Civilinė byla Nr. e2-410-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00418-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.3.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.3.5.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.1.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ESSPO“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kariuomenei dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „KELUVA“, biudžetinės įstaigos filialas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė, institucija, teikianti išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ESSPO“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašo (1) panaikinti perkančiosios organizacijos Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės 2016 m. spalio 12 d. sprendimą „Dėl pasiūlymo atitikimo, eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo“ ir grąžinti pirkimo „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo numeris 176358, procedūras į padėtį, buvusią iki pažeidimo; (2) priteisti iš perkančios organizacijos ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad perkančioji organizacija 2016 m. liepos 5 d. paskelbė pirkimą siekdama įsigyti aerodromo dangos skysto ir biraus ( granuliuoto ) ledo tirpiklius, kurie bus naudojami Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje. Ieškovė pasiūlymą pateikė 2016 m. rugpjūčio 12 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis ieškovė 2016 m. spalio 12 d. gavo perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo informuota, kad pirkimą laimėjusiu pasiūlymu antroje pirkimo dalyje (aerodromo dangos biriam (granuliuotam ) ledo tirpikliui)  yra laikomas UAB „KELUVA“ pasiūlymas. Nurodė, kad perkančioji organizacija turėdama tikslą proteguoti UAB „KELUVA“ neteisėtai, slapta keitė esminius pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija 2016 m. liepos 26 d. CVP IS patalpino naujas pirkimo sąlygas, kuriose pirkimo sąlygų 15.8 punktas panaikintas, o 15.7 punktas iš esmės modifikuotas. Aplinkybė, kad pakeitimai padaryti atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas nepanaikino perkančiosios organizacijos pareigos apie tai informuoti pirkimo dalyvius. Be to į šias pastabas galėjo būti atsižvelgta skelbiant pirmines pirkimo sąlygas, nes pastabos pateiktos iki pirkimo paskelbimo. 2016 m. liepos 8 d. pranešime nerašoma apie pirkimo sąlygų, susijusių su tiekėjo kvalifikacija, pakeitimus. Mano, kad minėti pirkimo sąlygų pakeitimai padaryti 2016 m. liepos 26 d. Ieškovės teigimu, šie pakeitimai naudingi UAB „KELUVA“, nes siaurinami reikalavimai dėl prekės atitikties standartui ir tiekėjo patirties. Perkančioji organizacija neinformuodama pirkime dalyvaujančių tiekėjų apie esminių pirkimo sąlygų pakeitimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, pamatinius viešųjų pirkimų principus, reikalaujančius viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo. Perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė atskleisti pirkimo laimėjusio tiekėjo pasiūlymą sudarančią informaciją, tuo pažeidė VPĮ 6 straipsnio nuostatas. Trečiojo asmens UAB „KELUVA“ pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos 2.1 ir 2.16 punktuose numatytų reikalavimų, nes: (1) prekė atitinka SAE AMS 1431C standartą, taigi sertifikatas išduotas pagal kitą standartą, nei numatyta pirkimo sąlygose t. y. išduotas pagal „C“, o techninės specifikacijos 2.1 punkte numatyta, kad pirkimo objektas turi atitikti standartą „D“; (2) prekė sertifikuota tik standarto 3.2 daliai, o ne pilna apimtimi, t. y. ir 3.1 daliai, kaip to reikalaujama techninės specifikacijos 2.16 punkte; (3) sertifikatas išduotas 2011 m., tačiau nuo 2012 m. birželio 8 d. galioja naujas standartas, t. y. SAE AMS 1431D, todėl senasis nebegalioja; (3) sertifikatas nebuvo laiku atnaujintas kaip to reikalauja standarto 4.2.2 punktas, t. y. kas dvejus metus. Standarto apimtį ir galiojimą apibrėžia standarto specifikacija, kurią suinteresuotiems asmenims galima įsigyti iš viešų šaltinių ir iš pačios tarptautinės institucijos SAE tinklapio adresu ttp:// standarsds.sae.org/ams1431d/. Tarptautinė institucija SAE, kuri nustato reikalavimus standartui, atsakydama į ieškovės paklausimą paaiškino, kad tuo atveju, jei nuo pirminio bandymo praėjo daugiau nei dveji metai ir nauji bandymai nebuvo atlikti, sertifikatas negalioja. Kadangi trečiojo asmens siūloma prekė neatitinka standarto ir pirkimo sąlygų reikalavimų, UAB „KELUVA“ nepagrįstai pripažinta konkurso laimėtoja. Trečiojo asmens ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovei kilo abejonių dėl šio tiekėjo pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms, nes nebuvo pateikti sertifikato originalai. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo atsisako pateikti originalus leidžia abejoti ar tokie sertifikatų originalai apskritai egzistuoja todėl prašo taikyti contra spoliatorem prezumpciją (jei šalis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir esant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs). Be to, perkančioji organizacija atsakydama į ieškovės pretenziją pateikė neargumentuotus ir jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius, nors turi pareigą motyvuoti sprendimus, ypač, kai tai susiję su tiekėjo pasiūlymo atmetimu, todėl kyla abejonių dėl pirkimo skaidrumo.
3. Atsakovė Lietuvos kariuomenė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad perkančioji organizacija pakeitė pirkimo sąlygas siekdama proteguoti trečiąjį asmenį UAB „KELUVA“ neturi pagrindo, nes 2016 m. liepos 7 d. perkančioji organizacija išsiuntė ieškovei kvietimą dalyvauti pirkime, o 2016 m. liepos 8 d. visiems teikėjams, įskaitant ir ieškovę, per CVP IS išsiuntė pranešimus – atsakymus į dalyvio klausimus, paskelbė naują pirkimo sąlygų redakciją. Nors šiame pranešime nebuvo eksplicitiškai nurodyta, kad naikinamas 15.8 punktas ir keičiamas 15.7 punktas, tačiau jame aiškiai buvo nurodyta, kad pirkimo sąlygos pakeistos. Iš CVP IS sistemos matyti, kad ieškovė su šiuo pranešimu susipažino 2016 m. liepos 13 d., o konkurso sąlygas peržiūrėjo tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. Taigi ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti su konkurso dokumentais, tačiau to nedarė iki 2016 m. liepos 26 d., t. y. kol negavo pranešimo apie atliktus pataisymus, susijusius su banko garantijos data. Nors konkurso sąlygos buvo keičiamos du kartus, tačiau abu kartus apie pakeitimus paskelbta CVP IS. 2016 m. liepos 8 d. buvo išbrauktas konkurso sąlygų 15.8 punktas ir pakeistas 15.7 punktas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas, o ne siekiant proteguoti kurį nors tiekėją. UAB „KELUVA“ pasiūlymas atitinka techninių specifikacijų 2.1 ir 2.16 punktų reikalavimus, nes ji pateikė 2014 m. lapkričio 26 d. tyrimų ataskaitą su periodiniais tyrimais SAE AMS 1431D pagal paskutinę SAE AMS 1431D redakciją, kuri patvirtina, kad prekė atitinka visus standarto reikalavimus. Pažymi, kad SAE reguliariai peržiūri galiojančius standartus, SAE AMS 1431C standartas nebuvo panaikintas, jis tik buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija – SAE AMS 1431D, vartotojų patogumui atlikus pakeitimus tai žymima pakeičiant raidę, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad sertifikatas pagal SAE AMS 1431C standartą yra negaliojantis. Nurodė, kad standarto specifikacijoje nėra numatytas reikalavimas, kad atitikties standartui tyrimai turi būti atlikti ne rečiau kaip kas dvejus metus. Paaiškino, kad standarto specifikacijos 3.1 punkte nėra numatyta reikalavimų prekei, jame įtvirtintas ne reikalavimas, o leidimas ledo tirpikliui naudoti priemaišas, tačiau ieškovė nenurodė, kodėl trečiojo asmens siūloma prekė neatitinka standarto specifikacijos 3.1 punkto reikalavimų. VPĮ 93 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia teisę, o ne pareigą perkančiajai organizacijai prašyti pateikti dokumentų originalus, todėl trečiajam asmeniui paaiškinus, kodėl jis negali pateikti standarto originalo, perkančioji organizacija priėmė kopiją. Pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais atmestos ieškovo pretenzijos, yra motyvuoti nors ir lakoniški.
4. Trečiasis asmuo UAB „KELUVA“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovės priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas trečiąjį asmenį pripažinti konkurso laimėtoju yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė klaidiną teismą teigdama, kad pagal standarto specifikacijos 4.2.2 punktą ledo tirpiklio atitiktis standarto reikalavimams turi būti tikrinama periodiškai, ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Jame nėra numatyta pareiga privalomai testuoti ledo tirpiklį kaip visumą. Pagal minėtą standartą bent kas dvejus metus turi būti atliekami gaminio fizinių savybių, nurodytų ne standarto 3.1 punkte, o tik tam tikrų savybių nurodytų 3.2 punkte, atitikties standarto reikalavimams bandymai. Trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikti Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomos laboratorijos SMI, Inc. išduotos tyrimų ataskaitos Nr. 1105-387 ir Nr. 1408-012 patvirtina, kad buvo atlikti visi privalomi tyrimai pagal SAE AMS 1431D standartą. Tiekėjo siūlomi ledo tirpikliai 2011 m. buvo testuoti pagal SAE AMS 1431C standartą, kuris galiojo iki 2012 m. birželio 8 d., jį vėliau pakeitė šiuo metu galiojantis SAE AMS 1431D standartas. Pažymėjo, kad naujo standarto įsigaliojimas nepanaikino ir nepadarė negaliojančiais anksčiau išduotus sertifikatus pagal SAE AMS 1431C standartą. Priėmus naują standarto redakciją standarto 3.1 dalis nebuvo pakeista, todėl sertifikatas šioje dalyje yra galiojantis, 2014 m. lapkričio 26 d. buvo atlikti papildomi standarto 4.2.2 punkte nurodytų fizinių savybių tyrimai. Ieškovė klaidingai aiškina techninės specifikacijos 2.16 punktą, jame įtvirtintas reikalavimas, kad būtų atlikti visi laboratoriniai tyrimai, kurių atlikimo reikalauja SAE AMS 1431D standartas. Be to, pirkimo dokumentuose nėra įtvirtintas reikalavimas pateikti dokumentų originalus. Lenkijos Respublikos karinio dalinio išduota pažyma patvirtina, kad šie ledo tirpikliai buvo siūlomi Lenkijos kariniams aerodromams. Tokio produkto kokybė buvo pripažinta tinkama, o Lenkijos Karinių oro pajėgų technikos instituto atlikti bandymai kariniuose aerodromuose buvo teigiami, todėl ieškovės argumentai dėl netinkamos ledo tirpiklių kokybės ir dėl to galinčių įvykti nelaimingų atsitikimų yra nepagrįsti. Trečiasis asmuo nesiekė ir neturėjo tikslo būti proteguojamas, jokiu būdu nesiekė paveikti perkančiąją organizaciją, kad ši trečiojo asmens naudai pakeistų Konkurso sąlygas. Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygų pakeitimai atlikti ir paskelbti CVP IS dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, t. y. laikantis VPĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl perkančiosios organizacijos veiksmai nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų. Nei VPĮ, nei teismų praktika neleidžia perkančiajai organizacijai atskleisti tiekėjo pasiūlymo konfidencialios informacijos kitiems tiekėjams. Būtent apskaitos politikos sąrašas ir patvirtina, kad pasiūlymo informacija patenka į komercinių paslapčių sąrašą ir yra laikytina komercine paslaptimi. Pažymi, kad sertifikatai yra ne tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, o patį pirkimo objektą apibūdinantys duomenys, todėl ieškovė nepagrįstai pateikia teismų praktiką, susijusią su pareiga leisti susipažinti su kito teikėjo kvalifikaciją patvirtinančiais duomenimis. Ieškovės teiginiai dėl perkančiosios organizacijos pareigos motyvuotai atsakyti į tiekėjo pretenziją bei su tuo susiję pažeidimai neturi įtakos sprendimo dėl trečiojo asmens pripažinimo konkurso laimėtoju priėmimui. Minėtas tariamas perkančiosios organizacijos procesinis (formalus) pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimo.

Ieškinys atmestinas.

5. Teismas pažymi, kad VPĮ priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas viešųjų pirkimų srityje, todėl VPĮ nuostatų turinys aiškintinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus, taip pat juos plėtojančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Kasacinio teismo praktiką.
6. Taigi viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

7. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė 2016 m. liepos 5 d. CVP IS paskelbė supaprastintą atvirą viešą konkursą „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo numeris 176358. Pirkimo objektas skirstomas į dvi atskiras pirkimo dalis: 1 dalis – aerodromo dangos skystas ledo tirpiklis, 2 dalis – aerodromo dangos birus (granuliuotas) ledo tirpiklis. Numatyta, kad pasiūlymai gali būti pateikiami vienoje ar keliose dalyse.
8. Ieškovė UAB „ESSPO“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pasiūlymą konkurso 2 dalyje ir siūlė aerodromo dangos birų (granuliuotą) ledo tirpiklį Nordway-NF. Nurodė, kad prekės vienos tonos kaina yra 1 026,08 Eur. Kartu su pasiūlymu pateikė SAE AMS 1431D standartą bei keturis testus: SAE AIR 6130, SAE AIR 6170, SAE AIR 6172 ir SAE AIR 6211.
9. Trečiasis asmuo UAB „KELUVA“ ir „Boryszew“ S. A. veikdami ūkio subjektų grupėje 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pasiūlymą konkurso 1 ir 2 dalyse ir siūlė aerodromo dangos birų (granuliuotą) ledo tirpiklį Runway SF NW-058. Nurodė, kad prekės vienos tonos kaina 978 Eur. Kartu su pasiūlymu pateikė Jungtinės Amerikos Valstijų nepriklausomos laboratorijos SMI, Inc. biraus ledo tirpiklio tyrimus Nr. 1105-387 ir Nr. 1408-012, Boryszew S. A. deklaraciją dėl tirpiklio atitikties SAE AMS 1431D standartui.
10. Perkančioji organizacija paprašė trečiojo asmens iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikslinti pasiūlymą, t. y. pateikti pilnos apimties tirpiklio atitikties SAE AMS 1431D standartui tyrimo rezultatus.
11. Trečiasis asmuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikslindamas pasiūlymą nurodė, kad jų siūloma prekė atitinka SAE AMS 1431D standartą, o tyrimo ataskaita susideda iš kelių atskirų dokumentų, t. y. 2011 m. buvo atliktas granulių sertifikavimas pagal SAE AMS 1431C standartą, o 2014 m. lapkričio 26 d. – pagal SAE AMS 1431D standartą. Šią aplinkybę patvirtina trys nepriklausomos SMI, Inc. bandymų ataskaitos: 2011 m. liepos 11 d. ataskaita Nr. 1105-387, 2014 m. lapkričio 26 d. ataskaita Nr. 1408-012 pagal SAE AMS 1431D standarto reikalavimus (papildomi bandymai pereinat iš „C“ standarto į „D“ standartą nereikia atlikti visą bandymą visa apimtimi, nes bandomas tas pats produktas) ir 2014 m. lapkričio 26 d. ataskaita Nr. 1408-012 (periodiniai bandymai).
12. Perkančioji organizacija paprašė trečiojo asmens iki 2016 m. rugsėjo 9 d. patikslinti pasiūlymą ir pateikti atitikties SAE AMS 1431D standartui tyrimo ataskaitos Nr. 1408-012 originalą.
13. Trečiasis asmuo 2016 m. rugsėjo 9 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad negali pateikti SAE AMS 1431D standarto atitikties tyrimo 2014 m. lapkričio 26 d. ataskaitos Nr. 1408-012, nes originalą turi pats produkto gamintojas. Taip pat papildomai pateikė nepriklausomos laboratorijos Boryszew S. A. deklaraciją apie tirpiklio atitiktį standartui bei Lenkijos Respublikos karinio oro pajėgų patvirtinimą. Boryszew S. A. deklaracijoje nurodoma, kad tirpiklis Runway SF NW-058 atitinka SAE AMS 1431C standarto reikalavimus.
14. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama atsižvelgti į jos pastabas (abejones) dėl teikėjos UAB „KELUVA“ siūlomos prekės atitikties techninės specifikacijos 2.1 punkto reikalavimams.
15. Perkančiosios organizacijos skysto ir biraus ledo tirpiklio viešojo pirkimo komisijos 2016 m. spalio 12 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad pirkimo 2 dalyje pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, įvertinus jų pasiūlymus po patikslinimo nustatyta, kad visi pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygas. Sudarius tiekėjų pasiūlymų eilę pirkimo laimėtoju pripažinta UAB „KELUVA“, o ieškovė liko antra. Tą pačią dieną perkančioji organizacija 2016 m. spalio 12 d. pranešė pasiūlymų vertinimo rezultatus.
16. Ieškovė 2016 m. spalio 12 d. pateikė prašymą susipažinti su pirkimo procedūrose dalyvavusio tiekėjo UAB „KELUVA“ pasiūlymu. Perkančioji organizacija kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydama paaiškinti dėl dalies pasiūlymą sudarančią dokumentų konfidencialumo. Trečiasis asmuo pateikė paaiškinimus, todėl atsakydama į šį ieškovės prašymą perkančioji organizacija 2016 m. spalio 17 d. pateikė dalį dokumentų ir nurodė, kad kitus dokumentus UAB „KELUVA“ nurodė esant konfidencialius, todėl ji negali jų pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo suteikta tik dalis UAB „KELUVA“ pasiūlymą sudarančių dokumentų, todėl ieškovė 2016 m. spalio 19 d. pakartotinai kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama susipažinti su UAB „KELUVA“ pasiūlymu, nurodydama, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešojo pirkimo dalyvio kvalifikacinė informacija paprastai neturi jokių slaptumą kvalifikuojančių pažymių, todėl sertifikatų atskleidimas įprastai yra privalomas. Perkančioji organizacija 2016 m. spalio 24 d. informavo ieškovę, kad neteiks informacijos, susijusios su pasiūlymo nagrinėjimu ir vertinimu. Taip pat nurodė, kad kreipėsi į UAB „KELUVA“ su prašymu leisti ieškovei susipažinti su papildoma informacija, dokumentais, kurie nebuvo pateikti kaip teikėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentais, todėl papildomi teikėjo UAB „KELUVA“ kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai bus pateikti per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
17. Perkančioji organizacija 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į trečiąjį asmenų prašydama paaiškinti, kodėl tam tikri pasiūlymą sudarantys dokumentai yra konfidencialūs. Trečiasis asmuo 2016 m. rugsėjo 27d. paaiškino perkančiajai organizacijai, kad šie duomenys yra UAB „KELUVA“ komercinė paslaptis, įtraukta į direktoriaus įsakymu patvirtintą komercinių paslapčių sąrašą bei pateikė šio dokumento išrašą.
18. Ieškovė 2016 m. spalio 27 d. pareiškė pretenziją, kuria prašė stabdyti pirkimo procedūras ir panaikinti 2016 m. spalio 12 d. sprendimą, kuriuo UAB „KELUVA“ pripažinta konkurso laimėtoja, nes jos pasiūlymas neatitinka esminių pirkimo sąlygų, t. y. konkurso 15.8 punkto reikalavimų. Nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė atskleisti informaciją apie šio teikėjo pasiūlymą. Be to, pabrėžė kokybiškos prekės (ledo tirpiklių) įsigijimo svarbą siekiant užtikrinti aerodromo eksploatuojančių pilotų bei keleivių saugumą.
19. Perkančioji organizacija 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė. Nurodė, kad pretenzijoje minimi teismų praktikos pavyzdžiai netinkami šioms pirkimo procedūroms. Ieškovei buvo leista susipažinti su tiekėjo pasiūlymo dokumentais, kuriuos UAB „KELUVA“ leido susipažinti kitam teikėjui, o kitos informacijos, kurią tiekėjas nurodė kaip komercinę gamybinę paslaptį, perkančioji organizacija neturi teisės atskleisti tretiesiems asmenims. Pretenzijos dalies, susijusios su teikėjo pareiga pagrįsti, kad jo prekė atitinka konkurso sąlygų 15.8 punkto reikalavimus, perkančioji organizacija nenagrinėjo, nes pirkimo sąlygose nėra 15.8 punkto. Perkančioji organizacija nurodė, kad laikėsi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, UAB „KELUVA“ pasiūlymas pripažintas tinkamu išnagrinėjus pasiūlymą.
20. Ieškovė 2016 m. spalio 31 d. pareiškė pretenziją, kurioje nurodoma, kad perkančiosios organizacijos atsakymas į pretenziją yra itin lakoniškas ir nemotyvuotas. Nors perkančioji organizacija nurodė, kad pirkimo sąlygų 15.8 punkto iš viso nebuvo, tačiau nepaaiškino kaip tai keičia situaciją ir sudaro pagrindą nekreipti dėmesio į teikėjo nurodytus pirkimų pažeidimus, susijusius su prekės atitikimu standartui. Pabrėžė perkančiosios pareigą suteikti informaciją apie tiekėjo, pripažinto konkursą laimėtoju, pasiūlymą, UAB „KELUVA“ siūlomų prekių neatitikima standartui. Papildomai nurodė, kad pirkimo sąlygų 2016 m. liepos 26 d. redakcija nebuvo paskelbta, todėl tiekėjas pagrįstai vadovavosi pirmine pirkimo sąlygų redakcija su pakeitimais, nurodyta 2016m. liepos 8 d. pranešime. Prašo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti 2016 m. spalio 27 d. pretenziją bei šiame rašte papildomai nurodytus pirkimo pažeidimus, panaikinti 2016 m. spalio 12 d. sprendimą.
21. Perkančioji organizacija 2016 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės 2016 m. spalio 31 d. pretenziją. Nurodė, kad UAB „KELUVA“ siūloma prekė atitinka visus 2012 m. paskutinės redakcijos SAE AMS 1431D specifikacijos reikalavimus, nes teikėjas pateikė 2011 m. pilnos apimties tyrimo rezultatus (ataskaita) apie SAE AMS 1431C specifikacijos reikalavimus ir papildomus nepriklausomos laboratorijos tyrimo rezultatus, kurie buvo atsiradę pagal standarto 4.2.2. punkto reikalavimus. Perkančioji organizacija negali pateikti UAB „KELUVA“ pateiktų sertifikatų, nes po perkančiosios organizacijos kreipimosi tiekėjas nurodė, kad ši informacija yra konfidenciali. Paaiškino, kad pirminiuose pirkimo dokumentuose buvo 15.8 punktas, tačiau atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas pildant ir skelbiant pirkimo sąlygas šis punktas išbrauktas, nes tai nėra kvalifikacijos reikalavimas. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas buvo pakoreguotas ir 15.7 punktas. Nepaisant to, visi teikėjai pateikė dokumentus (laboratorinių tyrimų rezultatus), kurie patvirtina, kad jų siūlomi ledo tirpikliai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovė su 2016 m. liepos 26 d. pirkimo dokumentais susipažino 2016 m. rugpjūčio 1 d.
22. Ieškovė 2016 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl tinkamo pretenzijos išnagrinėjimo, kurioje nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ankstesnėse 2016 m. spalio 27 d. ir 2016 m. spalio 31 d pretenzijose. Atkreipė dėmesį, kad perkančiajai organizacijai ir toliau vengiant tinkamai išnagrinėti teikėjo pretenziją, pateikiant motyvuotus atsakymus bei vengiant ištaisyti grubius viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, tiekėjas bus priverstas imtis priemonių, kad apie neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus būtų informuotos atitinkamos institucijos bei visuomenė.
23. Perkančioji organizacija 2016 m. lapkričio 11 d. raštu informavo, kad ieškovės 2016 m. lapkričio 4 d. pretenzija nėra nagrinėjama, nes UAB „KELUVA“ pasiūlymas jau buvo išnagrinėtas, visa nekonfidenciali informacija dėl sertifikatų jau buvo pateikta.
24. Ieškovė 2016 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją prašydama pateikti duomenis ar po 2016 m. spalio 24 d. perkančioji organizacija kreipėsi į UAB „KELUVA“ dėl jos pasiūlyme pateiktų sertifikatų bei kvalifikacijos patikslinimo/paaiškinimo. Prašė paaiškinti, kodėl UAB „KELUVA“ pateikti sertifikatai vertinami kaip konfidenciali informacija, nors pagal teismų praktiką sertifikatų atskleidimas yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas tam prieštarauja. Prašė nurodyti kada ir kokius sertifikatų originalus pateikė UAB „KELUVA“.

Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.

25. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Viešųjų pirkimų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos, nes tik tokiu būdu užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų.
26. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Todėl dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją (VPĮ 27 straipsnis). Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 93 straipsnio 1 dalis), o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu; tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui.
27. Taigi tokio pobūdžio bylose teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CPK 4232 straipsnio 1 dalis, VPĮ 93 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka, o jos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. Toks pretenzijos pateikimas yra laikomas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui, išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė iš esmės dvi pretenzijas perkančiajai organizacijai, t. y. 2016 m. spalio 27 d. ir 2016 m. spalio 31 d. Teismo vertinimu, ieškovės 2016 m. lapkričio 4 d. raštas dėl tinkamo pretenzijos išnagrinėjimo negali būti vertinamas kaip pretenzija perkančiajai organizacijai, nes joje nėra aiškiai suformuota, kokie perkančiosios organizacijos sprendimai ar veiksmai skundžiami, tuo tarpu abstraktaus pobūdžio reikalavimas tinkamai išnagrinėti pretenziją negali būti laikomas pretenzija. Taigi kreipimosi į teismą terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. lapkričio 2 d., kai perkančioji organizacija išnagrinėjusi ieškovės 2016 m. spalio 31 d pretenziją priėmė sprendimą ją atmesti ir atsakymą išsiuntė ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys elektriniu parašu pasirašytas ir išsiųstas teismui 2016 m. lapkričio 17 d. 18.20 val. (teisme registruotas 2016 m. lapkričio 18 d.), teismas pripažįsta, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą pasinaudojo įstatymo numatyta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija ir termino kreiptis į teismą nepraleido.

Dėl pirkimo sąlygų sudarymo ir keitimo.

29. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1-2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
30. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (lot. be kita ko) reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (pvz., Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (pvz., Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
31. Siekiant užtikrinti pirkimo proceso skaidrumą VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, taip pat ir pirkimo objektą. Viešojo pirkimo dalyviai taip pat turi teisę prašyti paaiškinti viešojo pirkimo dokumentų nuostatas, kuriomis nustatomi reikalavimai pirkimo objektui, bei kitas pirkimo sąlygas, ribojančias tiekėjo galimybę dalyvauti konkurse. Naudojimasis viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimu turi atitikti VPĮ 27 straipsnio tikslus, nelemti esminio pirkimo sąlygų pakeitimo. Tai reiškia, jog tiek iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tiek (juo labiau) jam pasibaigus, perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Perkančioji organizacija, apibrėžusi pirkimo sąlygų turinį, negali vėliau jo keisti ar aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją bei pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
32. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. birželio 23 d. pirkimo sąlygos buvo keičiamos du kartus, t. y. 2016 m. liepos 8 d. ir 2016 m. liepos 26 d. Taigi perkančioji organizacija pasinaudojo jai VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje bei pirkimo sąlygų 48 punkte suteikta teise iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tikslinti pirkimo sąlygas. Aplinkybė, kad 2016 m. liepos 8 d. pirkimo sąlygos buvo pakeistos atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas, nagrinėjamu atveju nėra svarbi, kadangi perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva keisti pirkimo sąlygas, o priežastys, dėl kurių perkančioji organizacija nusprendė atlikti tam tikrus neesminius pakeitimus, nėra teisiškai reikšmingos.
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimo sąlygos bei jų pakeitimai buvo skelbiami CVP IS, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirkimo sąlygų keitimai atlikti slapta, kad prikimo sąlygos paskelbtos tik 2016 m. liepos 26 d. Nors 2016 m. liepos 8 d. pranešime nebuvo tiesiogiai nurodyti pirkimo sąlygų pakeitimai, susiję su 15.7 ir 15.8 punktais, tai savaime nepaneigia fakto, kad šiuo pranešimu visi tiekėjai, įskaitant ieškovę, buvo informuoti apie atliktus pakeitimus. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė yra ūkio subjektas, turintis viešųjų pirkimų teisinių santykių patirties (patirties faktas pabrėžiama ieškovės procesiniuose dokumentuose, o iš šalių pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė laimėjo ankstesnį perkančiosios organizacijos organizuotą viešąjį pirkimą dėl aerodromo dangos ledo tirpiklių įsigijimo), todėl jai turėjo būti žinoma apie pirkime dalyvaujančio tiekėjo pareigą domėtis viešo konkurso eiga bei neigiamos pasyvaus elgesio pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2016 m. liepos 13 d. perskaičiusi pranešimą apie pirkimo sąlygų pakeitimus tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d., peržiūrėjo pačias pirkimo sąlygas, sutiktina su atsakovės pozicija, kad toks ieškovės elgesys neatitinka bonus pater familias standarto (t. y. ji nesielgė kaip konkrečioje situacijoje būtų pasielgęs apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus), nes turėdama pareigą domėtis pirkimo procedūromis sąmoningai nepasidomėjo pirkimo sąlygų pakeitimais ir laiku nepadavė perkančiajai organizacijai pretenzijos dėl atliktų pirkimo sąlygų pakeitimo.
34. Aplinkybė, kad perkančioji organizacija pakeitė pirkimo sąlygas, tai per se (lot. savaime) nereiškia, jog buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai. Kiekvienu (ypač smulkmeniškai reglamentuotos konkurso vykdymo eigos) atveju reikia tirti pirkimo eigos pakeitimo pobūdį (pvz., švelninamos ar griežtinamos konkurso sąlygos, ar tik padaromi nereikšmingi pakeitimai) bei padarinius, t. y. ar po šių pakeitimų iš esmės keičiasi tiek dalyvių, tiek potencialių tiekėjų padėtis (pakeitimu iškreipiami vertinimo rezultatai, dėl sušvelnėjusių sąlygų būtų galėję dalyvauti daugiau teikėjų ir pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, Nr. 38, p. 459-516).
35. Pažymėtina, kad pirminėse pirkimo sąlygose, skyriuje reglamentuojančiame teikėjų kvalifikacijos reikalavimus, buvo numatytas ir 15.8 punktas, reikalaujantis, kad tiekėjas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad siūloma prekė atitinka konkurso sąlygose keliamus techninius reikalavimus, tačiau 2016 m. liepos 8 d. priėmus pirkimo sąlygų pakeitimus šis punktas buvo panaikintas, taip pat pakeistas 15.7 punktas, iš jo išbraukti žodžiai „Europos aerouostuose“ bei atlikti kiti pakeitimai, susiję su rašymo netikslumais nurodant datą ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visumą byloje esančių duomenų minėti pirkimo sąlygų pakeitimai nėra esminiai, nes panaikinus 15.8 punktą iš esmės analogiškas reikalavimas – pateikti duomenis patvirtinančius atitikimą SAE AMS 1431D standartui – buvo numatytas kituose pirkimo dokumentuose, kurie turi būti vertinami kaip visuma. Būtent pirkimo sąlygų 29 punkte, kuriame numatytas reikalavimas pateikti duomenis patvirtinančius tiekėjo atitikimą pirkimo sąlygose numatytiems reikalavimams bei kitus dokumentus, o pirkimo sąlygų 2 priedo techninių specifikacijų 2.14 punkte ir pirkimo sąlygų 3 priedo techninių specifikacijų 2.16 punkte numatytas reikalavimas atlikti siūlomo tirpiklio laboratorinius tyrimus pagal standarto reikalavimus.
36. Teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė, kiek ieškovės vertinimu svarbūs ir reikšmingi pirkimo sąlygų 15.7 punkto pakeitimai. Teismų praktikoje pažymėtina, kad grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, Nr. 38, p. 459-516). Šiuo atveju nėra duomenų, kad pirkimo sąlygų 15.7 punkto pakeitimas būtų lėmęs ieškovės teisėtų interesų pažeidimą ar kito tiekėjo pripažinimą konkurso laimėtoju (pvz., Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801), nes trečiasis asmuo pirkime dalyvauja kartu su Lenkijos juridiniu asmeniu, kuris viešųjų pirkimų sutarties pagrindu teikė aerodromo dangos birius tirpiklius Lenkijos kariniams aerodromams.
37. Aplinkybė, kad UAB „KELUVA“ užima dominuojančią padėtį viešuosiuose pirkimuose, kurie vyko 2003 ? 2005 m. kelių priežiūros srityje, nes ši įmonė dažniausiai laimėdavo pirkimus ir su ja buvo sudaromos viešojo pirkimo sutartys, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygos parengtos siekiant suteikti nepagrįstą pranašumą šiai įmonei. Taip pat nėra pagrindo spręsti, byloje nepateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygos buvo tikslinamos siekiant proteguoti UAB „KELUVA“, jai suteikti nepagrįstą pranašumą kitų subjektų atžvilgiu.
38. Įvertinus atliktus perkančiosios organizacijos sąlygų pakeitimus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasinaudojo įstatymų suteikta teise keisti pirkimo sąlygas, atlikti pakeitimai nepažeidė skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų bei VPI 27 straipsnio nuostatų įpareigojančių pirkimo dokumentus skelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, suteikiančių teisę patikslinti pirkimo sąlygas, nes nagrinėjamu atveju spręstina, kad nebuvo atlikta esminių pirkimo sąlygų pakeitimo. Be to, visi pirkime dalyvaujantys teikėjai buvo tinkamai informuoti apie atliktus pirkimo sąlygų pakeitimus juos pažymint CVP IS. Teismo vertinimu, tiekėjai buvo informuoti apie atliktus pirkimo sąlygų pakeitimus suteikiant protingą laiko tarpą parengti pasiūlymą atitinkantį pirkimo sąlygas, nes pakeitimai paskelbti iškart juos atlikus (2016 m. liepos 8 d.), o pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas 2016 m. rugpjūčio 16 d. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gruodžio 30 d. išvadoje nurodoma, kad vien fakto apie sąlygų pakeitimą buvimas nesuteikia pagrindo išvadai, jog buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Teismas pritaria šioms išvadoms ir konstatuoja, kad ieškinio argumentai, susiję su VPĮ nuostatų pažeidimu keičiant pirkimo sąlygas atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo pateikti dokumentų originalus.

39. Pirkimo sąlygų 29 punkte numatyta, kad pasiūlymai teikiami elektronine forma, skaitmeninės dokumentų kopijos turi atitikti visuotinai prieinamus formatus, pvz., pdf, doc ir pan. Remiantis pirkimo sąlygų 17 punktu visas pasiūlymas pasirašomas saugiu elektroniniu parašu, todėl dokumentų kopijų tvirtinti ir atskirai pasirašinėti neprivaloma. Pateikiant atitinkamų dokumentų skaitmenines kopijas (skenuotus dokumentus) elektroninėmis priemonėmis ir pasiūlymą pasirašant saugiu elektroniniu parašu yra deklaruojama, kad kopijos yra tikros.
40. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo pateikė atitikties pirkimo sąlygose numatytam standartui sertifikatus - laboratorinių tyrimų ataskaitų skaitmenines kopijas (skenuotus dokumentus) elektroninėmis priemonėmis (pdf formatu), taigi pirkimo sąlygų 17 ir 29 punktuose nustatyta forma ir formatu. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimų ataskaitų originalai nebuvo pateikti pirkimo procedūros metu, ieškovė abejoja ar šių dokumentų originalai apskritai egzistuoja, todėl prašo taikyti contra spoliatorem prezumpciją, pagal kurią jei šalis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir esant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs.
41. Teismas pažymi, kad pirkimo sąlygose nebuvo numatytas reikalavimas pateikti pasiūlymą sudarančių dokumentų originalus, todėl tik kilus abejonių dėl dokumentų tikrumo perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą prašyti pateikti šių dokumentų originalus (pirkimo sąlygų 17 punktas). Aplinkybė, kad perkančioji organizacija prašė patikslinti pasiūlymą ir pateikti tyrimų ataskaitų originalus, tačiau trečiasis asmuo jų nepateikė, savaime nepaneigia fakto, kad tokie dokumentai egzistuoja. Be to, teikėjui (trečiajam asmeniui) pasirašius pasiūlymą saugiu elektroniniu parašu, pripažintina, kad jis savo parašu patvirtino skaitmeninių kopijų tikrumą, t. y. kad toks dokumentas iš teisų egzistuoja, kad tai yra originalaus dokumento kopija. Nors ieškovei kyla abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, tačiau ji nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šių elektroninių dokumentų tikrumu. Be to, teismas nenustatė jokių šių sertifikatų turinio neatitikimų lyginant sertifikato kopijas, pateiktas kartu su pasiūlymu, bei vėliau pateiktas šio dokumento geresnės kokybės skaitmenines kopijas, taigi originalo nepateikimas nesudaro pagrindo manyti, kad dokumentai suklastoti.
42. Pabrėžtina, kad pasiūlymų tikrinimo ir vertinimo teisė priklauso išimtinai perkančiajai organizacijai, o ne kitam pirkime dalyvaujančiam asmeniui, pvz., ieškovei. Taigi tik perkančioji organizacija turi pareigą patikrinti, ar pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, vertinti tiekėjo atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo paaiškino aplinkybes, dėl kurių negali pateikti prašomų dokumentų originalų bei pateikė geresnės kokybės skaitmeninę kopiją, darytina išvada, kad tokiu būdu trečiasis asmuo pašalino perkančiajai organizacijai kilusias abejones dėl duomenų patikimumo ir teismui nėra pagrindo tuo abejoti.

Dėl trečiojo asmens siūlomų birių (granuliuotų) ledo tirpiklių atitikties pirkimo sąlygoms.

43. Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas, taip pat viešųjų pirkimų principus. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Šios iš skaidrumo principo išplaukiančios pareigos įtvirtintos ir VPĮ (byloje taikytina ginčui aktuali įstatymo 2013 m. sausio 17 d. redakcija) 24 straipsnio 8 dalyje. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia (lot. be kita ko), apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
44. Pažymėtina, kad konkurso sąlygų 3 priede pateikta aerodromo dangos biraus (granuliuoto) ledo tirpiklio techninė specifikacija, kurios 2.1-2.16 punktuose numatyti reikalavimai pirkimo objektui, t. y. tirpiklis turi atitikti SAE AMS 1431D (oro erdvės medžiagų specifikacija – pasaulinis aviacijos standartas) 2012 m. birželio 8 d. publikuoto standarto reikalavimus (2.1 punktas); turi būti pritaikytas naudojimui, kintant aplinkos temperatūrai nuo 0°C iki - 15°C (2.2 punktas); užrašai – ant pakuotės gamyklos gamintojo numatytose vietose (2.3 punktas); birumas 100 procentų (2.4 punktas); granuliometrinė sudėtis: granulių dydis 2-4 mm, negali būti didesnių nei 5 mm granulių (2.5 punktas); tirpiklio sudėtyje turi būti inhibitorių, koroziją sukeliančioms medžiagoms slopinti (2.6 punktas); tirpiklių chloridų lygis sausoje medžiagoje neturi viršyti 250 ppm, tirpiklių nustatyto pagal APHA standarto metodus (vandens ir nuotekų tyrimo metodas 112A) (2.7 punktas); tirpiklio sudėtyje negali būti glikolio, karbamido, apie tirpiklio sudėtyje esančius šviną, chromą, kadmį, gyvsidabrį ir kitus sunkiuosius metalus, tiekėjas pateikia laboratorinių tyrimų išvadas (2.8 punktas); produktas negali turėti neigiamo poveikio tiek betono tiek asfaltbetonio dangoms (2.9 punktas); po panaudojimo tirpiklis neturi palikti nuosėdų ant asfaltbetonio ir betono dangos (2.10 punktas); tirpiklio garantinio saugojimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip 2 metai nuo tirpiklio pristatymo dienos (2.11 punktas); Tirpiklis turi būti išfasuotas hermetinėje pakuotėje iki 25 kg svorio, pakuotės turi būti su dvigubu (išoriniu ir vidiniu) apsaugos nuo drėgmės sluoksniu, pakuotės turi būti sukrautos ant palečių – pritaikytos patogiai sandėliuoti (2.12 punktas); tirpiklis turi nekenkti orlaivių paviršiams, guminėms detalėms bei dažams, nedaryti įtakos aliuminio, magnio, bronziniams ir titano lydiniams, chromuotiems paviršiams, plienui, paviršiams padengtiems kadmiu (2.13 punktas); tirpiklio sudėtyje negali būti pavojingų komponentų, tirpiklis negali būti pavojinga cheminė medžiaga, bei neturi būti įtrauktas į pavojingų atliekų sąrašą (2.14 punktas); tirpiklis neturi būti pavojingas žmogaus sveikatai, gyvūnijai, augmenijai ir požeminio vandens telkiniams, taip pat nedegus, nesprogstantis, chemiškai stabilus (2.15 punktas); siūlomo tirpiklio laboratoriniai tyrimai turi būti atlikti pilnos apimties, pagal SAE AMS 1431D standarto reikalavimus. Visi sertifikatai, naudojimo instrukcija turi būti pateikti lietuvių ir anglų kalbomis (2.16 punktas).
45. Taigi tiekėjo siūlomi tirpikliai privalo atitikti visus šiuos reikalavimus, kad tiekėjo pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad trečiojo asmens siūlomi ledo tirpikliai neatitinka techninės specifikacijos 2.1 ir 2.16 punktų reikalavimų.
46. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., dokumentus detalizuojančius standartui taikomus reikalavimus). Tačiau sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).
47. Kaip minėta techninės specifikacijos 2.1 punkte numatyta, kad tirpiklis turi atitikti SAE AMS 1431D (oro erdvės medžiagų specifikacija – pasaulinis aviacijos standartas) 2012 m. birželio 8 d. publikuoto standarto reikalavimus. Teismas pažymi, kad 1992 m. sausio mėn. buvo išleistas SAE AMS 1431 orlaivių ir erdvėlaivių gamyboje naudojamų medžiagų specifikacija, kuri yra taikoma ledo nutirpdymo nuo palikimo ir riedėjimo takų bei apsaugos nuo apledėjimo priemonėms. Nuo 2012 m. birželio mėn. galioja SAE AMS 1431D standartas, kuriuo keičiamas SAE AMS 1431C standartas.
48. Pažymėtina, kad reikalavimai ledo tirpikliui numatyti tam tikruose standarto punktuose, pvz., standarto 3.1 punkte įtvirtinti reikalavimai medžiagai, tokie kaip leidžiamos priemaišos bei tirpiklio poveikis aplinkai, o 3.2 punkte – tirpiklio fizikinės savybės. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai yra detalizuojami atskirose papunkčiuose, pvz., 3.1 – numatytas leidimas naudoti priemaišas, 3.1.1 – aplinkosauginiai reikalavimai, 3.2.1 – pH, 3.2.6 – poveikis dažytiems paviršiams, o 3.2.8 punkte numatytas poveikis pakilimo takų paviršiams skirstomas į dar į smulkesnes dalis priklausomai nuo paviršiaus dangos ir pan. 2012 m. priėmus naują standarto redakciją buvo pakeisti reikalavimai, įtvirtinti standarto 3.2.9.3.1 ir 3.2.10 punktuose, taigi tik dalis SAE AMS 1431C standarte įtvirtintų reikalavimų tirpikliui pasikeitė priėmus ir įsigaliojus naujajam SAE AMS 1431D standartui, o visi kiti reikalavimai ledo tirpikliui liko tokie patys kaip numatytieji SAE AMS 1431C standarte.
49. SAE AMS 1431D standarto 4.1 punkte numatyta, kad siekiant nustatyti tirpiklio atitiktį standarto reikalavimams turi būti atliekami bandymai nepriklausomoje laboratorijoje. Tam tikri bandymai turi būti atlikti kiekvienos partijos metu (standarto 4.2.1 punktas), o kai kurie bandymai turi būti atliekami periodiškai (standarto 4.2.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad standarto 4.2.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad reguliariai turi būti atliekamai bandymai dėl tirpiklio atitikties standarto 3.2.5, 3.2.6, 3.2.7., 3.2.8.1., 3.2.8.2. ir 3.2.9. punktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl, darytina išvada, kad tik šiuose punktuose numatytiems standarto reikalavimams yra taikomas reikalavimas periodiškai – ne rečiau kaip kartą per dvejus metus – atlikti bandymus.
50. SAE, t. y. organizacijos, kuri patvirtino SAE AMS 1431D standartą, atstovas susirašinėjimo su atsakove metu patvirtino, kad pagal ankstesnį standartą atliktų tyrimų nereikia kartoti, jeigu jie nebuvo pakeisti. Taigi įsigaliojus naujajam standartui, kuriuo pakeista dalis ankstesniame standarte numatytų reikalavimų (3.2.9.3.1 ir 3.2.10 punktai), pripažintina, kad nepriklausomos laboratorijos atliktų tyrimų ataskaita pagal SAE AMS 1431C standartą dėl 2012 m. nepakeistų standarto reikalavimų yra galiojanti. Vertintina, kad ieškovė nepateikė duomenų paneigiančių šią faktinę aplinkybę ( CPK 178 straipsnis).
51. Teismo vertinimu trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikta tyrimo ataskaita Nr. 1105-387 patvirtina, kad 2011 m. liepos 11 d. buvo atlikti tirpiklio atitikimo SAE AMS 1431C standartui tyrimai, kurių metu įvertinti jo atitiktis standarto 3.1. ir 3.2 punktuose numatytiems reikalavimams. O tyrimo ataskaita Nr. 1408-012 patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 26 d. buvo tirtas tirpiklio atitikimas SAE AMS 1431D standarto 3.2 punkto reikalavimams bei atlikti papildomi standarto 4.2.2 punkte numatyti periodiniai bandymai. Akredituotos bandymų laboratorijos 2015 m. sausio 27 d. išduota bandymo ataskaita VTI Nr: 14-167 patvirtina, jog 2015 m. buvo atlikti bandymai dėl tirpiklio atitikties standarto 3.2.10.2 punkto reikalavimams.
52. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atmestini ieškovės teiginiai, jog įsigaliojus naujajam standartui neteko galios 2011 m. liepos 11 d. sertifikatas tyrimo ataskaita Nr. 1105-387, taip pat teiginiai, kad trečiojo asmens siūlomi tirpikliai atestuoti tik standarto 3.2 dalyje, nes atitiktis standarto 3.1 punkto reikalavimams iš viso nėra atliekama, nes jame numatytas leidimas naudoti tam tikras priemaišas, o atitiktis standarto 3.1.1.-3.1.5 punktų reikalavimams konstatuota tyrimo ataskaitoje Nr. 1105-387, kuri iki šiol yra galiojanti, nes šiuose punktuose numatyti reikalavimai, atsižvelgiant į bylos duomenis, nepasikeitė įsigaliojus SAE AMS 1431D standartui. Atsižvelgiant į tai, kad periodiniai bandymai turi būti atliekami tik dėl tam tikrų 3.2 punkte įtvirtintų reikalavimų, kad atitiktis šiems reikalavimams nustatyta 2014 m. lapkričio 26 d. tyrimų ataskaitoje Nr. 1408-012, todėl teismas pripažįsta, kad pasiūlymų pateikimo metu (2016 m. rugpjūčio 16 d.) trečiojo asmens siūloma prekė turėjo nepriklausomos tyrimų laboratorijos išduotą tyrimo ataskaitą, patvirtinančią tirpiklio atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams.
53. Pagal techninės specifikacijos 2.16 punktą siūlomo ledo tirpiklio laboratoriniai tyrimai turi būti atlikti pilnos apimties, pagal SAE AMS 1431D standarto reikalavimus. Teismo vertinimu, ši techninės specifikacijos nuostata negali būti aiškinama kaip reikalavimas pateikti vieną dokumentą, kuris patvirtintų tirpiklio atitiktį SAE AMS 1431D standarto reikalavimams. Pažymėtina, kad standarte nėra reikalavimo, kad tirpiklio atitiktis visiems standarto reikalavimams būtų konstatuota viename dokumente (nepriklausomos laboratorijos bandymų ataskaitoje). Taigi nėra draudimo atlikti atskirus nepriklausomų laboratorijų bandymus, siekiant nustatyti tirpiklio atitiktį tam tikriems reikalavimams, todėl jo atitiktį standartui gali patvirtinti keli atskiri dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė kelias, jau minėtas nepriklausomų laboratorijų atliktų bandymų tyrimo ataskaitas, todėl sprendžiant tirpiklio atitiktį standarto reikalavimams bei pirkimo sąlygoms, turi būti vertinami visi šie dokumentai kaip visuma.
54. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, nes jų siūlomų tirpiklių atitiktį SAE AMS 1431D standarto reikalavimams patvirtina kartu su pasiūlymu pateiktos nepaklausomų laboratorijų tyrimų ataskaitos.

Dėl teikėjo teisės susipažinti su pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu.

55. Pažymėtina, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, be kitų priemonių, pasiekiamas ir tuo, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą, grindžiamą abipusiu šalių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, neatskleisti ūkio subjektų pateiktos informacijos, susijusios su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, ir užtikrinti jos konfidencialumą. Šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise, padavus ieškinį teismui (Lietuvoje – pretenziją, nes peržiūros procedūra inicijuojama ne teismo procesu), gauti šią informaciją. Viešojo pirkimo procedūrų peržiūrėjimo metu konfidencialumą privalo užtikrinti už peržiūros procedūrą atsakinga institucija. Vis dėlto reikalavimas saugoti konfidencialią informaciją turi būti derinamas su veiksmingos teisinės apsaugos principu ir bylos šalių teise į gynybą (pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. Sprendimas Varec, C-450/06, Rink. 2008, p. I-581).
56. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas; tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai; dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Ši VPĮ nuostata taip pat turi būti aiškinama ir taikoma kartu su kitomis VPĮ normomis, kuriose atskirai reguliuojamas dalyvių informavimas dėl jų pasiūlymų atmetimo priežasčių, apie laimėtojo pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, prekių pavyzdžius (jei tokių pateikimas buvo numatytas pirkimo sąlygose) ir kt. informaciją (VPĮ 41 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, nurodžius, kad visą pasiūlymą (plačiąja prasme) sudaro konfidenciali informacija.
57. VPĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. VPĮ atskirai neįtvirtinta konfidencialios informacijos sampratos, ši atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija yra prašoma supažindinti su kito dalyvio pasiūlymu, ji tai turi padaryti atsižvelgdama į prašomos pateikti informacijos pobūdį bei į tiekėjo valią tam tikrus duomenis įslaptinti. Perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal jos kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus.
58. Nors informacijos kvalifikavimas konfidencialia pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks įrašas perkančiajai organizacijai neturi lemiamos įtakos, ši dėl duomenų slaptumo sprendžia atsižvelgdama į tokios informacijos pobūdį, pavyzdžiui, į kituose teisės aktuose įtvirtintą pareigą išviešinti tam tikrus duomenis, taip pat į CK 1.116 straipsnio nuostatas. Be to, perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją klausdama, kokia pasiūlymą sudaranti informacija yra konfidenciali, o kuri vieša. Bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).
59. Nors tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys duomenys, įskaitant sertifikatus, paprastai neturi slaptumą kvalifikuojančių požymių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013), tačiau nagrinėjamu atveju sertifikatai patvirtina trečiojo asmens siūlomų tirpiklių savybes, jų atitiktį standartui. Pažymėtina, kad šie dokumentai patvirtina ne tiekėjo kvalifikaciją, o pasiūlymą siaurąja prasme, nes juose nurodomas pirkimo objektas bei jo savybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016), todėl pripažintina, kad šios informacijos savininkas turi teisę šiuos duomenis laikyti konfidencialia informacija. Tačiau perkančioji organizacija gavusi teikėjo paaiškinimą, pati sprendžia ar tam tikra informacija gali būti laikoma konfidencialia, ji privalo motyvuotai atsakyti į gautą teikėjo prašymą (VPĮ 16 straipsnio 3 dalis).
60. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad perkančioji organizacija atsakė į pakartotinį prašymą leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, kurie nebuvo pateikti atsakant į pirminį ieškovės prašymą (nutarties 17 ir 18 punktai), leidžia pagrįstai manyti, kad perkančioji organizacija neįvykdė VPĮ 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos. Nepaisant to, ieškovė nereiškė pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo (veiksmo), kuriuo jai nebuvo leista susipažinti su visais pasiūlymą sudarančiais duomenimis, taip pat neskundė perkančiosios organizacijos neveikimo, kai pasibaigus nustatytam terminui nebuvo gautas atsakymas į pakartotinį prašymą dėl informacijos, susijusios su trečiojo asmens pasiūlymu, suteikimo. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė dar nepasibaigus pasiūlymų vertinimų terminui, prieš sudarant tiekėjų pasiūlymų eilę, raštu kreipėsi į perkančiąją organizaciją, ragindama atkreipti dėmesį į trečiojo asmens siūlomos prekės atitiktį pirkimo sąlygoms. Taigi net nesuteikus teisės susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, ieškovė kaip pati nurodė turėjo tam tikros informacijos apie galimą šio tiekėjo siūlomos prekės neatitikimą standartui. Spręstina, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės argumentus dėl UAB „KELUVA“ pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygoms ieškovei nebuvo suvaržytos teisės reikšti pretenzijas, ginti savo galimai pažeistas teises. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo leista susipažinti su visais kitos šalies pateiktais dokumentais, įskaitant ir laboratorinių tyrimų ataskaitomis, kurios ikiteisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateiktos susipažinimui. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad konkretūs byloje nurodyti perkančiosios organizacijos veiksmai, nelėmė VPĮ 16 straipsnio nuostatų bei viešojo pirkimo principų pažeidimo, nesuvaržė ieškovės galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos motyvuotai atsakyti į pretenziją.

61. Šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kiek išsamiai perkančioji organizacija privalo motyvuoti savo sprendimą dėl pretenzijos išnagrinėjimo.
62. VPĮ 941 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. Tačiau pirkimo sąlygų 10.13 punkte numatytas trumpesnis pretenzijos išnagrinėjimo terminas ? kita darbo diena po pretenzijos gavimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad perkančioji organizacija abi pretenzijas išnagrinėjo ir priėmė sprendimus jau kitą darbo dieną, t. y. nepažeisdama pirkimo sąlygose numatyto pretenzijos nagrinėjimo termino, todėl ieškovės argumentai, susiję su itin greitu pretenzijos išnagrinėjimu yra nepagrįsti.
63. Kasacinio teismo praktikoje pažįstama, kad perkančiosios organizacijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis reikalavimui motyvuoti sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos protokolo turinį ir kitus pirkimo procedūrų dokumentus (pretenzijas, atsakymus į pretenzijas, kitą susirašinėjimo medžiagą). Pagal šiuos duomenis turi būti įvertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (VPĮ 3 straipsnis). Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą ar ne. Jeigu pirminiai dokumentai ne visiškai atitiko įstatymo reikalavimus, tačiau perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, tai teismas gali daryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013).
64. Pažymėtina, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, todėl o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013).
65. Įvertinus perkančiosios organizacijos veiksmus atsakant į ieškovės pretenzijas, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos atsakymai yra lakoniški ir glausti, tačiau yra pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija atsakė į esminius pretenzijos klausimus, be to, nurodyti pretenzijos atmetimo pagrindai motyvai leido ieškovei gauti informaciją, reikalingą ginant galimai pažeistas teises.
66. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių, trečiojo asmens argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gruodžio 30 d. išvadoje nurodytus argumentus, pateiktas išvadas, visumą įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės 2016 m. spalio 12 d. sprendimo „Dėl pasiūlymo atitikimo, eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo“ panaikinimo ir pirkimo „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo numeris 176358, gražinimo į pirkimo procedūras, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

67. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
68. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 217 Eur žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovė kreipdamasi į teismą, 4 870,60 Eur advokato išlaidų patyrė ieškovė UAB „ESSPO“, 900 Eur advokato išlaidų patyrė trečiasis asmuo UAB „KELUVA“ ir 286,35 Eur vertimo išlaidų patyrė trečiasis asmuo UAB „KELUVA“. Atsakovė Lietuvos kariuomenė nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškinį, spręstinas klausimas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės 900 Eur advokato išlaidų bei 286,35 Eur sumą už vertimo paslaugas šioje byloje.
69. Trečiasis asmuo pateikė duomenis pagrindžiančius nurodytos sumos sumokėjimą trečiojo asmens interesus atstovaujančiam advokatui D. J. Teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 8.2 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, į 8.3 punktą, kuris numato, jog už tripliką rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris šiuo metu yra 793,30 Eur. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, taip pat rašytinius paaiškinimu, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijose patvirtintų advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalių dydžių todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patirtos 900 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės.
70. Nors trečiasis asmuo pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras patvirtinančias, kad iš viso sumokėjo 286,35 Eur (131,47 Eur + 154,88 Eur) sumą UAB Vilniaus teisės biurui už suteiktas vertimo paslaugas iš anglų ir lenkų kalbos, tačiau byloje nėra duomenų, jog UAB Vilniaus teisės biuras teikė vertimo paslaugas trečiajam asmeniui šioje byloje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo naudojosi kito vertimo biuro paslaugomis, t. y. UAB „Skubus vertimas“, byloje pateikti duomenys, kad vertimus atliko UAB „Skubus vertimas“, tačiau trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad yra sumokėjęs už vertimą būtent UAB „Skubus vertimas“ ir šių išlaidų atlyginimo trečiasis asmuo neprašo, todėl jos neatlygintinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

71. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Aerodromo dangos skysto ir biraus (granuliuoto) ledo tirpiklių pirkimas“, pirkimo numeris 176358, pirkimo 2 dalies procedūros, atsakovė įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 4231-4238 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės UAB „ESSPO“, juridinio asmens kodas 154167210, buveinės adresas Anykščių r. sav., Anykščių m., Troškūnų g. 1, 900 Eur (devynis šimtus eurų) advokato išlaidų trečiajam asmeniui UAB „KELUVA“, juridinio asmens kodas 121543961, buveinės adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Liepkalnio g. 101.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per keturiolika dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja              Vilija Valantienė