Civilinė byla Nr. e3K-3-248-403/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14839-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.4.8; 2.6.1.3.1; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties  peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Komunalinių paslaugų centrui, uždarajai akcinei bendrovei ,,SIMPER statyba“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,Statinio projektavimo studija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kiwa Inspecta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų procese ir jo civilinę atsakomybę už tokių darbų defektų pašalinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė:

2.1.       įpareigoti atsakoves UAB „SIMPER statyba“ ir UAB Komunalinių paslaugų centrą solidariai per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos daugiabučiame name Kaune, (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus: pakeisti buto Nr. 31 mini rekuperatorius naujais, išspręsti rekuperatorių prijungimo prie elektros tinklo klausimą; priimti sprendimą dėl buto Nr. 31 balkono rėmo sustiprinimo ir sustiprinti balkono rėmą; bute Nr. 31 atlikti apdailos darbus po vamzdynų keitimo – tualeto galinės sienos ir virtuvėje pakeistų vamzdynų vietas užtaisyti nuglaistant ir nudažant balta spalva; panaikinti lauke prie daugiabučio namo užfiksuotą šulinio įgriuvą; sumontuoti laiptinės radiatoriaus vamzdžiui laikiklį;

2.2.       atsakovėms UAB „SIMPER statyba“ ir UAB Komunalinių paslaugų centrui neįvykdžius įpareigojimo atlikti veiksmus per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti 20 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai;

2.3.       priteisti solidariai iš abiejų atsakovių 1200 Eur nuostolių atlyginimą;

2.4.       priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), administravimą atlieka savivaldybės paskirta administratorė UAB Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir namo administratorė). Ji buvo namo modernizavimo darbų užsakovė, darbus atliko rangovė – atsakovė UAB „SIMPER statyba“, statinio techninę priežiūrą atliko UAB „Kiwa Inspecta“. Tiek darbų vykdymo metu, tiek baigus vykdyti modernizavimo darbus ieškovas ne kartą kreipėsi į namo administratorę, informuodamas apie nebaigtus vykdyti darbus jo bute Nr. 31 ir pastebėtus darbų defektus; ne kartą savarankiškai kreipėsi į atsakoves dėl pastebėtų statybos darbų trūkumų. Atsakovės, gavusios ieškovo pranešimus, nesiėmė reikiamų veiksmų ieškovo pastebėtiems statybos darbų defektams ištaisyti, vilkino laiką, teikė pažadus, kurių vėliau neįgyvendino, ir įvairiais būdais siekė išvengti atsakomybės dėl darbų defektų. Namo administratorė nesidomėjo situacijos išsprendimo rezultatu, nederino defektų šalinimo terminų su rangove ir netaikė rangovei sutartinės atsakomybės. Po ilgiau kaip dvejus metus trukusio susirašinėjimo ir daugybės objekto apžiūrų atsakovės, net ir raštu pripažindamos savo prievoles, vis vien nevykdo savo įsipareigojimų.

4.       Ieškovas dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos ir dėl to patyrė 1200 Eur išlaidas. Jeigu namo administratorė būtų aktyviai dalyvavusi šalinant defektus, derinusi terminus defektams šalinti ir tikrinusi, ar defektai yra visiškai ištaisyti suderintais defektų šalinimo terminais, ieškovas nebūtų patyręs teisinės pagalbos išlaidų, jam nebūtų reikėję teikti ieškinio teismui.

5.       Namo administratorei pareiga atlikti ieškovo reikalaujamus veiksmus kyla iš administravimo teisės normų, o rangovei – iš rangos teisės normų bei rangos sutarties sąlygų. Abi atsakovės yra solidariai atsakingos dėl nustatytų defektų ir nepabaigtų vykdyti darbų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo UAB „SIMPER statyba“ per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos daugiabučiame name Kaune, (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus: 1) pakeisti buto Nr. 31 mini rekuperatorius naujais, taip pat išspręsti rekuperatorių prijungimo prie elektros tinklo klausimą; 2) bute Nr. 31 atlikti apdailos darbus po vamzdynų keitimo – tualeto galinės sienos ir virtuvėje pakeistų vamzdynų vietas užtaisyti nuglaistant ir nudažant balta spalva; UAB „SIMPER statyba“ neįvykdžius įpareigojimo laiku, skyrė 20 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai, priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „SIMPER statyba“ 1200 Eur nuostoliams atlyginti.

7.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

7.1.       ieškovas yra buto Nr. 31, esančio name Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkas; 

7.2.       atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras yra Kauno rajono savivaldybės paskirta šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė; 

7.3.       atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras, įgyvendindama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, veikdama kaip daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų atstovė, sudarė sutartį su UAB Statinio projektavimo studija dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo; su atsakove UAB „SIMPER statyba“ – pagrindinę (rangos) sutartį dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo pagal UAB Statinio projektavimo studijos parengtą projektą; 

7.4.       nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. vyko susirašinėjimas tarp ieškovo ir namo administratorės dėl netinkamai atliktų renovacijos darbų;

7.5.       2020 m. gruodžio 7 d. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo baigti ir priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo aktu;

7.6.       2022 m. balandžio 29 d. ieškovas namo administratorei pateikė pretenziją, kurioje buvo galimų defektų ir nepabaigtų darbų sąrašas, reikalavo sudaryti komisiją, kuri nustatytų visus projekto ir atliktų rangos darbų trūkumus daugiabučiame name ir bute Nr. 31; nustatytų defektų ir nepabaigtų darbų šalinimo terminus ir kt.;

7.7.       namo administratorė, reaguodama į ieškovo pateiktoje pretenzijoje iškilusius klausimus, kreipėsi į rangovę (atsakovę UAB „SIMPER statyba“), taip pat inicijavo objekto apžiūrą pakviesdama visas suinteresuotas šalis;

7.8.       2022 m. gegužės 30 d. vyko objekto apžiūra, buvo sudarytas nustatytų defektų ir nepabaigtų darbų sąrašas ir namo administratorė 2022 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į rangovę (atsakovę UAB „SIMPER statyba“) su prašymu operatyviai nurodyti konkrečias datas, kada bus vykdomi daugiabučio namo bute Nr. 31 nustatytų defektų šalinimo ir nepabaigti darbai; 

7.9.       2022 m. birželio 16 d. namo administratorė pateikė prašymą ieškovui nurodyti laiką ir datą, kai rangovės darbuotojai galėtų būti įleisti į jo butą nurodytiems darbams atlikti; 

7.10.       atsakovė rangovė UAB „SIMPER statyba“ atliko nustatytų defektų šalinimo darbus birželio mėnesį, šalims suderinus tinkamas datas;

7.11.       2022 m. liepos 29 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi su pretenzija namo administratorei, nurodė apie galimai kartu su savo pasitelktu nepriklausomu ekspertu nustatytus statybos darbų trūkumus ir reikalavo spręsti susidariusią situaciją;

7.12.       2022 m. rugpjūčio 22 d. įvyko pakartotinė daugiabučio namo apžiūra, jos metu dalyvavo visos šalys, nutarta dėl protokole įvardytų darbų atlikimo, kuriuos rangovė turėjo atlikti suderinusi laiką su ieškovu.

8.       Spręsdamas dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį sutarties, kurios dalyvis jis nėra, šalims, teismas pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, su kitais bendraturčiais bendru sutarimu tvarkydami bendrosios nuosavybės objektą, turi teisę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo dalių, esančių bendrąja nuosavybe, priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo arba įgalioti vieną iš bendraturčių ar kitą asmenį atstovauti jiems santykiuose su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, rangovu. Sutarties sudarymas tokiomis sąlygomis nepaneigia daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio teisių, tarp jų – teisės kreiptis į teismą dėl netinkamo su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties vykdymo. Dėl to ieškovas turi teisę reikšti su jo teisių pažeidimu tiesiogiai susijusį ieškinį.

9.       Spręsdamas dėl tinkamo atsakovo, teismas sutiko su namo administratorės argumentais, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su statybos rangos darbais, kuriuos pagal sutartį turi pareigą atlikti (ar pašalinti atliktų darbų trūkumus) išimtinai rangovas, todėl jo solidarioji atsakomybė su daugiabučio namo administratoriumi negalima. Teismas pažymėjo, kad namo administratorė pagal rangos sutarties 8.1.2 punktą turėjo teisę reikalauti iš rangovės šalinti defektus. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo su ieškovu, reagavimo į jo pretenzijas, susirinkimų su statybų dalyviais organizavimo dėl statybos darbų trūkumų šalinimo teismas nustatė, kad sutarties vykdymo metu namo administratorė sutartyje nustatytomis teisėmis naudojosi veikdama ieškovo interesais. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.244 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu, konstatavo, jog namo administratorė yra netinkama atsakovė pagal ieškinį dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo, todėl reikalavimus jai atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai įgyvendino daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą ir veikė kaip daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų (įskaitant ir ieškovą) atstovė, t. y. jų interesais, tiek atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu, tiek ir jam pasibaigus.

10.       Teismas tenkino reikalavimus rangovei dėl rekuperatoriaus pakeitimo, jo prijungimo prie elektros tinklo, vamzdynų keitimo vietų glaistymo ir dažymo, kitus reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. 

11.       Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, teismas nustatė, kad tik teisininkams parengus pretenziją atsakovė UAB „SIMPER statyba“ ėmėsi veiksmų statybos darbų trūkumams šalinti, o tai leidžia konstatuoti, kad ieškovo nuostoliai dėl kreipimosi į teisininkus atsirado dėl to, jog į paties ieškovo pateiktus prašymus ištaisyti darbų trūkumus iki advokatams parengiant pretenziją atsakovė UAB „SIMPER statyba“ nereagavo, tarp jos neveikimo ir ieškovo nuostolių yra priežastinis ryšys, yra visos sąlygos taikyti šiai atsakovei civilinę atsakomybę. Teismui konstatavus, kad namo administratorė nėra tinkama atsakovė pagal ieškinį, ieškovo turėti nuostoliai priteisti atlyginti tik iš atsakovės UAB „SIMPER statyba“.

12.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės UAB „SIMPER statyba“ apeliacinius skundus, 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13.       Kolegija padarė išvadą, kad, sudarydama projektavimo, rangos ir techninės priežiūros sutartis, UAB Komunalinių paslaugų centras veikė tik kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, vadovaudamasi administravimo nuostatais ir daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų 2018 m. sausio 24 d. susirinkimo metu priimtais sprendimais. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent rangovė UAB „SIMPER statyba“ privalėjo imtis priemonių, kurios priklauso nuo jos valios, tam, kad būtų pašalinti bet kokie esami ir (arba) potencialūs trūkumai, todėl UAB „SIMPER statyba“ solidarioji atsakomybė su namo administratore negalima; namo administratorė yra netinkama atsakovė pagal ieškinį. Kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB Komunalinių paslaugų centras, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai įgyvendino daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą ir veikė kaip daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų (įskaitant ir ieškovo) atstovė, t. y. jų interesais, tiek atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu, tiek ir jam pasibaigus. Kolegija papildomai pažymėjo, kad ieškovas pasirašė 2022 m. rugpjūčio 22 d. vykusios daugiabučio namo apžiūros protokole, taip pats įsipareigojo su rangove tarpusavyje susitarti dėl darbų atlikimo laiko ir dėl kitų su darbų atlikimu susijusių klausimų. Aplinkybė, kad ieškovas šalių bendradarbiavimo pareigą vertina pagal savo asmeninę nuomonę, vidinį įsitikinimą, kolegijos vertinimu, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad UAB Komunalinių paslaugų centras, kaip namo administratorė, savo funkcijas atliko tinkamai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį atmesti ieškinio reikalavimus atsakovei UAB Komunalinių paslaugų centrui ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta galioti; priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus įpareigoti pakeisti mini rekuperatorius, atlikti apdailos darbus po vamzdynų keitimo, skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą ir priteisti 1200 Eur nuostolių atlyginimo solidariai iš abiejų atsakovių; atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

Namo administratorei buvo taikomos išimtinai tik atstovavimą reglamentuojančios teisės normos. Tokia teismų pozicija yra nesuderinama su daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) proceso specifika ir nukrypsta nuo turto administravimą bei statybą reglamentuojančių įstatymo normų. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos sutarties šalimi laikomas būtent (projekto) administratorius, sudaręs rangos sutartį su rangovu. Namo administratorė kaip užsakovė savarankiškai užtikrina rangos darbų atitiktį teisės aktų nustatytiems privalomiesiems statinių reikalavimams bei pačiai rangos sutarčiai. Tinkamas bei laiku atliktas administratorės rangos darbus reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimas tampa ne tik jos kaip darbų užsakovės teisėmis, bet ir pareigomis rangos darbų naudos gavėjams (daugiabučio gyventojams). Ieškovas atliekant rangos darbus turėjo itin ribotas galimybes nustatyti, ar rangovė objekte atliko visus darbus kokybiškai, tai padaryti tinkamai galėjo tik namo administratorė. Teismai nepagrįstai netaikė namo administratorei teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teises ir pareigas. Teismai privalėjo vertinti, ar namo administratorė tinkamai bei laiku kreipėsi į rangovę dėl nustatytų atnaujinimo (modernizavimo) darbų defektų, ar sudarė dvišalį defektų šalinimo aktą, ar suderino defektų šalinimo grafiką, ar kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ar teismą dėl rangovės atsakomybės taikymo, ar, rangovei nevykdant defektų šalinimo darbų, užsakė iš trečiųjų asmenų defektų šalinimą ir defektų šalinimo išlaidų atlyginimo reikalavo iš rangovės. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto užsakovė (namo administratorė), gavusi informacijos apie nekokybiškai atliktus modernizavimo rangos darbus, privalo tinkamai, laiku ir nuosekliai naudotis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 106 punkte nustatyta defektų šalinimo ir atsakomybės rangovui taikymo tvarka. Neįvykdžiusi (tinkamai neįvykdžiusi) šių pareigų, administratorė turėtų prisiimti civilinę atsakomybę daugiabučio namo gyventojams solidariai su rangove. Atitinkamai atsakomybė už nekokybiškai atliktus darbus kiltų ne tik netinkamai darbus atlikusiam asmeniui, bet solidariai – ir administratorei, kaip netinkamai vykdžiusiai pareigas prižiūrėti projektą. Priešingas vertinimas reikštų, kad gyventojai, kiekvienu atveju pastebėję statybos darbų defektus, privalo kreiptis tiesiogiai į rangovą (ar kitą statybos darbų dalyvį), tokios situacijos pažeistų sutarties uždarumo principą (užsakovo sutartyse tiek su rangovu, tiek su techniniu prižiūrėtoju, tiek su projektuotoju). Byloje nustatyti namo administratorės veiksmai rodo vengimą imtis reikalingų priemonių defektams užfiksuoti, taikyti rangovei sutartinę atsakomybę bei akivaizdų pareigų nevykdymą.

15.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Byloje ginčas kilo išimtinai dėl defektų šalinimo instituto, o ne dėl pačių proceso šalių pareigų, jų apimties ir nevykdymo pasekmių. Ieškovas kasaciniame skunde keliamais klausimais nepagrįstai išplečia civilinės bylos nagrinėjimo dalyką ir iškreipia patį bylos objektą, keičia poziciją dėl teisinio pagrindo, kuriuo reiškia savo reikalavimus namo administratorei. Ieškovas tiek ieškiniu, tiek ir apeliaciniu skundu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šioje byloje namo administratorės atsakomybė kyla turto administravimo teisinių normų pagrindu, dėl kurių pasisakė tiek teismai, tiek ir bylos šalys, tačiau, reikšdamas kasacinį skundą, ieškovas pakeičia poziciją, teigdamas, kad, vertinant administratorės veiksmus (neveikimą) dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, privalo būti taikomos ne tik atstovavimo, bet ir rangos teisės normos. Sąmoningai iš esmės iškreipdamas namo administratorės pareigas ginčo laikotarpiu, ieškovas siekia sudaryti regimybę, kad administratorė yra ir gali būti solidariai atsakinga už statybos metu atliktų statybos darbų defektų bei trūkumų pašalinimą kartu su rangove. Namo administratorė ginčo laikotarpiu nebuvo asmuo, vykdęs projekto priežiūros pareigas, statybos darbų techninę priežiūrą išimtinai vykdė paskirtas techninis prižiūrėtojas. CK 6.698 straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė baigtinį asmenų, turinčių pareigą atsakyti už statybos darbų defektus (trūkumus) per garantinį laikotarpį, sąrašą, tačiau į jį nepatenka kasaciniame skunde įvardijamas statytojas (užsakovas) ar net projekto organizatorius, t. y. namo administratorė. Dėl šių priežasčių, akivaizdu, namo administratorė negali būti atsakinga už remonto darbų metu atliktų statybos darbų defektus, trūkumus ir jų pašalinimą, tuo labiau negalima ir solidarioji atsakomybė. Namo administratorės funkcijos viso ginčo laikotarpiu buvo išimtinai administracinės, ji jas įvykdė tinkamai ir tik taip, kaip tai aiškiai nustatyta ir apibrėžta įstatyme. Administravimo funkcijų atlikimas nėra ir negali būti susijęs ir (ar) siejamas su rangos darbų atlikimu, dėl to administratorės solidarioji atsakomybė su rangove, šalinant statybos darbų defektus, negalima. Namo administratorė tik įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, veikdama kaip šių savininkų atstovė, tačiau neperima jų teisių ir pareigų, kylančių iš bendrojo naudojimo objektų valdymo, jas įgyja ir vykdo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Nagrinėjamos civilinės bylos dalykas išimtinai susijęs su solidariosios atsakomybės taikymu namo administratorei ir rangovei už statybos metu padarytų defektų ir trūkumų šalinimą, tačiau tai ne namo administratorės pareigos, jų apimtis ir nevykdymo pasekmės, kaip tai nepagrįstai išplėsdamas bylos dalyką, formuluoja ieškovas. Šioje byloje turi būti vertinamas ieškovo reikalavimo pagrįstumas tik pagal administravimo, bet ne rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas.

15.2.       Kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog namo administratorė tinkamai vykdė savo pareigas ginčo laikotarpiu, nepagrįsti ir prieštarauja pirmosios instancijos teisme nustatytų ir apeliacinės instancijos teismo patikrintų faktinių aplinkybių visumai, ieškovo dėstomiems argumentams, galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei ginčui aktualiai šiuo klausimu suformuotai teismų praktikai. Namo administratorė reagavo į ieškovo keliamus reikalavimus ir pretenzijas, bendravo su rangove dėl statybos darbų defektų ir trūkumų pašalinimo, organizavo daugiabučio namo apžiūras dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims, taip siekdama kuo greičiau ir sklandžiau išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir problemas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) metu atliktų remonto darbų tinkamumo bei kokybės. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki ieškinio gavimo dienos ieškovas niekada namo administratorės neinformavo, kad statybos darbų defektai ar trūkumai nėra pašalinti. Akivaizdu, kad namo administratorė nėra ir negali būti atsakinga už tai, jog šalys (ieškovas ir rangovė) tarpusavyje nesusitarė dėl visų klausimų, be to, namo administratorė negali būti atsakinga ir už patį ieškovą, kad šis neinformavo apie tai, jog nėra ištaisyti statybos defektai (trūkumai), dėl to negali būti laikoma, kad namo administratorė atliko neteisėtus veiksmus ir neveikė ieškovo interesais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent pats ieškovas viso ginčo metu veikė labai principingai, nesiekė bendradarbiauti siekdamas sklandesnio ginčo ir statybos darbų trūkumų pašalinimo, tai turėjo reikšmės tam, kad ieškinio teikimo teismui dieną atitinkami statybos darbų trūkumai nebuvo pašalinti.

15.3.       Ieškovas ne tik principingai, bet ir visiškai nepagrįstai bando pripažinti solidariąją namo administratorės ir rangovės atsakomybę dėl statybos trūkumų šalinimo, nors toks pripažinimas neturės jokios reikšmės, kadangi teismų priimtus procesinius sprendimus atsakovė UAB ,,SIMPER statyba“ yra įvykdžiusi ir nebėra ginčo objekto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

16.       CPK 353 straipsnis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

17.       Ieškovo kasacinis skundas pateiktas dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų dalies, kuria namo administratorė atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras pripažinta netinkama atsakove, dėl ko jos atžvilgiu ieškinys atmestas. Kitos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų dalies (kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „SIMPER statyba“, o dalis reikalavimų atmesta visiškai) kasaciniu skundu ieškovas neprašo peržiūrėti. Taigi pagal kasaciniame skunde apibrėžtas ribas šioje kasacinėje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų procese ir jo civilinės atsakomybės už tokių darbų defektų pašalinimą.

Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų procese ir jo civilinės atsakomybės už tokių darbų defektų pašalinimą

18.       Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė nevykdė pareigos veikti ieškovo, kaip daugiabučio namo buto savininko, interesais – tinkamai neatstovavo ieškovui santykiuose su rangove sprendžiant pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų trūkumų šalinimo klausimus. Ieškovo vertinimu, atsakovės UAB Komunalinių paslaugų centro, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, ir atsakovės UAB „SIMPER statyba“, kaip rangovės, atsakomybė yra solidarioji. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

19.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabutis namas, kuriame yra butai, taip pat ir kitos nei butai patalpos, nuosavybės teise priklauso butų (kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų) savininkams, kurie, būdami butų ir kitų patalpų savininkai, kartu yra ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 27 punktą).

20.       CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

21.       Pagal CK 4.84 straipsnio 5, 8, 11 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, veikdamas pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį, paprastasis turto administravimas yra tuomet, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais; 4 dalyje – kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus: užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

23.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl CK 4.84 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, nustatančio reikalavimus (ribojimus) asmenims, kurie gali teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra nurodęs, jog tokiu reguliavimu yra siekiama užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų interesą, kad su namo priežiūra susijusių paslaugų pirkimai būtų vykdomi ir tokių paslaugų pirkimo sutartys būtų sudaromos jiems palankiomis sąlygomis, būtų tinkamai kontroliuojamas jų vykdymas, taip pat viešąjį interesą užtikrinti, kad daugiabučiai namai būtų tinkamai eksploatuojami ir išsaugomi (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. KT25-N12/2016 konstitucinės justicijos byloje Nr. 36/2014-37/2014 27 punktą). Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas ne kartą kaip itin reikšmingą akcentavo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigą veikti tik naudos gavėjų, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų, interesais.

24.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras, įgyvendindama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, sudarė su atsakove UAB „SIMPER statyba“ statybos rangos sutartį dėl daugiabučio namo, kuriame esančio vieno iš butų savininkas yra ieškovas, atnaujinimo (modernizavimo). Atlikti statybos darbai turėjo trūkumų (defektų). Pagal statybos rangos sutarties 8.1.2 punktą atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras (užsakovė) turėjo teisę reikalauti, kad atsakovė UAB „SIMPER statyba“ (rangovė) pašalintų trūkumus (defektus).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, privalo veikti butų ir kitų patalpų savininkų interesais, jos, kaip užsakovės, statybos rangos sutartiniuose santykiuose teisė reikalauti, kad atsakovė UAB „SIMPER statyba“ (rangovė) pašalintų trūkumus (defektus), santykiuose su butų ir kitų patalpų savininkais vertintina kaip pareiga reikalauti, kad atsakovė UAB „SIMPER statyba“ trūkumus (defektus) pašalintų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik kontrolės, kad statybos rangos sutartis būtų tinkamai įvykdyta bei pasiektas tinkamas jos rezultatas, kuris būtų perduotas naudos gavėjams (butų ir kitų patalpų savininkams), užtikrinimas gali būti vertinamas kaip veikimas naudos gavėjų (butų ir kitų patalpų savininkų) interesais, o kartu – tinkamas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų vykdymas.

26.       Vadinasi, paaiškėjus, kad atlikti statybos darbai turėjo trūkumų (defektų), atsakovė UAB Komunalinių paslaugų centras turėjo pareigą veikti taip, kad trūkumai (defektai) būtų pašalinti.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovės UAB Komunalinių paslaugų centro, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, civilinės atsakomybės, nepagrįstai rėmėsi CK 4.244 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu, ir konstatavę, jog namo administratorė yra netinkama atsakovė pagal ieškinį dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo, reikalavimus jai atmetė. Pažymėtina, jog CK 4.244 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamoje byloje apskritai nėra aktualus, kadangi ieškovas nėra trečiasis asmuo administravimo teisiniuose santykiuose. Jis šiuose santykiuose yra administruojamo turto bendraturtis ir naudos gavėjas, t. y. asmuo, kurio interesais turto administratorius privalo veikti.

28.       Nepagrįstai nusprendę, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė yra netinkama atsakovė pagal ieškinį dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo, teismai apskritai nebevertino į bylą pateiktų įrodymų dėl atsakovės UAB Komunalinių paslaugų centro (ne)veikimo iki 2022 m. balandžio 29 d. (kai ieškovas pasinaudojo teisinėmis paslaugomis ir išsiuntė profesionalių teisininkų surašytą pretenziją), susijusio su pareigos veikti taip, kad darbų trūkumai (defektai) būtų pašalinti, vykdymu. Tokių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės UAB Komunalinių paslaugų centro žalos atlyginimą. Teismai taip pat nevertino, ar po 2022 m. balandžio 29 d. atsakovės UAB Komunalinių paslaugų centro veiksmai, susiję su pareigos veikti taip, kad darbų trūkumai (defektai) būtų pašalinti, vykdymu, buvo pakankami atsižvelgiant į atsakovės UAB „SIMPER statyba“ veiksmus ar neveikimą šiuo laikotarpiu.

29.       Pasisakydama dėl atsakovės UAB Komunalinių paslaugų centro atsakomybės rūšies, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, solidarioji atsakomybė, be kita ko, taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Įvertinusi visa, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, kuri buvo užsakovė statybos rangos sutartiniuose santykiuose dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), ir rangovės civilinė atsakomybė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams už pagal tokią sutartį atliktų darbų defektų pašalinimą, nustačius visas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės civilinės atsakomybės sąlygas, yra solidarioji.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, kuris buvo užsakovu statybos rangos sutartiniuose santykiuose dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), pareigas, susijusias su pagal tokią sutartį atliktų darbų defektų pašalinimu, ir jo civilinę atsakomybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl nepagrįstai nusprendė, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė yra netinkama atsakovė pagal ieškinį dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, nenustato faktinių aplinkybių, bet sprendžia tik teisės klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nurodyti teismų procesinių sprendimų trūkumai negali būti ištaisyti kasaciniame teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimai atsakovei netenkinti, ir pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis, kuria UAB Komunalinių paslaugų centrui priteistas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovei UAB Komunalinių paslaugų centrui iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, naikintinos ir ši bylos dalis, siekiant proceso koncentruotumo, perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris sprendžia tiek teisės, tiek fakto klausimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

32.       Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti, be kita ko, tai, kas nurodyta šios nutarties 28 punkte.

33.       Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, šalių kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93, 98 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovas kasaciniam teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas 1512,50 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant kasacinį skundą. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai atsakovei UAB Komunalinių paslaugų centrui įpareigoti atlikti veiksmus: pakeisti buto Nr. 31 mini rekuperatorius naujais, taip pat išspręsti rekuperatorių prijungimo prie elektros tinklo klausimą; bute Nr. 31 atlikti apdailos darbus po vamzdynų keitimo – tualeto galinės sienos ir virtuvėje pakeistų vamzdynų vietas užtaisyti nuglaistant ir nudažant balta spalva; neįvykdžius įpareigojimo – skirti baudą; priteisti ieškovui 1200 Eur nuostolių atlyginimo, ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. papildomo sprendimo dalis, kuria atsakovei UAB Komunalinių paslaugų centrui priteista iš ieškovo 2843,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria atsakovei UAB Komunalinių paslaugų centrui iš ieškovo priteista 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Algirdas Taminskas