Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
N U T A R T I S
2006 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Gintaro Kryževičiaus ir Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui viešajai įstaigai Kauno Šilainių poliklinikai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. N. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą Kauno Šilainių polikliniką (toliau – ir atsakovas, VšĮ Kauno Šilainių poliklinika) įvykdyti teismo patvarkymą, kuriuo būtų nuspręsta išduoti vaiko raidos pažymą.
Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 5 dalimi kreipėsi į atsakovą dėl pažymos apie savo vaiko raidą išdavimo, tačiau šis atsisakė ją išduoti.
Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl to, jog atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti informaciją apie pacientę G. S., kadangi jis nepateikė dokumentų, patvirtinančių tėvystės faktą. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3, 15 straipsniais administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pareiškėjas neskundžia atsakovo veiksmų (neveikimo), atliktų šiam vykdant viešojo ar vidaus administravimo funkcijas, apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalyse bei ABTĮ 2 straipsnio 1, 2 dalyse. Pareiškėjo skundžiami veiksmai yra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, asmens duomenų apsauga, asmens sveikatos paslaptimi, o tai yra civilinių teisinių santykių sritis. Ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Teismas taip pat pažymėjo, jog viešoji įstaiga pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str.). Viešoji įstaiga viešojo administravimo subjektu gali būti pripažinta tik tada, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jai būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 13 d., ABTĮ 2 str. 10 d.). Tačiau ir tuo atveju, jeigu viešoji įstaiga turėtų viešojo administravimo įgaliojimus, administraciniams teismams būtų teismingi ne visi ginčai, kylantys iš viešosios įstaigos veiklos, o tik ginčai dėl viešosios įstaigos veiklos būtent viešojo administravimo srityje (ABTĮ 15 str. 1 d. 10 p.). Kadangi pareiškėjas neskundžia veiksmų (neveikimo), kurie būtų susiję su viešuoju administravimu, todėl ginčas turėtų būti sprendžiamas ne administraciniame teisme, o bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 31 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms klausimo išsprendimas dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui perduotinas Specialiajai teisėjų kolegijai (ABTĮ 21 str.).
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia atsakovo atsisakymą suteikti informaciją apie jo vaiką.
Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi vadovaudamasis CK 3.170 straipsnio 5 dalimi. Ši teisės norma nustato tėvo ar motinos, gyvenančių su vaiku skyrium, teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. CK 3.170 straipsnio 6 dalis numato, jog įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.
Taigi, kaip matyti, pareiškėjas iš esmės siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą gyvenančio su vaiku skyrium tėvo teisę gauti informaciją apie vaiką iš gydymo įstaigos. Pareiškėjas reikalavimą kelia iš šeimos santykių, kurie yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas (CK 3 knyga). Tokie ginčai nagrinėjami CPK nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.).
Be to, atsakovas (viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas), atsisakydamas suteikti prašomą informaciją, nevykdė viešojo ar vidaus administravimo funkcijų, apibrėžtų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalyse bei ABTĮ 2 straipsnio 1, 2 dalyse. Administracinis teismas sprendžia ginčus tik dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjo reikalavimas iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas išspręstinas bendrosios kompetencijos teisme, t. y. Kauno miesto apylinkės teisme (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 29 str.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis, specialioji teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui viešajai įstaigai Kauno Šilainių poliklinikai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, perduoti Kauno miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Lietuvos vyriausiojo
Teismo Civilinių bylų administracinio teismo
skyriaus pirmininkas teisėjas Gintaras Kryževičius
Česlovas Jokūbauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Lietuvos vyriausiojo
Teismo Civilinių bylų administracinio teismo
skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas teisėjas Algirdas Taminskas