Administracinė byla Nr. eA-206-556/2017

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05489-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3; 17.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Euroconsult group“, UAB „Karaliaučiaus grupė“, individualios įmonės A. B. projektavimo įmonės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Karaliaučiaus grupė“, UAB „Euroconsult group“, individualiai įmonei A. B. projektavimo įmonei, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Saulius N. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (II t., b. l. 1–5), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) 2013 m. birželio 7 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas). Teismui nusprendus, kad praleistas skundo padavimo terminas, prašė šį terminą atnaujinti (I t., b. l. 157–158).

Pareiškėjas paaiškino, kad Statybos leidimas buvo išduotas turint Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) 2011 m. vasario 24 d. sutikimą (toliau – ir Sutikimas), jog gretimame žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas 1), būtų statomas individualus gyvenamasis namas, nesilaikant normatyviniais aktais nustatytų ribų ir priešgaisrinių atstumų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam priklauso gretimas žemės sklypas  (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2), bei visi butai jame esančiame gyvenamajame name, tačiau išduodant Statybos leidimą nebuvo gautas jo sutikimas. A. B. projektavimo įmonės parengto vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (tarp (duomenys neskelbtini)) statybos projektas Nr. TP-090724 (toliau – ir Projektas), kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, neatitinka esminių Sutikimo sąlygų. Pareiškėjas teigė, jog Bendrija negalėjo išduoti sutikimo leisti vienbutį gyvenamąjį namą statyti arčiau kaip 3 m atstumu nuo Sklypo 2 ribos, nes minėtas sklypas Bendrijai niekuomet nepriklausė. Nors Sutikimą pasirašė tuometiniu jos pirmininku buvęs pareiškėjas, tačiau Sutikimą išdavusi Bendrija yra juridinis asmuo, todėl atsižvelgiant į tai, kad Sutikime nebuvo padėtas Bendrijos antspaudas, toks sutikimas, pareiškėjo nuomone, negalioja. Pareiškėjas akcentavo, kad Projekte yra numatyta stoginė, kuri tęsiasi praktiškai iki pat tvoros, skiriančios Sklypą 1 ir Sklypą 2. Stoginė yra suprojektuota kaip atskiras stogą turintis nesudėtingas inžinerinis statinys, kuriam numatytas reikalavimas išlaikyti 3 metrų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Stoginė suprojektuota visiškai prie pat Sklypo 2 ribos, t. y. neišlaikant net 1 metro atstumo. Pareiškėjas pabrėžė, jog niekuomet nedavė sutikimo tokiam statiniui statyti, o Bendrijos išduotame Sutikime nėra numatyta stoginė bei galimybė sumažinti norminį atstumą nuo jos iki Sklypo 2 ribos. Be to, atkreipė dėmesį, jog Sutikimu buvo leista statyti konkretų Sutikimo prieduose nurodytą gyvenamąjį namą konkrečioje Sklypo1 vietoje, tuo metu Projekte gyvenamojo namo kontūras yra patrauktas žymiai (apie 1 metrą) arčiau link Sklypo 2 ribos, nei tai numatyta Sutikime. Projekte taip pat nėra matmenų, kurie apibrėžtų tikslų atstumą tarp suprojektuoto gyvenamojo pastato ir Sklypo 2 ribos. Projekto netikslumas, pareiškėjo manymu, patvirtina Statybos leidimo neteisėtumą, nes jis buvo išduotas nesant galimybės įsitikinti, kad Projektas atitinka Sutikimo sąlygas. Pareiškėjas teigė, jog namo cokolinės dalies kontūras suprojektuotas arčiau Sklypo 2 ribos nei tai buvo nurodyta Sutikimo prieduose, tačiau nėra įmanoma nustatyti tikslaus atstumo. Be to, Sutikime yra nurodytas ne cokolinis aukštas, o rūsys. Sutikimu buvo leista statyti dviejų aukštų su rūsiu ir nedideliu antstatu pastatą, tačiau Projektu buvo suprojektuotas keturių aukštų pastatas. Projekte pateiktas cokolinis aukštas bei antstatas neatitinka cokolinio aukšto apibrėžimo (kadangi mažesnioji jo grindų dalis yra žemiau žemės paviršiaus) ir antstato apibrėžimo (kadangi jo plotas pagal išorės matmenis sudaro daugiau nei pusę viršutinio aukšto ploto, be to, jame yra numatytas kambarys, t. y. ne tik pagalbinės patalpos). Pasak pareiškėjo, taip pat yra pagrindo manyti, kad Projekte numatyta tvora galbūt yra suprojektuota ant pareiškėjo atraminės sienutės.

Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimuose (I t., b. l. 28–33; II t., b. l. 159–168) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą Statybos leidimui apskųsti. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, būdamas Bendrijos pirmininku, 2011 m. vasario 24 d. pasirašė sutikimą, kad gretimame žemės sklype būtų statomas individualus gyvenamasis namas, nesilaikant normatyviniais aktais nustatytų ribų ir priešgaisrinių atstumų. Ginčijamas Statybos leidimas išduotas 2013 m. birželio 7 d. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo sekti informaciją apie išduodamus statybos leidimus. Atsakovas pažymėjo, kad Statybos leidimas iš karto buvo registruotas viešai prieiname Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre, be to, informacija apie ginčijimą Statybos leidimą patalpinta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir „Infostatyba“), todėl 1 mėnesio apskundimo terminas, Savivaldybės administracijos nuomone, turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. birželio 7 d. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką laikytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas, o minėta informacija buvo nurodyta jau 2014 m. spalio 15 d. prašyme, kurį parengė pareiškėjo atstovė. Atsakovas pažymėjo, jog Sutikimą pasirašė Bendrijos pirmininkas, t. y. pareiškėjas. Atkreipė dėmesį, jog Bendrija – tai ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas. Kadangi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), visos esančios patalpos priklauso pareiškėjui, jis, kaip Bendrijos pirmininkas, pasirašydamas Sutikimą, išreiškė išimtinai savo sutikimą, kad gretimame žemės sklype būtų statomas individualus gyvenamasis namas, nesilaikant normatyviniais aktais nustatytų ribų ir gaisrinių atstumų. Dėl antspaudo nebuvimo atsakovas pažymėjo, kad sutikimo davimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.44 straipsnio redakcija nenumatė juridiniam asmeniui pareigos turėti antspaudą ir juo tvirtinti dokumentus, o ir aktualioje šio straipsnio redakcijoje numatyta, jog dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Savivaldybės administracijos teigimu, planuojamas statyti pastatas arčiausiai yra priartėjęs prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos per 2,02 m, o Sutikimu būtent ir buvo leista statyti pastatą 2 m atstumu nuo minėto žemės sklypo ribos. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjo pasitelktos ekspertės išvados turėtų būti vertinamos kritiškai, nes jos yra prieštaringos. Ekspertė nepaaiškina, kaip ji nustatė, kad suprojektuotas pastatas būtent 1 m patrauktas arčiau sklypo ribos nei numatyta Sutikime. Atkreipė dėmesį, jog Sutikime aiškiai sutinkama, kad pastatas būtų statomas 2 m atstumu nuo sklypo ribos sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 3, 4, taigi pareiškėjo išvada, jog Sutikimu buvo leista statyti konkretų gyvenamąjį namą konkrečioje Sklypo 1 vietoje, nėra pagrįsta. Cokolinis aukštas yra pririštas prie pastato nužymėjimo plano, o tai reiškia, kad visi atstumai iki gretimo sklypo ribos išlieka tokie patys, kaip ir nužymėjimo plane, t. y. arčiausiai priartėjęs taškas yra per 2,02 m. Atsakovas nurodė, kad iš Sklypo 1 vertikalinio ir dangų plano S2 matyti, jog kiekvienas pastato kampas turi skirtingą projektinį (nusistovėjusį) žemės paviršių (PR), jis svyruoja nuo 114,73 iki 117,87. Cokolinio aukšto altitudė yra 114,90 ir tik du cokolinio aukšto kampai yra aukščiau nei 114,90, taigi cokolinis aukštas atitinka teisės aktuose pateiktą sąvoką ir teiginiai, jog cokolinis aukštas turėtų būti laikomas pirmu aukštu, yra nepagrįsti. Sutikime nebuvo detalizuojama, kelių aukštų bus namas, ar tame name bus rūsys ar cokolinis aukštas. Atsakovas nurodė, kad antstato ploto pagal išorės matmenis santykis su viršutiniojo aukšto plotu yra 48 procentai, taigi antstato plotas yra mažesnis nei pusė viršutinio aukšto ploto, kas atitinka teisės aktus. Atsakovas pabrėžė, kad aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, jog projektuojamo vienbučio namo sklypo ribos žymimos reljefo elementais, atraminėmis sienutėmis ir ažūriniu aptvaru, tvora ašyse 3–4, gavus kaimyno sutikimą, projektuojama ir statoma ant sklypo ribos, kitose ašyse – savo sklypo ribose. Pats pareiškėjas patvirtina, kad jo atraminė sienutė yra jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribose, o ne ant sklypo ribos, o ginčo tvora ir atraminė sienutė projektuojama ant sklypo ribos. Savivaldybės administracijos nuomone, pateiktas į bylą ekspertizės aktas neturi įrodomosios galios, nes yra pagrįstas abejonėmis ir netiksliais bei neaiškiais duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad ekspertizė yra atlikta pareiškėjo užsakymu, todėl ji galėjų būti vertinama tik kaip paprastas rašytinis įrodymas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 25–27) prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Bendrija nurodė, kad sutinka su visais pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir pažymėjo, jog Bendrijos pirmininkas Sutikimą pasirašė paskubomis, UAB „Karaliaučiaus grupė“ atstovui M. G. paprašius susitikti Bendrijos pirmininko biure per pertrauką tarp kitų iš anksto suplanuotų susitikimų. Tokios Sutikimo pasirašymo aplinkybės lėmė tai, kad Bendrijos pirmininkas objektyviai negalėjo visapusiškai įvertinti prašomo pasirašyti dokumento turinio ir jo sukeliamų padarinių. Buvo susitarta, kad sutikimas su antspaudu bus išduotas vėliau, tačiau antspaudas vėliau nebuvo padėtas todėl, kad Bendrija galiausiai nesutiko išduoti prašomo turinio sutikimo. Bendrijos ketinimai ir valia buvo išduoti konkretaus turinio sutikimą, leidžiantį statyti tik tokį gyvenamąjį namą, koks būtų nurodytas Bendrijos tinkamai išduotame sutikime. Būtent dėl šios priežasties prie Sutikimo buvo pridėti neatskiriama Sutikimo dalimi esantys priedai, kuriuose pažymėtas planuojamo statyti gyvenamojo namo išdėstymas gretimų žemės sklypų atžvilgiu, nurodyti planuojamos tvoros parametrai, gyvenamojo namo aukštų planai ir kt. Todėl, net ir pripažinus Sutikimą galiojančiu, esant neatitikimams tarp Sutikimo turinio ir Projekto, laikytina, kad sutikimo nebuvo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Karaliaučiaus grupė“ atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 169–176) prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Karaliaučiaus grupė“ pažymėjo, kad Bendrijos pirmininkas, pasirašęs Sutikimą, buvo pats pareiškėjas, taigi pasirašydamas Sutikimą jis tinkamai įvertino visas rizikas ir asmeniškai sutiko su Sutikime nurodytomis sąlygomis. Be to, UAB „Karaliaučiaus grupė“ atstovas advokatas M. G. derindamas Sutikimą keletą kartų buvo nuvykęs pas pareiškėją į namus ir Sutikimą derino tiek su juo, tiek su jo sutuoktine. UAB „Karaliaučiaus grupė“ teigimu, šalys derėjosi dėl Sutikimo sąlygų, taigi pareiškėjas tinkamai suprato Sutikimo reikšmę. Sudaryto sandorio tvirtinimas antspaudu nebuvo privalomas, o sandoris be įmonės antspaudo, tačiau patvirtintas įgalioto asmens parašu, nėra laikomas nesudarytu. Be to, nei įstatymai, nei Bendrijos įstatai nenumatė pareigos Bendrijai dokumentus žymėti Bendrijos antspaudu. UAB „Karaliaučiaus grupė“ akcentavo, jog ginčo statinys prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos arčiausiai priartėjęs ne daugiau kaip 2 m., o Sutikimu sutinkama, kad būtų statomas individualus gyvenamasis namas 2 m atstumu nuo sklypo ribos sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 3, 4. Suprojektuotas statinys išlaiko visus priešgaisrinius atstumus iki esamų pastatų. Projekte numatyta tvora suprojektuota šalia esančios atraminės sienutės. Pareiškėjo sklype esanti atraminė siena ir nugriauto pastato likusi šiaurinė siena yra nutolę nuo jo sklypo ribos, vidutiniškai 20 cm atstumu. Projektuojamos tvoros storis – 25 cm, t. y. statant ant ribos, tvora pasiskirsto po 125 mm į abi puses, taigi tvora yra suprojektuoja nepažeidžiant Sutikimo. UAB „Karaliaučiaus grupė“ pažymėjo, kad ginčo statinys yra dviejų aukštų su antstatu ir cokoliniu aukštu, kas visiškai atitinka pareiškėjo sutikimą. Visos cokolinio aukšto grindys yra žemiau nusistovėjusio žemės paviršiaus daugiau nei 90 cm, todėl jį galima būtų vadinti rūsiu, juolab, jog visos patalpos projektiniuose pasiūlymuose yra pagalbinės ir techninės paskirties. Kadangi priekinė pastato dalis yra atidengiama, o galinė atsiduria žemiau žemės paviršiaus, tokiu atveju apie 30 procentų cokolinio aukšto grindų atsiduria aukščiau projektinio žemės paviršiaus, o tai atitinka pusrūsio (cokolinio aukšto) apibrėžimą. Cokolinio aukšto grindų altitudė techniniame projekte yra apie 1 m žemesnė nei projektiniuose pasiūlymuose, todėl cokolinis aukštas visiškai atitinka sutikimą. UAB „Karaliaučiaus grupė“ nurodė, kad Projekte antstato ploto pagal sienų išorinį perimetrą ir viršutinio aukšto ploto (matomo iš viršaus) santykis yra 48 procentų, todėl antstatas visiškai atitinka Sutikimą. Ekspertizė yra pagrįsta tik tam tikros dalies duomenų vertinimu, be to, yra atlikta pareiškėjo užsakymu, todėl negali būti vertinama kaip aukštesnės teisinės galios įrodymas byloje. UAB „Karaliaučiaus grupė“ nuomone, pareiškėjo skundas atmestinas, nes yra praleistas senaties terminas. Paties pareiškėjo pasirašytas Sutikimas patvirtina aplinkybę, jog jam buvo žinoma apie Statybos leidimą dar 2011 metais. Pareiškėjas apie Statybos leidimo išdavimą žinojo ir turėjo žinoti dar iki jo įregistravimo ir, manydamas, kad sutikimo jis neva nedavė, galėjo kreiptis dėl susipažinimo su medžiaga dar 2013 metais, tačiau pareiškėjas, nebūdamas aktyvus, rūpestingas ir nesiekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, į savivaldybę su prašymu susipažinti su Projektu kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 19 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Euroconsult group“ atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 10–24) prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Euroconsult group“ atsiliepime sutiko su UAB „Karaliaučiaus grupė“ pateiktais argumentais bei papildomai nurodė, kad pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog Statybos leidimas yra neteisėtas. Sutikimas buvo derintas tiek su pareiškėju, tiek su jo sutuoktine, kuri yra Bendrijos likvidatorė. Įstatymai nenumato pareigos derinti statinio projekto su gretimo sklypo savininkais, tačiau šiuo atveju Projektas atitinka ir projektą, suderintą su pareiškėju. Pažymėjo, kad statybos leidimas negali būti panaikinamas vien dėl formalių pažeidimų, nes statybos leidimą turintis sąžiningas asmuo įgyja teisėtų lūkesčių, todėl pareiškėjas turi įrodyti, jog Statybos leidimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. UAB „Euroconsult group“ akcentavo, kad pareiškėjo patikslintame skunde bei ekspertės D. B. išvadoje pateikiama teismų praktika nagrinėjamu atveju yra netaikytina, nes nesutampa bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Be to, bendrovės nuomone, pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo individuali įmonė (toliau – ir IĮ) A. B. projektavimo įmonė atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 32–35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo įmonės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip UAB „Karaliaučiaus grupė“.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė A. M. papildomai pažymėjo, kad atsiliepimuose nieko nepasisakoma apie stoginę, nors skundas grindžiamas ir sutikimo dėl stoginės nebuvimu. Pažymėjo, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma CK 6.193 straipsnio 4 dalis, pagal kurią Sutikimas turi būti aiškinamas pareiškėjo naudai. Dėl termino kreiptis į teismą paaiškino, jog pareiškėjas, manydamas, jog nedavė Sutikimo, neturėjo pagrindo 2 metus kasdien tikrinti informacijos, ar nėra išduotas Statybos leidimas. Apie Statybos leidimo išdavimą jis sužinojo iš kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir tada pradėjo domėtis jo išdavimo aplinkybėmis. Kadangi pareiškėjas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), todėl šiek tiek užtruko, kol buvo gauti visi dokumentai. 

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Karaliaučiaus grupė“, UAB „Euroconsult group“, IĮ A. B. projektavimo įmonės atstovas advokatas Marius Grajauskas papildomai pabrėžė, kad visos Sutikimo sąlygos su pareiškėju buvo derinamos apie pusę metų. Pareiškėjas jokių pastabų dėl statinio, jo projekto neturėjo, iš esmės buvo tariamasi dėl 2 m atstumo. Nors pats projektas šiek tiek pakito, bet Susitarime aptartas atstumas išliko. Pabrėžė, kad nėra aišku, kaip pažeidžiamos pareiškėjo teisės. 

Trečiojo suinteresuoto asmens IĮ A. B. projektavimo įmonės atstovas papildomai nurodė, kad pirminiame projekte buvo suprojektuotas balkonas, kurio dabartiniame projekte nėra, todėl tai tik pagerino pareiškėjo situaciją. Kadangi pareiškėjas pageidavo, jog terasa būtų izoliuota, buvo suprojektuota užtvara, kuriai nereikia kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Dėl tvoros taip pat nepažeidžiamas Sutikimas. Paaiškino, jog antstate nėra suprojektuotas gyvenamasis kambarys, o tik pagalbinė patalpa, skirta įrengti sūkurinei voniai.

Teismo posėdyje kaip specialistė apklausta, pareiškėjo užsakymu ekspertizės aktą surašiusi D. B., nurodė, kad yra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, jokio suinteresuotumo šiuo atveju neturi. Pabrėžė, jog savo parengtame ekspertizės akte išvadas surašė tik pagal dokumentus, kurie buvo aiškūs. Paaiškino, jog 2 m atstumas Projekte yra išlaikytas, tačiau praplėtus pastato kontūrus, minėtu atstumu priartėja jau nebe vienas statinio kampas, kaip buvo numatyta pirminiame projekte, bet ir kitos statinio dalys. Pažymėjo, kad stoginė iš esmės yra stulpai su stogu, taigi nesutinka, kad Projekte yra suprojektuotas užtvaras. Dėl pastato aukštų skaičiaus paaiškino, jog vertindama cokolinį aukštą atsižvelgė į projektinio paviršiaus išmatavimus, o ne nusistovėjusį žemės paviršių, nes taip skaičiuoti tiksliau pagal reglamentavimo tikslus. Taip pat pažymėjo, kad statybos techniniame reglamente nėra nurodyta, jog antstato plotas turi būti lyginamas su viršutinio aukšto plotu pagal išorės perimetrą, todėl viršutinio aukšto plotą reikia skaičiuoti pagal vidinį sienų kontūrą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu (III t., b. l. 99–108) pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 7 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 7 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei jame esantis trijų butų gyvenamasis namas. Minėtame name yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija (šiuo metu likviduojama).

Pareiškėjas, kaip Bendrijos pirmininkas, 2011 m. vasario 24 d. pasirašė sutikimą, kuriame nurodyta, kad Bendrija sutinka, jog gretimame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame tarp (duomenys neskelbtini), būtų statomas individualus gyvenamasis namas, nesilaikant normatyviniais aktais nustatytų ribų ir priešgaisrinių atstumų, t. y. būtų statomas pastatas dviejų metrų atstumu nuo Sklypo 2 ribos Sklypo 1 dalyje, pažymėtoje taškais 3, 4. Be to, Bendrija  sutiko, kad ant ribos, skiriančios sklypus, būtų įrengta ir kaip Sklypo 1 savininko nuosavybė įregistruota papildoma atraminė sienelė ir tvora, remiantis galiojančiais statybos techniniais reglamentais. Sutikime taip pat nurodyta, kad tvoros aukštis turi neviršyti suderintų parametrų pagal prie šio sutikimo pridedamą tvoros išklotinę, o statomo namo ir jo priklausinių pamatai ir bendra konstrukcija turi būti suprojektuoti įvertinant tai, kad Sklypo 2 ribose esanti atraminė sienelė nėra skirta kaip papildoma atrama. Tai reiškia, kad statybos metu turi būti numatytos visos reikiamos priemonės siekiant nepažeisti jau pastatytos atraminės sienos bei apsaugoti Sklypą 2 nuo grunto pasislinkimo ar perteklinio vandens. Sutikime nurodyta, kad statybų Sklypo 1 teritorijoje metu, kol nebus įrengta nuolatinė tvora, Sklypo 1 savininko lėšomis tarp sklypų turi būti sumontuota laikina aklina garsą ir dulkes iš dalies izoliuojanti sienelė, ne mažiau kaip 2 metrų aukščio (naudojant medžio plokštes ar analogiškas medžiagas). Kaip Sutikimo priedai nurodyti gyvenamojo namo aukštų planai, namo vizualizacija ir tvoros išklotinė. 2013 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Karaliaučiaus grupė“ pagal IĮ A. B. projektavimo įmonės parengtą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (tarp (duomenys neskelbtini)) statybos projektą Nr. TP-090424, parengtą 2013 metais, išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, ginčydamas Statybos leidimą, teigia, jog Sutikimas yra negaliojantis, be to, Projektas, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, neatitinka Sutikimo sąlygų.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmens sužinojimas apie skundžiamo sprendimo priėmimą, nuo kurio skaičiuojamas 1 mėnesio terminas skundui paduoti, turėtų būti suprantamas kaip sužinojimas apie skundžiamo administracinio akto esmę. Nors įprastai laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, tačiau kiekvienu atveju reikia atsižvelgti ir į tai, kokio pobūdžio aktas yra skundžiamas. Nors pagrindiniai Statybos leidimo elementai, t. y. data, priėmusi institucija ir adresas, kuriuo leidžiama statyba, gali būti nustatyti iš internetinių tinklapių, kuriuose buvo paskelbta apie Statybos leidimo išdavimą, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jam teisines pasekmes sukelia ne tiek pats Statybos leidimo išdavimo faktas, bet statinio projektas, kuris yra neatskiriama Statybos leidimo dalis, todėl darytina išvada, kad asmuo sužino apie Statybos leidimą, kai jam tampa prieinama informacija apie leidžiamą statyti statinį. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti skaičiuotinas ne nuo fakto apie Statybos leidimo priėmimą paskelbimo dienos, o nuo tos dienos, kada pareiškėjas sužinojo statinio projekto, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, turinį.

Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas visą Statybos leidimo turinį, įskaitant Projektą, sužinojo 2014 m. gruodžio 3 d., todėl darytina išvada, jog 2014 m. gruodžio 19 d. paduodamas teismui skundą pareiškėjas termino Statybos leidimui apskųsti nepraleido.

Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. vasario 24 d. Sutikimo galiojimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsniu. Šio straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010).

Teismas nurodė, jog STR 1.07.01:2010 11 priedo, nustatančio besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus, 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Kadangi Sklype 1 planuojama statyti pastatą mažesniu nei 3 m atstumu nuo Sklypo 2 ir Sklypo 1 ribos, privaloma gauti Sklypo 2 savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą. Atsakovas, išduodamas ginčijamą Statybos leidimą, tokiu dokumentu laikė 2011 m. vasario 24 d. Bendrijos išduotą sutikimą. Tuo metu pareiškėjas teigė, kad Sutikimas negalioja, nes jį išdavė Bendrija, o ne Sklypo 2 savininkas, be to, ant Sutikimo nėra Bendrijos antspaudo. 

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas yra Sklypo 2 savininkas, todėl tai, kad jis Sutikimą pasirašė kaip Bendrijos pirmininkas, atsižvelgiant į tai, jog Sutikimo sąlygos buvo derinamos būtent su juo, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, negali reikšti, kad jis nedavė sutikimo kaip Sklypo 2 savininkas.

Teismas padarė išvadą, kad 2011 m. vasario 24 d. Bendrijos išduotas sutikimas gali būti prilyginamas STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nurodytam dokumentui.

Teismas, pasisakydamas dėl Statybos leidimo teisėtumo, pažymėjo, kad konstatavus, jog nagrinėjamu atveju Statybos leidimas išduotas esant kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimui, svarbu nustatyti minėto sutikimo apimtį ir įtaką Statybos leidimui. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d.) 8 priede nurodytais statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimais (1 p., 1.1 p.).

Teismas vertino, jog gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas dėl normatyvinių atstumų mažinimo iš esmės reiškia asmens sutikimą pabloginti savo padėtį, todėl tokio sutikimo davimas, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, kai dėl sutikimo su pareiškėju buvo tariamasi apie pusę metų, reiškia, kad sutikimas reiškia ne bet kokio statinio priartinimą prie pareiškėjo žemės sklypo mažesniu nei 3 m atstumu, o konkretizuotą sutikimą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad prie Sutikimo buvo pridėti ir Sklype 1 planuojamo statyti gyvenamojo namo aukštų planai, namo vizualizacija ir tvoros išklotinė. Nors teismas sutiko su trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovu, jog teisės aktai nenumato pareigos derinti statinio projekto su gretimo sklypo savininkais, tačiau gavus sutikimą mažinti normatyvinius atstumus, esminiai planuojamo statinio elementai, aptarti duodant sutikimą, rengiant galutinį statinio projektą, neturėtų pakisti.  Kaip minėta, pareiškėjas Sutikimu neprieštaravo, kad Sklype 1 statomas individualus gyvenamasis namas būtų statomas 2 m atstumu nuo Sklypo 2 ribos Sklypo 1 dalyje, pažymėtoje taškais 3, 4.

Teismas akcentavo, kad kaip matyti iš į bylą pateiktų ginčo statinio planų, specialistės paaiškinimų, pagal prie Sutikimo pridėtą pastato planą tik vienas planuojamo statyti pastato kampas yra priartėjęs 2 m atstumu iki Sklypo 2 ribos, tuo metu Projekte visa pietvakarinė namo dalis yra apie 2 m atstumu nuo ginčo sklypų ribos. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog Projektas šiuo aspektu neatitinka Sutikimo sąlygų, kadangi pietvakarinė namo dalis yra Sklypo 1 dalyje, pažymėtoje taškais 3, 4, ji nepriartėjusi prie pareiškėjo sklypo mažesniu nei 2 m atstumu, todėl toks statinys iš esmės atitinka Sutikime aptartas sąlygas.

Teismas pažymėjo, jog Projekte taip pat suprojektuota stoginė. Nors Projektą rengęs architektas nurodė, kad minėtas statinys yra užtvara, tačiau teismas nesutiko su tokiu aiškinimu. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 5.3 punktu. Kaip matyti iš planuojamo statyti pastato projektinių sprendinių, A. B. kaip užtvaras įvardijamas statinys yra būtent kolonos su stogu, ką patvirtino ir pats A. B. teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodydamas, kad stiklinis stogas skirtas apsisaugoti nuo lietaus. Be to, inžinerinis statinys – stoginė, nurodoma ir informacijoje apie Statybos leidimą, pateikiamoje statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Teismas nurodė, pagal STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktą, gretimo žemės sklypo sutikimas privalomas ir statant stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju toks sutikimas stoginei statyti nebuvo gautas, nes, kaip matyti iš Sutikimo priedų, pirminiame projekte stoginė nebuvo numatyta, be to, stoginė planuojama mažesniu nei 2 m atstumu nuo pareiškėjo sklypo.

Be  to, kaip esminis nukrypimas nuo Sutikimo sąlygų pripažintinas ir planuojamo statyti namo aukštų skaičius, kuris, teismo vertinimu, gali daryti lemiamą įtaką kaimyninio sklypo savininkui apsisprendžiant dėl sutikimo mažinti normatyvinius atstumus davimo. Kaip matyti iš Sutikimo priedų, duodamas Sutikimą pareiškėjas iš jam pateiktos informacijos galėjo tikėtis, jog Sklype 1 bus statomas 2 aukštų gyvenamasis namas su rūsiu bei nedideliu antstatu (kaip matyti iš tvoros išklotinės brėžinio). Pareiškėjas teigė, kad Projekte, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, yra suprojektuotas 4 aukštų pastatas. Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų (išskyrus Bendrijos) teigimu, planuojamas statyti 2 aukštų namas su cokoliniu aukštu ir antstatu. Teismas nurodė, jog antstato, rūsio ir cokolinio aukšto sąvokos pateiktos Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.14.01:1999). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, pasirašydamas Sutikimą, iš prie jo pridėtų planų galėjo matyti, jog rūsys planuojamas su langais, todėl tai, kad Projekte nurodomas suprojektuotas pusrūsis, negalėtų būti traktuojamas kaip nukrypimas nuo Sutikimo. Tačiau šiuo atveju spręstinas klausimas, ar minėta pastato dalis atitinka cokolinio aukšto sąvoką.

Teismo vertinimu, nors pagal cokolinio aukšto apibrėžtį šio aukšto grindys gali būti vertinamos tiek pagal projektinį, tiek pagal nusistovėjusį žemės paviršių, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektą priekinė šio aukšto dalis atidengiama, toks skaičiavimas turi būti atliekamas pagal faktinę situaciją, t. y. nuo projektinio paviršiaus. Pagal specialistės atliktus skaičiavimus ir pateiktą planą matyti, kad didesnioji cokolinio aukšto dalis yra virš projektinio žemės paviršiaus, todėl teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog minėtas pusrūsis laikytinas papildomu namo aukštu.

Teismas akcentavo, jog pagal STR 1.14.01:1999 antstatas – tai pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. Kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis yra eilinis aukštas. Projekte nurodoma, kad antstato plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, sudaro 48 procentus viršutiniojo aukšto ploto, matuojamo pagal sienų išorės matmenis. Antstate suprojektuota dušinė, sauna, sanitarinis mazgas, šlapia pirtis, poilsio kambarys (30,14 kv. m), laiptinė.

Teismas sutiko su specialistės pastebėjimu, kad STR 1.14.01:1999 antstato apibrėžtyje nėra nurodyta, jog viršutiniojo aukšto plotas turi būti matuojamas pagal sienų išorės matmenis, todėl Projekte pateiktas antstato ir viršutinio aukšto plotų santykio skaičiavimas nėra tikslus. Lyginant antstato plotą pagal sienų išorės matmenis su viršutiniojo aukšto patalpų ploto matmenimis, darytina išvada, kad antstatas sudaro daugiau nei puse viršutiniojo aukšto ploto. Teismas akcentavo, kad antstate suprojektuotas ir poilsio kambarys (30,14 kv. m), nors pagal antstato apibrėžtį antstatą sudaro pagalbinės patalpos. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad Projekte nurodomas antstatas turėtų būti laikomas papildomu namo aukštu.

Teismas akcentavo, kad nors atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (išskyrus Bendriją) teigė, jog specialistės surašytas ekspertizės aktas yra nepatikimas, tačiau teismas pažymėjo, jog minėti asmenys nepateikė jokių specialistės išvadas paneigiančių įrodymų. D. B. pagal savo išsilavinimą yra kompetentinga vertinti ginčo pastato projektinius sprendinius, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti jos pateiktais paaiškinimais.

Teismas, įvertinęs, jog pareiškėjui Sutikimu neprieštaravus, kad Sklype 1 ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo Sklypo 2 būtų statomas tik 2 aukštų gyvenamasis namas, o Projekte, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, suprojektavus 4 aukštų gyvenamąjį namą bei stoginę, kuri, be kita ko, priartėjusi prie pareiškėjo sklypo mažesniu nei 2 m atstumu, konstatavo, jog Statybos leidimas išduotas nesant privalomo pareiškėjo sutikimo mažesniu nei 3 m atstumu nuo jo sklypo statyti Projektu suprojektuotus statinius, todėl Statybos leidimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.

Teismas trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Euroconsult group“, UAB „Karaliaučiaus grupė“, IĮ A. B. projektavimo įmonės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė, kadangi byloje nebuvo apgintos šių asmenų teisės.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (III t., b. l. 113–120) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pakartojo atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodė:

1. Terminas individualiam administraciniam aktui apskųsti yra skaičiuotinas ne tik nuo momento, kada asmuo sužinojo apie akto turinį, tačiau ir nuo momento, kada asmuo apie skundžiamo akto turinį turėjo sužinoti, bet dėl savo nerūpestingumo ar neapdairumo, apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliau (ABTĮ 33 str. 1 d.). Byloje nustatyta aplinkybė, kad Statybos leidimas dar 2013 m. birželio 7 d. buvo paskelbtas „Infostatyba“. Pareiškėjas, būdamas gretimo namo bendrijos pirmininku, dar 2011 m. vasario 24 d. pasirašė Sutikimą. Į atsakovą dėl Statybos leidimo turinio pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. spalio 15 d. Pareiškėjas, manydamas, kad jo paties 2011 metais išduotas sutikimas gali būti neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjo teises ir interesus, taip pat žinodamas, jog šio sutikimo pagrindu tretieji asmenys gali gauti (iš esmės toks ir buvo sutikimo tikslas) statybos leidimą, galėjo ir privalėjo protingai ir apdairiai rūpintis savo interesais ir teisėmis. Pareiškėjas savo galimu teisių pažeidimu susirūpino praėjus daugiau nei 3 metams po duoto Sutikimo, bei daugiau nei metams po Statybos leidimo išdavimo. Visą šį laiką pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų nei pranešti tretiesiems asmenims ar atsakovui apie pasikeitusią poziciją dėl išduoto sutikimo, nei domėjosi statybos leidimo išdavimo procedūra, nors, atsakovo vertinimu, būdamas rūpestingas ir apdairus, pareiškėjas tai turėjo daryti, ypač manydamas, kad jo paties išduotas Sutikimas, kurio pagrindu bus kreiptasi dėl Statybos leidimo, yra neteisėtas bei pažeidžiantis pareiškėjo teisėtus interesus. Pareiškėjas siekia panaikinti savo sutikimo pagrindu jau išduotą statybos leidimą, kas akivaizdu, kad pažeidžia trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius. Šiame kontekste pažymi, kad asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktika, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39). Teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėjas galėjo ir privalėjo, manydamas, kad jo išduotas Sutikimas pažeidžia jo teises ir interesus, šias teises ir interesus ginti rūpestingai ir protingai, nelaukiant statybos leidimo išdavimo procedūros pabaigos, o taip pat teismas turėjo įvertinti ir tai, jog pareiškėjas, būdamas kaimyninio sklypo savininku, davęs Sutikimą statiniui statyti, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo domėtis kaimyninio sklypo statybos leidimo išdavimo procedūromis, turint omenyje, kad apie tokias procedūras pareiškėjas galėjo pagrįstai numanyti davęs atitinkamą sutikimą. Šios aplinkybės, atsakovo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad apie galimą savo teisių pažeidimą pareiškėjas turėjo žinoti anksčiau, jei būtų elgęsis pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į ABTĮ 33 straipsnio nuostatos tikslus (LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010). Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, negalima vertinti, kad pareiškėjas šiuo atveju elgėsi rūpestingai ir apdairiai, priešingai, pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės ir interesai gali būti pažeidžiami paties duotu Sutikimu ar jo pagrindu gautu Statybos leidimu, apie kurį viešai paskelbta 2013 m. birželio 7 d., jokių veiksmų ilgą laiką nesiėmė savo galbūt pažeidžiamiems interesams ginti, į savivaldybę dėl susipažinimo su statybos leidimu kreipėsi tik 2014 m. spalio 15 d. (t. y. daugiau nei po metų po viešo paskelbimo apie išduotą statybos leidimą). Pranešimą apie tai, kur pareiškėjas gali susipažinti su statybos leidimo turiniu, savivaldybė pateikė 2014 m. lapkričio 12 d., bet į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 19 d. (t. y. po dar daugiau nei vieno mėnesio), nors dar nuo 2014 m. lapkričio 12 d. turėjo visą reikalingą informaciją ir galimybes susipažinti su skundžiamo leidimo turiniu. Taigi, pačiu vėliausiu momentu, kuomet pareiškėjas turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, be jokios abejonės turėtų būti laikoma 2014 m. lapkričio 12 d., nes nuo šios dienos pareiškėjui tapo visiškai aišku, kur jis gali susipažinti su skundžiamo leidimo turiniu (nors, atsakovo vertinimu, pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo savo teisėmis domėtis dar anksčiau). Pirmosios instancijos teismas byloje neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, nes neįvertino, kad, su statybos leidimo turiniu 2014 m. gruodžio 3 d. susipažinęs pareiškėjas, tą padaryti, būdamas rūpestingas ir atidus, galėjo ir turėjo žymiai anksčiau.

2. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo duotas Sutikimas reiškia ne tik statinio priartinimą mažesniu nei 3 m atstumu, bet sutikimą statyti konkretų statinį. Išvadą, kad pareiškėjo Sutikimas yra tik konkrečiam ir ne kitokiam pastatui, teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog Sutikimas buvo derintas pusę metų bei į tai, kad prie jo buvo pridėta namo vizualizacija. Teismas nevertino paties Sutikimo rašytinio turinio. Sutikime nurodoma, kad yra sutinkama, jog gretinamame sklype būtų statomas individualus gyvenamasis namas, nesilaikant normatyviniais aktais nustatytų ribų ir priešgaisrinių atstumų, t. y. būtų statomas pastatas dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos. Taip pat Sutikime gan smulkiai aptartas papildomos sienelės ir tvoros įrengimas, tvoros aukštis ir kiti aspektai, tačiau nieko nepasisakoma apie tai, kad Sutikimas galioja būtent tokiam ir ne kitokiam pastatui, kuris numatytas Sutikimo prieduose. Nors, ką patvirtina ir teismas, Sutikimo turinys buvo derinamas pakankamai ilgą laiką (apie 6 mėnesius), t. y. pareiškėjas galėjo pageidaujamas sąlygas numatyti Sutikimo turinyje, tačiau į Sutikimo tekstą nebuvo įterpiamos kokios nors sąlygos, žyminčios pareiškėjo valią sutikti tik su tokiu statinio projektu, kuris nenukryptų nuo prieduose pateikto statinio vizualizacijos ir aukštų planų. Nei vienas Sutikimo sakinys nežymi pareiškėjo valios sutikti tik su konkrečiu statinio projektu. Pareiškėjas sutikimo davimo metu suprato, jog pareiškėjui pateikti namo aukštų planai ir namo vizualizacija yra tik orientaciniai dokumentai, atskleidžiantys statytojo statinio viziją, bet dar nesantys galutiniu statinio projektu. Atsakovas mano, kad pareiškėjas suprato, jog sutikimo davimo metu turimi statinio projektiniai dokumentai nėra galutiniai, jie bus keičiami, be kita ko, ir pagal paties pareiškėjo iškeltas sąlygas. Sutikimo turinys nėra tokios apimties, kokios jį laikė teismas – sutikimas nėra išreikštas būtent tokiam namui, kuris pavaizduotas namo vizualizacijoje ir kituose tuo metu turimuose projektiniuose dokumentuose. Sutikimo turinys leidžia aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad pareiškėjas suvokė, jog statinio projektavimo darbai nėra baigti. Nepaisant to, pareiškėjas davė statytojui sutikimą, aiškiai nurodydamas jame tokias sąlygas, kurios sutikimo davimo metu pareiškėjui atrodė svarbios. Svarbia sąlyga pareiškėjas nelaikė turimų statinio projektavimo dokumentų atitikimo galutiniam statinio projektui. Negalima vertinti, kad pareiškėjas išreiškė valią sutikti tik su tokio statinio statybomis, kurie atitiktų sutikimo metu pateiktus projektinius dokumentus. Prie Sutikimo pridėtų dokumentų turinys nėra konkretus, todėl remtis tokiu dokumentu ir lyginti jį su jau galutiniu ir tiksliu statinio projektu nėra tikslinga. Pareiškėjas, duodamas Sutikimą, nereikalavo tikslių projekto duomenų, sutikimą pasirašė be jų, todėl, reikia manyti, tokių duomenų nelaikė reikšmingų duodant Sutikimą, reikšmingomis laikė tik tas aplinkybes, kurias aiškiai nurodė Sutikime. Negali būti pripažintos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo Sutikimas yra konkretizuotas tokia apimtimi, kuri riboja statytojo teisę nukrypti nuo vizualizacijos ir kitų sutikimo priedų rengiant galutinį statinio projektą. Gretimo sklypo savininko teisės aiškiai apibrėžtos – jis sutikimą arba nesutikimą turi duoti tik dėl statinio statymo arčiau kaip 3 m iki jo sklypo ribos, sutikimo dėl kitų statinio elementų statytojas neprivalo gauti. Jeigu gretimo sklypo savininkas visgi reikalauja kažkokių įsipareigojimų, nenumatytų teisės aktuose, įvykdymo, tai toks asmuo, atsakovo vertinimu, tokius reikalavimus turi motyvuoti ir pagrįsti, nes absoliučios tokių reikalavimų teisės jokie teisės aktai asmeniui nenumato. Atsakovo vertinimu, ir šiuo atveju, jeigu pareiškėjas siekia apriboti trečiųjų asmenų, kaip statytojų, jų turimas teises, tai pareiškėjas turi remtis teisės aktais, proporcingumu ir būtinumu teisėtiems tikslams įgyvendinti. Kitu atveju pareiškėjo reikalavimai negali būti laikomi teisėtais. Atsakovas pareiškėjo skunde (o taip pat ir skundžiamame Sprendime) pasigedo visų šių aspektų nustatymo. Pareiškėjas savo reikalavimus kildina ne iš teisės aktų, o iš susitarimo priedų, kuriuose, kaip minėta, duomenys nėra pakankamai konkretūs, be to, pareiškėjo reikalaujami statytojo teisių suvaržymai nepasižymi proporcingumu – pareiškėjas, jau sutikęs su statinio statymu artimesniu nei numatyta atstumu, siekia panaikinti tokio sutikimo pagrindu jau gautą statybos leidimą vien dėl to, kad statinio galutinio projekto sprendiniai skiriasi nuo sutikimo davimo metu turėtų projektinių statinio dokumentų, nemotyvuojant, kokios teisės aktuose numatytos pareiškėjo teisės ir interesai yra pažeidžiami, t. y., kodėl pareiškėjas mano, jog Sutikimo davimo metu pateikti projektiniai dokumentai pareiškėjui tiko (nelaikė, kad pažeidžia jo teises), tuo tarpu dabartiniai projektiniai sprendiniai jau netinka. Pareiškėjas savo skunde, nei teismas sprendime nepaaiškino, kodėl pareiškėjui yra būtina panaikinti išduotą Statybos leidimą – kokias teisės aktų garantuojamas pareiškėjo teises skundžiamas aktas pažeidė ir kaip šios teisės bus apgintos panaikinus skundžiamą aktą. Byloje esant duomenų, kad pareiškėjas jau yra sutikęs su statinio statymu arčiau numatytos ribos, teismas privalėjo ne tik įvertinti, ar projektas pasikeitė, bet taip pat įvertinti, kaip tie projekto pasikeitimai, kuriais skundžiasi pareiškėjas, realiai pablogina pareiškėjo padėtį. Jeigu pareiškėjo padėtis nėra pabloginama (šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad statinio projekto pakeitimais buvo kaip nors pabloginta pareiškėjo padėtis), keltinas klausimas, ar tikslinga tokį statybą leidžiantį dokumentą naikinti (ABTĮ 89 str.). Atsakovo vertinimu, nenustačius, kad skundžiamas Statybos leidimas pažeidžia realias pareiškėjo teises, statinio projekto pakeitimai negali būti laikomi tokiais, kurių pagrindu išduotas Statybos leidimas turėtų būti naikinamas. Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas nenustačius, kad būtų pažeidžiami teritorijų planavimo dokumentai, nėra ir duomenų, jog statinys neatitiktų kokių nors imperatyvių teisės normų reikalavimų. Atsakovo vertinimu, nėra jokių objektyvių priežasčių teigti, kad statinio projekto pasikeitimai pablogina pareiškėjo padėtį, ar, kad statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas iš esmės. Teismo teigimu, stoginei statyti nebuvo gautas sutikimas, nes, kaip matyti iš sutikimo priedų, pirminiame projekte stoginė nebuvo numatyta, be to, stoginė planuojama mažesniu nei 2 m atstumu nuo pareiškėjo sklypo. Pareiškėjo duotas sutikimas numato, kad statomo namo ir jo priklausinių pamatai bei bendra konstrukcija turi būti suprojektuoti įvertinant tai, jog (duomenys neskelbtini) sklypo ribose esanti atraminė sienelė nėra skirta kaip papildoma atrama. Pareiškėjas numatė, kad dar bus atliekami projektavimo darbai. Atsakovas vertino, kad jie buvo atlikti nepažeidžiant Sutikime nustatytų sąlygų, todėl vertinti, jog stoginei nebuvo gautas sutikimas, pagrindo nėra.

3. Sutikimo pridėtoje vizualizacijoje, o taip pat ir tvoros išklotinėje, aiškiai matyti, kad statytojas siekė statyti dviejų aukštų gyvenamąjį namą su rūsiu (kuriame bus langai) bei antstatu. Pareiškėjas pasirašydamas Sutikimą žinojo, kad namas turės rūsį su langais ir antstatą. Teismas iš esmės teisingai traktavo, kad pareiškėjas, pasirašydamas Sutikimą, iš prie jo pridėtų planų galėjo matyti, jog rūsys planuojamas su langais, todėl tai, kad projekte nurodomas suprojektuotas pusrūsis, negali būti traktuojamas kaip nukrypimas nuo Sutikimo. Iš Sutikimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas, matęs statinio vizualizaciją ir tvoros išklotinę, matė ir tai, kaip atrodys statinio rūsio aukštas. Teismas nevertino šios aplinkybės, bet nustatinėjo, ar rūsio aukštas atitinka rūsio, ar pusrūsio sąvoką. Atsakovas mano, kad pareiškėjas, susipažinęs ir sutikęs su tokio tipo rūsio aukštu, nelaikė, kad toks rūsio aukštas pažeis pareiškėjo interesus. Tuo metu teismas tokį rūsį vertino kaip papildomą aukštą, kuris pažeidžia pareiškėjo teises, nors pareiškėjas neprieštaravo tokio aukšto įrengimui. Kokiu būdu šis aukštas pažeidžia pareiškėjo teises, teismas nenurodė.

4. Teismas teisiškai nepagrindžia savo pozicijos rūsio aukšto atitikimą sąvokoms tikrinti pagal projektinį, o ne nusistovėjusį žemės paviršių. Teismas šioje vietoje tiesiog nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą priekinė aukšto dalis atidengiama, toks skaičiavimas turi būti atliekamas pagal faktinę situaciją, t. y. nuo projektinio paviršiaus. Pirmosios instancijos teismas kažkodėl vertino ne grindų padėtį, bet viso aukšto padėtį (iš esmės aukšto lubų padėtį) žemės paviršiaus požiūriu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad rūsio grindys yra žemiau nusistovėjusio žemės paviršiaus viso pastato mastu, tuo metu žemiau projektinio žemės paviršiaus rūsio grindys akivaizdžiai yra didžiojoje dalyje aukšto, kas taip pat atitinka pusrūsio (cokolinio aukšto) apibrėžimą. Kadangi aukšto viena dalis atitinka rūsio sąvoką, kita – pusrūsio sąvoką, visas aukštas neturėtų būti vertinamas kitaip nei rūsiu arba pusrūsiu. Jei aukšte yra langų, tokiam aukštui pripažinti rūsiu pakanka, kad pusė arba daugiau grindų ploto būtų įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus. Šiuo atveju, iš byloje pateiktų brėžinių, atsakovo vertinimu, darytina pagrįsta išvada, kad aukštas atitinka rūsio su langais sąvoką – matyti, jog daugiau nei pusė aukšto grindų yra po žeme bei, kad šios grindys bent pusėje aukšto yra įgilintos daugiau kaip 0,9 m nuo žemės paviršiaus.

5. Atsakovas akcentuoja, kad teisės aktuose nėra lingvistiškai nurodyta, kad antstato sienų išorės matmenis lyginamos su viršutinio aukšto jau vidaus matmenimis. Nesant teisės aktuose pakankamai aiškiai apibrėžtai taisyklei, toks teisės neaiškumas pagal teisės principus turėtų būti aiškinamas asmens, kuris su tokiu neaiškumu susidūrė, t. y. šiuo atveju statytojo naudai, todėl, kad antstato išorės matmenys turi būti lyginami su viršutinio aukšto ir išorės matmenimis. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad antstatas yra laikytinas papildomu aukštu, tai savaime negali žymėti pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimo – turi būti nustatoma, kokios konkrečiai pareiškėjo teisės tokiu aukštu yra pažeidžiamos, nes pareiškėjas yra sutikęs, jog virš viršutinio aukšto būtų statomas antstatas.

6. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad byloje nebuvo pateikta jokių specialistės išvadų paneigiančių įrodymų ir, kad nėra pagrindo abejoti specialistės pateiktais paaiškinimais. Atsakovai ir tretieji (išskyrus bendriją) savo poziciją grindė ir argumentais, kad specialistė savo išvadose rėmėsi netiksliais ir neaiškiais duomenimis, apie kurių neaiškumą ji pati nurodo savo ekspertizės akte.

7. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-443/2005; LVAT 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti (LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010). Pareiškėjas savo teisių pažeidimo net negrindžia aplinkybėmis, kad namas yra aukštesnis negu numato teritorijų planavimo dokumentai, ar kitais pareiškėjo turimų teisių pažeidimais. Atsakovas mano, kad pareiškėjas negali nemotyvuotai uždrausti kitiems asmenims savo nuosavybę naudoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kitų asmenų pagrįstų interesų, pareiškėjo nesutikimas su statinio projekto pasikeitimais turi būti motyvuojamas jo realių interesų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, įrodymus ir teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, nenustatęs realaus pareiškėjo teisių pažeidimo, bet panaikindamas skundžiamą Statybos leidimą vien dėl projekto pasikeitimų, kurių neatitikimo teisės aktų reikalavimams pareiškėjas nepagrindžia. Teismas, nenustatęs, kaip projektiniai pasikeitimai realiai pablogina pareiškėjo padėtį palyginus su sutikimo davimo metu gautais statinio projektiniais dokumentais, gynė nė objektyviai egzistuojančią pareiškėjo teisę įgytą teisės akto pagrindu, o pareiškėjo tariamą teisę, pagrįstą vien asmens subjektyviu suvokimu. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas laikytinas neteisingu ir nepagrįstu.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Euroconsult group“, UAB „Karaliaučiaus grupė“, IĮ A. B. projektavimo įmonė atstovas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 122–147) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Statybos leidimas panaikintas nepagrįstai, kadangi: 1) pareiškėjas davė Sutikimą statyti Statinį arčiau nei 3 metrai nuo pareiškėjo sklypo ribos; 2) pareiškėjas neįrodė, kad Statybos leidimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus arba viešąjį interesą; 3) nėra Statybos leidimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 89 straipsnyje.

2. Teismas nepagrįstai sprendime tik atkartojo pareiškėjo užsakymu atliktos išvados teiginius ir šią išvadą surašiusiam asmeniui nepagrįstai teismo posėdžio metu suteikė specialisto statusą. D. B. pareiškėjo užsakymu atliko privačią ekspertizę, teismas nepagrįstai jai suteikė specialisto statusą šioje byloje, kadangi D. B. šioje byloje pareiškėjo užsakymu buvo atlikusi privačią ekspertizę ir į teismo posėdį pareiškėjo prašymu šaukta liudytojos statusu. Teismo sprendimo pareiškėjo užsakymu išvadą parengusią D. B. skirti byloje specialiste nepagrįstumą patvirtina ABTĮ 47, 63, 82, 84 straipsniai ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnis, LVAT jurisprudencija. Pirmosios instancijos teismas D. B. specialisto statusą suteikė nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra paremtas vien D. B. išvadoje ir teismo posėdyje išsakytais motyvais, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (ABTĮ 81 str., 86 str., 140 str.).

3. Teismas visiškai nevertino architekto A. B. paaiškinimų ir papildomai į bylą pateiktų ir teismo pridėtų paaiškinimų bei techninio projekto brėžinių. Teismo motyvai yra nepagrįsti, kadangi: 1) pati D. B. pripažino ir išvadoje nurodė, kad neturėjo visų duomenų išvadai pateikti, o jai pateikti statinio techninio projekto brėžiniai dėl daugkartinio kopijavimo nėra tinkami skaičiavimams; 2) teismo posėdžio metu architektas A. B., kuris ir parengė statinio techninį projektą, pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus, t. y. aiškius ir konkrečius statinio techninio projekto planus, iš kurių neginčijamai ir neabejotinai akivaizdu, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir Statybos leidimas yra teisėtas. Teismas pridėjo šiuos papildomus brėžinius prie bylos medžiagos. Tačiau sprendime teismas nesivadovavo jokiais A. B. paaiškinimais, motyvais, argumentais, kurių akivaizdumą pagrindžia papildomai pateikti statinio techninio projekto brėžiniai. Teismas apskritai nevertino šių duomenų ir sprendime jokių motyvų dėl to nepateikė; 3) architektas A. B., kaip ir pareiškėjo užsakymu išvadą į bylą pateikusi D. B., taip pat yra neabejotinai kompetentingas vertinti statinio projekto sprendinius ir teikti kvalifikuotus paaiškinimus teismui (architekto A. B. kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra byloje). Nepaisant to, teismas visiškai nevertino architekto A. B. paaiškinimų ir pateiktų brėžinių, nors, kaip nurodyta, architekto A. B. pateikiami paaiškinimai (kaip įrodymai) yra tokios pačios teisinės galios kaip ir D. B. paaiškinimai; 4) teismas neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, pateiktų žodinių ir rašytinių įrodymų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, vadinasi neteisėtas (ABTĮ 81, 86 str., 140 str.).

4. Teismas nepagrįstai vertino, kad statinio projektas turėjo būti derinamas su pareiškėju. Teisės aktai nenumato pareigos derinti statinio projekto su kaimyninio sklypo savininkais, o statinio projektas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Statinio aukštų skaičius nebuvo apibrėžtas pareiškėjo Sutikime kaip būtina Sutikimo sąlyga. Pareiškėjui, turinčiam nekilnojamąjį turtą šiame regione, buvo žinoma, kad statinio aukštingumas šioje zonoje yra ribojamas teisės aktais. Pareiškėjas, duodamas Sutikimą, neabejotinai žinojo šiuos teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai nenumatė statinio aukštų skaičiaus, kadangi bet kuriuo atveju statinys nebūtų galėjęs būti suprojektuotas aukštesnis nei 12 m. Pareiškėjas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad Statybos leidimas apskritai kaip nors pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, viešąjį interesą arba teisės aktų reikalavimus, o tai yra būtina statybos leidimo panaikinimo sąlyga. Todėl teismo sprendimas, grindžiamas iš esmės vien tik pareiškėjo nepagrįstais išvedžiojimais, yra naikintinas kaip neteisėtas. Statinio aukštų skaičius visiškai atitinka prie Sutikimo pateiktuose projektuose matomą statinio aukštų skaičių, t. y. suprojektuotas dviejų aukštų statinys su antstatu ir cokoliniu aukštu.

5. Teismas nepagrįstai vertino, kad statinys yra keturių aukštų. Statinio cokolinis aukštas ir antstatas nėra įtraukiami į statinio aukštų skaičių. Dviejų aukštų statinys su cokoliniu aukštu ir antstatu nėra ir negali būti laikomas keturių aukštų statiniu. Statinio techniniame projekte suprojektuotas statinys yra dviejų aukštų su cokoliniu aukštu ir antstatu. STR 1.14.01:1999 cokolinio aukšto apibrėžime yra įtvirtinta alternatyva, nuo kurio paviršiaus yra skaičiuotinos cokolinio aukšto grindys, t. y. arba nuo projektinio, arba nuo nusistovėjusio žemės paviršiaus. Teismas neatsižvelgė ir nevertino architekto A. B. teismo posėdžio metu pateiktų ir pakomentuotų išdidintų tikslių statinio techninio projekto brėžinių. Teismo sprendimas grindžiamas iš esmės vien tik pareiškėjo nepagrįstais išvedžiojimais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad statinio cokolinis aukštas neatitinka cokolinio aukšto reikalavimų ir tuo pagrindu nepagrįstai panaikino Statybos leidimą. Sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas (ABTĮ 81, 86 str., 140 str.). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad statinio techniniame projekte suprojektuotas antstatas neatitinka reikalavimų, kadangi suprojektuotas antstatas nėra ir negali būti laikomas ketvirtu statinio aukštu ir atitinka antstato reikalavimus. Teisės aktai aiškiai neapibrėžia, pagal kokius viršutiniojo aukšto matmenis, t. y. ar pagal vidaus, ar pagal išorės sienų matmenis, yra skaičiuojamas antstato plotas. Antstato plotas gali būti skaičiuojamas tiek nuo išorinio, tiek nuo vidinio viršutiniojo aukšto ploto, ir tikslus skaičiavimo matmuo nėra nurodytas teisės aktuose, su tuo sutinka ir pareiškėjo užsakymu išvadą parengusi D. B. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo užsakymu išvadą parengusi D. B. nurodė, kad negalėjo paskaičiuoti atitinkamo antstato ir viršutiniojo aukšto plotų santykio, ir siekdamas tikslumo bei teisėto ir pagrįsto sprendimo, architektas A. B. teismo posėdžio metu pateikė ir pakomentavo puikios kokybės, tikslius statinio techninio projekto brėžinius, kuriuose akivaizdžiai matyti, kad antstato plotas neviršija pusės viršutiniojo aukšto ploto. Teismas visiškai nepagrįstai motyvavo, kad antstatas yra laikytinas ketvirtuoju statinio aukštu dar ir dėl to, jog antstate yra numatytas poilsio kambarys, t. y. iš esmės vien dėl to, kad poilsio kambarys projekte yra pavadintas kambariu, o ne poilsio patalpa.

6. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai panaikino visą Statybos leidimą ir visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė trečiųjų asmenų prašymą (išsakytą teismo posėdžio metu) naikinti Statybos leidimo dalį ir panaikino Statybos leidimą net ir tiems inžineriniams statiniams, kurių teisėtumas apskritai šioje byloje nebuvo nagrinėtas.

7. Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas nėra praleidęs senaties termino ir taip nukrypo nuo LVAT praktikos. Pareiškėjas nebuvo sąžiningas, aktyvus, rūpestingas ir nesiekė tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, todėl jo interesai negali būti priešpastatomi sąžiningų trečiųjų asmenų interesams. Teismų praktikoje konstatuota, jog sprendžiant dėl termino apskųsti administracinį aktą skaičiavimo pradžios yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Todėl konstatuojant, jog ieškinio senaties terminas praleistas, svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo arba galėjo sužinoti apie skundžiama statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi duomenys apie išduotą Statybos leidimą, kuriam Sutikimą pasirašė pats pareiškėjas, viešame registre buvo įregistruoti nuo 2013 m. birželio 27 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 19 d., yra neabejotina, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio senaties terminą. LVAT yra konstatavęs, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Laikytina, kad ABĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (III t., b. l, 160–169), prašydamas atsakovo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjas pakartojo pateikto skundo argumentus ir papildomai nurodė:

1. Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas vėliausiai nuo 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. nuo atsakovo atsakymo į pareiškėjo prašymą dėl Projekto pateikimo surašymo dienos, turėjo visą reikalingą informaciją ir galimybes susipažinti su Statybos leidimo turiniu ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas skundo padavimo teismui terminas. Sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į konkrečią šioje administracinėje byloje susiklosčiusią situaciją ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas Statybos leidimo turinį sužinojo tik pareiškėjo atstovei advokatei A. M. susipažinus su Projektu. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne tiek pats Statybos leidimo išdavimo faktas, bet statinio projektas, kuris yra neatskiriama Statybos leidimo dalis, todėl darytina išvada, kad asmuo sužino apie Statybos leidimą, kai jam tampa prieinama informacija apie leidžiamų statyti statinį. Nuo Statybos leidimo išdavimo iki pareiškėjo kreipimosi į teismą nepraėjo labai ilgas laiko tarpas. Pareiškėjas per visą šį laiką negavo jokios informacijos nei apie pradėtą rengti Projektą, nei apie išduotą Statybos leidimą nei iš atsakovo, nei iš UAB „Karaliaučiaus grupė” ar kitų trečiųjų asmenų, statybos darbai nebuvo pradėti. Kad buvo parengtas Projektas ir buvo gautas Statybos leidimas, pareiškėjas sužinojo iš kaimyno. Gavęs šią informaciją, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į advokatę, kad būtų išsiaiškinta situacija ir būtų nustatyta, ar Statybos leidimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Leidimų statybai registre ne tik nepateikiamas statybos leidimo turinys, bet net nenurodomas statybos leidimo numeris, todėl, remiantis Leidimų statybai registro informacija, objektyviai nėra galimybės sužinoti Statybos leidimo turinio. Tuo metu informacinėje sistemoje „Infostatyba“ net nenurodomas tikslus statybos adresas, todėl nėra galimybių identifikuoti Statybos leidimą. Statybos leidimo įregistravimas Leidimų statybai registre ir informacinėje sistemoje „Infostatyba“ jokiu būdu savaime nereiškia, jog nuo šio momento pareiškėjui tapo žinomas arba turėjo būti žinomas Statybos leidimo turinys. Kartu pažymėtina, jog nei Leidimų statybai registre, nei informacinėje sistemoje „Infostatyba” nepateikiamas Projektas, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas ir kuriame yra užfiksuotas Statybos leidimo turinys. Atitinkamai, atsakovo nurodytu būdu pareiškėjas negalėjo sužinoti apie Projekto sprendinius, t. y. apie Statybos leidimo turinį. Kartu pažymėtina, jog trečiųjų asmenų teiginys, esą pareiškėjas apie Statybos leidimą žinojo dar iki jo išdavimo, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja elementariai logikai. Akivaizdu, jog iki Statybos leidimo išdavimo pareiškėjas negalėjo apie jį žinoti, kadangi jis net neegzistavo, ir tuo labiau negalėjo žinoti jo turinio.

2. Trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde minima Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-398-640/2015, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, todėl šioje byloje netaikytina. Šioje byloje negali būti taikoma ir trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nurodyta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1645-230/2013, nes minėtoje byloje statybos darbai atlikti 2007 metais, o ieškovai į teismą kreipėsi 2011 metais, tačiau net ir tokiu atveju teismas padarė išvadą, kad ieškovai apie statybos leidimą sužinojo tik 2011 metais, gavę Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame buvo nurodytas statybos leidimas. Minėtos bylos patvirtina, jog pareiga domėtis statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesu pareiškėjui (ieškovui) atsiranda tuo atveju, kai yra pradedami statybos darbai. Tuo metu šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos – pareiškėjas nežinojo nei apie Projekto rengimą, nei apie išduotą Statybos leidimą, kol nebuvo apie tai informuotas kaimyno, statybos darbai nėra pradėti.

3. Atsižvelgiant į atsakovo argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai kvalifikuoja byloje nagrinėjamą ginčą manydamas, jog pareiškėjas ginčija Sutikimą, o ne Statybos leidimą. Priešingai, pareiškėjas ginčija būtent Statybos leidimą, kuris buvo išduotas neteisėtai. Taip pat atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas visą laiką manė, jog Sutikimas pažeidžia pareiškėjo teises. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas manė, jog Sutikimas yra neišduotas (nebuvo pasirašyti priedai, su kurių atnaujinta versija pareiškėjas nebuvo susipažinęs, nebuvo padėtas bendrijos antspaudas, kuriam buvo numatyta vieta). Todėl pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis Statybos leidimo išdavimo procedūra, jo manymu, nesant išduoto Sutikimo. Statybos leidimas buvo gautas tik po daugiau kaip 2 metų nuo Sutikimo datos. Kaip buvo nurodyta, pareiškėjas apie išduotą Statybos leidimą sužinojo iš kaimyno. Pareiškėjas iki tol nežinojo, kad yra rengiamas Projektas ar atliekami kiti Statybos leidimo gavimu susiję veiksmai, jokios statybos pagal Statybos leidimą, iš kurių pareiškėjas galėtų spręsti apie savo teisių pažeidimą, nebuvo pradėtos. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, sužinojęs apie galimą savo teisių pažeidimą, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų situacijai išsiaiškinti, o išnagrinėjus Projektą ir nustačius pareiškėjo teisių pažeidimą, buvo greičiau nei per mėnesį kreiptasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

4. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad skundžiamas aklas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Trečiųjų asmenų apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas Statybos leidimą panaikino nesant pagrindų jam panaikinti, yra atmestini kaip nepagrįsti. Iš esmės analogiška išvada padaryta teismo sprendime. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog tam tikrų Sutikimo sąlygų nenurodymas Sutikimo tekstinėje dalyje reiškia, kad tokių sąlygų nėra. Namo vizualizacijos ir aukštų planai yra neatskiriama Sutikimo dalis ir jie buvo derinti su pareiškėju. Priešingu atveju, minėti dokumentai nebūtų pridėti prie Sutikimo ir tuo labiau nebūtų pateikti atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei – kartu su kitais dokumentais Statybos leidimui gauti. Todėl, priešingai negu apeliaciniame skunde teigia atsakovas, akivaizdu, jog pareiškėjas davė konkretų Sutikimą, kurio apimtis ir sąlygos nurodytos Sutikime su jo priedais. Vadovaujantis atsakovo aiškinimu, namo vizualizacijos, aukštų planų ir tvoros išklotinės pridėjimas prie Sutikimo yra beprasmis ir betikslis. Priešingai, Sutikimo davimas su priedais išreiškė konkretizuotą Sutikimą ir esminius namo sprendinius, kurių įgyvendinimas buvo esminė pareiškėjo Sutikimo leisti statyti gyvenamąjį namą nesilaikant minimalaus 3 m atstumo iki pareiškėjo žemės sklypo. Teismas sprendimu konstatavo, kad Sutikimas buvo išduotas konkrečiam gyvenamajam namui statyti ir, atitinkamai, jog Projektui neatitinkant Sutikimo sąlygų, laikytina, jog Statybos leidimas išduotas nesant privalomo pareiškėjo sutikimo.

5. Nukrypimas nuo Sutikimo, kuriuo leista apriboti pareiškėjo nuosavybės teisę statant gyvenamąjį namą nesilaikant minimalaus teisės aktuose nustatyto atstumo, sąlygų pažeidžia pareiškėjo nuosavybės teisę. Tik pats pareiškėjas savo valia gali leisti gretimame sklype statyti gyvenamąjį namą mažesniu nei teisės aktuose numatytu 3 m atstumu. Atitinkamai pareiškėjas yra laisvas spręsti, ar duoti sutikimą ir kokiomis sąlygomis tai daryti. Tokią išvadą patvirtinta suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013).

6. Trečiųjų asmenų kaip užtvaras nurodomas statinys yra stoginė, o Projekte numatytas statinys atitinka būtent stoginės apibrėžimą, be to, statinys nurodomas kaip stoginė ir pačiame Statybos leidime. Pareiškėjas davė konkretų Sutikimą, kuriame nebuvo numatytas stoginės įrengimas mažesniu nei 2 m atstumu nuo pareiškėjo žemės sklypo. Apskritai Sutikime nebuvo numatytas jokių statinių statymas mažesniu nei 2 m atstumu nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos, išskyrus tvorą, kurią numatyta statyti ant sklypo ribos. Net ir laikant, kad Sutikimas apėmė stoginės įrengimą, kas būtų nepagrįsta ir prieštarautų Sutikimo turiniui, Sutikimo tekste aiškiai numatytas konkretus atstumas – pastatą (gyvenamąjį namą) leidžiama statyti 2 metrų atstumu nuo pareiškėjo sklypo ribos. Jokių išimčių, leidžiančių statyti mažesniu atstumu, nenumatyta.

7. Teismas sprendime, spręsdamas dėl rūsio ir antstato atitikimo teisės aktų nuostatoms, visiškai pagrįstai rėmėsi teisės aktais ir ekspertės, įrašytos į teismo ekspertų sąrašą, D. B. išvada. Aplinkybę, kad Projekte numatytas kitoks nei Sutikime nurodytas namo aukštų skaičius yra esminis nukrypimas, galintis daryti įtaką pareiškėjo apsisprendimui leisti statyti namą nesilaikant minimalaus 3 m atstumo iki sklypo ribos, patvirtina ir D. B. išvada. Atsakovas ir tretieji asmenys visiškai nepagrįstai nurodo, kad antstato sienų išorės matmenys turi būti lyginami su viršutinio aukšto išorės matmenimis. Kaip sprendime nurodė teismas ir kaip nurodyta D. B. išvadoje, minėtame statybos techniniame reglamente nėra nurodyta, jog viršutiniojo aukšto plotas turi būti matuojamas pagal sienų išorės matmenis, todėl Projekte pateiktas antstato ir viršutinio aukšto plotų santykio skaičiavimas nėra tikslus. Sprendime yra nurodyti ir kiti išsamūs argumentai, kodėl Projekte numatytas antstatas laikytinas eiliniu aukštu (pvz. Projekte numatytame antstate yra numatomos poilsio paskirties patalpos), todėl teismas visiškai pagrįstai Projekte numatytą antstatą pripažino ketvirtu namo aukštu. Pažymėtina, jog atsakovas ir tretieji asmenys nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniais skundais, nepateikė kitų kompetentingų specialistų išvadų, kurios paneigtų D. B. išvadas. Teismas D. B. išvadai nesuteikė aukštesnės galios ir vertino ją kaip paprastą rašytinį įrodymą. Nėra jokio pagrindo abejoti D. B. išvadų objektyvumu, ypač nesant jokių kitų specialistų rašytinių išvadų, kurios paneigtų D. B. ekspertizės akte padarytas išvadas. D. B. buvo pateiktas visa Projekto medžiaga, kurią į bylą pateikė atsakovas, visa ši medžiaga yra pridėta prie D. B. ekspertizės akto. Todėl tretieji asmenys taip pat be jokio pagrindo tam kvestionuoja dokumentus, kurių analizę atliko D. B. D. B. į teismo posėdį buvo šaukta kaip liudytoja, tačiau teismo posėdyje neliudijo, t. y. byloje nedalyvavo kaip liudytoja. Atitinkamai D. B. galėjo dalyvauti byloje kaip specialistė ir nebuvo pagrindo jai nusišalinti. Kartu pažymėtina, jog trečiuosius asmenis atstovavo advokatas, t. y. profesionalus teisininkas, kuris turėdamas bet kokių abejonių dėl D. B. nešališkumo, turėjo teisę reikšti nušalinimą teismo posėdžio metu, tačiau to nepadarė. Administraciniame procese teismo eksperto ir specialisto statusas yra skirtingas. Eksperto išvadai suteikiama didesnė įrodomoji galia, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas (ABTĮ 62 str.). Netaikytina Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalis šiuo atveju, nes D. B. teisino ekspertizės neatliko ir procese dalyvavo ne kaip teismo ekspertė, bet kaip specialistė.

8. Priimdamas sprendimą, teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir A. B. paaiškinimus. Teismo posėdžio metu pateikti techninio projekto brėžiniai buvo tie patys Projekto brėžiniai, kurie buvo pateikti atsakovo, tik didesnio formato. Tretieji asmenys nenurodo nei vieno neatitikimo tarp teismo posėdžio metu pateiktų brėžinių ir tų, kuriuos pateikė atsakovas su Projektu. Remiantis suformuota teismų praktika, teismas neprivalo detaliai pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

9. Statybos leidimu buvo leista statyti statinių kompleksą – vienbutį gyvenamąjį namą, stoginę ir tvorą tame pačiame žemės sklype. Tvora yra neatsiejamai susijusi su gyvenamuoju namu, todėl nėra logiška Statybos leidimą palikti galioti tik dalyje dėl tvoros statybos, kurios sprendimai gali keistis keičiantis paties gyvenamojo namo techniniams sprendimams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama reali galimybė panaikinti statybos leidimą dalyje ir tokio panaikinimo pasekmės. Šiuo atveju Statybos leidimo dalies palikimas galioti akivaizdžiai neatitiktų protingumo principo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal trečiųjų asmenų atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes tvorą numatyta statyti ne ant pareiškėjo žemės sklypo ribos, bet pareiškėjo žemės sklype, tvoros konstrukcijomis užimant 12,5 cm pločio pareiškėjo žemės sklypo dalį. Sprendimu pagrįstai panaikintas visas Statybos leidimas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai ir visapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas ir pasirėmus aktualia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas ne nuo ginčijamo Statybos leidimo viešo paskelbimo dienos, o nuo tos dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie statinio projekto, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, turinį, ir nėra praleistas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, patenkino pareiškėjo reikalavimą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 7 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantai tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek UAB „Euroconsult group“, UAB „Karaliaučiaus grupė“, IĮ A. B. projektavimo įmonė pateikę apeliacinius skundus akcentuoja, kad skundo padavimo terminas vis dėlto buvo praleistas, o jo atnaujinimui pagrindų nebuvo ir nėra – pareiškėjas nesielgė apdairiai ir rūpestingai. Tai sąlygoja, jų vertinimu, bylos nutraukimą.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, tikrinanti šią bylą, yra tos nuomonės, kad paminėtas teisinis momentas turi būti aptartas pirmiausia. Nustačius, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti ir nebuvo/nėra pagrindo jo atnaujinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepasisakant dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, turėtų būti panaikintas, o byla nutraukta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal to paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra suprantama plačiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2013 m. kovo 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Prie tokių reikalavimų priskirtini – įstatymų nustatytų procesinių terminų laikymasis, įstatymų nustatyta privalomoji išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai žymi ribą tiek asmenims, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingą teisminę apsaugą nepažeidžia. Priešingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiškumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumą (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje Nr. A444-2232/2013).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT   2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550/2007). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5-8/2006). Vis dėlto, tiksliai nustatant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia, kiekvienoje konkrečioje byloje turėtų būti atliktas ir tai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimas. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos tikrinančios šią bylą nuomone, tai ir buvo atlikta, bet užimta netinkama pozicija.

Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad:

pareiškėjas, būdamas gretimo namo bendrijos pirmininku, 2011 m. vasario 24 d. pasirašė Sutikimą;

Statybos leidimas buvo išduotas 2013 m. birželio 7 d. ir tą pačią dieną paskelbtas „Infostatyba“.

„Infostatybos“ duomenų bazėje buvo patalpinta informacija (tai matyti iš prie atsakovo atsiliepimo į skundą pridėtų dokumentų) apie tai, kad statytojui juridiniam asmeniui UAB „Karaliaučiaus grupė“ Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. birželio 7 d. išdavė leidimą statyti naują statinį. Nurodytas statinio projekto pavadinimas – Vienbučio gyvenamojo namo                   (duomenys neskelbtini) (tarp (duomenys neskelbtini)), skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konkreti statybos vieta, kokie bus statomi statiniai (stoginė, vienbutis gyvenamasis namas, tvora), jų paskirtis, statinio statybos rūšis bei kokios institucijos pritarė statinio projektui, o taip pat pareigūnas išdavęs leidimą statyti naują statinį.

Tokio pobūdžio informacija, sprendžiant pagal administracinėje byloje turimus duomenis, buvo viešai prieinama nuo 2013 m. birželio 7 d. ir visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą – buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, o taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta pareiškėjo sklypo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-268/2008, 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-339/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-169/2010). Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS143-699-09).

Šiuo atveju į teismą kreiptasi tik 2014 m. gruodžio 19 d., o tai reiškia iš tikro veikta nepakankamai atidžiai bei rūpestingai. Juk pareiškėjas, kaip gretimo namo bendrijos pirmininkas, pasirašė Sutikimą dar 2011 m. vasario 24 d., bet teise kreiptis į teismą pasinaudojo praėjus daugiau kaip metams po Statybos leidimo viešo paskelbimo. Vyriausiasis administracinis teismas neįžvelgia kilusio poreikio kreiptis į atsakovą dėl statybą leidžiančio dokumento projekto 2014 m. spalio      15 d., kas tik dar labiau užvilkino kreipimosi į teismą laiką.

Įvardytos aplinkybės neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog skundo padavimo termino eigos pradžia skaičiuotina nuo statinio projekto turinio sužinojimo dienos. Buvo reikalinga tik pareiškėjo valia, siekis dalyvauti prasidėjusiame procese, aktyvus domėjimasis pastarojo eiga bei pastangos teisiniu keliu daryti įtaką priimamiems sprendimams. Visa tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, surinktų įrodymų pagrindu, netinkamai apibrėžė skundo padavimo termino eigos pradžią.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad, pareiškėjo prašymu, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog nesant svarbių termino parleidimo priežasčių, nėra ir pagrindų termino atnaujinimui (ABTĮ 34 str.).

Taigi apeliacinės instancijos teismas turi priimti kitokį nei pirmosios instancijos teismas sprendimą - administracinė byla nutrauktina, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Euroconsult group“, UAB „Karaliaučiaus grupė“, individualios įmonės A. B. projektavimo įmonės apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius