Civilinė byla Nr. e2A-88-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01128-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.26
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rhenus Logistics“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,Rhenus svoris“) ir trečiojo asmens TUiR Warta S. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo ir 2019 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-461-323/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rhenus Logistics“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „LTT Group“ ir Lenkijos Respublikos bendrovei Trade Trans Log Sp. z. o. o. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“, L&P A. S., TUiR Allianz Polska S. A., Mainpro AB, TUiR ,,Warta“ S. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Rhenus Logistics“ 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2018 m. gegužės 21 d. ir 2018 m. liepos 10 d. patikslinusi prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai UAB „LTT Group“ ir Trade Trans Log Sp. z. o. o. yra solidariai atsakingi prieš ieškovę 412 904,57 Eur dydžio suma už krovinio praradimą arba priteisti solidariai iš atsakovų 412 904,57 Eur nuostolių atlyginimą dėl krovinio praradimo; 2) pripažinti, kad atsakovai UAB „LTT Group“ ir Trade Trans Log Sp. z. o. o. yra solidariai atsakingi prieš ieškovę už 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 412 904,57 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienios, sumokėjimą arba priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir jo patikslinimuose nurodė, kad UAB ,,Rhenus Logistics“ (buvusi UAB ,,Rhenus svoris“) sudarė su užsakove UAB ,,ACC distribution“ transporto paslaugų sutartį Nr. ACC-20170428, kurioje jos šalys susitarė, kad 2017 m. balandžio 28 d. Nyderlanduose į transporto priemonių junginį bus pakrautas kompiuterinės technikos krovinys ir 2017 m. gegužės 2 d. šis krovinys bus pristatytas užsakovei UAB ,,ACC distribution“ į Lietuvą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB ,,Rhenus Logistics“ faktiškai pervežimo nevykdė, o pasitelkė atsakovę UAB ,,LTT Group“. Ieškovė pripažino žinojusi, kad atsakovė UAB „LTT Group“ neturi transporto priemonių krovinių pervežimui ir pati krovinių taip pat neveža, kad visiems krovinių pervežimams maršrutu Nyderlandai–Lietuva ji samdo tik Lenkijos Respublikos bendrovę Trade Trans Log Sp. z. o. o., su kuria atsakovė UAB ,,LTT Group“ ir šiuo atveju sudarė krovinio vežimo sutartį. Tačiau ir pastaroji bendrovė pati krovinio taip pat nevežė, o pasitelkė dar vieną asmenį – Lenkijos Respublikoje veikiantį vežėją, trečiąjį asmenį L&P A. S..
3. Pasak ieškovės, atsakovo Trade Trans Log Sp. z. o. o. pasitelktas vežėjas L&P A. S. 2017 m. balandžio 28 d. su transporto priemone (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko į krovinio vežimo sutartyje nurodytą krovinio pasikrovimo vietą, kur jam buvo pakrautas ir pervežimui perduotas Dell kompiuterinės įrangos krovinys. Tačiau galiausiai krovinys užsakovei UAB ,,ACC distribution“ į sutartyje nurodytą krovinio iškrovimo vietą nebuvo pristatytas. Ieškovei buvo suteikta informacija, kad, atsakovams priėmus pervežimui krovinį, šį krovinį pasisavino L&P A. S. darbuotojas.
4. Ieškovė UAB ,,Rhenus Logistics“ tvirtino, kad jos su užsakove UAB ,,ACC distribution“ sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip pavienė krovinio vežimo sutartis, kuri nepriklauso nuo UAB ,,Rhenus Logistics“ bei UAB „LTT Group“ ir Trade Trans Log Sp. z. o. o. sudarytos sutarties ir jai įtakos neturi. Tuo tarpu ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ bei atsakovų UAB „LTT Group“ ir Trade Trans Log Sp. z. o. o. sudarytos sutartys kvalifikuotinos kaip vieninga vežimo sutartis, kurią paeiliui vykdė keli vežėjai, pagal kurią ji veikė kaip siuntėja, atsakovė UAB „LTT Group“ – kaip vežėja, kuri taip pat laikytina pirmąja, susitariančia vežėja, o atsakovas Trade Trans Log Sp. z. o. o. – kaip paskutinis vežėjas. Todėl atsakovams (vežėjams), 2017 m. gegužės 2 d. Nyderlanduose priėmus krovinį pervežimui ir jį praradus, kyla solidari prievolė atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo. Atsakovams buvo perduotas 6 152 kg kompiuterinės įrangos krovinys, kurio vertė 412 904,57 Eur (be PVM), todėl prašė šią sumą priteisti iš solidarių atsakovų.
5. Ieškovės vertinimu, jos reikalavimas yra savarankiškas, o ne regresinis, ir jos akivaizdžiai pažeistoms teisėms bei interesams ginti įstatymas suteikia teisinį instrumentą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ ieškinį atmetė, priteisė iš jos atsakovei Trade Trans Log Sp. z. o. o. 1 210 Eur, tretiesiems asmenims ADB ,,Gjensidige“ 1 000 Eur, L&P A. S. 1 150 Eur, TUiR Allianz Polska S. A. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ atsakovei Trade Trans Log Sp. z. o. o. 837 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas, įvertinęs užsakovės UAB ,,ACC distributions“ ir ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ sudarytos sutarties sąlygas, kuriose būtent ieškovė yra įvardijama vežėja ir nenurodoma, kad ji vežimą paves atlikti kitam vežėjui, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad pati ieškovė patvirtino, jog užsakovei ši aplinkybė nebuvo žinoma, sprendė, kad ieškovė su UAB ,,ACC distribution“ sudarytos sutarties pagrindu veikė kaip vežėja. Atitinkamai, paskesnės sutartys, sudarytos tarp atsakovų ir trečiojo asmens, negali būti kvalifikuojamos kaip viena (vieninga) sutartis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 34 straipsnio, numatančio atvejus, kai vieną sutartį paeiliui vykdo keli vežėjai, prasme. Teismo vertinimu, buvo skirtingos (kelios) vežimo sutartys, su skirtingais siuntėjais ir vežėjais, todėl iš šių sutarčių kylančioms prievolėms taikytinos CMR konvencijos 3 ir 17 straipsnių nuostatos.
9. Teismas nustatė, kad sutartiniuose santykiuose su krovinio savininke (užsakove) UAB „ACC distribution“ ieškovė įsipareigojo veikti kaip vežėja ir prisiėmė atitinkamą atsakomybę už krovinio saugumą bei tinkamą ir savalaikį pristatymą į paskirties vietą. Ir nors ji pati krovinio negabeno, tačiau ieškovė kaip asmuo, sudaręs sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, nepaisant to, kad vežė ne pati, o pavedė tai daryti kitam asmeniui, laikoma vežėja, o ne krovinio siuntėja (CMR konvencijos 3, 17, 36 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).
10. Kadangi ieškovė nėra krovinio siuntėja, taip pat ji nebuvo atlyginusi krovinio siuntėjai žalą pagal CMR konvencijos 36 straipsnį kaip pirmasis susitariantis vežėjas, kuriam gali būti reiškiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį, teismas pripažino, kad ieškovė žalos nepatyrė, t. y. nėra įrodyta viena iš būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.
11. Teismas pažymėjo, kad nors Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu krovinio draudikei ADB ,,Gjensidige“ yra priteista iš UAB ,,Rhenus Logistics“ 40 854,20 Eur kompensacija už prarastą krovinį, tačiau šis teismo sprendimas, priėmus draudikės apeliacinį skundą dėl atmestų jos reikalavimų dalies, dar nėra įsiteisėjęs. Įvertinęs tai, kad ieškovė neskundė šio sprendimo, atsiliepime į ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą prašydama palikti sprendimą nepakeistą, teismas padarė ir tokią išvadą, kad, viena vertus, ieškovė pripažįsta savo pareigą atlyginti žalą, kita vertus, kol ji pati nėra atlyginusi žalos siuntėjai regresinio reikalavimo teisės atsakovams neturi. Ieškovė įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų, t. y. UAB ,,LTT Group”, Trade Trans Log Sp. z. o. o., L&P A. S., tik atlyginusi žalą užsakovei UAB „ACC distribution“, arba, draudikei ADB „Gjensidige“ atlyginus žalą užsakovei UAB „ACC distribution“, atlyginusi šią žalą draudikei.
12. Padaręs tokią išvadą, Vilniaus apygardos teismas ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ pareikštą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Trečiojo asmens TUiR Warta S. A. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendė, kadangi įrodymai, patvirtinantys šias išlaidas, pateikti pavėluotai, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovė UAB ,,Rhenus Logistics“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir 2019 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą ir jos ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismo išvada, kad, nesant visus subjektus pervežimo procese jungiančios vieningos sutarties, netaikytinas CMR konvencijos 34 straipsnis, reiškia tai, kad negali būti nei pirmo vežėjo, nei paskutinio vežėjo, nei vežėjo, kuriam vykdant vežimą kilo žala. Esant savarankiškų sutarčių daugetui, kiekvienoje atskiroje krovinio vežimo sutartyje yra atskiros šalys, t. y. krovinio siuntėjai ir vežėjai.
13.2. Esant kelioms atskiroms sutartims su atskirais siuntėjais ir vežėjais, ieškinys negalėjo būti pareikštas CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu ir jokia regreso tvarka, numatyta CMR konvencijos 37 straipsnyje, negali būti taikoma.
13.3. Teismas turėjo nagrinėti ieškovės, veikusios kaip krovinio siuntėjos, ir atsakovės UAB „LTT Group“, veikusios kaip krovinio vežėjos, krovinio vežimo sutartį. Pats teismas, konstatavęs keletą atskirų krovinio vežimo sutarčių, kuriose yra skirtingos sutarties šalys (krovinio siuntėjai ir vežėjai), bet taikydamas CMR konvencijos 36, 37 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad tokiu atveju nurodytos normos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).
13.4. Atsakovė UAB „LTT Group“ pripažino ir visuomet savo procesiniuose dokumentuose Trade Trans Log Sp. z. o. o. laikė faktine vežėja CMR konvencijos 36 straipsnio prasme, todėl tarp ieškovės ir atsakovų buvo pasiektas susitarimas dėl to, kad krovinio vežimo sutartį vykdys du vežėjai, t. y. atsakovai. Ieškovė ir abu atsakovai teisiškai buvo vienas kitam įsipareigoję – ieškovės atžvilgiu atsakovė UAB „LTT Group“ buvo pirmasis (susitariantis) vežėjas, o Trade Trans Log Sp. z. o. o. – vykdantysis (faktinis) vežėjas. Todėl abu atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovei už prarastą krovinį.
13.5. Ieškinyje buvo reiškiami du alternatyvūs reikalavimai, t. y. prašoma pripažinti, kad atsakovai yra solidariai atsakingi tam tikra pinigų suma už krovinio praradimą, arba priteisti ieškovei tam tikrą pinigų sumą kaip nuostolių, susidariusių dėl krovinio praradimo, atlyginimą. Tačiau teismas išsprendė tik antrąjį, alternatyvųjį ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (dėl priteisimo), kuris net nėra prioritetinis, tuo tarpu pirmasis reikalavimas (dėl pripažinimo) nebuvo teisiškai įvertintas.
13.6. Sutarties uždarumo doktrina visus pašalinius dalykus ir trečiųjų asmenų interesus sutarties vykdyme apriboja tik krovinio siuntėjo, vežėjo ir krovinio gavėjo teisėmis, teisėtais interesais ir pareigomis. Visi kiti asmenys krovinio vežimo sutartyje laikomi neturinčiais jokio teisinio suinteresuotumo. Ginčo krovinio vežimo sutarties šalis – krovinio siuntėja, t. y. ieškovė, visuomet turi reikalavimo teisę, net ir nepatyrusi žalos taip, kaip ji suprantama nuosavybės teisės kontekste.
13.7. Ieškovė, kaip krovinio siuntėja, buvo sudariusi sutartį dėl krovinio pervežimo, kurią vykdė per trečiuosius asmenis, t. y. atsakovus, kurie krovinį prarado. Šio fakto turi pakakti ne tik ieškovės reikalavimo teisei pagrįsti, bet ir žalos faktui konstatuoti, kadangi atsakovams perduoto krovinio nėra, jis prarastas.
14. Trečiasis asmuo TUiR Warta S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria jam nepriteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti visas turėtas pirmosios instancijos procese bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neturėjo objektyvios galimybės pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau pats prašymas dėl visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo suformuluotas 2018 m. gruodžio 28 d. atsiliepime į ieškinį.
14.2. Trečiasis asmuo objektyviai negalėjo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nes yra užsienio subjektas, nesuprantantis proceso kalbos, o atstovų atstovaujamas dalyvavo tik vieninteliame ir paskutiniajame teismo posėdyje, kuriame ir buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės.
14.3. Trečiasis asmuo yra viena didžiausių draudimo bendrovių Lenkijoje, kasdien vykdanti ypač daug mokėjimo pavedimų, todėl visos mokėjimo operacijos yra daromos eilės tvarka, atlikus įvairius patikrinimus, gavus atsakingų darbuotojų pritarimus, skyrus finansavimą ir atlikus kitas sudėtingos finansinės sistemos procedūras. Todėl sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo apmokėtos jau užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės.
14.4. Trečiasis asmuo elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos.
15. Atsakovas Trade Trans Log Sp. z. o. o. atsiliepime į ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ ir trečiojo asmens TUiR Warta S. A. apeliacinius skundus prašo ieškovės skundo netenkinti, o trečiojo asmens – patenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
15.1. Ieškovės pareikšti reikalavimai negali būti laikomi alternatyviais, kadangi jie vienas kito galimybės nešalina – 412 904,57 Eur nuostolių iš atsakovų priteisimas savaime reikštų, kad atsakovai yra atsakingi prieš ieškovę už nuostolių atlyginimą. Ir priešingai, konstatavus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovus, tai savaime reikštų, kad jie nėra atsakingi.
15.2. Ieškovė nebuvo ir nėra dingusio krovinio savininkė – krovinys priklausė UAB „ACC distribution“, todėl dėl jo dingimo ji negalėjo patirti jokios žalos.
15.3. Net jei būtų konstatuota, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę, pastarosios atsakomybė už krovinio praradimą negalėtų viršyti 8,33 SDR už vieną prarasto krovinio bruto svorio kilogramą, tai yra 51 246,16 SDR (CMR važtaraštyje nurodytas krovinio svoris 6 152 kg x 8,33 SDR).
15.4. Ieškovė neįvardino, kokių saugumo reikalavimų nesilaikė atsakovas Trade Trans Log Sp. z. o. o. ar kuo pasireiškė jo apdairumo ir rūpestingumo stoka, juo labiau kai jis pats tiesiogiai šio krovinio negabeno, o pavedė tai atlikti trečiajam asmeniui L&P A. S.. Todėl sprendžiant, ar yra jo didelis neatsargumas, būtina vertinti aplinkybes, susijusias su tiesioginio vežėjo pasirinkimu. L&P A. S. nebuvo atsitiktinai parinktas vežėjas, su šia įmone atsakovas bendradarbiauja nuo 2014 metų. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį L&P A. S. atliko ne vieną pervežimą, niekada neturėjo nusiskundimų jos teikiamomis pervežimo paslaugomis ir vertino minėtą įmonę kaip rimtą ir patikimą verslo partnerį, kuriam galima patikėti brangaus krovinio gabenimą.
15.5. Trečiasis asmuo TUiR Warta S. A. dėl objektyvių priežasčių negalėjo anksčiau pateikti įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis apeliacinis skundas yra pagrįstas.
16. Atsakovė UAB ,,LTT Group“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ ir trečiojo asmens TUiR Warta S. A. apeliacinius skundus prašo šių skundų netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
16.1. Teisę teikti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė, kaip pirmasis susitariantis vežėjas, įgyja CMR konvencijos 37 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. tik atlyginusi nuostolius krovinio siuntėjai (užsakovei) UAB „ACC distribution“. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių nuostolių atlyginimo faktą krovinio savininkei, todėl ji neturi materialiosios teisės gauti kompensaciją dėl galimų nuostolių iš kitų šalių.
16.2. Atsakovas Trade Trans Log Sp. z. o. o. nėra paskutinis faktinis krovinio vežėjas, kuris pagal CMR važtaraštį priėmė krovinį savo atsakomybėn, todėl nėra pagrindo kilti atsakovų solidariajai atsakomybei. Atsakovė UAB „LT Group“ laikytina ieškovės pasitelkta trečiąja šalimi, kuri teikė krovinio ekspedijavimo paslaugas ir veikė kaip ekspeditorius, taigi UAB „LTT Group“ atsakomybė, remiantis CMR konvencija, nustatančia vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą ar jo sugadinimą, nekyla ir ieškinys pagal CMR konvencijos 36 straipsnį jai negali būti reiškiamas.
16.3. Trečiasis asmuo TUiR Warta S. A. nenurodė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad jis neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
17. Trečiasis asmuo ADB ,,Gjensidige“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
17.1. Ieškovė neteisingai kvalifikuoja susiklosčiusius teisinius santykius tarp atsakovų. Ieškovė ginčo krovinio pervežimui pasitelkė vežėją, t. y. atsakovę UAB „LTT Group“, todėl faktiškai pati ieškovė krovinio negabeno. Tačiau CMR konvencijos prasme ji vis tiek yra vežėja, o ne siuntėja.
17.2. Tol, kol ieškovė nėra atlyginusi siuntėjos, o vėliau jos draudikės patirtų nuostolių, ji nėra įgijusi ir teisės reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš kitų vežėjų.
17.3. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį dėl krovinio praradimo ieškinys gali būti reiškiamas pirmajam, paskutiniam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą, kurio metu dingo krovinys. Vertinant ieškovės vaidmenį ginčo krovinio gabenimo prievolėje, ji laikytina pirmuoju vežėju, kuriam gali būti reiškiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį, o ne priešingai.
18. Trečiasis asmuo TUiR Allianz Polska S. A. atsiliepime į ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
18.1. Ieškovės pareikšti reikalavimai neatitinka alternatyvių reikalavimų apibrėžimo, nes jie iš esmės yra vienodi, tapatūs ir susiję. Ieškovė siekia, kad iš atsakovų UAB „LTT Group“ ir Trade Trans Log Sp. z. o. o. solidariai būtų priteista krovinio vertė arba atsakovai solidariai būtų pripažinti atsakingi už krovinio vertę atitinkančią sumą. Tokie reikalavimai nereiškia nieko kito, kaip jos siekį suformuoti atsakovų prievolę atlyginti nuostolius.
18.2. Visus asmenis, kurie sudarė susitarimus dėl krovinio vežimo, tame tarpe ir faktinį vežėją, trečiąjį asmenį L&P A. S., iš esmės sieja vieno ir to paties krovinio vežimas. Tokios faktinės aplinkybės lemia, kad ieškovės ir atsakovės UAB „LTT Group“ sutartis negali būti vertinama izoliuotai, neatsižvelgiant į visą faktinę situaciją. Ieškovė nebuvo nei krovinio savininkė, nei gavėja, nei, juo labiau, siuntė kokį nors atskirą krovinį.
18.3. Ieškovė nuostoliais laiko nepristatyto krovinio vertę, nors nebuvo nei šio krovinio savininke, nei gavėja, t. y. ji nėra patyrusi jokių nuostolių dėl nepristatyto krovinio, atitinkamai, ji nėra patyrusi žalos.
18.4. Net jei būtų konstatuota, kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovams, pastarųjų atsakomybė turėtų būti ribota. Byloje nėra įrodymų apie kokius nors faktinio vežėjo, trečiojo asmens L&P A. S., veiksmus ar neveikimą, kurie galėtų būti įvertinti dideliu neatsargumu (tyčia). Priešingai, 2017 m. gegužės 29 d. nepriklausomo survejerio „Klaipėdos netas“ tyrimo ataskaitoje Nr. V163.17 (5 psl.) nurodoma, kad M. M. (Lenkijos Respublika) policijos įstaigoje dėl krovinio dingimo yra atliekamas tyrimas, neatmetant varianto, kad pats vairuotojas tapo nusikaltimo auka.
19. Trečiasis asmuo Mainpro AB atsiliepime į ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
19.1. Ieškovės pareikšti reikalavimai nevertintini kaip alternatyvūs, kadangi savo esme jie yra identiški. Jei teismas pripažintų reikalavimo teisę į 412 904,57 Eur sumą, tačiau netenkintų kito reikalavimo – priteisti minėtą sumą, nėra aišku, kaip tokį teismo sprendimą būtų galima vykdyti ir ar toks reikalavimo teisės patenkinimas pašalintų kito ginčo galimybę. Iš pačios ieškovės neįsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteistas kelis kartus mažesnis žalos atlyginimas. Jei teismas priteistų 412 904,57 Eur sumą kaip nuostolių atlyginimą, tačiau tuo pačiu sprendimu nepripažintų ieškovės reikalavimo teisės į šią sumą, iš viso neaišku, kaip traktuoti tokią teisinę situaciją.
19.2. Situacija, kai ieškovė, nebūdama krovinio savininke ir neatlyginusi dėl pastarojo vagystės padarytos žalos, tuo pačiu įgytų teisę reikalauti kelis kartus didesnės sumos iš kitų vežėjų, neatitiktų ne tik CMR Konvencijos, CK ir kitų teisės aktų nuostatų, bet ir pamatinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė turėtų galimybę nepagrįstai praturtėti.
19.3. Jei teismas nuspręstų, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovus, tai jų atsakomybė, vadovaujantis CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi, turi būti ribojama 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą krovinio bruto svorio.
19.4. Ieškovė, sudarydama krovinio pervežimo užsakymą su krovinio siuntėja UAB ,,ACC disrtribution”, įsipareigojo atgabenti krovinį, tačiau faktiškai krovinio transportavimą vykdė L&P A. S.. Todėl ieškovė yra pirmoji susitariančioji vežėja, kuri šios sutarties pagrindu, nebūdama nei krovinio siuntėja, nei gavėja, savo rizika įgijo teisę pasitelkti trečiuosius asmenis savo sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimui – krovinio transportavimui, ir kuri už faktinio vežėjo padarytą žalą dėl krovinio praradimo atsako tiesiogiai siuntėjai UAB ,,ACC disrtribution“.
20. Trečiasis asmuo L&P A. S. atsiliepime į ieškovės UAB ,,Rhenus Logistics“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
20.1. Iš ieškovės ir užsakovės UAB „ACC distribution“ sudarytos sutarties turinio matyti, kad pati ieškovė įsipareigojo nuvežti krovinį, todėl tolesnės sutartys, sudarytos tarp atsakovų ir trečiojo asmens, negali būti kvalifikuojamos kaip viena sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio, numatančio atvejus, kai vieną sutartį paeiliui vykdo keli vežėjai, prasme.
20.2. Ieškovė kaip asmuo, sudaręs sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, nepaisant to, kad vežė ne pati, o pavedė tai daryti kitam asmeniui, laikoma vežėja, o ne krovinio siuntėja. Nustačius, kad ieškovė nėra krovinio siuntėja ir nėra atlyginusi krovinio siuntėjai žalos pagal CMR konvencijos 36 straipsnį kaip pirmasis susitariantis vežėjas, kuriam gali būti reiškiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį, ji nėra patyrusi jokios žalos.
21. Ieškovė UAB ,,Rhenus Logistics“ atsiliepime į trečiojo asmens TUiR Warta S. A. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
21.1. Trečiasis asmuo turėjo teikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, o ne apeliacinį skundą.
21.2. Argumentai, kad trečiasis asmuo yra užsienio draudimo bendrovė, nesuprantanti proceso kalbos, negali būti vertinami kaip objektyvus negalėjimas atitinkamoje procesinėje stadijoje ir laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ji yra viena didžiausių draudimo paslaugas teikiančių bendrovių, verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai.
21.3. Trečiasis asmuo yra atstovaujamas advokatų kontoros, kuri prisistato kaip pirmaujanti, teikiant visas verslo teisės paslaugas, ir kurioje dirba daugiau nei 80 teisininkų bei administracijos darbuotojų, advokatų. Tokio lygio tarptautinės kontoros teisininkams neturėtų kelti problemų atstovavimas trečiajam asmeniui kaip užsienio bendrovei. Per šį bylos dalyvį procese atstovavusius atstovus – advokatus – turėjo ir galėjo būti tinkamai įgyvendintos procesinės teisės.
21.4. Atsižvelgiant į išplitusį bendradarbiavimą ir teisinių santykių buvimą tarp skirtingų valstybių bei esant šiuolaikinėms technologijoms, nei užsienio subjektas teismo procese, nei proceso kalbos nesupratimas, esant vertimo paslaugoms, neturi kelti objektyvių kliūčių bylos šalims procese dalyvauti ir laikytis jame nustatytų terminų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
22. Apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – CMR konvencijos normų komentarus iš skirtingų kalbų ir jų vertimus į lietuvių kalbą, atliktus apeliantės atstovo, advokato E. Sinkevičiaus. Taip pat Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. sausio 8 d. gautas šios apeliantės prašymas atidėti teismo posėdį, o kartu su šiuo prašymu buvo pateikti nauji įrodymai – elektroninis susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu ADB ,,Gjensidige“ bei 2019 m. lapkričio 18 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas.
23. Atsakovas Trade Trans Log Sp. z. o. o. 2020 m. sausio 10 d. atsiliepime į apeliantės prašymą, be kita ko, nurodė nesutinkantis, kad būtų priimti nauji įrodymai, kadangi jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliantė nenurodė objektyvių aplinkybių, trukdžiusių tai padaryti. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijos naujų įrodymų prijungimo klausimu nepateikė.
24. Spręsdama dėl prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo, teisėjų kolegija visų pirma aptaria įstatymų leidėjo valią šiuo klausimu. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra įtvirtinti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų (faktinių duomenų) teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų civiliniame procese nustatytų įrodinėjimo taisyklių.
25. Kita vertus, kaip nurodyta, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo priėmimo galimybės, turi vertinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi procesiniame įstatyme aptarta išimtinė situacija, leidžianti priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus – CMR konvencijos užsienio valstybėse komentarus. Apeliantė net neįvardija aplinkybių, sukliudžiusių jai šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat neįrodinėja, kad juos teikė arba ketino teikti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius duomenis priimti. Būtent apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“, kuri ir pareiškė reikalavimą byloje, privalėjo ne tik nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bet ir teikti jas patvirtinančius įrodymus, be kita ko, susijusius su, jos manymu, ginčui aktulių tarptautinių teisės normų aiškinimu užsienio doktrinoje. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad apeliantė galėjo šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
27. Todėl nenustačiusi, kad aptartų naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, teisėjų kolegija su apeliaciniu skundu pateiktų naujų dokumentų nepriima.
28. Priešinga išvada darytina dėl kartu su 2020 m. sausio 8 d. prašymu atidėti teismo posėdį apeliantės UAB ,,Rhenus Logistics“ pateiktų įrodymų. Kitaip nei pirmiau aptartu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad su prašymu atidėti teismo posėdį pateikti įrodymai galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skundžiamas sprendimas priimtas 2019 m. sausio 28 d., o mokėjimą krovinio draudikei ADB ,,Gjensidige“ apeliantė atliko 2019 m. lapkričio 18 d. Taigi, apeliantė neturėjo objektyvių galimybių šių įrodymą pateikti į bylą anksčiau, nes ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jų dar nebuvo.
29. Taip pat spręstina, kad nauji įrodymai susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču, kadangi vienas iš pagrindinių teismo argumentų atmesti apeliantės ieškinį buvo tai, kad ji nėra įrodžiusi patirtos žalos fakto ir jos dydžio. Naujais pateiktais duomenimis apeliantė siekia šią teismo išvadą paneigti. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nauji duomenys gali turėti reikšmės teisingam kilusio ginčo išnagrinėjimui, todėl elektroninis susirašinėjimas bei 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymas priimami ir bus vertinami visų faktinių aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti apie gautus naujus įrodymus, su jais supažindinti, suteikiant galimybę išdėstyti savo poziciją dėl jų priėmimo ir įrodomosios reikšmės.
Dėl prašymo atidėti teismo posėdį
30. Kaip minėta, apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“ 2020 m. sausio 8 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį bent iki bus išspręstas kasacinio skundo Nr. eCIK-1344/2019, pateikto Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-576-464/2019, priėmimo klausimas. Grįsdama tokį savo prašymą, apeliantė nurodė, kad bylos nagrinėjimą būtina atidėti, kadangi kasacinis skundas priimtas byloje, kurios dalyką sudaro tapačios nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo vežimu gabento krovinio paradimu ir žalos krovinio draudikei, išmokėjusiai draudimo išmoką užsakovei UAB ,,ACC distribution“, atlyginimo priteisimu.
31. Atsakovė Trade Trans Log Sp. z. o. o. ir trečiasis asmuo ADB ,,Gjensidige“ 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. sausio 13 d. pateiktuose atsiliepimuose į šį apeliantės prašymą nurodė nesutinkantys, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, kadangi, priešingai nei teigia apeliantė savo prašyme, jos nurodytą kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, be to, jis pateiktas ne apeliantės nurodytoje, o kitoje civilinėje byloje.
32. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais (CPK 1622 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
33. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimus į prašymą pateikusiais byloje dalyvaujančiais asmenimis, kad šiuo atveju neegzistuoja nė vienas iš įstatyme numatytų pagrindų teismo posėdžiui atidėti.
34. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-576-464/2019, paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą byloje Nr. e2-879-567/2018, kuriuo ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies, be kita ko, priteisiant iš atsakovės UAB ,,Rhenus Logistics“ 40 854,20 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 543,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
35. Nekvestionuojant apeliantės argumentų, kad civilinėje byloje Nr. e2A-576-464/2019 buvo nustatytos bei teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės yra susijusios su to paties krovinio gabenimu ir jo praradimu, žalos už krovinio praradimą dydžiu, kartu pažymėtina, kad duomenų apie toje byloje pateiktą kasacinį skundą LITEKO duomenų bazėje nėra. Apeliantės prašyme įvardijamas kasacinis skundas Nr. eCIK-1344/2019 buvo paduotas kitoje, nei šiame prašyme nurodoma, byloje. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šis kasacinis skundas buvo pateiktas dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-1349-945/2019, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2981-1070/2020 atmesti tos bylos atsakovės UAB ,,Rhenus Logistics“ prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą ir patenkintas jos prašymą civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas Nyderlandų Karalystės Limburgo teismo Rurmondo skyriaus nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 03/261458/HA ZA 19-135. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2018 m. lapkričio 14 ir 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimis atsisakė priimti kasacinius skundus prašyme nurodytoje byloje Nr. eCIK-1344/2019.
Dėl vežimo sutarčių šalių
36. Apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“ tvirtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neanalizavo apeliantės ir atsakovų sudarytų susitarimų, nors ir pripažino juos atskiromis sutartimis, susikoncentruodamas vien į krovinio siuntėjos UAB „ACC distribution“ su apeliante sudarytą sutartį. Visų pirma, teismas turėjo nagrinėti apeliantės, veikusios kaip krovinio siuntėja, ir atsakovės UAB „LTT Group“ sutartį. Šis netikslumas galiausiai lėmė neteisingą teismo išvadą, kad apeliantė gali įgyti tik regreso teisę pagal CMR konvencijos 37 straipsnį. Todėl net ir sutikdama su teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo sudaryta vieninga krovinio pervežimo sutartis, o atskiros sutartys turi kiekvienai jų būdingas šalis, t. y. atskirus krovinio siuntėjus ir vežėjus, dėl ko netaikytinos CMR konvencijos 34 straipsnio nuostatos, apeliantė teigia, kad netaikytinos ir tame pačiame CMR konvencijos skyriuje nustatytos žalos atlyginimo taisyklės (36 ir 37 straipsniai), o taikytini CMR konvencijos 17 ir 3 straipsniai, ką savo sprendimo 45 punkte nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bet faktiškai netaikė. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija iš esmės sutinka.
37. Nagrinėjamoje byloje susiklostė dažnai krovinių gabenimo praktikoje pasitaikanti situacija, kuomet krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio sudaro sutartį su kitu vežėju, kuris vežimą deleguoja dar kitam vežėjui, o pastarasis – dar kitai bendrovei.
38. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“ ir UAB ,,ACC distribution“ 2017 m. balandžio 28 d. sudarė vežimo sutartį, kuria apeliantė įsipareigojo 2017 m. balandžio 28 d. Olandijoje pakrautą kompiuterinę techniką 2017 m. gegužės 2 d. pristatyti į Kauną užsakovei. Užsakovė UAB ,,ACC distribution“ įsipareigojo sumokėti 1 400 Eur plius PVM pavedimu po 35 d. nuo CMR ir sąskaitos originalų pristatymo. Apeliantė su atsakove UAB ,,LTT Group“ sudarė transporto užsakymo sutartį Nr. 1305/170427/211560, kuria sutarė, kad pastaroji bendrovė už 1 350 Eur atlyginimą atgabens ginčo krovinį į Kauną, kitaip tariant, apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“ savo pareigą atgabenti krovinį delegavo kitam vežėjui. Atsakovė UAB ,,LTT Goup“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 22189/22255 LTG 22189, kuria kitas bylos atsakovas Trade Trans Log Sp. z. o. o. įsipareigojo pristatyti ginčo krovinį į Kauną, o užsakovė UAB ,,LTT Group“ – sumokėti 1 200 Eur atlyginimą. Tačiau ir pastarasis atsakovas pats krovinio negabeno, o su trečiuoju asmeniu L&P A. S. sudarė transporto užsakymo sutartį Nr. 10/2017/04081, kuria Lenkijos bendrovė įsipareigojo krovinį iš Olandijos nugabenti į Kauną už 1 180 Eur atlyginimą.
39. Taigi, dėl to paties vežimo, neįskaitant apeliantės su atsakove UAB ,,ACC distribution“ sudaryto susitarimo, buvo sudarytos dar trys to paties krovinio vežimo sutartys. Ginčui, kilusiam iš vežimo keliu sutarties, pagal kurią krovinio pakrovimo vieta yra Olandijoje, o iškrovimo Lietuvoje, aktualios specialaus tarptautinio teisės akto – CMR konvencijos – nuostatos.
40. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).
42. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vienos (CMR konvencijos 34 straipsnyje naudojama sąvoka „vieningos“) vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pavyzdžiui, tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai), ir kita. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014).
43. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).
44. Dėl apeliantės ir UAB ,,ACC distribution“ sudarytos sutarties kvalifikavimo buvo pasisakyta pirmiau išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-879-567/2018, įvertinant, kad apeliantės ir užsakovės UAB ,,ACC distribution“ sudarytos vežimo sutarties pagrindu apeliantė laikytina vežėja, o užsakovė – krovinio siuntėja. Nustatyta ir tai, kad užsakovei nebuvo žinoma, jog ne pati apeliantė vykdys vežimą, o tam pasitelks trečiuosius asmenis. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-879-567/2018 priimtas 2018 m. spalio 30 d. sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas UAB ,,ACC distribution“ krovinio draudikės ADB ,,Gjensidige“ ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas UAB ,,Rhenus Logistics“, yra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-464/2019; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
45. Nurodytoje byloje, be kita ko, konstatuota ir tai, kad užsakovė UAB ,,ACC distribution“ nesitarė nei su UAB ,,LTT Group“, nei su Trade Trans Log Sp. z. o. o., nei su &P A. S. dėl krovinio vežimo, todėl UAB ,,Rhenus Logistics“ veiksmai, vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, buvo įvertinti kaip vežėjos, juolab kad ir užsakovė suprato, jog ji veikia kaip vežėja. Tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad apeliantė su užsakove UAB ,,ACC distribution“ sudarytos sutarties kontekste yra vežėja, savaime nereiškia, kad ji pripažintina vežėja ir paskesnėse dėl to paties krovinio gabenimo (pervežimo) sudarytose sutartyse, juolab kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas kitas ginčas, t. y. kitų šio vežimo subjektų teisinės atsakomybės pačiai apeliantei klausimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentacija, kad turėjo būti įvertintos būtent apeliantės su atsakove UAB ,,LTT Group“ (arba su abiem atsakovais) sudarytos vežimo sutartys ir iš jų šalims kylančios teisės bei pareigos.
46. Pagal šios nutarties 42 punkte aptartoje kasacinio teismo praktikoje teikiamus išaiškinimus, vertinant krovinio vežimo sutarčių turinį, ją sudariusių šalių elgesį, turi būti nustatoma šalis, tiesiogiai įsipareigojusi savo vardu ir rizika krovinį pervežti, bei siuntėjas, t. y. asmuo kuris tokius įpareigojimus perdavė. Vežimo sutarties šalis gali būti pripažįstama vežėja tik tuo atveju, jeigu būtų pagrindas spręsti, kad užsakovas (krovinio siuntėjas) žinojo apie tai, kad krovinį gabens kiti, nei jo su sutarties kontrahentu sudarytoje sutartyje nurodyti vežėjai. Iš apeliantės ir atsakovės UAB ,,LTT Group“ transporto užsakymo Nr. /1305/170427/211560 turinio matyti, kad apeliantė pavedė atsakovei UAB ,,LTT Group“ pakrauti ir nugabenti krovinį į Kauną. Sutarties 3.2 punkte atsakovė UAB ,,LTT Group“ įsipareigojo ne vėliau kaip prieš 24 darbo valandas informuoti apeliantės vadybininką apie transporto priemonės nepateikimą arba pavėluotą transporto priemonės pateikimą į pasikrovimo / iškrovimo vietą. Atlikus pervežimą, CMR pateikti ne vėliau kaip kitą dieną po mašinos iškrovimo (sutarties 3.4. punktas).
47. Taigi, apeliantė santykyje su šia atsakove veikė kaip užsakovė (arba krovinio siuntėjo funkcijas atliekantis asmuo), t. y. tiesiogiai savo vardu įpareigojo, o atsakovė tiesiogiai ir savo vardu įsipareigojo suteikti sutartyje aptartą paslaugą – paimti iš sutartos vietos krovinį bei nugabenti jį į Lietuvą. Darytina išvada, kad analizuojamos vežimo sutarties kontekste apeliantė laikytina siuntėja, o atsakovė UAB ,,LTT Group“ vežėja, todėl šie apeliacinio skundo argumentai pripažinti pagrįstais.
48. Tačiau apeliantė žalos atlyginimą prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,LTT Group“ ir Trade Trans Log Sp. z. o. o., įrodinėdama, kad jai buvo žinoma, jog atsakovė UAB ,,LTT Group“ pati krovinio negabens, nes tam neturi tinkamos transporto priemonės, ir kad vežimą faktiškai vykdys atsakovas Trade Trans Log Sp. z. o. o., su kuriuo atsakovė sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 22189/22255LTG22189. Pasak apeliantės, vadovaujantis CMR konvencijos 36 straipsniu, atsakovai yra solidariai atsakingi kaip pirmasis ir paskutinysis krovinio vežėjai, kitaip tariant, siekė įrodyti, kad ją ir abu atsakovus siejo viena (vieninga) krovinio vežimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo.
49. Aplinkybę, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi būtent tokia praktika, kad atsakovė UAB ,,LTT Group“ ne pati gabendavo krovinį, o jo gabenimą deleguodavo kitam atsakovui Trade Trans Log Sp. z. o. o., apeliantė įrodinėja su patikslintu ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais – 2017 m. sausio 23 d. jos ir UAB ,,ACC distribution“ sudaryta vežimo sutartimi, kurios pagrindu apeliantė ir atsakovė UAB ,,LTT group“ sudarė sutartį Nr. 13051/170120/202945, o pastaroji su atsakovu Trade Trans Log Sp. z. o. o. vežimo sutartį Nr. 21488/21575LTG21488.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pavienis faktas, kad prieš sudarant ginčo vežimo sutartis, t. y. prieš 3 mėn., tos pačios šalys buvo sutarusios dar ir dėl kito krovinio gabenimo, nėra pakankamas vienareikšmiškai išvadai padaryti, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju apeliantės ir atsakovės UAB ,,LTT Group“ bei pastarosios su atsakovu Trade Trans Log Sp. z. o. o. sudarytų sutarčių visuma yra vienas susitarimas dėl to paties vežimo, o apeliantė, veikdama kaip siuntėja, yra sudariusi sutartį su dviem vežėjais, t. y. atsakove UAB ,,LTT Group“ ir atsakovu Trade Trans Log Sp. z. o. o. Tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantė visuomet žinojo, jog sutarties kontrahentė UAB ,,LTT Group“ paves ginčo sutarties vykdymą kitam vežėjui (atsakovui Trade Trans Log Sp. z. o. o.) ir šis dabar yra solidariai atsakingas apeliantei už krovinį, jokiais kitais įrodymais nėra grindžiami.
51. Pagrindo kitokiai išvadai nesudaro nei apeliantės su atsakove UAB ,,LTT Group“ sudarytos sutarties, nei atsakovų UAB ,,LTT Group“ ir Trade Trans Log Sp. z. o. o. sudarytos vežimo sutarties turinys. Iš jų matyti, kad apeliantė, užsakydama transportą (transporto užsakymo sutartyje jau nurodytas krovinį gabensiančios transporto priemonės numeris), neįvardijo jokio kito krovinio vežėjo, išskyrus atsakovę UAB ,,LTT Group“, taip pat atsakovė UAB ,,LTT Group“ asmeniškai pavedė atsakovui Trade Trans Log Sp. z. o. o. krovinio gabenimą ir pati įsipareigojo su juo atsiskaityti, o pastarasis krovinį atgabenti ir užtikrinti tam tinkamas sąlygas. Nė vienoje iš aptartų sutarčių nebuvo numatyta, kad atsakovė UAB ,,LTT Group“ veikia kaip ekspeditorė. Todėl nėra prielaidų spręsti dėl atsakovo Trade Trans Log Sp. z. o. o., kaip vežėjo, solidarios atsakomybės apeliantei, kaip siuntėjai, už krovinio praradimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiam atsakovui nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas.
Dėl atsakovės UAB ,,LTT Group“ atsakomybės
52. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“ pripažintina siuntėja vežimo teisiniuose santykiuose su atsakove UAB ,,LTT Group“, taip pat nustačius, kad atsakovai nebuvo bendrai įsipareigoję apeliantei, t. y. nebuvo sudaryta viena (vieninga) šalis jungusi vežimo sutartis, o anksčiau nagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-879-567/2018 konstatavus ir tokį faktą, kad viena (vieninga) sutartis nesiejo viso šio prarasto krovinio pervežimo dalyvių (pradinės užsakovės UAB ,,ACC distribution“ ir visų šios bylos šalių; CPK 182 straipsnio 2 punktas), atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014 pateiktus išaiškinimus dėl taikytinos teisės. Šioje apeliantės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje panašiame savo faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą ginče, buvo pasisakyta ir tuo aspektu, kad CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos netaikytinos tuomet, kai nėra būtinosios šio skyriaus normų taikymo sąlygos – vienos visus vežėjus jungusios sutarties (bendro įsipareigojimo siuntėjo atžvilgiu) (CMR konvencijos 34 straipsnis). Dėl šios priežasties iš kelių vežimo sutarčių kylančioms prievolėms taikomos ne CMR konvencijos 36, 37 straipsnių nuostatos, o konvencijos 3 ir 17 straipsniai.
53. Todėl, viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad reikalavimo atlyginti žalą pateikimo bet kuriam (ar keliems) vieningame pervežime dalyvavusiam vežėjui aiškinimas ar regreso teisės įgyvendinimo sąlygos aiškinimas nagrinėjamoje byloje nebuvo aktualus, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu (šios nutarties 10 punktas), suklydo.
54. Kita vertus, žala (turtiniai praradimai, nuostoliai, negautos pajamos) gali būti atlyginama tik tam subjektui, kuris tokią žalą realiai yra patyręs, kitaip tariant, žala negali būti atlyginama asmeniui, kuris galbūt tik patirs žalą ateityje. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, iš esmės reiškianti, kad apeliantė, pateikusi teisme ieškinį, nors dar nebuvo patyrusi žalos, negalėjo tikėtis tokio jos reikalavimo patenkinimo vien jau dėl to, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo vienos iš sąlygų tokio reikalavimo patenkinimui, yra teisinga ir pagrįsta.
55. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta ir CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, t. y. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.
56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).
57. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-879-567/2018 iš apeliantės UAB ,,Rhenus Logistics“ toje byloje ieškovės procesinėje pozicijoje dalyvavusiai ADB ,,Gjensidige“, kuri išmokėjo prarasto ginčo krovinio siuntėjai ir jo draudėjai UAB ,ACC distribution“ 412 904,57 Eur draudimo išmoką, buvo priteistas 40 854,20 Eur žalos atlyginimas. Šis sprendimas, priimant skundžiamą nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą, dar nebuvo įsiteisėjęs. Tačiau dabar, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), faktinė situacija jau yra pasikeitusi – Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo.
58. Taigi, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu jau yra konstatuotas pats žalos, kilusios dėl ginčo krovinio praradimo, padarymo faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurią jo siuntėjai UAB ,ACC distribution“ draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlygino krovinį apdraudusi draudimo kompanija. Apeliantė, teikdama prašymą atidėti teismo posėdį, kartu su juo pateikė rašytinius įrodymus – 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad įsiteisėjusį teismo sprendimą ji įvykdė ir sumokėjo ieškovei ADB ,,Gjensidige“ priteistą kaip žalos atlyginimas 40 854,20 Eur sumą, taip pat sumokėjo procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (iš viso 41 506,18 Eur). Atitinkamai, tokia nustatyta aplinkybė teikia pagrindą padaryti išvadą, kad apeliantė pateikė įrodymus dėl patirtos žalos dydžio, kurią ji buvo patyrusi dėl sutarties kontrahentės, atsakovės UAB „LTT Group“ (t. y. vežėjos santykyje su apeliante) veiksmų, ir kuriai taip pat šiuo atveju taikytina būtent griežtoji atsakomybė pagal CMR konvencijoje nustatytas taisykles, tame tarpe ir dėl kitų asmenų veiksmų ar neveikimo vežimo procese (CMR konvencijos 3 ir 17 straipsniai). CMR konvencijos 17 straipsnyje nustatytų sąlygų atleisti ją nuo atsakomybės atsakovė neįrodė, nors būtent jai teko šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalis).
59. Tačiau ne visa apeliantės, pažymėtina – jau po skundžiamo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, sumokėta draudimo kompanijai ADB ,,Gjensidige“ 41 506,18 Eur suma gali būti pripažinta jos nuostoliais, patirtais dėl ginčo vežimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinės palūkanos už pačios apeliantės neįvykdytą laiku prievolę ir jos kitoje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos nepatenka į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką (patirtą dėl krovinio praradimo žalą). Šių sumų mokėjimas sietinas išimtinai su apeliantės procesiniu elgesiu pirmiau nagrinėtoje byloje, jos procesinės pozicijos gynimu.
60. Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, apeliantės UAB ,,Rhenus Logistics“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas iš dalies keistinas, tenkinant ieškinį iš dalies ir apeliantei iš atsakovės UAB ,,LTT Group“ priteisiant 40 854,20 Eur žalos atlyginimą (CPK 330 straipsnis).
61. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant apeliantės prašymui priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas, šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkinamas, priteisiant iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 40 854,20 Eur sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl alternatyvaus reikalavimo (ne)išsprendimo
62. Apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“ skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą taip pat grindė ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos ieškinį, išsprendė tik vieną iš alternatyviai suformuluotų reikalavimų (dėl priteisimo), nepasisakydamas dėl pirmesniojo iš dviejų alternatyvių reikalavimų (dėl pripažinimo, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už krovinio praradimą).
63. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
64. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina savo skunde apeliantė, abu jos reikalavimai negali būti laikomi alternatyviais. Nepriklausomai nuo jų formuluotės, šiais reikalavimais buvo siekiama to paties teisinio materialinio tikslo – prievolės atsakovams atlyginti apeliantės nuostolius nustatymo. Be to, išsprendus tik vieną iš jų, kaip teigia apeliantė – pirmesnį (dėl solidarios atsakomybės fakto pripažinimo), tai anaiptol nereikštų kilusio ginčo išsprendimo iš esmės, nes neeliminuotų poreikio ateityje reikšti dar ir kitą reikalavimą – reikalavimą dėl pritesimo. Vien solidarios atsakomybės fakto pripažinimas negali būti priverstinai įgyvendinamas ar vykdomas.
65. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kartu išsprendė ir apeliantės nurodytą neva alternatyvų reikalavimą dėl atsakovų atsakomybės už krovinio praradimą pripažinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
66. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalį ieškovės ieškinio patenkinus, pakeičiamas ir pirmosios instancijos teisme byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Taip pat šioje nutarties dalyje pasisakytina ir dėl trečiojo asmens TUiR Warta S. A. apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas teismo sprendimo dalies, kuria nepriteistos jo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisingumas ir pagrįstumas.
67. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kita vertus, įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo realiai neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
68. Apeliantas TUiR Warta S. A. neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui buvo pateikti pavėluotai – po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra užsienio juridinis asmuo, kuriam nėra suprantama proceso kalba, yra didelė įmonė, kurioje kas dieną vykdoma daug finansinių operacijų, nepriskirtinos prie svarbių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo bendrosios tokio pobūdžio įrodymų pateikimo tvarkos. Su bylinėjimosi išlaidų buvimu susijusių įrodymų nesavalaikis pateikimas šiuo konkrečiu atveju sietinas su subjektyviomis, o ne su objektyviai egzistavusiomis priežastimis.
69. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, apeliantas TUiR Warta S. A. 2018 m. lapkričio 27 d. su Lietuvoje veikiančia advokatų kontora ir joje dirbančiais advokatais sudarė atstovavimo sutartį, jį atstovaujančiam advokatui 2018 m. gruodžio 5 d. suteikta prieiga prie elektroninės bylos medžiagos. Taigi, apelianto atstovu buvo profesionalus Lietuvoje praktikuojantis teisininkas, advokatas, kuriam neabejotinai yra suprantama proceso kalba, juo labiau žinomi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimo tvarka ir terminai. Be to, iš prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas matyti, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašyta dar iki 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio, kuriame dalyvavo ir apelianto atstovas, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., o 2019 m. sausio 7 d. apelianto atstovas patvirtino, kad ji yra perduota apmokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas TUiR Warta S. A. turėjo galimybę gauti ir pateikti reikiamus įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepagrindžiamas būtinais mokėjimo dokumentais, atmestas kaip nepagrįstas, paliktina nepakeista.
70. Sprendžiant kitų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad ieškinį patenkinus iš dalies yra vadovaujamasi CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisykle, kai bylinėjimosi išlaidos kompensuojamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju patenkinta 10 proc. ieškovės reikalavimo, atmesta 90 proc. (40 854,20 Eur / 412 904,57 Eur x 100 proc.), taigi pagal tokią proporciją ir skaičiuotina kompensuojamoji šių išlaidų dalis.
71. Apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics“ prašė priteisti 3 965 Eur žyminį mokestį, 313,39 Eur dokumentų vertimo išlaidas, 4 805 Eur atstovavimo išlaidas, atsakovas Trade Trans Log Sp. z. o. o. – 2 227 Eur, tretieji asmenys ADB ,,Gjensidige“ – 1 000 Eur, TUiR Allianz Polska S. A., kuris yra atsakovo Trade Trans Log Sp. z. o. o. draudikas, 1 210 Eur, L&P A. S. – 1 150 Eur atstovavimo išlaidas.
72. Apeliantės prašomos priteisti išlaidos už suteiktas teisines paslaugas viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Už apeliantei suteiktas teisines paslaugas – ieškinio, dviejų prašymų, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, konsultavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams (748 Eur x 2,5; 850,80 Eur x 0,4; 748 Eur x 0,4; 850,80 Eur x 0,4; [748 Eur x 0,1] x 12 val.), maksimali priteistina suma galėtų būti 3 747,44 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 10 proc. apeliantės ieškinio, jai iš pralaimėjusios šalies – atsakovės UAB ,,LTT group”, priteistina 374,74 Eur šių išlaidų dalis (3 747,44 Eur x 10 proc.), 838 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 31,34 Eur vertimų išlaidų (313,39 Eur x 10 proc.), iš viso – 1 244,08 Eur.
73. Atsakovo Trade Trans Log Sp. z. o. o. prašomos priteisti 2 160 Eur išlaidos sumokėtos advokatui už atsiliepimo į ieškinį, prašymo, atskirojo skundo, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (884,80 Eur x 2,5; 895,20 Eur x 0,1; 884,80 Eur x 0,4; 884,80 Eur x 2,5; [895,20 Eur x 0,1] x 2,5 val., [838,70 Eur x 0,1] 2 val., [926,70 Eur x 0,1] x 2 val.) neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl šiai atsakovei iš ieškovės pagal principą „pralaimėjęs moka“ priteistina visa prašoma suma. Kartu su 67 Eur vertimo išlaidomis jai iš apeliantės UAB ,,Rhenus Logistics” priteistinos iš viso 2 227 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 160 Eur + 67 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo TUiR Allianz Polska S. A. į bylą buvo įtrauktas kaip atsakovo Trade Trans Log Sp. z. o. o. draudikas, spręstina, kad jam kaip asmeniui, dalyvavusiam laimėjusios šalies pusėje, taip pat atlygintos visos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, t. y. 1 210 Eur (838,70 Eur x 2,5; [838,70 Eur x 0,1] x 11 val.), ir kurios neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.
74. Trečiųjų asmenų, kurie su apeliantės ieškiniu nesutiko, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Atitinkamai, trečiajam asmeniui ADB ,,Gjensidige” iš apeliantės UAB ,,Rhenus Logistics” priteistina 900 Eur (1 000 Eur x 90 proc.) už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (895,20 Eur x 2,5; [895,20 Eur x 0,1] x 3 val.). Trečiajam asmeniui L&P A. S. už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose (895,20 Eur x 2,5; [895,20 Eur x 0,1] x 9 val.) – 1 035 Eur (1 150 Eur x 90 proc.).
75. Perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, papildomas sprendimas, priimtas 2019 m. vasario 13 d., kuriuo atsakovei Trade Trans Log Sp. z. o. o. priteistos papildomos bylinėjimosi išlaidos, panaikinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
76. Apeliantė UAB ,,Rhenus Logistics” apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant visiškai. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas keičiamas tik iš dalies ir apeliantei priteisiama tik dalis prašytos sumos – 40 854,20 Eur, jai, proporcingai patenkinto reikalavimo daliai, atlygintina 10 proc. šios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų (40 854,20 Eur / 412 904,57 Eur x 100 proc.). Pagal Rekomendacijas maksimalus užmokestis už apeliacinio skundo parengimą šiuo atveju yra 1 649,51 Eur (970,30 Eur x 1,7), taigi apeliantės UAB ,,Rhenus Logistics” prašoma priteisti 3 025 Eur suma gerokai viršija numatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, apeliantei iš atsakovės UAB ,,LTT Group” priteisiamos 164,95 Eur (1 649,51 Eur x 10 proc.) atstovavimo ir 838 Eur žyminio mokesčio išlaidos (CPK 80 straipsnio 4 dalis), iš viso 1 002,95 Eur.
77. Apelianto TuiR Warta S. A. apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 591,69 Eur išlaidos neatlygintinos.
78. Atsakovės Trade Trans Log Sp. z. o. o. prašomos atlyginti 1 260 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliantės UAB ,,Rhenus Logistics“ apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (970,30 Eur x 1,3). Kadangi, kaip minėta, ieškinys jos atžvilgiu atmestas visiškai, jai, kaip laimėjusiai šaliai, iš apeliantės priteistina visa prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma – 1 260 Eur. Visa išlaidų, neviršijančių Rekomendacijų, suma priteistina ir jos pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui TUiR Allianz Polska S. A. – 880 Eur, t. y. kaip laimėjusios šalies Trade Trans Log Sp. z. o. o. draudikui.
79. Trečiųjų asmenų, kurie su apeliantės UAB ,,Rhenus Logistics” apeliaciniu skundu nesutiko, prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į jos apeliacinį skundą parengimą taip pat neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Atitinkamai, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, trečiajam asmeniui ADB ,,Gjensidige” iš apeliantės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 540 Eur (600 Eur x 90 proc.), trečiajam asmeniui L&P A. S. – 405 Eur (450 Eur x 90 proc.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LLT Group” (juridinio asmens kodas 302930973) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rhenus Logistics” (juridinio asmens kodas 120145513) 40 854,20 Eur (keturiasdešimties tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 20 centų) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (40 854,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 244,08 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 8 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rhenus Logistics” (juridinio asmens kodas 120145513) atsakovui Trade Trans Log Sp. z. o. o. (NIP kodas 526101331, Regon kodas 010820304) 2 227 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų), tretiesiems asmenims akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige” (juridinio asmens kodas 110057869) 900 Eur (devynių šimtų eurų), L&P A. S. (NIP kodas 7571431984, Regon kodas 140841225) 1 035 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt penkių eurų), TUiR Allianz Polska S. A. (NIP kodas 5251565015, Regon kodas 012267870) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LLT Group” (juridinio asmens kodas 302930973) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rhenus Logistics” (juridinio asmens kodas 120145513) 1 002,95 Eur (vieno tūkstančio dviejų eurų ir 95 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rhenus Logistics” (juridinio asmens kodas 120145513) atsakovui Trade Trans Log Sp. z. o. o. (NIP kodas 526101331, Regon kodas 010820304) 1 260 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimties eurų), tretiesiems asmenims akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige” (juridinio asmens kodas 110057869) 540 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties eurų), L&P A. S. (NIP kodas 7571431984, Regon kodas 140841225) 405 Eur (keturių šimtų penkių eurų), TUiR Allianz Polska S. A. (NIP kodas 5251565015, Regon kodas 012267870) 880 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė