Civilinė byla Nr. e2A-1282-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00737-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

                                                       (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

        Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Asirinta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dujostata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo panaikinimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Asirinta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dujostata“ patikslintus ieškinius atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Labas GAS“ dėl perkančiosios organizacijos viešajame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Dujostata“ patikslintu ieškiniu prašė panaikinti atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau – ir perkantysis subjektas) 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą viešajame pirkime „(2020-ESO-143) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos, rekonstravimo darbai Panevėžio reg. Panevėžio m. sav. Nr. 2“ (pirkimo Nr. 472335:2) ir pripažinti negaliojančia AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Labas GAS“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. 40410/500842. Ieškovė UAB „Asirinta“ patikslintu ieškiniu prašė panaikinti atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“
2020 m. gegužės 12 d. sprendimą viešajame pirkime „(2020-ESO-142) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos / rekonstravimo darbai Panevėžio reg. (Biržų sav. Pasvalio sav. Panevėžio r. sav.) Nr. 1“ (pirkimo Nr. 472308:1) ir pripažinti negaliojančia AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Labas GAS“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. 40410/500909. Patikslintuose ieškiniuose ieškovės taip pat prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“5 000 Eur baudą, sumokant po 50 proc. jos dydžio kiekvienai ieškovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovių patikslintus ieškinius sujungtos į vieną civilinę bylą.

2.       Ieškovės patikslintuose ieškiniuose nurodė analogiškus argumentus, jog perkantysis subjektas 2020 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimus, kuriais UAB „Dujostata“ ir UAB „Asirinta“ galutiniai pasiūlymai buvo atmesti, kaip neatitinkantys Bendrųjų pirkimo sąlygų (BPS) 9.4.1.1 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. jie nepriimtini, kadangi neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Perkantysis subjektas taip pat nurodė, kad kai kurios tiekėjų Sistelos lentelėse pateiktos reikšmės neviršija nulio. Ieškovės Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentrvakos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) nustatyta tvarka 2020 m. gegužės 18-19 d. pateikė pretenzijas, kuriomis prašė panaikinti sprendimus ir grįžti į galutinių pasiūlymų vertinimo stadiją. Perkantysis subjektas 2020 m. gegužės 21 d. raštais „Atsakymas į pretenziją“ pretenzijas atmetė bei paaiškino, kad ieškovių pasiūlymai buvo atmesti, kadangi neatitiko Pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų, t. y. 2020 m. vasario 27 d. tiekėjams pateiktame perkančiojo subjekto atsakyme (toliau – Atsakymas) nurodyto reikalavimo, kad tiekėjų pateiktos Sistelos koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę. Ieškovių pasiūlymuose Sistelos reikšmes nurodžius lygias nuliui, tokie pasiūlymų trūkumai negali būti kvalifikuojami kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytini trūkumai, nes identifikuotus trūkumus tiekėjai galėjo pašalinti tik iš naujo pateikdami tinkamai užpildytus dokumentus, o šių dokumentų paaiškinimai ar patikslinimai nėra įmanomi. Perkantysis subjektas atsakyme taip pat pažymėjo, kad jo paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis.

3.       Ieškovių vertinimu, perkančiojo subjekto pateiktas Atsakymas negali būti laikomas Pirkimo dokumentų dalimi, kadangi Atsakymas negali būti laikomas Pirkimo sąlygų paaiškinimu (patikslinimu), nes juo nėra paaiškinamos jokios Pirkimo sąlygos, o nustatomi nauji reikalavimai, t. y. Atsakymu buvo akivaizdžiai pakeistos Pirkimo sąlygos. Pirkimo sąlygos nenustatė jokio reikalavimo dėl to, kad Sistelos koeficientų lentelėje nurodomų sistelinių koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę ar bet kokio reikalavimo dėl minimalių sistelinių koeficientų reikšmių. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieškovių pasiūlymų atmetimas grindžiamas tik Atsakyme pateikiama informacija. 

4.       Net laikant, kad Atsakymas yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, perkantysis subjektas negalėjo atmesti tiekėjų pasiūlymų remiantis vien tik šiuo Atsakymu. Sprendimai atmesti ieškovių pasiūlymus priimti remiantis tik perkančiojo subjekto Pirkimo sąlygų paaiškinimu, tačiau ne pačiomis Pirkimo sąlygomis, t. y. neteisėtai. Sprendimai privalėjo būti pagrįsti konkrečiu Pirkimo sąlygų reikalavimu, kurio tiekėjų pasiūlymai tariamai neatitiko. Tokie perkančiojo subjekto veiksmai ne tik neteisėti ir pažeidžia sąžiningą Pirkimo dalyvių varžymąsi bei viešųjų pirkimų principus, tačiau taip pat lemia, jog perkantysis subjektas pažeidžia savo pareigą tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus.

5.       Perkantysis subjektas nurodė, jog tiekėjų pasiūlymai neatitinka BPS 9.4.1.1 punkte, nustatančiame, jog dalyvio pateiktas pasiūlymas atmetamas, kai jis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, nurodytų reikalavimų. Perkantysis subjektas nenurodė jokio konkretaus Pirkimo sąlygų reikalavimo (konkretaus BPS ar Specialiųjų pirkimo sąlygų (SPS) punkto), kurio tiekėjų pasiūlymai tariamai neatitiko. Iš perkančiojo subjekto pateiktos motyvacijos nėra galima spręsti dėl to, kokių kvalifikacijos reikalavimų, pašalinimo pagrindų ar kitų reikalavimų tiekėjų pasiūlymai tariamai neatitinka. Sprendimuose naudojamos tokios formuluotės kaip „įskaitant“ / „ir (arba)“ leidžia spręsti apie tai, jog perkantysis subjektas nurodė ne visus reikalavimus, kurių pasiūlymai tariamai neatitiko, taip pat nurodė alternatyvius reikalavimus. Iš sprendimuose pateikiamos argumentacijos tiekėjos negali nustatyti bent minimalios informacijos, kuri reikalinga, siekiant tinkamai bei veiksmingai ginti savo teises. Perkančiojo subjekto sprendimų motyvų abstraktumas, lemia ir skaidrumo principo pažeidimą.

6.       Atsakymu nustatytas kokybiškai naujas reikalavimas tiekėjams, kad Sistelos lentelėje pateiktos sistelinių koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę (negali būti mažesnės arba lygios nuliui) ne tik pakeičia Pirkimo sąlygas, tačiau akivaizdžiai pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Jeigu perkantysis subjektas norėjo nustatyti naują reikalavimą tiekėjams, jis privalėjo tai padaryti ne teikdamas Pirkimo sąlygų paaiškinimus (pateikdamas Atsakymą), tačiau keisdamas Pirkimo sąlygas arba nutraukdamas Pirkimą bei paskelbdamas naują, į jo sąlygas įtraukiant ir reikalavimą dėl minimalios koeficientų reikšmės Sistela lentelėje.

7.       Tiekėjų Sistelos lentelėje nurodomų koeficientų reikšmės iš esmės yra susijusios su tiekėjų pelnu, t. y. kokį antkainį tiekėjas ketina numatyti atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Sistela įkainiai gali būti kiek brangesni nei tiekėjo savikaina, taip pat į aplinkybę, jog tiekėjas gali atitinkamose pozicijose numatyti didesnį antkainį, nulinės Sistela koeficientų reikšmės gali pasitaikyti ir gali būti laikomos ekonomiškai naudingomis tiek tiekėjui, tiek tuo labiau perkančiajam subjektui. Atitinkamai, reikalavimas Sistelos lentelėje nurodyti didesnes koeficientų reikšmes kaip tik lemia, jog tiekėjų pasiūlymų kainos yra didesnės, t. y. tokiu būdu pažeidžiamas racionalaus lėšų panaudojimo principas. Be to, kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai (kurių pasiūlymai nebuvo atmesti) Sistelos lentelėje koeficientų reikšmes dirbtinai nurodė vos 0,001, taip siekdami apeiti visiškai nepagrįstus perkančiojo subjekto reikalavimus. Tai patvirtina Atsakyme nustatyto reikalavimo nepagrįstumą ir perteklinį pobūdį.

8.       Nustačius, kad Atsakymas laikytinas Pirkimo dokumentų dalimi ir tai, jog perkantysis subjektas galėjo atmesti tiekėjų pasiūlymus remiantis tik Atsakymu, jame nustatyti nauji reikalavimai tiekėjams turėtų būti teismo ex officio pripažinti neteisėtais.

9.       Perkantysis subjektas, nustatęs ieškovių tariamą neatitikimą kvalifikacijos reikalavimams, pašalinimo pagrindams, kokybės vadybos sistemos, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, taip pat atsižvelgiant į tai, jog, kaip nurodo pats perkantysis subjektas, nurodomas tariamas pažeidimas dėl Sistelos lentelėje pateikiamų reikšmių yra susijęs su šiais Pirkimo sąlygų reikalavimais, darytina išvada, kad perkantysis subjektas privalėjo kreiptis į ieškoves dėl jų pasiūlymų patikslinimo. Perkančiojo subjekto nepagrįstas nesikreipimas į tiekėjas dėl jų pasiūlymų paaiškinimo ir jų atmetimas, remiantis lakoniškais ir neišsamiais motyvais, lėmė, jog buvo pažeisti viešųjų pirkimų tikslai ir principai, o formaliems reikalavimams suteikta viršenybė prieš turiningąjį pasiūlymų vertinimą.

10.       Apie teisme pateiktus ieškinius perkantysis subjektas buvo informuotas 2020 m. gegužės 29 d.
16:16 val. ir 16:21 val. el. laiškais bei jam buvos pateiktos ieškinių kopijos bei gavimo teisme įrodymai. Nepaisant to, perkantysis subjektas ir toliau tęsė Pirkimo procedūras bei užbaigė Pirkimą – 2020 m. birželio 1 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) ir UAB „Labas GAS“ sudarė Pirkimo sutartis. Remiantis PĮ 110 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimis iki tol nesujungtose bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos Pirkimo procedūros, nebuvo galima sudaryti Pirkimo sutarčių. Pirkimo sutarčių sudarymas pažeidžia imperatyvias PĮ nuostatas, dėl ko turėtų būti pripažintas neteisėtu, o Pirkimo sutartys – negaliojančiomis.

11.       Teismas, tenkindamas UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ prašymą, 2020 m. birželio 2 d. rezoliucija atidėjo klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimą iki 2020 m. birželio
5 d. bei suteikė teisę atsakovei iki 2020 m. birželio 4 d. pateikti atsiliepimus į ieškovių prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors atsakovės atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu jau buvo sudarytos Pirkimo sutartys, ji savo atsiliepimuose apie tai visiškai neužsiminė ir nei šalių, nei teismo neinformavo apie tokią itin svarbią aplinkybę. Tai leido teismui priimti nutartis ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios šiuo atveju net negali būti įgyvendinamos, kadangi perkantysis subjektas jau iki atsiliepimų pateikimo užbaigė Pirkimo procedūras. Atsakovei tinkamai ir laiku atskleidus reikšmingą informaciją, būtų buvę galima spręsti dėl kitos rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. Pirkimo sutarčių vykdymo sustabdymo. Atitinkamai, tokiais atsakovės nesąžiningais veiksmais buvo pažeisti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Tokiu būdu perkantysis subjektas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko jam skirtina bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

12.       Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovių patikslintus ieškinius prašė reikalavimui pripažinti 2020 m. vasario 27 d. Atsakymą neteisėtu taikyti ieškinio senatį, teismui nusprendus ieškinio senaties netaikyti, ieškinius atmesti kaip nepagrįstus visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsakovės nurodė, kad vadovaujantis BPS 13 skyriaus nuostatomis perkantysis subjektas privalėjo atsakyti į tiekėjų pateiktus klausimus Pirkime bei turėjo teisę peržiūrėti (patikslinti) Pirkimo sąlygas savo iniciatyva iki pirminių pasiūlymų pateikimo dienos. Visi Pirkime pateikti atsakymai į klausimus ir patikslinimai buvo siunčiami visiems tiekėjams, kuriems buvo išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti Pirkimo procedūrose. Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjų klausimą, kuriuo prašoma paaiškinti SPS Priedo Nr. 2 priedą 3 Sistelos koeficientų lentelės pildymo įtaką su nuline reikšme,
2020 m. vasario 27 d. pateikė Atsakymą, kuriame nurodė, kad rangovo pateiktos sistelinių koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę (negali būti mažesnės arba lygios nuliui), t. y. tokiu būdu atsakovė ne pakeitė Pirkimų sąlygą, o ją tiesiog paaiškino / patikslino. Atsakymas, kuriuo patikslinta Pirkimų sąlyga nuo jos paskelbimo CVP IS, tapo sudėtine Pirkimų dokumentų dalimi ir jų visų privalėjo laikytis visi tiekėjai teikdami pasiūlymus. 

14.       Pirkimuose sąlygos patikslinimas / paaiškinimas negali būti laikomas esminiu Pirkimų sąlygų keitimu, nes jo turinys neatitinka esminio Pirkimų sąlygų keitimo kriterijų. Šie Pirkimai vykdomi per Kvalifikacinę tiekėjų sistemą, t. y. dalyvauti Pirkimuose kviečiami tik tie tiekėjai, kurie iki Pirkimų paskelbimo dienos yra įtraukti į Kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, o tai reiškia, jog šie pakeitimai, net jei jie būtų svarbūs, nebūtų galėję pritraukti naujų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Atliekant Pirkimų dokumentų patikslinimą / paaiškinimą, iš esmės nebuvo pakeičiamas Pirkimų pobūdis, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Apie šiuos pakeitimus buvo paskelbta per CVP IS ir visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi Pirkimų dalyviai galėjo su jais susipažinti tokiomis pat sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Be to, pakeitimai buvo atliekami prieš tiekėjams pateikiant pasiūlymus Pirkimuose, o pasiūlymų pateikimo terminas buvo duotas pakankamas, kad tiekėjai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus.

15.       Perkantysis subjektas pranešimuose ieškovėms apie jų pasiūlymų atmetimą aiškiai nurodė, kokių Pirkimų sąlygų reikalavimo ieškovių pasiūlymai neatitiko, nes pranešimuose yra pateikta nuoroda į visiems Pirkimų dalyviams pateiktą Atsakymą, į kurį ieškovės privalėjo atsižvelgti, teikdamos pasiūlymus. BPS 9.4. punkte yra numatytos nuostatos dėl pasiūlymų atmetimo. Ieškovių pasiūlymai buvo atmesti vadovaujantis BPS 9.4.1.1 punktu „jis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų“, kadangi pasiūlymai neatitiko Pirkimų sąlygose numatytų reikalavimų, t. y. Atsakyme, kuris yra neatskiriama Pirkimų dokumentų sudėtinė dalis, nurodyto reikalavimo.

16.       Kadangi nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygos Atsakymu buvo tik patikslintos / paaiškintos, t. y. nebuvo nustatyta jokių kokybiškai naujų reikalavimų tiekėjams, Pirkimai vykdomi per Kvalifikacinę tiekėjų sistemą, todėl atsakovės neprivalėjo nei keisti Pirkimų sąlygų, nei nutraukti Pirkimų. Atsakovė jokių teisei priešingų veiksmų neatliko, Atsakymu jokių naujų Pirkimų sąlygų reikalavimų tiekėjams nenustatė, todėl visiškai nepagrįsti ir atmestini ieškovių teiginiai, kad Atsakyme nurodyti Pirkimų sąlygų patikslinimai / paaiškinimai turėtų būti teismo ex officio pripažinti neteisėtais.

17.       Ginčijami Pirkimai vykdyti laikantis supaprastintiems pirkimams PĮ nustatytos tvarkos ir terminų. Atsakymas CVP IS buvo paskelbtas 2020 m. vasario 27 d. PĮ nustatytu terminu (per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos) ieškovės reikalaujamo pripažinti neteisėtu Atsakymo neginčijo, dėl jo nebuvo gauta klausimų iš tiekėjų, jis taip pat nebuvo keistas ir / ar tikslintas iki pat ieškinių pateikimo. Darytina išvada, kad daugiau negu 1,5 mėnesio (t. y. nuo konkrečios Pirkimų sąlygos paskelbimo iki 2020 m. balandžio 6 d., kai ieškovės pateikė galutinius pasiūlymus bei vėliau, iki tol, kol perkantysis subjektas priėmė sprendimą atmesti ieškovių pasiūlymus) ieškovėms Pirkimų sąlyga buvo suprantama, aiški bei tiksli ir klausimų dėl jos teisėtumo nekilo. Ieškovės 2020 m. gegužės 19 d. (t. y. praėjus daugiau negu 2,5 mėnesiams nuo ginčijamos Pirkimų sąlygos paaiškinimo viešo paskelbimo) Pirkimuose pateikė pretenzijas, ginčydamos atsakovės priimtus sprendimus dėl jų pasiūlymų atmetimo ir faktiškai pretenzijose pateikė reikalavimus dėl Pirkimo sąlygos ginčijimo. Pagal ikiteisminei viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarkai taikomą teisinį reglamentavimą, tiekėjai neturi teisės ginčyti Pirkimų sąlygų, kurios viešai paskelbtos daugiau negu prieš 3 mėnesius. Pirkimų sąlygos paaiškinimas buvo paskelbtas 2020 m. vasario 27 d., todėl jų skundimo terminas jau buvo praėjęs. Atsakovė, siekdama nepažeisti PĮ nustatytos tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, 2020 m. gegužės 21 d. pateikė atsakymus į ieškovių pretenzijas, jame nurodydamos argumentus dėl priimto sprendimo teisėtumo atmesti ieškovių pasiūlymus kaip neatitinkančius Pirkimų sąlygos, taip pat atkreipė dėmesį, kad terminas ginčyti Pirkimų sąlygą yra praleistas. Ieškovių ieškiniai teismui pateikti 2020 m. gegužės 29 d. Dėl šių priežasčių ieškinių dalys dėl Pirkimų sąlygos ginčijimo pritaikius ieškinių senaties institutą turėtų būti paliktos nenagrinėtomis.

18.       Ieškovių ne pagal Pirkimų sąlygas užpildyti pasiūlymai, t. y. Sistelos reikšmes nurodžius lygias nuliui, negali būti kvalifikuojami kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytini trūkumai, nes identifikuotą pasiūlymų trūkumą ieškovės galėtų pašalinti tik iš naujo pateikdamos tinkamai, pagal Pirkimų sąlygas, užpildytus dokumentus. Ieškovėms po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikus naujai užpildytas Sistelos reikšmes, tai reikštų ne pasiūlymų paaiškinimą, o pasiūlymų keitimą iš esmės. Todėl, jei atsakovės kreiptųsi į ieškoves dėl Sistelos reikšmių pakeitimo iš netinkamų į tinkamas ir tokius ieškovių pakeitimus priimtų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, būtų pažeista VPĮ
55 straipsnio 9 dalies nuostata.

19.       Ginčo Pirkimų laimėtojas buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 12 d. Vadovaujantis PĮ 94 straipsnio
8 punktu, Pirkimuose buvo nustatytas 5 darbo dienų sutarčių pasirašymo atidėjimo terminas. Todėl paskelbus Pirkimų laimėtoją, sutartis su juo galėjo būti pasirašyta jau 2020 m. gegužės 20 d. Pirkimuose gavus pretenzijas, Pirkimų procedūros buvo sustabdytos. Perkantysis subjektas atsakymus į pretenzijas pateikė 2020 m. gegužės 21 d., todėl, vadovaujantis PĮ 110 straipsnio 2 punktu, sutartis su Pirkimų laimėtoja galėjo sudaryti nuo 2020 m. gegužės 29 d., o tai reiškia, kad ieškovės apie kreipimąsi į teismą privalėjo informuoti atsakoves iki 2020 m. gegužės 28 d. darbo laiko pabaigos. Ieškovės informaciją apie teismui pateiktus ieškinius pateikė tik 2020 m. gegužės 29 d. (penktadienį) po 16 val., nors ieškovėms yra žinoma, kad atsakovių darbo laikas penktadieniais yra iki 15:30 val. Tokiu būdu akivaizdu, kad būtent ieškovės elgiasi nesąžiningai ir informaciją teikia po darbo valandų ir pasibaigus Pirkimuose nustatytam sutarčių pasirašymo atidėjimo terminui.

20.       Nepaisant to, kad ieškovės informaciją apie ieškinių pateikimą teismui pateikė jau po sutarčių pasirašymo, atsakovė 2020 m. birželio 1 d. informavo Pirkimų laimėtoją apie tai, kad pasirašytų sutarčių vykdymas yra stabdomas iki bus išnagrinėta ši byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Todėl net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinius, tai niekaip nepažeidžia ieškovių teisių į gynybą bei neapsunkina galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šios ir aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sudarydamos Pirkimų sutartis imperatyvių PĮ nuostatų nepažeidė.

21.       Teismui pateiktame dublike ieškovės palaikė ieškinių reikalavimus ir papildomai nurodė, kad Atsakymas nėra Pirkimų dokumentų sudėtinė dalis, todėl ieškinio senaties taikymas šioje byloje yra neaktualus. Be to, ieškovės prašo teismo Atsakyme nustatytus reikalavimus pripažinti neteisėtais 
ex officio, o tokiam vertinimui ieškinio senaties institutas taip pat nėra taikomas.

22.       Perkančiojo subjekto CVP IS pateikta informacija paneigia bet kokias galimas spekuliacijas datomis – išrašai iš CVP IS sistemos pagrindžia, kad abiejų prašomų pripažinti negaliojančiomis sutarčių sudarymo datos yra 2020 m. birželio 1 d.

23.       Atsakovės teismui pateiktame triplike prašė ieškovių reikalavimui panaikinti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2020 m. gegužės 12 d. sprendimus, priimtus viešajame pirkime „(2020-ESO-142) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos / rekonstravimo darbai Panevėžio reg. (Biržų sav. Pasvalio sav. Panevėžio r. sav.) Nr. 1“ (pirkimo Nr. 472308) ir viešajame pirkime „(2020-ESO-143) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos, rekonstravimo Panevėžio reg. Panevėžio m. sav. Nr. 2 darbai“ (pirkimo Nr. 472335) taikyti ieškinio senatį, teismui nusprendus netaikyti ieškinio senaties, ieškinius atmesti kaip nepagrįstus visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Atsakovės papildomai nurodė, kad patys Pirkime dalyvaujantys tiekėjai iškėlė klausimą dėl nulinio Sistelos sistemos koeficiento nurodymo ir tokio nurodymo reikšmės, todėl perkantysis subjektas turėjo pasisakyti / atsakyti dėl galimybės nurodyti tokį Sistelos koeficientą.

25.       Dėl sutarčių pasirašymo laiko atsakovės papildomai paaiškino, kad sutartis Nr. 40410/500842 iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pusės buvo pasirašyta 2020 m. gegužės 29 d. 13:08 val. ir išsiųsta UAB „Labas GAS“ tą pačią dieną, o UAB „Labas GAS“ iš savo pusės sutartį pasirašė ir grąžino atsakovei 2020 m birželio 1 d. 13:23 val. Sutartis Nr. 40410/50090iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pusės buvo pasirašyta 2020 m. birželio 1 d. 10:29 val. ir išsiųsta UAB „Labas GAS“ tą pačią dieną, o UAB „Labas GAS“ iš savo pusės sutartį pasirašė ir grąžino atsakovei 2020 m. birželio
1 d. 13:23 val.

26.       Ieškovės informaciją apie ieškinių pateikimą teismui pateikė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, o ne AB „Energijos skirstymo operatorius“, nors joms buvo žinoma, kad ESO sudarinės sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės informaciją pateikė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir penktadienį po darbo valandų, todėl apie ieškovių pateiktą informaciją UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ sužinojo tik 2020 m. birželio 1 d. ir ją sistemoje kaip gautą dokumentą užregistravo tik
2020 m. birželio 1 d. apie 9:30 val., o kadangi informaciją buvo būtina perduoti ESO, todėl ji dėl UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ nustatytos dokumentų vizavimo ir tvirtinimo tvarkos buvo perduota tik 2020 m. birželio 1 d. apie 14:20 val.

27.       Atsakovė UAB „Labas GAS“ atsiliepimo į ieškinius nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

28.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinius atmetė.

29.       Teismas sprendė, kad UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2020 m. vasario 27 d. Atsakymas į tiekėjų klausimus yra Pirkimų dokumentas pagal PĮ 2 straipsnio 15 dalies nuostatas.

30.       2020 m. vasario 27 d. Atsakyme nebuvo esminių Pirkimų sąlygų pakeitimų, juo pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika nebuvo pakeista, buvo tik išaiškinta, kokius duomenis privalo pateikti tiekėjai, kad jų pasiūlymus galima būtų įvertinti pagal SPS 3 priedo nuostatas. Atsakymas į tiekėjų klausimus pateiktas visiems prieinamu būdu per CVP IS. Kadangi pasiūlymus buvo galima pateikti iki 2020 m. kovo12 d., 10:00 val., todėl nuo 2020 m. vasario 27 d. paskelbto Atsakymo į tiekėjų klausimus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos buvo pakankamai laiko pasiūlymams pakoreguoti.

31.       Perkantysis subjektas turėjo teisę paaiškinti / patikslinti Pirkimo sąlygas, kurie atitiko ESTT ir Lietuvos teismų praktikoje suformuotus Borta kriterijus. Todėl teismui ex officio (pagal pareigas) pripažinti šias sąlygas negaliojančiomis nėra pagrindo.

32.       Ieškovių pasiūlymai, kuriuose nurodytos Sistelos reikšmės neatitiko 2020 m. vasario 27 d. Atsakyme nurodytų reikalavimų, buvo pagrįstai atmesti. Pagal BPS 9.4.1.1 punkto nuostatas dalyvio pateiktas pasiūlymas atmetamas, jeigu jis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Kadangi Atsakymas taip pat buvo Pirkimo sąlygų dalis, ieškovų pasiūlymų neatitikimas šioms sąlygoms buvo pakankamas pagrindas jų pasiūlymus atmesti (PĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Ieškovės per 5 darbo dienas nuo 2020 m. vasario 27 d. Atsakymo paskelbimo dienos nepareiškė nei pretenzijų, nei ieškinių dėl šio Atsakymo nuostatų. Abiejų ieškovių pretenzijose taip pat nėra ginčijamos paminėtų paaiškinimų nuostatos (neprašoma jų nei pakeisti, nei panaikinti). Ieškinius, kurių motyvuojamose dalyse išdėstyta būtinybė teismui ex officio pripažinti neteisėtais Atsakyme išdėstytas Pirkimo sąlygas, ieškovės pareiškė 2020 m. gegužės 28 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po
PĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto termino pabaigos. Atsakovės atsiliepime į ieškinius prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovėms nenurodžius svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašius šio termino atnaujinti bei esant pasibaigusiai ieškovių teisei ginčyti šį dokumentą, teismas nurodė, kad ji negali būti ginama, o savo iniciatyva teismas nenustatė pagrindo pripažinti negaliojančiomis šio dokumento nuostatų.

34.       Teismas nurodė, kad ieškovių veiksmai, kai jos tik tuomet, kai perkančioji organizacija priėmė sprendimus dėl ginčijamų viešųjų pirkimų laimėtojų pripažinimo, siekia nuginčyti šiuos sprendimus, bando suteikti Pirkimų sąlygoms ieškovėms palankią prasmę yra neteisėti.

35.       Kadangi ieškovių pasiūlymuose Sistelos reikšmės buvo lygios nuliui arba mažesnės, šie pasiūlymai akivaizdžiai neatitiko Pirkimo dokumentų ir „patikslinti“ šių pasiūlymų pagal PĮ 58 straipsnio 5 dalies bei 64 straipsnio 9 dalies nuostatas nebuvo galimybės.

36.       Ieškovų pretenzijos atmestos 2020 m. gegužės 21 d. PĮ 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 darbo dienų atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. gegužės 28 d. Todėl atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Pirkimų laimėtojai UAB „Labas GAS“ 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. birželio 1 d. nebuvo kliūčių pasirašyti sutartis Nr. 40410/500842 ir Nr. 40410/50090. Ieškovės tik 2020 m. gegužės 29 d., po 16 val. (penktadienį), pasibaigus įprastam darbo laikui, informaciją apie ieškinių padavimą pateikė ne tam subjektui, kuris turėjo pasirašyti sutartis, o atsakovei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“. Pastaroji tik artimiausią darbo dieną (2020 m. birželio 1 d.) turėjo galimybę šią informaciją išnagrinėti ir persiųsti reikiamiems adresatams. Atsižvelgiant į terminų skaičiavimo civiliniame procese taisykles, pateisinama, kad informacija apie pareikštus ieškinius būtų persiųsta reikiamiems adresatams 2020 m. birželio 2 d. Dėl to teismas sprendė, kad Pirkimo sutarčių sudarymas 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. birželio 1 d. nepažeidė šioje sprendimo pastraipoje paminėtų teisės normų ir yra teisėtas. Nėra pagrindo šias sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl jų pasirašymo laiko.

37.       Nenustačius Pirkimų procedūrų ir PĮ nuostatų pažeidimų, vykdant ginčo Pirkimus, taip pat nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2020 m. gegužės
12 d. sprendimų dėl ieškovių pasiūlymų atmetimo ir galutinių pasiūlymų eilės patvirtinimo.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

38.       Ieškovės UAB „Asirinta“ ir UAB „Dujostata“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais pirmosios instancijos teisme išdėstytais argumentais, papildomai nurodoma:

38.1.       Perkančiojo subjekto sprendimo neprotingumą, neracionalumą ir nereikalingumą patvirtina pati faktinė situacija ir paties jo elgesys Pirkimų metu: (1) paskelbęs Pirkimus be sistelinių koeficientų apribojimo, vėliau perkantysis subjektas Atsakymais nustatė naujus Pirkimų reikalavimus, ir išimtinai jais remdamasis atmetė visais kitais parametrais pranašesnius ieškovių pasiūlymus; (2) Pirkimų metu perkančiojo subjekto naudotoje „Excel“ Sistelos koeficientų lentelėje suvedus maksimalų leidžiamą įkainį – laukelis tik pakeisdavo spalvą iš geltonos į raudoną, tuo tarpu suvedus nulį ar net neigiamą reikšmę, jokio perspėjimo nerodoma; (3) paskelbęs analogiškus pirkimus toms pačioms paslaugoms, tik kitose teritorijose – perkantysis subjektas tiekėjams jau teikė „Excel“ Sistelos koeficientų lenteles, kuriose suvedus maksimalų leidžiamą įkainį laukelis pakeisdavo spalvą iš geltonos į raudoną, o suvesti nulį ar neigiamą reikšmę netgi nebuvo įmanoma, nes programa parodydavo pranešimą ir tokios reikšmės apskritai neleisdavo suvesti; (4) tačiau svarbiausia, kad perkantysis subjektas netrukus patikslino šių analogiškų pirkimų sąlygas ir tiek įkainių lentelėje, tiek Sistelos koeficientų lentelėje vėl suteikė galimybę įrašyti nulinę reikšmę, atitinkamai pakoreguodamas „Excel“ Sistelos koeficientų lenteles, kuriose suvedus nulį jau vėl jokių pranešimų ar draudimų programa neberodė. 

38.2.       Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad perkantysis subjektas nei Atsakymuose, nei vėliau pateikdamas atsakymus į pretenzijas, nei bylos procesiniuose dokumentuose taip ir nenurodė jokios motyvacijos ar priežasties, dėl ko jam apskritai kilo poreikis pareikalauti, jog Sistelos lentelėje sistelinių koeficientų reikšmės turi būtinai viršyti nulinę reikšmę, t. y. perkantysis subjektas šių aplinkybių byloje visiškai neįrodinėjo. Dėl to teismas negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad Atsakymas atitinka ESTT suformuluotą reikalavimą, jog pirkimo sąlygos gali būti taisomos ar pildomos paprastais paaiškinimais tik išimtiniais atvejais. 

38.3.       Teismas negalėjo vertinti, kad Atsakymas yra Pirkimų sąlygų, reikalaujančių paprasto paaiškinimo, pataisymas ar papildymas, taip kaip nurodoma ESTT praktikoje. Atsakymas esmingai pakeitė Pirkimų sąlygas ir lėmė skundžiamų sprendimų priėmimą dėl ieškovių pasiūlymų tinkamumo. Perkantysis subjektas vien tik šiais Pirkimų sąlygų pakeitimais ieškovių pasiūlymus atmetė, o laimėjusiais paskelbė tuos tiekėjų pasiūlymus, kurie Sistelos koeficientų lentelėje nurodė vos 0,001 dydžio koeficientų reikšmes. 

38.4.       Net tokiu atveju, kai pirkimo sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, į jį (paaiškinimą) teismai turi atsižvelgti vertindami perkančiųjų organizacijų veiksmų ir sprendimų teisėtumą. Atitinkamai, perkančiojo subjekto paaiškinimai, atsakymai į tiekėjų klausimus yra laikytini pagalbine priemone, kuria remiantis gali būti aiškinami bei vertinami Pirkimo sąlygų reikalavimai. Todėl perkantysis subjektas Atsakymu, kaip pagalbine priemone aiškinant bei vertinant Pirkimų sąlygų reikalavimus, negalėjo atmesti ieškovių pasiūlymų, o turėjo nurodyti konkrečias Pirkimų sąlygas, kurių neatitinka ieškovių pasiūlymai. 

38.5.       Perkantysis subjektas nuolat skelbia analogiškus pirkimus net keliose zonose, o šį visiškai nepagrįstą reikalavimą (draudimą naudoti nulines sistelinių koeficientų reikšmes) taikė tik šioje byloje nagrinėjamuose Pirkimuose, tuo tarpu kituose analogiškuose pirkimuose toks reikalavimas arba išvis nebuvo taikomas, arba buvo atšauktas dar pirkimams nepasibaigus. 

38.6.       Tai, kad perkantysis subjektas nebuvo sąžiningas, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, patvirtina aplinkybių išsidėstymas laike – perkantysis subjektas apie priimtus ieškinius buvo informuotas dar 2020 m. gegužės 29 d. (t. y. nedelsiant kai tik jie buvo pateikti ir priimti teisme), teismas 2020 m. birželio 2 d. rezoliucijomis atidėjo klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimus iki 2020 m. birželio 5 d. bei suteikė teisę perkančiajam subjektui iki 2020 m. birželio 4 d. pateikti atsiliepimus, ir nors jau buvo sudarytos Pirkimų sutartys, tačiau atsiliepimuose perkantysis subjektas apie tai teismui neužsiminė. Perkantysis subjektas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. 

39.       Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais bei skundžiamame sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei išaiškinimais. Atsakovės papildomai nurodo:

39.1.       BPS 13.2 punktas, PĮ 48 straipsnio 2 dalies 19 punktas numatė perkančiojo subjekto teisę paaiškinti ar patikslinti Pirkimo sąlygas, kurias perkantysis subjektas išplatino 2020 m. vasario 27 d. Atsakymu, kuriame nurodė draudimą taikyti nulinį ar mažesnį kainos skaičiavimo koeficientą. Minėtas Atsakymas buvo pateiktas / išviešintas Pirkimo sąlygose nustatytais terminais ir tvarka visiems Pirkimo dalyviams, ginčo dėl pastarųjų aplinkybių tarp šalių nekilo.

39.2.       Pirkimo sąlygose buvo numatyta, jog tiekėjų galutiniai pasiūlymai Pirkimuose bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, todėl perkančiojo subjekto pateiktas Atsakymas, kad Sistelos koeficientų reikšmė pasiūlymų vertinimui sudaro 7 proc., ir kad tiekėjų pateiktos sistelinių koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę (negali būti mažesnės arba lygios nuliui), nelaikytinas naujos Pirkimo sąlygos nustatymu, kadangi juo iš esmės nebuvo pakeistos jau paskelbtos Pirkimo sąlygos.

40.       Atsakovė UAB „Labas GAS“ atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

40.1.       Ginčijamuose Pirkimuose susiklostė situacija, kai apeliantės nepastebėjo 2020 m. vasario 27 d. pateikto Pirkimo sąlygų paaiškinimo „Rangovo pateiktos sistelinių koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę (negali būti mažesnės arba lygios nuliui)“ ir pateikė savo galutinius pasiūlymus neatsižvelgusios į jį. Paaiškinimas buvo paskelbtas Pirkimų sąlygose nustatytais terminais ir tvarka visiems Pirkimo dalyviams CVP IS sistemoje ir vadovaujantis PĮ
2 straipsnio 15 dalimi yra laikomas neatskiriama Pirkimų sąlygų dalimi. Šio paaiškinimo niekas neginčijo, bent 6 Pirkimų dalyviai vadovavosi šia sąlyga ir pateikė Pirkimų sąlygas atitinkančius pasiūlymus, tad ši sąlyga buvo aiški ir nedviprasmiška.

40.2.       Perkantysis subjektas turėjo teisę paaiškinti / patikslinti Pirkimo sąlygas, atitinkami paaiškinimai / patikslinimai buvo atlikti vadovaujantis ESTT ir Lietuvos teismų praktikoje suformuotais kriterijais. Visi Borta kriterijai buvo įgyvendinti tinkamai – apie juos buvo paskelbta visiems potencialiems Pirkimo dalyviams, jie buvo išviešinti / paskelbti iki pasiūlymų pateikimo. Pakeitimai taip pat nebuvo tokie svarbūs, kad pritrauktų potencialių dalyvių, priešingai – techniniais pakeitimais / paaiškinimais nustatyti tam tikri ribojimai, kurie iš esmės neturi jokios reikšmės potencialaus dalyvio apsisprendimui. Apeliantės taip pat nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog pakeitimai / paaiškinimai galėjo nulemti potencialių dalyvių apsisprendimą dalyvauti Pirkimuose.

40.3.       Pirkimo sąlygų paaiškinimai / patikslinimai vadovaujantis PĮ bei kasacinio teismo išaiškinamais yra laikomi neatskiriama pirkimo sąlygų dalimi, kuria perkančiosios organizacijos / perkantieji subjektai bei tiekėjai privalo vadovautis be jokių išimčių.

40.4.       Perkančiojo subjekto sprendimuose atmesti ieškovių pasiūlymus buvo aiškiai nurodyti sprendimų priėmimo teisiniai (BPS 9.4.1.1. b punktas) bei faktiniai (kai kurios Sistelos lentelėje pateiktos reikšmes neviršija nulio (2020 m. vasario 27 d. tiekėjams buvo išplatintas Atsakymas) pagrindai. Apeliantės nepateikė jokių aplinkybių ar argumentų, kurie pagrįstų, kad jų teisė į gynybą kažkokiu būdu buvo pažeista ar apribota. Ieškovių niekuo nepagrįstus samprotavimus paneigia ta aplinkybė, jog jos įgyvendino savo teisę į gynybą – teikė pretenzijas, ieškinius.

40.5.       Apeliančių teiginiai apie principų pažeidimus neturi jokio materialaus pagrindo, yra tik deklaratyvios ir spekuliatyvios frazės. Objektyvių duomenų, kurie pagrįstų teiginius dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, apeliaciniame skunde nepateikta, vien apeliančių subjektyvus situacijos vertinimas savaime nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

40.6.       Pirkimo sąlygų protingumas, racionalumas, pagrįstumas privalo būti kvestionuojamas Pirkimų įstatyme nustatytais terminais ir tvarka. Vien tik ieškovėms subjektyviai „netinkamos“ sąlygos negali būti keičiamos po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ar tuo labiau nesudaro pagrindo ex officio pripažinti jas neteisėtomis vien dėl to, kad būtų patenkinti vieno savo pareigų ir teisių tinkamai neįgyvendinusio subjekto interesai.

40.7.       Apeliantės pretenzijas dėl Pirkimo sąlygų pateikė praleidę terminus pretenzijai pateikti (BPS 11.1 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

41.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK
329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

42.       UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, būdama įgaliota AB „Energijos skirstymo operatorius“,
2020 m. vasario 7 d. per CVP IS išsiuntė kvietimą UAB „Asirinta“ iki 2020 m. kovo 12 d. teikti pasiūlymą supaprastintame pirkime „(2020-ESO-142) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos / rekonstravimo darbai Panevėžio reg. (Biržų sav. Pasvalio sav. Panevėžio r. sav.) Nr. 1”. Tą pačią dieną per CVP IS UAB „Dujostata“ buvo pakviesta iki 2020 m. kovo 12 d. teikti pasiūlymą UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliojimą vykdomame supaprastintame pirkime „(2020-ESO-143) Dujotiekių projektavimo paslaugos ir statybos, rekonstravimo darbai Panevėžio reg. Panevėžio m. sav. Nr. 2“. Tiekėjoms pasiūlymus pateikus ir perkančiajam subjektui juos įvertinus, pastarieji buvo atmesti kaip neatitinkantys Bendrųjų pirkimo sąlygų (BPS) 9.4.1.1. punkte nurodytų reikalavimų. 2020 m. gegužės 12 d. pranešimuose buvo nurodyta, kad tiekėjų pasiūlymai nepriimtini, kadangi neatitinka Pirkimų sąlygose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kvalifikacijos reikalavimų, pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų – kai kurios Sistelos lentelėje pateiktos reikšmės neviršija nulio (2020 m. vasario 27 d. tiekėjams buvo išplatintas atsakymas į klausimą, kuriuo informuota, jog rangovo pateiktos sistelinių koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę (negali būti mažesnės arba lygios nuliui)). Tais pačiais pranešimais Pirkimų dalyviai buvo informuoti apie pasiūlymų eilės Pirkimuose sudarymą ir UAB „Labas GAS“ pasiūlymų Pirkimuose pripažinimą laimėjusiais.

43.       Nesutikdamos su perkančiojo subjekto sprendimais, tiekėjos UAB „Asirinta“ ir UAB „Dujostata“ pateikė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pretenzijas, kuriomis prašė panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo bei pasiūlymų eilės sudarymo ir grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją bei iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, pateiktus Pirkimuose. Tiekėjų pretenzijos grindžiamos tuo, jog (1) sprendimuose nenurodyti jokie konkretūs Pirkimų sąlygų reikalavimai, kurių tiekėjų pasiūlymai tariamai neatitinka, (2) Pirkimų sąlygos nenustato jokio reikalavimo dėl to, jog sistelinių koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę, o (3) perkančiojo subjekto Pirkimų metu pateikti atsakymai į tiekėjų klausimus, negali nustatyti naujų, papildomų reikalavimų tiekėjams,
(4) perkantysis subjektas turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą kreiptis į tiekėjas su prašymu paaiškinti pasiūlymus, konkrečiai kartu su pasiūlymais pateiktas Sistelos lenteles bei jose nurodomas koeficientų reikšmes. Perkantysis subjektas, laikydamas, kad Pirkimų sąlygų paaiškinimai / patikslinimai yra Pirkimų sąlygų sudedamoji dalis, į kuriuos tiekėjos teikdamos pasiūlymus neatsižvelgė, ir jų ne pagal Pirkimo sąlygas užpildyti pasiūlymai, t. y. Sistelos reikšmes nurodžius lygias nuliui, negali būti ištaisomi nepakeitus pasiūlymų, tiekėjų pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas.

44.       Bylos duomenimis 2020 m. birželio 1 d. tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Labas GAS“ buvo sudarytos pirkimų sutartys Nr. 40410/500842 ir Nr. 40410/500909.

45.       Tiekėjoms kreipusis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2020 m. gegužės 12 d. sprendimų, priimtų ginčo Pirkimuose, panaikinimo ir sutarčių, sudarytų tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Labas GAS“ pripažinimo negaliojančiomis, taip pat
5 000 Eur baudos UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ skyrimo, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovės, nesutikdamos su tokiu sprendimu, apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti ir ieškinius patenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo (nutarties 38.1 – 38.6 punktai) bei atsiliepimų (nutarties 39.1 – 39.2, 40.1 – 40.7 punktai) į jį argumentus, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl perkančiojo subjekto pateiktų Pirkimų sąlygų paaiškinimų / patikslinimų kvalifikavimo, dėl ieškovių reikalavimo Pirkimų sąlygą, kad Sistelos koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę, pripažinimo neteisėta, dėl perkančiojo subjekto pareigos kreiptis į ieškoves su prašymu paaiškinti jų pateiktus pasiūlymus, taip pat dėl ieškovių reikalavimo pripažinti Pirkimo sutartis, sudarytas po ieškinių teismui pateikimo, negaliojančiomis bei baudos perkančiajam subjektui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

Dėl Pirkimų sąlygos, kad Sistelos koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę, kvalifikavimo Pirkimų sąlygų paaiškinimu (patikslinimu) ar Pirkimų sąlygų pakeitimu

46.       PĮ 48 straipsnio 4 dalis įpareigoja perkantįjį subjektą pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas nupirkti tai, ko reikia. PĮ 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiojo subjekto pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, reguliarus orientacinis skelbimas ar skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kurie naudojami kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, pirkimo-pardavimo sutarties projektas, pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkimui taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

47.       Kasacinio teismo taip pat ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencija).

48.       Pagal ginčo BPS 1.27 punktą Pirkimo sąlygomis laikomos Bendrosios pirkimo sąlygos, Specialiosios pirkimo sąlygos, Techninė specifikacija, Pasiūlymo forma, Sutartis ir (arba) kiti dokumentai, kuriuose nurodoma informacija apie Pirkime taikomus reikalavimus, jų paaiškinimai (patikslinimai).

49.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Patikslinimas turėtų būti toks, kad jis iš esmės nekeistų pagrindinių pirkimo sąlygų. Tikslinimas negalėtų reikšti bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų pirkimo objektui pakeitimo, iš esmės keičiančio tiekėjų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Kasacinio teismo išaiškinta, jog siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-436/2011).

50.       Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

51.       Atsižvelgdama į aukščiau pateiktą pirkimo dokumentų apibrėžimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos bei vėlesni šių sąlygų paaiškinimai ir / arba papildymai turi būti vertinami kaip visuma tiekėjo pasiūlymui keliamų reikalavimų, kuriais tiekėjas privalomai turi vadovautis teikdamas pasiūlymą. Bylos duomenimis perkantysis subjektas, atsakydamas į tiekėjų užduotus klausimus ginčo Pirkimuose, taip pat ir klausimą, kokią reikšmę tiekėjo pasiūlymui turėtų nulinis Pirkimo sąlygų (SPS) Priede Nr. 2 Sistelos koeficientų lentelėje pateiktas koeficientas, 2020 m. vasario 27 d. Atsakyme informavo tiekėjus, kad rangovo pateiktos sistelinių koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę, t. y. negali būti mažesnės arba lygios nuliui. Atsakymas buvo paskelbtas viešai CVP IS. Šis ginčo Pirkimų sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas sudėtine Pirkimų sąlygų dalimi. Todėl visi ginčo Pirkimuose pasiūlymus teikę tiekėjai privalėjo vadovautis šia Pirkimų sąlyga, t. y. jų pasiūlymuose užpildytoje Sistelos koeficientų lentelėje pateikti koeficientai negalėjo būti lygūs nuliai.

52.       Byloje nėra ginčo, kad UAB „Asirinta“ ir UAB „Dujostata“ pasiūlymuose, pateiktuose perkančiajam subjektui, kai kurios Sistelos lentelėje pateiktos koeficientų reikšmės neviršijo nulio, kas lėmė šių pasiūlymų, kaip neatitinkančių Pirkimų sąlygų reikalavimų atmetimą. Apeliančių vertinimu, jų pateikti pasiūlymai negalėjo būti atmesti, nes (1) 2020 m. vasario 27 d. Atsakymu ginčo Pirkimų sąlygos buvo nepaaiškintos, o pakeistos, ir (2) perkantysis subjektas, nustatęs ieškovių pasiūlymuose netikslumus, privalėjo kreiptis į tiekėjas su prašymu pasiūlymus patikslinti, o ne juos atmesti. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

53.       Perkančiosios organizacijos / perkantieji subjektai, vertindami tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija / perkantysis subjektas pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (ESTT 2002 m. gruodžio
12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (ESTT sprendimas Komisiją prieš Nyderlandus, C-368/10, Rekomendacijų III skyrius).

54.       Taikydami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos / perkantieji subjektai laisvi ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (ESTT 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (ESTT Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui (ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470-99, Rink. 2002, p. I-11617).

55.       Ginčo BPS 9.6.2 punkte įtvirtinta, kad pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų. SPS Priede Nr. 3 „Ekonominio naudingumo vertinimo metodika“ nustatyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas vertinamas pagal dviejų kriterijų – kainos (C) (didžiausią ekonominio naudingumo balą gauna mažiausios kainos pasiūlymas) ir Sistelos koeficientų (papildoma medžiagų, mechanizmų vertė; sezoniniai, specifiniai darbai; papildomas darbo užmokestis; statybvietės išlaidos; pridėtinės išlaidos; pelnas) kainos (S) (didžiausią ekonominio naudingumo balą gauna pasiūlymas, kurio Sistelos koeficientų kaina yra mažiausia) balų sumą: E=?+S. Akcentuotina, kad priešingai nei teigia ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovės paaiškino, kad būtent pasirinkimas vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir lėmė perkančiojo subjekto pasirinkimą vertinti ne tik perkamų darbų įsigijimo įkainius, bet ir kitas išlaidas,
t. y. papildomų / nenumatytų darbų įsigijimą pagal Sistelos įkainius. Kaip teisingai akcentuoja ieškovės, Pirkimo sąlygose iki 2020 m. vasario 27 d. Atsakymo pateikimo tiesiogiai nebuvo įtvirtinta, kad tiekėjų pateiktos Sistelos koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę. Tačiau aplinkybė, kad apie draudimą pasiūlymuose nurodyti nulines Sistelos koeficientų reikšmes perkantysis subjektas informavo tiekėjus, atsakydamas į pastarųjų klausimus dėl Pirkimų sąlygų, nereiškia, kad tokiu būdu jos buvo pakeistos.

56.       Pirma, įgyvendinant PĮ 48 straipsnio 19 punkto reikalavimą, BPS 13 dalyje „Papildomos informacijos pateikimas“ buvo įtvirtinta tiekėjo prašymo paaiškinti Pirkimo sąlygas pateikimo tvarka, perkančiojo subjekto atsakymo į tiekėjo prašymą paaiškinti Pirkimo sąlygas tvarka ir perkančiojo subjekto Pirkimo sąlygų tikslinimo savo iniciatyva tvarka. Pagal BPS 13.2.1. punktą perkantysis subjektas įsipareigojo raštu atsakyti į kiekvieno tiekėjo rašytinį prašymą ne vėliau kaip likus keturioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo dienos, jei toks prašymas yra gautas ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo dienos; bet kuris Pirkimo sąlygų paaiškinimas yra perduodamas visiems tiekėjams, kuriems yra išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose ir skelbiamas CVP IS kartu su kitais Pirkimo dokumentais (BPS 13.2.2. punktas). Perkantysis subjektas taip pat turi teisę peržiūrėti (patikslinti) Pirkimo sąlygas savo iniciatyva iki pasiūlymų pateikimo dienos, bet kokie patikslinimai siunčiami visiems tiekėjams, kuriems yra išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose, ne vėliau kaip likus keturioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo dienos ir skelbiami CVP IS kartu su kitais Pirkimo dokumentais (BPS 
13.2.3 punktas); tuo atveju, jei perkantysis subjektas negali užtikrinti, kad tiekėjai Pirkimo sąlygų patikslinimus gaus ne vėliau kaip likus keturioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo dienos, tuomet perkantysis subjektas įsipareigojo nukelti galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, suteikdamas pakankamai laiko tiekėjams susipažinti su tokiais patikslinimais, rengiant savo pasiūlymus (BPS
13.2.4 punktas). Vadovaudamasis nurodytais Pirkimo sąlygų reikalavimais, perkantysis subjektas, gavęs tiekėjų klausimą dėl nulinio Sistelos koeficientų lentelėje pateikto koeficiento reikšmės tiekėjo pasiūlymui, privalėjo pasisakyti dėl galimybės nurodyti tokį Sistelos koeficientą. Minėta, kad pirkimo dokumentų paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, o tiekėjai nuo tokių paaiškinimų paskelbimo dienos privalo jais vadovautis. Tuo tarpu perkančiajam subjektui neatsakius į tokį tiekėjų klausimą, o vėliau pasiūlymus atmetus būtent tuo pagrindu, kad juose nurodytos nulinės Sistelos koeficientų reikšmės, perkantysis subjektas ne tik pažeistų Pirkimo sąlygose jam įtvirtintas pareigas, bet kartu atmestų pasiūlymus remdamasis neišviešintais Pirkimo sąlygų reikalavimais. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo; tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2019 23 punktą). 

57.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, būdama įgaliota ESO, taip pat vykdo Dujotiekių projektavimo paslaugų ir statybos, rekonstravimo paslaugų pirkimus Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Kauno miesto ir rajono savivaldybių teritorijose. Apeliaciniame skunde ieškovės akcentuoja aplinkybę, kad kituose analogiškuose Pirkimuose, perkančiojo subjekto vykdomose kitose teritorijose, perkantysis subjektas draudimo naudoti nulines sistelinių koeficientų reikšmes netaikė arba jis buvo atšauktas dar jiems nepasibaigus. Akcentuotina, kad teismų išaiškinimai ir jų taikymas viešųjų pirkimų praktikoje suponuoja poreikį tiekėjams išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, bet ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 29 punktą). Todėl aplinkybė, kad perkančiojo subjekto vykdomų kitų pirkimų dėl analogiškų paslaugų įsigijimo sąlygose nebuvo įtvirtintas draudimas pasiūlyme nurodyti nulines sistelinių koeficientų reikšmes arba toks buvo atšauktas pirkimų metu, nepaneigia tiekėjų prievolės laikytis konkretaus ginčo Pirkimo sąlygų ir būtent jomis vadovaujantis teikti pasiūlymus. Minėta, kad nagrinėjamu atveju perkantysis subjektas iki tiekėjų pasiūlymų pateikimo, atsakydamas į tiekėjų klausimus, nurodė draudimą pasiūlymuose nurodyti nulines sistelinių koeficientų reikšmes ir šis paaiškinimas kvalifikuotinas sudėtine Pirkimų sąlygų dalimi. Byloje nėra įrodymų, o ieškovės ir neteigė, kad 2020 m. vasario 27 d. Atsakymo negavo, todėl aplinkybė, kad kituose analogiškų paslaugų įsigijimo pirkimuose tokio draudimo nebuvo ar jis buvo atšauktas, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo atveju neturi.

58.       Antra, kad perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų, Pirkimų dokumentuose iš anksto aiškiai bei nedviprasmiškai paskelbė šio kriterijaus subkriterijų lyginamojo svorio koeficientus (nutarties 53 – 54 punktai), t. y. aprašė kokį metodą taikys (kokias išlaidas vertins) bei nustatė formules, pagal kurias bus nustatomas laimėtojas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2020 m. vasario 27 d. Pirkimo sąlygų paaiškinimu pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika nebuvo pakeista, buvo tik išaiškinta, kokius duomenis privalo pateikti tiekėjai, kad jų pasiūlymus galima būtų įvertinti pagal Pirkimo sąlygas. Ieškovės, teigdamos, kad Atsakyme pateiktu draudimu pasiūlymuose nurodyti nulines Sistelos koeficientų reikšmes buvo pakeistos Pirkimo sąlygos, nenurodė ir iš esmės net ir negalėjo nurodyti, kurios Pirkimo sąlygos tokiu būdu buvo pakeistos ir kaip tai įtakojo tiekėjų, pakviestų teikti pasiūlymus ginčo Pirkimuose, apsisprendimą teikti pasiūlymus Pirkime. Iki 2020 m. vasario 27 d. Atsakymo pateikimo perkančiojo subjekto paskelbtose Pirkimų sąlygose apskritai nebuvo jokios informacijos, ar Sistelos koeficientų reikšmės gali būti tik teigiamos (aukštesnės už nulį), ar ir neigiamos (žemesnės už nulį) bei lygios nuliui. Tai kartu paneigia ieškovių teiginius, neva perkantysis subjektas turėjo nutraukti ginčo Pirkimus. Kadangi nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygose Atsakymu nebuvo nustatyta jokių kokybiškai naujų reikalavimų tiekėjams, todėl atsakovės neprivalėjo nei keisti Pirkimų sąlygų, nei nutraukti Pirkimų.

59.       Trečia, netgi sutikus su apeliančių vertinimu, kad Atsakyme įtvirtintu draudimu buvo pakeistos Pirkimų sąlygos, teisėjų kolegija pritaria UAB „Labas GAS“ argumentams, kad toks Pirkimų sąlygų pakeitimas atitiko ESTT ir Lietuvos teismų praktikoje suformuluotus Borta kriterijus. ESTT Prejudiciniame sprendime Slovensko pažymėta, kad tiekėjas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekdamas ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (žr. ESTT 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, 40 punktą), taip pat konstatavo, jog perkančiajam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos (žr. nurodyto Prejudicinio sprendimo 73 punktą). Prejudiciniame sprendime spręsta, kad šie reikalavimai reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo; be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių; antra, apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu; trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (žr. nurodyto Prejudicinio sprendimo 74–76 punktus).

60.       Dėl pirmojo Borta kriterijaus vienoje kasacinio teismo bylų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 37–39 punktus), inter alia, pažymėta, kad: (1) leistinumas keisti viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius; (2) atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje viešojo pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų, pavyzdžiui, nuostatas dėl įpakavimo) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų; pažymėtina, kad toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl viešojo pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo; vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo; (3) kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas; toks pirkimo sąlygų keitimo teisėtumo vertinimo modelis iš esmės turėtų būti aktualus ir sprendžiant dėl to, kokius padarinius teismui taikyti, kai atitinkama viešojo pirkimo sąlyga pripažįstama neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 
63-70 punktai). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad Atsakyme įtvirtintas draudimas teikti pasiūlymus su nulinėmis Sistelos koeficientų reikšmėmis galėjo turėti įtakos Pirkimų dalyvių skaičiaus pasikeitimui, nes jis nėra susijęs nei su reikalavimais pirkimo objektui, nei su kvalifikacijos reikalavimais tiekėjui. Be to, ginčo Pirkimai buvo vykdomi per Kvalifikacinę vertinimo sistemą, t. y. dalyvauti Pirkimuose buvo kviečiami tiekėjai, įtraukti į Kvalifikacijos vertinimo sistemos pagrindu bei tvarka sudarytą Kvalifikuotą tiekėjų sąrašą ir atitinkantys visus tiekėjų Kvalifikacijos vertinimo sistemos reikalavimus visa apimtimi (SPS 3.1 punktas). Tai reiškia, kad vykdant tolimesnes Pirkimų procedūras nauji tiekėjai nėra kviečiami dalyvauti Pirkimuose.

61.       Dėl antrojo Borta kriterijaus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas tinkamai išviešinti viešojo pirkimo sąlygų pakeitimus reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą apie tai pranešti CVP IS taip, jog apie šį sprendimą sužinotų ne tik prie atitinkamo pirkimo prisijungę (priėmę kvietimus) dalyviai, bet visi potencialūs tiekėjai – tiek atitinkantys pradinę ir pakeistą viešojo pirkimo sąlygų redakciją ar jų neatitinkantys. Taip visiems ūkio subjektams sudaromos prielaidos dalyvauti pirkime (jei pratęsiamas pasiūlymų pateikimo terminas, o šių subjektų asmeninė padėtis ir siūlomas pirkimo objektas atitiko tiek ankstesnę, tiek pakeistą pirkimo sąlygų redakciją), be to, jiems suteikiamos realios galimybės kvestionuoti viešojo pirkimo sąlygų pakeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 73 punktas). Apie Atsakyme įtvirtintą draudimą perkantysis subjektas paskelbė CVP IS, taip pat 2020 m. vasario 27 d. Atsakymą išsiuntė visiems potencialiems tiekėjams, todėl visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi Pirkimų dalyviai galėjo su juo susipažinti.

62.       Dėl trečiojo Borta kriterijaus teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, viešojo pirkimo sąlygų pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017 68 punktas). Nors pačiame 2020 m. vasario 27 d. Atsakyme tiekėjams perkantysis subjektas nurodė, kad yra nukeliamas pirminių pasiūlymų pateikimo terminas, apie kurį informacija bus pateikta CVP IS, tačiau byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsakovių paaiškinimai patvirtina, kad pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo nukeltas / pratęstas. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad iki paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos – 2020 m. kovo 12 d. tiekėjai turėjo pakankamai laiko susipažinti su Atsakyme pateiktais paaiškinimais bei pateikti Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus. Kaip minėta (nutarties 56 punktas), pagal BPS 13.2.1. punktą perkantysis subjektas įsipareigojo raštu atsakyti į kiekvieno tiekėjo rašytinį prašymą ne vėliau kaip likus keturioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo dienos ir įsipareigojo nukelti galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, suteikdamas pakankamai laiko tiekėjams susipažinti su tokiais patikslinimais, rengiant savo pasiūlymus, tik tais atvejais, kai perkantysis subjektas negali užtikrinti, kad tiekėjai Pirkimo sąlygų patikslinimus gaus ne vėliau kaip likus keturioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo dienos (BPS 13.2.4 punktas). ESTT termino pasiūlymo pratęsimo taip pat nekvalifikavo kaip absoliučios perkančiųjų subjektų pareigos, o šią susiejo su atitinkamomis aplinkybėmis, a fortiori su pakeitimų svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e3K-3-279-690/2017 78 punktas). Be to, byloje nėra ginčo, kad tiekėjai, taip pat ir apeliantės, pasiūlymus ginčo Pirkime pateikė po perkančiojo subjekto Atsakymo tiekėjams pateikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika, spręstina, kad net Atsakyme pateiktą Pirkimo sąlygų paaiškinimą laikant ginčo Pirkimo sąlygų pakeitimu, pastarasis atitinka Borta kriterijus, todėl nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

Dėl ieškovių reikalavimo Pirkimų sąlygą, kad Sistelos koeficientų reikšmės turi viršyti nulinę reikšmę, pripažinimo neteisėta

63.       Pasisakydamos dėl Atsakyme pateikto išaiškinimo ieškovės prašė teismo šią Pirkimo sąlygą ex officio pripažinti negaliojančia, o atsakovės savo ruožtu prašė šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

64.       Lietuvoje įtvirtinta perkančiojo subjekto veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (PĮ 108-109 straipsniai). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi pateikti jam pretenziją. Pretenzija turi būti pateikta: (1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų (VPĮ 108 straipsnio 1 dalies
1 punktas), (2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiojo subjekto priimtus sprendimus (VPĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu perkantysis subjektas per nustatytą terminą neišnagrinėja jam pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkantysis subjektas turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.

65.       Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai / perkančiajam subjektui išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai / perkančiajam subjektui panaikinti priimtus netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai / perkančiajam subjektui išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

66.       Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 4233 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų, skirtų ginčų, kylančių tarp viešųjų pirkimų dalyvių reglamentavimui, aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į viešojo pirkimo vykdytoją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

67.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės perkančiajam subjektui ikiteismine ginčų sprendimo tvarka pateiktose pretenzijose prašė panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. sprendimus dėl jų pasiūlymų atmetimo bei pasiūlymų eilės sudarymo ir grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją bei iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, pateiktus Pirkimuose. Tuo tarpu reikalavimo pripažinti Atsakymu įtvirtintą Pirkimo sąlygą, draudžiančią pasiūlymuose nurodyti nulines Sistelos koeficientų reikšmes, ieškovės nepateikė. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovių pirmosios instancijos teisme pareikštas reikalavimas pripažinti aptariamą Pirkimo sąlygą neteisėta nebuvo nagrinėjama privalomoje ikiteisminėje procedūroje, todėl jo nagrinėjimas peržengtų ginčo ribas.

68.       Kita vertus, net konkrečiu atveju konstatavus, kad tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iškelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iškelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, jog tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai / perkančiajam subjektui apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl jų veiksmų teisėtumo. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų / perkančiųjų subjektų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

69.       Šiame kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 51 punktas). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 52 punktas). 

70.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvaus pagrindo perkančiojo subjekto elgesį, paaiškinant (patikslinant) Pirkimo sąlygas, vertinti kaip akivaizdžiai priešingą teisei, dėl to nėra ir pagrindo ex officio peržengti byloje keliamo ginčo ribas bei pasisakyti dėl ginčo Pirkimų sąlygų teisėtumo. Ši bei aukščiau nustatyta aplinkybė, jog ikiteisminėje stadijoje ieškovės neginčijo Pirkimų sąlygų teisėtumo ir tiesiogiai teisme ieškovių pareikšto reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo nagrinėjimas peržengtų ginčo ribas, patvirtina, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo bei neaktualu ieškovės reikalavimui dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis spręsti dėl ieškinio senaties termino taikymo atsakovių prašymu. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas šio ginčo aspekto netiria ir nevertina. Kita vertus, kaip konstatuota nutarties 46 – 62 punktuose, atsakovės ne tik turėjo pareigą paaiškinti (patikslinti) Pirkimų sąlygas, gavę tiekėjo klausimą, tačiau tai atliko nepažeisdamos įstatymų reikalavimų, dėl to paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, 2020 m. vasario 27 d. Atsakymu Pirkimų sąlygos nebuvo pakeistos, o net ir kvalifikavus tokio pobūdžio pirkimo dokumentų patikslinimą jų sąlygų pakeitimu, toks pakeitimas atitiko Borta kriterijus.

Dėl perkančiojo subjekto pareigos kreiptis į ieškoves su prašymu paaiškinti (patikslinti) jų pateiktus pasiūlymus

71.       Minėta, kad ieškovės laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju perkantysis subjektas, gavęs tiekėjų pasiūlymus, turėjo kreiptis į ieškoves su pasiūlymu juos patikslinti. Šį savo argumentą ieškovės grindžia tuo, jog 2020 m. gegužės 12 d. pranešimuose perkantysis subjektas nurodė atmetantis UAB „Aristata“ ir UAB „Dujostata“ pasiūlymus kaip neatitinkančius Pirkimų sąlygų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kvalifikacijos reikalavimų, pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų – kai kurios Sistelos lentelėje pateiktos reikšmės neviršija nulio. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria ieškovėms, kad perkančiojo subjekto 2020 m. gegužės 12 d. pranešimuose pateiktas ieškovių pasiūlymų atmetimo pagrindimas nėra visiškai tikslus, nes, viena vertus, perkantysis subjektas nurodo atmetęs pasiūlymus kaip neatitinkančius Pirkimų sąlygų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kvalifikacijos reikalavimų, pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, tačiau, kita vertus, galiausiai nurodo, jog pasiūlymai atmesti, nes pasiūlymų Sistelos lentelėse pateiktos koeficientų reikšmės neviršija nulio. Tai reiškia, kad 2020 m. gegužės 12 d. pranešimuose perkantysis subjektas pateikė perteklinę informaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima pripažinti, kad dėl tokio pranešimų turinio ieškovės negalėjo suprasti / nesuprato jų pasiūlymų atmetimo pagrindo. Pranešimuose nurodyta esminė aplinkybė, jog ieškovių pasiūlymuose kai kurios Sistelos lentelėje pateiktos koeficientų reikšmės neviršija nulio, išskirta paryškintu šriftu, taip pat yra pateikta nuoroda į visiems Pirkimų dalyviams išsiųstą 2020 m. vasario 27 d. Atsakymą. Perkančiojo subjekto sprendimuose, kuriais atmestos ieškovių pretenzijos, perkantysis subjektas aiškiai bei nedviprasmiškai išaiškino, kad ieškovių pasiūlymai atmesti dėl jų neatitikimo 2020 m. vasario 27 d. Atsakyme pateiktam Pirkimų sąlygų išaiškinimui, kuris kvalifikuotinas Pirkimų sąlygų dalimi. Galiausiai ir ieškiniuose išdėstyti argumentai dėl Pirkimų sąlygų paaiškinimo nepagrįstumo ir reikalavimo jį panaikinti, įrodo, kad ieškovės suvokė pasiūlymų atmetimo priežastis. Tai kartu paneigia ieškovių argumentus, neva perkantysis subjektas turėjo kreiptis į ieškoves su prašymu paaiškinti jų pasiūlymus.

72.       Vertinant pasiūlymą siaurąja prasme, taikytina PĮ 64 straipsnio 9 dalis, kurioje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas, vadovaudamasis PĮ 58 straipsnio 5 dalimi, gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

73.       Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina itin griežtai (siaurai), kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto. Šiuo aspektu perkančiosios organizacijos / perkančiojo subjekto diskrecija iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

74.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai, kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

75.       Nurodyti išaiškinimai aktualūs ir naujausios šiuo aspektu ESTT praktikos kontekste, kurioje taip pat nurodoma, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (ESTT 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Archus ir Gama, C-131/16, 36–37 punktai; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas byloje MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C-523/16 ir C-536/16, 50,
52 punktai).

76.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovių pasiūlymuose Sistelos koeficientų lentelėse kai kurios koeficientų reikšmės buvo nurodytos lygios nuliui ir dėl to jų pasiūlymai buvo atmesti, šiuo atveju negalimas pakartotinis pataisytų pasiūlymų pateikimas bei priėmimas, nes pateikti nauji ištaisyti / pakeisti pasiūlymai, kuriuose Sistelos lentelėse koeficientų reikšmės bus pakeistos iš nulinės į didesnę reikšmę, apeliančių pasiūlymus pakeistų iš neatitinkančių Pirkimo sąlygų reikalavimų į atitinkančius Pirkimo sąlygų reikalavimams. Taigi, ieškovėms neginčijant, kad jų su pirminiais pasiūlymais pateiktose Sistelos lentelėse pateiktos koeficientų reikšmės neatitiko ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimų, o šias pakeitus, pasiūlymai tampa atitinkančiais Pirkimų sąlygų reikalavimus, kas, akivaizdu, negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina klaida, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl tokių patikslinimų leidimo galimybės. Priešingai, jei perkantysis subjektas kreiptųsi į ieškoves dėl Sistelos reikšmių pakeitimo iš netinkamų į tinkamas ir tokius ieškovių pakeitimus priimtų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, būtų pažeista PĮ 64 straipsnio 9 dalies nuostata.

77.       Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, jog ieškovės ginčo Pirkimuose pateiktuose pasiūlymuose nurodė nulines sistelinių koeficientų reikšmes, kas neatitiko Pirkimų sąlygose įtvirtintų reikalavimų – draudimo tokias teikti pasiūlyme, o perkantysis subjektas neturėjo nei teisės, nei pareigos kreiptis į ieškoves dėl pasiūlymų pataisymų, daroma išvada, kad perkančiojo subjekto sprendimai atmesti UAB „Asirinta“ ir UAB „Dujostata“ pasiūlymus, kaip neatitinkančius Pirkimų sąlygų reikalavimų, buvo teisėti bei pagrįsti.

Dėl ieškovių reikalavimo pripažinti Pirkimo sutartis, sudarytas po ieškinių teismui pateikimo, negaliojančiomis bei baudos perkančiajam subjektui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

78.       Patikslintuose ieškiniuose apeliantės taip pat prašė teismo pripažinti tarp ESO bei „Labas GAS“ sudarytas Pirkimo sutartis negaliojančiomis bei skirti perkančiajam subjektui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šiuos reikalavimus ieškovės palaikė ir apeliaciniame skunde.

79.       Prašymas pripažinti Pirkimo sutartis negaliojančiomis grindžiamas tuo, jog Pirkimo sutartys buvo sudarytos po ieškinių teismui pateikimo ir atsakovėms apie šią aplinkybę jau buvus informuotoms.

80.       PĮ 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą tol, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau negu po 15 dienų. Pagal PĮ 110 straipsnio 2 dalį, perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties tol, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 109 straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies
3 punkte nurodyti terminai ir kol perkantysis subjektas negavo teismo pranešimo apie: 1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį; 2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo; 3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

81.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo–pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiųjų įstatymų, todėl kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias PĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai PĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba PĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos.

82.       Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymo momento PĮ nereglamentuoja, todėl šiuo atveju taikytinos CK normos ir perkančiojo subjekto nustatytos Pirkimų sąlygos. Pagal CK
1.73 straipsnio 2 dalį, rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis). Pagal Pirkimo sąlygų 12.6. punktą, sutartis sudaroma vadovaujantis Sutarties projekto nuostatomis, kurios 18.1 punkte numatyta, kad ji įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja 3 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nurodytų CK normų esmę ir nustatytas ginčo Pirkimų sąlygas, nagrinėjamu atveju Pirkimų sutarčių sudarymo momentu laikytina data, kuomet abi šalys pasirašė Pirkimų sutartis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties Nr. e2A-489-381/2018 47 – 48 punktus).

83.       Bylos duomenimis ieškovės pretenzijas dėl perkančiojo subjekto 2020 m. gegužės 12 d. sprendimų, kuriais apeliančių pasiūlymai Pirkimuose buvo atmesti, sudarytos pasiūlymų eilės bei ginčo Pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „Labas GAS“ pasiūlymai, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pateikė 2020 m. gegužės 18 d. – UAB „Asirinta“ – ir 2020 m. birželio 19 d. – UAB „Dujostata“. Perkantysis subjektas, sustabdęs Pirkimų procedūras, atsakymus į ieškovių pretenzijas pateikė 2020 m. gegužės
21 d. Kadangi ginčijami Pirkimai vykdyti laikantis supaprastintiems pirkimams PĮ nustatytos tvarkos ir terminų, todėl PĮ 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 darbo dienų atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. gegužės 28 d. Taigi, kitą dieną, t. y. 2020 m. gegužės 29 d. nebuvo kliūčių pasirašyti Pirkimo sutartis, kurias pagal Pirkimų sąlygas su laimėjusius pasiūlymus pateikusiu tiekėju turėjo sudaryti ne UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ (SPS 1.1 punktas, BPS 1.9, 1.13 punktai). Iš į bylą pateiktų ESO sutarčių registravimo sistemos duomenų matyti, kad Pirkimo sutartį Nr. 40410/5000842 ESO pasirašė 2020 m. gegužės 29 d. 13:08 val. ir tą pačią dieną išsiuntė UAB „Labas GAS” pasirašymui. Sutartį Nr. 40410/50090 ESO pasirašė 2020 m. birželio 1 d.
10:29 val. ir tą pačią dieną išsiuntė UAB „Labas GAS” pasirašymui. UAB „Labas GAS“ abi Sutartis pasirašė ir grąžino ESO 2020 m. birželio 1 d. 13:23 val. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties
81 – 82 punktuose pateiktu išaiškinimu, kad Pirkimo sutarties sudarymo momentu laikytina data, kuomet abi šalys pasirašo sutartį, sprendžia, kad ginčo Pirkimo sutartis ESO ir UAB „Labas GAS“ pasirašė 2020 m. birželio 1 d. 13:23 val.

84.       Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad apie teisme pateiktus ieškinius buvo informuota UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2020 m. gegužės 29 d. (penktadienį) 16:16 val. ir 16:21 val. Viešai prieinamais duomenimis UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ penktadieniais darbo laikas baigiasi 15:15 val., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perkantysis subjektas tik artimiausią darbo dieną (2020 m. birželio 1 d.) turėjo galimybę šią informaciją išnagrinėti ir persiųsti ESO, kuri pagal Pirkimo sąlygas įsipareigojo pasirašyti Pirkimo sutartis. Byloje esantys išrašai iš UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ dokumentų registravimo sistemos patvirtina, kad perkantysis subjektas su ieškovių pateikta informacija susipažino 2020 m. birželio 1 d. ir gautus pranešimus užregistravo 2020 m. birželio 1 d. 9:39 val. Pastarieji ESO buvo pateikti 2020 m. birželio
1 d. 14:14 val., t. y. ESO jau pasirašius Pirkimo sutartis su UAB „Labas GAS“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes vertina, kad, priešingai ieškovių teiginiams, negalima daryti išvados, kad Pirkimo sutartis ESO pasirašė jau žinodama apie teisme pateiktus ieškinius. Pačių ieškovių veiksmai, pranešimus apie ieškinių pateikimą teismui pateikus tik perkančiajam subjektui, žinant (turėjus žinoti), kad Pirkimo sutartis sudaromos tarp ESO ir UAB „Labas GAS“, bei pasibaigus darbo valandoms, leidžia spręsti apie jų nepakankamą apdairumą, lėmusį susiklosčiusią situaciją. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nenustačius perkančiojo subjekto veiksmų neteisėtumo, išaiškinant Pirkimo sąlygas tiekėjams bei priimant sprendimus dėl UAB „Labas GAS“ pasiūlymų pripažinimo laimėjusiais, atsakovėms net ir pažeidus Pirkimų sutarčių sudarymo atidėjimo terminą, nebūtų pagrindo Pirkimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes toks pažeidimas nelemtų Pirkimų procedūrų neteisėtumo ir nepanaikintų Pirkimų sutarčių sudarymo teisėto pagrindo.

85.       Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktuose ieškiniuose teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ taikymo. Perkantysis subjektas, 2020 m. birželio 1 d. gavęs informaciją apie teismui pateiktus ieškinius ir atsižvelgdamas į tai, kad Elektroninėje teismų informacinėje sistemoje Liteko jai dar nebuvo suteikta prieiga prie elektroninių bylų kortelių, tą pačią dieną elektroniniais laiškais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu nustatyti terminą atsiliepimams į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti. Ieškovės, atsižvelgdamos į tai, kad jau prašymų nustatyti terminą atsiliepimams į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu Pirkimo sutartys buvo sudarytos, tačiau atsiliepimuose perkantysis subjektas apie tai teismui neužsiminė, laikė, kad tokiu būdu atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl ko jai skirtina 5 000 Eur bauda, sumokant po 50 proc. jos dydžio kiekvienai ieškovei.

86.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantėmis, kad nei prašymuose nustatyti terminus atsiliepimams pateikti, nei 2020 m. birželio 4 d. atsiliepimuose į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė nenurodė aplinkybės, kad Pirkimo sutartys tarp ESO ir UAB „Labas GAS“ jau sudarytos, tačiau savaime tai nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir neteisėto procesinio elgesio. Pirma, atsiliepimų į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas buvo ne Pirkimo sutartys, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas/ netaikymas. Antra, perkantysis subjektas 2020 m. birželio 1 d. informavo Pirkimų laimėtoją apie pasirašytų Pirkimų sutarčių vykdymo sustabdymą. Trečia, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi, patenkinęs ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdė Pirkimo sutarčių vykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nei Pirkimų procedūrų, nei PĮ nuostatų pažeidimų perkančiojo subjekto veiksmuose, vykdant ginčo Pirkimus, nebuvo nustatyta, pagrindo spręsti apie jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

87.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

88.       Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Iš pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad UAB „Labas GAS“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 855,60 Eur išlaidų. Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.

89.       Kadangi UAB „Labas GAS“ prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur (užpraėjusio, t. y. 2020 m.
II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), atsakovei iš ieškovių priteistina 1 818 Eur – iš kiekvienos po 909 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Labas GAS“ (j. a. k. 124552684) iš uždarosios akcinės bendrovės „Asirinta“ (j. a. k. 168973838) ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Dujostata“ (j. a. k. 168654840) po 909 Eur (devynis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Artūras Driukas

                                                                                        Aldona Tilindienė

                                                                                        Jūratė Varanauskaitė