Civilinė byla Nr. e2A-321-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00616-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1;  3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pijonas“ ir atsakovės individualios įmonės „Vagonų valymas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pijonas“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Vagonų valymas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės individualios įmonės „Vagonų valymas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pijonas“ dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pijonas“ 2022 m. gegužės 16 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės individualios įmonės (tolau – IĮ) „Vagonų valymas“ 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 150 Eur skolą ir 3 304 Eur nuostolius, iš viso 11 454 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visus nuostolius už medienos traukimo iš miško paslaugos pirkimą nuo jų atsiradimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. gegužės 30 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu dėl ieškinio patikslinimo ieškovė prašė 8 procentų metines palūkanas priteisti nuo bylos iškėlimo dienos iki skolos apmokėjimo, t. y. 2022 m. gegužės 24 d.

2.       Nurodė, kad ieškovė 2022 m. vasario 5 d. pardavė atsakovei miškavežę Timberjack 810B, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Miškavežė arba Medvežė), ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą PU 220205 18 150 Eur sumai, kurią pasirašė atsakovės vadovas. Žodžiu šalys susitarė, kad perkamas daiktas (miškavežė) pirkėjui bus perduotas apmokėjus visą pirkinio sumą. 2022 m. vasario 26 d. atsakovė sumokėjo į ieškovės sąskaitą dalį sumos už pirkinį 10 000,00 Eur. 2022 m. vasario 27 d. atsakovės direktoriui E. G. pažadėjus 2022 m. vasario 28 d. sumokėti likusią sumos dalį (8 150 Eur) ir paprašius perduoti jam Miškavežę dar nesumokėjus visos sutartos sumos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė sutiko, kad atsakovė 2022 m. vasario 27 d. išsivežtų Miškavežę, tačiau sutarė, kad Miškavežės perregistravimą atsakovės vardu bus atliktas po galutinio mokėjimo už pirkinį. Tik bylą iškėlus teisme ir teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, 2022 m. gegužės 24 d. atsakovė sumokėjo likusią mokėtiną 8 150 Eur sumą pagal išrašytą PVM sąskaita faktūrą. Atsakovei laiku neatsikaičius su ieškove, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą.

3.       Atsakovė IĮ „Vagonų valymas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės UAB „Pijonas“ ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB „Pijonas“ atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad atsakovei pradėjus eksploatuoti Miškavežę buvo nustatyti galimi Miškavežės esminiai defektai susiję su važiuokle, hidrauliniais įrenginiais ir kt. Apie šiuos defektus atsakovės vadovas informavo ieškovės vadovą. Tarp šalių vyko derybos ir aplinkybių dėl galimų defektų atsiradimo, jų priežasčių, mąsto ir kt. aiškinimasis. Nepavykus šalims susitarti, atsakovė inicijavo Miškavežės defektų nustatymą, tačiau ieškovė nesutiko, nes nebuvo galutinai atsiskaityta bei apribojo atsakovei galimybę disponuoti Miškaveže. Atsakovė siekdama kuo greičiau pašalinti kliūtis trukdančias jai atlikti defektaciją, 2022 m. gegužės 24 d. atliko galutinį mokėjimą pagal PVM Sąskaitą faktūrą, sumokėdama 8 150,00 Eur. Šis mokėjimas buvo atliktas iki ieškovės ieškinio teisme priėmimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 40 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidomis yra nepagrįsti.

5.       Ieškovė IĮ „Vagonų valymas“ priešieškiniu prašė iš ieškovės UAB „Pijonas“ priteisti 12 231,5 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad atsakovei pradėjus eksploatuoti Miškavežę buvo nustatyti galimi Miškavežės esminiai defektai susiję su važiuokle, hidrauliniais įrenginiais ir kt. Apie šiuos defektus atsakovės vadovas nedelsiant informavo UAB „Pijonas“ vadovą. Tarp šalių atstovų vyko derybos ir aplinkybių dėl galimų defektų atsiradimo, jų priežasčių, mąsto ir kt. aiškinimasis. Nepavykus šalims susitarti, atsakovė inicijavo Miškavežės defektaciją UAB INTRAC Lietuva, siekiant nustatyti defektus, jų atsiradimo priežastis. Ieškovė sužinojus apie planuojamą defektaciją, 2022 m. gegužės 10 d. UAB INTRAC Lietuva pateikė raštą, kuriuo nurodė draudžianti atlikti defektaciją, nes Miškavežė nuosavybės teisės tariamai priklausė ieškovei, kadangi nebuvo galutinai atsiskaityta. Taip ieškovė apribojo atsakovės, kaip Miškavežės savininkės teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, įskaitant defektų nustatymą, kurių pagrindu atsakovė reikštų pretenzijas ieškovei dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo.

7.       Atsakovė 2022 m. gegužės 24 d. sumokėjusi galutinį 8 150 Eur mokėjimą, kreipėsi į UAB „Pijonas“ prašydama kuo greičiau perduoti visus dokumentus, susijusius su Miškavežės pardavimu, įskaitant UAB „Pijonas“ 2022 m. vasario 25 d. kasos pajamų orderį 10 000Eur sumai. Atsakovė 2022 m. gegužės 27 d. pakartotinai pateikė ieškovei raginimą, tačiau ieškovė nepateikė apskaitos dokumentų pagrindžiančių visos pirkimo kainos gavimą (10 000 Eur grynais pinigais). Atsakovės prašymu, 2022 m. birželio 28 d. Timerjack atstovas UAB „Intrac Lietuva“ atliko Miškavežės defektaciją ir buvo nustatyta visa eilė esminių trūkumų, taip pat 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pateiktas papildymas prie defektacijos. Atlikus apklausas buvo nustatyta, kad tam, kad Miškevežę būtų galima naudoti pagal paskirtį, Miškevežės remonto kaina būtų 3 277,50 Eur bei būtinų detalių kaina – 8 954 Eur. Miškavežės defektai paaiškėjo iš karto po sandorio sudarymo (Miškavežės perdavimo), todėl defektai jau egzistavo sandorio sudarymo ir jo perdavimo atsakovei metu, atsakovė negalėjo Miškevežės naudoti pagal tikslinę paskirtį iš karto įsigijus, todėl UAB „Pijonas“ tenka pareiga atlyginti atsakovei defektų šalinimo 12 231,5 Eur išlaidas pagal pateiktus pasiūlymus.

8.       Ieškovė UAB „Pijonas“ atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašė netenkinti IĮ „Vagonų valymas“ priešieškinio reikalavimus; patenkinti UAB „Pijonas“ patikslinto ieškinio reikalavimus; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kitų mokėjimų, nei pagal 2022 m. vasario 5 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 18 150 Eur sumai už atsakovei parduotą Miškovežę, nebuvo numatyta ir jie nebuvo atlikti. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sandorį ir sandorio kainą patvirtina minėta PVM sąskaita faktūra. Atsakovės atstovas pas ieškovę buvo atvykęs keletą kartų ir miškavežę detaliai apžiūrėjo, patikrino visus mazgus, patikrinimą atliko miškavežės buvimo vietoje. Atsakovės direktorius E. G. ne tik vizualiai apžiūrėjo perkamą daiktą, bet ir asmeniškai ją užsivedė, pravažiavo per kiemą su miškaveže iki ieškovo kieme sukrautos medienos krūvos, ją perkrovė į kitą vietą, be to, papildomai išbandė strėlės veikimas, griebtuvais pakėlęs didelę padangą ir ją miškavežės strėlės pagalba vartė į visas puses, taip įsitikindamas strėlės ir visos miškavežės tinkamu veikimu. Miškavežės patikrinimo metu jokių defektų, kurie nurodomi priešieškinyje, nebuvo nustatyta, todėl atsakovė nutarė įsigyti Miškavežę. Iki ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, atsakovė jokių pretenzijų nebuvo pareiškusi. Ieškovė Miškovežę pardavė galiojant techninei apžiūrai. Atsakovės nurodyti Miškavežės gedimai atsirado ją netinkamai arba labai intensyviai eksploatuojant ir jie dėl akivaizdumo negalėjo būti nuslėpti pardavimo metu. UAB „Intrac Lietuva“ atlikusi Miškavežės defektiniuose aktuose, nenurodė, kokiu laikotarpiu atsirado gedimai – nenurodė, ar pardavimo metu Miškavežė buvo tinkama eksploatuoti, ar tai yra natūralus, ilgą laiką naudotos technikos nusidėvėjimas, kuris matosi ,,plika akimi“ apžiūros metu, ar užslėpti nuo pirkėjo defektai, ar išbandant Miškavežę prieš pirkimą šiuos defektus buvo galima suprasti ir pamatyti ir pan.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimu teismas ieškovės 2022 m. gegužės 30 d. patikslintą ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės IĮ „Vagonų valymas“ ieškovei UAB „Pijonas“ 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už 8 150 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gegužės 17 d. – iki jos sumokėjimo 2022 m. gegužės 24 d. Atsakovės 2022 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimą tenkino dalinai. Priteisti iš ieškovės UAB „Pijonas“ atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ 5 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (ieškinio byloje Nr. e2-4830-1037/2022 pateikimo) teisme – 2022 m. rugpjūčio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovės UAB „Pijonas“ atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ 80,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei UAB „Pijonas“ 82,50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 58. Sprendimui įsiteisėjus 2022 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ priklausančių piniginių lėšų, o jų nesant arba esant nepakankamai – atsakovei priklausančio miškavežės „Timberjack 810B“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), areštą ieškovės UAB „Pijonas“ reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-6619-471/2022 įvykdymui užtikrinti 11 454 Eur sumai – panaikinti.

10.       Teismas spręsdamas dėl daikto kainos – 18 150 Eur ar 28 150 Eur pažymėjo, kad byloje nėra pinigų perdavimą patvirtinančio rašytinio įrodymo. Pateiktoje J. K. FB paskyroje vasario 24 d. įrašai „Kaina“ ir „25,5“ nėra aiškūs, pats J. K. jų paaiškinti negalėjo, todėl teismas vertino kaip labiau patvirtinančią atsakovės atstovo versiją, jog pradinė prašoma Medvežės kaina buvo 25 500 Eur. Buhalteriniai dokumentai, susiję su paskolų suteikimu atsakovei vasario 25 d., rodo, jog tą dieną į įmonės kasą buvo įnešta 7 800 Eur grynųjų pinigų suma ir iš karto perduota E. G.. Teismas nustatė, kad nėra įrodymų, paneigiančių šių sandorių realumą. Tačiau teismas atsižvelgęs į paskolos sutarties dalyvių santykius (pats įmonės savininkas ir jo tėvai ), apskaitos ypatumus (pinigai tą pačią dieną įnešti į kasą ir išmokėti vadovui, t. y. operacijos niekaip nesusijusios su kitų laikotarpių buhalteriniais dokumentais, kad būtų galima atlikti priešpriešinius patikrinimus; individualios įmonės apskaitą kontroliuoja tik pats savininkas ir jam pavaldus buhalteris, atsakovės pateiktus įrodymus KPO ir KIO, kurie nėra griežtos apskaitos dokumentai, jų neišviešinimą iki dokumentų pateikimo teismui ir kitas susijusias aplinkybes, bei tai, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad faktines atsiskaitymo aplinkybes įrodinės liudytojų parodymai, vertino kaip įrodymus, nepatvirtinančius fakto, jog E. G. atsiskaitymo už Miškavežę dieną turėjo jo nurodomą 10 000 Eur grynųjų pinigų sumą.

11.       Teismas pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu E. G. versiją pripažino jo pateiktą pokalbio telefonu su J. K. vaizdo įrašą, kuriame šis pripažįsta gavęs pinigus. Teismas J. K. argumentus, jog jis patvirtino tik gavęs pavedimą, o ne grynuosius pinigus, vertino kritiškai kaip siekimą paneigti jam nepalankias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad ne tik šiame pokalbyje, bet ir kituose dokumentuose (balandžio 28 d. ir gegužės 23 d. elektroniniuose  laiškuose) atsakovės pateiktą reikalavimą dėl 10 000 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento išdavimo ieškovė ne paneigė, o ignoravo.

12.       Teismas nepripažino 2020 m. spalio 15 d. ir 2022 m. sausio 2 d. pardavimo sutartis, kuriose nurodytą Miškavežės kainą 15 000 Eur, kaip patvirtinančias, jog 2022 m. vasario 26 d. sandoryje nurodyta Miškavežės reali kaina buvo tokia pat – 15 000 Eur, kadangi minėtos ankstesnės sutartys sudarytos tarp fizinių asmenų bei bendrovės ir jos vadovo, dalyvavusio visuose minėtuose sandoriuose. Teismas pripažino, kad tikroji sandorio kaina buvo 28 150 Eur – 10 000 Eur sumokėta vasario 26 d. pavedimu, 10 000 Eur – vasario 26 d. grynaisiais pinigais ir 8 150 Eur – gegužės 24 d. pavedimu. Teismas kritiškai vertino atsakovės vadovo paaiškinimus, kad grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančio buhalterinio dokumento vasario 26 d. negavo dėl skubėjimo, o vėliau jį ieškovės vadovas atsisakė išduoti, nes jei šalys iš tiesų būtų sutarę grynųjų pinigų sumą rodyti apskaitoje, nuo jos turėtų būti skaičiuojamas 21 proc. PVM ir galutinė kaina būtų kitokia. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad tikrieji šalių ketinimai (susitarimas ir tikroji sandorio kaina buvo 28 150 Eur, tačiau deklaruojant tik 18 150 Eur (15 000 Eur ir PVM ) sumą, o likusią 10 000 Eur sumą sumokant grynaisiais pinigais. Taip pat teismas pažymėjo, kad tokia daikto kaina yra nurodyta daikto įvedimo į eksploataciją akte.

13.       Teismas įvertinęs įrodymus (pokalbių telefonu pokalbių įrašus, elektroninių laiškų turinį) sprendė, kad faktiškai iš karto po Medvežės perdavimo atsakovė pareiškė pretenzijas dėl jos kokybės ir dėl to atsisakė mokėti likusią kainos dalį, kol nebus išspręstas ginčas, todėl ieškovės argumentus, jog skolininkė nereagavo į raginimą sumokėti skolą, vertino kritiškai.

14.        Teismas pažymėjo, kad atsakovei gegužės mėnesio pradžioje (t. y. dar iki ieškovės gegužės 16 d. pradinio ieškinio byloje pateikimo) pasiūlius atlikti Medvežės defektavimą oficialaus atstovo UAB „Intrac“ servise, ieškovė tai uždraudė gegužės 10 d. raštu nurodydama, kad Medvežė priklauso ieškovei, nors nuosavybės teisė į įgyjamus daiktus pereina nuo jų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.49 straipsnio 1 dalis), o dėl nesumokėtos kainos dalies pardavėjas gali pareikšti reikalavimus pirkėjui CK 6.345 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl teismas tokį draudimą vertino kaip aktyvų trukdymą defektavimui. Teismas UAB „Intrac“ atstovo birželio 28 d. atliktos diagnostikos (defektavimo) akte ir rugpjūčio 1 d. rašte nurodytus nustatytus Medvežės trūkumus vertino akivaizdžiai esančiais. Teismas taip pat įvertino, kad su Medveže atsakovė kovo mėnesį atliko miško traukimo darbus – A. J. ištraukė 150 kub. m. medienos. Po to, nuo balandžio 20 d. iki gegužės 3 d. su ja dirbo M. B., tačiau pagal buhalterės 2022 m. lapkričio 29 d. pažymą jokių darbų neatliko.

15.       Teismas vertino, kad Medvežės techninė apžiūra nebegaliojo nuo 2021 m. lapkričio 15 d., o paskutiniai darbai su ja buvo atlikti 2021 m. gruodžio mėnesį. Jokio kito jos kokybę patvirtinančio dokumento nuo to laiko nėra. Nors konkrečias pretenzijas dėl daikto kokybės pirkėjas pateikė iš karto po nupirkimo jį išbandęs, tačiau su ja dirbo ir daikto apžiūrą  atliko tik birželio mėnesį, todėl Medvežės būklė nuo jos perdavimo apžiūros metu buvo pakitusi. Teismas padarė išvadą, kad daiktas buvo parduotas netinkamos kokybės, dėl ko pirkėjo reikalavimas pardavėjui atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti yra pagrįstas, tačiau pats atsakovės reikalavimo dydis nėra pagrįstas įrodymais, o nustatyti buvusius trūkumus daikto pardavimo metu ir kokios išlaidos reikalingos jų šalinimui nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad atsakovės reikalavimas dėl daugiau nei 12 000 Eur nuostolių yra aiškiai per didelis ir tikrųjų išlaidų sumos nustatyti negalima dėl abiejų šalių nesąžiningų ir nerūpestingų veiksmų, todėl teismas nuostolių sumą sumažino iki 10 000 Eur ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu šią sumą padalino pusiau, ir atsakovei iš ieškovės priteisė 5 000 Eur nuostolių atlyginimą.

16.       Teismas konstatavo, kad abiejų šalių ne tik procesinis, bet ir nuo pat sandorio sudarymo elgesys buvo nesąžiningas ir tai iš esmės lėmė visus jų ginčus, todėl teismas sprendė šalims nepriteisti jų atstovavimo išlaidų, o šalių sumokėto žyminio mokesčio sumas priteisė šalims, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Pijonas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-92471/2023 apeliacine tvarka apskųstas dalis: 1) Priteisti iš ieškovės UAB „Pijonas“ atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ 5 000 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (ieškinio byloje Nr. e2-4830-1037/2022 pateikimo) teisme – 2022 m. rugpjūčio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) Priteisti iš ieškovės UAB „Pijonas“ atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ 80,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priimti sprendimą netenkinti atsakovės IĮ „Vagonų valymas“ priešieškinio reikalavimų pilna apimtimi bei atsakovei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui nutarus tenkinti atsakovės IĮ „Vagonų valymas“ priešieškinio reikalavimą, teismo prašo atsakovės reikalavimo sumą mažinti dėl atsakovės prisidėjimo prie šių defektų atsiradimo bei ją dalinti lygiomis dalimis tarp atsakovės ir ieškovės pagal realiai patirtas Miškavežės remonto išlaidas bei ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Likusioje skundžiamo sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Sudarant Miškavežės pirkimo sandorį atsakovei buvo žinoma aplinkybė, kad miškavežė gamintojo garantijos neturi, ji yra senai pasibaigusi miškavežė virš dvidešimt metų yra eksploatuojamas sudėtingomis darbo sąlygomis miškuose ir yra natūraliai nusidėvėjusi. IĮ „Vagonų valymas“ kaip ir kiekvienam verslo subjektui yra keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, įgyvendinant savo teises ir pareigas, sudarant sandorius. Atsakovė prieš įsigydama Miškavežę nepageidavo patikrinti daikto, suprato, kokios techninės būklės ir kokio amžiaus techniką perka. Teisme patvirtino, kad nesidomėjo, ar Miškavežė turi galiojančią techninę apžiūrą. Be to, atsakovė teisme patvirtino, kad su tokia pat miškaveže dirbo keletą metų, o su skirtingomis miškavežėmis iš viso yra išdirbusi apie 12 metų, todėl atsakovė įsigijo ją tenkinančios būklės pirkinį.

17.2.                      Nesutinka su teismo vertinimu ir atsakovės nurodyta aplinkybe, kad atsakovė kreipėsi į „Intrac“ dėl defektavimo, bet ieškovė gegužės 10 d. raštu uždraudė tai daryti, t. y. trukdė rinkti įrodymus. Ieškovė 2023m. gegužės 10 d. raštu neuždraudė atlikti defektaciją, bet nurodė, kad draudžia be išankstinio įmonės sutikimo atlikti Miškavežės defektinę apžiūrą bei kitus veiksmus, kurie nėra suderinti su UAB „Pijonas“ direktoriumi. Toks raštas buvo būtinas, nes atsakovė nesuderinusi iš anksto su ieškove, faktiškai vieną dieną prieš defektavimą (2023 m. gegužės 9 d.) elektroniniu laišku skubiai kvietė ieškovę 2023 m. gegužės 11 d. atvykti į UAB ,,INTRAC Lietuva“ dalyvauti Miškavežės defektacijoje. Atsakovė, atvykus ieškovei į Vaiguvą, Kelmės r., nesudarė sąlygų apžiūrėti Miškavežės, kuri atsakovės teigimu, tuo metu jau tinkamai neveikė.

17.3.                      Teismui pateikti vaizdo įrašai patvirtina, jog 2022 m. vasario 24 d. E. G. Miškavežę apžiūrėjo pakankamai išsamiai, ją išbandė. Atsakovė užsiima komercine veikla toje srityje, todėl E. G. teiginiai, kad jį suklaidino dėl techninės būklės yra neteisingi ir nepagrįsti. ,,Intrac“ defektavimo akte nurodytų trūkumų asmuo, dirbęs su tokia technika, negalėjo nepastebėti. Aiškiai matomas strėlės suvirinimas, nulūžusi strėlė, laisvumas centriniam sujungime, nėra stabdžių, neveikia aušinimo radiatorius, elektros instaliacijos gedimai, neveikiantis kondicionierius, tepalo siurblys – jų neveikimo neįmanoma nepastebėti asmeniui, dirbusiam su tokia technika. Miškavežę atsakovė išsivežė pilnai už ją neatsiskaičiusi, todėl akivaizdu, kad ieškovė buvo garantuota gera parduotos technikos būkle, ir buvo garantuotas, jog pretenzijų nesulauks ir už ją bus apmokėta pagal išrašytą sąskaitą. Miškavežė buvo natūraliai nusidėvėjusi, tačiau tinkamos darbui būklės ir tą puikiai suprato atsakovė ją įsigydama.

17.4.                      Nors atsakovė teigia, kad Miškavežė turėjo defektų tik ją įsigijus, tačiau iš karto defektavimo neatliko, toliau naudojo Miškavežę, todėl neįmanoma nustatyti, kurie defektai galėjo būti sandorio sudarymo metu, o kurie atsirado vėliau eksploatuojant Miškavežę. Ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie Miškavežės būklės ženklaus pablogėjimo ir UAB ,,Intrac Lietuva“ nustatytų defektų ir nuostolių atsiradimo. Liudytojas M. G. paaiškino, kad Miškavežė pagal savo metus negali neturėti trūkumų, kad jam apžiūrint garaže Miškavežė buvo ne tokios (žymiai blogesnės) būklės, nei prieš perkant.

17.5.                      Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovė įsigijo veikiančią Miškavežę, nes turėjo darbo užsakymą su ja. Sąskaita už atliktus darbus išrašyta 2022 m. kovo 31 d. Aatsakovė nepagrįstai teigia, kad daugiau užsakymų neturėjo – atsakovės darbuotojas M. B. IĮ „Vagonų valymas“ dirbo 2022 m. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 3 d. Tuo metu jis viešoje Facebook grupėje „Miško brolija“ patalpino fotonuotraukas su medienos bei biokuro pakrauta priekaba ir klausė kitų facebook grupės narių, kiek kubų medienos/biokuro žaliavos, jų nuomone, čia sutalpinta į miškavežės priekabą. Iš patalpintų nuotraukų ir pokalbių matosi, kad Miškavežė tuo metu buvo naudojama ir pilnai veikė.

17.6.                      Atsakovė nurodė teorines 12 231,50 Eur defektų šalinimo išlaidas, todėl jomis negalima remtis. Santykinai realios Miškavežės remonto išlaidos yra nurodytos atsakovės
pateiktame priede „Remonto išlaidos“. Bendra mokėjimų suma pagal faktiškai patirtas išlaidas sudaro 5 592,92 Eur. Dalis šių išlaidų panaudotos ne gedimams šalinti, o einamajai Miškavežės techninei profilaktikai atlikti. IĮ „HSM Baltic“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir UAB „Fomisas“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. komerciniuose pasiūlymuose yra pateikti preliminarūs duomenys apie visų trūkumų, nustatytų 2022 m. birželio 28 d. šalinimo preliminarias išlaidas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Miškavežę naudojo nuosavame miške, patvirtina, kad faktiškai patirtų remontų išlaidų pakako Miškevežės techninei būklei atstatyti po atlikto jos defektavimo. UAB „Pijonas“ direktorius J. K. tinkamai supažindino pirkėją su techniniu Miškavežės būsena, jokių užslėptų defektų, dėl kurių nebūtų galima eksploatuoti Miškavežės, nebuvo, todėl jų nereikėjo aptarti.

17.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatydamas Medvežės kainą rėmėsi atsakovės padarytu pokalbio telefonu su ieškove vaizdo įrašu, kuris yra akivaizdžiai provokuojantis atsakyti ieškovę ištariant žodį ,,Taip“, gerai nesupratus ir neišgirdus atsakovės klausimo-teiginio esmės, nes atsakovė sako: „dešimt grynais padaviau ir dešimt pavedimą padariau“ atsakymas „taip“. ,,Taip“ atsakymas reiškia, jog ieškovė patvirtina atsakovės paskutinį išgirstą teiginį – „dešimt pavedimą padariau“, tai yra patvirtino, kad ieškovė iš atsakovės gavo 10 000 Eur pavedimą. Teismas nustatydamas sandorio kainą nesirėmė ir neaptarė dokumento, pagrindžiančio tikrąją sandorio kainą. IĮ „Vagonų valymas“ dokumentą patvirtinantį Miškavežės pajamavimą įmonės apskaitoje – direktoriaus E. G. 2022 m. vasario 25 d. patvirtintą Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą, kuris įrodo, jog sandorio kaina buvo 15 000,00 Eur be PVM. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sandorio suma 28 150 Eur ir, kad sandorio metu 10 000 Eur buvo sumokėta grynaisiais pinigais, vien remiantis telefoniniu pokalbiu, bet neįvertinęs Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją akto. Be to, atsakovė neįrodė, kad turėjo grynais 10 000 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės kasos pajamų orderis už Medvežės pirkimą nebuvo išrašytas, tai reiškia sandorio metu grynųjų pinigų operacijų nebuvo.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė IĮ „Vagonų valymas“ prašo netenkinti ieškovės UAB „Pijonas“ apeliacinio skundo reikalavimų bei tenkinti atsakovės IĮ „Vagonų valymas" apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Apeliantė prieštaraudama pati sau vienoje vietoje teigia, kad ieškovė su ja nesuderinus iš anksto, faktiškai vieną dieną prieš defektavimą (2023 m. grgužės 9 d.) elektroniniu laišku skubiai buvo kviečiama 2023 m. gegužės 11 d. atvykti į UAB,,INTRAC Lietuva“ dalyvauti Miškavežės defektacijoje, tačiau vos ne iškart nurodė kad pagal CK 6.328 straipsnio 1 dalį pirkėjas turi teisę į daikto patikrinimą ir ja galėjo naudotis ir be ieškovės sutikimo ar jos dalyvavimo patikrinime. Apeliantė niekada nei tokio sutikimo davė, bei nepasiūlė datas derinimui, atsižvelgiant į savo užimtumą.

18.2.                      Nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė su skirtingomis miškavežėmis iš viso yra išdirbusi apie 12 metų, nes atsakovė atstovas tokių aplinkybių nebuvo nurodęs. Atsakovė pasitikėjo pardavėja, kuri nuolatos patikindavo, kad parduodama Medvežė yra tvarkinga. Detalų ir išsamų Medvežės patikrinimą prieš perkant sutrukdė pati apeliantė –leido Medvežę patikrinti tik kieme, nesuteikiant jai apkrovos.

18.3.                       Apeliantė nepagrįstai suabsoliutina 2022 m. vasario 24 d. vaizdo įrašą, kuriame E. G. apžiūri Miškavežę, o liudytojo M. G. paaiškinimus yra cituoja iš konteksto – jis nurodė, kad buvo tik „pravesta vizualinė inspektacija“. Tačiau priešingai nei skunde nurodė apeliantė, liudytojas teigė, kad iš dalies su Miškaveže būtų „techniškai galima važiuoti“, tačiau tai keltų pavojų eismo saugumui. Esminis šio liudytojo paaiškinimas yra tai, kad vienintelis trūkumas, iš visų jo išvardintų ir 2022 m. birželio 28 d. rastų, kuriuos galėjo pamatyti atsakovė apžiūros metu, buvo tik laisvumai, klibėjimai, o kitų trūkumų atsakovė pirkdama Medvežę objektyviai galėjo nepastebėti.

18.4.                      Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovė įsigijo veikiančią Miškavežę, nes turėjo darbo užsakymą su ja. Sąskaita už atliktus darbus išrašyta 2022 m. kovo 31 d. nepatvirtina apeliantės nurodytų aplinkybių, kad atsakovė įsigijo veikiančią Medvežę. Atsakovė pasiėmusi Miškavežę bandė naudoti, tačiau ji dėl eilės gedimų negalėjo dirbti pagal paskirtį. Medevežę su esamais defektais buvo galima naudoti tik priekabos funkcijai atlikti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. G., nurodęs, kad jo 2022 m. birželio 28 d. nustatyti defektai galėjo egzistuoti ir Medvežės pardavimo metu, ir kad tokios būklės ji iš dalies galėjo dirbti, tačiau netinkamai, nepilnai, nes manipuliatorius dirbo, tačiau pagal tikslinę technikos paskirtį – nuolatiniam medžiagų savikrovimui ir pergabenimui – negalėjo būti naudojama dėl jos apgailėtinos būklės vykdant darbus. Tai paaiškėjo tik Medvežei suteikiant apkrovą.

18.5.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pateikė tik teorines defektų šalinimo išlaidas, o bendra mokėjimų suma pagal faktiškai patirtas išlaidas sudaro 5 592,92 Eur. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių priešingų įrodymų, kad Medvežę sutvarkyti ir padaryti jai tinkamą naudoti pagal paskirtį, kainuotų pigiau. Apeliantė nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų tiek dėl patirtų sąnaudų remontui, tiek ir dėl būsimų sąnaudų dėl būsimo remonto.

18.6.                      Spręsdamas dėl Medvežės kainos, teismas, priešingai nei skunde teigia apeliantė, vertino 2022 m. vasario 25 d. atsakovės direktoriaus patvirtintą Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą. UAB „Pijonas“ direktorius J. K. viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė aiškaus atsakymo į klausimą, tai kiek ir kokiu būdu iš viso jis gavo pinigų iš atsakovės. UAB „Pijonas“ direktorius J. K., savo Facebook paskyroje 2022 m. vasario 24 d. paklaustas kokia yra miškavežės kaina atsakė „25,5“, tačiau teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, ką reiškia šis jo nurodytas skaičius.

18.7.                      Atsakovė šiais įrodymais – vaizdo įrašu, kuriame UAB „Pijonas“ direktorius J. K. patvirtina gavęs 10 000 Eur pavedimu ir 10 000 Eur grynais ir kad mokėtinas likutis yra 8 150 Eur; liudytojo M. G. paaiškinimais, kad tokios miškavežės kaina galėtų būti nuo 20 iki 40 tūkst. Eur; beprocentinės paskolos sutartimis; 2022 m. balandžio 28 d. elektroniniais laiškais atsakovės atstovas E. G. nurodė „grąžinkite sumokėtus 20 000 eurų ir pasiimkite traktorių“, apeliantė, neneigdama sumokėtos sumos, atrašė „žinome, kad medvežė dirba ir kas ją vairuoja“ – patvirtinama, kad tikroji sandorio (Miškavežės) kaina buvo 28 150 Eur.

19.       Apeliaciniu skundu atsakovė IĮ „Vagonų valymas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-92-471/2023 pakeisti ir ieškovės 2022 m. gegužės 30 d. patikslintą ieškinį atmesti, atsakovės 2022 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimą tenkinti dalinai ir priteisti iš ieškovės UAB „Pijonas“ atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ 10 000 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (ieškinio byloje Nr. e2-4830-1037/2022 pateikimo) teisme – 2022 m. rugpjūčio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                       Neginčija teismo nustatytų nuostolių dydžio, tačiau nesutinka su jų paskirstymu tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas atsakomybės padalinimą lygiai per pusę motyvavo lakoniškai. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. e2A-707-267/2020 analogiškai vertindamas šios bylos šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų pažeidimą.

19.2.                      Teismas konstatavo, kad apeliantė apie jai parduotos ir perduotos technikos pastebėtus trūkumus informavo ieškovę nedelsiant, faktiškai iš karto po Medvežės perdavimo, siūlė įvairius ginčo sprendimo būdus, kurie visi ieškovės buvo atmesti. Tačiau apeliantės nebendradarbiavimą ir, iš esmės, vienintelį neteisėtą veiksmą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad konkrečių daikto trūkumų nustatymas ir fiksavimas atliekant kvalifikuotą apžiūrą nebuvo sprendžiamas ilgą laiką iki birželio 28 d. dėl abiejų šalių netinkamų veiksmų. Tačiau tokia išvada prieštarauja kitiems teismo nustatytiems faktams. Teismas sprendime pažymėjo, kad vieno iš įrašytų telefoninių pokalbių metu apeliantė aktyviai kvietė ieškovę atvykti apžiūrėti Medvežę, tačiau pati ieškovė nedėjo realių pastangų apžiūrėti Medvežę.

19.3.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad tariamas apeliantės uždraudimas ieškovei 2022 m. kovo mėn. apžiūrėti Medvežę galėtų būti priežastiniame ryšyje (kaltais apeliantės veiksmais), kai pati ieškovė vėliau, 2022 m. gegužę net uždraudė Medvežę defektuoti UAB „Intrac“ melagingai teigdama, kad ji priklauso ieškovei. Apeliantės atstovas neneigė prievolės atsiskaityti pagal sutartį už įsigytą Medvežę, tačiau nurodė, jog jis tai padarys tik tada, jeigu: „atvažiuojat, sutvarkot, sumoku... nekišiu nagų, kol nesusitarsim... daugiau nepasiryžęs mokėti“.

19.4.                      Apeliantė įsigijusi Medvežę negalėjo jos tinkamai ir pagal paskirtį naudoti, todėl ieškovė elgėsi nesąžiningai bandydama išsireikalauti lėšas inicijuojant ieškinį teisme, dėl kurio ieškovei pačiai kyla atsakomybė dėl tinkamo priešpriešinių sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Apeliantei, kuri siūlė įvairius sprendimo būdus ieškovei (grąžinti Medvežę jei būtų grąžinti pinigai, sumokėti likusią sumą jei būtų pašalinti defektai, galų gale, bent savo srities profesionalo UAB „Intrac“ pagalba nustatyti ir konstatuoti defektus, ko ieškovė neleido), neigiamos pasekmės kilti neturėtų. Apeliantė tinkamai, protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų sustabdė savo prievolės (8 150 Eur likučio pagal sutartį sumokėjimą) iki kol ieškovės įvykdys priešpriešinę prievolę – atlygins apeliantei transporto priemonės remonto išlaidas.

19.5.                      Medvežės defektai paaiškėjo iš karto po sandorio sudarymo (medvežės perdavimo), todėl jie jau egzistavo sandorio sudarymo ir jo perdavimo apeliantei metu. Apeliantė apie pastebėtus defektus ieškovę informavo nedelsiant ir sustabdė savo likusios prievolės 8 150 (iš 28 150) Eur apimtyje vykdymą, tačiau, ieškovė uždraudė apeliantei nustatinėti bet kokius defektus, nedalyvavo jų nustatyme ir kitaip trukdė realizuoti apeliantei jos, kaip ginčo medvežės savininkės, teises.

19.6.                      Apeliantė apie savigynos naudojimą pateikė argumentus procesiniuose dokumentuose, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, ir padarė neteisingas teisines išvadas dėl šalių kaltės dėl apeliantei padarytų nuostolių laipsnio, todėl šioje dalyje aptartų argumentų pagrindu teismo procesinis sprendimas keistinas priteisiant visą nustatytą 10 000 Eur nuostolių sumą apeliantei iš ieškovės.

19.7.                      Ieškovė į teismą 2022 m. gegužės 16 d. kreipėsi prašydama priteisti 8 150 Eur skolą pagal 2022 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, teigdama, kad pagal ją atsakovė sumokėjo tik 10 000 Eur, kai faktiškai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė buvo faktiškai ieškovei 2022 m. vasario 26 d. sumokėjusi 20 000 Eur. Apeliantė nebuvo skolinga ieškovei jos ieškinio pateikimo metu pagal pačios ieškovės nurodytą ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 40 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidomis buvo visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, pagal nustatytas faktines aplinkybes, turėjo, pripažinęs ieškovės veiksmus nesąžiningais, pasinaudoti diskrecijos teisę nuspręsti neginti ieškovės, todėl ir šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas turi būti pakeistas.

19.8.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Apeliantė siekė nustatyti Medvežės defektus, o ieškovė tam aktyviai trukdė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantei atlyginimo. Būtent nesąžiningas ieškovės procesinis elgesys yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau priteisiant apeliantės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nepaisant to, kad apeliantės reikalavimai byloje faktiškai buvo tenkinti 82 procentais.

20.       Atsiliepimu į atsakovės IĮ „Vagonų valymas“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Pijonas“ prašo netenkinti atsakovės IĮ „Vagonų valymas“ apeliacinio skundo reikalavimų bei tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Jeigu teismas nutartų tenkinti atsakovės prašymą dėl padarytos žalos, tai jį reikia vertinti tik pagal faktines remonto išlaidas, o ne pagal einamąja techninę profilaktiką ar diagnostikos išlaidas. Vertinant žalos dydžio ir atsiradimo klausimą būtina konstatuoti tai, jog atsakovė nors teigia, kad Miškavežė buvo netinkama darbui, tačiau priėmė užsakymą darbui ir su ja dirbo. Esant rimtiems įsigytos technikos defektams rūpestingas asmuo įsigytos miškavežės nenaudotų, darbų užsakymų nepriimtų, o užfiksuotų po įsigijimo, jo manymu, esančius defektus arba atliktų faktiškai reikalingus remonto darbus, bei pateiktų atliktų remonto darbų sąrašą bei sąskaitas už juos.

20.2.                      Nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo teiginiais, jog jie tinkamai fiksavo galimų defektų buvimą įsigytoje Miškavežėje. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovė trukdė ieškovei apžiūrėti Miškavežę, jam atvykus į sutartą vietą (Vaiguvos k., Kelmės r.) atsisakė Miškavežę parodyti, taigi pati atsakovė trukdė laiku įvertinti Miškavežės būklę iš karto po jos įsigijimo. Ieškovė nepagrįstai kaltinama gegužės mėnesį uždraudusi atlikti defektavimą UAB ,,Intrac“ atstovams. Toks defektavimas turėjo būti atliktas iš karto, kai, atsakovės manymu, ji pastebėjo defektus, antra – ieškovė nurodė, kad draudžia be išankstinio įmonės sutikimo atlikti Miškavežės defektinę apžiūrą bei kitus veiksmus, kurie nėra suderinti su UAB „Pijonas“ direktoriumi. Tai reiškia, kad suderinus su ieškove, Miškavežės defektavimą buvo galima atlikti.

20.3.                      Atsakovė netinkamai derino defektavimo atlikimą, 2022 m. gegužės 9 d. vakare kviesdama atvykti į defektaciją, kuri vyks 2022 m. gegužės 11 d., Vilniaus r., tai yra maždaug už 300 km nuo ieškovės vadovo gyvenamosios. Dėl šios priežasties atsakovės prašė suderinti su ieškove defektaciją protingu terminu (iš anksto). Atsakovė disponavo Medveže, todėl jos defektaciją pilnai galėjo atlikti ieškovei nedalyvaujant. 

20.4.                      Ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, nurodyta už Miškavežę mokama suma 18 150,00 Eur. Sąskaitoje nebuvo numatytas mokėjimo atidėjimas. Parduota prekė (Miškavežė) atiduota atsakovei nesumokėjus pilnos sumos ne dėl mokėjimo atidėjimo, o dėl atsakovės patikinimo, kad likusi sumos dalis bus nedelsiant sumokėta. Atsakovė pažeidė žodinį susitarimą nedelsiant pravesti likusią mokėtiną sumą už įsigytą prekę (Miškavežę), bei pažeidė Mokėjimo įstatymo nuostatas dėl atskaitymo terminų pagal komercinius mokėjimus.

20.5.                      Nesutinka su skundo argumentu, jog už Miškavežę atsakovė sumokėjo ieškovei 28 150 Eur sumą. Byloje yra rašytinis dokumentas – 2022 m. vasario 25 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta vienintelė ir tikra suma už parduodamą Miškavežę – 18 150 Eur.

20.6.                      Nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė priėmė sąskaitą faktūrą su 18 150 Eur suma, apmokėjo 10 000 Eur sumą bei liko ieškovei skolingas 8 150 Eur. Sąskaitoje nurodytos informacijos atsakovė neginčijo. Pagal sąskaitoje nurodytą informaciją atsakovas surašė Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą, tuo būdu įsigytą Medvežę įtraukdama į įmonės balansą bei nurodydama jos balansinę vertę 18 150 Eur. Sandorio suma buvo 18 150 Eur, todėl ieškovė pagrįstai teisme reikalavo sumokėti likusią 8 150 Eur sumą už atsakovei parduotą ir perduotą Medvežę. Atsakovė IĮ „Vagonų valymas“ delsė atsiskaityti už Miškavežę net tris mėnesius ir tik teismo keliu gavusi iš ieškovės raginimus sumokėti skolą, pradėjo reikšti ieškovei UAB „Pijonas“ pretenzijas dėl perduoto miškovežio trūkumų ir toliau vengė mokėti skolą. Atsakovė Medvežės defektų nepagrindė objektyvia informacija jos pardavimo metu arba iš karto po jos pardavimo ir perdavimo atsakovei.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliaciniai skundai netenkintini

 

21.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

        Faktinės bylos aplinkybės

 

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad medvežė „Timberjack 810B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2000 m. gamybos, Lietuvoje registruota 2016 m. lapkričio 17 d., kurią pagal 2022 m. vasario 1 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Pijonas“ už 15 000 Eur įsigijo iš pardavėjo J. K.. Ieškovė UAB „Pijonas“ pagal 2020 m. spalio 19 d. panaudos sutartį sudarytą su J. K., naudojosi Medveže iki jos įsigijimo savo nuosavybėn. 

23.       2022 m. vasario 25 d. ieškovė UAB „Pijonas“ pardavė atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ Medvežę ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta suma už parduodamą Miškavežę – 15 000 Eur be PVM ir 3 150 Eur (21 proc.) PVM, bendra suma 18 150 Eur. IĮ „Vagonų valymas“ 2022 m. vasario 25 d. Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją akte nurodyta, kad Medvežės įsigijimo vertė – 15 000 Eur. Iš 2022 m. vasario 26 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. Swedbank, AB sąskaitų išrašų ir operacijų duomenų nustatyta, kad atsakovė IĮ „Vagonų valymas“ 2022 m. vasario 26 d. pervedė ieškovei už Medvežę 10 000 Eur ir 2022 m. gegužės 24 d. pervedė – 8 151 Eur. 

24.       Beprocentinės paskolos sutartyse nurodoma, kad 2022 m. vasario 25 d. atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ P. G. paskolino 4 000 Eur, K. G. – 2 800 Eur ir E. G. – 2 200 Eur. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad IĮ „Vagonų valymas“ P. G. 2022 m. vasario 26 d. pervedė 1 200 Eur. Kasos knygos išraše nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nurodyta, kad per šį laikotarpį su grynaisiais pinigais vykdytos tik keturios operacijos: 2022 m. vasario 25 d. gautos aukščiau nurodytos sumos iš asmenų, kurios tą pačią dieną išmokėtos E. G.. Analogiški yra kasos pajamų (Nr. 012-014 ) ir išlaidų (Nr. 019 ) orderių duomenys.

25.       Ieškovės pateiktose 2022 m. gegužės 2 d. fotonuotraukose užfiksuota Medvežė su medžių prikrauta priekaba. Iš Darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad M. B. IĮ „Vagonų valymas“ dirbo nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki gegužės 3 d. M. B. 2022 m. gegužės 3 d. prašyme atleisti iš operatoriaus pareigų nurodė, kad negali atlikti pareigų dėl „Timberjack...“ labai blogos būklės, dirbant atsiranda nevaldomi mazgai.

26.       Iš  2022 m. gegužės 10 d. ieškovės atstovo rašto nustatyta, kad ieškovė nurodė, jog draudžia UAB „Intrac“ be išankstinio jos sutikimo atlikti Miškavežės defektinę apžiūrą ir kitus veiksmus, nesuderintus su jos vadovu. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. raštu pakvietė ieškovės atstovus 2021 m. gegužės 11 d. dalyvauti defektavime. UAB „Intrac“ mechanikas M. G. 2022 m. birželio 28–29 d. atliko Medvežės diagnostiką ir nustatė Medvežės trūkumus, kuriuos nurodė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. serviso meistro rašte dėl Medvežės pažeidimų.

27.       Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2022 m. spalio 25 d. pažyma patvirtina, kad Medvežės paskutinė techninė apžiūra galiojo iki 2021 m. lapkričio 15 d.

 

Dėl Medvežės kainos

 

28.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta Medvežės pardavimo kaina – 28 150 Eur. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė kainą, remdamasis atsakovės padarytu pokalbio telefonu su ieškove vaizdo įrašu ir padarė išvadą, kad sandorio metu 10 000 Eur buvo sumokėta grynaisiais pinigais, tačiau nesirėmė dokumentu, pagrindžiančiu tikrąją sandorio kainą – IĮ „Vagonų valymas“ direktoriaus E. G. 2022 m. vasario 25 d. patvirtintu Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktu, kuris įrodo, jog sandorio kaina buvo 15 000,00 Eur be PVM. Atsakovė kasos pajamų orderio už Medvežės pirkimą nėra išrašiusi, tai reiškia sandorio metu grynųjų pinigų operacijų nebuvo.

29.       Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

30.       Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, remiasi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis).

32.       Nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Medvežės pardavimo kainos, kaip įrodymu rėmėsi E. G. telefono pokalbio su J. K. vaizdo įrašu, o beprocentines sutartis atsakovės sutartis sudarytas su P. G., K. G. ir E. G. vertino, kaip nepatvirtinančios fakto, jog atsiskaitymo už Medvežę dieną, atsakovė galėjo grynais turėti 10 000 Eur grynais. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar atsakovė galėjo atsikaitymo už Medvežę dieną – 2022 m. vasario 25 d. – turėti 10 000 Eur grynais, tikslinga atsakovės sudarytas beprocentines sutartis vertinti kartu su kitais byloje esančias įrodymais bei minėtu telefono vaizdo įrašu. 

33.       Atsakovė 2022 m. vasario 25 d. sudarytomis beprocentinėmis paskolos sutartimis iš P. G. pasiskolino 4 000 Eur, K. G. – 2 800 Eur ir E. G. – 2 200 Eur, t. y. iš viso 9 000 Eur. Iš IĮ „Vagonų valymas“ sąskaitos banke „Swedbank“, AB 2022 m. vasario 1 d. – 2022 m. vasario 28 d. išrašo nustatyta, kad atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ P. G. 2022 m. vasario 26 d. pervedė 1 200 Eur.

34.       Kasos knygos išraše nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. vasario 25 d. kasos orderiuose nurodyta, kad per šį laikotarpį grynaisiais pinigais vykdytos keturios operacijos: 2022 m. vasario 25 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) gauta iš K. G. 2 800 Eur, pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iš P. G. – 2 800 Eur, pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iš E. G. – 2 800 Eur, iš viso grynais gauta – 7 800 Eur. Tą pačią dieną pagal išrašyta kasos išlaidų orderį atsakovės atstovui E. G. išmokėta grynais – 7 800 Eur.

35.       Atsakovės atstoto į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuotame E. G. pokalbyje su J. K. (vaizdo įrašo failas received_3122104284714273.mov) E. G. klausia  „kiek aš jums, dešimt grynais padaviau ir dešimt pavedimą padariau“, J. K. atsako „taip“. E. G. klausia „tai kiek ten likę yra“. J. K. sako „juk sąskaitą tai turi... 8 150“.

36.       2022 m. balandžio 28 d. elektroniniame laiške adresuotame UAB „Pijonas“ E. G. nurodė „grąžinkite sumokėtus 20 000 eurų ir pasiimkite traktorių“, UAB „Pijonas“ rašė „žinome, kad medvežė dirba ir kas ją vairuoja“. Iš 2022 m. gegužės 23 d. elektroninio laiško nustatyta, kad atsakovės atstovas E. G. prašė ieškovės, kad pateiktų UAB „Pijonas“ kasos pajamų orderį, kuriame būtų apskaityti atsakovės už įsigytą Medvežę sumokėta 10 000 Eur grynųjų pinigų suma. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakydama į atsakovės elektroninius laiškus ar raštus, būtų neigusi atsakovės nurodytą aplinkybę dėl sumokėtų 10 000 Eur sumos grynais, nurodžiusi, jog nėra pagrindo pateikti dokumentų apie gautą iš atsakovės grynų pinigų sumą už parduotą Medvežę.

37.       Dėl ieškovės argumentų, jog tikroji Medvežės kaina yra 15 000 Eur, įrodo IĮ „Vagonų valymas“ direktoriaus E. G. 2022 m. vasario 25 d. patvirtintas Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktas, kuriame nurodyta 15 000,00 Eur be PVM suma, teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje šalių atstovų paaiškinimus, aptartą šalių atstovų pokalbį telefonu, minėtus susirašinėjimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nei Medvežės pirkimo-pardavimo sandorį įrodantis dokumentas PVM sąskaita faktūra, nei Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktas neatspindi tikrosios sandorio šalių valios dėl daikto kainos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tikrieji šalių ketinimai dėl sandorio kainos buvo 28 150 Eur, tačiau deklaruojant tik 18 150 Eur (15 000 Eur ir PVM) sumą, likusią 10 000 Eur sumą sumokant grynaisiais pinigais (CK 6.193 straipsnis). Ieškovės pateikti įrodymai, kad 2020 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sandoriu J. K., kuris yra ieškovės vadovas, Medvežę įsigijo už 15 000 Eur, ir pastarasis 2022 m. vasario 1 d. pardavė Medvežę ieškovei už tapačią kainą, neįrodo šalių tikrųjų ketinimų dėl Medvežės kainos sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, kadangi daikto kaina yra nustatoma konkretaus sandorio šalių valia, o ne pagal ankstesnius Medvežės pirkimo-pardavimo sandorius. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus nurodytus apeliaciniame skunde dėl tikrosios šalių sutartos Medvežės kainos.

 

Dėl Medvežės defektų nustatymo ir defektų šalinimo išlaidų 

 

38.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pardavė atsakovei Medvežę su užslėptais defektais, kadangi atsakovės atstovas prieš įsigydamas Medvežę ją apžiūrėjo bei išbadė ir Medvežės tenkino pirkėjo interesus. Atsakovė skunde teigia, kad Medvežės defektai paaiškėjo iš karto po Medvežės perdavimo pradėjus su ja dirbti.

39.       Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

40.       Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 16 punktas).

41.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

42.       Iš byloje esančios ieškovės kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateiktos vaizdo medžiagos nustatyta, kad atsakovės atstovas kartu su kitu asmeniu 2022 m. vasario 24 d. ir 26 d. atvykę pas ieškovę apžiūrėjo ir išbadė Medvežę aikštelėje, pabandė su Medveže pakelti daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės atstovui prieš įsigyjant (priimant) apžiūrint, išbandžius Medvežę, jos techninė būklė tenkino, nors Medvežės paskutinė techninė apžiūra galiojo iki 2021 m. lapkričio 15 d. ir sandorio metu nebegaliojo.

43.       Sutiktina su ieškove, kad atsakovė įsigijusi Medvežę iš karto nesikreipė į ieškovę oficialiu raštu dėl paaiškėjusi defektų, kurių atsakovės atstovas nepastebėjo sandorio sudarymo metu, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės vadovas pokalbių telefonu metu, elektroniniais laiškais, siųstais ieškovei 2022 m. balandžio-gegužės reiškė pretenzijas paaiškėjus Medvežės defektams.

44.       Kad atsakovė įsigijusi Medvežę su ja dirbo kovo mėnesį patvirtina IĮ „Vagonų valymas“ ir užsakovo A. J. užsakymas Nr. 1 prie 2022 m. kovo 1 d. sudarytos paslaugų sutarties bei IĮ „Vagonų valymas“ 2022 m. kovo 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui A. J. ir ištraukė 150 kub. m medienos. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad M. B. IĮ „Vagonų valymas“ dirbo 2022 m. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 3 d., o 2022 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą atleisti iš operatoriaus pareigų, kadangi negali atlikti pareigų dėl „Timberjack...“ labai blogos būklės, dirbant atsiranda nevaldomi mazgai. Ieškovė pateikė įrodymus – 2022 m. gegužės 2 d. daryta nuotraukas, kuriose užfiksuota dirbanti prie miškelio Medvežė su medžių prikrauta priekaba. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės darbuotojo prašymas atleisti jį iš pareigų dėl to, kad negali tinkamai dirbti su Medveže iš karto po to, kai ieškovė užfiksavo dirbančią techniką, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, šį atsakovės darbuotojo prašymą vertina kritiškai, sprendžiant dėl Medvežės defektų ir vertina, kad atsakovė su Medveže dirbo iki gegužės mėnesio, nors galimai Medvežė dėl defektų neveikė tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertimu, tai, kad atsakovė su Medveže dirbo iki gegužės mėnesio ir tik birželio mėnesį atliko jos defektinę apžiūrą, neabejotinai defektinės apžiūros metu Medvežės techninė būklė buvo pakitusi lyginant, kokia ji buvo įsigyjant atsakovei.

45.       Iš pirmosios instancijos teisme duotų liudytojo M. G. paaiškinimų, kuris atliko Medvežės defektų nustatymą nustatyta, kad 2022 m. birželio 28 d.–29 d. UAB Intrac Lietuva atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. serviso meistro rašte užfiksuotų defektų atsiradimo laiką ir priežastis nustatyti negalima. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys nepateikė jokių duomenų įrodančių Medvežės defektacijos metų nustatytų trūkumų atsiradimą.

46.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jai, kaip pirkėjai, kaip ir ieškovei kaip pardavėjai, tenka atsakomybė dėl nustatytų Medvežės defektų, kadangi ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. raštu uždraudė INTRAC Lietuva, UAB atlikti Medvežės defektinę apžiūrą, todėl atsakovė negalėjo iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu, įvertinti defektų. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad ji neuždraudė atlikti Medvežės defektinę apžiūrą, tačiau siekė, kad apžiūros laikas būtų derinamas su ieškovės atstovu, kad jis galėtų dalyvauti Medvežės apžiūroje.

47.       Iš 2022 m. gegužės 10 d. ieškovės atstovo rašto Dėl draudimo atlikti Medvežės defektavimo apžiūrą nustatyta, kad ieškovė atsakydama į ieškovės 2022 m. gegužės 9 d. gautą laišką dėl 2022 m. gegužės 11 d. planuojamos atlikti Medvežės defektinės apžiūros, nurodė, jog UAB „Pijonas“ būdama Medvežės savininke ir teisėta valdytoja draudžia be išankstinio įmonės sutikimo atlikti Medvežės defektinę apžiūrą bei kitus veiksmus, kurie nėra suderinti su UAB „Pijonas“ direktoriumi. Iš atsakovės 2022 m. gegužės 10 d. atsakymo į minėtą ieškovės rašto matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovės draudimu ir dar kartą pakvietė ieškovės atstovus dalyvauti 2022 m. gegužės 11 d. vykstančiame defektavime.  

48.       Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės nuosavybės teisės įgijimo momento. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties objektą.

49.       CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, pvz., liudytojų parodymais ir pan. (CK 1.75 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010). Perleidus nuosavybę pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). 

50.       Atsižvelgiant į šios nutarties 48–49 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė net ieškovei nurodžius su ja derinti Medvežės defektų apžiūros laiką, atsakovė 2022 m. vasario 27 d. perėmusi iš ieškovės Medvežę pagal pirkimo-pardavimo sandorį, buvo įgijusi nuosavybės teisę į Medvežę, todėl nuo technikos perėmimo (įsigijimo) turėjo teisę įgyvendinti savininko teises ir atlikti defektų nustatymą, nelaukiant ieškovės sutikimo šio veiksmo atlikimui ir iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu dėl skolos priteisimo. 

51.       Ieškovės 2022 m. gegužės 10 d. rašte Dėl draudimo atlikti Medvežės defektavimo apžiūrą nurodyta aplinkybė, kad ieškovė rašto surašymo dieną yra Medvežės savininke yra klaidinanti, o rašte akivaizdžiai nurodytas draudimas be išankstinio sutikimo atlikti Medvežės defektinę prieštarauja CK nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė buvo atstovaujama advokato, todėl jai turėjo būti žinomos CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog   nuosavybės teisė į įgyjamus daiktus pereina nuo jų perdavimo momento, o dėl nesumokėtos kainos dalies pardavėjas gali pareikšti reikalavimus pirkėjui CK 6.345 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrįstai minėtą ieškovės raštą įvertino kaip aktyvų trukdymą atlikti Medvežės defektinę apžiūrą.

52.       Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad: 1 ) ieškovė (pardavėja) nepateikė įrodymų, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą; 2) atsakovė (pirkėja) pretenzijas dėl konkrečių daikto trūkumų pardavėjui pareiškė iš karto po daikto įsigijimo; 3) abi šalys elgėsi netinkamai ir daugiau nei keturis mėnesius (iki 2022 m. birželio 28 d.) neatliko padedant kvalifikuotiems specialistams Medvežės apžiūros; 4) defektavimo metu nustatyti akivaizdūs Medvežės kokybės trūkumai, neleidžiantys jos naudoti pagal paskirtį; 5) dalis šių trūkumų atsirado po daikto pardavimo (perdavimo) atsakovei; 6) Medvežės trūkumų galimai buvusių jo pardavimo atsakovei metu, nustatyti negalima; 7) kokie trūkumai atsirado Medvežę įsigijus ir pradėjus naudoti atsakovei, ir dėl kokių priežasčių nustatyti taip pat negalima. Atsižvelgiant į šia išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino nustatytų Medvežės defektų, tačiau atsižvelgęs, kad vis tik ieškovė pardavė Medvežę ieškovei su defektais, sprendė, kad atsakovė (pirkėja) pagrįstai reikalauja iš ieškovės (pardavėjos) atlyginti išlaidas daikto trūkumų šalinimui bei teisingai įvertino, kad atsakovės reikalavimas atlygintinų nuostolių dydis nėra pagrįstas įrodymais, o jį nustatyti (t. y. kokie daikto trūkumai buvo pardavimo metu ir kokios išlaidos reikalingos jų šalinimui) nėra galimybių dėl pačių sandorių šalių nerūpestingumo.

53.       Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovės patirtų nuostolių sumos – 10 000 Eur, ieškovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, kadangi atsakovės nurodytos 12 231,50 Eur defektų šalinimo išlaidos yra teorinės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinos nuostolių sumos, vertino, kad atsakovės reikalavimas dėl daugiau nei 12 000 Eur nuostolių sumos yra aiškiai per didelis ir tikrųjų išlaidų sumos nustatyti negalima dėl abiejų šalių nesąžiningų ir nerūpestingų veiksmų, sumažino iki 10 000 Eur sumos.

54.       Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

55.       Iš atsakovės pateiktų darbų atlikimo aktų ir sąskaitų faktūrų bei mokėjimo dokumentų nustatyta, kad IĮ ,,HSM Baltic“ Medvežės remonto darbų vertė siekia 2 560,74 Eur, UAB ,,Eva King“ – 50,00 Eur, UAB „Guolmeda“ – 52,01 Eur, UAB „Hidrateka“ – 70,00 Eur, UAB ,,Intrac Lietuva“ – 972,97 Eur, AB „Lytagra“ – 598,91 Eur, UAB „Dagas“ – 51,00 Eur, UAB „Narvija“ – 227,00 Eur, UAB Hansa Flex hidraulika“ – 1 270,21 Eur, t. y iš viso 5 852,84 Eur sumą. Nors ieškovė skunde nurodė, kad dalis šių išlaidų nėra susijusios su gedimų nustatytų atliekant defektaciją šalinimu, o einamajai Miškavežės techninei profilaktikai atlikti, tačiau į bylą jokių pagrįstų įrodymų savo argumentui pagrįsti nepateikė, todėl teisėjų kolegija, juos laiko nepagrįstais.

56.       Ieškovė kitas būsimas išlaidas susijusias sulikusias Medvežės defektų pašalinimais, kurie nustatyti atlikus defektaciją įrodinėjo pateiktais komerciniais pasiūlymais, nors ieškovė nesutinka su pasiūlymuose nurodytomis darbų ir detalių kainomis, tačiau į bylą nepateikė jokių kitokių įrodymų susijusių su defektų pašalinimui reikiamų atliktinų darbų bei reikalingų detalių kaina, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės nuostoliai susiję su Medvežės gedimų šalinimu nustatytu defektikacijos metu siekia 10 000 Eur, o ieškovė neįrodė, jog atsakovės nuostoliai yra mažesni.

57.       Ieškovė ir atsakovė apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo ir tik po keturių mėnesių atsakovė būdama įsigytos Medvežės savininkė kreipėsi į kvalifikuotą specialistą dėl defektų nustatymo, bei su nuostolių sumos padalinu šalims po lygiai.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dėl abiejų šalių netinkamo elgesio (dėl to, kad ieškovė nepagrįstai draudė atsakovei atlikti Medvežės defektaciją, o atsakovė, būdama įsigyto daikto savininkė, nepagrįstai delsė pateikt Medvežę defektų nustatymui kvalifikuotam specialistui ) defektacijos metu, nebuvo galimybės nustatyti defektų atsiradimo momento, pagrįstai sprendė, kad šalys lygiomis dalimis turi prisiimti visas iš tokių veiksmų kylančias pasekmes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) nustatytų nuostolių sumą padalino abiem šalims per pusę, t. y. po 5 000 Eur.

59.       Nors atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji pažeidė sutartiniuose santykiuose įtvirtintus šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, ir teisėjų kolegija sutinka su šiais atsakovės argumentais, bei tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-707-267/2020, tačiau nustačius, kad ir dėl abiejų šalių netinkamo veikimo defektacijos metu nebuvo galima nustatyti Medvežės defektų atsiradimo momento, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šalių abipusės atsakomybės dėl susidariusių nuostolių.

 

Dėl ikiteisminių skolos išieškojimų išlaidų ir procesinių palūkanų

 

60.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos ieškovei priteisė 40 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas ir procesines palūkanas, kadangi ji nebuvo skolinga ieškovei jos ieškinio pateikimo metu, be to pasinaudojusi savigynos būdu – sulaikymo teise, pagrįstai sulaikė 8 150 Eur sumos sumokėjimą ieškovei.

61.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.

62.       Šis straipsnis nustato tik kreditoriaus, įgijusio teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką, inter alia, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant maksimalią neįrodinėtiną 40 Eur sumą, susijusią su galimu išieškojimu dėl pavėluoto mokėjimo.

63.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė įsigijusi iš ieškovės Medvežę, pilnai su ieškove atsiskaitė 2022 m. gegužės 24 d., nepagrįstai delsė atlikti Medvežės defektų nustatymą, todėl įsigijusi iš ieškovės Medvežę, iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu, nepagrįstai vengė sumokėti likusią 8 150 Eur sumą už įsigytą daiktą. Todėl, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės ikiteismines išieškojimo išlaidas – 40 Eur.

64.       Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).

65.       Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 8 150 Eur skolą už įsigytą Medvežę ieškovei sumokėjo tik 2022 m. gegužės 24 d., o ieškovės pradinis ieškinys teisme priimtas 2022 m. gegužės 17 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki skolos sumokėjimo dienos.

 

Dėl sulaikymo teisės    

 

66.       Atsakovė teigia, kad ji pasinaudojo savigynos būdu – sulaikymo teise, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės patikslintus ieškinio reikalavimus.

67.       Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais.[102] Spręsdamas dėl pirkėjo pasirinktino gynybos būdo adekvatumo, kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

68.       Vienas iš bendrųjų sutarčių teisėje esančių gynybos būdų – reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius. Nepaisant to, kad jis nenurodytas CK 6.334 straipsnio 1 dalyje (lot. lex specialis), jis gali būti taikomas pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju dėl pastarojo bendrojo pobūdžio (lot. lex generalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo.

69.       CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.58 straipsnyje. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.

70.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 41 punktas; kt.).

71.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės, nepasisakė dėl jos pasinaudoto savigynos būdo – prievolės vykdymo sustabdymo teisės. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės pasirinkto savigynos būdo, atsižvelgė, kad atsakovės pradiniai reikalavimai ieškovei buvo formuojami taip „arba kažką susitariam arba grąžinu... atvažiuojat, sutvarkot, sumoku“ (telefoninis pokalbis), vėliau „grąžinti sumokėtus 20 000 eurų ir pasiimti traktorių“ (2022 m. balandžio 28 d.  elektroniniame laiške), reikalavimas teisme pareikštas dėl išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo, o ne pvz., dėl sutarties atsisakymo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir padarė pagrįstą išvadą, kad nepriklausomai nuo atsakovės pareikštų priešpriešinių reikalavimų, ji turėjo pareigą sumokėti visą kainą nustatytomis sąlygomis, tačiau to nepadarė iki 2022 m. gegužės 24 d., kai pradinis ieškinys pareikštas 2022 m. gegužės 17 d. taip pat pažymėtina, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji būtų iki ieškovei kreipiantis į teismas suformulavusi savo priešpriešinius reikalavimus ieškovei, priešingai pati atsakovė nepagrįstai delsė nustatyti Medvežės defektus.

72.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės pagal Mokėjimo įstatymą 40 Eur ikiteismines skolos išlaidas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

 

73.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

74.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad abiejų šalių ne tik procesinis elgesys, bet ir elgesys nuo sandorio sudarymo buvo nesąžiningas ir tai iš esmės lėmė šalių ginčus, šalių patirtas atstovavimo išlaidas šalims nepriteisė.

75.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atstovavimo išlaidų susidarymą pirmosios instancijos teisme nulėmė pačių šalių netinkamas elgesys nuo pat ginčo sandorio sudarymo pradžios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nepaskirstyti tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas susidariusias už advokatų suteiktas atstovavimo paslaugas.

 

 

Dėl procesinės baigties

 

77.       Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

78.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliaciniu skundus bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundą rengimą apeliantėms neatlygintinos.

79.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

80.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

81.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, kurie atsakovei nebuvo nauji rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 000 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

82.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.

83.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, kurie ieškovei nebuvo nauji rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas, rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pijonas“, juridinio asmens kodas 180394572, iš atsakovės individualios įmonės „Vagonų valymas“, juridinio asmens kodas 305631983, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Priteisti atsakovei individuliai įmonei „Vagonų valymas“, juridinio asmens kodas 305631983, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pijonas“, juridinio asmens kodas 180394572, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                Egidijus Mockevičius

 

 

        Birutė Simonaitienė

 

 

`                Irena Stasiūnienė