Civilinė byla Nr. e2-7925-676/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04892-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 516,67 Eur negrąžintos kredito dalies, 43,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 516,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 10 d.), 287,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,38 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.), 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 516,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Teismas
konstatuoja:
atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus akcinės bendrovės NEO Finance, ir atsakovo A. B., buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 570 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 262,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,00 proc.), ir 55,79 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. liepos 10 d.
Ieškovė nurodė, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl ieškovė 2020 m. birželio 10 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas liko skolingas ieškovei 516,67 Eur vartojimo kredito, 43,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, 287,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,38 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 516,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.
Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 516,67 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 43,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 43,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (516,67 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 10 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (516,67 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 10 d.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 287,28 Eur tarpininkavimo mokestį. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 287,28 Eur tarpininkavimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas.
Taipogi ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 0,38 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.). Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto, šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 0,38 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.), atmetamas.
Taip pat ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 516,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 516,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetamas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 99,95 procentų ieškovės reikalavimų, kas suapvalinus atitinka 100 procentų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 19 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš viso 219 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovo A. B. 516,67 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų 67 centus) negrąžinto kredito, 43,15 Eur (keturiasdešimt tris eurus 15 centų) mokėjimo (pelno) palūkanų, 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą- 516,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 10 d.), 287,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 847,10 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 48 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Raimondas Dilys