ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4074-841/2015 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui N. D. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. I. J. D. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo N. D. 3909,87 Eur skolą, 19,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 3909,87 Eur skolos nuo 2015-04-08 iki visiško paskolos grąžinimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 3929,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.
3. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti.
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad tėvui M. D. mirus, jis su broliais ir seserimis paveldėjo tėvo turtą lygiomis dalimis. Kartu su kitais dokumentais po tėvo mirties rado ir skolos raštelį, iš kurio suprato, kad atsakovas N. D. buvo iš jų tėvo paėmęs paskolą, kurios negrąžino. Pasikvietę atsakovą susitarė, kad atsakovas skolą grąžins visiems 5 paveldėtojams po  lygiai, padalino skolą į 5 lygias dalis ir kiekvienam iš jų atsakovas surašė skolos raštelį. Paskolos raštelio originalą atidavė atsakovui. Atsakovas yra grąžinęs pinigus broliui A. D., kitam broliui M. D. yra grąžinęs dalį skolos, liko skolingas 6000 Lt, sesei A. D. skola dar negražinta.
5. A. N. D. su ieškiniu nesutiko, neneigė, kad skolinosi pinigų iš ieškovo tėvo, tačiau jo mirties momentu nebuvo jam skolingas, nurodė, kad neegzistuoja joks originalus skolos raštelis. 2014-02-19 skolos raštelį parašė, nes ketino skolintis iš J. D., tačiau pagal šį skolos raštelį pinigų negavo. Iš J. D. pinigų pagal skolos raštelį nėra gavęs nei pagal šį raštelį, nei anksčiau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. galutiniu sprendimu 2015 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
8. Teismas pažymėjo, kad žodinio bylos nagrinėjimo metų ieškovas, atsakovo atstovas ir liudytojai patvirtino aplinkybę, kad nors buvo surašyti paskolos (skolos) rašteliai, ieškovas pinigų atsakovui neskolino, atsakovas pinigų iš ieškovo negavo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad paskolos sutarties dalyko – pinigų perdavimo fakto – nebuvo, tarp šalių paskolos teisinių santykių nebuvo, atsakovas iš ieškovo pinigų nesiskolino, jų negavo, ieškovas pinigų jam neskolino, jų neperdavė,  todėl 2014-02-19 skolos raštelis negali būti pagrindu iš atsakovo priteisti skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

9. I. J. D. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. preliminarų sprendimą. Priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nors teismas teisingai sprendime konstatavo, kad pats ieškovas asmeniškai pinigų atsakovui neskolino, tačiau teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad pinigus atsakovas realiai gavo iš ieškovo tėvo, t. y. pinigai jam realiai buvo perduoti pagal tarp atsakovo ir ieškovo tėvo susiklosčiusius paskolinius santykius. Ši aplinkybė įrodyta paties ieškovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, netiesiogiai aplinkybe, kad atsakovas surašė paskolos raštelius mirusiojo kreditoriaus M. D. įpėdiniams, įskaitant ir ieškovui.
2. Atsakovas negalėjo nurodyti jokios įtikinamos priežasties, kodėl surašė ieškovui 2013-02-19 skolos raštelį, o taip pat kitiems M. D. įpėdiniams. Atsakovas nurodė, kad ketino skolintis pinigų, tačiau realiai jų nepasiskolino, tačiau vis gi nenurodė priežasties, kodėl tuomet tokį paskolos raštelį surašė ieškovui, o vėliau ir kitiems įpėdiniams.
3. Atsakovas per atstovą 2015-09-09 teismo posėdžio metu pripažino skolą ir tik prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl taikos sutarties sudarymo, siekiant atidėti skolos gražinimo terminą.
4. Atsakovas pripažino, kad buvo pasiskolinęs pinigus iš ieškovo tėvo, tačiau nurodė, kad jo mirties dienai nebuvo pastarajam skolingas, tačiau nepateikė jokių paskolos santykių pasibaigimą patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina būtent ieškovo paaiškinimus, kad pirminis atsakovo paskolos raštelis, surašytas ieškovo tėvui, buvo sunaikintas, nes atsakovas jo pagrindu išrašė naują paskolos raštelį, pakeičiant pirminį kreditorių - M. D., nauju kreditoriumi - ieškovu, t. y. neįrodė, kad grąžino pinigus ieškovo tėvui.
5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui nekyla prievolė sumokėti pinigus pagal 2013-02-19 raštelį ieškovui vien tik remiantis ta aplinkybe, kad pats ieškovas asmeniškai neperdavė pinigų atsakovui. Teismas visiškai nepasisakė dėl šalių susitarimu įvykdytos novacijos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
6. Teismui manant, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo priteisti skolą pagal skolos raštelį, nes jų nesiejo paskolos santykiai, turėjo priteisti reikalaujamą skolą atitinkamai pritaikęs įstatymą: kaip paveldėtą kreditorinį reikalavimą (CK 5.1. str. 2 d.), novacijos pagrindu atsiradusią prievolę (CK 6.141 str.), ar dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.). Teismas, vertindamas civilinėje byloje surinktus įrodymus tik pagal pradinio ieškinio reikalavimą ir jame nurodytą juridinį pagrindą, manydamas, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, pažeidė teismų praktiką, kad būtent teismas turi prerogatyvą ir pareigą taikyti įstatymą.
7. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 230 str. 4 d., 263 str., 265 str. 1 d., nes visiškai neatsižvelgė ir nemotyvavo, kodėl atmeta procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus argumentus, paaiškinimus ir įrodymus dėl paskolos santykių tarp ieškovo tėvo ir atsakovo; ankstesnio kreditoriaus (M. D.) pakeitimo nauju (ieškovu); skolos raštelio išrašymo ieškovui ir kitiems M. D. įpėdiniams (kokiu kitu pagrindu atsakovas būtų juos išrašęs, jei ne ankstesniojo kreditoriaus pakeitimas nauju); kodėl nesivadovavo ir atmetė liudytojų parodymus; kokie įrodymai pagrindžia atsakovo atsikirtimus. Nors teismas sprendime užsiminė apie ieškovo ir atsakovo buvusius santykius, atsakovo skolinimąsi iš ieškovo tėvo, tačiau realiai šių aplinkybių nevertino, įrodymų neatmetė, kas turėjo įtaką klaidingų išvadų padarymui.
1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. Ieškinyje ieškovas J. D. aiškiai įvardijo, kad taip šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai - 2014-02-19 skolos rašteliu atsakovas N. D. iš ieškovo J. D. pasiskolino 13500 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. kovo 1 d. Esant tokiam ieškovo reikalavimui pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai aptarė paskolinius teisinius santykius, neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų, todėl nepažeidė CPK 265 str. 2 d. normos. Esant tokiai situacijai, yra nepagrįstas ieškovo apeliacinio  skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šalių susitarimu įvykdytos novacijos (CK 6.141 str.), ar dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.). Ieškovas turėjo galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus ir pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau to nepadarė, todėl jo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką, yra nepagrįsti.
2. Byloje esantis skolos raštelis neatitinka novacijos sampratos (CK 6.141 str.). Šiame raštelyje neaptartas ankstesnio kreditoriaus pakeitimas nauju kreditoriumi, taip pat neaptarta, kad skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui, nėra dokumento, pagal kurį galima būtų spręsti, kad atsakovas liko skolingas ieškovo mirusiam tėvui M. D..
3. Taip pat nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Byloje yra įrodyta, kad pinigų pagal skolos raštelį atsakovas negavo, o ankstesnio skolos raštelio tarp atsakovo ir ieškovo mirusio tėvo M. D. byloje nėra.
4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2014-02-19 atsakovo surašytą ir pasirašytą skolos raštelį dėl 13500 Lt pasiskolinimo iš ieškovo J. D.. Teismas sprendime nurodė, kad vertinant skolos raštelio turinį matyti, kad jame yra pavartota sąvoka „skolinuosi“, kuri yra būdinga paskolos sutarčiai, tačiau kitų įprastų paskolos sutarties elementų nėra. Nurodomas terminas „iki 2015-03-01“ leidžia tik daryti prielaidą, kad tai yra galima grąžinimo data, nėra numatytos palūkanos ar delspinigiai.
5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai vertino liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus. Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsakovo atstovas ir liudytojai patvirtino aplinkybę, kad nors ir buvo surašyti skolos rašteliai, ieškovas pinigų atsakovui neskolino, atsakovas pinigų iš ieškovo negavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paskolos sutarties dalyko - pinigų perdavimo fakto nebuvo, taip pat tarp šalių paskolos teisinių santykių nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 str., aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas.
12. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.).
13. Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimat civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
14. Nagrinėjamu atveju svarbus aspektas byloje yra tai, kad ieškovas pripažįsta ir neneigia, kad pinigų pagal į bylą pateiktą skolos raštelį jis asmeniškai atsakovui neperdavė, tačiau nurodo, kad pinigus atsakovui skolino ir perdavė ieškovo tėvas M. D., miręs (duomenys neskelbtini). M. D. mirus, ieškovas su broliais ir seserimi paveldėjo tėvo turtą lygiomis dalimis. Kartu su kitais dokumentais po tėvo mirties rado ir skolos raštelį, iš kurio suprato, kad atsakovas N. D. buvo iš jų tėvo paėmęs paskolą, kurios negrąžino. Pasikvietę atsakovą susitarė, kad atsakovas skolą grąžins visiems paveldėtojams po  lygiai, padalino skolą į 5 lygias dalis ir kiekvienam iš jų atsakovas surašė skolos raštelį. Atsakovas yra grąžinęs pinigus broliui A. D., kitam broliui M. D. yra grąžinęs dalį skolos, liko skolingas 6000 Lt, sesei A. D. skola dar negražinta.
15. Šiuos ieškovo argumentus patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : 2014-02-19 atsakovo pasirašytas ir surašytas skolos raštelis ieškovui J. D., kuriame nurodyta, kad atsakovas N. D. skolinasi iš ieškovo J. D. 13500 Lt iki 2015-03-01; 2013-02-19 atsakovo pasirašytas ir surašytas paskolos raštelis A. D., kuriame nurodyta, kad atsakovas skolinasi iš A. D. 13500 Lt iki 2014-03-01; 2013-10-28 atsakovo pasirašytas ir surašytas paskolos raštelis M. D. (mirusiojo M. D. sūnui), kuriame nurodyta, kad atsakovas N. D. skolinasi iš M. D. 6000 Lt iki 2014-03-01.
16. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad atsakovas neneigia, kad skolinosi iš ieškovo tėvo, taip pat nepateikė įrodymų, jog dar iki ieškovo tėvo mirties paskolą būtų jam grąžinęs, o bylą nagrinėjant 2015 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad su atsakovu šnekėjosi, kuris nurodė, kad yra galimybė bylą baigti taikos sutartimi, tačiau šiandien taikos sutarties nėra galimybės sudaryti, nes atsakovas yra išvykęs darbo reikalais; ieškovo atstovė taip pat patvirtino, kad buvo tartasi dėl taikos sutarties sudarymo, kad ėjo kalba apie skolos išdėstymą aštuoniems mėnesiams. Ieškovo atstovas neneigė, jog buvo tartasi dėl skolos išdėstymo.
17. Šios byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas nepaneigė, jog nebuvo atidavęs skolos ieškovo tėvui, neginčijo savo pasirašyto skolos raštelio, kuriuo jis įsipareigojo ieškovui iki 2015-03-01 grąžinti 13500 Lt skolą. Kitaip tariant, atsakovas tiek pasirašydamas minėtą skolos raštelį ieškovui, tiek pasirašydamas skolos raštelius ieškovo broliui ir seseriai, tiek per savo atstovą teigdamas, jog yra galimybė byloje sudaryti taikos sutartį, nustatant skolos išdėstymo teminą, tokias savo veiksmais patvirtino, kad buvo skolingas ieškovo tėvui ir minėtame ieškovo pateiktame skolos raštelyje nurodytos sumos nebuvo grąžinęs.
18. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie egzistavusius tarp atsakovo ir ieškovo tėvo paskolos teisinius santykius patvirtino ir liudytojais 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje  apklausti ieškovo brolis A. D. ir sesuo A. Ž. (D.), kurie nurodė, kad  atsakovas po M. D. mirties pasirašė ieškovo minėtus skolos raštelius. A. D. nurodė, kad jam atsakovas visą skolą jau yra grąžinęs.
19. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pinigų perdavimo fakto, ko pasėkoje tarp šalių nebuvo ir paskolos teisinių santykių. Šiame kontekste byloje svarbu aspektas, kad atsakovas neneigė ir neginčijo fakto, jog tarp jo ir ieškovo tėvo buvo paskoliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė grąžinti ieškovui ginčo sumą yra kilusi iš atsakovo ir ieškovo tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini), sudaryto paskolos sandorio, įvykus prievolės šalies (kreditoriaus) pasikeitimui (novacijai).
20. Prievolės šalies pasikeitimas kaip prievolės novacija yra kvalifikuojama tam tikrais atvejais. Pagal CK 6.141 str. 1 d. pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Kitas atvejis, numatytas šioje normoje kaip šalies novacija, yra ankstesnio kreditoriaus pakeitimas nauju, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui.
21. Jeigu yra prievolės šalies novacija, tai dėl jos turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys, išskyrus atvejus, kai įstatymo nustatyta, kad tam tikrų asmenų sutikimas nereikalingas (pvz., CK 6.141 straipsnyje nustatytas atvejis, kai novacija galima be pradinio skolininko sutikimo). Šalių susitarimas dėl novacijos gali būti išreiškiamas vienoje ar keliose sutartyse arba kitokiu būdu. Pvz., kreditoriaus pasikeitimas gali būti įforminamas atskira sutartimi, o kitose sutartyse gali būti įforminami naujo kreditoriaus santykiai su pagrindiniu skolininku ir papildomais skolininkais (įkaito davėju, laiduotoju ir kt.), arba visi prievolės dalyviai – kreditoriai (pradinis ir naujas) ir skolininkai (pagrindinis ir papildomas) – gali sudaryti vieną sutartį.
22. Novacija yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, todėl visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas keičiasi (dalykas, įvykdymo būdas, subjektinė sudėtis), egzistuojanti prievolė pasibaigia ir jos vietoje sukuriama nauja. Novacija nepreziumuojama, todėl visada turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 str. 2 d.).
23. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad nors teismas teisingai sprendime konstatavo, kad pats ieškovas asmeniškai pinigų atsakovui neskolino, tačiau teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad pinigus atsakovas realiai gavo iš ieškovo tėvo, t. y. pinigai jam realiai buvo perduoti pagal tarp atsakovo ir ieškovo tėvo susiklosčiusius paskolinius santykius. Be to, atsakovas negalėjo nurodyti jokios įtikinamos priežasties, kodėl surašė ieškovui 2013-02-19 skolos raštelį.
24. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina nagrinėjamu atveju įvykus paskolos sandorio šalies (kreditoriaus) novacijai, kuomet paskolos gavėjas (atsakovas) sudarė su nauju kreditoriumi (ieškovu) atskirą paskolos sutartį, taip įformindamas pirminio kreditoriaus, pastarajam mirus, pasikeitimą.
25. CK 6.141 str. 4 d. nustatyta, kad draudžiama taikyti novaciją prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu susijusiomis prievolėmis. Šioje nutartyje jau buvo nustatyta ir konstatuota, kad atsakovo prievolė pirminiam kreditoriui buvo kilusi iš paskolos teisinių santykių, jos vykdymas nėra išimtinai susijęs su pirminio kreditoriaus (ieškovo tėvo) asmeniu, todėl nėra sąlygų, apribojančių novacijos taikymą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas ir atsakovas turėjo teisę susitarti ir pagal naują 2014 m. vasario 19 d. paskolos sutartį pakeisti paskolos sutarties davėją (kreditorių).
26. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad būtent teismas turi prerogatyvą ir pareigą taikyti įstatymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas faktiniu ieškinio pagrindu nurodė tarp jo tėvo ir atsakovo egzistavusius paskolos teisinius santykius, ko pasėkoje ieškovo tėvui mirus, o atsakovui negrąžinus suteiktos paskolos, tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta nauja paskolos sutartis, todėl atsakovui atsirado pareiga grąžinti paskolą ieškovui. Tai, kad ieškovas ieškinyje nenurodė juridinio ieškinio pagrindo (novacijos) (CK 6.141 str.)  – konkrečios teisės normos, kuri šiuo atveju reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas negalėjo tokios teisės normos taikyti, nes ieškovas ieškinyje, kaip jau minėta, neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jis turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą. 
27. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad 2014-02-19 skolos raštelis, surašytas atsakovo, yra pas ieškovą, perėmusį novacijos pagrindu reikalavimo teises iš paskolos davėjo (CK 6.65 str. 2 d.), kas tik patvirtina, kad 13500 Lt (3909,87 Eur) sumos atsakovas ieškovui nėra gražinęs, nors ją buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2015-03-01.
28. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, todėl, nesant duomenų apie paskolų grąžinimą, iš atsakovo ieškovui priteistina 3909,87 Eur suteiktos paskolos suma (CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.256 str. 1 d., 2 d., 6.260 str. 1 d., 6.873 str. 1 d.).
29. Byloje nustatyta, kad paskolą atsakovas turėjo grąžinti iki 2015-03-01, tačiau jos negrąžinus iki nustatyto termino, ieškovas 2014-04-07 ieškiniu kreipėsi į teismą, ieškinys teisme gautas 2015-04-09, priimtas 2015-04-10.
30. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas (CK 6.261 str., 6.872 str.). Sutartyje palūkanų dydis nenumatytas, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos CK 6.210 str. 1 d. numatytos palūkanos, kurios pagal ieškovo paskaičiavimus nuo 2015-03-02 iki ieškinio parengimo dienos (2015-04-07), t. y. už 37 dienas, sudaro 19,82 Eur. Palūkanos paskaičiuotos teisingai nuo negrąžintos paskolos sumos, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo.
31. Terminą įvykdyti pagrindinę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3929,69 Eur (3909,87 Eur + 19,82 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
32. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. galutinis sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas galutinis sprendimas, kuriuo paliktinas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas.
33. I. J. D. už ieškinį yra sumokėjęs 44,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą, 145,20 Eur išlaidas už advokato dalyvavimą 2015-09-09 teismo posėdyje ir su atvykimu susijusias advokato kelionės išlaidas, 302,50 Eur už atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus parengimą ir už advokato dalyvavimą 2015-08-05 teismo posėdyje, 145,20 Eur už advokato dalyvavimą 2015-09-18 teismo posėdyje ir su atvykimu susijusias advokato kelionės išlaidas, viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 757,90 Eur (713,90 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 44,00 Eur žyminis mokestis). Ieškovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovui 757,90 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
34. Byloje nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 4,53 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl ieškinį patenkinus, jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.)
35. Ieškovas turėjo 217,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, taip pat už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 88,00 Eur žyminį mokestį, todėl apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovui 305,80 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (93 str. 1 d., 98 str.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. galutinį sprendimą ir priimti naują galutinį sprendimą – Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 757,90 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 90  euro centų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, 305,80 Eur (tris šimtus penkis eurus ir 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,53 Eur (keturis eurus ir 53 euro centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).