Baudžiamoji byla Nr. 1-3071-1100/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41488-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

 (S)

1.2.25.6

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

kaltinamajam D. Č., gynėjui advokatui Valdui Bliujui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

D. Č. 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 15.05 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilių etilo alkoholio koncentracija.

D. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad per kolegų gimtadienius darbe tradiciškai visi kartu pietauja. Šį kartą kolega, kuris šventė savo jubiliejų, vaišino alkoholiu (nupirko butelį viskio). Tą dieną D. Č. buvo laisvas ir po pietų darbo nebeturėjo, todėl nusprendė išgerti kelias taures (maždaug 100 g viskio). Alkoholį vartojo per pietus, o važiavo po kelių valandų. Vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, kuris registruotas jo vardu. Norėjo važiuoti į stotį, nes turėjo parvežti atvykusius tėvus namo. Tuo metu atrodė, kad nieko neatsitiks, jeigu vairuos išgėręs. Policijos pareigūnai D. Č. sustabdė Kauno g. ir nustatė jam 1,77 promilių neblaivumą. Jis sutiko su alkotesterio parodymais, savo elgesį vertina neigiamai, supranta, kad padarė klaidą. Šiuo metu važinėja viešuoju transportu. Įprastai alkoholį vartoja per gimtadienius, kuomet vyksta į svečius, alkoholiu ir tabaku nepiktnaudžiauja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. M. (A. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 15.05 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule E. S., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Geležinio Vilko g. link Vingio parko važiuoja automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas apie 15.24 val. Vilniuje, Kauno g. 7. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. Č., su kuriuo bendraujant, jautėsi alkoholio kvapas. Jis prisipažino, kad prieš valandą vartojo degtinę, 15.29 val. jam buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, 15.48 val. – 1,89 promilių neblaivumas. D. Č. su alkotesterio parodymais sutiko, dėl pažeidimo labai gailėjosi (b. l. 38).

Vyriausiojo patrulio A. M. 2019 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės (b .l. 5).

A. S. 2019 m. rugsėjo 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną apie 15.05 val., važiuodamas Vilniuje, Geležinio Vilko g. (link Vingio parko), pastebėjo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevravo, staigiai stabdydavo, sukeldavo avarines situacijas, todėl pranešė policijai (b. l. 36).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. 15.08 val. gautas pranešimas, kad link Vingio parko važiuoja automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 6).

Iš 2019 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu apgadinimų nenustatyta, draudžiamų daiktų nerasta (b. l. 7–19).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas D. Č. vardu (b. l. 20).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Corolla Verso vertė yra 3174 Eur be PVM (b. l. 21).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad D. Č. 2019 m. rugsėjo 27 d. 15.29 val. buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 15.48 val.– 1,89 promilių neblaivumas (b. l. 40, 41).

Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 42).

2019 m. rugsėjo 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. Č. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, o elgsena neadekvati. Jis pasirašytinai sutiko su alkotesterio rodmenimis (b. l. 43).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. Č. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino D. Č. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu D. Č. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai su kolegomis šventė gimtadienį ir vartojo alkoholį. Tai, jog D. Č. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai ir 2019 m. rugsėjo 27 d. tarnybinis pranešimas; pranešėjo A. S. 2019 m. rugsėjo 27 d. rašytinis paaiškinimas; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2019 m. rugsėjo 27 d. neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 42)).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. Č. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV.        Dėl D. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas V. Bliujus pateikė prašymą atleisti D. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

D. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su žmona santuokoje yra jau 17 metų. Jų santykiai geri, kartu keliauja, leidžia savaitgalius. Žmona jam yra autoritetas, ji uždirba daugiau. Kartu tariasi visais klausimais, bendrai planuoja biudžetą, nes negyvena prabangiai. Apie įvykį su žmona kalbėjo, nors naktį praleido areštinėje, tačiau ji suprato. Vyro elgesį ji vertino neigiamai, tačiau sakė, kad laiko atgal neatsuksi. Žmona alkoholio beveik nevartoja.

Galima laiduotoja S. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su vyru buvo kursiokai, abu yra įgiję magistro laipsnio išsilavinimą. Ji turi du aukštojo mokslo diplomus, dirba (duomenys neskelbtini), geba daryti įtaką žmogui. Su vyru santuokoje yra (duomenys neskelbtini), bet pažįstami nuo pirmo kurso (apie 20 metų). Gyvena taikiai, nekonfliktuoja, tačiau visko pasitaiko, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Mano, kad yra autoritetas savo vyrui. Tam tikrose srityse vyras klauso jos patarimų, o kai kuriose – atvirkščiai. Didesnis indėlis šeimoje yra S. Č., todėl sprendimai dažniausiai taip pat būna jos. Šeima savaitgalius praleisdavo su sūnumi, tačiau šiuo metu neturi automobilio, todėl negali nuvežti sūnaus. Kadangi penktadienį buvo krikštynos, ji buvo išvažiavusi. Grįžusi namo parašė vyrui žinutę, nes jis turėjo ją pasiimti, tačiau suprato, kad grįžti turės pati. Pradėjo nerimauti, tuomet dukra per programėlę surado jo buvimo vietą. Jis buvo areštinėje, tačiau paskambinus jokia informacija nebuvo pateikta. Ji manė, kad įvyko avarija, tačiau, kad vyras vairavo girtas nepagalvojo. Po įvykio su vyru kalbėjo, tokį jo elgesį vertina neigiamai. Išgyvendamas dėl įvykio D. Č. numetė 10 kg svorio per mėnesį. Jis labai saikingai vartoja alkoholį, nuo vasaros visai nevartojo, niekada nėra sėdęs prie vairo išgėręs. S. Č. taip pat saikingai vartoja alkoholį tik per šventes. Ji pažada, kad nuo šiol namuose nebus vartojamas alkoholis. Su vyru kalbasi, jis supranta, kokios pasekmės gali kilti.

 Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. Č. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Be to, D. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti D. Č. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (b. l. 100), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, augina du mažamečius vaikus, neteistas (b. l. 66), nebaustas administracine tvarka (b. l. 67). Teismas taip pat atsižvelgia į D. Č. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo žmoną S. Č., su kuria kaltinamasis kartu gyvena santuokoje ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. Č. su jo žmona sieja artimi santykiai, jie gyvena santuokoje ilgą laiką. S. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra vyrui autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. Č. dirba, teigiamai charakterizuojama (b. l. 102), anksčiau neteista (b. l. 103) ir nebausta administracine tvarka (b. l. 104). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad S. Č. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima D. Č., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką D. Č., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. Č., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. Č. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V.        Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti D. Č. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, juolab vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste dienos metu, kai eismas yra intensyvus. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, nebaustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ne itin daug viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Taigi D. Č. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir trims mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. rugsėjo 28 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

D. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Toyota Corolla Verso, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam (b. l. 20). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, D. Č. priklausantis automobilis Toyota Corolla Verso konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. D. Č. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis išgėręs objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai. Būdamas neblaivus jis važiavo Vilniaus mieste, darbo dieną Geležinio Vilko g., kur paprastai eismas yra intensyvus, važiuojama dideliu greičiu. Tai patvirtina, kad kaltinamasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. To nenurodė ir pats D. Č. teisiamojo posėdžio metu. Byloje nustatyta, kad D. Č. vairuojamo automobilio Toyota Corolla Verso vertė yra 3174 Eur be PVM (b. l. 21). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus D. Č. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – D. Č. priklausančio automobilio Toyota Corolla Verso – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. Č. priklausančiam automobiliui Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., uždraudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 24–25). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

VI.        Kiti klausimai

D. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 54, 58, 56). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad D. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš D. Č. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Č. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 15.47 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 13.00 val. (viena diena) (b. l. 46, 62).

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Toyota Corolla Verso nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. spalio 1 d. išlaidos, kurias sudaro 1,05 Eur (b. l. 30–35). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš D. Č..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. Č., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. Č. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti D. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti D. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

D. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Priteisti iš D. Č. 1,05 Eur (vieno euro ir penkių euro centų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti D. Č. ir S. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. Č., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                        Darius Lukaitis