl įrangos išsimokėtinai 24 mėn. 348,78 Eur sumai pripažinti ieškovės asmenine prievole; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ atsakovo arba už jį laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 20 d. sumokėtų baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų paskirtų baudų sumos, t. y. 4 952,64 Eur (9 905,28 Eur/2); priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nuo 2022 m. vasario 20 d. ieškovė išsikėlė gyventi atskirai su dukra ir šalys nuo 2022 m. vasario mėnesio faktiškai nebeveda bendro ūkio. Ieškovei su dukra išsikėlus iš bendrų namų, atsakovas atsisako mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Dukters poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga suma 847 Eur. Įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 vasario mėnesio iki kreipimosi su ieškiniu dienos sudaro 1 862 Eur. Atsakovas iki santuokos sudarymo vykdė komercinę veiklą buvo įsteigęs individualią įmonę, kurioje nuo 2005 m. liepos 1 d. dirbo ir ieškovė. Vėliau įmonė buvo uždaryta ir 2011 metais įsteigta (duomenys neskelbtini), kurioje nuo 2011 m. gegužės 2 d. dirbo ir ieškovė. Naujai įsteigtos įmonės apyvartinėms lėšoms atsakovas skolinosi iš ieškovės brolio bei tėvų. Bendrovės vykdoma veikla buvo orientuota į tarptautinę prekybą. Ieškovė labai stengėsi dėl naujo verslo, nes manė, kad įmonė yra įsteigta šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė buvo atsakinga už tiekėjų, gamintojų paiešką, kontaktų užmezgimą, užsakymų derinimą, nes atsakovas nemoka anglų kalbos, o didžioji tiekėjų dalis buvo iš Vakarų Europos šalių. Ieškovė tvarkė įmonės elektroninį paštą, organizavo darbo komandiruotes pas tiekėjus bei į tarptautines parodas Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, vertėjavo, rengė sutartis, derino jų vertimus iš/į anglų kalbos. Be ieškovės žinių ir gebėjimų įmonės veiklos pradžia ir augimas nebūtų buvę įmanomi. Be to, ieškovė buvo įmonės pavadinimo bei įmonės registruotų prekių ženklų kūrėja ir autorė, jos kurtos ir administruotos įmonės interneto svetainės, jose naudota medija, grafikos apdorojimo programomis kurti logotipai, iškabos, vizitinės kortelės, prekių nuotraukos, lankstinukai. Ieškovė po šalių dukters gimimo – (duomenys neskelbtini) atsikraustė gyventi į atsakovo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas tuo metu ankstesnės santuokos dar nebuvo nutraukęs. Nuo to laiko buvo vedamas bendras ūkis ir kartu dirbama, iš pradžių E. A. įmonėje, vėliau – įsteigtoje (duomenys neskelbtini). Abi įmonės buvo registruotos šalių gyvenamosios vietos adresu ir kitos buveinės neturėjo. Šalių gyvenimo kaip šeimos faktą nuo 2005 metų patvirtina dukters gimimas, gyvenimas kartu sutapo su darbo kartu pradžia, net pažinties pradžioje šalys dėl to ir pradėjo bendrauti, kad atsakovui reikėjo pagalbos dėl jo individualios įmonės veiklos. Kai šalys susipažino, atsakovo įmonė užsiėmė viešbučių, barų virtuvių įrengimu, tačiau atsakovas norėjo keisti veiklos pobūdį ir pradėti prekiauti buitine chemija. Tam reikėjo ieškoti tiekėjų, gamintojų, pakuotojų, etikečių gamintojų ir kt. ir ieškovė padėjo atlikti šiuos darbus, t. y. ieškovė rinko informaciją, o atsakovas toliau sprendė, ką daryti. Kai dukrai suėjo trys metai ir baigėsi vaiko priežiūros atostogos, bendru sutarimu ieškovė iš individualios įmonės buvo atleista ir metus laiko, iki (duomenys neskelbtini) steigimo, dirbo pagal prekybos verslo liudijimą, pardavinėjo atsakovo įmonės prekes. Veiklos sritis buvo panaši – importas-eksportas, tarptautinė prekyba plataus vartojimo prekėmis. 2012–2013 metais, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ieškovė dirbo viena, laikinai ėjo įmonės direktorės pareigas. Darbą šeimos įmonėje ieškovė nutraukė 2017 metais. Kadangi šalys per 17 bendro gyvenimo metų įgijo bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovei teismo sprendimu turi būti pripažinta ½ dalis (duomenys neskelbtini) akcijų. 

3.       Atsakovas atsiliepimu su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, siekdama pateisinti savo išsikėlimą gyventi atskirai ir nutraukti santuoką dėl savo pačios kaltės, pasirinko kaltinti atsakovą psichologiniu, emociniu ir finansiniu smurtu, tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos. Nuo 2021 metų vasaros pradžios ieškovė nustojo su atsakovu bendrauti kaip su šeimos nariu, vyru, nebebuvo vedamas bendras ūkis, buitis, gyvenimas kartu, nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio pradžios ieškovė su dukra darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio vakaro gyveno bendrai Palangoje, o nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro būdavo Gargžduose. Ieškovė 2022 metų sausio mėnesį ar vasario mėnesio pradžioje susipažinusi su kitu vyriškiu, pradėjo su juo artimai ir intensyviai bendrauti ir draugauti, o nuo 2022 metų sausio mėnesio ieškovė su dukra praktiškai jau bendrai kartu nebegyveno, visą tą sausio mėnesį buvo kažkur kitur, todėl turi būti laikoma, kad bendras faktinis gyvenimas ir buitis tarp šalių buvo nutrauktas dar 2022 metų sausio mėnesio pradžioje, o vasario mėnesį ieškovė tik išsikraustė. Atsakovas nurodė, kad šalių dukrai bylos nagrinėjimo metu sukako 18 metų, ji tapo pilnamete, todėl materialinės paramos klausimą iki tol, kol mokysis mokymo įstaigos dieniniame skyriuje ir jį baigs, ketina derinti ir spręsti asmeniškai tiesiogiai su dukra, o ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą turi būti atmestas. Atsakovas savo iniciatyva bei vykdydamas teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teikė išlaikymą dukrai ir pripažino, jog iki pilnametystės susidaręs 1 596 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, kurį įsipareigojo pervesti dalimis tiesiogiai dukrai į jos asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą banke per 6 mėnesius. Iki susipažįstant su ieškove, atsakovas sėkmingai vykdė komercinę veiklą per savo įsteigtas individualias įmones, turėjo pajamų, pelno, taip pat turėjo sukaupęs nemažai piniginių lėšų, kurias vėliau investavo į naujai įsteigtą (duomenys neskelbtini). Kadangi naujai įsteigtai įmonei bankai kreditų nesuteikė, kad būtų galima vykdyti komercinę veiklą, apyvartinėms lėšoms buvo paskolintos (investuota į (duomenys neskelbtini)) atsakovo asmeninės lėšos ir santaupos, kurias turėjo dar iki pažinties su ieškove iš ankstesnės savo komercinės veiklos. Apie investuotas pinigines lėšas, turimą ir investuotą tų piniginių lėšų kiekį ieškovė nežinojo ir tuo metu nesidomėjo. Ieškovė nei tuo metu, nei vėliau į atsakovo steigiamą (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų neinvestavo, neprisidėjo prie jos steigimo, neskolino įmonei savo piniginių lėšų. Atsakovo išsimokėta piniginių lėšų suma 55 000 Eur yra dalinis jo kaip akcininko bendrovei suteiktos paskolos grąžinimas. (duomenys neskelbtini) nebuvo steigiama ar įsteigta kaip šeimos verslas, bendrovės steigimas buvo tik atsakovo mintis ir iniciatyva. Verslo veikla į (duomenys neskelbtini) yra perkelta iš atsakovo anksčiau įsteigtos individualios įmonės E. A. įmonė, kuri buvo įsteigta (duomenys neskelbtini). Po perkeltos veiklos į naujai įsteigtą bendrovę šios individualios įmonės veikla buvo sustabdyta. Svarstymo ir pokalbių, kad ieškovė taip pat turės dalį įmonės akcijų, kad galėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrovės veiklos ar joje darbuosis, kaip samdomas darbuotojas, tada ir vėliau visiškai nebuvo. Ieškovė buvo įdarbinta jo įmonėje tik tada, kai pastojo, tam, kad gautų kažkokias pajamas, o vėliau – vaiko priežiūros išmokas. Ieškovė faktiškai nieko nedirbo, tik buvo rodomos oficialios pajamos ir nuo jų mokami mokesčiai. Ieškovė dar iš anksčiau (iki bendrovės registracijos) ir tuo metu ieškojosi darbo kitur. Neradusi ir negavusi norimo darbo, buvo įdarbinta bendrovėje. Eilę metų ieškovė, kai šalys gyveno kartu, niekur nedirbo ir tik todėl, kad turėtų socialines garantijas, buvo įdarbinta iš pradžių individualioje įmonėje, o po to (duomenys neskelbtini). Ieškovė į (duomenys neskelbtini) nėra padariusi jokių įnašų pinigais ar kitokiu turtu, nėra prisidėjusi savo realiu ir faktiniu darbu. Bendrovė per visą laikotarpį neveikė pelningai, eilę metų dirbo nuostolingai, turi finansinių skolų, skolos didesnės už turimus finansinius išteklius, todėl negali būti pripažinta ieškovei asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų ar 1 450 Eur jų nominalios vertės. Ieškovės teiginys, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, neatitinka tikrovės. Ieškovė veikloje nedalyvavo nei darbu, nei žiniomis, veikla nesidomėjo, tik naudojosi pajamomis, rezultatais ir siekė asmeninės naudos. (duomenys neskelbtini) ieškovė įforminta tik formaliai, darbo funkcijų neatlikdavo, kai reikėdavo kalbėti anglų kalba, tai atlikdavo labai nenoriai ir dėl to priekaištaudavo atsakovui. Internetinę svetainę pradėjo daryti, tačiau iki galo jos nesutvarkė, todėl tam atsakovas samdė įmonę. Patvirtino, kad tuo metu, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo perdavęs banko bei bendrovės duomenis ieškovei. (duomenys neskelbtini) pelno yra uždirbusi tik per 2022 finansinius metus. Įmonė tai deklaravo ir atsakovui, kaip akcininkui, skyrė išmokėjimui dividendus tik už per 2022 finansiniais metais uždirbtą grynąjį pelną. Dokumentaliai ir buhalteriškai buvo deklaruota, kad išmokėta 142 988 Eur, bet ši nurodyta suma tik skirta ir deklaruota. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir mokesčių įstatymus, nuo 142 988 Eur, skirtų ir deklaruotų dividendų Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyta prievolė ir sumokėta GPM 15%, sumoje 21 448 Eur, todėl akcininkui po mokesčių išmokėta 12 154 Eur suma. Ieškovė nuo 2022 metų vasario mėnesio pradžios šeimoje nebegyveno, bendros buities ir bendro ūkio nebevedė, todėl šalių pajamos ir įsipareigojimai nuo 2022 m. sausio 31 d. tapo faktiškai ir juridiškai tik asmeniniai, atskiri. Be to, ieškovė nenurodė už kokius finansinius metus ar laikotarpį teikia reikalavimą, nepateikė skaičiavimų, konkrečių ir detalių faktų ir įrodymų, kad dividendai buvo priskaičiuoti ir išmokėti akcininkui.

4.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; įpareigoti ieškovę grąžinti pasisavintus aukso dirbinius: auksinę moterišką grandinėlę, kabinamą ant kaklo 480 Eur vertės, auksinį pakabuką grandinėlę ant kaklo lapo dizaino 520 Eur vertės, auksinius dekoratyvinius moteriškus žiedus 1 200 Eur vertės; priteisti atsakovui atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu; apmokėtas sumas už mokslus ir darbo priemones – apmokėtą mokymąsi (duomenys neskelbtini) 2 200 Lt x 3 metai, iš viso 6 600 Lt (1 911,49 Eur); kirpėjos mokymosi (duomenys neskelbtini) išlaidas 1 000 Eur, kirpėjos inventoriaus (įrankių) ir žaliavų pirminiam pirkimui 800 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai sumokėtas skolas pagal ieškinius bankui „Snoras“, antstolei M. T., laiduotojai S. V., visas bylinėjimosi išlaidas, banko kuratoriaus išlaidas, iš viso 7 975,86 Eur; nutraukus santuoką dėl ieškovės kaltės priteisti atsakovui atlyginti moralinę žalą – 20 000 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, dėl ieškovės neištikimybės. Atsakovas grynaisiais pinigais apmokėjo ieškovės studijas (duomenys neskelbtini). Ieškovei nusprendus mokytis privačiuose kirpėjų kursuose, atsakovas davė pinigus grynais, kad dalimis apmokėtų už mokslus kursuose, taip pat kirpėjos savarankiško darbo pradžiai davė lėšų priemonių ir įrankių įsigijimui. Pradėjus gyventi kartu (duomenys neskelbtini) ieškovė nuslėpė nuo atsakovo, kad turi savo asmeninių skolų ir finansinių įsipareigojimų bankui, kurių nevykdo. Tada atsakovas davė pinigus ieškovei grynais, kad įneštų į banką ir pavedimais atsiskaitytų su kreditoriumi banku, laiduotoja ir antstole. Šalims gyvenant kartu ir pasitikint vienas kitu, jokių skolos raštelių ar bankinių pavedimų nebuvo daroma. Gyvenant kartu ieškovei buvo davęs nešioti asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausiusius aukso dirbinius, papuošalus, kuriuos turėjo daug seniau, iki pažinties su ieškove, kurie buvo atsakovo pirkti dar tarybiniais metais. Išsikraustydama, išeidama iš namų ieškovė savavališkai pasiėmė ir pasisavino duotus nešioti aukso dirbinius, papuošalus.

6.       Ieškovė nurodė, kad nėra pasisavinusi jokių atsakovui priklausančių aukso dirbinių bei abejojo dirbinių nurodyta jų verte. Nurodė, kad studijas ji apmokėjo savo lėšomis ir su savo tėvų pagalba, be to, pirmus dvejus mokslo metus kolegijoje šalys vienas kito net nepažinojo, 2005 metais šalys bendro ūkio nevedė, kartu nesusituokus pradėjo gyventi tik (duomenys neskelbtini). Nesutiko su atsakovo reikalavimu kompensuoti jam kirpėjos mokymus ir inventorių, kadangi įstatymų leidėjas nenumato prievolės santuokos nutraukimo metu kompensuoti mokymosi išlaidų kitam sutuoktiniui. Be to, po kursų užbaigimo kirpėjos darbas tapo ieškovei pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ji išlaikė ir išlaiko ne tik save, bet ir dukrą. Ieškovės turėtos asmeninės skolos, susidariusios iki pažinties su atsakovu, buvo dengiamos iš ieškovės pajamų. Jeigu teismas spręstų priešingai, ieškovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes po paskutinio mokėjimo, kuris buvo atliktas iki santuokos sudarymo, praėjo beveik 12 metų. Kadangi tarp šalių sudaryta santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

7.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, UAB „Tele 2“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė.

8.       Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad tiek ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui 424 Eur dydžio išlaikymą, tiek atsakovo sutinkamas mokėti 266 Eur dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau pažymėjo, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – „A.“, atsakovui – „A“. Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė. Pripažino (duomenys neskelbtini) įsteigtą jungtinės veiklos pagrindu. Priteisė ieškovei ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų. Priteisė ieškovei iš atsakovo 60 770 Eur dividendų, 10 901,37 Eur ir 3 504,54 Eur kompensacijas už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą, 27 500 Eur palūkanų, išmokėtų atsakovui iš (duomenys neskelbtini), ½ dalį atsakovo (paskolos davėjo) turimos turtinės reikalavimo teisės į skolininką (duomenys neskelbtini) gauti atsakovui (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą pagal (duomenys neskelbtini) ir atsakovo 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d. sudarytas paskolos sutartis, laikotarpiu nuo santuokos sudarymo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prievolę pagal tarp atsakovo ir AS „Citadele banka“ 2008 m. liepos 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542 po santuokos nutraukimo pripažino asmenine atsakovo prievole. Prievolę pagal tarp ieškovės ir UAB „Tele2“ 2022 m. kovo 15 d. sudarytą telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartį Nr. 33.2A-64802393-42720 po santuokos nutraukimo pripažino asmenine ieškovės prievole. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 19 d., iki vaiko pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovės naudai. Į priteistino išlaikymo dydį įskaitė pinigines lėšas, gautas vykdant 2022 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Priteisė iš atsakovo 1 862 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą ieškovės naudai. Kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį nusprendė atmesti. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 332 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 102,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 522 Eur, o iš atsakovo – 2 060 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovės 29,96 Eur, o iš atsakovo – 157,31 Eur valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti, o 2024 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10.       Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. A..

11.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 7 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (nuo 2005 m. spalio 5 d. iki 2009 m. sausio 7 d. nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos), nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2010 m. balandžio 13 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. gegužės 16 d. dirbanti pagal patentą, nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. spalio 31 d. įsigijusi verslo liudijimą, nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. spalio 1 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 14 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2020 m. birželio 2 d. įsigijusi verslo liudijimą.

12.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. kovo 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

13.       (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 3 d. akcininko sprendimu Nr. 8 nuspręsta direktoriui E. A. mokėti nuo 2022 m. sausio 3 d. 950 Eur dydžio darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) įregistruota E. A. įmonė.

14.       Tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus E. A., 2013 m. gruodžio 5 d. pasirašyta sutartis dėl palūkanų nemokėjimo, kuria susitarta, kad pagal paskolos sutartis, pasirašytas 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d., išmokėti priskaičiuotų palūkanų už visą laikotarpį paskolos davėjas (E. A.) neprašo, abipusiu susitarimu dėl (duomenys neskelbtini) sudėtingos finansinės padėties ir pelno nebuvimo paskolos davėjas pagal nurodytas paskolos sutartis atsisako priskaičiuoti palūkanas nuo sutarčių įsigaliojimo datų, palūkanos paskolos davėjui nepriskaičiuojamos.

15.       2023 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimu Nr. 11 nuspręsta patvirtinti bendrovės 2022 m. metinę finansinę atskaitomybę, patvirtinti bendrovės 142 988,15 Eur grynąjį pelną, patvirtinti bendrovės 121 539,93 Eur grynąjį pelną po mokesčių, patvirtintą bendrovės 121 540 Eur grynąjį pelną po mokesčių išmokėti dividendais akcininkui E. A..

16.       Pagal (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, 2023 m. kovo 22 d. išmokėta 121 540 Eur dividendų E. A., 2023 m. birželio 30 d. išmokėta 55 000 Eur E. A. (nurodyta paskirtis – dalinis paskolos grąžinimas).

17.       Iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu pervedė 266,83 Eur, paskirtis – išlaikymas P. A., atsakovas atliko mokėjimo nurodymus ieškovei 270 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas laikinosios apsaugos priemonės pagal 2022 m. spalio 24 d. teismo nutartį, išlaikymas P. A.: 2022 m. spalio 27 d., 2022 m. lapkričio 28 d., 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. sausio 28 d., 2023 m. vasario 25 d., 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. balandžio 28 d., 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 27 d., 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 28 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. gruodžio 29 d.

18.       Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą, sprendė, kad sutuoktiniai bendro gyvenimo ir ūkio neveda nuo 2022 m. sausio mėn. Iki šalių apsigyvenimo skyrium šalių santykiai ilgą laiką buvo konfliktiški, skyrėsi šalių suvokimas ir įsitikinimai apie tam tikras bendro gyvenimo kartu sritis, vertybės, poreikiai. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

19.       Šalys po santuokos nutraukimo viena iš kitos išlaikymo neprašė, todėl teismas išlaikymo nepriteisė.

20.       Šalių santuoką nutraukęs dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo.

21.       Įvertinęs šalių prašymus ir tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę „A.“, atsakovui – „A.“ (CK 3.69 straipsnis).

22.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 253 straipsnio 4 dalies nuostatomis, netenkino atsakovo tik baigiamųjų kalbų metu pareikšto prašymo taikyti teisines pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium.

23.       Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) šeimos turtu ir įsteigta jungtinės veiklos pagrindu bei pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų, 1 450 Eur nominalios vertės (2 900 Eur/2), teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šalys nuo 2005 metų gyveno kartu, augino šalių dukrą, vedė bendrą ūkį. Šalys bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas mokėdavo kreditą bankui už butą, kuriame šalys gyveno, bei už komunalines paslaugas, ieškovė pirkdavo maistą bei kitus šeimai reikalingus daiktus.

24.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas nemokėjo anglų kalbos, todėl ieškovė versdavo dokumentus, bendraudavo su užsienio šalių verslo partneriais ir klientais, vykdavo kartu su atsakovu į komandiruotes užsienyje. Be ieškovės žinių ir gebėjimų įmonės veiklos pradžia ir augimas nebūtų buvę įmanomi. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji buvo įmonės pavadinimo bei įmonės registruotų prekių ženklų kūrėja ir autorė, jos kurtos ir administruotos įmonės interneto svetainės, jose naudota medija, grafikos apdorojimo programomis kurti logotipai, iškabos, vizitinės kortelės, prekių nuotraukos, lankstinukai, dalį šios informacijos atsakovė tebeturi skaitmeniniame formate, įmonės socialinių tinklų ir Google paieškos sistemos paskyros iki šiol tebėra susietos su ieškovės paskyromis.

25.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta P. A. nurodė, kad ieškovė dirbdavo kartu su atsakovu, važiuodavo į (duomenys neskelbtini) prekiauti, ji pati kartu su ieškove važiuodavo į sandėlį tvarkytis, ieškovė kūrė įmonės internetinę svetainę, dirbo ir kaip vertėja, nes atsakovas nemokėjo anglų kalbos.

26.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė 2012–2013 metais, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, dirbo viena, laikinai ėjo įmonės direktorės pareigas. Byloje pateikti atsakovo ieškovei rašyti laiškai, kai atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad ieškovė atliko visas įmonės direktorės pareigas, t. y. derino sutartis, atliko mokėjimus, bendravo su klientais ir t. t.

27.       VSDFV pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad ieškovė nuosekliai dirbo E. A. įmonėje bei (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, kad ieškovė buvo įdarbinta jo įmonėje tik dėl to, kad niekur nedirbo, tam, kad gautų oficialias pajamas ir atitinkamai gautų vaiko priežiūros išmokas iš valstybės, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2005 m. liepos 1 d. buvo įdarbinta E. A. įmonėje, taigi iki darbo atsakovo individualioje įmonėje ieškovė dirbo kitoje įmonėje ir gaudavo pajamas.

28.       Iš ieškovės prie 2024 m. birželio 13 d. prašymo pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoja (vadybininkė) išrašydavo sąskaitas klientams, raštai, rašyti anglų kalba ir pasirašyti J. J., (duomenys neskelbtini) vizitinėje kortelėje kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog pateikti dokumentai suklastoti ir neatitinkantys tikrovės, jog buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl dokumentų klastojimo ir pan., byloje nepateikta. Atsakovas deklaratyviai nurodė, kad nurodyti dokumentai lengvai galėjo būti suklastoti arba savavališkai ieškovės paimti iš jo kompiuterio tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu. Teismo nuomone, tai, kad ieškovė gavo tam tikrus dokumentus apie bendrovės veiklą, kaip tik patvirtina, jog ieškovė faktiškai dalyvavo bendrovės veikloje ir atliko darbines funkcijas, o ne tik buvo formaliai įdarbinta, kaip teigia atsakovas.

29.       Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įkūrimui buvo skolintos lėšos iš jos tėvų ir brolio. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės brolis T. J. paaiškino, kad tiksliai nepamena, bet skolino atsakovui pinigines lėšas, apie 8 000–9 000 Lt, paskola grąžinta. Ieškovei finansiškai padėdavo tėvai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės tėvas P. F. J. nurodė, kad galimai 2010–2011 metais jis paskolino atsakovui 10 000 Lt, pervedė banko pavedimu, atsakovas skolą grąžino pakankamai greitai. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovės motina V. J. paaiškino, kad jos sutuoktinis P. F. J. paskolino atsakovui pinigines lėšas, nes tam tikru metu atsakovas turėjo finansinių sunkumų.

30.       Teismas įvertino, kad byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. banko sąskaitų išrašų ar paskolos sutarčių, iš kurių būtų galima nustatyti, kada konkrečiai ir kokiu tikslu buvo skolintos piniginės lėšos, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog (duomenys neskelbtini) įkūrimui buvo naudotos iš ieškovės tėvų ir brolio skolintos piniginės lėšos.

31.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių bei liudytojų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) įkūrimui buvo panaudotos lėšos, sukauptos iš E. A. įmonės veiklos, tačiau bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Bylos medžiaga patvirtina, jog nors ieškovė neinvestavo asmeninių piniginių lėšų į E. A. įmonę ar (duomenys neskelbtini), tačiau prisidėjo savo nuosekliu ir ilgalaikiu darbu.

32.       Šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau įvertinus tai, kad gyvendamos kartu ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, t. y. sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise įmonę, remiantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis jungtinę asmenų veiklą bei jos rezultatą, teismas padarė išvadą, jog šalys per maždaug šešiolika bendro gyvenimo metų įgijo bendrąją dalinę nuosavybę, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu tenkino. Įvertinęs abiejų šalių indėlį į (duomenys neskelbtini) įkūrimą bei veiklos vystymą, teismas preziumavo, kad šalių dalys bendrovėje lygios ir ieškovei pripažino nuosavybės teisę į ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų.

33.       Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2023 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimu Nr. 11 nuspręsta patvirtinti bendrovės 2022 m. metinę finansinę atskaitomybę, patvirtinti bendrovės 142 988,15 Eur grynąjį pelną, patvirtinti bendrovės 121 539,93 Eur grynąjį pelną po mokesčių, patvirtintą bendrovės 121 540 Eur grynąjį pelną po mokesčių išmokėti dividendais akcininkui E. A.. Pagal (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, 2023 m. kovo 22 d. atsakovui išmokėta 121 540 Eur dividendų. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, gyventojų pajamų mokestį už išmokamus dividendus apskaičiuoti, išskaityti deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą turi pareigą dividendus išmokantis asmuo, taigi šiuo atveju (duomenys neskelbtini), todėl spendė dėl 121 540 Eur akcininkui išmokėtinų dividendų sumos padalijimo ir priteisimo. Nustatęs, jog (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis (duomenys neskelbtini) akcijų, nepaisant to, kada nutrūko šalių santuokinis gyvenimas ir kokiai datai taikytinos sutuoktinių turtinių teisių pasekmės, teismas sprendė, kad ieškovė, kaip (duomenys neskelbtini) akcininkė, turi teisę į ½ dalį išmokėtų dividendų ir iš atsakovo ieškovei priteisė 60 770 Eur dividendų.

34.       Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl 1 911,49 Eur (6 600 Lt) skolos iš ieškovės už atsakovo apmokėtas ieškovės studijas (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kiek ir kokiu laikotarpiu kainavo ieškovės studijos ir kas už jas mokėjo. Nors ieškovė teigė, kad už studijas sumokėti padėjo tėvai, o teismo posėdyje liudytojais apklausti P. F. J. ir V. J. nurodė, jog nežinojo apie ieškovės skolas už studijas, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas iš asmeninių piniginių lėšų sumokėjo nurodytą sumą už ieškovės studijas, todėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 1 911,49 Eur už atsakovo apmokėtas ieškovės studijas teismas netenkino kaip nepagrįsto ir neįrodyto.

35.       Spręsdamas dėl atsakovo sumokėtų skolų pagal ieškinius bankui „Snoras“, antstolei M. T., laiduotojai S. V. ir visų bylinėjimosi, banko kuratoriaus išlaidų, t. y. 7 975,86 Eur, priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atsakovas iš dalies padėjo apmokėti susidariusias skolas bankui, laiduotojai S. V., antstolio bei teismo išlaidas, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad visi įvykiai vyko prieš beveik 20 metų, negalėjo nurodyti konkrečių sumų, kiek kuri iš šalių mokėjo, iš kur buvo gautos piniginės lėšos, kuriomis buvo apmokėtos skolos ir pan. Rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, atsakovas neįrodė, jog būtent jo asmeninėmis lėšomis buvo apmokėti visi ieškovės asmeniniai įsiskolinimai AB bankui „Snoras“, S. V., antstolio ir teismo išlaidos, todėl atsakovo reikalavimo netenkino.

36.       Dėl ieškovės prašomų priteisti ½ dalies atsakovo sumokėtų įmokų sumos AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal asmenines kredito sutartis laikotarpiu nuo kredito sutarčių sudarymo (pakeitimo) iki 2022 m. vasario mėn. 20 d., t. y. 23 449,22 Eur (46 898,43 Eur / 2), teismas nurodė, kad šalys nuo 2005 metų apsigyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Nuo 2005 metų iki šalių santuokos sudarymo, pripažinus, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir savo bendrais veiksmais, darbu, investicijomis sukūrė verslą, t. y. jungtinės veiklos pagrindu įgijo (duomenys neskelbtini), taip pat iš šios įmonės veiklos gaudavo pajamas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei CK nuostatomis, laikytina, kad jungtinės veiklos pagrindu šalys įgijo bendrąją dalinę nuosavybę – (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog šalių gaunamos pajamos buvo bendros, naudojamos bendrai šalių poreikiams tenkinti ir šalių valia buvo kiekvienos iš šalių gaunamas pajamas laikyti jungtinės veiklos rezultatu, nepateikta. Šalys bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovas visada mokėdavo kredito įmokas bankui, už komunalines paslaugas, o ieškovė pirkdavo maistą, drabužius, dukters poreikiams patenkinti reikalingus daiktus. Todėl teismas pripažino, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį laikotarpiu nuo kredito sutarties sudarymo iki santuokos sudarymo sumokėtų kredito įmokų.

37.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Įvertinęs tai, kad nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) šalių gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog pagal tarp atsakovo ir AS „Citadele banka“ 2008 m. liepos 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė, teismas padarė išvadą, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki šalių gyvenimo skyrium pradžios 2022 m. vasario 20 d. sumokėtomis kredito įmokomis asmeninei atsakovo prievolei apmokėti iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nustatęs, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. vasario 20 d. buvo sumokėta 21 802,73 Eur kredito įmokų bankui, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ½ dalį nurodytų kredito įmokų bankui, t. y. 10 901,37 Eur sumą už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

38.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ atsakovo arba už jį laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 20 d. sumokėtų baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų paskirtų baudų sumos, t. y. 4 952,64 Eur (9 905,28 Eur / 2). Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį paaiškino, kad 2011 m. spalio 20 d., 2015 m. gegužės 7 d. ir 2016 m.  kovo 2 d. jo sumokėtos teisėsaugos institucijų paskirtos baudos buvo sumokėtos ne iš šeimos piniginių lėšų, o iš atsakovo asmeniškai tuo metu turėtų piniginių lėšų. Reikalingos sumos buvo susigrąžintos iš atsakovo daug anksčiau paskolintų ir įneštų piniginių lėšų E. A. įmonei ir (duomenys neskelbtini). Kadangi 2011 m. spalio 20 d., t. y. iki santuokos sudarymo, buvo sumokėta 2 896,20 Eur bauda, darytina išvada, jog santuokos metu buvo sumokėta 7 009,08 Eur atsakovo baudų už atsakovo teisės pažeidimus. Nors atsakovas teigia, kad atsakovo asmeninės baudos buvo sumokėtos iš jo asmeninių lėšų, susigrąžinus atsakovo kaip akcininko bendrovei suteiktas paskolas, tačiau teismas, įvertinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose deklaracijose nurodytus duomenis, sprendė, kad atsakovui buvo grąžinamos ir suteiktų paskolų dalys, ir priskaičiuotos palūkanos, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent tos lėšos buvo panaudotos atsakovo asmeninėms baudoms apmokėti. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas sumokėjo asmenines baudas iš asmeninių lėšų, pavyzdžiui, banko sąskaitų išrašų, mokėjimo nurodymų, byloje nėra pateikta. Todėl vadovaujantis CK 3.115 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė ½ dalį iš bendrų sutuoktinių lėšų sumokėtų atsakovo asmeninių baudų, t. y. 3 504,54 Eur sumą už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.

39.       Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 1 000 Eur kirpėjų kursų (duomenys neskelbtini)  išlaidas ir 800 Eur kirpėjos inventoriaus (įrankių) ir žaliavų pirminiam pirkimui išleistą sumą. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad už kirpėjų kursus buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių piniginių lėšų. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovei davė iš savo asmeninių lėšų 800 Eur darbui pradėti reikalingoms priemonėms įsigyti. Todėl nesant duomenų apie asmeninių atsakovo lėšų panaudojimą nurodytiems kirpėjų kursams bei darbui pradėti reikalingų priemonių įsigijimui, teismas pripažino, jog kirpėjų kursams apmokėti buvo naudojamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančios piniginės lėšos. Šalims dar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovė, siekdama gauti didesnes pajamas ir daugiau prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, baigė kirpėjų kursus ir pradėjo individualią kirpėjos veiklą. Todėl teigti, kad kirpėjų kursams skirtos bendros sutuoktinių piniginės lėšos buvo skirtos ieškovės asmeniniams poreikiams patenkinti, nėra pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovui 1 000 Eur kirpėjų kursų išlaidų ir 800 Eur kirpėjos inventoriui įsigyti netenkino.

40.       Dėl atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti pasisavintus aukso dirbinius, teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad tokie aukso dirbiniai buvo įsigyti, už kokias sumas ir kokia tokių aukso dirbinių vertė šiuo metu, taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad nurodyti aukso dirbiniai buvo ieškovės žinioje ir kad šiuo metu ieškovė šiuos aukso dirbinius turi ir t. t. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažino atsakovo reikalavimą neįrodytą ir nepagrįstą, todėl jo netenkino.

41.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ atsakovui (duomenys neskelbtini) išmokėtų sumų pagal (duomenys neskelbtini) ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis, t. y. 27 500 Eur (55 000 Eur/2), bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį atsakovo (kreditoriaus) turimos reikalavimo teisės į skolininką (duomenys neskelbtini) gauti akcininkui (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų (138 519,03 Eur) išmokėjimą pagal (duomenys neskelbtini) ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis, priskaičiuotas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t. y. 69 259,51 Eur (138 519,03 Eur/2), teismas pažymėjo, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog atsakovas suteikė paskolas (duomenys neskelbtini) iš asmeninių lėšų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, nuo (duomenys neskelbtini) už šias atsakovo suteiktas paskolas išmokėtos palūkanos, teisė į kitų priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šalims.

42.       Paskolų 2011 m. balandžio 8 d. ir 2012 m. birželio 22 d. sutarčių tekstuose (sutarčių 8 punktas) nurodyta, kad, jei paskolos davėjas, praėjus 366 dienoms ir daugiau, neprašė grąžinti paskolintų pinigų ir priskaičiuotų metinių palūkanų, o paskolos gavėjas jų negrąžino, be atskiro šalių suderinimo priskaičiuojamos metinės palūkanos už praeitus metus, pridedamos prie paskolos sumos ir paskolos suma padidėja priskaičiuotų metinių palūkanų suma, tada metinės palūkanos sekančiais metais skaičiuojamos nuo naujos paskolos sumos. Tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus E. A., 2013 m. gruodžio 5 d. pasirašyta sutartis dėl palūkanų nemokėjimo, kuria susitarta, kad pagal paskolos sutartis, pasirašytas 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d., išmokėti priskaičiuotų palūkanų už visą laikotarpį paskolos davėjas (E. A.) neprašo, abipusiu susitarimu dėl (duomenys neskelbtini) sudėtingos finansinės padėties ir pelno nebuvimo paskolos davėjas pagal nurodytas paskolos sutartis atsisako priskaičiuoti palūkanas nuo sutarčių įsigaliojimo datų, palūkanos paskolos davėjui nepriskaičiuojamos. Atsakovas teigė, kad dėl sunkios įmonės finansinės būklės palūkanos nebuvo skaičiuojamos, tačiau byloje pateikti (duomenys neskelbtini) išplėstiniuose balansuose esantys duomenys paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes. Pagal (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, 2023 m. birželio 30 d. išmokėta 55 000 Eur suma atsakovui, nurodyta mokėjimo nurodymo paskirtis – dalinis paskolos grąžinimas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui akcininko sprendimo ar kito dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio piniginės lėšos 2023 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu pervestos iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atsakovui, nors teismas ne kartą įpareigojo atsakovą tokius duomenis pateikti. Pagal nurodytų paskolos sutarčių 8 punkto nuostatas, be atskiro šalių suderinimo priskaičiuojamos metinės palūkanos už praeitus metus ir pridedamos prie paskolos sumos, ir paskolos suma padidėja priskaičiuotų metinių palūkanų suma, tada metinės palūkanos sekančiais metais skaičiuojamos nuo naujos paskolos sumos. Tai reiškia, kad dokumentuose nurodomos piniginės lėšos kaip paskola bendrovei iš esmės yra ne tik paskola, bet kiekvienais metais priskaičiuojamos ir pridedamos palūkanos.

43.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad, atsakovas neteikė tikslių duomenų apie jo suteiktų (duomenys neskelbtini) paskolų bei palūkanų skaičiavimą, refinansavimą ir t. t., teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kokią dalį sudaro atsakovo suteikta paskola ir kokią dalį priskaičiuotos bei prie paskolos pridėtos palūkanos, todėl pripažino, jog 2023 m. birželio 30 d. atsakovui iš (duomenys neskelbtini) pervesta 55 000 Eur suma yra palūkanos, kurios pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos nutraukiant santuoką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteisė 27 500 Eur palūkanų, išmokėtų atsakovui iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), ieškovei taip pat priteisė ½ dalį turtinės teisės į atsakovo (kreditoriaus) turimos reikalavimo teisės į skolininką (duomenys neskelbtini) gauti akcininkui (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą pagal (duomenys neskelbtini) ir atsakovo 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d. sudarytas paskolos sutartis, priskaičiuotas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

44.       Tarp šalių nesant ginčo bei atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir UAB „Tele2“ nepateikė prieštaravimų dėl šalių pareikštų reikalavimų dėl prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo, prievolę pagal tarp atsakovo ir AS „Citadele banka“ 2008 m. liepos 15 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1542 po santuokos nutraukimo teismas pripažino asmenine atsakovo prievole, o prievolę pagal tarp ieškovės ir UAB „Tele2“ 2022 m. kovo 15 d. sudarytą telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartį Nr. 33.2A-64802393-42720 po santuokos nutraukimo pripažino asmenine ieškovės prievole.

45.       Ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog šalių dukrai kas mėnesį reikalinga skirti 847 Eur. Pažymėjo, kad P. įstojo į profesinę mokyklą, į interjero apipavidalintojo specialybę, todėl reikia papildomai pirkti specifinius dailės reikmenis, lanko turizmo būrelį, dėl ko reikia papildomai pirkti spec. aprangą, avalynę ir inventorių. Be to, P. yra alergiška namų dulkių erkutėms, taip pat kenčia nuo sezoninės šienligės, nusimato dvejų metų brangus ortodontinis gydymas, reikalingi akiniai dėl blogo regėjimo. Taip pat paskaičiavo P. tenkančią komunalinių paslaugų dalį.

46.       Teismas nurodė, kad iš visiems žinomų faktinių aplinkybių, kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., kurių įrodinėti nereikia. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes apie vaiko sveikatos būklę (reikalingas ortodontinis gydymas, akiniai dėl prasto regėjimo), lankomus užsiėmimus, kokios išlaidos reikalingos dėl šių papildomų veiklų, tačiau kitus, didesnius nei minimalius, vaiko poreikius pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė. Įvertinęs ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytas sumas, pateiktus rašytinius įrodymus, minimaliems vaiko poreikiams patenkinti reikalingas sumas nuo 2022 metų spalio mėnesio, teismas sprendė, kad protinga ir pagrįsta suma vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra 650 Eur.

47.       Spręsdamas dėl tėvų galimybių teikti išlaikymą teismas nurodė, kad abi šalys yra sveiki, darbingi asmenys, šalių turtinė padėtis yra panaši ir abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 325 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

48.       Teismas pažymėjo, kad 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui. Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, panaikintos. Įvertinus tai, kad atsakovas vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į priteistino išlaikymo dydį teismas įskaitė pinigines lėšas, gautas vykdant 2022 m. spalio 24 d. teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

49.       Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2022 m. vasario mėn., iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. spalio 19 d., kurį sudaro atsakovo sutinkama mokėti 266 Eur suma per mėnesį už 8 mėnesių laikotarpį, minusavus vieną mėnesį pervestą 266 Eur sumą, iš viso 1 862 Eur. Kadangi šalys pripažino, jog neveda bendro ūkio nuo 2022 m. vasario mėn., įvertinęs atsakovo pateiktą mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog buvo pervestas išlaikymas vaikui už vieną mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos ir teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat 2022 metais buvusio minimalaus darbo užmokesčio dydį, patenkinantį minimalius vaiko poreikius, teismas nusprendė iš atsakovo priteisti 1 862 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi šalių jau pilnametė dukra nereiškė reikalavimo atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas sprendė, kad ieškovė įvykdė išlaikymo pareigą už atsakovą, todėl išlaikymo įsiskolinimą iki kreipimosi į teismą dienos bei išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki šalių dukters pilnametystės priteisė ieškovės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

50.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. A. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalis, kuriose teismas nusprendė: pripažinti kad (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu; priteisti ieškovei: ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų, iš atsakovo 60 770 Eur dividendų ir 27 500 Eur palūkanų, išmokėtų atsakovui iš (duomenys neskelbtini), ½ dalį atsakovo (paskolos davėjo) turimos turtinės reikalavimo teisės į skolininką (duomenys neskelbtini) gauti atsakovui priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą pagal (duomenys neskelbtini) ir atsakovo 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d. sudarytas paskolos sutartis, laikotarpiu nuo santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir šiose sprendimo dalyse ieškovės reikalavimus atmesti. Pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovo 1 862 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo ieškovės naudai ir išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinti 266,83 Eur, t. y. iš atsakovo priteisti 1 596 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą ieškovės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

50.1.                      Apeliantas neginčija aplinkybės, kad po šalių nepilnametės dukters gimimo iki santuokos jį ir ieškovę siejo šeimos santykiams prilygstantys tarpusavio santykiai, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo. Teismas neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Darydamas išvadą, kad šalims po ½ dalį priklauso (duomenys neskelbtini) akcijos, įvertino tik dalį byloje esančių įrodymų, dėl to neteisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nors teismas teisingai konstatavo, kad nėra įrodymų, jog ieškovės brolis ar tėvai paskolino apeliantui pinigų įmonės apyvartinėms lėšoms, tačiau teismas nepaisė minėtos CK nuostatos, pačios ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, nevertino verslo padidėjimo ar sumažėjimo ir be pagrindo ieškovei priteisė ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų.

50.2.                      Apeliantas visuose procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismui nurodė, kad eilę metų dar iki pažinties su ieškove vertėsi individualia veikla, pasikeitus kai kuriems teisės aktams UAB veiklos forma tapo patrauklesnė nei individualios įmonės veikla, todėl jis nutraukė individualią veiklą ir įsteigė (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovas vietoje individualios įmonės įsteigė (duomenys neskelbtini), panaudojęs lėšas, sukauptas iš individualios veiklos, konstatavo ir teismas. Bylos duomenys patvirtina, kad vienintelis įmonės steigėjas ir akcininkas yra apeliantas. Nors teismas, pripažindamas ieškovę įmonės akcininke, konstatavo, kad ieškovė neinvestavo asmeninių piniginių lėšų į apelianto individualią įmonę ar (duomenys neskelbtini), tačiau prisidėjo savo nuosekliu ir ilgalaikiu darbu, šią aplinkybę teismas nustatė tik iš ieškovės paaiškinimų. Apelianto vertinimu, teismas be jokio pagrindo ieškovės anglų kalbos mokėjimui suteikė tokią svarią reikšmę. Įmonė bendravo su lietuvių, rusų ir kitomis kalbomis kalbančiais partneriais, be to, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jos anglų kalbos žinios yra tokios tobulos, jog jų pakanka sudarinėti sutartis tarp verslo partnerių ir t. t. Ieškovės teismui pateikti (duomenys neskelbtini) raštai ar sutartys, pasirašytos apelianto, taip pat neturi jokios įrodomosios vertės. Kai kuriuose raštuose, kaip vadybininkė, yra nurodyta ieškovė, kadangi ji tam tikrais periodais su įmone buvo susijusi darbo santykiais, tačiau tokių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad prie įmonės steigimo ji prisidėjo „savo nuosekliu ir ilgalaikiu darbu“, kuris teismo visiškai nepagrįstai buvo įvertintas ½ dalimi įmonės akcijų.

50.3.                      Teismas sprendime cituoja teismų praktiką dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kai nuosavybė sukuriama šalims gyvenant kartu nesusituokus bei remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016. Vadovaujantis šia praktika, ieškovė turėjo įrodyti ne tik tą faktą, kad prisidėjo prie įmonės steigimo, bet ir tą faktą, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl įmonės steigimo, akcijų pasidalijimo, dalyvavimo šios įmonės valdyme ir t. t., tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė, o teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė ir priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos.

50.4.                      Padalindamas tarp šalių po ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų teismas vertino ieškovės vaidmenį šios įmonės veikloje jau po to, kai ši įmonė buvo įsteigta ir iš dalies dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nepagrįstai suteikė teisinę reikšmę tam faktui, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. ieškovė dirbo apelianto įmonėje. Kadangi apeliantas teismui paaiškino, jog ieškovė buvo įdarbinta jo įmonėje tik tada, kai pastojo, tam, kad gautų pajamas, o vėliau gautų vaiko priežiūros išmokas iš valstybės, tačiau ieškovė faktiškai nieko nedirbo. Šiuos apelianto paaiškinimus patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. VSDFV pažyma apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad 2005 m. liepos 1 d. ieškovė įsidarbino apelianto įmonėje, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra P. Ieškovei buvo išmokėtas atlyginimas, motinystės išmoka, o po to ji buvo išleista vaiko priežiūros atostogų. Todėl teismo nustatytas faktas, kad ieškovė 2005 m. kelis mėnesius dirbo apelianto įmonėje, neturi jokios reikšmės vertinant po kelerių metų įsteigtos (duomenys neskelbtini) akcijų priklausomybę.

50.5.                      Apeliantas neginčija aplinkybės, kad ieškovę ir (duomenys neskelbtini) siejo darbo santykiai, jai kaip darbuotojai buvo mokamas atlyginimas, įstatymo nustatyta tvarka daromos socialinio draudimo įmokos. Tačiau aplinkybė, kad ieškovė nelaikė įmonės savo nuosavybe, įrodo jos darbo santykių su įmone pabaiga, t. y. parašiusi prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovė pateikė skundą Darbo ginčų komisijai, tačiau jos skundas buvo atmestas. Todėl darbas ar atitinkamos pareigos įmonėje nesuteikia darbuotojui teisės į įmonės akcijas be įstatyme nustatyto pagrindo, o Akcinių bendrovių įstatymo 471 straipsnyje nustatyta tvarka įmonėje nebuvo pasinaudota ir įmonės akcijos kitiems asmenims perleistos nebuvo.

50.6.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovės indėlio į (duomenys neskelbtini) veiklą, privalėjo kritiškai vertinti liudytojos, šalių dukros, paaiškinimus apie tai, kad ieškovė dirbdavo kartu su apeliantu, važiuodavo į (duomenys neskelbtini) prekiauti, ji pati kartu su ieškove važiuodavo į sandėlį tvarkytis ir t. t. Šių dukros nurodytų faktų apeliantas neginčija, tačiau teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pati ieškovė nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. spalio 31 d., nuo 2020 m. birželio 2 d. iki ieškinio teismui pateikimo dirbo pagal verslo liudijimą. Todėl teismas turėjo išsiaiškinti, apie kokį laikotarpį kalba liudytoja, koks ieškovės darbo pobūdis buvo dirbant pagal verslo liudijimą ir tik tada vertinti, ar nurodyta veikla (pvz. prekiavimas turguje) buvo vykdoma kaip individuali veikla, ar kaip (duomenys neskelbtini) veikla.

50.7.                      Net ir nustatęs, kad ieškovė prisidėjo prie įmonės veiklos, teismas privalėjo vertinti CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę, tuo tarpu ieškovė privalėjo įrodyti, kiek jos veikla turėjo įtakos apelianto įmonės vertės padidėjimui. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių įmonės vertės padidėjimą byloje nėra, nes įmonės vertė ar įstatinis kapitalas nepadidėjo. Nors teismas išreikalavo įrodymus apie įmonės veiklą, tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismo sprendime neskyrė pakankamo dėmesio įmonės veiklos analizei. Byloje  esantys įmonės turtinę padėtį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuo metu įmonė yra nemoki. Neįvertinęs ar padidėjo įmonės vertė, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kokia dalis akcijų galėtų priklausyti ieškovei.

50.8.                      Ieškovei siekiant dalies įmonės akcijų priteisimo, jai teko pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo konkretus susitarimas įsteigti įmonę bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokių įrodymų ji nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų ir apie jos prisidėjimo prie įmonės veiklos padidėjimo (duomenys neskelbtini) vertę. Esant neįrodytoms esminėms aplinkybėms, teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti ieškovei ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų.

50.9.                      Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 60 770 Eur dividendų, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsniu. Nors apeliantas neginčija aplinkybės, kad 2023 m. kovo 22 d. jam buvo išmokėta 121 540 Eur dividendų, tačiau yra įsitikinęs, kad dividendai nepriklausė ieškovei, kadangi ji nebuvo įmonės akcininkė ir šią aplinkybę patvirtina įrašas viešajame registre. Kaip minėta, teismas ieškovei ½ dalį įmonės akcijų priteisė nepagrįstai. Todėl patenkinus apelianto reikalavimą panaikinti šią sprendimo dalį ir teismui atmetus ieškovės prašymą dėl ½ dalies (duomenys neskelbtini) akcijų priteisimo, išnyksta pagrindas ir padalinti dividendus tarp šalių, kaip (duomenys neskelbtini) akcininkų. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad jis nuo išmokėtos dividendų sumos yra sumokėjęs visus privalomus mokesčius valstybei, tačiau ši aplinkybė teismo nebuvo įvertinta.

50.10.                      Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl tarp apelianto ir (duomenys neskelbtini) sudarytų paskolų ir palūkanų nemokėjimo sutarčių, kadangi jos visiškai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra padarytos netinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus. Apelianto vertinimu, teismas turėjo vertinti šalių parodymus sprendžiamu klausimu. Apklausiama teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad prie (duomenys neskelbtini) suteiktų paskolų piniginėmis lėšomis neprisidėjo, jokių paskolų įmonei nesuteikė, apie jokias pinigų sumas, paskolintas įmonei, ieškovė nenurodė ir 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškinyje. Nors patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovei buvo žinoma apie apelianto, kaip akcininko, suteiktas paskolas įmonei bei apie tų paskolų sutarčių sąlygas ir skaičiuojamas palūkanas, tačiau ieškovė nekonkretizuoja nei paskolų dydžio, nei jų lėšų kilmės, kas, apelianto vertinimu, iš esmės patvirtina, jog įmonei paskolintos lėšos buvo jo asmeninės.

50.11.                      Apeliantas teismui nurodė, kad paskolos įmonei pagal 2011 m. balandžio 8 d. 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d. sutartis buvo suteiktos dar iki pažinties su ieškove, o įmonei paskolintos lėšos buvo apelianto uždirbti pinigai. Teismas turėjo vertinti, kad jokių savo asmeninių lėšų ieškovė paskolinti negalėjo, nes tuo metu pati turėjo asmeninių skolų ir nebuvo baigusi jų išmokėti, šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti teismų procesiniai sprendimai dėl skolos iš ieškovės priteisimo ir tai, kad ieškovės skoliniai santykiai ir išieškojimas tęsėsi iki 2012 metų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo ieškovės tikrąją finansinę padėtį, buvusią tuo metu, bei patvirtina apelianto parodymus apie tai, kad bendro gyvenimo su ieškove pradžioje jis nežinojo apie jos finansinę padėtį ir turimus skolinius įsipareigojimus, o ji nesikišo į jo individualios įmonės ir (duomenys neskelbtini) veiklą bei finansus.

50.12.                      Apeliantas nesutiko su teismo vertinimu, kad byloje pateikti (duomenys neskelbtini) išplėstiniuose balansuose esantys duomenys paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes jog, dėl sunkios įmonės finansinės būklės palūkanos nebuvo skaičiuojamos. Toks teismo vertinimas prieštarauja ne tik apelianto paaiškinimams, bet ir rašytiniams įrodymams, į kuriuos teismas galimai neįsigilino. Teismas nepagrįstai apelianto išsimokėtą dalinį skolos grąžinimą įvertino kaip palūkanas, kadangi apeliantas visuose savo procesiniuose dokumentuose argumentuotai paaiškino, kad dėl sudėtingos įmonės finansinės padėties jis neišmokėjo palūkanų, o susigrąžino dalį paskolos. Apeliantas pažymėjo, kad įmonės veikla nebuvo vienodai sėkminga ar nesėkminga, teismas turėjo vertinti realią įmonės padėtį atspindinčius dokumentus (t. y. balansus, aiškinamuosius raštus), iš kurių matyti, kad po apelianto paskolų suteikimo įmonės veikla nebuvo pelninga, todėl visiškai logiški ir faktines aplinkybes atitinkantys yra apelianto parodymai teismui, kad nebuvo iš ko išsimokėti numatytas palūkanas. Įmonės finansinės veiklos rodikliai pagerėjo 2020–2022 metais. Apeliantui 2023 m. birželio 30 d. buvo išmokėta 55 000 Eur suma, sąskaitos išraše aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis – dalinis paskolos grąžinimas. Nurodytų duomenų teismui turėjo pakakti konstatuoti, kad apeliantui buvo išmokėtas dalinis paskolos grąžinimas.

50.13.                      Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai iš jo reikalavo pateikti akcininko sprendimą ar kitą dokumentą, iš kurio būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio piniginės lėšos 2023 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu pervestos iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos apeliantui. Toks dokumentas nėra privalomas ir nebuvo surašytas, todėl jis ir nebuvo pateiktas teismui. Apelianto manymu, toks reikalavimas yra perteklinis ir rodo teismo šališkumą, nes šalių pateikti įrodymai teismo buvo vertinami nevienodai.

50.14.                      Pagal įmonės finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, šiuo metu įmonė yra nemoki, todėl teismo sprendimas priteisti ½ dalies apelianto turimos turtinės reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini) gauti priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą pagal sutartis priteisimo ieškovei yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir faktiškai neįgyvendinamas.

50.15.                      Apeliantas mano, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, apsiriko skaičiuodamas įmokas, kurias apeliantas buvo pervedęs ieškovei dukros išlaikymui. Apeliantas 2022 m. kovo 14 d. į ieškovės sąskaitą buvo pervedęs 266,83 Eur ir pateikęs teismui tai patvirtinantį banko sąskaitos išrašą, todėl teismas privalėjo priteisti ne 1 862 Eur, o tik 1 596 Eur.

51.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apelianto ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

51.1.                      Ieškovė savo paaiškinimais teismui, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė, jog reikalavimas pripažinti (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu, yra pagrįstas. Apeliantas siekia kitokio aplinkybių vertinimo, tačiau apelianto motyvai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas.

51.2.                      Gyvendamos kartu šalys ne tik vedė bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini), bet ir kartu vykdė ūkinę- komercinę veiklą, iš kurios gautos pajamos buvo skirtos jų abiejų ir jų vaikų poreikiams tenkinti. Sprendžiant klausimą, ar tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, pati jungtinės veiklos forma, šiuo atveju, vaidina antraeilį vaidmenį. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar tarp šalių egzistavo toks susitarimas ir ar tas susitarimas buvo dėl konkretaus objekto – šiuo atveju, bendro verslo.

51.3.                      Apeliantas klaidingai nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų buvus susitarimą dėl įmonės (duomenys neskelbtini) steigimo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė ir pateikė turimus įrodymus, kad tarp jos ir apelianto buvo žodiniai susitarimai apie bendrą komercinę veiklą nuo pat jų pažinties pradžios. 2005 metais sudaryta darbo sutartis su E. A. įmone, kuri savaime nepaneigia susitarimo dėl jungtinės veiklos, o kaip tik įrodo tokį susitarimą buvus. Apelianto individuali įmonė iki pažinties su ieškove vykdė visiškai kitokio pobūdžio veiklą. Susipažinus su ieškove, dėl jos profesinių kompetencijų, atsirado galimybė pradėti vykdyti tarptautinę ir didmeninę prekybą buitine chemija, vėliau ir kt. plataus vartojimo prekėmis. Ši veikla tapo pagrindine apelianto įmonės, vėliau ir (duomenys neskelbtini), veikla. Be ieškovės kompetencijų ir indėlio į bendrą verslą, vienam veikti pasirinktoje komercinės veiklos srityje atsakovui apskritai būtų buvę neįmanoma, šių argumentų apeliantas nepaneigė. Visą šalių bendro gyvenimo kartu laiką, abiejų įmonių registracijos ir faktinės veiklos vieta buvo šalių gyvenamoji vieta – butas, be apelianto ir ieškovės, jokių kitų darbuotojų nė viena įmonė neturėjo, jokių paslaugų, būtinų įmonės veiklai, tretieji asmenys neteikė.

51.4.                      Tai, kad ieškovei buvo mokamas atlyginimas pagal darbo sutartį, nepaneigia to, kad apelianto individuali įmonė savo esme buvo šeimos verslas, kuriame šalys, dar nebūdami sutuoktiniais, kartu dirbo ir iš kurio gautų pajamų gyveno. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje.

51.5.                      Svarbi aplinkybė yra tai, kad kai apeliantas vykdė laisvės atėmimo bausmę, tuo metu įmonės vadove buvo paskirta ieškovė. Kas reiškia aktyvų ieškovės dalyvavimą įmonės veikloje, tiesioginį sprendimų priėmimą bei jos statuso (nepaisant dar nesudarytos santuokos) patvirtinimą. Šalių susirašinėjimas laisvės atėmimo metu leidžia konstatuoti faktą, kad ieškovė nuo pat (duomenys neskelbtini) įsteigimo buvo svarbus ir pilnavertis verslo dalyvis (partneris).

51.6.                      Byloje įrodinėjimo dalyką sudaro turto, kuris įgytas per tęstinį laikotarpį, susidedantį iš dviejų dalių – iki santuokos sudarymo ir besitęsiantį susituokus, įgijimo/sukūrimo aplinkybės. Viena ieškinio reikalavimų dalis nukreipta į turtą iki šalių santuokos sudarymo, ką pagal teismų praktiką reguliuoja jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kita – į santuokos metu įgytą turtą, turtines teises, bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir kt. Todėl ieškovė nesutinka su apelianto reiškiamu teismo sprendimo vertinimu CK 3.88 straipsnio taikymo aspektu. Įmonės, kaip jungtine veikla sukurto/įgyto turto, įsteigimo aplinkybių vertinimui turi būti remiamasi CK 6.969–6.978 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą, ir tik po santuokos sudarymo įgytam turtui taikytinos bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuojančios teisės normos.

51.7.                      Nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise akcijas, įmonės pajamas ir pelną, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnyje. Remiantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis jungtinę asmenų veiklą bei jos rezultatą, faktinėmis šalių gyvenimo aplinkybėmis, akivaizdu, jog šalys per 17 bendro gyvenimo metų įgijo bendrąją dalinę nuosavybę, dėl ko ieškovei teismo sprendimu turi būti pripažinta ½ dalis (duomenys neskelbtini) akcijų. Teismas šiuo atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos priėjo teisingos išvados, todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

51.8.                      Ieškovė nei pradiniame ieškinyje, nei vėliau nereiškė reikalavimo į paskolintas lėšas (duomenys neskelbtini) pagal 2011 ir 2012 m. sudarytas paskolos sutartis. Ieškovė pagrįstai laiko, kad tai buvo bendros šeimos lėšos, uždirbtos iš bendros ūkinės-komercinės veiklos E. A. įmonėje, kuriomis disponavo apeliantas, tačiau į šias lėšas reikalavimo nereiškė, nes turėjo pagrindą manyti, jog faktiškai to nebeįmanoma įrodyti, praėjus beveik 20 metų, daiktiniai ir rašytiniai įrodymai yra prarasti, o tie, kurie išlikę, yra apelianto žinioje. Ieškovės reikalavimas yra nukreiptas į apelianto gautas pajamas iš jungtinės veiklos pagrindais įsteigtos įmonės, į kurią investavo lėšas, gautas dar iki santuokos, tačiau ginčo šalims jau sukūrus šeimą ir vedant bendrą ūkį bei užsiimant bendru verslu. Jas sudaro apeliantui, kaip kreditoriui, priskaičiuotos palūkanos, išmokėtos palūkanos ir akcininkui išmokėti dividendai.

51.9.                      Apelianto paskolintos lėšos generavo pajamas palūkanų forma ir būtent į šias pajamas, kurios yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, yra nukreiptas ieškovės reikalavimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas jo paties vadovaujamai bendrovei paskolino pinigines lėšas pagal 2011 ir 2012 m. paskolų sutartis. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad lėšos buvo gautos iš jo individualios įmonės gautų ir sukauptų pajamų, kurios buvo gautos šalims de facto vedant bendrą ūkį, kadangi šalys dar iki santuokos sudarymo buvo sukūrę šeimą, susilaukė dukters ir bendrai užsiėmė šeimos verslu, kurį dėl tam tikrų taktinių sumetimų, be kita ko, apelianto atžvilgiu pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, įmonės resursai buvo perkelti į uždarąją akcinę bendrovę. Pagal VMI pateiktą informaciją 2011 ir 2012 m. buvo paskolinta iš viso 98 788,52 Eur. Per nurodytą laikotarpį susigrąžinta 12 000 Eur. Iš VĮ Registrų centras ir paties apelianto į bylą pateiktų finansinių ataskaitų matyti, kad nuo įmonės įsteigimo 2011 metais iki 2018 m. gruodžio 31 d. nuosekliai didėjo tiek įmonės skola akcininkui, tiek skolos akcininkui palūkanos. Per nurodytą laikotarpį skola akcininkui išaugo iki 190 911,39 Eur, t. y. padidėjo 104 122,87 Eur, palūkanų priskaičiuota 138 519,03 Eur. Vadinasi įmonės įsiskolinimas akcininkui išaugo 242 641,90 Eur arba 2,8 karto.

51.10.                      Apeliantas neigia, kad (duomenys neskelbtini) išmokėta suma yra palūkanos, kadangi įmonės finansinė padėtis nuolat buvo tokia bloga. Bet būtent palūkanų sąnaudos didele dalimi ir įtakojo nuostolingus rezultatus finansinėse ataskaitose. Be to, jeigu įmonės finansinė padėtis buvo tokia bloga, nebūtų priimtas sprendimas išmokėti dividendus dar iki paskolų/palūkanų išmokėjimo. Šiuo atveju, apeliantas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad įmonės padėtis tokia bloga, jog nėra galimybės ne tik išsimokėti palūkanų, bet ir atgauti visos pagrindinės skolos, kuri, VMI duomenimis, yra 86 788,52 Eur, ir tais pačiais metais priima sprendimą skirti sau 142 988 Eur dividendų. Aplinkybė, kad ieškovė piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie paskolos suteikimo, savaime nepaneigia teismo išvadų, jog dar iki santuokos šalis siejo šeimos turtiniai santykiai ir šalys, turėdamos tikslą kurti ir vystyti verslą, užsiėmė bendra jungtine veikla, kurios rezultatais yra ne tik pajamos, bet ir įmonės turtinės vertės padidėjimas.

51.11.                      Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos buvo atlygintinis sandoris. Bendrovė už suteiktą paskolą įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Nors apeliantas neigia, kad palūkanos buvo skaičiuojamos, tačiau bylos duomenys paneigia tokią jo poziciją. Byloje esančiais finansiniais duomenimis ir kitais įrodymais yra nustatyta, kad bendrovės buhalterijoje (nepaisant apelianto pateikto dokumento apie palūkanų skaičiavimo nutraukimą) buvo apskaitomis palūkanos, kurios buvo kapitalizuojamos kaip nauja papildomai suteikta paskola, nuo kurios buvo skaičiuojamos palūkanos.

51.12.                      Palūkanų mokėjimas yra papildoma prievolė, neatskiriama nuo pagrindinės prievolės. Ieškovės vertinimu, ta aplinkybė, kad papildoma prievolė galėtų tapti nauja prievole (naujos paskolos dalimi), ji turi būti įvykdyta. Nors (duomenys neskelbtini) apeliantui nesumokėjo už ginčo laikotarpį priskaičiuotų palūkanų, tačiau teismas teisingai nustatė, jog teisė į palūkanų išmokėjimą, atsižvelgiant į sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimo pagrindų reglamentavimą, priklauso abiem sutuoktiniams. Vien tai, kad apeliantas sąmoningai nerealizavo savo turtinės teisės į palūkanų išmokėjimą, o bendrovė neišmokėjo šalims priskaičiuotų palūkanų ir jos buvo naujai perskolintos įmonei, savaime nepaneigia šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios turtinės teisės reikalauti palūkanų išmokėjimo. Priešingu atveju, laikytina, jog apeliantas, prasidėjus teisminiam procesui, sąmoningai nereikalaudamas jam priklausančių palūkanų pagal paskolos sutartis, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės teises, tikslingais veiksmais savo asmeniniais interesais sumažindamas šeimos turtą. Teisė į (duomenys neskelbtini) mokėtinas palūkanas yra turtinė teisė, kuri nėra asmeninė atsakovo teisė, nes įstatymų leidėjas veiklos pajamas ir vaisius iš asmeninio turto laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl teismas, padalindamas turtinę teisę į įmonės mokėtinas palūkanas, priėmė teisingą sprendimą.

51.13.                      Apeliantas ginčija teismo išvadas, jog 2023 m. birželio 30 d. jam išmokėta 55 000 Eur suma yra laikytina išmokėtomis palūkanomis. Tačiau ieškovė nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais. Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta. Nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Byloje nėra jokių duomenų apie apelianto ir įmonės susitarimą. Ieškovė mano, kad apeliantas yra asmeniškai suinteresuotas išmokėtas sumas atvaizduoti išimtinai kaip paskolos grąžinimą, siekdamas išvengti turtinės prievolės ieškovės atžvilgiu. Tačiau tokios finansinės operacijos atvaizdavimas, nurodant mokėjimo paskirtį, atsižvelgiant į apelianto padėtį, negali būti laikomas pakankamu ir objektyviu pagrindu traktuoti tai kaip šalių susitarimą. Nors buvo įpareigotas pateikti paskolos sutartis su visais jų pakeitimais ir papildomais susitarimais, tačiau apeliantas patvirtino, kad tokių susitarimų nėra. Sprendžiant įmokų paskirstymo eiliškumą, reikia vadovautis CK 6.54 straipsniu, kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų mokėjimo tvarkos pakeitimą, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad įmonė apeliantui išmokėjo palūkanas.

51.14.                      Kritiškai vertintini apelianto teiginiai apie blogą (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, nemokumą, piniginių lėšų trūkumą. Įmonių finansinė padėtis formaliai vertinama pagal VĮ Registrų centras teikiamas kasmetines finansines ataskaitas, bet jos ne visada atspindi tikrąją padėtį turto, įsipareigojimų ir pelno atžvilgiu. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad piniginių lėšų trūkumas įmonėje susidarė dėl VMI sprendimų dėl mokesčių nepriemokos ir paskirtų baudų išieškojimo, įmonės banko sąskaitose esančios lėšos nebuvo areštuotos. VMI sprendimas nurašyti mokesčių nepriemoką buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio mėnesį, kai įmonės banko sąskaitos jau buvo tuščios ir jos veikla sustabdyta. Be to, tik apeliantas vienasmeniškai priiminėjo sprendimus dėl įmonės finansų valdymo, t. y. sąmoningai didino bendrovės įsiskolinimą jam kaip akcininkui. Bylos duomenys patvirtina, kad paties apelianto tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai veiksmai faktiškai lėmė (duomenys neskelbtini) nemokumą, kas iš esmės įtakojo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės potencialų sumažėjimą.

51.15.                      Ieškovė mano, kad jos teisė į ½ dalį išmokėtų dividendų turi būti pripažinta ir kitu pagrindu, t. y. nors teismas teisę į dividendus susiejo tik su akcininko teise gauti įmonės pelno dalį, net panaikinus sprendimą dalyje dėl ½ akcijų priteisimo, ieškovės teisė į dividendus preziumuojama ir pagrindžiama bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ši prezumpcija gali būti paneigta tik įrodžius, kad konkretus turtas yra asmeninė nuosavybė.

51.16.                      Apelianto teiginys, kad dividendai uždirbti 2022 metais ir išmokėti tik 2023 metais, kai šalys kartu nebegyveno, neturi jokios teisinės reikšmės. Uždirbami yra ne dividendai, o įmonės veikla sugeneruojamas pelnas, nuo kurio mokami dividendai. Įmonės pelnas negali būti tapatinamas su akcininko pajamomis, nes tai ne akcininko, o įmonės nuosavybė. Dividendai savo esme nėra lygu konkretaus laikotarpio įmonės grynajam pelnui, tai tęstinio pobūdžio įmonės veiklos teigiamo rezultato išraiška – pelno dalis, paskiriama akcininkams. Dividendai gali būti skiriami tik iš paskirstomojo pelno, t. y. tik padengus praėjusių laikotarpių nuostolius. Net ir sėkmingos veiklos atveju, kai įmonė eilę metų dirba pelningai, dividendai neprivalo būti paskirti, jeigu akcininkai nusprendžia paskirti pelną įstatinio kapitalo didinimui ar turto įsigijimui. Tik paskyrus ir išmokėjus dividendus, jis tampa akcininko pajamomis, kurios šios bylos kontekste yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurią teismas pagrįstai padalijo savo sprendimu.

51.17.                      Apeliantas ginčija priteistą 1 862 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimo sumą, bet nenurodo, kokiais skaičiavimais remiasi, teigdamas, kad teismas apsiriko ir turėjo priteisti 1 596 Eur. Ieškovė su tuo nesutinka. Bylos duomenys rodo, kad išlaikymo įsiskolinimas ieškinyje paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 m. spalio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos), t. y. lygiai 8 mėnesiai. Atėmus vieno mėnesio 266 Eur įmoką, priteistas ieškovės prašytas išlaikymo įsiskolinimas už 7 mėnesius: 7 x 266 Eur = 1 862 Eur. Dėl šios priežasties apelianto argumentai šiuo ginčijamu klausimu taip pat yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

53.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

54.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta pripažinti įmonę įsteigta jungtinės veiklos pagrindu, ieškovei priteista ½ dalis įmonės akcijų, dividendai, palūkanos, pripažinta ½ dalis turtinės reikalavimo teisės gauti palūkanas bei priteistas išlaikymo įsiskolinimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

55.       Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikia 2023 metų VMI deklaraciją, pildytą 2024 m. gegužės 23 d., kurioje nurodyta, jog E. A. buvo sugrąžinta paskolos dalis, 2023 m. gegužės 17 d. atsakovo prašymą dėl paskolos grąžinimo ir 2015 m. sausio 5 d. Priedą-papildymą prie paskolų sutarčių. Nurodo, kad galutinį reikalavimą dėl palūkanų išmokėjimo pagal suteiktas paskolas įmonei ieškovė suformulavo tik paskutiniame procesiniame dokumente. 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu teismas įpareigojo ieškovę raštu pateikti galutinius reikalavimus, šie reikalavimai buvo suformuluoti tos pačios dienos procesiniame dokumente, pavadintame „Galutiniai reikalavimai“. 6 punkte buvo prašoma: „Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovės J. A. naudai E. A. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) išmokėtų sumų pagal (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. A. sudarytas paskolos sutartis, t. y. 27 500 Eur (55 000 Eur 1/2). Atsakydamas į pareikštus reikalavimus atsakovas pateikė teismui VMI deklaracijas Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas už 2015–2016 metus, kuriose buvo nurodyti aktualūs duomenys. Tačiau po galutinių reikalavimų patikslinimo 2024 m. rugsėjo 12 d. vykusiame posėdyje dėl reikalavimų patikslinimo šalių pasisakymų nebuvo ir papildomo įrodymų tyrimo teismas neatliko. Buvo paskelbtos baigiamosios kabos ir baigtas bylos nagrinėjimas. Dėl tos priežasties atsakovas nepateikė paskutinės VMI deklaracijos, kurioje nurodyta, jog E. A. buvo sugrąžinta paskolos dalis, prašymo dėl kredito grąžinimo ir priedo papildymo prie paskolos sutarčių, kurias teikia teismui ir prašo pridėti prie bylos kaip papildomus įrodymus, kurių posėdžio metu atsakovas neturėjo galimybės pateikti (CPK 314 straipsnis).

56.       Ieškovė prašė naujų įrodymų neprijungti, nes apeliantas visus įrodymus galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Visi ieškovės reikalavimai buvo suformuluoti 2024 m. birželio 27 d. patikslintame ieškinyje, todėl 2024 m. liepos 16 d. teikdamas atsiliepimą, jau turėjo visus apeliacinės instancijos teismui teikiamus dokumentus ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, 2015 m. sausio 5 d. Priedas-papildymas prie paskolų sutarčių galimai yra suklastotas ir buvo parašytas vėliau, nes teismas 2023 m vasario 8 d. ir 2023 m. kovo 3 d. nutartimis įpareigojo atsakovą pateikti visas paskolų sutartis su (duomenys neskelbtini), su visais jų pakeitimais ir papildymais. Atsakovas 2023 m. kovo 16 d. pateikė tik dalį informacijos: paskolų sutartys pateiktos nebuvo, 2015 m sausio 5 d. Priedas-papildymas prie paskolų sutarčių taip pat pateiktas nebuvo, todėl darytina išvada, kad tokio turinio dokumentas iš viso neegzistavo. Apeliantas savo skunde nepateikia jokių argumentų, patvirtinančių, kad atsakovui nebuvo objektyvios galimybės pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise ir tai yra atsakovo netinkamo procesinio elgesio tąsa.

57.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

58.       Byloje nustatyta, kad ieškovė galutinius ieškinio reikalavimus teismui suformulavo 2024 m. rugpjūčio 30 d., atsakovas teikė atsiliepimą dėl galutinių reikalavimų 2024 m. rugsėjo 11 d., todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti papildomi įrodymai pagal jų sudarymo datas galėjo būti pateikti 2024 m. rugsėjo 11 d., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė įrodymų pateikimo būtinybės po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl pripažinimo, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir (duomenys neskelbtini) akcijų priteisimo

59.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir priteisė ieškovei ½ dalį jos akcijų. Atsakovas teigia, jog tai yra jos asmeninė nuosavybė, šalys nebuvo sudarę jokio susitarimo (duomenys neskelbtini) kurti kartu bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais sutinka.

60.       CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022 pažymėta, kad nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Pažymėtina, kad jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1120/2024).

61.       Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Be to, aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

62.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dar iki pažinties su ieškove, (duomenys neskelbtini) buvo įsteigęs R. A. individualią įmonę. Šalys susipažino 2005 metais, atsakovas trumpais laikotarpiais įdarbino ieškovę savo individualioje įmonėje ir mokėjo už ją sveikatos draudimo įmokas (el. b. l. 1 t., b. l. 94–140). (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra, ieškovė atsikraustė gyventi pas atsakovą. Vėliau individuali įmonė buvo uždaryta ir 2011 m. gegužės 2 d. įsteigta (duomenys neskelbtini).Vienintelis bendrovės steigėjas ir akcininkas buvo atsakovas E. A.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog labiausiai tikėtina, kad bendrovės įkūrimui buvo panaudotos lėšos, sukauptos iš E. A. įmonės veiklos, ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Taip pat pažymėtina, jog byloje įrodyta, kad tuoj pat po bendrovės įkūrimo, 2011–2012 metais atsakovas paskolino bendrovei 98 788 Eur savo asmeninių lėšų.

63.       Tuo tarpu ieškovė, kaip minėta aukščiau, nuo 2005 m. liepos mėnesio tam tikrais laikotarpiais buvo įdarbinta individualioje atsakovo įmonėje. Pagal įdarbinimo laikotarpius ir gautų motinystės bei vaiko priežiūros atostogų išmokų mokėjimo laikotarpius (el. b. l. 1, b. l. 94–140), labiau tikėtina atsakovo nurodytu teiginiu, kad ieškovė buvo įdarbinta dėl to, jog (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, gautų oficialias pajamas ir vėliau – motinystės išmoką. Nuo 2011 m. gegužės 2 d. ieškovė (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininke, 2012–2013 metais laikinai ėjo direktorės pareigas, o 2017 m. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) nutraukė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė jokių asmeninių piniginių lėšų į E. A. įmonę ar (duomenys neskelbtini) neinvestavo, tačiau prisidėjo savo nuosekliu, ilgalaikiu darbu ir tokiu būdu per maždaug 16 bendro gyvenimo metų šalys įgijo bendrą dalinę nuosavybę. Tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nemokėjo anglų kalbos, todėl ieškovė versdavo dokumentus, bendraudavo su užsienio šalių verslo partneriais ir klientais, vykdavo kartu su atsakovu į komandiruotes užsienyje, ji buvo įmonės pavadinimo ir įmonės registruotų prekių ženklų kūrėja ir autorė, kūrė ir administravo įmonės interneto svetaines, kūrė logotipus, iškabas, vizitines korteles, lankstinukus, prekiavo turguje bendrovės prekėmis; kol atsakovas du metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta ieškovės veikla laikytina jos darbinių funkcijų pagal darbo sutartį vykdymu, už kurią ji gavo darbo užmokestį, bet nėra pakankama konstatuoti, jog tarp šalių buvo susitarimas vykdyti jungtinę veiklą dar individualioje įmonėje, o vėliau – ir (duomenys neskelbtini) bei kurti ją kaip bendrą turtą. Įrodymų, jog ieškovė išties būtų dalyvavusi individualios įmonės ir (duomenys neskelbtini) valdyme ar kokių nors verslo sprendimų priėmime, kad toks dalyvavimas būtų iš esmės pakėlęs (duomenys neskelbtini) įmonės vertę ir ieškovė būtų dirbusi neatlygintinai, ieškovė nepateikė. Priešingai, aplinkybę, kad ieškovę su (duomenys neskelbtini)  siejo tik darbo santykiai, patvirtina tai, jog ieškovė, 2017 metais parašiusi prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, pateikė skundą Darbo ginčų komisijai, kuris buvo atmestas. Prašymo Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai turinys patvirtina, kad ieškovė save laikė tik bendrovės darbuotoja, o ne savininke ar akcininke (el. b. l. t. 1, b. l. 78–79). 2017 m. birželio 16 d. el. laiške antstoliams ieškovė taip pat patvirtino, kad atsakovas yra įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas, o ieškovė – samdoma darbuotoja (el. b. l. t. 1, b. l. 81, 2 t., b. l. 89). Iš atsakovo rašytų ieškovei laiškų turinio, kai atsakovas atlikinėjo bausmę, taip pat matyti, jog visus sprendimus verslo reikalais priiminėjo atsakovas ir duodavo nurodymus ieškovei, ką reikia daryti įmonės veikloje (el. b. 2 t., b. l. 98–119). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji savo lėšomis ar neatlygintinu darbu prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo ar jų vertės padidėjimo, kad šalys buvo sutarę bendrai kurti įmonę, tuo tarpu dalyvavimas įmonės veikloje dirbant pagal darbo sutartį negali būti pagrindu tapti įmonės savininku, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir ieškovei priteista ½ dalis (duomenys neskelbtini) akcijų, panaikintina ir šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl dividendų priteisimo

64.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 60 770 Eur dividendų. Nurodo, kad ieškovei dividendai nepriklauso, nes ji nebuvo įmonės akcininkė. Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl akcijų padalijimo, panaikintina ir ši sprendimo dalis. Be to, jis nuo dividendų sumos yra sumokėjęs visus privalomus mokesčius valstybei.

65.       Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės teisė į dividendus nagrinėjamu atveju sietina ne tik su akcininko teise gauti įmonės pelno dalį, bet ir su CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, kurie nustato, jog po santuokos sudarymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

66.       Atsakovo prašymą taikyti teisines pasekmes nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios teismas atmetė ir šios teismo sprendimo dalies atsakovas neskundžia. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2022 m. spalio 24 d., dividendai išmokėti už 2022 metus, todėl dalinamų dividendų suma skaičiuotina tik už laikotarpį iki bylos iškėlimo ir sudaro 98 896,93 Eur sumą (121 540 x68 (2022 m. dienų skaičius po bylos iškėlimo)/365 (2022 m. dienų skaičius)=22 643,07; 121 540–22 643,07=98 896,93 Eur), kurios pusė, t. y. 49 448,47 Eur, priteistina ieškovei. Vadovaujantis nurodytu, teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistų 60 770 Eur dividendų keistina, priteistą sumą sumažinant iki 49 448,47 Eur.

67.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, gyventojų pajamų mokestį už išmokamus dividendus apskaičiuoti, išskaityti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą turi pareigą dividendus išmokantis asmuo, taigi šiuo atveju (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnis). Todėl teismas pagrįstai vertino, jog atitinkamai turi būti dalinama dividendų suma, kuri atsakovui buvo išmokėta jau atskaičius mokesčius.

Dėl palūkanų ir ½ dalies turtinės reikalavimo teisės gauti palūkanas priteisimo

68.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis iš jo priteista ieškovei 27 500 Eur palūkanų, išmokėtų atsakovui, ir ½ dalis atsakovo turimos turtinės reikalavimo teisės į skolininką (duomenys neskelbtini) gauti priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą pagal paskolos sutartis. Nurodo, kad visos paskolintos lėšos bendrovei buvo atsakovo asmeninės; teismas nepagrįstai 55 000 Eur (2023 m. birželio 30 d.) sumą vertino kaip palūkanas, nors atsakovas pateikė įrodymus, kad tai buvo dalies paskolos susigrąžinimas; teismas nepagrįstai reikalavo pateikti akcininko sprendimą ar kitą dokumentą, iš kurio matytųsi, kokio pobūdžio lėšos buvo pervestos, bet toks dokumentas neprivalomas, todėl nebuvo surašytas ir pateiktas teismui.

69.       CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad paskolos suteiktos iš atsakovo asmeninių lėšų, palūkanos, gautos santuokos metu, laikytinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 55 000 Eur atsakovui išmokėta suma yra palūkanos ir nurodo, kad tai buvo dalies jo asmeninės paskolos iš (duomenys neskelbtini) susigrąžinimas.

70.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentu, jog dėl sunkios įmonės finansinės būklės palūkanos nebuvo skaičiuojamos, nes byloje pateikti (duomenys neskelbtini) išplėstiniuose balansuose esantys duomenys paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė akcininko sprendimo ar kito dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio piniginės lėšos 2023 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu pervestos iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atsakovui, nors teismas ne kartą įpareigojo atsakovą tokius duomenis pateikti. Antra, būtina įvertinti ir tai, kad pagal nurodytų paskolos sutarčių 8 punkto nuostatas, be atskiro šalių suderinimo priskaičiuojamos metinės palūkanos už praeitus metus ir pridedamos prie paskolos sumos, ir paskolos suma padidėja priskaičiuotų metinių palūkanų suma, tada metinės palūkanos sekančiais metais skaičiuojamos nuo naujos paskolos sumos. Tai reiškia, kad dokumentuose nurodomos piniginės lėšos kaip paskola bendrovei iš esmės yra ne tik paskola, bet kiekvienais metais priskaičiuojamos ir pridedamos palūkanos. Trečia, atsakovui neteikiant tikslių duomenų apie atsakovo suteiktų (duomenys neskelbtini) paskolų bei palūkanų skaičiavimą, refinansavimą ir t. t., teismas neturi galimybės nustatyti, kokią dalį sudaro atsakovo suteikta paskola ir kokią dalį priskaičiuotos bei prie paskolos pridėtos palūkanos, todėl pripažintina, jog 2023 m. birželio 30 d. atsakovui iš (duomenys neskelbtini) pervesta 55 000 Eur suma yra palūkanos, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos nutraukiant santuoką. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.

71.       Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 8 d. atsakovas iš savo asmeninių lėšų paskolino (duomenys neskelbtini) 46 100 Eur, 2011 m. gegužės 6 d. – 20 000 Eur ir 2012 m. birželio 22 d. – 32 688,60 Eur. Teismui pateiktų 2011 m. balandžio 8 d. ir 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutarčių tekstuose (sutarčių 8 punktas) nurodyta, kad, jei paskolos davėjas praėjus 366 dienoms ir daugiau neprašė grąžinti paskolintų pinigų ir priskaičiuotų metinių palūkanų, o paskolos gavėjas jų negrąžino, be atskiro šalių suderinimo priskaičiuojamos metinės palūkanos už praeitus metus ir pridedamos prie paskolos sumos, ir paskolos suma padidėja priskaičiuotų metinių palūkanų suma, tada metinės palūkanos sekančiais metais skaičiuojamos nuo naujos paskolos sumos. 2013 m. gruodžio 5 d. tarp atsakovo E. A. ir (duomenys neskelbtini) pasirašyta sutartis dėl palūkanų nemokėjimo, kuria susitarta, kad pagal paskolos sutartis, pasirašytas 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 6 d. ir 2012 m. birželio 22 d. išmokėti priskaičiuotų palūkanų už visą laikotarpį paskolos davėjas (E. A.) neprašo, abipusiu susitarimu dėl (duomenys neskelbtini) sudėtingos finansinės padėties ir pelno nebuvimo paskolos davėjas pagal nurodytas paskolos sutartis atsisako priskaičiuoti palūkanas nuo sutarčių įsigaliojimo datų, palūkanos paskolos davėjui nepriskaičiuojamos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šios 2013 m. gruodžio 5 d. sutarties nevertino ir dėl jos nepasisakė, nors sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomą aplinkybę, jog dėl sunkios įmonės finansinės būklės palūkanos nebuvo skaičiuojamos, paneigia byloje pateikti (duomenys neskelbtini) išplėstiniuose balansuose esantys duomenys, tačiau nedetalizavo kokiais būtent duomenimis teismas remiasi. Priešingai, iš atsakovo pateiktų (duomenys neskelbtini) finansinių duomenų (el. b. t. 4, b. l. 50–119) matyti, kad įmonė pelningai dirbo tik 2011–2012 metais, o nuo 2013 m. iki 2019 m. – nuostolingai. Nuo 2020 metų įmonės padėtis pradėjo gerėti ir 2022 metais įmonė uždirbo pelno, todėl lieka nepaneigti ir atitinkantys faktines aplinkybes atsakovo argumentai, kad po 2011–2012 metais atsakovo suteiktų paskolų įmonės veikla nebuvo sėkminga, todėl nebuvo iš ko išsimokėti numatytas palūkanas, o išsimokėta piniginių lėšų suma – 55 000 Eur, yra dalinis paskolos grąžinimas. Atsakovo aiškinimu, ši suma susigrąžinta, kai įmonė uždirbo pelno ir kai atsirado galimybė susigrąžinti nors dalį suteiktos paskolos. Teismas argumentavo, kad atsakovas nepateikė teismui akcininko sprendimo ar kito dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio piniginės lėšos 2023 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu buvo pervestos atsakovui, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo, bendrovėje esant vienam akcininkui, tokį sprendimą priimti. Todėl tokio sprendimo nebuvimas nesudaro pagrindo vertinti, kad tai – ne dalinis paskolos grąžinimas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, taip pat vadovavosi paskolos sutarčių 8 punkto nuostatomis ir sprendė, kad dokumentuose nurodomos piniginės lėšos kaip paskola bendrovei iš esmės yra ne tik paskola, bet kiekvienais metais priskaičiuojamos ir pridedamos palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismui neaišku, kodėl padarė tokią išvadą, kai byloje yra pateiktas 2013 m. gruodžio 5 d. tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini) sudarytas susitarimas palūkanų neskaičiuoti. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nevertino šio susitarimo ir neatsižvelgė į jį, darydamas išvadą, jog pervesta suma yra palūkanos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui neteikiant tikslių duomenų apie atsakovo suteiktų (duomenys neskelbtini) paskolų bei palūkanų skaičiavimą, refinansavimą ir t. t., teismas neturi galimybės nustatyti, kokią dalį sudaro atsakovo suteikta paskola ir kokią dalį priskaičiuotos bei prie paskolos pridėtos palūkanos, ir pripažino, jog 55 000 Eur suma yra palūkanos ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vis tik pažymėtina, kad ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas negali įrodyti to ko nebuvo, t. y. kad palūkanos nebuvo skaičiuojamos, tuo tarpu įrodinėjimo naštos paskirstymo atžvilgiu pirminė pareiga tenka ieškovei įrodyti, kad palūkanos buvo skaičiuojamos. Ieškovė, patikslindama galutinius ieškinio reikalavimus, pati neįvardino prašomos priteisti lėšų rūšies, kas patvirtina, jog pati nebuvo tikra, kad palūkanos buvo skaičiuojamos. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) už suteiktas paskolas būtų skaičiavusi palūkanas, o 2023 m birželio 30 d. atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta – dalinis paskolos grąžinimas, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ieškovės reikalavimas priteisti 27 500 Eur atsakovui išmokėtų sumų, atmestinas kaip nepagrįstas.

72.       Nustačius, kad palūkanų skaičiavimo faktas yra neįrodytas, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą priteisti jai ½ dalį (69 259,51 Eur) atsakovo turtinės reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini) gauti priskaičiuotas palūkanas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo

73.       Apeliantas nurodo, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas apsiriko skaičiuodamas įmokas, kurias atsakovas buvo pervedęs ieškovei dukros išlaikymui. Ieškovas 2022 m. kovo 14 d. į ieškovės sąskaitą buvo pervedęs 266,83 Eur ir pateikęs teismui tai patvirtinantį banko sąskaitos išrašą (t. 6, b. l. 53). Todėl teismas privalėjo priteisti ne 1 862 Eur, o tik 1 596 Eur. 

74.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovu. Ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti už aštuonis mėnesius, nuo 2022 m. kovo mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. spalio 19 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2022 m. kovo 14 d. sumokėjo 266 Eur įmoką, kurią pirmosios instancijos teismas minusavo iš bendros įsiskolinimo sumos, ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 1 862 Eur išlaikymo įsiskolinimą (226x8=2 128–266= 1 862 Eur). 2022 m. spalio 27 d. atsakovo sumokėta 266 Eur išlaikymo įmoka iš išlaikymo įsiskolinimo sumos negali būti minusuojama, nes ji jau buvo sumokėta po ieškinio pateikimo teismui ir laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo priteisimo taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties

75.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą teisingai nustatė priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo dydį, tačiau spręsdamas reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, neteisingai vertino įrodymus ir paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta pripažinti (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir priteisti ieškovei ½ dalį šios įmonės akcijų, taip pat priteisti ieškovei 27 500 Eur palūkanas bei pripažinti ½ dalį atsakovo turtinės reikalavimo teisės gauti palūkanas, panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti. Taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 60 770 Eur dividendų, ir priteistą sumą sumažinti iki 49 448,47 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

76.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

77.       Patikslinusi ieškinį, ieškovė reiškė šiuos reikalavimus, kurie įvertinus patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus, yra patenkinti taip: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (žyminis mokestis 100 Eur) (reikalavimas patenkintas 50 procentų); 2) dėl 424 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (atleista nuo žyminio mokesčio) (reikalavimas patenkintas 76,65 procentais); 3) dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo (atleista nuo žyminio mokesčio) (reikalavimas patenkintas pilnai); 4) dėl ½ dalies (23 503,91 Eur) įmokų AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui priteisimo (žyminis mokestis 529 Eur) (reikalavimas patenkintas 46,38 procentais); 5) dėl sumokėtų baudų priteisimo (žyminis mokestis 112 Eur) (reikalavimas patenkintas 70,76 procentų); 6) dėl 27 500 Eur paskolos priteisimo (žyminis mokestis 619 Eur) (reikalavimas atmestas); 7) dėl ½ dalies atsakovo (kreditoriaus) turimos reikalavimo teisės į priskaičiuotų palūkanų (69 259,51 Eur) išmokėjimą (žyminis mokestis 1 264 Eur) (reikalavimas atmestas); 8) dėl pripažinimo (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir dėl pripažinimo nuosavybės teisės į ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų (1 450 Eur vertės) (žyminis mokestis 33 Eur) (reikalavimas atmestas); 9) dėl 60 770 Eur dividendų priteisimo (žyminis mokestis 1 298 Eur) (reikalavimas patenkintas 81,37 procentu). Dėl prievolių pobūdžio nustatymo ginčo nebuvo. Iš viso patikslintas ieškinys patenkintas 47,24 procentais. 

78.       Atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti taip: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės (žyminis mokestis 100 Eur) (reikalavimas patenkintas 50 procentų); 2) dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (žyminis mokestis 45 Eur) (reikalavimas atmestas); 3) dėl įpareigojimo ieškovės grąžinti pasisavintus aukso dirbinius 2 200 Eur vertės (žyminis mokestis 50 Eur) (reikalavimas atmestas); 4) dėl 1 800 Eur turtinės žalos, susijusios su ieškovės mokymusi kirpėjos profesijos, priteisimo (žyminis mokestis 41 Eur) (reikalavimas atmestas); 5) dėl 1 911,49 Eur turtinės žalos, susijusios su ieškovės mokymusi (duomenys neskelbtini), priteisimo (žyminis mokestis 43 Eur) (reikalavimas atmestas); 6) dėl ieškovės 7 975,86 Eur asmeninių skolų padengimo (žyminis mokestis 179 Eur) (reikalavimas atmestas). Iš viso atsakovo priešieškinis patenkintas 8,3 procentais.

79.       Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies ir visiškai patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 130 Eur žyminio mokesčio, nes nuo 1 862 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos el. byloje žyminis mokestis sudaro 43 Eur, o skaičiuojant už priteistas periodines išmokas po 325 Eur, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu žyminis mokestis sudaro 88 Eur.

80.       Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sumokėjo 529 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 109 Eur už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iš viso 638 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovei atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal nutarties 77 punkte nurodytus reikalavimus ieškovė iš viso turėjo sumokėti 3 955 Eur žyminį mokestį, todėl laikytina, jog ieškovei atidėta mokėti žyminio mokesčio dalis sudarė 3 426 Eur. Patenkinus 47,24 procentus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 301 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Atidėta 3 426 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina taip: valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui iš ieškovės priteisiama 1 808 Eur, iš atsakovo – 1 618 Eur žyminio mokesčio.

81.       Atsakovas sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovui atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal nutarties 78 punkte nurodytą skaičiavimą atsakovas už priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti iš viso 458 Eur žyminį mokestį, todėl laikytina, jog atsakovui atidėta mokėti žyminio mokesčio dalis sudarė 158 Eur. Patenkinus 8,3 procentus atsakovo priešieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 25 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio. Atidėta 158 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina taip: valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dydžiui iš atsakovo priteisiama 138 Eur, iš ieškovės –12 Eur žyminio mokesčio.

82.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 1 820 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1 886 Eur žyminio mokesčio.

83.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 200 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 435,04 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir pašto išlaidos.

84.       Patenkinus 47,24 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 039,28 Eur atstovavimo išlaidų. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1 340,28 Eur (301 Eur +1 039,28 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

85.       Patenkinus 8,3 procentus patikslinto priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 36,11 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 61,11 Eur (25 Eur + 36,11 Eur) išlaidoms atlyginti.

86.       Atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, priteisti ieškovei J. A. iš atsakovo E. A. 1 279,17 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

87.       Teismas šioje byloje patyrė 187,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai įvertinus ieškovės atmestų ir atsakovo patenkintų reikalavimų dalį (52,76 proc. + 8,3 proc.) bei atsakovo atmestų ir ieškovės patenkintų reikalavimų dalį (91,7 proc. + 47,24 proc.), valstybei iš ieškovės priteistina 56,24 Eur, o iš atsakovo – 130,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

88.       Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą pateikiant apeliacinį skundą ir 1 000 Eur už teisines paslaugas.

89.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi atidėjo atsakovui žyminio mokesčio dalies (nenurodė kokios) už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo priėmimo.

90.       Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

91.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

92.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimo dalis dėl: 1) (duomenys neskelbtini) pripažinimo įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir ½ dalies (duomenys neskelbtini) akcijų (1 450 Eur vertės) priteisimo (žyminis mokestis 33 Eur); 2) dėl 60 770 Eur dividendų priteisimo (žyminis mokestis 1 136 Eur); 3) dėl 27 500 Eur palūkanų priteisimo (žyminis mokestis 619 Eur); 4) dėl pripažinimo ½ dalies atsakovo turtinės reikalavimo teisės gauti palūkanas (69 259,51 Eur) (žyminis mokestis 1 264 Eur) ir 5) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (266,83 Eur) (žyminis mokestis 22 Eur). Iš viso apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 3 074 Eur žyminį mokestį. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur, todėl atidėta žyminio mokesčio dalis sudaro 2 774 Eur.

93.       Apeliacinis skundas patenkintas 64 procentais: 1) reikalavimas panaikinti sprendimo dalį pripažinti (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu ir priteisti ieškovei ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų (1 450 Eur vertės) patenkintas pilnai; 2) reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl 60 770 Eur dividendų priteisimo patenkintas 18,63 procentų; 3) reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl 27 500 Eur palūkanų priteisimo patenkintas pilnai; 4) reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl pripažinimo ½ dalies atsakovo turtinės reikalavimo teisės gauti palūkanas (69 259,51 Eur) patenkintas pilnai ir 5) reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo  dydžio sumažinimo (266,83 Eur) atmestas (100 proc.+18,63 proc.+100 proc.+100 proc.+0 proc./5=64 procentai).

94.       Apeliacinį skundą patenkinus, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, atsakovui priteisiama iš ieškovės 832 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

95.       Atsakovui atidėtos dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas paskirstytinas taip: valstybei iš ieškovės priteistinas 1 775 Eur žyminis mokestis, iš atsakovo – 999 Eur žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalį pripažinti (duomenys neskelbtini) įsteigta jungtinės veiklos pagrindu, priteisti ieškovei ½ dalį (duomenys neskelbtini) akcijų, priteisti ieškovei 27 500 Eur palūkanų, išmokėtų atsakovui E. A. iš (duomenys neskelbtini) bei priteisti ieškovei ½ dalį atsakovo E. A. (paskolos davėjo) turimos turtinės reikalavimo teisės į skolininką (duomenys neskelbtini) gauti atsakovui E. A. (paskolos davėjui) priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą. Priimti naują sprendimą ir šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei J. A. priteista 60 770 Eur dividendų, ir priteistą sumą sumažinti iki 49 448,47 Eur.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 279,17 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 820 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt eurų) žyminio mokesčio (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 886 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,24 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 24 ct), iš atsakovo – 130,09 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662)“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 832 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 775 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus), iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 999 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                        Laima Kriaučiūnaitė

                                                        Edita Šliumpienė

                                                        Rasa Urbanavičiūtė