Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-01-25][nuasmenintas sutrumpintas nuosprendis byloje][1-12-420-2022].docx
Bylos nr.: 1-12-420/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Utenos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LR Aplinkos ministerija valstybinė miškų tarnyba 302471705 civilinis ieškovas baudž. byloje
Panevėžio apygardos prokuratūos Utenos apylinkės prokuratūra (Visaginas) 191885074 prokuroras
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Vagystė (BK 178 str.)
Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Turtinė žala
Nusikalstama veika padaryta žala
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimas (BPK 115 str. 2 d.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Procesiniai dokumentai
Teismo teisė atlikti bet kokį proceso veiksmą (BPK 287 str.)
Teismo nutartys (BPK 253, 253-1 str.)
Teismo nutartys (BPK 253, 253-1 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-12-420/2022

Proceso Nr. 1-01-1-01437-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.14.1.1; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 

 

img1 

 

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

 

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. sausio 10 d.

Zarasai

 

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,

sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,

kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui A. A.,

nuotoliniu būdu per ZOOM programą nukentėjusiojo Ą. T. atstovei advokatei Žavintai Paunksnytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio 2 d., 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško paskirties žemėje neteisėtai iškirto ir pagrobė 9 vnt. beržų, 7 vnt. baltalksnių, 2 vnt. blindės žalių medžių, viso 2,922 m3 medienos - 737,52 Eur vertės, o kitos paskirties žemėje iškirto ir pagrobė 1 vnt. blindės, 2 vnt. alksnių, 23 vnt. beržų – 1500 Eur vertės, tokiais savo veiksmais J. K., R. R., L. V. G., I. R. G., Ą. T., V. P. padarė 2237,52 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytų medžių jis neiškirto. 2019 m. gruodžio mėn. elektros tinklų darbuotojai kirto medžius po elektros linija, jis tik paėmė ESO darbuotojų nupjautus medžius, taip pat storesnes šakas. Prieš tai, spalio ar lapkričio mėn., L. R., kuri yra vieno iš bendrasavininkių, V. P., įgaliotas asmuo, leido jam paimti 3-4 nulūžusius medžius iš gretimo žemės sklypo, priklausančio nukentėjusiesiems, iš paežerės. Jis tuos medžius supjaustė ir atvežė į sodybą. Jokių žalių medžių jis nekirto, kas juos iškirto nežino, gali būti, kad pats Ą. T.. Kodėl parašė prisipažinimą paaiškinti negali.

Nukentėjusysis Ą. T. parodė, kad kaltinamąjį V. P. pažįsta nuo vaikystės, jis yra antros eilės pusbrolis. Su juo santykiai kaimyniški. (duomenys neskelbtini) turi statinius ir žemės su mišku. 2020 m. sausio 2 d. jis grįžo iš užsienio ir su E. V. atvyko į savo sodybą. Atvykęs pamatė keliose vietose šviežiai nupjautus medžius. Jų buvo nemažai nupjauta. Apie tai pranešė policijai ir informavo bendrasavininkus apie šį įvykį. Kur buvo nukirsti medžiai jis nufilmavo ir padarė nuotraukas. Nuotraukas ir filmuotą medžiagą nusiuntė visiems bendrasavininkams. Jis su policijos pareigūnais skaičiavo nukirstus medžius, viso medžių buvo iškirsta apie 45 vnt. Medienos jau nebuvo, gulėjo tik šakos. Kelmai buvo užkrauti šakomis. Vietoje matėsi gan šviežios ir stipriai įspaustos į žemę vėžios. Vėžios buvo mažo traktoriuko ir vedė į V. P. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai apžiūrėjo V. P. sodybą. Pas ji pilna mašina buvo prikrauta malkų ir malkinė. Malkinėje buvo sukapotos ir tvarkingai sudėtos malkos. V. P. turi traktoriuką – motobloką, jis tai žino, nes pats matė. Civilinį ieškinį 1500 eurų žalai pareiškė dėl to, kad buvo nemažai nupjauta medžių. Medžių iškirstų suskaičiavo apie 45 vnt., o civilinis ieškinys pareikštas dėl 26 medžių, nes pievose esančių medžių niekas netyrė. Ką jie suskaičiavo tą ir surašė. Pretenzijas turi dėl visų medžių, kurie yra iškirsti ne po elektros linija. Kad, L. R. yra įgaliota senelio, žino. Kad ji V. P. leido kelis medžius nusikirsti, nežinojo. Pretenzijų dėl tų medžių, iš bendrasavininkų, gal turi ir visi, bet jie gal kitaip traktuoja tas pretenzijas. Jam įgaliojimų niekas nesuteikė, jis atstovauja save. 1500 Eur žalos suma yra paskaičiuota už medžius, kurie priklauso visiems bendrasavininkams Jis reiškia ieškinį visų savininkų vardu neturėdamas įgaliojimų, nes tiesiog faktą nustatė ir pranešė policijai.

Liudytojas J. K. parodė, kad gyvena Vilniuje, o (duomenys neskelbtini) turi žemės sklypą. Tiksliai sklypo ploto neatsimena, yra keli sklypo savininkai, bet jų išvardinti tiksliai negali. Labai retai nuvyksta į tą sklypą, paskutinį kartą buvo prieš 15 metų. Apie miško kirtimą pranešė A. T., elektroniniu paštu atsiuntęs vaizdo įrašą, kuriame buvo nufilmuoti šviežiai nukirsti medžiai. Jis nežino kiek medžių ir per kokį laikotarpį buvo nukirsta. Nežinojo, kad L. R. leido V. P. kirsti medžius. Jis neturi jokių pretenzijų ir ieškinio nereiškia.

Liudytojas L. V. G. parodė, kad turi 6 hektarus žemės (duomenys neskelbtini), yra keli bendrasavininkai. Jie su bendrasavininkais nėra pasidalinę žemės, jis ten senai yra buvęs. Ą. T. atsiuntė internetu fotografijas, kuriose buvo nufotografuoti kelmai. Jis neskaičiavo kiek ten buvo nukirsta medžių. Pats medžių nekirto, leidimo kirsti niekas neprašė. Apie kirtimus jų miške jis nieko nežino. Dėl žalos ieškinio nereiškia. Kaltinamasis yra tolimas giminaitis.

Liudytoja R. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) su keliais bendrasavininkais turi bendrą žemę, viso yra 6 hektarai, sklypas yra pasidalintas tik žodžiu. Ą. T. paskambino ir pranešė, kad yra iškirsti medžiai, kiek medžių yra iškirsta. Jis aiškino, kad tie iškirsti medžiai yra nuvežti pas V. P., sukapotos malkos. Ą. sakė, kad yra vėžios traktoriaus ar mašinos, kurios vedė į P. kiemą. Ą. T. buvo atsiuntęs vaizdo medžiagą, kad iškirsti medžiai, matėsi, kad šviežiai iškirsta, kelmai ir vėžios. Ji nematė, kad būtų iškirsta iš jos teritorijos, toliau nevaikščiojo. Civilinio ieškinio nereiškia, jai asmeniškai jokios žalos nepadaryta. Prieš tris metus pats Ą. T. tame sklype kirsdavo medžius, su juo kalbėjo, kodėl jis kerta medžius be mūsų žinios. Jis sakė, kad yra suderinta su seniūnija dėl miško kirtimo. Elektros linija eina per sklypą, bet kad ESO valo medžius nežinojo. Žino, kad tarp P. ir T. buvo kažkoks konfliktas. Nežino, ar V. P. turi miško.

Liudytoja L. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos tolimas giminaitis ir kaimynas. Jos senelis V. P. yra bendrasavininkas žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Ji atstovauja senelį pagal notaro patvirtintą įgaliojimą. V. P. yra jų kaimynas. 2019 metais paskambino L. P. ir paklausė, ar gali pasiimti medžių, kuriuos nukirto elektrikai. Senelis neprieštaravo dėl medžių atidavimo V. P., todėl ji sutiko, kad jie pasiimtų medieną, nukirstą iš po elektros linijos. Kad sklype yra iškirsta ir daugiau medžių, nežinojo. Ą. T. buvo atsiuntęs nuotraukas, tik ji nieko iš jų nesuprato. Ji buvo nuvykusi į vietą po mėnesio ir matė, kad iš sodo buvo išvežti medžiai. Žino, kad tarp Ą. ir P. yra konfliktai dėl beržyno iškirtimo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja R. L. parodė, kad ji yra kaltinamojo pusseserė. Jos mama Z. L. turi žemės. Tas kaimas yra netoli (duomenys neskelbtini). Ji turi dalį miško su bendrasavininkais, bet tai kitas žemės sklypas, Ą. T. nėra šio sklypo bendrasavininkas. V. P. buvo atiduota dalis medžių iš pakrantės valymo. Miško valymas vyko 2017-2018 m., medžiai buvo supjauti kaladėmis. Ji siūlė pusbroliui V. P. pasiimti tą medieną. Ne V. P. pjovė, ji samdėsi žmones, kad supjautų ir sudėtų medieną. V. P. atidavė jau padžiūvusius rąstelius, jis malkas vežė 2019 metų rudenį. V. P. pradžioje medieną vežėsi su savo traktoriuku, o paskui su didesniu traktoriumi. Nematė kur jis vežė medieną.

Liudytoja L. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, todėl ji atsisako duoti parodymus.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis dirba ESO elektriku. 2019 metų rudenį jie su R. P. gavo nurodymą išvalyti elektros liniją nuo medžių  (duomenys neskelbtini). Jie pjovė tik tuos medžius, kurie yra po elektros linija. Jiems dirbant iš artimiausio namo buvo priėjęs nepažįstamas vyriškis, kuris paklausė ką jie čia daro. Jis neklausė ar galima paimti jų nukirstus medžius. Jie medžius nupjovė ir paliko toje pačioje vietoje, šakų jie nepjovė. Vėliau policijos pareigūnams vietoje jis parodė kokius medžius nupjovė. Tuomet matė, kad jų nupjautų medžių jau nebuvo ir kad buvo pjauti medžiai toliau, tačiau ten ne jie pjovė. Kai jie pjovė, jam atrodo, kad tų kelmų nebuvo, bet negali to patvirtinti kategoriškai, nes neprisimena. Patvirtina savo parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu, nes tada tiksliau prisiminė visas aplinkybes ir sakė tiesą.

Liudytojo R. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad liudytojo nurodymu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), prie elektros linijos, einančios nuo namo, adresu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) tolyn. Priėjus prie elektros stulpo, pažymėtu Nr. L100/5, R. V. parodė, kad šioje vietoje, palei elektros laidus, jie su kolega nupjovė du medžius (beržus), kuriuos paliko toje pačioje vietoje. Vieną beržą jie nupjovė prie pat elektros stulpo, o kitą maždaug iki metro atstumo nuo jo, link sodybos, adresu(duomenys neskelbtini). Šis beržas buvo pasviręs į laidų pusę, todėl jie jį nupjovė. Šalia jo yra matomas kitas nupjauto beržo kelmas, tačiau R. V. parodė, kad tai ne jie jį nupjovė, jiems atliekant darbus medis dar stovėjo, nežino kada ir kas jį nupjovė. R. V. parodė, kad šakos, kurias parodė, ir kurios yra matomos netoliese, yra pjautos ir krautos ne jų, kai jie atlikinėjo darbus jų toje vietoje nebuvo, taip pat tada nebuvo nupjauti medžiai, kurių nupjauti kelmai dabar matosi žiūrint tolyn į miškelį. Jis nežino kada tie medžiai buvo nupjauti, jie neina palei elektros liniją, jis su kolega kitų medžių, išskyrus šiuos du, kurių kelmus parodė, nepjovė, nežino kas tai padarė (1 t., b. l. 138-143).

Liudytojas R. P. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas R. V., taip pat patvirtino savo parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu.

Liudytojo R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad liudytojo nurodymu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), prie elektros linijos, einančios nuo namo, adresu(duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) tolyn. Priėjus prie elektros stulpo, pažymėtu Nr. L100/5, R. P. parodė, kad šioje vietoje, palei elektros laidus, jie su kolega nupjovė du medžius (beržus), kuriuos paliko toje pačioje vietoje. Vieną beržą jie nupjovė prie pat elektros stulpo, o kitą maždaug iki metro atstumo nuo jo, link sodybos, adresu (duomenys neskelbtini). Šis beržas buvo pasviręs į laidų pusę, todėl jie jį nupjovė. Šalia jo yra matomas kitas nupjauto beržo kelmas, tačiau R. P. parodė, kad tai ne jie jį nupjovė, jiems atliekant darbus medis dar stovėjo, nežino kada ir kas jį nupjovė. R. P. parodė, kad šakos, kurias parodė, ir kurios yra matomos netoliese, yra pjautos ir krautos ne jų, kai jie atlikinėjo darbus jų toje vietoje nebuvo, taip pat tada nebuvo nupjauti medžiai, kurių nupjauti kelmai dabar matosi žiūrint tolyn į miškelį. Jis nežino kada tie medžiai buvo nupjauti, jie neina palei elektros liniją, todėl jis su kolega kitų medžių, išskyrus šiuos du, kurių kelmus parodė, nepjovė, nežino kas tai padarė (1 t., b. l. 150-155).

Liudytojas V. P. parodė, kad V. P. pažįsta. Jie yra bendrasavininkai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ą. T. taip pat pažysta, jis yra gretimo sklypo bendrasavininkas. Kad šiame sklype buvo nukirsti medžiai ir paskui išvežti nieko nežino. Pas juos su Ą. T. yra konfliktai. Apie konfliktą tarp Ą. T. ir V. P. nežino. V. P. iš giminaites R. apie 2019 metus atsivežė medieną. Nežino, ar V. P. buvo nubaustas dėl medžių kirtimo.

Liudytojas V. S. parodė, kad jo sugyventinė yra kaltinamojo sesuo. 2019 metais buvo atvejis kai jis kaltinamajam padėjo vežti malkas iš (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) tai yra apie 2-3 km. Medis buvo jau supjautas, malkų buvo didelis kiekis. Vežė su traktoriaus priekaba, paskutinį kartą padarė 3 reisus. Viską vežė iš vienos vietos prie V. P. sodybos. Jo V. prašė padėti suvežti malkas. Ą. T. pažysta. 2019 m. pavasarį jis davė supjautų malkų. Traktoriaus ratų protektorius yra pakankamai platus. Ą. T. bendrasavininkų bendros žemės ribas panašiai žino. Jis važiavo per Ą. sklypą, tuomet nebuvo užsukęs į V. P. sodybą. V. P. turi traktorių ar motobloką, jis stovi kieme. Priekabėlė pas jį maža, pusė metro ant pusantro metro.

Liudytojo V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad liudytojo nurodymu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) R. L. sodybą. Atvykus V. S. nurodė sodybą, iš kurios jis V. P. prašymu vežė malkas maždaug prieš porą metų (tiksliai laiko jis nepamena ir negali nurodyti) ir parodė minėtą sodybą. V. S. nurodė, kad šios sodybos teritorijoje, palei Antalieptės marių, buvo valoma pakrantė, kertami medžiai, krūmai, parodė nukirstų medžių kelis likusius kelmus. V. S. teigė, kad tik V. P. prašymu nuvažiavo ir surinko ten buvusius sukrautus rąstelius, kuriuos per maždaug 3-4 kartus suvežė į V. P. sodybą, esančią(duomenys neskelbtini). Tie medžiai buvo kertami ankščiau, ne tada kai jis vežė juos iš ten, negali nurodyti tiksliai kada tai buvo, taip pat negali nurodyti skaičiaus medienos, nežino kiek iš viso jos nuvežė V. P. Toliau V. S. nurodė, kad medžius vežė tuo pačiu žvyruotu keliuku, vedančiu per mišką, kaip ir atvažiavo iki šios sodybos. Išvažiavus keliuku atgal į pagrindinį kelią, t. y. A6 (Kaunas-Zarasai), jis nurodė, kad reikia važiuoti tiesiai kitoje kelio pusėje esančiu neasfaltuotu keliuku, kuris veda į (duomenys neskelbtini) ir kuriuo jis vežė medieną į V. P. sodybą. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, V. S. parodė, kad šiuo keliuku pro vartelius, kurie veda į V. P. sodybą ir šiuo metu yra užrakinti, jis suvežė medieną prie sodybos teritorijoje esančios malkinės ir tai parodė. Toliau tikrinant liudytojo V. S. parodymus jis nurodė, kad prieš tai, maždaug 1-2 metai atgal, kai vežė malkas V. P., jis iš Ą. T. priklausančio žemės sklypo, esančio šalia V. P. sodybos, sau vežėsi malkas iš jo. Ą. T. pats jam pasiūlė malkų, kadangi jis valė ten sklype esantį mišką. Tą mišką kirto kažkas kitas, ne jis, lyg ir Ą. T. samdyti žmonės. Mediena buvo smulkinama vietoje, o likusią jam pasiūlė pasiimti Ą. T. sau, ką jis ir padarė ir parodė sklypą iš kurio jis vežėsi malkas. Į tame sklype esantį mišką, jis važiavo su traktoriumi, per pievą, kurioje buvo keliukas (šiuo metui jo nesimato, nes niekas jau seniai juo nevažiavo) ir tai parodė. Einant minėtu keliuku gilyn į mišką, kurio viduryje yra pieva, jis parodė, kad iš viso susirinko 4 krūvas supjautų rąstų, kurie buvo sudėti skirtingose sklypo vietose ir tai parodė. V. S. nurodė, kad daugiau iš niekur neėmė jokių malkų ar medžių, buvo tik šioje sklypo dalyje, nei prie Antalieptės marių pakrantės jis nėra buvęs, nei miškelyje prie elektros linijos ir nieko iš ten nevežė (3 t., b. l. 172-189).

Liudytojas A. O. parodė, kad 2020 metų sausio pradžioje dirbo Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Kaltinamojo V. P. nepažįsta. Buvo atvejis, kad vyko į (duomenys neskelbtini) dėl miško kirtimo. Iškvietimas buvo gautas iš Utenos budėtojo, kad pavogta mediena. Nuvykus į įvykio vietą su kolega V. S., juos pasitiko nukentėjusysis, kur iš jo buvo pavogta mediena. Išklausė nukentėjusiojo nuomonės, nufotografavo kelmus, viską užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Tai dienai buvo išpjauta ir užfiksuota gal virš 50 medžių kelmų. Kai ėjo į pirmą apžiūros vietą, po kaire puse buvo aiškiai matyti, kad nuo sodybos yra aiškūs pėdsakai, ryškiai įspausti. Matėsi, kad kirsta šviežiai. Vėžės buvo nedidelio traktoriuko. Vėžės buvo iš to sklypo ir atgal. Jis daugiau užsiėmė kelmų fotografavimu ir vietos apžiūra, o kolega bendravo su nukentėjusiuoju. Kas rašė apžiūros protokolą, neatsimena. Kelmus, kuriuos rado, pažymėjo. Į kiemą nėjo, tačiau nupjautų medžių nematė. Taip pat nematė ir traktoriuko. Taip pat matėsi nemažai iškirstų medžių, ėjusių po elektros laidais, bet kiek jų buvo nepamena. Identifikavo traktoriuką spėjimo būdu, padangų protektoriaus žymėmis. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 60-61), kuomet parodė, kad apžiūrint įvykio vietą, pirmiausiai jie nuėjo link miško, esančio kairėje pusėje. Pakeliui pamatė, kad iš minėtos sodybos sklypo ribų, kurios teritorija aptverta tvora, veda keliukas, ant kurio matomi nedidelio traktoriuko padangų vėžios. Jos neatrodė senos, žemė buvo drėgna, todėl įspaustų ratų pėdsakai matėsi ryškiai, jų kraštai buvo ryškūs, nesukritę. Tos vėžios vedė į mišką, kuriame buvo iškirsta dalis medžių. Einant mišku palei vėžias pamatė, kad yra šviežiai iškirsti medžiai, kiek pamena, pagrinde buvo nukirsta beržų, alksnių ir blindės medžių. Jis nufotografavo visus kelmus, kurie matėsi yra šviežiai pjauti, jie nebuvo patamsėję kaip medžių, kurie yra pjauti seniai. Jis iš buities žino, kaip atrodo nesenai pjauti medžiai, nes ne kartą teko pačiam pjauti malkas. Pjuvenos prie kelmų buvo šviežios, šviesios spalvos, nesusigulėjusios, todėl jo manymu, tie medžiai buvo kirsti neseniai, t. y. kelių dienų laikotarpyje. Aplinkui nukirstos medienos nebuvo, matėsi tik kelios nedidelės krūvelės šakų. Vėliau Ą. T. nuvedė juos į kitą sklypo pusę, kurioje matėsi pavieniai miškeliai, netoli elektros linijos. Nuo sklypo, kur yra sodyba, link šitos sklypo pusės vedė tos pačios traktoriuko vėžios, kurios taip pat nebuvo senos. Beržyne prie elektros linijos matėsi nemažai iškirstų medžių po elektros laidais ir giliau miškelyje.

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Buvo atvejis, kad 2020 metų sausio mėnesį gavo pranešimą iš Utenos apskrities VPK budėtojo ir su kolega A. O. nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūrai. Nuvykus, pranešėjas paaiškino, kad yra iškirsti medžiai be jo leidimo. Pranešėjo vardo ir pavardės dabar nepamena, jis laukė jų. Pranešėjas parodė įvykio vietą ir iškirstus medžius, jie viską užfiksavo. Apžiūrėjo įvykio vietą, priėmė pareiškimą ir apklausė jį. Kolega darė įvykio vietos apžiūrą, įformino, o jis daugiau bendravo su pranešėju. Kadangi praėjo daug laiko, visko neatsimena. Atsiminė, kad ratų vėžios buvo. Tos vėžios, kokios transporto priemonės buvo, negali tiksliai pasakyti, galėjo būti kokio tai traktoriuko vėžios. Ką rado įvykio vietoje viską matavo ir užfiksavo. Kiek pamena kad tie medžiai buvo šviežiai nupjauti. Kelmai buvo šviesūs, nebuvo apkerpėję, ar užaugę kažkuo tai. Nuo kirtimo tikrai nebuvo praėję kelių mėnesių, matėsi, kad šviežiai nupjauti. Medžių skaičiaus, kiek buvo nupjauta, dabar neatsimena. Išpjautų medžių vietoje jau nebuvo. Pagal vėžias dabar negali pasakyti, ar tai galėjo būti keturračio vėžios. Pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, aš neatsimenu į kurią pusę ėjo vėžios, ar į sodybą ar iš sodybos. Nuotraukose užfiksuota kur tos vėžios vedė ir iš kur vedė. Neatsimena ar išsiaiškino su kokia transporto priemone buvo medžiai išvežti. Pagardinus apžiūros protokolą (3 t., b. l. 30-64), liudytojas parodė, jog protokole viskas teisingai užfiksuota.

Liudytojas E. V. parodė, kad pažįstu kaltinamąjį apie 17 m., santykiai su juo normalūs, draugiški, jį apkalbėti priežasčių neturi. Su nukentėjusiuoju Ą. T. santykiai draugiški. Prieš trys metus, sausio 2 ar 3 d. buvo taip, kad su Ą. T. atvažiavo į sodybą ir pamatė iškirstus medžius. Sodyba yra žemiau, ten yra šlaitas, o mašinas palieka viršuje. Einant prie mašinos pamatė, kad yra išvažinėta, pėdsakai buvo moto bloko, vėžios vedė į miškelį. Jie nuėjo pažiūrėti, kur tos vėžios veda. Rado, kad yra pripjauta pjuvenų. Patraukus šakas, nes viskas buvo po šakomis, pamatė nupjautus kelmus. Iškvietė policiją. Kuo toliau ėjo, kur moto bloko pėdsakai vedė, tuo daugiau rasdavo po šakomis paslėptų kelmų. Kelmai buvo beržų ir alksnių. Apie 50 medžių buvo išpjauta, diametras buvo nuo 30 cm ir daugiau. Nupjauti medžiai jau buvo išvežti, jų vietoje nebuvo, buvo tik pjuvenos ir šakos. Vėžios vedė pas P. tiesiai į malkinę. Jie buvo nuėję prie jo sodybos ir žiūrėjo į malkinę pro tvorą, matė kad medžiai buvo malkinėje jau suskaldyti ir malkos sukrautos šviežiai. Ten viskas buvo padaryta šviežiai, gal savaitės ar dviejų bėgyje. Tai buvo moto bloko pėdsakai, nes buvo matomi dviejų ratų pėdsakai ir priekabėlės pėdsakai, o P. turi moto bloką ir priekabėlę. Ą. T. viską nufilmavo telefonu. Mano, kad medžiai nupjauti buvo prieš Kalėdas, nes ten viskas buvo šviežia, tai vėžios, pjuvenos, kelmai. Šakos, kurios buvo užkrautos ant kelmų, buvo žalios. Ten kur buvo elektros linija, tai atskiras plotas, ir ten yra atskiras įvažiavimas. Pas V. yra du vartai įvažiuoti į jo teritoriją. Ten kur buvo prie elektros linijų tai buvo iš kitos pusės įvažinėjama į jo sklypo teritoriją, o kur buvo miškelyje išpjautas, tai buvo iš kitos pusės įvažinėjama. Mano, kad ten yra moto bloko vėžios, o ne keturračio, matėsi ir priekabėlės vėžios, jos siauresnės nei moto bloko. Važiuota buvo daug kartų. Vlado malkinė buvo užkrauta šviežiomis malkomis, kurios buvo ką tik pjautos ir skaldytos. Jis buvo priėjęs arti malkinės, nuo tvoros iki malkinės 5-8 m. Tokie patys medžiai, kurie buvo miške nupjauti, tai yra beržai ir alksniai, gulėjo malkinėje. Vėžios ateina iš miško, nuo nupjautų medžių į malkinę. Policijos pareigūnai viską užfiksavo ir nufotografavo.

Liudytojas D. G. parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų PK veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju, dalyvavo tiriant medžių kirtimą (duomenys neskelbtini) kaime. Jis papildomai apžiūrėjo įvykio vietą, dalyvavo S. G., privačių miškų tarnybos specialistė. Jam buvo paskirta užduotis nustatyti iškirstų medžių skaičių ir kubatūrą. Kiek medžių buvo suskaičiuota dabar neatsimena, viskas yra užfiksuota. Jis ir miškų tarnybos specialistė ir matavo ir skaičiavo tuos kelmus. Specialistė žiūrėjo laiką, kada tai buvo nupjauta ir kurie šviežiai nupjauti medžiai, ji nefiksavo medžių, kurie yra ne miško paskirties žemėje. Įvykio vietoje matė mažiuko traktoriuko vėžias, kurios vedė į V. P. namų valdos teritorijoje esančią malkinę. Ten buvo malkos ir kaladėlėm supjaustytos ir skaldytos. Matėsi, kad tai buvo šviežia mediena, bet jų kiekio nematavo. Įvykio vietos apžiūros metu praktiškai visur palei tų medžių kirtimo vietas buvo traktoriuko žymės. Jam taip pat buvo pavesta susirasti V. P. ir išsiaiškinti, ar ne jis kirto medžius. 2020 m. sausio 7 d. V. P. sodyboje nebuvo, todėl su S. G. jie nuvažiavo į Uteną pas jį į namus. Namuose buvo jo žmona, ji jam paskambino ir neužilgo privažiavo V. P. Su juo bendravo tarnybiniame automobilyje. Tuo metu V. P. prisipažino, kad kirto medžius malkom. Tai sakė daro eilę metų ir iki šiol problemų nebuvo. Jie iš pradžių neįvardijo kas yra pareiškėjas šioje byloje, tik paaiškino, kad tai nėra sunkus nusikaltimas ir galima susitarti. Bet jis pasakė, kad nelabai išeis susitarti, nes tarp jų buvo konfliktai, neva V. P. įskundė Ą. T. dėl nelegalių statybų, tai dabar keršydamas Ą. T. parašė pareiškimą. V. P. pats savo ranka parašė nuoširdų prisipažinimą. Jis iš karto pasakė, kad tai jis pjovė medžius vienas. Tarnybiniame automobilyje buvo filmuojama, tačiau kiek laiko vaizdo įrašai saugomi nežino. Gali būti, kad jis pasiūlė jam parašyti prisipažinimą. Jis pats sutiko parašyti pirminius, trumpus prisipažinimus. Suprato, kad tai jis padarė nusikalstamą veiką. Jis taip pat dalyvavo V. P. parodymų patikrinimo metu. V. P. nurodė, kad buvo valyta elektrikų linija. Taip pat nurodė, kad kitoje pusėje nukirto kelis medžius. Pas V. P. jis buvo apžiūrėti traktoriuko, priekabos ir benzopjūklo. Jis pats savanoriškai pateikė tuos daiktus. Traktoriukas buvo garažiuke, o priekaba lauke. Jis patvirtino, kad su šia priekaba vežė medžius. Traktoriuko protektorių apžiūrėjo, protektorius buvo šio traktoriuko.

Liudytoja J. L. parodė, kad tuo metu dirbo miškų tarnyboje. Su policija važiavo apžiūrėti šviežiai iškirstu medžių. Kai atvažiavo į vietą pamatė šviežiai iškirstų medžių kelmų ir buvo važinėta teritorijoje keturračiu. Vėžias matė nuo miško link sodybos. Vėliau į kitą sodybos pusę važiavo su tyrėja. Prie malkinės buvo priėję, prie jos buvo šviežiai sudėtų malkų. Dalis buvo malkinėje, jos buvo suskaldytos. Ji suskaičiavo kelmus, matavo jų storius. Pagal kelmų diametrą buvo paskaičiuota iškirstų medžių kubatūra. Tie kelmai tikrai nežiemojo, jie buvo švieži. Ji įvertino žalą gamtai, surašė aktą. Pasirašyta aktą patvirtina.

Liudytojas S. G. parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Į nusikalstamos veikos tyrimo grupę jis nebuvo įtrauktas, tik dalyvavo apklausoje, kur jo kolega D. G. bendravo su kaltinamuoju. Jie nuvyko pas jį į namus į Utenos miestą, jo namuose nebuvo. Žmona jam paskambino, jis privažiavo ir su juo bendravo tarnybiniame automobilyje. Jis buvo automobilyje ir girdėjo apie ką buvo kalbama. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, tik atsimena, kad kaltinamasis neneigė, kad nukirto tuos medžius ir susivežė į savo sodybą. Jis rašė savo ranka, ar paaiškinimą, ar prisipažinimą. Jis pats rašė, tik pačią formą kaip rašyti padiktavo D. G. Niekas nevertė jo rašyti, nei fizinio, nei psichinio smurto ar poveikio nebuvo, nes automobiliuose vykdomas vaizdo ir garso įrašymas. Jis pats viską papasakojo, parašė ir pasirašė. Visko neprisimena, prisimena, kad tyrėjas jam paminėjo, kad aptiko traktoriaus pėdsakus, vedančius iki jo sodybos. Jis to neneigė ir prisipažino, kad susivežė tą medieną, po to savo ranka parašė prisipažinimą. Jis pats rašė savo noru, turinį, ką rašyti, jie jam nediktavo, rašė iš esmės. Pačią formą tik paaiškino D. G. Kaltinamajam pripažinus, kad padarė nusikalstamą veiką, jam buvo pasiūlyta parašyti paaiškinimą, jam buvo duotas lapas, jis parašė, pasirašė ir jie išvažiavo. Ar buvo kalba dėl žalos atlyginimo neprisimena.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ą. T. pateikė žemės sklypo planą ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad žemės sklypo plotas 10,1776 ha, iš jų miško – 4,1577 ha, sklypas nuosavybės teisėmis priklauso V. P., I. R. G., Ą. T., L. V. G., R. R., J. K. (2 t., b. l. 1, 4-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad atvykus adresu(duomenys neskelbtini), matomos namo sklypo valdos, kurios aptvertos tvora. Aplink namų sklypą matomas miškas. Paėjus į kairę pusę pro namo sklypą, matomi iš namų sklypo palikti einantys dviejų ratų vėžių pėdsakai. Vienos vėžios palikto pėdsako diametras yra 21 cm. Paėjus apie 200 metrų palei ratų paliktus pėdsakus, prieinama miško dalis, kurioje matomi pavieniai medžių kelmai (koordinatės(duomenys neskelbtini)). Grįžus prie namo valdos, dešiniajame šone, prie įvažiavimo į sklypą, matomi palikti tie patys ratų pėdsakai, kurio vienos vėžios palikto pėdsako diametras yra 21 cm. Einant palei ratų paliktus pėdsakus apie 150 metrų prieinamas miškas – koordinatės (duomenys neskelbtini), kuriame matomi pavieniai medžių kelmai (1 t., b. l. 30-64).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir galimai, neteisėtame kirtimu padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo akte užfiksuota, kad apžiūrėjus sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad miško žemėje yra nukirsti 9 vnt. beržo, 7 vnt. baltalksnio ir 2 vnt. blindės žaliųjų medžių. Taip pat nustatyta, kad dalis medžių iškirsta žemės ūkio paskirties žemėje, kurie nėra apskaitomi. Viso iškirsta apie 2,922 m3 medienos. Neteisėtu kirtimu buvo padaryta žala aplinkai, kuri paskaičiuota vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlygintino dydžio apskaičiavimo metodika, žalos apskaičiavimo aktas yra įvykio vietos apžiūros protokolo priedas (1 t., b. l. 67-76).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kartu su Valstybinės miškų tarnybos Miškų ir ūkio skyriaus vyriausiąja specialiste J. B. buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu(duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra apverstos netaisyklingos U formos, iš vienos pusės ribojasi su Antalieptės hidroelektrinės tvenkiniu. Šio sklypo viduryje yra kitas sklypas, kurio adresas(duomenys neskelbtini), sklype yra sodyba priklausanti V. P. Žiūrint nuo keliuko, atvedusio į nurodytą adresą, kairėje pusėje yra teritorija apaugusi medžiais, kuri buvo apžiūrėta ankščiau ir buvo nustatyta, kad joje iškirsta 9 vnt. beržo, 7 vnt. baltalksnio ir 2 vnt. blindės žalių medžių. Einant sklypo teritorija, palei Antalieptės hidroelektrinės tvenkinį, šlaite stovi keli pastatai – vasarnamiai. Toliau einant pakrante, buvo prieita prie tos vietos, kurią parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įtariamasis V. P. ir nurodė, kad nukirto ten buvusį baltalksnio medį. Užlipus šlaitu aukštyn ir einant sklypu toliau, priekyje matoma pieva, kurios dešinėje pusėje matomi keli pavieniai miškeliai, šalia kurių eina elektros laidai. Kairėje pusėje eina šlaitas, o toliau už jo miškas. Šis miškas buvo apžiūrėtas ankščiau ir nustatyta, kad jo pakraštyje buvo nukirsti ir pavogti 2  vnt. beržo medžių, kurių kelmai buvo paslėpti po šakomis. Einant tolyn link elektros linijos, matomi du miškeliai - beržynai. Pirmame miškelyje, žiūrint nuo sodybos pusės, šonu praeina elektros linija, palei kurią matosi nupjautų medžių kelmai, viso – 3 vnt. Įėjus į miškelį, jame matosi nukirsti medžiai, kurie buvo apžiūrėti ir surašyti įvykio vietos apžiūros protokole. Žiūrint tolyn matosi kitas miškelis, per kurio beveik vidurį eina elektros linija, o po ja matosi daugiau nukirstų medžių. Viso palei liniją suskaičiuota 13 medžių kelmų, pačiame miškelyje taip pat matosi nupjautų medžių kamienai. Viso ne palei elektros liniją, o miškeliuose šalia, buvo suskaičiuoti nupjauti 21 vnt. beržo, 1 vnt. blindės ir 2 vnt. alksnio medžių. J. B. nurodė, kad žiūrint nuo keliuko, atvedusio į nurodytą adresą, po kaire puse, teritorija apaugusi medžiais yra VĮ Valstybinės miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio Dusetų girininkijos kvartale Nr. 544, skl. Nr. (duomenys neskelbtini). Einant palei hidroelektrinės tvenkinį, maždaug tarp pastatų baigiasi VĮ Valstybinės miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio Dusetų girininkijos kvartalas Nr. 544, skl. Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau pakrante eina kitos paskirties žemė. Medis, kuris nupjautas ežero pakrantėje, nėra miško žemėje. Užlipus šlaitu aukštyn ir einant sklypu toliau, visa sklypo teritorija yra ne miško paskirties ir nepriklauso VĮ Valstybinės miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio Dusetų girininkijai, todėl kokia žala dėl iškirstų medžių padaryta ji negali nurodyti, tai turi padaryti pats žemės sklypo savininkas (1 t., b. l. 81-83).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis Ą. T. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą, kurį siuntė ir rodė sklypo bendrasavininkams. Taip pat jis nurodė, kad turi ir daugiau vaizdo įrašų ir jei reikės pateiks juos teisme (3 t., b. l. 15, 17).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė Ą. T.. Vaizdo įraše matomas Ą. T., kuris priėjęs prie medžio sako: „Va, dar vieno medžio kelmą. Irgi šviežiai nupjautą. Prašom, visur šviežios pjuvenos“ (3 t., b. l. 19-20).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įtariamasis V. P. parodė, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), prie elektros linijos, einančios per Ą. T. ir bendrasavininkų žemę. Einant į V. P. nurodytą vietą, ant žolės matomos vėžios, V. P. paaiškino, kad jos yra nuo jo traktoriuko, nes jis juo susivežė elektrikų nupjautą medieną iš po elektros linijos. Priėjus prie pirmo miškelio, esančio nuo V. P. namų link elektros linijos, jis nurodė, kad būtent šioje vietoje elektros tinklų darbuotojai pjovė medžius ir šakas, esančias po elektros linija, kurias jis jų žinia susirinko. V. P. nurodė, kad šioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) priklausančiame sklype, elektros tinklų darbuotojų buvo nupjauti 3 beržai ir 1 blindė, kuriuos jis pasiėmė. Jis nurodė, kad šiame sklype matosi ir daugiau nupjautų medžių kelmų, tačiau jis nežino kas ir kada juos nupjovė, pats savavališkai jis jų nepjovė. V. P. nurodė, kad toliau palei elektros liniją jis paėmė daugiau medžių, tačiau tas sklypas, iš kurio jis susirinko nupjautus medžius, yra ne (duomenys neskelbtini), o berods žmogaus pavarde B. Visus tuos elektros tinklų darbuotojų nupjautus medžius, jis per kelias dienas su traktoriuku susivežė į savo sklypą prie malkinės, supjovė, sukapojo ir sukrovė į malkinę. V. P. buvo paprašyta nueiti į kitą Ą. T. ir bendrasavininkams priklausančio sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje yra miško teritorija. Einant į nurodytą vietą, ant žolės, buvo matomos tokios pat vėžios kaip ir sklypo dalyje prieš tai. V. P. nurodė, kad jis važiavo į šią Ą. T. priklausančio sklypo dalį parsivežti įvairių šakų, kurios jau buvo sukrautos į krūvas, ir medžių, kurių kelmai matosi, bet jis šių medžių nepjovė, nežino kas ir kada tai padarė. V. P. nurodė, kad šioje sklypo dalyje jis nepjovė jokių medžių, susirinko tik sukrautas šakas. Toliau įtariamasis nurodė eiti link sklype, (duomenys neskelbtini), esančios Antalieptės marių pakrantės ir eiti pakrante tolyn, link sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijos. Einant į V. P. nurodytą vietą, ant žolės, buvo matomos tokios pat vėžios, kaip ir prieš tai kartu su V. P. apeitose dvejose sklypo vietose. Einant vėžiomis, V. P. parodė, kad palei pakrantę jis rado su šaknimis išvirtusį beržą, kurį pasiėmė, ir šalia jo nulaužtą baltalksnį, kurį nupjovė ir parsivežė pas save, o susmulkinęs ir sukapojęs susikrovė į malkinę. Kartu įtariamojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavusi Valstybinės miškų tarnybos specialistė J. L. nurodė, kad vietoje po elektros laidais nėra miško žemė, todėl žala valstybei nepadaryta. Pirma krūva iš kurios, kaip teigia įtariamasis V. P., jis paėmė jau nupjautus 3 beržus ir 1 blindę yra sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Visi kiti medžiai ir krūmai, kuriuos kaip parodė paėmė V. P., priklauso kitiems asmenims ir nėra sklype, priklausančiame (duomenys neskelbtini). Įtariamojo V. P. nurodytas medis, kurį kaip jis parodė, nupjovė ežero pakrantėje, kuri yra sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 36 cm skersmens (kelme) (2 t. 130-136).

 

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

 

Kaltinamasis V. P. teisiamajame posėdyje savo kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nepripažino, parodė, jog kaltinime nurodytų medžių jis neiškirto ir nepagrobė, tik paėmė ESO darbuotojų po elektros linija nupjautus medžius ir storesnes šakas, o prieš tai, spalio ar lapkričio mėn., L. R. leidimu paėmė 3-4 nulūžusius medžius iš nukentėjusiesiems priklausančio žemės sklypo. Jokių žalių medžių jis nekirto, kas juos iškirto nežino. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta bei laiko, jog kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos veikos yra įrodyta. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. gruodžio mėn., bet ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 2 d., nukentėjusiesiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), miško paskirties žemėje buvo neteisėtai iškirsta ir pagrobta 9 vnt. beržų, 7 vnt. baltalksnių, 2 vnt. blindės žalių medžių, o kitos paskirties žemėje – 1 vnt. blindės, 2 vnt. alksnių, 23 vnt. beržų. Šias aplinkybes nurodė nukentėjusysis Ą. T., jos užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokoluose, žalos aplinkai apskaičiavimo akte ir jos nėra ginčijamos. Nukentėjusysis Ą. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad miške prie vietų, kur buvo iškirsti medžiai, matėsi gan šviežios ir stipriai įspaustos į žemę nedidelio traktoriuko – moto bloko vėžios, kurios vedė į V. P. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai apžiūrėjo V. P. sodybą. Pas jį pilna mašina ir malkinė buvo prikrautos malkų. Liudytojas E. V. parodė, kad atvyko į vietą kartu su Ą. T., pamatė, kad yra iškirsti medžiai. Matė moto bloko vėžias, kurios ėjo iš miško, nuo nupjautų medžių tiesiai iki V. P. malkinės, o pati malkinė buvo pilna malkų. Liudytojas, policijos pareigūnas, A. O. parodė, kad jis apžiūrėjo įvykio vietą, nustatė, kad iš kaltinamojo sodybos sklypo ribų, kurios teritorija aptverta tvora, veda keliukas, ant kurio matomi nedidelio traktoriuko padangų vėžios. Jos buvo nesenos, jų kraštai buvo ryškūs, nesukritę, vedė į mišką, kuriame buvo iškirsta dalis medžių. Einant mišku palei vėžias pamatė, kad yra šviežiai iškirsti medžiai, kiek pamena, pagrinde buvo nukirsta beržų, alksnių ir blindės medžių. Nuėjus į kitą sklypo pusę, netoli elektros linijos, nuo sklypo, kur yra sodyba, link šitos sklypo pusės vedė tos pačios traktoriuko vėžios, kurios taip pat nebuvo senos. Liudytojas V. S., taip pat policijos pareigūnas, dalyvavęs įvykio vietos apžiūroje, nurodė analogiškas aplinkybes. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomos namo sklypo valdos, kurios aptvertos tvora, aplink matomas miškas. Paėjus į kairę pusę pro namo sklypą, matomi iš namų sklypo palikti einantys dviejų ratų vėžių pėdsakai. Vienos vėžios palikto pėdsako diametras yra 21 cm. Paėjus apie 200 metrų palei ratų paliktus pėdsakus, prieinama miško dalis, kurioje matomi pavieniai medžių kelmai (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Grįžus prie namo valdos, dešiniajame šone, prie įvažiavimo į sklypą, matomi palikti tie patys ratų pėdsakai, kurio vienos vėžios palikto pėdsako diametras yra 21 cm. Einant palei ratų paliktus pėdsakus apie 150 metrų prieinamas miškas – koordinatės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-64). Liudytoja J. L. parodė, kad tuo metu dirbo miškų tarnyboje ir su policija važiavo apžiūrėti šviežiai iškirstų medžių, reikėjo nustatyti žalos dydį. Vietoje pamatė šviežiai iškirstų medžių kelmų, buvo važinėta teritorijoje keturračiu, vėžios matė nuo miško link sodybos. Vėliau su tyrėja važiavo į kitą sodybos pusę, buvo priėję prie malkinės, prie jos buvo šviežiai sudėtų malkų, dalis malkų buvo malkinėje, jos buvo suskaldytos. Ir nukentėjusysis, ir visi nurodyti liudytojai parodė, kad jokių kitų transporto priemonių pėdsakų ar vėžių įvykio vietoje nebuvo. Netikėti nukentėjusiojo ir nurodytų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus, juos patvirtina kiti įrodymai, jų nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir įvykio vietos apžiūros protokoluose, ir kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, todėl teismas jais vadovaujasi. 

Be to, ir pats kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 7 d. savo ranka parašė prisipažinimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. gruodžio  mėn. pabaigoje, jis vienas susipjovė kaimynų sklype apie 19 medžių malkoms ir susivežė į savo sodybą. Medžius pjovė savavališkai su niekuo nederino. Dėl pažeidimo gailisi, žada atlyginti žalą. Sklypas iš kurio pjovė, dalinai priklauso jo antros eilės pusbroliui Ą. T. (2 t., b. l. 115). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jis surašė tokį prisipažinimą. Tai jis parodė, kad rašant šį prisipažinimą jam iš policijos pareigūnų buvo daromas spaudimas, tačiau kuo tas spaudimas pasireiškė, nurodyti negalėjo. Po to parodė, kad niekas jam negrasino, spaudimo kaip ir nebuvo, o prisipažinimą surašė tam, kad pareigūnai nuo jo atstotų, manė, kad tuo viskas ir pasibaigs. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. G. ir S. G. parodė, kad V. P. iš karto prisipažino, kad tai jis iškirto medžius malkom, pats savo ranka parašė prisipažinimą, niekas nevertė jo rašyti, nei fizinio, nei psichinio smurto ar poveikio nebuvo, juolab, kad automobiliuose daromas vaizdo ir garso įrašymas. Nors baudžiamojo proceso įstatymas nenumato procesinio veiksmo įforminimo prisipažinimu, tačiau ir nedraudžia teikti prisipažinimus, paaiškinimus ir kt.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nenuoseklūs, jis keitė savo parodymus, nurodydavo vis naujas aplinkybes. Taip, apklaustas įtariamuoju 2020 m. sausio 15 d. (2 t., b. l. 125-126) jis nurodė, kad nuo Antalieptės marių pakrantės, pamatęs išverstą su šaknimis beržą ir baltalksnį su nulaužta viršūne, pasiėmęs traktoriuką ir benzininį pjūklą jis grįžo į tą vietą ir susmulkino beržą, susikrovė jį, o nulaužtą baltalksnį, nupjovė nuo kamieno ir susmulkinęs parsivežė į sodybą, kur juos susismulkino ir susikrovė į sodyboje esančią malkinę, kartu su tais medžiais, kuriuos prieš kurį laiką buvo pasiėmęs nuo elektros tinklų linijos. Jis nežino kodėl jis juos pasiėmė, apie šiuos du nupjautus medžius jis niekam nepasakojo. Šioje apklausoje kaltinamasis nenurodo, kad prašė kurio nors iš bendrasavininkų, tame tarpe ir L. R., leidimo paimti šiuos medžius. Apie L. R. ar kito asmens duotą leidimą jis nenurodo ir 2020 m. sausio 27 d. tikrinant jo parodymus vietoje (2 t., b. l. 130-137). Apklaustas įtariamuoju 2020 m. spalio 22 d. (2 t., b. l. 144) kaltinamasis nurodė, kad kaltės klausimo jis nekomentuos, parodymus duoti atsisakė. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje kaltinamasis iškėlė naują versiją, kad vieno iš bendrasavininkių, V. P., įgaliotas asmuo L. R. leido jam paimti 3-4 nulūžusius medžius iš jų žemės sklypo, iš paežerės. Jokių savo parodymų keitimo motyvų ir įtikinamų priežasčių kaltinamasis nenurodė. Kartu pažymėtina, kad liudytoja L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad leido pasiimti tik medieną, nukirstą iš po elektros linijos, o apie tai, kad sklype yra iškirsta ir daugiau medžių, nežinojo. Sugretinus kaltinamojo duotus parodymus matyti, kad kiekvieną kartą jis nurodė skirtingas miško kirtimo aplinkybes, teisiamajame posėdyje šiuos parodymus dar kartą pakeitė, todėl spręstina, kad kaltinamasis, vis kitaip aiškindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekia švelninti savo teisinę padėtį. Taigi, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus aukščiau išvardintus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., kaltinime nurodytu laikotarpiu iškirto ir pagrobė nukentėjusiesiems priklausančią medieną. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Todėl jo veika pagal 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

 

Dėl bausmės skyrimo motyvų

 

BK

 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. V. P. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, nedirba. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus V. P. inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu nežymiai didesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas baudos, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, minimumas (BK 55 straipsnis, 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

 

Dėl civilinių ieškinių

 

Byloje pareikštas nukentėjusiojo Ą. T. civilinis ieškinys dėl 1665,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95, 4 t. b. l. 36-49), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, kurios teisių perėmėjas pagal įstatymą yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, civilinis ieškinys dėl 737,52 Eur žalos aplinkai atlyginimo (1 t., b. l. 99-100).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis), taip pat vadovaujamasi civilinio kodekso normomis.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl 737,52 Eur žalos aplinkai priteisimo tenkintinas. Žalos aplinkai apskaičiavimo aktas ir biržės taksavimo lapai patvirtina, kad bendras iškirstos medienos tūris miško paskirties žemėje yra 2,922 kub. m (1 t., b. l. 71-77). V. F. ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 1 punktu, fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalos aplinkai, ją privalo atlyginti pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Civilinis ieškovas teisingai nurodė ieškinio pagrindą, taip pat teisingai paskaičiavo žalos dydį (737,52 Eur), vadovaudamasis Metodikos 1., 1.2.2, 1.3.2 punktais. Ši žala gamtai atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kadangi byloje nustatyta, kad medžius iškirto kaltinamasis, todėl jis privalo žalą atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo V. P. civiliniam ieškovui priteistina 737,52 Eur žalos atlyginimui (BPK 113, 115 straipsniai).

Sprendžiant nukentėjusiojo Ą. T. civilinį, teismas pažymi, kad ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, būtent ieškovas turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, o jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pats teismas gali nustatyti žalos dydį tik tuo atveju, jei byloje tam yra pakankamai duomenų. Nukentėjusiojo Ą. T. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis padarė žalą, miško paskirties žemėje neteisėtai iškirtęs ir pagrobęs 9 vnt. beržų, 7 vnt. baltalksnių, 2 vnt. blindės žalių medžių, viso 2,922 m3 medienos, o kitos paskirties žemėje iškirtęs ir pagrobęs 1 vnt. blindės, 2 vnt. alksnių, 23 vnt. beržų. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad turtinė žala apima visų atsakovo iškirstų medžių įsigijimo, pasodinimo, priežiūros, apsaugos priemonių pirkimo kainas bei užaugusių iškirstų medžių vidutines rinkos vertes. Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, tačiau nukentėjusysis prie civilinio ieškinio nepridėjo mokėjimo pavedimų, kasos kvitų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis jau patyrė jo prašomas priteisti išlaidas. Be to, nukentėjusysis Ą. T. prašo visą žalą priteisti jam, nors iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas nuosavybės teisėmis priklauso ne tik jam, bet ir V. P., I. R. G., L. V. G., R. R., J. K. (2 t., b. l. 1, 4-8). Įgaliojimų, kad nukentėjusysis Ą. T. atstovauja kitiems bendrasavininkams, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas be papildomų įrodymų negali nustatyti žalos, padarytos kiekvienam bendrasavininkui, dydį ir teisingai išspręsti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, neatidėjus bylos nagrinėjimo. Kadangi atidėti bylos nagrinėjimą būtų netikslinga, todėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ą. T. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl daiktinių įrodymų

 

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –  kompaktinį diską, kuriame įrašytos liudytojų L. V. G., J. K., I. R. G. apklausos telefonu (1 t., b. l. 173), kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojos R. L. apklausa telefonu (2 t., b. l. 187), kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojos R. R. papildoma apklausa telefonu (2 t., b. l. 197), kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojo V. P. papildoma apklausa telefonu (3 t., b. l. 4), kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, kurį pateikė Ą. T. (3 t., b. l. 18), kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojos J. L. apklausa telefonu (3 t., b. l. 70), paliekama saugoti byloje.

 

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. 

Nustatyti, kad V. P. 80 MGL (4 000 Eur) baudą turi sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801. Pinigų mokėjimo kvitas (kvitai), patvirtinantis (-tys) baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas (-ti) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų raštinei, adresu Sėlių a. 24, Zarasų m.

Įspėti nuteistąjį, kad nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai per antstolį.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jam iš V. P. 737,52 Eur (septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 52 ct) žalos aplinkai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajam Ą. T. teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašytos liudytojų L. V. G., J. K., I. R. G. apklausos telefonu; kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojos R. L. apklausa telefonu; kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojos R. R. papildoma apklausa telefonu; kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojo V. P. papildoma apklausa telefonu; kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, kurį pateikė Ą. T.; kompaktinį diską, kuriame įrašyta liudytojos J. L. apklausa telefonu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

 

 

 

Teisėjas                                                                                     Vladimiras Kurasovas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 47 str. Bauda
  • BPK 44 str. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK
  • BPK 115 str. Civilinio ieškinio išsprendimas