Civilinė byla Nr. 2A-337-619/2017

Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01802-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 2.8.2.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

              n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1553,93 EUR (5365,43 Lt) turtinės žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2011 m. kovo 16 d. Vilniuje, Trinapolio g. ir Žvalgų g. sankryžoje automobiliui Mercedes – Benz v.n. FAR789, įvažiavus į duobę buvo apgadinti priekiniai ratai. Ieškovas automobilio draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1553,93 EUR (5365,43 Lt) draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už žalą asmenis. Pažymėjo, kad sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Vilniaus mieto savivaldybei. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011 m. sausio 25 d. sudarytos sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) pagrindu už Trinapolio g. ir Žvalgų g. sankryžos dangų remontą ir priežiūrą atsakinga UAB „Grinda“, todėl ji laikytina kelio valdytoja. Žalą padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiūros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, prašo priteisti žalos atlyginimo iš abiejų atsakovų solidariai.
3. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo pateiktas VPK pažyma apie eismo įvykį nepatvirtina, kad visi automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar atsakovo kaltės. Skirtingai nei nurodo ieškovas, minėtoje pažymoje nėra nurodyta, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti. Vien ta aplinkybė, kad duobė nebuvo pažymėta ženklais nesudaro pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas nebuvo kviestas apžiūrėti apgadinto automobilio po įvykio. Atsakovo nuomone, žala atsirado dėl didelių paties vairuotojo neatsargių veiksmų, kuriais jis prisiėmė riziką, neapdairiai ir neatsakingai vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, todėl atsakovas atleistinas nuo atsakomybės net ir konstatavus atsakovo atsakomybę Ieškovas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų patvirtinančių atsakovo UAB „Grinda“ neteisėtus veiksmus. Taip pat neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo nuomone, tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytos sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, kad UAB „Grinda“ būtų laikytina kelio valdytoja, kadangi sutarties pagrindu yra susitarta dėl tam tikrų konkrečių darbų atlikimo, kurių apimtį nurodo užsakovas atskirais aktais.
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su juo nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį, netenkinus šio prašymo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-01-25 buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50(3.1.36-UK), kuria  UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, pietinės, vakarinės, šiaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Pagal šią sutartį UAB „Grinda“ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, todėl vadovaujantis CK 6.299 str. nuostatomis privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų priežiūros, remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir kitų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, taip pat neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Pažymėjo, kad vertinant automobiliui padarytą žalą nedalyvavo atsakovų atstovai. Ieškovas neįrodė, kad atlikti remonto darbai buvo būtini.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Grinda“, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 486,59 EUR žalos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 486,59 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-08-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Grinda“ valstybės naudai 5 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 11 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo UAB „Grinda“ naudai 118 EUR bylinėjimosi išlaidų. Grąžino atsakovui UAB „Grinda“ iš teismo depozitinės sąskaitos 828,85 EUR sumokėto  avanso už ekspertizės atlikimą.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsakovų 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties A72-50(3.1.36-UK) nuostatas, sprendė, kad atsakovui UAB „Grinda“, minėta sutartimi buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas, todėl gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, nurodyto eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“ ir tinkamu atsakovu, atsakingu už žalą, atsiradusią dėl jam valdymo teise perduoto kelio trūkumų, šioje byloje pripažintina UAB „Grinda“. O Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas šioje byloje, todėl jai nei įstatymo, nei sutarties pagrindu nekyla prievolė asmeniškai, nei solidariai su UAB „Grinda“ atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad ieškovo apdraustos transporto priemonės valdytojas, žinodamas, kad kelio dalis, kurioje įvyko eismo įvykis, yra duobėta, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pareigą įvertinti eismo sąlygas ir imtis priemonių žalai išvengti ar jai sumažinti, laikydamasis saugaus greičio ir stengdamasis apvažiuoti kelyje esančias duobes. Įvertinęs faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus apie eismo įvykio aplinkybes teismas darė išvadą, jog kilusią žalą lygia dalimi sąlygojo netinkama kelio dangos būklė ir didelis nukentėjusio asmens neatsargumas.Toks ieškovo draudėjo elgesys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą CK 6.828 str. pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį 30 proc.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš ieškovo į bylą pateiktų žalą pagrindžiančių  įrodymų negalima padaryti neginčijamos išvados, kad visi transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu. Iš remonto sąmatos nustatyta, kad buvo pakeisti transporto priemonės priekinės pusės ratlankiai bei galinės pusės kairės pusės ratlankis, šių pažeidimų mastas sudarė 858,81 EUR (2965,29 Lt). Tačiau iš į bylą pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kokio pobūdžio pažeidimai buvo padaryti aptariamiems ratlankiams, kad būtų buvęs būtinas jų keitimas naujais. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu transporto priemonės pažeidimus fiksavę policijos pareigūnai iš viso nenurodė, kad būtų buvę pažeisti automobilio ratlankiai. Teismo ekspertas, atlikdamas byloje ekspertizę nurodė, kad pateiktos spalvotos nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti automobilio ratai ir pakabos elementai, kuriose užfiksuotas apibrozdintas ratlankis (ratlankiai), kitų ženklių sugadinimų nuotraukose nesimato. Identifikuoti objektą, su kuriuo buvo padaryti ratlankių nubrozdinimai iš nuotraukų nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės nustatyti, kokio gamintojo yra ratlankis (ratlankiai). Transporto priemonę vairavęs eismo įvykio metu asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis ir ankščiau yra įvažiavęs į duobes, tačiau jos nebuvo tokios didelės. Atsižvelgdamas į tai, teismas neatmetė galimybės, kad transporto priemonės ratlankiai galėjo būti pažeisti ankstesnių įvykių metu. Byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad įvykio metu buvo sugadinti ratlankiai 858,81 EUR (2965,29 Lt) sumos išmokėtos už ratlankių keitimą, teismas nelaikė žala susijusia su draudiminiu įvykiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis sudaro 695,12 EUR (2400,14 Lt), kuri mažintina iki 486,59 EUR.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas AB Lietuvos draudimas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo UAB „Grinda“ 727,05 EUR žalos atlyginimą bei 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo priteisti reikalaujamos žalos už ratlankių keitimą. Remonto sąmatoje, dalių kaina yra 1324,29 EUR (5608,36 Lt) iš jų ratlankių kaina sudaro 858,81 EUR (2965,29 Lt), padangų – 496,90 EUR (1715,70 Lt), kitų dalių kaina 268,58 EUR (927,37 Lt) bei remonto darbų kaina 160,74 EUR (555 Lt). Ieškovas prašė priteisti 5365,43 Lt sumą, kurią sudaro dalių kaina įvertinus nusidėvėjimą – 1509,04 EUR (5210,43 Lt), remonto darbų kaina 160,74 EUR (555 Lt) ir minus 115,85 EUR (400 Lt) besąlyginė išskaita. Teismas mažindamas nuostolio sumą ratlankių kaina, turėjo išskaičiuoti ne 858,81 EUR (2965,29 Lt) sumą, o 10 proc. mažesnę sumą, nes ieškovas už ratlankius prašė priteisti 772,93 EUR (2668,76 Lt), t.y. sumą apskaičiuotą su 10 proc.  nusidėvėjimu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad visi 3 ratlankiai sugadinti eismo įvykio metu. Nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių mažiausiai vieno ratlankio sugadinimą. Ties padangos pažeidimo vieta yra pažeista ratlankio briauna, tai reiškia, kad ratlankis atsitrenkė į kelio dangą. Todėl dėl ratlankio pažeidimo, kuris yra gilesnis nei 1 mm., ratlankį reikėjo keisti. Dėl šių priežasčių teismas turėjo priteisti žalą mažiausiai už vieną ratlankį, kurio kaina 257,64 EUR, žalos dydis atėmus 2 ratlankių kainą ir sumažinus ją 30 proc. yra 727,05 EUR.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Grinda“ su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus bei pagrįstai atsižvelgė į ekspertizės išvadas. Pagrįstai sprendė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog eismo įvykio metu sugadinti ratlankiai ir kad ši žala susijusi su draudiminiu įvykiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.               Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

13.              Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovo. Ieškovas (draudikas) prašė priteisti 1553,93 EUR (5365,43 Lt) turtinės žalos, kuri kilo eismo įvykio metu draudėjo vairuojamam automobiliui įvažiavus į kelio dangoje esančią duobę. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei ekspertizės išvadą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakingas už žalą asmuo yra atsakovas UAB „Grinda“, tačiau įvertinęs paties automobilio vairuotojo neatsargumą, bei tai, kad ieškovas neįrodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti 3 ratlankiai, teismas priteistinos žalos dydį, sumažino iki 486,59 EUR.

14.               Apeliantas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl žalos priteisimo už 3 ratlankių keitimą, todėl teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo bei teisėtumo vertindamas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

15.              Pažymėtina, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

16.              Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju būtent ieškovui teko pareiga įrodyti žalos dydį. Ieškovas automobiliui padarytą žalą įrodinėja nukentėjusio asmens UAB „APS“ grupė 2011-03-21 prašymu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonei padaryti 3 žieminių padangų, 3 vienetų originalių ratlankių bei pakabos elementų sugadinimai (1 t., b.l. 13-14). Ieškovas taip pat pateikė paties sudarytą 2011-03-21 Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai: kairės pusės priekinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); dešinės pusės priekinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); kairės pusės priekinis ratlankis R18; dešinės pusės priekinis ratlankis R18; kairės pusės galinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); kairės pusės galinis ratlankis R18; kairės pusės priekinio rato šarnyras (tikslinti); kairės pusės priekinio rato vairo traukė (tikslinti) (1t., b.l. 15). Ieškovas taip pat pateikė automobilio dalių fotonuotraukas (t. 1 b.l. 129-141) bei remonto sąmatą (T1., b.l. 21).

17.              Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad iš byloje esančių nuotraukų galima spręsti apie mažiausiai vieno ratlankio sugadinimus, kadangi ties padangos pažeidimo vieta yra pažeista ratlankio briauna, o tai reiškia, kad ratlankis atsitrenkė į kelio dangą. Pažymėtina, jog iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad minėtuose nuotraukose užfiksuotas apibrozdintas ratlankis (ratlankiai), kitų ženklių sugadinimų nuotraukose nesimato. Tokie nubrozdinimai būdingi lengvo lydinio ratlankiui slystamai kontaktuojant su abrazyvinių dalelių turinčiu objektu, kas galėtų būti bordiūras, asfaltuotos kelio dangos kraštas. Identifikuoti objektą su kuriuo buvo padaryti ratlankių nubrozdinimai iš nuotraukų nėra galimybės. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, eismo įvykio metu transporto priemonės pažeidimus fiksavę policijos pareigūnai nenurodė, kad būtų buvę pažeisti automobilio ratlankiai. Iš byloje esančio el. laiško, kurį ieškovo vyr. teisininkui siuntė autoserviso konsultantas matyti, kad ratlankiui buvo padaryti tik kosmetiniai pažeidimai (t.1 b.l. 170). Tuo tarpu tame pačiame laiške nurodyta aplinkybė, kad draudžiama remontuoti ar dažyti ratlankius, kurie yra dengti specialiu laku, chromuoti, taip pat kai ratlankiai turi gilesnius nei 1 mm. įbrėžimus, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, kadangi iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti ratlankių gamintojo. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka vienareikšmiškai išvadai apie tai, kad draudiminio įvykio metu buvo sugadinti automobilio ratlankiai, kuriuos reikėjo pakeisti naujais. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį dalyje, dėl žalos padarytos automobilio ratlankiams, priteisimo.

18.               Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas mažindamas žalos sumą ratlankių kaina turėjo išskaičiuoti ne 858,81 EUR (2965,29 Lt) sumą, o 10 proc. mažesnę sumą (nusidėvėjimo sumą), kadangi ieškovas reikalavo 778,72 EUR (2668,76 Lt) už ratlankius, atsižvelgdamas į 10 proc. nusidėvėjimą. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šiuos argumentus ir atmeta juos kaip neįrodytus.

19.              Atkreiptinas dėmesys, jog tokios reikalaujamos sumos detalizacijos, kuri nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie ratlankiams skaičiuotą 10 proc. nusidėvėjimą. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalavo 1553,94 EUR (5365,43 Lt) žalos atlyginimo. Remiantis UAB „VipAuto“ PVM sąskaita – faktūra Nr. 100213, automobilio remontas kainavo 1785,03 EUR (6163,36 Lt) be PVM (T. 1., b.l. 20). Minėtoje sąskaitoje faktūroje ranka įrašyti įrašai, jog detalėms (7131, 7309, 7311) skaičiuojamas 13 proc. nusidėvėjimas, o padangoms 17 proc. nusidėvėjimas, kas sudaro 397,93 Lt. Iš automobilio remonto kainos ieškovui atėmus besąlyginę 115,85 EUR (400 Lt) išskaitą, bei minėtą nusidėvėjimo sumą, lieka suma, kurios ieškiniu reikalavo ieškovas, t.y. 1553,94 EUR (5365,43 Lt). Iš automobilio remonto sąmatos, kurioje nurodomos detalių pozicijos, tarp 7131,7309,7311 detalių nėra ratlankių, tai reiškia, kad nusidėvėjimas ratlankiams nebuvo skaičiuojamas (T1., b.l. 21). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš priteistinos sumos išskaičiavo 3 ratlankius po 286,27 EUR (988,43 Lt), kaip nurodyta automobilio remonto sąmatoje (T.1., b.l. 21).

20.               Įvertinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio tinkamai taikė proceso normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog draudiminio įvykio metu automobilio ratlankiams buvo padaryta žala ir reikėjo juos keisti naujais, todėl remdamasis automobilio remonto sąmata, pagrįstai iš priteistinos sumos išskaičiavo 858,81 EUR (2965,29 Lt) sumą už 3 automobilio ratlankius, kurių kaina 286,27 EUR (988,43) Lt už vienetą.

                            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Andrutė Kalinauskienė