Civilinė byla Nr. e2A-1181-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00763-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „StalCorp“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Plačiajuostis internetas“ dėl sprendimų, priimtų vykdant viešuosius pirkimus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žilinskis ir Co“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: (1) panaikinti atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. sprendimus dėl viešųjų pirkimų „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“ (pirkimo Nr. 429038), „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ (pirkimo Nr. 429063) ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ (pirkimo Nr. 429075) sąlygų išaiškinimo; (2) panaikinti iš neteisėtų sprendimų (dėl pirkimų sąlygų išaiškinimo) kylančius kitus procedūrinius sprendimus (dėl pasiūlymų įvertinimo, tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo, pasiūlymų eilių sudarymo ir laimėtojų nustatymo), o tuo atveju, jeigu kurio nors pirkimo rezultate atsakovė jau sudarė pirkimo sutartį (-is) – pripažinti tokią (-ias) sutartį (-is) niekine (-ėmis); (3) nutraukti viešųjų pirkimų „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“ (pirkimo Nr. 429038), „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ (pirkimo Nr. 429063) ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ (pirkimo Nr. 429075) procedūras; (4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo tris viešuosius pirkimus: „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“, „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“, „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“, kurių pirkimų objektas yra tas pats – ryšio bokštų bei reikalingos infrastruktūros darbo projektų parengimas ir įrengimas. Ieškovės teigimu, pirkimų objektas nėra aiškus, nes pateikti duomenys yra neišsamūs ir prilygsta projektavimo užduočiai, bokštų statymo vietos yra preliminarios, bokštų kiekis preliminarus. Ieškovei paprašius paaiškinti neaiškias pirkimo sąlygas, atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. pateikti atsakymai dar labiau apsunkino pasiūlymų parengimą, nes dalis pirkimo objektą apibrėžiančios ir pasiūlymų parengimui būtinos techninės informacijos liko neatskleistos, dalis atsakymų yra tarpusavyje prieštaringi, dalis jų su nuoroda į tas pačias prašomas paaiškinti pirkimo sąlygas. 2019 m. gegužės 6 d. atsakymų lentelės vienoje vietoje nurodoma, kad tvoros pamato požeminė dalis gali būti gręžtinė polinė, kitoje nurodoma, kad tvoros pamatas turi būti ištisinis betoninis, t. y. juostinis. Pirkimų metu techninis projektas pirkimų dalyviams nepateiktas, o tinkamam pasiūlymų parengimui būtina, kad atsakovė tiekėjams jį pateiktų arba bent jau aiškiai įvardintų bokštų pamatų tipą, ką atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. atsakymuose atsisakė padaryti. Atsakovės paaiškinimai dėl tikslaus bokštų skaičiaus, kuriuose privaloma įrengti signalinius žiburius bei bokšto dienos ženklinimą, pateikiant nuorodą į kitas pirkimo sąlygas, neatsako į klausimą, kiek bokštų reikės ženklinti. Atsakovė taip pat neatsakė į prašymą patikslinti bokštų antenų apkrovą. Nepagrįsta atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. atsakymuose nurodyta pozicija, kad reikalavimas dėl apsaugos sistemos perimetro pašalintas nebus, nepateikiant jokio papildomo pagrindimo, paaiškinančio reikalaujamų parametrų techninį tikslingumą. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsakė ištaisyti pirkimo sąlygų trūkumus, o tai prieštarauja proporcingumo principui, nes tiekėjams nepagrįstai ir neteisėtai perkelta kainos apskaičiavimo rizika, taip pat skaidrumo principui, nes skirtingi tiekėjai gali skirtingai vertinti šią riziką dėl trūkstamos informacijos, sukurtos prielaidos pateikti tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad ieškovė per įstatymų nustatytą terminą pirkimų sąlygų neskundė, nepasinaudojo privaloma ginčų sprendimo ne teisme, o vėliau ir teisme tvarka, todėl neteko teisės ginčyti atsakovės sprendimų, susijusių su pirkimo sąlygų teisėtumu. Atsakovės sprendimas nenagrinėti pretenzijos dėl pirkimų sąlygų yra pagrįstas, o civilinė byla teisme turi būti nutraukta. Pirkimo sąlygos yra aiškios ir pakankamos pasiūlymo pateikimui. Dėl tvoros pamato pažymėjo, kad atsakovės paaiškinimu nurodoma, kad tvoros pamatų antžeminė dalis turi būti ant betoninio ištisinio pamato, o tvoros pamato požeminė dalis gali būti gręžtinė polinė, todėl pirkimo dokumentuose prieštaravimo nėra. Ieškovei nekilo abejonių dėl bokštų pamatų tipo (duobiniai), tačiau ji siekė išsiaiškinti, ar statant bokštą bus galima įrenginėti kitokius, nei numatyta pirkimų dokumentuose, bokšto gręžtinius polinius pamatus. Atsakovė neleido siūlyti gręžtinių polinių bokšto pamatų, tačiau tuo atveju, jei dėl ypatingų aplinkybių bus būtina keisti techninio projekto sprendinius, atsakovė koreguotinus darbus įsigys atskiru viešuoju pirkimu. Pirkimų sąlygų priede Nr. 2 „Objektų sąrašas“ nurodytas numatomų statyti ryšio bokštų sąrašas, taip pat paaiškinama, kad sąrašas gali kisti, priklausomai nuo statybos vietovės bokštams statyti parinkimo. Ieškovė, atsižvelgdama į viešą informaciją apie aerodromų apsaugos zonas, turėjo galimybę suskaičiuoti, kurie iš pirkimų dokumentuose nurodytų bokštų turi būti ženklinami dienos ženklais. Atsakovė atsakė ieškovei ir į klausimus dėl bokšto antenų apkrovos, todėl dėl šios pirkimo sąlygos neaiškumo ar prieštaravimo nėra. Prašymo panaikinti reikalavimą dėl perimetro apsaugos sistemos turinys neatitiko prašymo paaiškinti pirkimo sąlygas, nes šiuo reikalavimu tiekėjas prašė panaikinti neva nepagrįstą reikalavimą arba pagrįsti jo taikymą.
4. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad pirkimuose pateikti duomenys yra neišsamūs, nes atsakovės pateikta techninė informacija tik iš dalies prilygsta projektavimo užduočiai, bokštų statymo vietos yra preliminarios, o tai yra konkretūs techninių duomenų trūkumai. Atsakovės atsakymų turinys pirkimo sąlygų nepatikslino, nes pasiūlymų parengimui reikalinga techninė informacija buvo neatskleista. Atsakovės 20119 m. gegužės 6 d. atsakymai yra neaiškūs, nelogiški, prieštaraujantys patys sau ir pirkimo sąlygoms, įnešantys dar daugiau neaiškumo tiekėjams, bandantiems atspėti atsakovės poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų paaiškinimus dėl ryšio bokštų perimetro apsaugos, esančius viešųjų pirkimų „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ atsakymų lentelės 18 punkte, viešojo pirkimo „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ atsakymų lentelės 16 punkte; kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies:
- panaikino atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų paaiškinimus dėl tvoros pamatų, esančius viešųjų pirkimų „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ atsakymų lentelės 6.7 papunktyje, viešojo pirkimo „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ atsakymų lentelės 4.7 papunktyje;
- panaikino atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų paaiškinimus dėl ryšio bokštų antenų apkrovų, esančius viešųjų pirkimų „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ atsakymų lentelės 12 punkte, viešojo pirkimo „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ atsakymų lentelės 10 punkte;
- panaikino atsakovės vykdomų viešųjų pirkimų Ryšio bokštų statyba“ (I regionas), „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ sąlygas, numatančias, kad pamatų konstrukcija projektuojama kiekvienam konkrečiam metalinių bokšto konstrukcijų pritaikymo atvejui pagal grunto technines charakteristikas, apšalą, vėjo ir sniego apkrovas, vietovės reljefą, esančias viešųjų pirkimų sąlygų 9 priedo 2.3.1 papunktyje;
- panaikino atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų paaiškinimus dėl ryšio bokštų pamato tipo, esančius viešųjų pirkimų „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ atsakymų lentelės 6.5 papunktyje, viešojo pirkimo „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ atsakymų lentelės 4.5 papunktyje;
- panaikino visus po naikintinų 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų paaiškinimų viešuose pirkimuose „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“, „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ procedūras, atsakovės priimtus sprendimus ir įpareigojo atsakovę iš naujo skelbti apie viešuosius pirkimus Ryšio bokštų statyba“ (I regionas), „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“;
- kitoje dalyje ieškinį atmetė;
- priteisė iš atsakovės ieškovei 9 320,50 Eur, o iš ieškovės atsakovei 3 263,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismo vertinimu, ieškovė nesutinka ir kvestionuoja pirkimų sąlygų 4 priedo 2.8 papunkčio reikalavimus ryšio bokštų perimetro apsaugos sistemai bei siekia jų eliminavimo. Atsakovė pateiktuose paaiškinimuose nurodė argumentus dėl tokių sąlygų nustatymo tikslingumo, o techninės specifikacijos reikalavimai šioje dalyje buvo tiek ieškovei, tiek kitiems tiekėjams aiškūs ir konkretūs, dėl pačių reikalavimų turinio klausimų atsakovei užduota nebuvo. Ieškovė ieškiniu dalyje dėl ryšio bokštų perimetro apsaugos ginčija pirkimų sąlygas, kurias ginčyti turėjo teisę iš karto, kai apie jas sužinojo, t. y. iki 2019 m. balandžio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje ieškovė tinkamai nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, praleido terminą pretenzijai dėl pirkimų sąlygų pateikti ir šia tvarka pasinaudoti nebegalima, teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2019 m. gegužės 6 d. atsakovės viešųjų pirkimų sąlygų paaiškinimus dėl perimetro apsaugos nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. Teismas sprendė, kad likusioje dalyje nutraukti bylą nėra pagrindo. Iš ieškinio matyti, kad ne visos pirkimų sąlygos ieškovei buvo aiškios, pakankamos pasiūlymų pateikimui, todėl ieškovė siekė jų neaiškumo, netikslumo, prieštaringumo pašalinimo. Atsakovės vykdomų viešųjų pirkimų sąlygos buvo neaiškios ir kitiems pirkime dalyvauti pageidavusiems tiekėjams. Ieškovė likusius ieškinyje nurodytus pirkimo sąlygų išaiškinimus ginčijo, pateikdama 2019 m. gegužės 12 d. pretenzijas, kurios iš dalies buvo atsakovės išnagrinėtos, t. y. ieškovė laikėsi privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
8. Dėl tvoros pamatų. Atsakovė buvo prašoma patikslinti pirkimo sąlygas, nes pirkimo sąlygų 9 priede nurodyti gręžtiniai tvoros pamatai, o techninėje specifikacijoje – ištisiniai. Atsakovė pateiktame atsakyme nurodė, kad nekelia reikalavimų tvoros pamato požeminei daliai (ji gali būti gręžtinė polinė), tačiau tvoros pamatas (cokolis) turi būti ištisinis. Teismo vertinimu, toks atsakovės atsakymas iš esmės yra aiškus ir nedviprasmiškas, pakankamai išsamus, tačiau atsakovės prašant patvirtinti, ar tvora gali būti įrengta ant gręžtinių pamatų su cokoline plokšte, atsakovė nurodė vadovautis pirkimo sąlygų 4 priedo 2.3 papunkčiu, kuriame numatyta, jog tvoros elementų tvirtinimą reikia įrengti ant betoninio ištisinio pamato. Teismo vertinimu, šis atsakovės atsakymas ne papildo ankstesnį atsakymą, tačiau sukuria daugiau neaiškumo tiekėjams, nes paaiškinimas, kad tvoros elementų tvirtinimą reikia įrengti ant betoninio ištisinio pamato prieštarauja aukščiau aptartam išaiškinimui, kad požeminė pamato dalis gali būti gręžtinė polinė. Toks pirkimo sąlygų išaiškinimas yra klaidinantis tiekėjus, nėra aišku, kokia turi būti pamato požeminė dalis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro specialistai doc. dr. G. Š. bei dr. Š. S. 2019 m. gegužės 24 d. ataskaitoje bei 2019 m. liepos 19 d. pastabose pažymėjo, kad minėtas atsakymas turi būti tikslinamas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti 2019 m. gegužės 6 d. pirkimo sąlygų išaiškinimus, esančius pirkimo I ir pirkimo III atsakymų lentelės 6.7 papunktyje, pirkimo II atsakymų lentelės 4.7 papunktyje neteisėtais ir juos panaikinti, taip pat yra pagrindas spręsti, kad pirkimo I ir pirkimo III atsakymų lentelės 19 punkte, pirkimo II atsakymų lentelės 17 punkte esantys atsakovės pirkimo sąlygų išaiškinimai yra tinkami, paaiškinantys pačias pirkimo sąlygas ir joms neprieštaraujantys, todėl teisinio pagrindo juos naikinti teismas nenustatė.
9. Dėl ryšio bokštų antenų apkrovų. Teismo vertinimu, atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. pirkimo sąlygų išaiškinimai, esantys pirkimų I ir III atsakymų lentelės 12 punkte, pirkimo II atsakymų lentelės 10 punkte, nėra tinkami, jie prieštarauja nustatytoms pirkimo sąlygoms ir jų visumai, sisteminiam aiškinimui, pagal atsakovės pateiktus atsakymus tiekėjai negali susidaryti vienodos nuomonės apie ryšio bokštų sprendinius, todėl teismas juos pripažino neteisėtais ir panaikino. Atsakovei buvo pateiktas klausimas, ar likusi apkrovos dalis, neįvardinta 2.1.8.2 papunktyje, tenka viršutinės bokšto sekcijos apatiniam žiediniam laikikliui t. y. ar apatiniam žiediniam laikikliui tenkanti antenų apkrova yra iki 600 kg, buringumas iki 6,5 m2? Atsakovė, aiškindama šias pirkimo sąlygas, nurodė vadovautis jos 2019 m. balandžio 25 d. pateiktais paaiškinimais – atsakymais į tiekėjų pateiktus klausimus, kuriuose nurodyta, kad pagal 2.1.8.3 papunktį suminis svoris – iki 400 kg, suminis buringumas – iki 2,0 m2, o pagal 2.1.8.4 papunktį suminis svoris – iki 400 kg, suminis buringumas – iki 2,0 m2. Teismo vertinimu, atsakovės atsakymas į klausimą dėl apatinio žiedinio laikiklio apkrovos gali būti interpretuojamas visiškai skirtingai, tiksliai į tiekėjų klausimą atsakovė neatsakė, nors pateiktas klausimas buvo konkretus, nedviprasmiškas, į jį atsakyti buvo galima trumpai ir aiškiai, nenukreipiant į ankstesnius pirkimo sąlygų aiškinimus.
10. Dėl ryšio bokštų ženklinimo. Atsakovės paprašius nurodyti tikslų skaičių objektų, kuriuose privaloma įrengti signalinius žiburius bei bokšto dienos ženklinimą, gautas atsakymas, kad tiekėjai turi įrengti signalinius žiburius ir bokšto dienos ženklinimą tuose objektuose, kuriuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos aukštų statinių ženklinimo taisykles, patvirtintas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 106. Iš pateikto preliminaraus ryšio bokštų sąrašo matyti, jog atsakovė pakankamai tiksliai nurodė preliminarią kiekvieno ryšio bokšto lokaciją, todėl pagrįsti atsakovės argumentai, kad tiek ieškovė, tiek kiti tiekėjai galėjo remtis vieša informacija apie aerodromų apsaugos zonas, esančia https://www.geoportal.lt/map, ir suskaičiuoti, kurie iš pirkimų dokumentuose nurodytų bokštų turi būti ženklinami dienos ženklais. 2019 m. birželio 21 d. Ekspertinio tyrimo akte teismo ekspertas prof. dr. S. M. pažymėjo, kad pagal pirkimų sąlygas ir tiekėjams pateiktus paaiškinimus galima tiksliai nustatyti, kurie iš pirkimų dokumentuose nurodytų bokštų turi būti ženklinami dienos ženklais. Teismas sprendė, kad atsakovės išaiškinimai, esantys pirkimų I ir III atsakymų lentelės 3.8 papunktyje, pirkimo II atsakymų lentelės 1.8 papunktyje, laikytini pakankamai aiškiais, pagrįstais ir teisėtais, jų naikinti nėra pagrindo.
11. Dėl ryšio bokštų pamato tipo ir jų išaiškinimo. Teismas nurodė, kad techninėje specifikacijoje esantys duomenys iš esmės patvirtina, kad ryšio bokštai techniniame projekte bus projektuojami su duobiniais pamatais, to neneigė ir atsakovė. Tiekėjai prašė paaiškinti, ar rangovas, atsižvelgdamas į geologijos rezultatus, galės įrenginėti gręžtinius polinius pamatus. Atsakovė atsakė, kad rangovas privalės vadovautis parengtu techniniu projektu ir savo nuožiūra techniniame projekte numatytų sprendinių keisti negalės. Teismo vertinimu, nors atsakovės paaiškinimas neprieštarauja pirkimų sąlygų 9 priedo 2.3.1 papunkčio nuostatoms, kad pamatų konstrukcija projektuojama kiekvienam konkrečiam ryšio bokštui, tačiau iš pačių pirkimo sąlygų, kaip ir nurodė ieškovė, bei patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro specialistai doc. dr. G. Š. bei dr. Š. S. 2019 m. gegužės 24 d. ataskaitoje bei 2019 m. liepos 19 d. pastabose, nėra aišku, koks yra bokšto pamatų tipas. Tiekėjams negalėjo būti aišku, kokia dalis ryšio bokštų turės būti su duobiniais, o kokia dalis su gręžtiniais pamatais, o tai reiškia, kad tiekėjai neturėjo galimybės parengti tinkamų pasiūlymų, bent apytiksliai apskaičiuoti pamatų įrengimui reikalingų medžiagų, darbų kainos. Pirkimo objektas šioje dalyje tampa neapibrėžtu ir neaiškiu, o pirkimo sąlygų išaiškinimas šios problemos neišsprendė. Teismas konstatavo viešojo intereso poreikį išeiti už pareikšto ieškinio ribų ir ex officio pripažinti neteisėtomis atsakovės vykdomų viešųjų pirkimų sąlygas, numatančias, jog pamatų konstrukcija projektuojama kiekvienam konkrečiam metalinių bokšto konstrukcijų pritaikymo atvejui pagal grunto technines charakteristikas, apšalą, vėjo ir sniego apkrovas, vietovės reljefą, numatytas pirkimo sąlygų 9 priedo 2.3.1 papunktyje. Panaikinus nurodytas pirkimų sąlygas, teismas panaikino pirkimų sąlygų 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimus, esančius pirkimo I ir pirkimo III atsakymų lentelės 6.5 papunktyje, pirkimo II atsakymų lentelės 4.5 papunktyje. Teismas vertino, kad šių pirkimų sąlygų ir jų išaiškinimų panaikinimas užtikrins pirkimų sąlygų aiškumą, kadangi liks galioti techninių specifikacijų (pirkimų sąlygų 4 priedas) dalis „Bokšto pamatai“ (2.2 papunktis), kurioje numatyti būtent duobiniai pamatai, neliks pirkimų sąlygų neaiškumo ir tarpusavio prieštaravimo.
12. Dėl teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėtų pirkimų sąlygų ir jų išaiškinimų tiekėjai negalėjo tinkamai įvertinti rizikos ir pateikti pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose, buvo ribojama konkurencija, o išaiškinimų panaikinimas sukelia pasekmes ir tiekėjams, ir atsakovei, teismas sprendė, jog visi atsakovės atlikti po neteisėtų sąlygų / išaiškinimų veiksmai laikytini neteisėtais, o apie pirkimą turi būti skeliama iš naujo. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo nutraukti viešo pirkimo procedūras, nes byloje nėra VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Teismas nurodė, kad nors ir yra konstatuoti tam tikri atsakovės padaryti pažeidimai, tačiau tai nėra situacija, kurios nebūtų galima ištaisyti (tai galės būti padaryta iš naujo paskelbiant apie pirkimus), o duomenų apie tai, kad būtų pasikeitusi faktinė situacija, išnyktų atsakovės poreikis pirkimo objektui ar atsirastų kokių nors kitų nenumatytų aplinkybių, dėl kurių pirkimų vykdymas nebūtų įmanomas, byloje nėra.
13. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (teismo vertinimu tenkinta 70 procentų ieškinio reikalavimų), teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 9 320,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei – 3 263,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti – atmesti ieškinį arba civilinę bylą nutraukti; įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu jungtinės veiklos pagrindu veikiančius UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino visas faktines aplinkybes ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė laikėsi privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas nepagrįstai bylą dėl tvoros pamatų, dėl ryšio bokšto antenų apkrovų ir dėl ryšio bokšto pamato tipo nagrinėjo iš esmės, nes šiomis dalimis buvo siekiama pakeisti (modifikuoti) pirkimo sąlygas. Apeliantė 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimais pirkimo sąlygų pakeitimų neatliko. Ieškovė pirkimų sąlygų neskundė, neprašė atnaujinti termino pretenzijai dėl pirkimų sąlygų pareikšti, nenurodė objektyvių ir išskirtinių priežasčių, kurios pateisintų pavėluotą pretenzijos pareiškimą. Tokiu būdu byla turėtų būti nutraukta.
14.2. Dėl tvoros pamatų. Teismas nepagrįstai pripažino neteisėta ir panaikino 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimuose pateiktą nuorodą į pačias pirkimo sąlygas, nes pateiktas paaiškinimas neturi savarankiško turinio, o tik nuorodą į pirkimo dokumentus. Toks teismo sprendimas nesukuria jokių materialių teisinių pasekmių, nes pačios pirkimo sąlygos su kitais paaiškinimais pripažintos aiškiomis, pagrįstomis ir teisėtomis.
14.3. Nepagrįsta teismo išvada dėl tvoros elementų tvirtinimo sprendinio neaiškumo. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 2.2 papunktyje ir priedo Nr. 9 2.3.3 papunktyje aiškiai nurodyta, kad tvoros elementų tvirtinimą numatyti ant betoninio ištisinio pamato. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino teismo eksperto prof. dr. S. M. ekspertinio vertinimo, kad pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai ir tiekėjams pateikti paaiškinimai apie tvoros pamatus yra tikslūs, be prieštaravimų.
14.4. Dėl ryšio bokštų antenos apkrovų. Teismas sprendimą priėmė, neįsigilinęs į šį klausimą ar netinkamai įvertinęs pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė ginčo esmės ir nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Apeliantė 2019 m. balandžio 25 d. paaiškino, kas yra laikoma viršutine bokšto sekcija, žemiau esančia sekcija ir žemesne sekcija, todėl neturėjo pagrindo aiškinti detaliau pirkimo sąlygų 4 priedo 2.1.8.1 ir 2.1.8.2 papunkčių reikšmių, juo labiau keisti pirkimo sąlygų reikalavimus.
14.5. 2019 m. gegužės 6 d. pirkimo sąlygų išaiškinimai yra aiškūs ir tikslūs, tiekėjai galėjo aiškiai nustatyti, kokios apkrovos taikomos kiekvienai bokšto sekcijai ir kiekvienam joje esančiam žiediniam laikikliui. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino teismo eksperto prof. dr. S. M. pateiktos išvados, kad reikalavimai bokšto antenų apkrovai yra aiškūs, tikslūs ir be prieštaravimų.
14.6. Dėl bokšto pamatų tipo ir jų išaiškinimo. Ginčo dėl pirkimų dokumentuose pateikto bokšto pamatų tipo nėra, t. y. ryšio bokštai bus projektuojami su sekliaisiais duobiniais pamatais. Tačiau tiekėjo klausimas, ar rangovas, atsižvelgdamas į geologijos rezultatus, galės įrenginėti gręžtinius polinius pamatus, iš esmės reiškia siūlymą pakeisti pirkimo sąlygas, šis tiekėjų siūlymas neatitinka pirkimo sąlygų priedo Nr. 4 2.2 papunkčio bei pirkimo sąlygų priedo Nr. 9 2.3.1 papunkčio nuostatų, nes siūloma suteikti galimybę įrengti kitokius bokšto gręžtinius polinius pamatus nei numatyta pirkimo sąlygose.
14.7. Teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų ir ex officio pripažino neteisėtas pirkimų sąlygas, numatančias, kad pamatų konstrukcija projektuojama kiekvienam konkrečiam metalinių bokšto konstrukcijų pritaikymo atvejui pagal grunto technines charakteristikas, apšalą, vėjo ir sniego apkrovas, vietovės reljefą, numatytas Pirkimo sąlygų 9 priedo 2.3.1 papunktyje, nes prieštaravimo tarp pirkimų sąlygų nėra, taip pat nėra apeliantės teisei priešingo elgesio akivaizdumo. Pirkimo sąlygų 9 priedo 2.3.1 papunktyje nurodyta sąlyga yra perkelta iš teisinio reguliavimo (STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“) ir nepriklausomai, ar ji teismo panaikinta ar ne, ji yra privalomai taikytina.
14.8. Teismas neteisingai įvertino atsakovės argumentus dėl galimybės keisti bokšto pamatų tipą. Ieškinyje buvo keliama prielaida, kad ateityje atlikus geologijos tyrimus, gali atsirasti poreikis keisti Pirkimų sąlygose nurodytą bokšto pamatų tipą. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tokia situacija yra išskirtinė ir tik dėl ypatingų aplinkybių atsakovė koreguotinų darbų įsigijimui organizuotų atskirą viešąjį pirkimą.
14.9. Teismas neteisingai išsprendė apeliantės veiksmų teisinių pasekmių klausimą. Teismui konstatavus, kad nėra pagrindo nutraukti pirkimų procedūrų, apeliantė negali skelbti naujų pirkimų. Atsakovė nebeturi galimybės grįžti prie pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų pakeitimo, nes po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pirkimo dokumentai nebegali būti keičiami. Todėl teismo nurodymas neįgyvendinamas.
14.10. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimu buvo patenkinta ne daugiau kaip 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos taip: ieškovei priteistina 6 657,5 Eur, o apeliantei – 5 438,75 Eur sumos.
14.11. Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktina pirkimus laimėjusi ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“, nes šis tiekėjas pripažintas laimėtoju ir su juo ketinta sudaryti pirkimų sutartis, o bylos išsprendimas gali turėti įtakos pirkimo laimėtojo teisėms arba pareigoms.
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo dalį dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų teisinių padarinių ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti – nutraukti ginčo pirkimų procedūras; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir papildomai priteisti ieškovei iš atsakovo 3 994,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas tinkamai įvertino ieškinio reikalavimų turinį bei pobūdį, todėl pagrįstai dalį bylos nutraukė, o likusią dalį išnagrinėjo. Pati apeliantė ieškovės pretenzijas dėl tvoros pamatų, dėl bokštų ženklinimo ir dėl bokštų antenos apkrovos priėmė, nagrinėjo ir išsprendė iš esmės. Teismo išvada, kad minėtose ginčo dalyse ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir teisėtai ginčijo 2019 m. gegužės 6 d. atsakymus, yra motyvuota, pagrįsta ir teisinga.
15.2. Pirkimų sąlygų reikalavimai dėl bokštų tvoros pamatų buvo dviprasmiški, todėl tiekėjams ir kilo poreikis juos paaiškinti, tačiau 2019 m. gegužės 6 d. pateikti atsakymai buvo prieštaringi: vienoje atsakymų vietoje apeliantė nurodė, kad pamato požeminė dalis gali būti gręžtinė, tačiau kitoje, tiekėjo paprašyta patvirtinti tokią gręžtinės apatinės dalies galimybę, atsakovė jos nepatvirtino ir nurodė vadovautis kitokį pamato sprendinį nurodančia technine specifikacija.
15.3. Dėl bokšto antenos apkrovų nei iš 2019 m. gegužės 6 d. atsakymų, nei iš apeliantės sprendimo atmesti ieškovės pretenziją motyvų, nei iš apeliantės procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme nebuvo aišku, kokiu tikslu apeliantė 2019 m. gegužės 6 d. atsakyme suformulavo nuorodą į 2019 m. balandžio 25 d. paaiškinimą. 2019 m. gegužės 6 d. atsakymai dėl bokštų apkrovų nebuvo aiškūs nei kitiems tiekėjams, nei VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro specialistams, nei pirmosios instancijos teismui. Tai, kad atitinkamą paaiškinimą apeliantė pateikė apeliacinėje stadijoje, įrodo, kad ji galėjo tokį atsakymą pateikti ir 2019 m. gegužės 6 d.
15.4. Dėl bokšto pamatų tipų apeliantė savo skundo motyvus grindžia naujomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pamatų klasifikavimo, jų parinkimo kriterijų, Lietuvos geologinių sąlygų ir kt. naujomis šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis, kurių apeliantė pirmosios instancijos teisme nenurodė ir jomis savo pozicijos negrindė, todėl jomis nesivadovautina.
15.5. Pirkimo sąlygose (jas sistemiškai aiškinant kartu su 2019 m. gegužės 6 d. išaiškinimu) yra vidinis prieštaravimas (neaiškumas) dėl bokštų pamatų tipo. Pirkimų sąlygų 4 priedo 2.2 punkto 2.2.4-2.2.7, 2.2.11 papunkčiuose aprašomi reikalavimai bokšto pamatų įrengimui tiksliai neapibrėžia pamatų tipo ir konstrukcijos, tačiau suponuoja išvadą, kad bokštas techniniame projekte bus projektuojamas naudojant sekliuosius (duobinius) pamatus. Tačiau pirkimų sąlygų 9 priedo 2.3.1 papunktyje nurodyta, kad pamatų tipas „parenkamas kiekvienam bokštui individualiai“. Tokiu būdu pamatai nebūtinai bus duobiniai. Užduotu klausimu nebuvo siūloma keisti pirkimo sąlygas, bet prašyta paaiškinti, ar rangovas, atsižvelgiant į geologijos rezultatus, galės įrenginėti gręžtinius polinius pamatus. Iš pirkimų dokumentų bokštų pamatų tipas neaiškus, taip pat neaišku, kiek bokštų bus suprojektuoti su sekliaisiais (duobiniais) pamatais, o kiek su kitokiais pamatais.
15.6. Teismas pagrįstai panaikino pirkimų sąlygose ir ginčijamame 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinime egzistavusį prieštaravimą pagal tą poziciją, kurią užėmė pati apeliantė byloje – kad bokštų pamatai bus seklieji (duobiniai) be papildomų išvedžiojimų – tuo tikslu panaikintas neinformatyvus 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų išaiškinimas.
15.7. Teismas, pripažinęs konkrečius apeliantės atsakymus neaiškiais, prieštaringais bei nepakankamai informatyviais, pagrįstai konstatavo, kad ir atitinkamos netinkamai paaiškintos pirkimų sąlygos neatitiko joms keliamų aiškumo ir tikslumo reikalavimų. Tai suponavo teismui pareigą neteisėtais pripažinti visus pagal neteisėtas pirkimų sąlygas vykdytus procedūrinius apeliantės sprendimus.
15.8. Ieškovė iš dalies sutinka su apeliante dėl pirkimų procedūrų nutraukimo, nes kito kelio ištaisyti pažeidimus ir realiai apginti ieškovės pažeistas teises iš esmės nėra, juo labiau kad pirkimuose pagal neteisėtas sąlygas jau yra atplėšti tiekėjų pasiūlymai, todėl procedūrų grąžinimas į pasiūlymų teikimo stadiją nebegalimas.
15.9. Įpareigojus apeliantę iš naujo skelbti ginčo pirkimus, laikytina, kad esminis ieškovės reikalavimas yra patenkintas, todėl ieškovei priteistina 100 proc. jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino 13 315 Eur ieškovo patirtų išlaidų, o priteisė tik 70 proc. šios sumos (9 320,50 Eur), tai ieškovei papildomai iš apeliantės priteistina 3 994,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
18. Byloje nustatyta, kad apeliantė atviro konkurso būdu vykdo tris viešuosius pirkimus: „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“, „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“, „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“, kurių pirkimų objektas yra tas pats – ryšio bokštų bei reikalingos infrastruktūros darbo projektų parengimas ir įrengimas. Ieškovei paprašius paaiškinti neaiškias pirkimo sąlygas, atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. pateikė atsakymus, kurie, ieškovės teigimu, dar labiau apsunkino pasiūlymų parengimą. Ieškovė, ginčydama pirkimų sąlygų išaiškinimus, 2019 m. gegužės 12 d. pateikė pretenziją, kurios apeliantei netenkinus, padavė ieškinį, prašydama panaikinti apeliantės 2019 m. gegužės 6 d. sprendimus dėl pirkimo sąlygų išaiškinimo; panaikinti iš jų kylančius kitus procedūrinius sprendimus; nutraukti viešųjų pirkimų procedūras. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – panaikinęs dalį 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų paaiškinimų, panaikino visus po naikintinų 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų paaiškinimų viešuose pirkimuose apeliantės priimtus sprendimus ir įpareigojo apeliantę iš naujo skelbti apie viešuosius pirkimus Ryšio bokštų statyba“ (I regionas), „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas grindžiamas tuo, kad: (1) teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes; (2) sprendimas dėl viešųjų pirkimų sąlygų išaiškinimo dėl tvoros pamatų, dėl ryšio bokštų antenos apkrovų, dėl bokšto pamatų tipo yra nepagrįstas; (3) teismas nepagrįstai išėjo už pareikšto ieškinio ribų ir nepagrįstai ex officio pripažino Pirkimo sąlygas neteisėtomis; (4) teismas neteisingai išsprendė teisinių pasekmių klausimą; (5) teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat pareiškė procesinio pobūdžio prašymą – įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu jungtinės veiklos pagrindu veikiančius UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų ir procesinių prašymų pasisako žemiau.
20. Byloje ginčas yra kilęs dėl apeliantės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose 2019 m. gegužės 6 d. pateiktų penkių Pirkimo sąlygų išaiškinimų, t. y. dėl reikalavimų, keliamų ryšio bokštų tvoros pamatui, pamato tipui, ženklinimui, antenų apkrovai ir perimetro apsaugos sistemai. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su dalimi skundžiamo sprendimo, t. y. apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su Pirkimų sąlygų išaiškinimais trimis aspektais – dėl ryšio bokštų tvoros pamatui, pamato tipui ir antenų apkrovai keliamų reikalavimų bei pirmosios instancijos teismo taikytomis teisinėmis pasekmėmis. Tokiu būdu apeliacijos dalyką sudaro kvestionuojamos skundžiamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į juos priėmimo
21. Apeliacinės instancijos teisme 2019 m. rugsėjo 13 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai ir 2019 m. rugsėjo 17 d. gauti ieškovės atsikirtimai į juos. Minėtuose procesiniuose dokumentuose šalys papildomai pasisako dėl viena kitos procesiniuose dokumentuose – atsiliepime į apeliacinį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose, nurodytų argumentų.
22. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. CPK 323 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teikdama paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepime nurodomų argumentų, rašytinuose paaiškinimuose papildomai nurodo argumentus, susijusius su nagrinėjamu ginču, t. y. iš esmės papildomai argumentuoja savo apeliacinį skundą, praplečia jame nurodomus argumentus, o tai pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismui pateiktus minėtus apeliantės rašytinius paaiškinimus bei ieškovės atsikirtimus į juos atsisako priimti.
Dėl trečiųjų asmenų į bylą įtraukimo
24. Apeliantė prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti pirkimus laimėjusią ūkio subjektų grupę, veikiančią jungtinės veiklos pagrindu UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“. Šis procesinis prašymas grindžiamas tuo, kad minėtas tiekėjas (ūkio subjektų grupė) pripažintas laimėtoju ir su juo ketinta sudaryti Pirkimų sutartis, todėl, apeliantės teigimu, bylos išsprendimas gali turėti įtakos Pirkimo laimėtojo teisėms arba pareigoms.
25. CPK 47 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – tai asmenys, kurie įstoja patys arba įtraukiami į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. Bet kokiu atveju dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, kuri teismui nėra privaloma. Taigi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms ateityje gali turėti įtakos teismo sprendimas.
26. Visų pirma, nors apeliantė prašo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“ kaip Pirkimus laimėjusią ūkio subjektų grupę, tačiau iš apeliantės apeliacinės instancijos teismui 2019 m. spalio 10 d. pateiktų dokumentų – viešųjų pirkimų komisijos 2019 m. gegužės 15 d. protokolų ir 2019 m. gegužės 15 d. pranešimų, matyti, kad apeliantė vykdomose Pirkimuose nėra priėmusi sprendimo dėl Pirkimų laimėtojo nustatymo, t. y. nėra priimtas sprendimas Pirkimų laimėtoju pripažinti jungtinės veiklos pagrindu veikiančią ūkio subjektų grupę UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“. Pažymėtina, kad minėti apeliantės pateikti dokumentai patvirtina, kad prašomas į bylą įtraukti trečiasis asmuo yra pripažintas tik galimu laimėtoju, kuris dar turi apeliantei pateikti Pirkimų sąlygų 74.3 papunktyje numatytus dokumentus, t. y. aktualius dokumentus, patvirtinančius atitiktį EBVPD (Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente) teiktai informacijai apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją. Tokiu būdu tik pateiktus minėtus dokumentus, vadovaujantis Pirkimų sąlygų 74.4 papunkčiu, yra nustatomas laimėtojas.
27. Antra, tretieji asmenys į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (šios nutarties 26 punktas). Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta, priimtas sprendimas, todėl trečiojo asmens įsitraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju nesant apeliantės sprendimo dėl UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“ pripažinimo Pirkimų laimėtoju, teismo sprendimas minėtų asmenų teisėms ir pareigoms įtakos negali turėti, nes šie asmenys dar neturi pagrįsto teisėto lūkesčio sudaryti Pirkimų sutartis. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką į nagrinėjamą viešųjų pirkimų bylą trečiaisiais asmenimis nėra traukiami visi ginčo pirkime dalyvaujantys tiekėjai.
28. Trečia, Pirkimuose dalyvaujančiam tiekėjui, kurį prašoma įtraukti trečiuoju asmeniu, neabejotinai apie kilusį teisminį ginčą buvo ar turėjo būti žinoma, tačiau jis savo suinteresuotumo nagrinėjama byla neišreiškė ir savo teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo, toks suinteresuotumas neišreikštas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad sprendimo įtaka neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai neturi būti suprantama pernelyg plačiai, kaip apimanti bet kokių prielaidų galimam tokio asmens teisinės padėties pasikeitimui ateityje sudarymą.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą netenkina.
Dėl bylos nutraukimo
30. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti 2019 m. gegužės 6 d. Pirkimų sąlygų paaiškinimus, susijusius su ryšio bokštų perimetro apsauga, konstatavęs, kad ieškovė iš esmės ginčija pirkimo sąlygas ir kad tokiu būdu ieškovė nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkas ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Likusioje dalyje teismas sprendė, kad bylos nėra pagrindo nutraukti, nes ieškovė laikėsi privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, dėl kitų ginčijamų Pirkimo sąlygų išaiškinimų ieškovė 2019 m. gegužės 12 d. pateikė pretenzijas, kurias apeliantė iš dalies išnagrinėjo. Apeliantės teigimu, byla turėtų būti nutraukta, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė laikėsi privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl nepagrįstai bylą dėl ryšio bokštų tvoros pamatų, pamato tipo ir antenų apkrovų nagrinėjo iš esmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, tokius apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad ieškovė, prašydama patikslinti (paaiškinti) Pirkimo sąlygas, susijusias su ryšio bokštų tvoros pamatais, pamato tipu ir antenų apkrovomis, siekė pakeisti (modifikuoti) pirkimo sąlygas. Iš ieškovės 2019 m. gegužės 12 d. pretenzijų bei ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė minėtais klausimais ginčija ne paskelbtas Pirkimų sąlygas, o būtent 2019 m. gegužės 6 d. apeliantės atsakymuose pateiktus išaiškinimus. Taigi, sutiktina tiek su ieškovės, tiek su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė siekė gauti papildomus techninio pobūdžio duomenis, reikalingus pasiūlymo parengimui, tuo pačiu ginčijo konkrečius 2019 m. gegužės 6 d. apeliantės pateiktus atsakymus (paaiškinimus), pateikdama 2019 m. gegužės 12 d. pretenzijas. Ieškovė teisėtai ginčijo būtent 2019 m. gegužės 6 d. atsakymus (paaiškinimus), kurie pagrįstai laikyti savarankišku apeliantės sprendimu, kurį ieškovė turėjo teisę ginčyti. Be to, apeliantė ieškovės pretenzijas dėl tvoros pamatų ir antenos apkrovos (apeliacijos dalykas) priėmė ir išnagrinėjo. Taigi, priimdama ir išnagrinėdama ieškovės 2019 m. gegužės 12 d. pretenzijas, apeliantė iš esmės pripažino, kad jos atitinkamoje apimtyje (dėl ryšio bokštų tvoros pamatų ir antenų apkrovų) pateiktos ne dėl Pirkimų sąlygų turinio, o dėl 2019 m. gegužės 6 d. atsakymų, priešingu atveju, apeliantė jų būtų nenagrinėjusi.
32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2019 m. gegužės 12 d. pretenzijas pateikė, nepraleidus viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino, kuris skaičiuotinas nuo 2019 m. gegužės 6 d. atsakymų tiekėjams išsiuntimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo dalyje dėl ryšio bokštų tvoros pamatų ir jų tipo bei antenų apkrovų ieškovė laikėsi privalomosios ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos bei pagrįstai pripažino, kad šioje dalyje nutraukti bylos nėra pagrindo.
Dėl ryšio bokštų tvoros pamatui keliamų reikalavimų
33. Pirkimo sąlygų 9 priede nurodyta, kad tvoros pamatai turi būti gręžtiniai, o techninėje specifikacijoje – ištisiniai. Apeliantės buvo prašoma patikslinti šią pirkimo sąlygą. Atsakovė pateiktame atsakyme nurodė, kad nekelia reikalavimų tvoros pamato požeminei daliai (ji gali būti gręžtinė polinė), tačiau tvoros pamatas (cokolis) turi būti ištisinis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis atsakymas yra aiškus (ginčo dėl šios teismo išvados nėra). Tačiau apeliantės taip pat buvo prašoma patvirtinti, ar tvora gali būti įrengta ant gręžtinių pamatų su cokoline plokšte, į ką atsakovė nurodė vadovautis pirkimo sąlygų 4 priedo 2.3 papunkčiu, kuriame numatyta, jog tvoros elementų tvirtinimą reikia įrengti ant betoninio ištisinio pamato. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pastarasis apeliantės atsakymas sukūrė tiekėjams daugiau neaiškumo, nes prieštarauja pirmiau nurodytam išaiškinimui, kad požeminė pamato dalis gali būti gręžtinė polinė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti 2019 m. gegužės 6 d. pirkimo sąlygų išaiškinimus, esančius pirkimo I ir pirkimo III atsakymų lentelės 6.7 papunktyje, pirkimo II atsakymų lentelės 4.7 papunktyje neteisėtais ir juos panaikinti. Nors apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas priešingai išvadai pagrindo nenustatė.
34. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiajai organizacijai, kad tiekėjai galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek vartotojų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o perkančioji organizacija – pagal pirkimo sąlygas juos vienodai įvertinti. Taigi, pirkimo sąlygos turi būti visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą.
35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pirmiau minėtas pirkimo sąlygų išaiškinimas yra klaidinantis tiekėjus, nes nėra aišku, kokia turi būti pamato požeminė dalis. Aptartų apeliantės atsakymų, susijusių su pirkimų sąlygų reikalavimais dėl bokštų tvoros pamatų, turinys yra prieštaringas ir dviprasmiškas. Aiškinantis sąlygas, ar tvora gali būti įrengta ant gręžtinių pamatų su cokoline plokšte, apeliantės Pirkimo I ir Pirkimo III atsakymų lentelės 6.7 papunktyje ir Pirkimo II atsakymų lentelės 4.7 papunktyje pateikta nuoroda vadovautis pirkimų sąlygų 4 priedo 2.3 papunkčiu, numatančiu, kad tvoros elementų tvirtinimą reikia įrengti ant betoninio ištisinio pamato, nesuteikia aiškaus atsakymo, kad požeminė pamato dalis gali būti gręžtinė polinė (jai reikalavimai nekeliami), o viršutinė pamato dalis (cokolis) turi būti ištisinis, ir gali būti suprantama nevienareikšmiškai. Tai, kad minėtas apeliantės atsakymas turi būti tikslinamas, patvirtina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro specialistų doc. dr. G. Š. ir dr. Š. S. 2019 m. gegužės 24 d. ataskaita bei 2019 m. liepos 19 d. pastabos.
36. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateiktos prof. dr. S. M. išvados vertinamos kaip rašytinis įrodymas pagal bendras įrodymų vertinimo taisykles. Nors minėtas asmuo ir yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau šiuo atveju byloje teismo ekspertizė nebuvo skiriama, todėl nėra pagrindo jų laikyti ekspertinėmis išvadomis. Prof. dr. S. M. išvadose teigiama, kad pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai ir tiekėjams pateikti paaiškinimai apie tvoros pamatus yra tikslūs, be prieštaravimų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, neturi pagrindo su jomis sutikti (CPK 185 straipsnis).
37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės 2019 m. gegužės 6 d. pateiktus atsakymus (išaiškinimus) į Pirkimo I ir Pirkimo III atsakymų lentelės 6.7 papunktyje ir Pirkimo II atsakymų lentelės 4.7 papunktyje 6 punkto 7 klausimą pripažino neteisėtais ir juos panaikino. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad panaikintas išaiškinimas neturi savarankiško turinio, o yra tik nuoroda į pirkimo sąlygas. Šiuo atveju yra pagrindas sutikti su su ieškovės pozicija, kad yra panaikinta ne nuoroda į pirmines Pirkimų sąlygas, bet sąlygų aiškinime esantis prieštaringumas, nes tiekėjai turi vadovautis apeliantės pirmiau pateiktu išaiškinimu, kad pamato apatinė dalis gali būti polinė.
Dėl ryšio bokštų pamato tipui keliamų reikalavimų
38. Byloje iš esmės neginčijama, kad pagal Pirkimų sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus ryšio bokštai techniniame projekte bus projektuojami su duobiniais pamatais (4 priedo 2.2 papunktis). Tačiau Pirkimų sąlygų 9 priedo 2.3.1 papunktyje numatyta, kad pamatų konstrukcija projektuojama kiekvienam konkrečiam metalinių bokšto konstrukcijų pritaikymo atvejui pagal grunto technines charakteristikas, apšalą, vėjo ir sniego apkrovas, vietovės reljefą. Tiekėjai prašė apeliantės paaiškinti, ar rangovas, atsižvelgdamas į geologijos rezultatus, galės įrenginėti gręžtinius polinius pamatus. Apeliantė 2019 m. gegužės 6 d. Pirkimo I ir Pirkimo III atsakymų lentelės 6.5 papunkčiu, Pirkimo II atsakymų lentelės 4.5 papunkčiu atsakė, kad rangovas privalės vadovautis parengtu techniniu projektu ir savo nuožiūra techniniame projekte numatytų sprendinių keisti negalės. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs viešojo intereso poreikį išeiti už pareikšto ieškinio ribų, ex officio pripažino neteisėtomis Pirkimo sąlygas, numatytas 9 priedo 2.3.1 papunktyje, bei panaikino Pirkimų sąlygų paaiškinimus, esančius Pirkimo I ir Pirkimo III atsakymų lentelės 6.5 papunktyje, Pirkimo II atsakymų lentelės 4.5 papunktyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks sprendimas užtikrins Pirkimų sąlygų aiškumą, nes liks galioti Pirkimų sąlygų techninių specifikacijų 4 priedo „Bokšto pamatai“ 2.2 papunktis. Nors apeliantė ir kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, tačiau su ja nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
39. Teisėjų kolegija vertina nepagrįstais apeliantės argumentus, kad Pirkimų sąlygos ir apeliantės paaiškinimai dėl ryšio bokšto pamatų tipo buvo aiškūs ir nesudarė tiekėjams sunkumų pasiūlymams pateikti. Iš pirmiau nurodytos Pirkimo sąlygos ir apeliantės pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad dėl ryšio bokštų pamatų tipo iš esmės yra prieštaravimai, o pirkimo objektas tampa neapibrėžtu, kas neabejotinai apsunkina tiekėjams galimybę tinkamai parengti pasiūlymus, apskaičiuojant pamatų įrengimui reikalingas išlaidas bei paties pasiūlymo kainą, t. y. skundžiamos pirkimų sąlygos (išaiškinimai) stokojo aiškumo, buvo dviprasmiškos. Tai, kad iš Pirkimų sąlygų ir jų išaiškinimo nėra aiškus ryšių bokštų pamatų tipas patvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro specialistai doc. dr. G. Š. ir dr. Š. S. 2019 m. gegužės 24 d. ataskaitoje ir 2019 m. liepos 19 d. pastabose.
40. Be to, iš apeliantės procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko) matyti, kad apeliantės pozicija pirmosios instancijos teisme buvo tokia, kad bokštų pamatai turi būti seklieji (duobiniai) be papildomų sąlygų / galimybių. Tai, kad nėra ginčo dėl to, jog ryšio bokštai bus projektuojami su sekliaisiais duobiniais pamatais, apeliantė nurodė ir apeliaciniame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismui panaikinus ginčijamame 2019 m. gegužės 6 d. apeliantės paaiškinime egzistavusį prieštaravimą (Pirkimo I ir Pirkimo III atsakymų lentelės 6.5 papunktyje, Pirkimo II atsakymų lentelės 4.5 papunktyje Pirkimų sąlygų išaiškinimą), kad rangovas privalės vadovautis parengtu techniniu projektu ir savo nuožiūra techniniame projekte numatytų sprendinių keisti negalės, iš esmės ir reiškia sekliųjų (duobinių) pamatų įrengimą pagal Pirkimų sąlygų techninės specifikacijos 4 priedo 2.2 papunkčio reikalavimus.
41. Teisėjų kolegija nesutinta su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų. Pažymėtina, kad pripažinus apeliantės pirmiau minėtą atsakymą (paaiškinimą) neaiškiu (klaidinančiu), pagrįstai spręsta, kad ir atitinkama Pirkimo sąlyga yra neaiški ir / ar klaidinanti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino neteisėtomis Pirkimų sąlygas, nurodytas 9 priedo 2.3.1 papunktyje, numatančias, jog pamatų konstrukcija projektuojama kiekvienam konkrečiam metalinių bokšto konstrukcijų pritaikymo atvejui pagal grunto technines charakteristikas, apšalą, vėjo ir sniego apkrovas, vietovės reljefą.
Dėl bokštų antenų apkrovai keliamų reikalavimų
42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės 2019 m. gegužės 6 d. Pirkimo sąlygų išaiškinimai, esantys Pirkimų I ir III atsakymų lentelės 12 punkte, Pirkimo II atsakymų lentelės 10 punkte, nėra tinkami, jie prieštarauja nustatytoms pirkimo sąlygoms ir jų visumai, sisteminiam aiškinimui, pagal apeliantės pateiktus atsakymus tiekėjai negalėjo susidaryti vienodos nuomonės apie ryšio bokštų sprendinius.
43. Atsakovei buvo pateiktas klausimas, ar likusi apkrovos dalis, neįvardinta 2.1.8.2 papunktyje, tenka viršutinės bokšto sekcijos apatiniam žiediniam laikikliui t. y. ar apatiniam žiediniam laikikliui tenkanti antenų apkrova yra iki 600 kg, buringumas iki 6,5 m2. Atsakovė, aiškindama šias pirkimo sąlygas, nurodė vadovautis jos 2019 m. balandžio 25 d. pateiktais paaiškinimais – atsakymais į tiekėjų pateiktus klausimus, kuriuose nurodyta, kad pagal 2.1.8.3 papunktį suminis svoris – iki 400 kg, suminis buringumas – iki 2,0 m2, o pagal 2.1.8.4 papunktį suminis svoris – iki 400 kg, suminis buringumas – iki 2,0 m2. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės atsakymas į klausimą dėl apatinio žiedinio laikiklio apkrovos gali būti interpretuojamas visiškai skirtingai, tiksliai į tiekėjų klausimą apeliantė neatsakė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantei pateiktas klausimas buvo konkretus, nedviprasmiškas, į jį atsakyti buvo galima trumpai ir aiškiai, nenukreipiant į ankstesnius pirkimo sąlygų aiškinimus.
44. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad nei iš 2019 m. gegužės 6 d. apeliantės atsakymų, nei iš jos sprendimo atmesti ieškovės pretenziją motyvų, nei iš apeliantės procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme nebuvo aišku, kokiu tikslu apeliantė 2019 m. gegužės 6 d. atsakyme suformulavo nuorodą į 2019 m. balandžio 25 d. paaiškinimą. Be to, 2019 m. gegužės 6 d. apeliantės atsakymai dėl bokštų apkrovų nebuvo aiškūs nei kitiems tiekėjams, nei VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro specialistams, t. y. jie stokojo aiškumo tiek, kad tiekėjas galėtų tinkamai parengti pasiūlymą. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su bokštų apkrovomis susijusius apeliantės išaiškinimus ir pirkimo sąlygas, tik patvirtina, jų neaiškumą bei netikslumą. Tai, kad apeliaciniame skunde yra pateiktas apeliantės išsamus paaiškinimas dėl bokšto antenos apkrovos, patvirtina, kad toks pat paaiškinimas galėjo būti pateiktas ir 2019 m. gegužės 6 d. atsakymuose. Juo labiau kad ir ieškovė patvirtino, jog apeliantei 2019 m. gegužės 6 d. atsakyme paaiškinus tai, ką ji paaiškino apeliaciniame skunde, ginčo šioje bylos dalyje galėjo ir nebūti. Tokiu būdu nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad jos paaiškinimai dėl bokšto antenos apkrovai keliamų reikalavimų buvo aiškūs ir tiekėjai galėjo juos suprasti.
45. Pažymėtina, kad visi pirkimo dokumentai (o į jas įeina ne tik pačios pirkimo sąlygos, bet ir jų išaiškinimai) turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški. Teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta. Juo labiau kad netikslių, neaiškių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai.
46. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tik apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės atsako į klausimą, į kurį privalėjo atsakyti 2019 m. gegužės 6 d. pateiktame atsakyme, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės 2019 m. gegužės 6 d. pirkimo sąlygų išaiškinimus, esančius Pirkimų I ir III atsakymų lentelės 12 punkte, Pirkimo II atsakymų lentelės 10 punkte, pripažino neteisėtais ir panaikino, nes pagal juos tiekėjai negalėjo susidaryti vienodos nuomonės apie ryšio bokštų sprendinius.
Dėl apeliantės veiksmų neteisėtumo teisinių pasekmių
47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo viešuosiuose pirkimuose buvo ribojama konkurencija, nes dėl neteisėtų pirkimų sąlygų ir jų išaiškinimų tiekėjai negalėjo tinkamai parengti pasiūlymų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visus atsakovės atliktus po neteisėtų pirkimo sąlygų / išaiškinimų veiksmus (priimtus sprendimus) pripažino neteisėtais ir įpareigojo apeliantę iš naujo skelbti viešuosius pirkimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo nutraukti pirkimo procedūras, nes nenustatė VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų joms nutraukti. Apeliantė su pastarąja teismo išvada nesutinka, teigdama, kad nenutraukus pirkimo procedūrų, nėra galimybės skelbti naujų pirkimų. Su šiais apeliantės argumentais sutinka ir ieškovė, su jais nesutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
48. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pirkimų sąlygos (jų išaiškinimai) neatitiko joms keliamų aiškumo ir tikslumo reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus pagal neteisėtas pirkimų sąlygas vykdytus procedūrinius apeliantės sprendimus pripažino neteisėtais, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo viešųjų pirkimo procedūrų nutraukimui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į dėl neaiškių viešojo pirkimo sąlygų skirtingai suformuotus tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija negali jų priimti ir vertinti dėl to, kad jie yra tarpusavyje nepalyginami. Pirkimo sąlygos, neleidusios tiekėjams vienodai jų suprasti ir pritaikyti, o perkančiajai organizacijai – priimti ir įvertinti nelygiaverčių pasiūlymų, negali būti pripažįstamos teisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
49. Teisėjų kolegija apeliantės poziciją, kad nenutraukus pirkimo procedūrų, apeliantė negali skelbti naujų pirkimų, taip pat neturi galimybės grįžti prie pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų pakeitimo, nes pasiūlymo pateikimo terminas yra pasibaigęs ir yra atplėšti tiekėjų pasiūlymai, pripažįsta pagrįsta. Pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis, procedūrų grąžinimas į pasiūlymų pateikimo stadiją yra nebegalimas, t. y. pirkimo procedūros ginčijamuose viešuosiuose pirkimuose nebegali būti vykdomos (šios nutarties 48 punktas).
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus ginčijamas pirkimo sąlygas (jų išaiškinimus) neteisėtomis, buvo pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo principai (VPĮ 3 straipsnis). Tokiu būdu teisėjų kolegija keičia skundžiamo sprendimo dalį ir vietoj įpareigojimo iš naujo skelbti viešuosius pirkimus, nutraukia apeliantės vykdytų ginčijamų viešųjų pirkimų procedūras. Pažymėtina, kad nėra pagrindo apeliantę įpareigoti iš naujo skelbti apie viešuosius pirkimus, nes tik pati apeliantė kaip perkančioji organizacija gali spręsti dėl poreikio skelbti viešąjį pirkimą.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai sprendė dėl taikytinų teisinių pasekmių, todėl ši Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo dalis keičiama – vietoj įpareigojimo iš naujo skelbti viešuosius pirkimus, apeliantės vykdytos ginčijamų viešųjų pirkimų procedūros nutraukiamos, kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistomis, nes jų keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
53. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovė patyrė 13 315 Eur, o apeliantė – 10 877,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei nusprendęs, kad yra patenkinta 70 proc. pareikšto ieškinio reikalavimų, priteisė ieškovei iš apeliantės 9 320,50 Eur, o iš apeliantei iš ieškovės 3 263,25 Eur (30 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Nei apeliantė, nei ieškovė nesutinka su šiuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apeliantės teigimu, skundžiamu sprendimu buvo patenkinta ne daugiau nei 50 proc. ieškinio reikalavimų, o ieškovė teigia, kad buvo patenkinta 100 proc. reikalavimų.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra procesinio pobūdžio klausimas, todėl teismas jį sprendžia ex officio (pagal pareigas). Viešuosiuose pirkimuose sprendžiant tarp šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą esminę reikšmę turi tai, ar yra patenkintas esminis ieškinio reikalavimas, o ne patenkintų atskirų procesinių reikalavimų skaičius (proporcija). Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra patenkintas esminis ieškovės reikalavimas – pagal apeliantės paskelbtas Pirkimų sąlygas (jų išaiškinimus) apeliantės vykdyti pirkimai nebegali būti tęsiami, Pirkimų procedūros nutrauktos. Tokiu būdu tarpinių ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcija nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, todėl ieškovei iš apeliantės priteisiama 100 proc. jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
55. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad šalys pirmosios instancijos teismo nustatytų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžių neginčija, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 13 315 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ir priteistinos iš apeliantės ieškovės naudai.
56. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis), tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis – ieškovė. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2 526,48 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad šias išlaidas sudaro 2 003,76 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir 522,72 Eur už atsikirtimų į rašytinius paaiškinimus ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas. Teisėjų kolegija pastarųjų išlaidų nelaiko atlygintinomis, nes ieškovės atsikirtimą atsisakyta priimti (šios nutarties 23 punktas), o už prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą patirtos išlaidos nepriteisiamos.
57. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo 8.11 papunktį už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. pirmąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2019 m. trečiąjį ketvirtį) sudarė 1 262,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą, todėl prašymas tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš apeliantės priteisiama 1 640 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
58. Ieškovė prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantė apeliaciniame skunde pateikė melagingą informaciją apie tariamą UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“ pripažinimą Pirkimų laimėtoju, kurios pateikimas lėmė proceso užvilkinimą.
59. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien ieškovės nurodomos informacijos pateikimas, t. y. kad ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu, UAB „Gatas“ ir UAB „Tikresta“ yra pripažinta pirkimų laimėtoju, nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Visų pirma, minėtų ūkio subjektų grupė buvo pripažinta galimu pirkimų laimėtoju (šios nutarties 26 punktas), o šios informacijos pateikimas buvo susijęs su apeliantės pareikštu procesiniu prašymu dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Be to, byloje nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai. Nors minėtas prašymas netenkintas ir dėl jo išsprendimo bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, tačiau tai nėra pagrindu pripažinti apeliantės sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Tokiu būdu teisėjų kolegija apeliantės prašymo dėl baudos apeliantei skyrimo netenkina (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas klausimas dėl atsakovės viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ veiksmų neteisėtumo teisinių pasekmių, pakeisti, ją išdėstant taip:
panaikinti visus po naikintinų 2019 m. gegužės 6 d. pirkimų sąlygų paaiškinimų viešuose pirkimuose „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“, „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ procedūras, atsakovės priimtus sprendimus ir viešųjų pirkimų „Ryšio bokštų statyba (I regionas)“ (pirkimo Nr. 429038), „Ryšio bokštų statyba (II regionas)“ (pirkimo Nr. 429063) ir „Ryšio bokštų statyba (III regionas)“ (pirkimo Nr. 429075) procedūras nutraukti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „StalCorp“ priteista atsakovei viešajai įstaigai „Plačiajuostis internetas“ 3 263,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“ 13 315 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimui.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“ 1 640 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.
Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „StalCorp“ prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei viešajai įstaigai „Plačiajuostis internetas“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė
Vigintas Višinskis