Administracinė byla Nr. eA-447-756/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02253-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra), 10 000 Eur ar didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 be kitų klausimų buvo nagrinėjamas ir klausimas dėl jam padarytos neturtinės žalos Agentūrai vidinėje dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir VDVIS) registruojant ruoštus procesinius dokumentus, bet neregistruojant jo ar jo atstovų ruoštų procesinių dokumentų. Tokiais veiksmais jam buvo padaryta reikšminga žala, nes jo ir jo atstovų ruošti procesiniai dokumentai iš esmės skiriasi nuo Agentūros ruoštų procesinių dokumentų (tie patys atvejai nupasakoti visiškai skirtingai, jo ruoštuose procesiniuose dokumentuose minima informacija ir įrodymai, apie kuriuos nekalbama Agentūros ruoštuose procesiniuose dokumentuose, Agentūros ruoštuose procesiniuose dokumentuose jo vardu pateikta tiesos neatitinkanti informacija ir pan.). Pažymėjo, kad su Agentūros pateiktomis įvykių versijomis bei paaiškinimais galėjo laisvai susipažinti visi Agentūros darbuotojai, o su jo pateiktomis įvykių versijomis bei paaiškinimais galėjo susipažinti tik su atitinkamų bylų nagrinėjimu susiję tarnautojai. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 konstatavo, jog Agentūra nepažeidė įstatymų neviešindama jo ruoštų procesinių dokumentų.
3. Nurodė, jog Agentūra pažeidė teisės aktus ir padarė pareiškėjui neturtinę žalą, nes ji viešino savo pačios ruoštus procesinius dokumentus, kurie tuo metu taip pat sudarė neišnagrinėtų bylų medžiagas. Agentūra per daugiau nei dvejus metus padarė ir galimai toliau tebedaro itin didelę žalą pareiškėjo reputacijai, jį pažemino, paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją ir sudarė neigiamą jo įvaizdį buvusių kolegų bei vadovų akivaizdoje.
4. Pažymėjo, kad tas faktas, jog administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 minimos administracinės bylos šiai dienai jau yra išnagrinėtos ir visi norintys gali susipažinti su minėtų bylų medžiaga, šiai bylai neturi jokios reikšmės, nes labai ilgą laiką tokios galimybės kiti asmenys neturėjo ir ilgą laiką eiliniams Agentūros tarnautojams buvo prieinami tik Agentūros ruošti procesiniai dokumentai bei atitinkamai tik Agentūros pozicija bei įvykių aiškinimas.
5. Pareiškėjas papildomai prašė išsiaiškinti, ar ir po VAAT 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018, Agentūra procesinius dokumentus tebenagrinėjamose bylose ir toliau registruoja VDVIS. Tai reikštų, kad bet kuris Agentūros darbuotojas ir toliau gali laisvai susipažinti su Agentūros pateikiama pozicija bei įvykių aiškinimu, o su jo – ne. Minėtu laikotarpiu Agentūra pateikė vieną savo ruoštą procesinį dokumentą į administracinę bylą Nr. eA-4744-492/2018. Nustačius, kad jam žalą darantys neteisėti veiksmai yra tebevykdomi, prašė teismo savo nuožiūra priteisti dar didesnę sumą.
6. Teigė, jog negali pateikti tikslių paskaičiavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nurodė, jog pagrindinis žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai šiame skunde aprašytų neteisėtų veiksmų, pabloginusių jo vidinę savijautą, psichologinę būseną, patirtą pažeminimą, neteisybės jausmą, visuma. Taip pat įvertina ir visas sunkinančias aplinkybes, tokias kaip tyčia, didelis neteisėtų veiksmų skaičius, jų darymo tęstinumas, akivaizdumas, ilga trukmė ir pan.
7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 24 d. patikslintame skunde formuluodamas reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes ne tik dėl teismo lydraščių ir teismo pateiktų Agentūrai procesinių dokumentų, bet ir kitų dokumentų Agentūroje talpinimo (tvarkymo) VDVIS. Teismas sprendime (administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018) pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų visų faktinių aplinkybių, Agentūros atsiliepime nurodytų aplinkybių, susijusių su Agentūros tvarkomais, talpinamais, registruojamais dokumentais VDVIS, ir konstatavo, jog Agentūra nepažeidė teisės aktų, o pareiškėjas neįrodė Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio su Agentūros veiksmais į VDVIS įkeliant tik teismo lydraščius (pavedimus), ir neišviešinant pareiškėjo rengtų procesinių dokumentų turinio, nebuvo nustatyta trečios būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos – Agentūros neteisėtų veiksmų. Kadangi pagal suformuotą teismų praktiką teismo sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka. Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 str. 4 d., ABTĮ 98 str. 4 d.), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 str. 2 p., ABTĮ 57 str. 1 d.).
9. Nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais ir argumentais dėl Agentūros neteisėtų veiksmų rengiant procesinius dokumentus, susijusius su pareiškėjo inicijuotais teisminiais ginčais, talpinimo, registravimo VDVIS, jų prieinamumo Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams.
10. Nurodė, jog Agentūra visus teisminius dokumentus, gaunamus elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir EPP) paskyrą, ir siunčiamus teisminius dokumentus, pateikiamus elektroninėmis ryšio priemonėmis per Liteko EPP paskyrą, registruoja VDVIS. Agentūroje gaunami ir siunčiami dokumentai yra saugomi įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis patvirtintu Dokumentacijos planu. Vadovaujantis Agentūros Dokumentacijos planu, teisminių procesų dokumentai nėra elektroniniai ir popieriniai dokumentai saugomi Agentūros Teisės skyriuje.
11. Pagal Agentūros Darbo reglamentą (su visais jo pakeitimais) Agentūros VDVIS registruojami ir tvarkomi visi be išimties procesiniai dokumentai. VDVIS yra žinybinė informacinė sistema, skirta vidiniam naudojimui, duomenys į išorę nėra teikiami. Kita vertus, Agentūra turi teisę tvarkyti savo esamų ir buvusių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, duomenis vidaus administravimo ir kitais tikslais pagal Agentūrai, viešojo administravimo institucijai, suteiktus įgaliojimus. Iki 2018 m. kovo 2 d. Agentūros Darbo reglamentas (su visais jo pakeitimais) nenustatė pareigos VDVIS dokumento kortelėje pasirinkti klasifikacijos viešas ar neviešas, nebuvo nustatyta kokie dokumentai neturėtų būti viešinami VDVIS. Kadangi nebuvo ir nėra taisyklių, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą VDVIS informacinėje sistemoje, tai Agentūra savo veiksmais, talpinant Agentūros parengtus ir gautus procesinius dokumentus, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. negalėjo padaryti teisės pažeidimo, pažeisti Darbo reglamento nuostatų. Agentūros gauti procesiniai dokumentai, susiję su administracine byla Nr. eI-1289-643/2018, Agentūroje buvo registruojami ir prieinami tik Agentūros atstovui nurodytoje administracinėje byloje, kitiems Agentūros direktoriaus paskirtiems asmenims, VDVIS buvo įkeliamas tuščias doc/docx formatu dokumentas. Agentūros siunčiami dokumentai, susiję su administracine byla Nr. eI-1289-643/2018, buvo registruojami ir dedamas tuščias doc/docx formatu dokumentas, šie procesiniai dokumentai yra prieinami Agentūros direktoriui, pasirašančiam dokumentą VDVIS.
12. Įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ,,Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679), Agentūros darbo reglamente (2018 m. kovo 2 d. Agentūros darbo reglamento pakeitimai) įtvirtinta nuostata dėl būtinybės užtikrinti dokumentų konfidencialius aspektus, asmens duomenų apsaugą dokumentus talpinant VDVIS. VDVIS informacinėje sistemoje, sukurtas funkcionalumas, suteikiantis klasifikatoriaus pagalba Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams galimybę pasirinkti dėl procesinių dokumentų viešinimo VDVIS (ar dokumentas viešas, ar neviešas).
13. Darbo reglamento 55 ir 61 punktai nustato, kad dokumento rengėjas ir (ar) už dokumentų registravimą atsakingas Agentūros valstybės tarnautojas ir (ar) darbuotojas gautus ir siunčiamus dokumentus, išskyrus, kai juose yra asmens duomenų ir (ar) konfidencialiųjų aspektų, ir siunčiamus dokumentus teismo ar ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijoms, kitus procesinius dokumentus, talpina Agentūros elektroninių dokumentų valdymo sistemoje arba kitame Agentūros dokumentų registre, pasirinkus klasifikaciją „Viešas“ arba „Neviešas“. Teikiant parengtus procesinius dokumentus teismams, pasirenkama klasifikacija „Neviešas“, todėl talpindama parengtus procesinius dokumentus administracinėse bylose Nr. eI-1289-643/2018, Nr. eA-4744-492/2018, Nr. el- 3701-535/2018, Agentūra nepažeidė Darbo reglamento.
14. Nurodė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, rašytinių įrodymų, kad Agentūra savo procesiniuose dokumentuose apie pareiškėją paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl tiesos neatitinkančios informacijos būtų patyręs fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir šie išgyvenimai būtų susiję priežastiniu ryšiu su Agentūros veiksmais. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog Agentūros valstybės tarnautojai ir darbuotojai būtų buvę suinteresuoti sužinoti jo teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, o Agentūra nepagrįstai atsisakė tenkinti Agentūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų prašymus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo žinoma ar dabar yra žinoma, jog su Agentūros pozicija teisminiuose ginčuose buvo susipažinęs ir yra susipažinęs Agentūros valstybės tarnautojas ar darbuotojas, ir žinodamas tokius duomenis formuotų nuomonę apie pareiškėją. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad procesiniuose dokumentuose išsakyta pareiškėjo ar Agentūros pozicija dėl teisminio ginčo nulėmė Agentūros valstybės tarnautojų ar darbuotojų nuomonę dėl pareiškėjo reputacijos.
15. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl kitų Agentūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų galimybės susipažinti su informacija VDVIS jis jaučia savo reputacijos pažeidimą, pažeminimą ir jo patiriami dvasiniai išgyvenimai pagrįstai gali būti įvertinami pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos dydžiu. Agentūros teigimu, jie nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
17. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Agentūros neteisėtų veiksmų rengiant procesinius dokumentus, susijusius su jo inicijuotais teisminiais ginčais, talpinimo, registravimo VDVIS, jų prieinamumo Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams.
18. Pareiškėjas prašė priteisti iš Agentūros neturtinę žalą dėl į VDVIS nekeliamų su lydraščiu pateiktų procesinių dokumentų, t. y. į Agentūros VDVIS registravus tik teismų lydraščius, o jo rengtų procesinių dokumentų neįkėlus. Pareiškėjo vertinimu, toks Agentūros veikimas reiškia jo diskriminaciją, nes su Agentūros administracinių ginčų nagrinėjimo klausimais suformuluota pozicija galėjo susipažinti visi Agentūros darbuotojai, o su jo (pareiškėjo) – tik su atitinkamų bylų nagrinėjimu susiję tarnautojai. Tokia situacija, pareiškėjo teigimu, lėmė didelę žalą jo reputacijai, jį pažemino, sudarė neigiamą jo įvaizdį kolegų bei vadovų akivaizdoje. Agentūra teigia, jog šiuo atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
19. Agentūros darbo reglamento, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. AV-355 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. V-72 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros vidaus tvarkos taisyklių ir darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Darbo reglamentas) 55 punkte nustatyta, kad visi gauti Agentūroje registruotini dokumentai talpinami Agentūros elektroninių dokumentų valdymo sistemoje arba kitame Agentūros dokumentų registre, kad būtų įrodytas jų buvimas Agentūros dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška, <...> ant visų gautų registruotinų ir atspausdintų dokumentų <...> privalo būti uždėtas datos spaudas (įrašyta gavimo data).
20. Darbo reglamento 57 punkte nustatyta, kad Agentūros direktorius (jam nesant – jį pavaduojantis asmuo) arba kitas, šio reglamento 58 punkte nurodytas ar atskiru Agentūros direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo, susipažinęs su dokumentu, pažymi rezoliuciją, kurioje nurodo vykdytojo (ų) vardą ir pavardę, pavedimo turinį, rezoliucijos pateikimo datą. Šio reglamento nustatyta tvarka užregistruoti, elektroninėmis priemonėmis gauti, trumpai saugomi dokumentai gali būti nukreipiami vykdyti per elektroninių dokumentų valdymo sistemą, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
21. Remiantis Darbo reglamento 58.3 papunkčiu, Agentūros direktorius, pažymėdamas rezoliucija perduoda spręsti dėl jų vykdymo Agentūros Teisės skyriaus vedėjui, kito administracinio padalinio, kuriam priskirta nurodyta administracinė ar civilinė byla, vadovui.
22. Į bylą pateiktų dokumentų kortelių duomenys patvirtina, kad Agentūroje VDVIS buvo talpinami ir registruojami teismo lydraščiai, kuriais buvo persiunčiami Agentūrai pareiškėjo parengti procesiniai dokumentai, teismo procesiniai sprendimai. Gautas teismo lydraštis ir kartu su juo pateikti pareiškėjo procesiniai dokumentai buvo atspausdinami ir perduodami popierinėje formoje Agentūros direktoriui spręsti dėl jų vykdymo pažymint rezoliucija kaip nurodyta Darbo reglamento 57 punkte. Remiantis Darbo reglamento 58.3 papunkčiu Agentūros direktorius, pažymėdamas rezoliucija perduoda spręsti dėl jų vykdymo Agentūros Teisės skyriaus vedėjui, kito administracinio padalinio, kuriam priskirta nurodyta administracinė ar civilinė byla, vadovui. Taigi, teismo lydraštis elektroninėmis priemonėmis nukreipiamas vykdytojui ar vykdytojams, taip pat teismo lydraštis ir jo priedai perduodami atsakingam vykdytojui ar vykdytojams į rankas.
23. Pareiškėjo procesiniai dokumentai buvo atspausdinami popierinėje formoje ir pateikiami Agentūros direktoriui nukreipti atsakingiems vykdytojams rezoliucija. Popierinėje formoje pareiškėjo pateikti Agentūrai procesiniai dokumentai yra dokumentų byloje. Agentūroje VDVIS buvo talpinamas ir registruojamas teismo lydraštis, gauti iš pareiškėjo procesiniai dokumentai kartu su lydraščiu atspausdinti, remiantis Darbo reglamento 58.3 papunkčiu (redakcijos nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir redakcijos nuo 2016 m. gruodžio 29 d., Darbo reglamento 55.3 papunktis), perduodami spręsti dėl jų vykdymo Agentūros Teisės skyriaus vedėjui.
24. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pareiškėjo, kaip ir kitus Agentūroje gaunamus su nagrinėjamomis bylomis susijusius procesinius dokumentus, atspausdindamas popierinėje formoje ir pateikdamas Agentūros direktoriui nukreipti atsakingiems vykdytojams rezoliucija, o VDVIS patalpindamas ir registruodamas tik teismo lydraštį, veikė nepažeisdamas Agentūroje galiojančių teisės aktų.
25. Teismas pažymėjo, kad VDVIS yra skirta dokumentų registravimui, jų paskirstymui atsakingiems vykdytojams ir užduočių kontrolei vykdyti. Agentūroje gaunami ir siunčiami dokumentai yra saugomi įstatymų nustatyta tvarka vadovaujantis patvirtintu Dokumentacijos planu, kuriame nustatyta, kad teisminių procesų dokumentai nėra elektroniniai ir popieriniai dokumentai saugomi Agentūros Teisės skyriuje.
26. Agentūra, įgyvendindama Reglamentą (ES) 2016/679), Agentūros Darbo reglamente įtvirtino nuostatą dėl būtinybės užtikrinti dokumentų konfidencialius aspektus, asmens duomenų apsaugą dokumentus talpinant VDVIS. VDVIS informacinėje sistemoje, sukurti funkcionalumas, suteikiantis klasifikatoriaus pagalba Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams galimybę pasirinkti dėl procesinių dokumentų viešinimo VDVIS (ar dokumentas viešas, ar neviešas). Darbo reglamento 55 punkte ir 61 punkte (2018 m. kovo 2 d. aktuali redakcija) nustatyta, kad dokumento rengėjas ir (ar) už dokumentų registravimą atsakingas Agentūros valstybės tarnautojas ir (ar) darbuotojas gautus ir siunčiamus dokumentus, išskyrus, kai juose yra asmens duomenų ir (ar) konfidencialiųjų aspektų, ir siunčiamus dokumentus teismo ar ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijoms, kitus procesinius dokumentus, talpina Agentūros elektroninių dokumentų valdymo sistemoje arba kitame Agentūros dokumentų registre, pasirinkus klasifikaciją „Viešas“ arba „Neviešas“.
27. Agentūra atsiliepime nurodė, kad teikdama parengtus procesinius dokumentus teismams, vadovaudamasi Darbo reglamento 55 punktu ir 61 punktu, pasirenka klasifikaciją „Neviešas“, taigi Agentūra talpindama parengtus procesinius dokumentus administracinėse bylose nepažeidžia Darbo reglamento. Nustačius, kad Agentūros siunčiami ir gauti procesiniai dokumentai nuo 2018 m. kovo 2 d. VDVIS nėra viešinami, teismas konstatavo, kad Agentūros veiksmuose nėra pažeidimo.
28. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos fakto su Agentūros veiksmais į VDVIS įkeliant tik teismo lydraščius (pavedimus), ir neišviešinant pareiškėjo rengtų procesinių dokumentų turinio. Teismas vertino, kad Agentūra neatliko neteisėtų veiksmų/neveikimo, todėl šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
III.
29. Pareiškėjas I. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I. L. skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ginčo ribas. Teismas išnagrinėjo aplinkybes, kurios nebuvo ginčijamos ir kurių niekas neprašė nagrinėti.
29.2. Nesutinka su teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad: „Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti iš Agentūros neturtinę žalą dėl VDVIS nekeliamų su lydraščiu pateiktų procesinių dokumentų <...>“. Pareiškėjas teigia, kad jis to neprašė. Nurodo, jog toks reikalavimas buvo suformuluotas administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018, kurioje šis klausimas jau išnagrinėtas. Šioje byloje pareiškėjas akcentavo esminę aplinkybę tai, jog Agentūra per beveik visą bylinėjimosi su pareiškėju teismuose laikotarpį savo ruoštus procesinius dokumentus talpindavo į VDVIS sistemą visiems Agentūros tarnautojams prieinama forma, o pareiškėjo ruoštų procesinių dokumentų, kuriuos teismai pateikdavo Agentūrai, Agentūra į VDVIS nekeldavo visai (tik lydraščius).
29.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad: „Nustačius, kad Agentūros siunčiami ir gauti procesiniai dokumentai nuo 2018 m. kovo 2 d. VDVIS nėra viešinami, konstatuotina, kad Agentūros veiksmuose nėra pažeidimo“. Pažymi, jog Agentūra niekada ir niekur nėra nurodžiusi, kad klasifikacijos „Neviešas“ parinkimas VDVIS sistemoje, reiškia, kad toks dokumentas tampa neprieinamas Agentūros tarnautojams. Teigia, jog teismas nesiaiškino, kokią funkciją atlieka klasifikacijos „Neviešas“ parinkimas VDVIS sistemoje ir kurie konkretūs Agentūros tarnautojai gali VDVIS matyti dokumentus, kuriems parinkta klasifikacija „Neviešas“.
29.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prie bylos prijungė Agentūros papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau ignoravo pareiškėjo pateiktą prašymą šiuos paaiškinimus išimti iš bylos, nes šie paaiškinimai neturi bylai jokios reikšmės, komplikuoja bylą, klaidina teismą. Pareiškėjo teigimu, jeigu Agentūra nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, pareiškėjas iki šiol dirbtų Agentūroje ir nebūtų teisminių procesų.
30. Atsakovas Agentūra nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
30.1. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 26 d. skunde, 2018 m. sausio 2 d., 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. sausio 29 d. patikslintuose skunduose administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 pateikti argumentai dėl Agentūros procesinių dokumentų, tvarkomų VDVIS, pagrindžia, kad pareiškėjas gerokai anksčiau žinojo apie Agentūros VDVIS tvarkomus dokumentus, tačiau į teismą dėl to nesikreipė. Pažymi, kad pareiškėjas Agentūrai dėl procesinių dokumentų tvarkymo VDVIS nereiškė, be to, pareiškėjas eidamas Agentūros karjeros valstybės tarnautojo pareigas, pats buvo susipažinęs su dokumentų tvarkymu vidaus administravimo (raštvedybos tikslais) VDVIS. Pažymi, jog pareiškėjas dėl Agentūros siunčiamų procesinių dokumentų, tvarkomų VDVIS, kreipėsi į teismą tik 2018 m. liepos 4 d., todėl Agentūros nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skundui paduoti.
30.2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendime padarė techninę klaidą – vietoje Agentūros siunčiamų procesinių dokumentų teismams, registruotų VDVIS, nurodydamas Agentūros gautus teismų siunčiamus EPP priemonėmis procesinius dokumentus. Taigi, kaip nurodė pareiškėjas apeliaciniame skunde, jis nesiskundė dėl Agentūros registruotų gautų procesinių dokumentų VDVIS, o inicijuoja naują teisminį ginčą dėl Agentūros siunčiamų procesinių dokumentų registravimo VDVIS, ir jų prieinamumo visiems Agentūros darbuotojams. Atsakovo nuomone, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarė techninę klaidą, kuri gali būti ištaisyta, teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl aplinkybių, susijusių su Agentūros tvarkomais, talpinamais, registruojamais procesiniais dokumentais VDVIS.
30.3. Agentūros siunčiami dokumentai, susiję su administracine byla Nr. eI-1289-643/2018, buvo registruojami ir dedamas tuščias doc/docx formatu dokumentas. Šie procesiniai dokumentai popierinėje formoje buvo pateikiami Agentūros direktoriui, pasirašančiam dokumentą tiek popierinėje formoje, tiek VDVIS. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje motyvuotai įvertino nurodytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad Agentūra nepadarė teisės aktų pažeidimo.
30.4. Dėl pareiškėjo teiginio, kad teismas nepasisakė dėl klasifikacijos „Neviešas“ parinkimo VDVIS, atsakovas pažymi, jog nėra galimybės nustatyti, kurie Agentūros tarnautojai gali matyti tokį dokumentą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš Aplinkos apsaugos agentūros neteisėtų veiksmų – agentūros siunčiamų procesinių dokumentų registravimo VDVIS ir jų prieinamumo Agentūros darbuotojams.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs Aplinkos apsaugos agentūros neteisėtų veiksmų (neveikimo).
33. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius pažeidimus, nes sprendime pasisakė dėl aplinkybių, kurių jis neginčijo, teismas neatskleidė ginčo esmės, nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Agentūra per beveik visą bylinėjimosi su juo teismuose laikotarpį savo ruoštus procesinius dokumentus talpindavo į VDVIS sistemą visiems Agentūros darbuotojams prieinama forma, tokiu būdu neteisėtai juos viešindama. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nesiaiškino kokią funkciją dokumento prieinamumo prasme atlieka klasifikacijos ,,neviešas“ parinkimas VDVIS sistemoje ir kokie Agentūros darbuotojai gali matyti VDVIS sistemoje patalpintus dokumentus, jiems parenkant šią klasifikaciją.
36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apsibrėžė pareiškėjo keliamo ginčo ribas, neatskleidė byloje reikšmingų faktinių aplinkybių, neanalizavo ir nevertino šios bylos ginčui aktualių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
37. Iš pirmosios instancijos teismo turinio matyti, kad sprendimo motyvuojamosios dalies pradžioje nurodęs, jog ,,byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Agentūros neteisėtų veiksmų rengiant procesinius dokumentus, susijusius su jo inicijuotais teisminiais ginčais, talpinimo, registravimo VDVIS, jų prieinamumo Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams“, vėliau teismas nagrinėjo aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos reikalavimu dėl į VDVIS nekeliamų su lydraščiu pateiktų pareiškėjo rengtų procesinių dokumentų, gautų iš teismo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas tik pakartojo jau kitoje, administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018 išanalizuotas aplinkybes, pritaikė jų vertinimui aktualias teisės normas, tačiau neišnagrinėjo šioje byloje kilusio ginčo iš esmės.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai konstatavus, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama
Teisėjai
Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė