Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-594-579/2017

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00108-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.1.; 16.9.4.; 1.4.7.; 21.11.10.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                            2017 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties P. M. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. P. M. 2017 metų liepos 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-108501421-17 paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje – 200 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) mėnesiams.
2. Nesutikdamas su paskirtos nuobaudos dydžiu pareiškėjas šį nutarimą skundė apylinkės teismui. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-108501421-17 pakeistas, paskiriant P. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
3. P. M. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį Kauno apygardos teismui ir prašo ją pakeisti, skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. netaikant specialiosios teisės atėmimo. Teigia, jog skundžiama nutartis neteisėta, nes paskirta nuobauda neproporcinga ir neatitinka protingumo, teisingumo standartų.

3.1. Skundo autorius akcentuoja Konstitucinio teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, sprendžiant dėl nuobaudų už padarytus teisės pažeidimus skyrimo, dėl jų proporcingumo, turi būti tinkamai įvertintas konkrečios veikos pavojingumas. Apelianto manymu, teismas tinkamai neatsižvelgė į padaryto nusižengimo aplinkybes, pobūdį bei kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

3.2.Apelianto teigimu, neįvertinta tai, kad pažeidimas nebuvo pavojingas, sunkių pasekmių ar pavojingos situacijos nesukėlė – padarytas esant mažam eismo intensyvumui, įsitikinus saugumu, pralenkta tik vien transporto priemonė, kiti eismo dalyviai dėl to neturėjo staigiai keisti eismo krypties, greičio ar imtis kitokių veiksmų saugumui užtikrinti, manevras atliktas tiesiame kelio ruože, važiuojant į nuokalnę, kai priešais atvažiuojančių transporto priemonių matomumas yra didelis. Be to, pralenktoji transporto priemonė važiavo ženkliai mažesniu nei leistinas greičiu, apeliantas greičio neviršijo.

3.3.Skundo autoriaus teigimu, individualizuojant nuobaudą, nebuvo tinkamai atsižvelgta taip pat ir į asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kaltės formą bei rūšį. Neįvertinta tai, kad pažeidėjas pripažino padaręs nusižengimą, gailėjosi, padėjo atskleisti nusižengimo padarymo aplinkybes. Nusižengimas padarytas netyčiniais veiksmais, nesant chuliganiško vairavimo paskatų. Be to, atliekant šį manevrą, buvo siekiama neapsunkinti eismo srauto važiuojant paskui ženkliai mažesniu greičiu nei leistinas važiuojančią transporto priemonę. Skunde pastebima, jog, nors apeliantas šešis kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jis turi net 17 metų vairavimo stažą, jo darbo funkcijoms atlikti būtinas vairuotojo pažymėjimas ir per metus jis pravažiuoja apie 60 000 km, už analogišką nusižengimą anksčiau nebaustas. Visa tai apeliantą charakterizuoja kaip vairuotoją, kuris nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar chuliganiškai vairuoti. Be to, apeliantas augina tris mažamečius vaikus, kuriuos nuolat veža į mokyklą/darželį, kas taip pat apeliantą charakterizuoja teigiamai. Visa tai rodo, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju būtų  neproporcinga priemonė padaryto nusižengimo aplinkybėms bei pavojingumui, kuri sukeltų neigiamas pasekmes ne tik pačiam apeliantui (prarastų darbą), tačiau ir apelianto šeimai.

3.4. Skunde taip pat teigiama, jog paskirta nuobauda Lietuvos teismų praktikoje analogiškose bylose laikytina neatitinkančia teisingumo ir protingumo standartų, kaip pavyzdį pateikiant Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-116-1060/2017, kuria buvo pakeistas institucijos nutarimas, už analogišką pažeidimą skiriant švelnesnę nuobaudą, t. y. panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų  rajono policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas L. J. prašo skundą atmesti. Pažymi, jog ištisinė linija žymima būtent tose vietose, kur kyla pavojus eismo saugumui. Nesutinkama su argumentu, jog pažeidimas padarytas netyčia, nes lenkti netyčia neįmanoma, be to, greičio tuo metu niekas nematavo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas remiasi vienintele byla, ignoruodamas šimtus kitų bylų, kuriose spręsta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už analogiškus pažeidimus skirtas pagrįstai. Byloje išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad paskirtoji nuobauda yra aiškiai per griežta, nėra, todėl skundas turi būti atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra. Apeliantas neginčija, jog padarė nusižengimą, t. y. kirto siaurą ištisinę liniją ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį nusižengimą, tačiau atsižvelgtina į tai, jog skundo nagrinėjimo metu aukštesnės instancijos teisme pakito atsakomybės už šį nusižengimą reguliavimas, todėl spręstinas veikos perkvalifikavimo klausimas.
7. Nusižengimo padarymo metu, t. y. 2017 m. birželio 17 d., atsakomybė už  įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. kertant  ištisinę kelio ženklinimo liniją, buvo numatyta ANK 420 straipsnyje. Toks nusižengimas užtraukė baudą vairuotojams nuo 170 eurų iki 230 eurų. Be to, vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, buvo privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. 2017 metų spalio 3 d. įsigaliojo administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, pagal kuriuos atsakomybė už minėtą nusižengimą numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nustatant, jog toks nusižengimas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Be to, ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta galimybė už šį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. Tad, naujai įsigaliojęs įstatymas numato švelnesnę (mažesnę) baudą už tokį nusižengimą ir nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo. Tokiu būdu šis įstatymas vertinamas kaip švelninantis atsakomybę ir, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, todėl  apelianto veika perkvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skiriama nauja nuobauda.
8. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ji skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis bendrosios dalies nuostatų (ANK 32 straipsnio 1 dalis). Be to, skiriant nuobaudą būtina vadovautis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).
9. ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė galimos skirti nuobaudos rūšis – bauda. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
10. Skiriant nuobaudą P. M. įvertinamos ANK 34 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiama į tai, jog pažeidimas susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Nors apeliantas teigia, jog tai padarė netyčiniais veiksmais, tačiau šis skundo argumentas atmetamas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad nusižengimą padaręs asmuo būtų nematęs, nesupratęs, jog kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kuri skiria priešingos krypties eismo juostas. Šią aplinkybę pažeidėjas pripažino nuo pat pažeidimo fiksavimo pradžios. Turėdamas teisę vairuoti, jis neabejotinai suprato ir žinojo (to taip pat neginčija), jog ištisinę kelio ženklinimo liniją kirsti draudžiama. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklėse numatytas draudimas kirsti tokią kelio ženklinimo skirtas būtent užtikrinti eismo saugumą, todėl vien tokios linijos kirtimas pats savaime lemia pavojingos situacijos sudarymą. Dėl šių aplinkybių skundo argumentas, jog nusižengimas jokio realaus pavojaus nesukėlė, atmetamas kaip nepagrįstas ir tuo labiau nesuteikia pagrindo šį nusižengimą vertinti kaip neatsargų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – apeliantas pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaip apelianto asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės vertinama tai, kad pažeidėjas dirba, turi šeimą ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, P. M. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį skiriama sankcijos vidurkį atitinkanti bauda – 75 eurai.
11. Kaip jau minėta, pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą įstatymas nenumato privalomo įpareigojimo skirti už tokį nusižengimą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 9 dalies nuostata, šis klausimas paliktas nuobaudą skiriančios institucijos diskrecijai. Vadovaujantis ANK 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik jeigu nusižengimas padarytas naudojantis šia specialia teise. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog nusižengimas išimtinai susijęs su specialia teise vairuoti transporto priemones ir padarytas ja naudojantis. Detalesni kriterijai, kada turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai įstatymas nenumato privalomo šios priemonės skyrimo, neįtvirtinti, todėl vadovaujamasi administracinių poveikio priemonių paskirtimi (ANK 27 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo atsižvelgiama į pažeidimo padarymo pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo atveju įvertinama tai, kad padarytas pažeidimas, kuris susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Savo pobūdžiu tai pavojingas pažeidimas, nes įvažiuota į priešingos krypties eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklėse nustatą tvarką, taip keliant grėsmę eismo saugumui. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog pažeidėjas anksčiau net 7 kartus baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors už ypatingai šiurkščius, grubius ar įžūlius pažeidimus apeliantas nebaustas, tačiau akivaizdu, jog jo padaryti pažeidimai kėlė realią grėsmę eismo saugumui, nes iš minėtų 7 kartų net keturis kartus P. M. yra baustas už ženklų greičio viršijimą, be to, baustas ir už tai, kad ypatingu pavojingumu pasižyminčiame magistraliniame kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai vairavo automobilį rankomis naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu. Taip pat pažymėtina, jog metų bėgyje iki nagrinėjamo nusižengimo P. M. buvo baustas už tai, kad pastatė automobilį vietoje, kuri skirta tik neįgaliųjų transporto priemonėms. Nors pažeidėjas nurodo, jog jis daug važinėja darbo reikalais, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nepateisina nei vieno apelianto padaryto pažeidimo. Iš pateiktų duomenų matyti, jog anksčiau už padarytus pažeidimus apeliantui buvo skiriamos tik piniginės baudos, tačiau, akivaizdu, jos nebuvo veiksmingos, neturėjo pakankamo prevencinio ir atgrasančio poveikio, todėl pagrįstai manytina, jog nagrinėjamu atveju skirta administracinė nuobauda – bauda, kuri savo dydžiu taip pat nėra didelė, nebus pakankama savo pobūdžiu užtikrinti nuobaudos tikslus, todėl yra pagrindas skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam įstatyme (ANK 417 straipsnio 9 dalyje) numatytam terminui, t. y. vienam mėnesiui.
12. Nors apeliantas teigia, jog, atsižvelgiant į jo mažamečių vaikų interesus, darbinius interesus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo vertinimu, būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė, tačiau  aukštesnysis teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
13. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Pažeidimą padaręs asmuo turi patirti tam tikras neigiamas pasekme ir vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, asmuo privalo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas pasekmes (tiek finansines, tiek dėl darbinių funkcijų atlikimo, tiek ir kasdieninėje buityje), o to nepadaręs, jis prisiima pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo skiriant nuobaudą, riziką. Įvertinus jau anksčiau aptartą nusižengimo pavojingumą, nusižengimą padariusio asmens pavojingumą (ne kartą baustas piniginėmis baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pat ir pavojingus –nustatyto greičio viršijimas, kalbėjimas telefonu važiuojant magistraliniu keliu, tačiau baudos nuo naujų teisės pažeidimų nesulaikė), laikytina, kad nepatogumai, kuriuos patirs apeliantas dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats ir nagrinėjamu atveju protingumo bei proporcingumo principų nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju taikoma administracinė nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone užtikrins viešąjį interesą ne tik paveikti prasižengusį asmenį, kad jis nedarytų naujų pažeidimų, bet ir užtikrinti visuomenės narių apsaugą nuo kitų galimų pažeidimų.
14. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog, skirdamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą už nagrinėjamą nusižengimą, teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, ir nurodo vieną konkrečią bylą, kurioje galutiniu tapo apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Šį skundo argumentą aukštesnės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Pažymima, jog teismų praktiką, kuria privalu vadovautis ir nenukrypti aiškinant bei taikant teisės normas, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be to, kaip pagrįstai pažymėta atsiliepime, apeliantas nurodo vos vieną bylą, visiškai neatsižvelgdamas ir neįvertindamas daugybės kitų bylų, kuriose buvo priimti ir įsiteisėjo priešingi sprendimai.  
15. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos Komisariato Prienų rajono Policijos komisariato 2017 m. liepos 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-108501421-17 keistini, P. M. veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, ir skiriant P. M. 75 Eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos Komisariato Prienų rajono Policijos komisariato 2017 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-108501421-17 pakeisti.

P. M. veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skirti  P. M. 75 Eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                           Evaldas Gražys