Administracinė byla Nr. eI-3733-426/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01910-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. G. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – Profesinė sąjunga) 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 155/2019-05 „Dėl sutikimo pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ (duomenys neskelbtini), atliekančiam pareigas (duomenys neskelbtini), D. G..

Prašyme nurodo, kad Muitinės departamentas generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1B-177 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl D. G. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2019 m. balandžio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1545 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareigūnas 2019 m. vasario 12 d. privalėdamas atlikti konkrečias funkcijas (išpakuoti, rūšiuoti, skaičiuoti ir sverti tikrinamas prekes) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) muitinės sandėlyje, piktnaudžiavo tarnyba, nes savavališkai, niekam nežinant, viršydamas įgaliojimus, paėmė iš Bendrovės muitinės sandėlio nenustatytam subjektui priklausiančius daiktus (prekes).

Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą, kilusias pasekmes, atsižvelgus į tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į nustatytą lengvinančią aplinkybę, paimtų daiktų nedidelę vertę, taip pat įvertinus nustatytas svarbias priežastis, lėmusias tarnybinio nusižengimo padarymą, pareigūno tarnybos eigą iki nusižengimo padarymo dienos ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas – siūlyti posto vyresniajam inspektoriui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas pareigūnas yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, Muitinės departamentas 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (5.34) 3B-3683 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. G.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo ir spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą ją skirti. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nei vienos pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui. Pažymi, kad Profesinė sąjunga rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

Pažymi, kad Profesinė sąjunga pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra. Pasak pareiškėjo, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime su pareiškėjo pašymu nesutinka.

Atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Atsakovo nuomone, vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas, bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsižvelgus į D. G. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, atsakovas aiškina, kad šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovas mano, kad darbdavys ketina skirti trečiajam suinteresuotajam asmeniui, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, šios organizacijos deleguotam ir išrinktam Susivienijimo Darbo saugos komiteto nariu, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Įvertinus tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertiname kaip poveikio priemonę jam ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Susivienijimas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jam suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo į Departamento prašymą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Prašymas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2019 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 155/2019-05 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini), atliekančiam pareigas (duomenys neskelbtini), D. G. teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais, įrodymais byloje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1B-177 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl D. G. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2019 m. balandžio 30 d. Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareigūnas 2019 m. vasario 12 d. privalėdamas atlikti konkrečias funkcijas (išpakuoti, rūšiuoti, skaičiuoti ir sverti tikrinamas prekes) Bedrovės muitinės sandėlyje, piktnaudžiavo tarnyba, nes savavališkai, niekam nežinant, viršydamas įgaliojimus, paėmė iš Bendrovės muitinės sandėlio nenustatytam subjektui priklausiančius daiktus (prekes) ir, įvertinusi tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą, kilusias pasekmes, atsižvelgus į tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į nustatytą lengvinančią aplinkybę, paimtų daiktų nedidelę vertę, taip pat įvertinus nustatytas svarbias priežastis, lėmusias tarnybinio nusižengimo padarymą, pareigūno tarnybos eigą iki nusižengimo padarymo dienos ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, siūlė posto vyresniajam inspektoriui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

Pareigūnas yra profesinės sąjungos renkamo organo – (duomenys neskelbtini) – narys, todėl  Muitinės departamentas 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (5.34) 3B-3683 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. G.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

Profesinė sąjunga ginčijamu raštu nepritarė siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemenes pareigas – skyrimui ir siūlė pakeisti nuobaudos rūšį švelnesne. Vertino, kad priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, siūloma skirti tarnybinė nuobauda yra neadekvati. Taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas ne tik taiko dvigubus standartus, bet ir persekioja Profesinės sąjungos narius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas, redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), Profesinių sąjungų įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

Minėto aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Statuto (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 61 straipsnio 1 dalį, pareigūnai įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sąjungų įstatyme nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus bei aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad: įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas jai nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012).

LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). 

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Taigi, įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei ginčui taikytiną aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad nors ir Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Atsakovės nurodyti argumentai skundžiamame rašte ir atsiliepime dėl galimo pareigūno persekiojimo dėl jo narytės profesinėje sąjungoje yra abstraktūs ir nenurodyta, dėl kokių konkrečių pareiškėjo veiksmų (ar sprendimų) jis galėjo būto persekiojamas. Profesinė sąjunga išreiškė nuomonę dėl nuobaudos neproporcingumo.

Konstatuotina, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2019 m. gegužės 17 d. rašte išreiškia savo nuomonę dėl jo nario (renkamojo valdymo organo nario) padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad  D. G. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. 

Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad trečiojo asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, šie atsakovės rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Nors Profesinė sąjunga teigia, kad dėl aktyvaus pareigūno dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje jam skiriama nuobauda, tačiau pateiktuose dokumentuose jokių prašymų
D. G. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą pastarajam nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė atsakomybė šiam pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Departamento direktoriaus diskrecija taikyti tarnybinę atsakomybę ir spręsti, kokią nuobaudą parinkti.

Ginčijamame Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip                              D. G. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su pastarojo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovė nepateikė ir atsiliepime. Abstrakčiai teigė, kad jis persekiojamas dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad šioje byloje vertinama ne Kolektyvinės sutarties  ir ja prisiimtus įsipareigojimus, o konkretus atvejis dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pareigūnui .

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Profesinė sąjunga ginčijamame 2019 m. gegužės 17 d. rašte nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. G., todėl Departamento prašymas tenkintinas ir ginčijamas raštas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo        88 straipsnio 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2019 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 155/2019-05 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini), atliekančiam pareigas (duomenys neskelbtini), D. G..

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                           Rūta Miliuvienė