Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-07-07][nuasmeninta nutartis dėl teismingumo byloje][T-68-2017].docx
Bylos nr.: T-68/2017
Bylos rūšis: Dėl bylos teismingumo (specialioji kolegija)
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB ,,Pilaitės kotedžai" 302811677 atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
UAB Exvero" 302432944 trečiasis asmuo
BUAB ,,Arcitelio statyba" 302330448 trečiasis asmuo
Registrų centro Vilniaus filialas 124208338 trečiasis asmuo
"Draugo petys" 125019963 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-68/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07800-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

                                                 

 

NUTARTIS

 

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės kotedžai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Architelio statyba“, D. V., uždarajai akcinei bendrovei „EXVERO“ ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės kotedžai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Architelio statyba“, D. V., uždarajai akcinei bendrovei „EXVERO“ ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 5 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Pilaitės kotedžai“ surašytos 2016 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. l dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojimą; 3) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „EXVERO“ surašytos 2016 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojimą; 4) panaikinti nekilnojamojo daikto – patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamosios (butų) paskirties teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Pradinė statytoja UAB „Pilaitės kotedžai“ yra perleidusi pakeistos paskirties patalpas tretiesiems asmenims UAB „Architelio statyba“, D. V., UAB „EXVERO“.

Ieškinyje, inter alia (be kita ko), nurodoma, kad rašytinis pritarimas buvo išduotas pažeidžiant koreguoto detaliojo plano sprendinius, nustatančius užstatymo tankumą; buvo viršyti žemės sklypo intensyvumo reikalavimai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

           Teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio reikalavimus ir jų pagrindimą, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovė kelia viešojo administravimo srities ginčą. Ieškovė ginčija ne tik deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimą, bet ir prašo panaikinti nekilnojamojo daikto – patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamosios (butų) paskirties teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Teismas nutartyje nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra pažymėjusi, jog deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Deklaracija kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl ji pripažintina vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais. Tačiau tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas) priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose.

Nagrinėjamos bylos atveju yra ginčijamas tik statytojo pasirašytos deklaracijos, kuri pagal pirmiau pateiktą išaiškinimą laikytina vienašaliu sandoriu, pagrįstumas ir teisėtumas. Nors nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl viešojo administravimo subjekto akto, kuriuo deklaracija patvirtinta, teisėtumo, tačiau, kaip nurodo teismas, ginčijama deklaracija yra patvirtinta įgalioto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūno, o jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi teismui kyla klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo, kuria kreipiamasi į Specialiąją teisėjų kolegiją, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sutikslino ir kiek kitaip suformulavo keliamus ieškinio reikalavimus, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 5 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti UAB Pilaitės kotedžai“  surašytos 2016 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojimą; 3) panaikinti UAB EXVERO surašytos 2016 m. vasario 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojimą; 4) panaikinti nekilnojamojo daikto patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamosios (butų) paskirties bei pastato  (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),  gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

 

konstatuoja:

 

                            Byla teisminga administraciniam teismui.

                            Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje).

                            Vienu iš ieškinio reikalavimų yra prašoma pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 5 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, kuris yra vienas iš statybą leidžiančių dokumentų, t. y. administracinis aktas.

                            Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio „Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 1 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) įtvirtinta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Analogiško pobūdžio nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28(1) straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 priėmimo, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas Nr. I-1240). Tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį byloje Nr. T-87/2016; 2016 m. vasario 3 d. nutartį byloje Nr. T-16/2016).

                            Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar, pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, reikės pašalinti statybos padarinius.

                            Ieškinio pareiškime, inter alia (be kita ko), nurodoma, kad rašytinis pritarimas statinio projektui, suteikė teisę atlikti viešbučių paskirties pastato (negyvenamosios paskirties pastato) – svečių namų (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimą į gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiaaukščiai pastatai) (gyvenamosios paskirties pastatai) atliekant paprastojo remonto darbus.

                            Pareikštu ieškiniu taip pat prašoma panaikinti atitinkamų 2016 m. vasario 19 d. deklaracijų apie apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimą bei panaikinti atitinkamas paskirties teisines registracijas Nekilnojamojo turto registre.

                            Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (neteko galios 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878) (toliau – Reglamentas), III skyriaus 8.3 punkte buvo nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus Reglamento 8.2 punkte) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Statybos įstatymo 24 straipsnyje „Statybos užbaigimas“ (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) buvo reglamentuojama deklaracijos apie statybos užbaigimą, sudarymo ir tvirtinimo tvarka (šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnis „Statybos užbaigimas“). Šią tvarką detalizavo minėto Reglamento VI skyrius „Deklaracijos tvirtinimas“, kuriame nurodomi atvejai, kada deklaracija apie statybos užbaigimą yra tvirtinama (ir registruojama). Nurodyto Reglamento 44 punkte buvo nustatyta, kad Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

                            Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 16 d. nutartį byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. UAB „Palemono keramika“ ir kt.2013 m. liepos 16 d. nutartį byloje UAB „Ramunėlės vaistinė“ ir kt. v. UAB „Šiaulių lyra“).

                            Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju patalpų paskirtis buvo keičiama esant viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) rašytiniam pritarimui (administraciniam aktui) statinio projektui. Taigi keliamas ginčas iš esmės yra dėl nurodyto administracinio akto teisėtumo. Pagal ieškinio ir ieškinyje keliamų reikalavimų expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra ginčijamas pastato patalpų viduje atliktas paprastasis remontas (jeigu toks faktiškai buvo atliktas), o keliamo ginčo esmė yra dėl paskirties pakeitimo. Ieškinio reikalavimai, be kita ko, yra grindžiami teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8), atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatomis.

                            Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškiniu nėra keliama reikalavimų ar įpareigojimų atsakovams, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis, kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį byloje Nr. T-87/2016).

                            Atsižvelgdama į šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (anksčiau galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28(1) straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) įtvirtintas nuostatas, formuluojamus ieškinio reikalavimus, ieškinio pagrindą ir dalyką, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administracinis teisinis santykis, todėl byla teisminga administraciniam teismui. Byla perduodama pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

                            Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

 

                            Byla teisminga administraciniam teismui.

                            Perduoti bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės kotedžai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Architelio statyba“, D. V., uždarajai akcinei bendrovei „EXVERO“ ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                            Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

 

 

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Antanas Simniškis

             

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys

 


Paminėta tekste:
  • T-87/2016
  • T-16/2016