Baudžiamoji byla Nr. 2K-536/2013

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00220-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.1;

2.1.7.4;

2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios  S. Š. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 600 MGL (78 000 Lt) dydžio bauda, 189 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda, 22 straipsnio 1 dalį,189 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda, BK 231 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda; ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1050 MGL (136 500 Lt) dydžio bauda.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos kaip tęstinė veika. S. Š. paskirta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda, 189 straipsnio 1 dalį  250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda,  BK 300 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda, 231 straipsnio 1 dalį 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 650 MGL (84 500 Lt) bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad S. Š. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį sudaro 646 MGL (83 980 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

S. Š. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, dirbdama UAB „S.“ direktore ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, įmonės patalpose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš bankrutavusios UAB ,,R.“ direktoriaus S. V. tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti 15 000 Lt kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliktų UAB ,,R.“ bankroto procedūras (sutvarkytų bendrovės dokumentus ir užregistruotų VĮ Registrų centre, paimtų pinigus iš Garantinio fondo ir sumokėtų UAB ,,R.“ darbuotojams darbo užmokestį, sutvarkytų ir perduotų dokumentus į archyvą, atliktų kitus būtinus bankroto procedūrų veiksmus) ir likviduotų bendrovę, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 21 d., apie 10.35 val., susitarė iš jo priimti 10 000 Lt kyšį, kurį nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2011 m. liepos 13 d. iš S. V. dalimis priėmė.

S. Š. nuteista pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. balandžio 6 d. su pagal verslo liudijimą dirbančia D. Ž. sudarė rangos sutartį dėl bankrutavusios UAB „R.“ archyvo tvarkymo paslaugų, už kurias pagal 2011 m. liepos 1 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą sumokėjo 6 000 Lt, gautus kaip kyšis iš S. V., taip įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautus pinigus.

S. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad UAB ,,S.“ buhalterei nurodžiusi parengti PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, pagal kuriuos tariamai iš S. V. į kasą priimta 1 000 Lt už suteiktą archyvo tvarkymo paslaugą, o buhalterei, vykdžiusiai jos nurodymą, šiuos dokumentus 2011 m. liepos 13 d. parengus, pasirašius juose ir pateikus jai, S. Š. šių dokumentų pasirašyti S. V. nepateikė, antrųjų egzempliorių jam neperdavė ir pinigų į kasą neįnešė, taip pasikėsino realizuoti dalį nusikalstamu būdu gautų pinigų.

S. Š. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2011 m. liepos 13 d., 12.05 val., UAB ,,S.“ patalpose atliekantiems ikiteisminį tyrimą ir vykdantiems BPK 2 straipsnyje nustatytas pareigas STT Klaipėdos valdybos pareigūnams paskelbus 2011 m. liepos 13 d. nutarimą dėl kratos atlikimo bei pasiūlius jai laisva valia pateikti jos kaip kyšį gautus 1 900 Lt, ji su savimi turėtus du kaip kyšį gautus 200 Lt vertės banknotus tuoj pat plėšė ir siekė išmesti į šiukšliadėžę tol, kol pareigūnai prieš ją panaudojo fizinę jėgą ir uždėjo jai antrankius, taip tyčia aktyviais veiksmais trukdė pareigūnams atlikti kratą.

              Kasaciniame skunde nuteistosios S. Š. gynėjas advokatas A. Mažeika prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad šioje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normą, apibrėžiančią pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, taip pat nusikalstamas veikas kvalifikavo ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti.

Kasatorius pažymi, kad teismai netinkami įvertino nusikaltimo padarymo subjektyviuosius požymius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje, kuriuo iš UAB vadovo priteista 10 000 Lt šios bendrovės administravimo išlaidoms apmokėti, nesudarė pagrindo S. Š. manyti apie galimybę prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, nes tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-130/2011, 3K-3-64/2013 ir kt.). Kasatorius pažymi, kad, atsižvelgus į S. Š. įgyto Žemės ūkio akademijoje išsilavinimo pobūdį, kaip bendrovės direktorės pareigas, amžių ir kitas aplinkybes, reikalauti, kad ji žinotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, yra nelogiška. Be to, kaip matyti iš teismo pateiktų teismų praktiką formuojančių nutarčių priėmimo datų, jos priimtos po nusikaltimo padarymo, t. y. po 2010 m. spalio 19 d., jo padarymo metu buvo įvairių, vienas kitam prieštaraujančių sprendimų, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. preliminarus sprendimas buvo tuo metu naujausias ir aktualiausias. Kasatoriaus manymu, dėl šių  aplinkybių darytina išvada, kad S. Š. turėjo pagrindą manyti, jog yra galimybė prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savo reikalavimą S. V. apmokėti bankroto administravimo išlaidas grindė teismo sprendimu, dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumo ar nepagrįstumo, jų pavojingumo, o tokiu atveju pripažįstama, kad jos veikoje nėra visų nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnyje, sudėties elementų, todėl nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 189 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal 189 straipsnį numatyta už įgijimą, naudojimą arba realizavimą turto, kuris gautas tiesiogiai iš asmens, padariusio BK numatytą nusikalstamą veiką, arba per jo tarpininką. Asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką ir įgijo turtą, pagal BK 189 straipsnį neatsako. Bet kokie S. Š. tolesni veiksmai su iš jokio nusikaltimo nepadariusio S. V. gautais pinigais baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį neužtraukia. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismai nustatė, kad S. Š. iš S. V. priėmusi pinigus, jam nepateikė pasirašyti dokumentų, neperdavė jų antrųjų egzempliorių ir pinigų į kasą neįnešė, t. y. kad veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių. Dėl šios priežasties S. Š. nepagrįstai nuteista ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį.

Taip pat kasatorius pažymi, kad S. Š., nutarusi dalį iš S. V. gaunamų pinigų užpajamuoti, paprašė buhalterės parengti PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio projektus, kurie, be S. V. parašo ir pinigų įnešimo į bendrovės kasą, nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomi dokumentais BK 300 straipsnio prasme. Be to, liko neaišku, kokie konkrečiai melagingi duomenys buvo įrašyti šių dokumentų projektų turinyje, nes jei visi veiksmai būtų atlikti, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti duomenys taptų tikri.

Kasatorius taip pat pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnyje, objektas yra normali ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikla, užtikrinant jų nepriklausomumą atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Šiuo atveju normali ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikla paralyžiuota nebuvo, jų nepriklausomumui jokių grėsmių nekilo. Kvalifikuodami S. Š. veiką ir nuteisdami ją pagal BK 231 straipsnį, teismai tinkamai nevertino jos statuso šioje byloje ir iš to kylančių teisių bei pareigų. S. Š. kaip įtariamoji turėjo teisę, bet ne pareigą, pateikti tyrimui reikšmingus daiktus, šia teise nepasinaudojo ir už tai negali būti baudžiama.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Ona Rojutė atsiliepimu į kasacinį  skundą prašo nuteistosios S. Š. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įstatymo nustatyta tvarka įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą: nukentėjusiojo S. V., liudytojų parodymus, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu techninėmis priemonėmis užfiksuotus vaizdo bei garso įrašus ir kitus duomenis, teisingai kvalifikavo S. Š. veiką pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kaip kyšininkavimą. Kasacinio skundo argumentai, kad bankroto administratoriui yra galimybė prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, yra visiškai nepagrįsti, nes tokiais atvejais pinigai įnešami į administruojamos bendrovės kasą ir užpajamuojami, o jų panaudojimas turi atsispindėti buhalteriniuose dokumentuose. Šioje byloje duomenų apie tokių lėšų tinkamą panaudojimą nėra, be to, pridėti duomenys iš civilinės bylos patvirtina, kad įmonei buvo taikyta supaprastinta bankroto procedūra, teismo nebuvo prašoma papildomos sumos administravimo išlaidoms padengti, nurodyta, kad įmonės turto užteks išlaidoms atlyginti.

Prokurorė pažymi, kad byloje teismų surinkti ir ištirti įrodymai bei nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad nuteistosios S. Š., žinodama, jog pinigai (6000 Lt) gauti iš S. V. neteisėtai kaip kyšis, juos realizavo sudarydama civilinės apyvartos sandorį su D. Ž. ir atliko finansinę operaciją, atsiskaitydama kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas, todėl tokie S. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė nurodo, kad byloje nustatyta, jog S. Š. per kitą asmenį pagamino, juose nurodžius melagingą informaciją, ir laikė netikrus dokumentus –  sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderius, kuriuose  įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, todėl tokie dokumentai yra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas. S. Š. veiksmai, kuriais ji per UAB „S.“ buhalterę pagamino netikrus dokumentus ir juos laikė bei pasikėsino atlikti finansinę operaciją – paimti į kasą iš S. V. gautus 1000 Lt ir taip pagrįsti nusikalstamu būdu gautus pinigus, teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė pažymi, kad S. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nes byloje nustatyta, jog S. Š. tyčia aktyviais veiksmais trukdė STT Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas – kratą, pareigūnams pasiūlius gera valia pateikti jos kaip kyšį gautus 1900 Lt, nepakluso teisėtiems reikalavimams ir su savimi turėtus kaip kyšį gautus du banknotus po 200 Lt plėšė, siekė išmesti, sunaikinti ir nepakluso pareigūnams tol, kol prieš ją nebuvo panaudotos atitinkamos priemonės. Be to, prokurorė pabrėžia, kad kratos atlikimo metu S. Š. dar neturėjo nei įtariamosios, nei liudytojos, nei kaltinamosios statuso.

Apibendrindama prokurorė nurodo, kad teismų nuosprendžiuose iš esmės yra atsakyta į nuteistosios kasaciniame skunde kartojamus argumentus ir jie motyvuotai paneigti.

Nuteistosios S. Š. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl BK 225 straipsnio taikymo ir esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

S. Š., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kaip reikalavusi kyšio, susitarusi priimti kyšį ir priėmusi kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kaip nurodyta nuosprendyje, kyšis priimtas už tai, kad ji atliktų UAB „R.“ bankroto procedūras.

Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. įstatymu papildė BK 230 straipsnį ketvirtąja dalimi ir pateikė kyšio sąvokos išaiškinimą. Joje nurodyta, kad šiame (XXXIII) skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

Ir iki šio išaiškinimo teismų praktikoje kyšis buvo suprantamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už veikimą ar neveikimą kyšio davėjo ar kito asmens interesais. Taigi būtinas kyšininkavimo  požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. ko siekė kyšio davėjas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo sprendimu buvo iškelta bankroto byla UAB „R.“, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „S.“, vadovaujama direktorės nuteistosios S. Š. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. Š. ginčijo iš bankrutuojančios UAB „R.“ direktoriaus S. V. reikalautų ir paimtų pinigų sumų vertinimą kaip kyšį, nurodydama, kad bankrutuojanti įmonė neturėjo turto, todėl pinigų buvo reikalaujama įmonės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, o su S. V. buvo susitarta dėl neoficialaus šių išlaidų atlyginimo.

Šiame kontekste kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto procedūra susijusi su tam tikromis bankroto administratoriaus išlaidomis. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis nustato bankroto administravimo išlaidų struktūrą ir numato, kad iš bankroto proceso metu gautų lėšų pirmiausia apmokamos būtent šios išlaidos. Tačiau S. Š. inkriminuotos veikos metu nebuvo numatyta, kaip turi būti atlyginamos bankroto administravimo išlaidos tuo atveju, jeigu įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Byloje nustatyta, kad UAB „R.“ teturėjo 2465,01 Lt likutinės vertės automobilį ir 6,59 Lt pinigų sumą. Bankroto byla iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį, teismas iš bankroto iniciatoriaus nepareikalavo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame šis klausimas reglamentuotas. Pagal dabar galiojančią tvarką, padarius pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, yra numatyta galimybė bankroto administratoriui prisiimti riziką. Tokiu atveju kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir siūlydamas administratoriaus kandidatūrą, pateikia administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Prisiėmęs riziką administratorius, kuris administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo administratorių prašymai kompensuoti administravimo išlaidas buvo nagrinėjami vadovaujantis Civilinio kodekso normomis.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, S. Š. pripažinta kalta reikalavusi ir priėmusi kyšį už tai, kad ji atliktų UAB „R.“ bankroto procedūras – sutvarkytų bendrovės dokumentaciją ir užregistruotų VĮ „Registrų centras“, paimtų pinigus iš garantinio fondo ir sumokėtų UAB „R.“ darbuotojams darbo užmokestį, sutvarkytų ir priduotų dokumentus į archyvą, atliktų kitus būtinus bankroto procedūrų veiksmus ir likviduotų bendrovę. Minėta, kad būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas. Teismai iš viso nesiaiškino, ko siekė nukentėjusysis S. V., sutikdamas su nuteistosios reikalavimu ir perduodamas jai pinigus, koks buvo jo interesas. Kyšio davimas už tai, kad nuteistoji atliktų bankroto procedūras, kurias ji privalo atlikti pagal Įmonių bankroto įstatymą ir teismo nutartį, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Iš S. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apie bankroto bylos iškėlimą jo vadovaujamai įmonei jam pranešė būtent nuteistoji S. Š. Jam tai buvo staigmena, nes prieš tai jis buvo nuvykęs į „Sodrą“ ir tarėsi dėl įsiskolinimo padengimo dalimis. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, šių bylos duomenų nenagrinėjo, nors jie tiesiogiai susiję su nuteistosios S. Š. veiksmų teisiniu vertinimu.

Kolegija pažymi, kad ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens neteisėtas turtinės naudos siekimas atitinka kyšininkavimo požymius. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako už piktnaudžiavimą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji S. Š., neginčydama atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus, nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino kaip kyšininkavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, pažymėjo, kad iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nematyti, jog nuteistoji S. Š. būtų reiškusi raštu ar žodžiu kokias nors pretenzijas dėl UAB „R.“ vadovo S. V. neteisėtų veiksmų ar pateikusi teismui civilinį ieškinį. Toks teiginys nesusijęs su apeliacinio skundo argumentais, pagal kuriuos iš S. V. buvo prašoma apmokėti administravimo išlaidas, o ne reiškiamos jam pretenzijos dėl jo neteisėtų veiksmų. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Tame pačiame nuosprendyje, pagrįsdamas nuteistosios S. Š. kyšininkavimą, teismas remiasi nukentėjusiojo S. V. parodymais, sutampančiais su jo padarytų pokalbių su nuteistąja S. Š. įrašų turiniu, kad S. Š. reikalavo atlyginti bankroto administravimo išlaidas, nes jos įmonė tam iš niekur negauna pinigų. Priešingu atveju S. Š. teigė vis tiek tuos pinigus prisiteisianti. Teismas nurodė, kad toks S. Š. reikalavimas yra neteisėtas, bet, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą, jog tokie nuteistosios veiksmai neatitinka BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, t. y. kyšio sąvokos, apsiribodamas deklaratyviu kyšio priėmimo konstatavimu.

Nurodyti BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė žemesnės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėjant bylą turi būti ištirtos ir įvertintos visos bylos aplinkybės ir, priklausomai nuo padarytų išvadų, atsižvelgiant į BPK 255, 256 straipsnio, 320 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo nuostatas, pateikiamas nuteistosios S. Š. veiksmų teisinis vertinimas.

Priimant procesinį sprendimą perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kiti kasacinio skundo argumentai  paliekami nenagrinėti, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Pažymėtina tik tiek, kad bylos duomenys reikalauja atkreipti atskirą dėmesį į BK 189 ir 231 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų subjekto požymius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                                Vytautas Masiokas

Tomas Šeškauskas

Vladislovas Ranonis