Baudžiamoji byla Nr. 1A-641-634/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14652-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;
2.4.7
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei,
dalyvaujant prokurorei A. Č.,
nuteistajam S. Ž., jo gynėjui advokatui B. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė mažinta vienu trečdaliu ir S. Ž. paskirta galutinė bausmė - 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės atlikimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. Ž. priteista G. K. 150 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. S. Ž. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra be jokios svarbios priežasties kitų asmenų akivaizdoje tyčia sudavė vieną kartą ranka G. K. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Veika kvalifikuota pagal 284 straipsnį.
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. kaltinamojo S. Ž. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. S. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį - viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravimas nepagarbos aplinkiniams, sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką (fizinio skausmo sukėlimas kitam asmeniui jį mušant viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje laikoma įžūliu elgesiu).
1.2. S. Ž. skirtina laisvės apribojimo bausmė, įvertinus tai, kad jis dėl smurto naudojimo prieš kitus asmenis teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jam vietoje intensyvios priežiūros skiriamas įpareigojimas dalyvauti 3 mėnesius elgesio pataisos programoje ir draudimas bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.
1.3. dėl kaltinamojo S. Ž. padarytos nusikalstamos veikos civilinis ieškovas juto fizinį skausmą, tai yra patyrė neturtinę žalą. Kaltinamasis S. Ž. su ieškiniu sutiko, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir S. Ž. paskirti griežtesnę bausmę bei netaikyti BK 641 straipsnio. Skunde nurodė, kad:
3.1. pirmosios instancijos teismas padarė daug pažeidimų priimant nuosprendį, neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, dėl ko S. Ž. paskyrė per švelnią ir neteisingą bausmę.
3.2. S. Ž. teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą ir nepagrįstai vadovaudamasis BK 641 straipsniu jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pažymėjo, kad S. Ž. atžvilgiu dėl skundžiamu nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, tačiau jį apskundus, jis buvo panaikintas ir byla buvo perduota nagrinėti teisme bendra tvarka. Nors S. Ž. kaltę pripažino, tačiau vien tai nesudaro pagrindo taikyti jam BK 641 straipsnį.
3.3. S. Ž. dar nesibaigus šiai bylai, jo atžvilgiu padarė kitą nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nepridėjo prie nagrinėjamos bylos, nors tai sudaro nuteistojo charakterizuojančią medžiagą. Mano, kad naujas ikiteisminio tyrimo pradėjimas turėjo būti vertinamas, kaip S. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
3.4. nors S. Ž. savo parodymuose teigė, kad vengs su juo bendrauti, tačiau dar nesibaigus šiai bylai nuteistasis net 5 kartus baustas administracine tvarka dėl nusižengimų padarytų jo atžvilgiu.
3.5. jis iki šiol nėra supažindintas su nukentėjusiojo teisėmis, dėl ko teismas pažeidė BPK 28 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus reikalavimus. Jis nėra pasirašęs, kad yra susipažinęs su teisių išaiškinimu.
3.6. S. Ž. jau anksčiau buvo teistas už smurtinį elgesį laisvės apribojimo bausme, kuri jokių teigiamų rezultatų nedavė, nes nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia. Laisvės apribojimo bausmė neužtikrina bausmės paskirties, todėl S. Ž. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nukentėjusiojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama S. Ž. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę, todėl prašo bausmę griežtinti ir netaikyti BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. nemažinti paskirtos bausmės 1/3 dalimi.
6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Ž. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. Ž. paskirta bausmė (laisvės apribojimas su įpareigojimais) yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
8. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
9. Vertinant nuteistajam S. Ž. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į S. Ž. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas 1 kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirbantis, į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinčiomis aplinkybėmis, į tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgta į nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai (sveikatos sutrikdymas nenustatytas) ir pagrįstai sprendė, kad nuteistajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus tai, kad S. Ž. dėl smurto naudojimo prieš kitus asmenis teisiamas ne pirmą kartą bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jam skiriamas įpareigojimas dalyvauti 3 mėnesius elgesio pataisos programoje ir draudimas bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis S. Ž. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau akivaizdu ir tai, jog padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygota nuteistojo lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, taip pat dėl gyvenimiškos patirties stokos neteisingai įvertinus pačių veikų pavojingumą bei iš to kylančius atsakomybės griežtumo klausimus. Tai, kad S. Ž. yra baustas administracine tvarka neįtakoja jo bausmės baudžiamajame procese. Taip pat tai, kad S. Ž. atžvilgiu pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, nesant priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, negali būti laikoma pakankamu pagrindu nuteistajam skirti griežtesnes bausmes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kriminalinė bausmė negali būti laikoma kerštu dėl padarytų nusikaltimų. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per švelni, kaip teigia nukentėjusysis.
11. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas, pageidauja tuojau pat duoti parodymus ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, neįpareigoja bylą nagrinėjantį teismą atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens nuomonę dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
12. BK 641 straipsnio 1 dalis nustato konkrečias sąlygas, kai teismui privaloma taikyti šią normą: baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, šiuo atveju teismas neturi pasirinkimo taikyti ar netaikyti šio straipsnio nuostatas, nes įstatymas imperatyviai nurodo, esant tam tikroms sąlygoms, jas taikyti.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BPK 273 straipsnyje išdėstytos sąlygos, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad tiek prokuroras, tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis G. K. sutiko, jog procesas būtų užbaigtas sutrumpintu įrodymų tyrimo tvarka, taip pat nukentėjusysis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausme nuteistajam. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tinkamai pritaikė BK 641 straipsnio nuostatas, sumažindamas nuteistajam paskirtą bausmę 1/3 dalimi.
14. Apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis G. K. iki šiol nėra supažindintas su nukentėjusiojo teisėmis, dėl ko teismas pažeidė BPK 28 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus reikalavimus, prieštarauja bylos medžiagai. Kaip matyti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2020 m. rugsėjo 23 d. posėdžio metu nukentėjusysis G. K. buvo supažindintas su teisėmis žodine tvarka ir tai yra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Po to, kai bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškino nukentėjusiajam jo teises, nukentėjusysis G. K. patvirtino, kad teisės jam yra aiškios. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad nukentėjusysis su teisėmis turi būti supažindintas pasirašytinai. Taigi konstatuotina, kad nukentėjusysis buvo supažindintas su teisėmis tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka ir teismas pažeidė BPK 28 straipsnio nuostatų.
15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. Ž. skyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis pagrįstai ir teisingai sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, nuteistajam paskirta bausmė nėra per švelni bei atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrius Endriukaitis
Aurelijus Rauckis
Aušra Vingilė