Administracinė byla Nr. eAS-413-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05728-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja), ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. G.-K. ir Žmogaus teisų stebėjimo instituto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. G.-K. ir Žmogaus teisų stebėjimo instituto skundą dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai D. G.-K. ir Žmogaus teisų stebėjimo institutas (toliau – ir pareiškėjai) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) balsavimo procedūrą bei pareiškėjos D. G.-K. (toliau – ir pareiškėja) nepaskyrimą į Lygių galimybių kontrolierės pareigas neteisėtais; 2) panaikinti protokolinį Seimo nutarimą neskirti D. G.-K. Lygių galimybių kontroliere; 3) priteisti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais Seimo veiksmais; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 2 d. nutartimi  atsisakė priimti pareiškėjų D. G.-K. ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Seimas nėra viešojo administravimo subjektas, o Seimo narių priimti ar nepriimti teisės aktai nėra susiję su viešojo administravimo veikla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių santykių, todėl nepatenka į apygardos administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas pažymėjo ir tai, kad nepavyko rasti pareiškėjų nurodyto ir prašomo panaikinti Seimo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo neskirti D. G.-K. Lygių galimybių kontroliere. Pareiškėjai su skundu pateikė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl D. G.-K. skyrimo lygių galimybių kontroliere“ projektą Nr. XIIP-2532(2). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo neskirti D. G.-K. Lygių galimybių kontroliere, todėl nesantis teisės aktas net ir negalėtų būti apskundimo objektu.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Tuo atveju, jeigu pareiškėja mano, kad turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl jos skunde nurodytų Seimo narių veiksmų / neveikimo, dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo ji gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, atsižvelgiant į reikalaujamos žalos dydį, kuris šiam skunde nenurodytas, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29–30 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.

III.

Pareiškėjai D. G.-K. ir Žmogaus teisų stebėjimo institutas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundą priimti.

Atskirajame skunde pažymi, kad teismo išvada, jog ginčą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Akcentuoja, kad pareiškėjos D. G.-K. neskyrimas į Lygių galimybių kontrolierės pareigas buvo įformintas 2014 m. lapkričio 25 d. Seimo vakarinio posėdžio protokolu Nr. SPP-203(http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=489183), kuriame nustatyta, kad nepritarta Seimo nutarimui „Dėl D. G.-K. skyrimo lygių galimybių kontroliere“ (projektas Nr. XIIP-2532(2). Atkreipia dėmesį, kad Seimas įvairiais klausimais priima (protokolinius) nutarimus ir sprendimus (Seimo statuto 113 str.). Seimo vakarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-203, kuriame nustatyta, kad nepritarta Seimo nutarimui „Dėl D. G.-K. skyrimo lygių galimybių kontroliere“ yra laikomas protokoliniu nutarimu (Seimo statuto 122 str. 2 d.). Nurodytas protokolinis nutarimas yra laikomas pareiškėjos D. G.-K. atžvilgiu Seimo priimtu individualiu teisės aktu. Tuo remiantis matyti, kad teismo išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu nėra priimta teisės akto, todėl nėra apskundimo objekto, yra nepagrįsta ir neteisėta. Priešingai aiškinant, būtų pažeista asmens teisė ginčyti jo atžvilgiu priimtą ir jo teises bei teisėtus interesus pažeidžiantį teisės aktą, atitinkamai pažeidžiant pareiškėjų teisę į teisminę gynybą, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, 2000/78/EB Direktyvos 9 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei teisinės valstybės principą.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), ginčydamas Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. XI-234 atitiktį inter alia Konstitucijos 75 straipsniui, konstitucinės teisinės valstybės principui (žr., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimą). Šioje konstitucinės justicijos byloje buvo nagrinėjama iš esmės analogiška situacija, kur Konstitucinis Teismas dar kartą konstatavo, kad konstitucines teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Mano, kad ginčijamas Seimo nutarimas, kuriuo į pareigas nepaskirta pareiškėja, kaip individualaus pobūdžio vienkartinio taikymo teisės aktas, prieštarauja įstatymams ir Konstitucijai, teisinės valstybės principui. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra teismas, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, mano, kad teismas privalo kreiptis prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) šiais klausimais:

1. Ar situacija, kai nacionalinis parlamentas (įstatymus leidžiantis organas) svarsto kandidatą į nacionalinės institucijos, skatinančios vienodo požiūrio principo taikymą (Direktyvos 2000/43/EB 13 str.) vadovaujančias pareigas, organizuodamas klausymus ir balsuodamas dėl kandidato priėmimo / nepriėmimo patenka į Direktyvos 2000/78/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkto ir/arba c punkto nuostatų sritį ir, tokiu būdu, ar tokiems santykiams yra taikytinos Direktyvos 2000/78/EB nuostatos?

2. Jeigu atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, ar tai reiškia, kad Direktyvos 2000/78/EB 9 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybę narę sukurti teisines prielaidas kandidatui į nacionalinės institucijos, skatinančios vienodo požiūrio principo taikymą (Direktyvos 2000/43/EB 13 str.) vadovaujančias pareigas, kurio atžvilgiu nacionalinis parlamentas priėmė sprendimą jo neskirti į minėtas pareigas galimai pažeisdamas vienodo požiūrio principą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo?

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai D. G.-K. ir Žmogaus teisų stebėjimo institutas teismui pateiktame skunde prašė: 1) pripažinti Seimo balsavimo procedūrą bei pareiškėjos D. G.-K. nepaskyrimą į Lygių galimybių kontrolierės pareigas neteisėtais, 2) panaikinti protokolinį Seimo nutarimą neskirti D. G.-K. Lygių galimybių kontroliere, 3) priteisti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais Seimo veiksmais, 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Seimas nėra viešojo administravimo subjektas, o Seimo narių priimti ar nepriimti teisės aktai nėra susiję su viešojo administravimo veikla, todėl ginčas nepatenka į apygardos administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo nurodė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, manydami, kad skundas turėjo būti priimtas.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Tuo tarpu ginčų, kurių administraciniai teismai nesprendžia, kategorijos yra nurodytos to paties įstatymo 16 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje kelia kelis reikalavimus, be kita ko, ir reikalavimą panaikinti protokolinį Seimo nutarimą neskirti D. G.-K. Lygių galimybių kontroliere.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio skundo reikalavimo, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti (administraciniai) teismai. Administracinių teismų kompetencija yra siauresnė ir aiškiai apibrėžta įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pasisakydamas dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies, nustatančios administracinių teismų kompetencijai nepriskiriamas bylas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu. Taigi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“, ši nuostata aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pabrėžė, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti protokolinį Seimo nutarimą neskirti D. G.-K. Lygių galimybių kontroliere ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o su tuo susiję pareiškėjų atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra aktualus ir pareiškėjų atskirajame skunde pateiktas prašymas kreiptis prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nes šiuo atveju teismas sprendžia tik tai, jog minėto pareiškėjų reikalavimo svarstymas nepriskirtinas būtent administracinių teismų kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjų skundo reikalavimą pripažinti Seimo balsavimo procedūrą bei pareiškėjos D. G.-K. nepaskyrimą į Lygių galimybių kontrolierės pareigas neteisėtais. Pažymėtina, kad atsakovų veiksmų teisėtumas gali būti vertinimo dėl neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo dalis. Tačiau nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjos neskyrimas į Lygių galimybių kontrolierės pareigas įformintas rašytiniu aktu, minėtų veiksmų teisėtumas vertintinas sprendžiant dėl akto teisėtumo, o savarankiško reikalavimo dėl veiksmų teisėtumo nagrinėjimas teisme būtų beprasmis, nes nebūtų nuginčytas minėtus veiksmus įforminantis aktas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pvz., administracinės bylos Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

Tuo tarpu kita pareiškėjų skundo reikalavimų dalis susijusi ne su protokolinio Seimo nutarimo teisėtumu, tačiau su šio akto sukeltų teisinių padarinių vertinimu. Pareiškėjai skunde prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais Seimo veiksmais.

Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (1 punktas (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (3 punktas (2007 m. birželio 7 d. redakcija), tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus) (5 punktas (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija). Šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo.

Apibendrindamas minėtas nuostatas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą. Taigi Konstitucinis Teismas, įvertinęs ABTĮ 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad bylas dėl Respublikos ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo, administraciniai teismai nagrinėti gali.

Kadangi, kaip minėta, dėl valstybės institucijų (šiuo atveju Seimo) veiklos gali atsirasti ir asmens teisių ar laisvių pažeidimas, inter alia žala, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais Seimo veiksmais, atlyginimo. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, perduodant skundo dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. G.-K. ir Žmogaus teisų stebėjimo instituto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą priteisti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais Seimo veiksmais, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                 Ričardas Piličiauskas

                                                                 Veslava Ruskan

                                                                 Arūnas Sutkevičius