Civiline byla Nr. 2-4531-560/10

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

35.6.1.; 116.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisejas Dainius Rinkevicius,

sekretoriaujant Rutai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovo atstovui A. S. ,

atsakovo atstovui adv. Ramunui Audzeviciui,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo B UAB „LRG farmacija“ ieškini atsakovui UAB „Limedika“ del kreditoriu interesus pažeidžianciu mokejimu pripažinimo negaliojanciais,

n u s t a t e:

Ieškovas B UAB „LRG farmacija“ pateike ieškini, prašydamas pripažinti negaliojanciais laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-03-09 B UAB „LRG farmacija“ atliktus mokejimus UAB „Limedika“ naudai iš viso 6 260 718,52 Lt sumai ir taikyti restitucija, priteisiant B UAB „LRG farmacija“ iš UAB „Limedika“ per ši laikotarpi sumoketas sumas bei priteisti B UAB „LRG farmacija“ naudai iš atsakovo bylinejimosi išlaidas (b.l. 1-11, t. 1). Nurodo, jog UAB „LRG farmacija“, faktiškai budama nemokios busenos ir del sunkios finansines padeties negaledama vykdyti savo isipareigojimu kreditoriams, nepagristai suteike pirmenybe vienam kreditoriui UAB „Limedika“, kuriam prieš pat bankroto bylos UAB „LRG farmacija“ iškelima per beveik 4 menesius (laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-03-09) padenge beveik 94 proc. kreditorinio reikalavimo (tai yra sumokejo jam 6 260 718,52 Lt), kai tuo tarpu kitu kreditoriu buvo patenkinta apie 20 proc. reikalavimo dydžio. Tokiu budu UAB „LRG farmacija“ pažeide pacios bendroves ir visu kitu kreditoriu, kuriu reikalavimai bankroto byloje sudaro 24 490 896,82 Lt, interesus ir teises. Todel ieškovo administratorius UAB „Jupoga“ reiškia actio Pauliana ieškini del atliktu mokejimu atsakovui pripažinimo negaliojanciais ir išmoketu sumu gražinimo ieškovui (CK 6.66-6.67 str.). Teigia, kad egzistuoja visos 7 salygos, butinos vienašaliams sandoriams – mokejimams pripažinti negaliojanciais CK 6.66 str. pagrindu. Pirma, ieškovo kreditoriai, kuriu finansinius reikalavimus, siekiancius 24 490 896,82 Lt, bankroto byloje patvirtino teismas 2005-12-23, 2006-01-12, 2006-04-25 ir 2006-05-11 nutartimis, turi aiškiai apibrežtas ir vykdytinas reikalavimo teises skolininkui – bankrutuojanciai bendrovei. Antra, atlikti mokejimai atsakovui pažeidžia kitu ieškovo kreditoriu interesus, nes mokejimu atlikimo metu ieškovas jau buvo nemokus, ka patvirtina 2004 m. ieškovo balansas (pagal kuri per metus ieškovo moketinos sumos sudare 32 428 518 Lt, o turtas – 38 382 107 Lt) bei faktas, kad atlikus mokejimus, pats ieškovo vadovas 2005-04-01 kreipesi i teisma del bankroto bylos ieškovui iškelimo, ir ši byla buvo iškelta 2005-04-15. Kreditoriu interesai pažeidžiami ir del to, kad ieškovas, budamas nemokus, suteike pirmenybe vienam kreditoriui – atsakovui, mokant jam galimai išankstinius mokejimus, o atsakovas žinojo apie ieškovo nemokuma bei galimai žinojo apie ketinima kelti ieškovui bankroto byla. Be to, šiais mokejimais buvo prisideta prie ieškovo nemokumo bei sumažinta ieškovo turto, i kuri gali buti nukreiptas išieškojimas, verte, ko pasekoje turto vertes neužtenka kitu kreditoriu reikalavimams patenkinti, administravimo išlaidoms apmoketi bei likusiu vaistu sandeliavimui ir utilizavimui. Trecia, 1 metu ieškinio senaties terminas nera praleistas, nes UAB „Jupoga“ paskirtas ieškovo administratoriumi Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartimi, o buves administratorius UAB „Admivita“ dali dokumentu ir elektronine prieiga prie ieškovo banko saskaitu perdave UAB „Jupoga“ tik 2009-03-09 (CK 6.66 str. 3 d., Imoniu bankroto istatymo 11 str. 3 d. 8 p.). Be to, buves administratorius nevykde istatymo nustatytu pareigu ir kreditoriu pavedimu, nesieme jokiu aktyviu veiksmu, gincijant kreditoriams itartinus sandorius, atliktus mokejimus ir aiškinantis bankroto priežastis. Ketvirta, ieškovas neprivalejo atlikti gincijamu mokejimu, nes vien teise reikalauti atsiskaityti negali reikšti skolininko pareigos sudaryti gincijamas sutartis. Priešingai, kai bendrove turi sunkumu ir negali atsiskaityti su visais kreditoriais, vieno kreditoriaus interesams, pažeidžiant kitu kreditoriu analogiškas reikalavimo teises, negali buti teikiamas prioritetas. Tokiu atveju ieškovas turi siekti, kad kuo mažiau butu pažeisti visu kreditoriu interesai, todel turi pasirinkti toki mokejimo vienam iš kreditoriu dydi ir mokejimo salygas, kad likusio turto ir prisiimtu isipareigojimu santykis kuo mažiau apsunkintu atsiskaityma su kitais kreditoriais. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas suprato, jog tokiais mokejimais jis pažeis visu kreditoriu lygiateisiškumo ir ju reikalavimu tenkinimo proporcingumo principus, todel likus mažiau nei 4 menesiams iki ieškovo bankroto jis neprivalejo atlikti mokejimu tokia apimtimi, kokia atliko. Penkta, ieškovas, atlikdamas mokejimus buvo nesažiningas, nes gincijami mokejimai buvo atlikti prieš pat bankroto byla, ieškovas žinojo apie nemokuma, nes ieškini del bankroto bylos iškelimo pateike ieškovo direktorius D. B. , ir nepaisant to, ieškovas suteike pirmenybe vienam kreditoriui – atsakovui. Šešta, atsakovas, priimdamas mokejimus, buvo nesažiningas, nes jis žinojo apie ieškovo nemokuma, ka patvirtina aplinkybe, jog ieškovo ir atsakovo valdymo organai buvo susije, ju šeimyniniai ryšiai buvo glaudus, tai yra ieškovo valdybos pirmininkas nuo 2002-01-01 iki 2004-09-27 buvo K. B. , kai tuo tarpu atsakovo direktore yra R. B. . Be to, atsakovas ir D. B. su darbuotojais skusdavo kreditoriu susirinkimo nutarimus, o D. B. skunde ir 2007-06-19 nutarima del administratoriaus pakeitimo. Ieškovo teigimu, atsakovas turejo reikalauti iš ieškovo informacijos apie jo kreditorius ir ivertinti, ar igydamas ieškovo (skolininko) turta nepažeis kitu kreditoriu interesu. Tik toks skolininko turto igijejas gali buti laikomas protingu ir apdairiu, tai yra sažiningu. Ieškovas pažymi, kad kadangi mokejimas yra vienašalis sandoris, butina irodyti tik ieškovo nesažininguma. Septinta, kreditoriu reikalavimas nukreipiamas i perleista turta tiek, kiek butina ju reikalavimui patenkinti Imoniu bankroto istatymo nustatyta tvarka. Ieškovas prašo restitucija taikyti natura (CK 6.146 str.), priteisiant iš atsakovo sumoketus mokejimus, o atsakovo kreditorini reikalavima ieškovo bankroto byloje padidinant mokejimu suma.

              Atsakovas UAB „Limedika“ pateike atsiliepima i ieškini, prašydamas ji atmesti bei priteisti bylinejimosi išlaidas (b.l. 123-144, t. 1). Teigia, kad mokejimai nera sandoriai, o juridiniai veiksmai, kurios ieškovas buvo isipareigojes atlikti kaip prievole atsakovui pagal 2002-07-28 tarp šaliu sudaryta pirkimo-pardavimo sutarti už atsakovo prievole parduoti prekes (CK 6.2 str., 6.154 str.). Iš to seka, kad ieškovas privalejo vykdyti mokejimus pagal sudaryta sutarti, nes ji turi šalims istatymo galia (CK 6.189 str. 1 d.), o patys mokejimai nera savarankiški sandoriai, todel ju nugincijimui negali buti taikomas actio Pauliana institutas. Atsakovo teigimu, ieškovas negincija pacios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, laiko teisetais ir pagristais atsakovo ivykdytus isipareigojimus pagal sutarti tiekti vaistus ir medicinines prekes, iš ko seka, kad ieškovas siekia šia sutarti perkvalifikuoti i neatlygintine tiekimo sutarti ir ipareigoti atsakova gražinti iš ieškovo gauta priešpriešini prievoliu patenkinima, todel ieškinio patenkinimas reikštu nesažininga sutarties šaliu teisiu ir pareigu perskirstyma, paneigiant atsakovo ir jo kreditoriu teisetai igytu reikalavimo teisiu patenkinima (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str. 4 p.). Atsakovas pažymi, kad nera visu istatymo reikalaujamu salygu, butinu actio Pauliana instituto taikymui. Pirma, ieškovas turejo pareiga atlikti mokejimus atsakovui, nes jis vykde galiojancia atlygintina pirkimo-pardavimo sutarti. Antra, atsakovas turejo pirmumo teise reikalauti ieškovo piniginiu prievoliu ivykdymo kitu ieškovo kreditoriu atžvilgiu, nes ieškovas 2002-12-21 ikeitimo lakštu užtikrino tinkama sutartyje nustatytu isipareigojimu ivykdyma atsakovui, ikeisdamas esamas ir busimas ieškovo turtines teises iš tiekimo sutarciu 9 000 000 Lt sumai. Taigi, tuo atveju jei ieškovas nebutu ivykdes atsakovui prievoles, pastarasis butu itrauktas i ieškovo kreditoriu saraša kaip kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas ikeitimu ir visu pirma jo reikalavimas butu tenkintas iš ikeisto turto, iš ko seka, kad atsakovas visais atvejais turejo pirmumo teise prieš kitus ieškovo kreditorius. Trecia, ieškovas ir atsakovas buvo sažiningi, nes atsakovas prieš išsiieškodamas ieškovo skola iš ikeisto turto privalejo iš pradžiu kreiptis i ieškova del tinkamo prievoles ivykdymo – mokejimu atlikimo (CPK 559 str.), o atsakovas atitinkamai privalejo vykdyti savo sutartine prievole – atlikti mokejimus. Ketvirta, ieškinys yra paduotas praleidus 1 metu ieškinio senaties termina, nes pagal ieškovo bankroto bylos iškelimo metu galiojusia Imoniu bankroto istatymo redakcijos 11 str. 3 d. 8 p., buvo laikoma, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto byla isiteisejimo dienos (šiuo atveju 2005-04-25), o pagal veliau isigaliojusius istatymo pakeitimus – nuo konkreciu dokumentu perdavimo bankroto administratoriui. Prievoles asmenu bei administratoriu pasikeitimas nekeicia ieškinio senaties termino ar jo skaiciavimo tvarkos, iš ko seka, kad ieškinio senaties terminas prasidejo šiuo atveju 2005-04-25 (CK 1.128 str. LAT 2010-02-17 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-55/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-06 nutartis civilineje byloje Nr. 2A-387/2008). Taciau net ir skaiciuojant nuo dokumentu perdavimo momento (atsižvelgiant i tai, kad turi buti skaiciuojama nuo dokumentu perdavimo UAB „Admivita“) bei net ir skaiciuojant nuo ieškovo nurodytos 2009-03-09 datos, vis tiek yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškinys teismui pateiktas 2010-03-10. Atsakovas pažymi, kad jis niekaip neribojo ieškovo galimybiu pateikti ieškini teismui, be to, atsakovo 2006-02-21 pateiktas atskirasis skundas buvo patenkintas Lietuvos apeliacinio teismo 2007-05-02 nutartimi. Atsakovo teigimu, praleistas ieškinio senaties terminas negali buti atnaujintas, nes ieškovas termino praleidima grindžia buvusio atsakovo administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmais, kurie buvo atlikti iki 2009-03-09, kuomet ieškovo administratorius susipažino su gincijamu mokejimu turiniu (CK 1.131 str. 2 d.). Be to, administratorius naudojosi profesionalaus advokato T. D. paslaugomis.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje surinktais irodymais nustatyta, jog tarp šaliu 2002-07-28 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 115 – 116, 1 t., toliau - Sutartis). Pagal šia sutarti atsakovas isipareigojo sutartyje nustatytomis salygomis perduoti ieškovo nuosavyben vaistus, medicinines prekes bei kita ieškovo užsakyta produkcija, o ieškovas isipareigojo priimti gauta produkcija ir sumoketi už ja (Sutarties 1 p.). Vykdant sutarti atsakovas pateike ieškovui prekiu bendrai 7 222 283 Lt sumai (b.l. 164  - 200, 1 t., 1 – 192, 2 t.). Ieškovas, vykdydamas sutarti, laikotarpyje nuo 2005-01-04 iki 2005-03-09 sumokejo atsakovui 6 260 718, 52 Lt ( b.l. 1-130). Ieškovas prašo pripažinti negaliojanciais šiuo laikotarpiu atliktus mokejimus atsakovo naudai ir taikyti restitucija, priteisiant ieškovo naudai iš UAB „Limedika“ per ši laikotarpi sumoketas sumas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo ji pilnai atmesti nesant LR CK 6.66 str. pagrindu, taip pat prašo taikyti ieškinio senati. Teismas, ivertines visas bylos aplinkybes daro išvada, jog ieškovo ieškinys yra nepagristas, todel atmestinas. Be to ieškovas yra praleides ieškinio senaties termina, todel ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

              Del ieškinio senaties.

              Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas prašo taikyti ieškinio senati. Ieškovas prašo netaikyti senaties termino, o tuo atveju, jei teismas laikytu, kad terminas reikšti ieškini actio Pauliana pagrindu buvo praleistas, prašo ji atnaujinti.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos. Teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima  (LR CK 1. 127 str. 1d.). LR CK 6. 66 str. 3 d. nurodyta, jog actio Pauliana pagrindu ieškini del sandorio pripažinimo negaliojanciu kreditorius turi teise pareikšti per vieneriu metu ieškinio senaties termina. Šis terminas pradedamas skaiciuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turejo sužinoti apie jo teises pažeidžianti sandori. Kadangi šiuo atveju ieškovui yra iškelta bankroto byla, šis terminas pradedamas skaiciuoti nuo nutarties iškelti bankroto byla isiteisejimo dienos (IBI 11 str. 3d. 8p.). Ieškovas nurode, jog vieneriu metu ieškinio senaties terminas nera praleistas, nes UAB „Jupoga“ paskirtas ieškovo administratoriumi Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartimi, o buves administratorius UAB „Admivita“ dali dokumentu ir elektronine prieiga prie ieškovo banko saskaitu perdave UAB „Jupoga“ tik 2009-03-09. Pagal LR CK 1.128 str. prievoles asmenu pasikeitimas nepakeicia ieškinio senaties termino ir jo skaiciavimo tvarkos (LAT 2010-02-17 nutartis civilineje byloje Nr. 3K- 3-55/2010). Momentas, kada apie priimta sprendima sužinojo dabartinis imones administratorius, neturi jokios teisines reikšmes, kadangi, kaip mineta, valdymo organo pasikeitimas nera vada pradeti iš naujo skaiciuoti procesinius terminus. Ieškovo reikalavimai kyla iš prievoles sumoketi pinigus už pagal pirkimo – pardavimo sutarti gautas prekes. Sutarties 3.3 punktas nustato 60 dienu termina nuo saskaitos- fakturos išrašymo dienos, kad ivykdyti prievole atsiskaityti už gautas prekes. Jeigu prievolei ivykdyti nera nustatytas terminas, tai iš tokios prievoles atsirandancio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda sekancia diena pasibaigus prievoles ivykdymo terminui (LR CK 1.127 str. 2 d.) Taciau istatymas nustato specialu ieškinio senaties termino pradžios apskaiciavimo reguliavima, kai imonei yra iškeliama bankroto byla. Ieškovui bankroto byla buvo iškelta 2005-04-15 (LR IBI 10 str. 13 d.) Pagal bankroto bylos iškelimo diena galiojusia LR IBI redakcija (galiojusia iki 2008-06-30) laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto byla isiteisejimo dienos (LR IBI 11 str. 3 d. 8p.) Byloje pareikštas actio Pauliana ieškinys, o tokiam ieškiniui istatymas nustato vieneriu metu senaties termina. Ieškovas vadovaujasi ta aplinkybe, kad byloje buvo paskirtas naujas administratorius 2009-02-19 teismo nutartimi, todel turi buti taikoma nuo 2008-07-01 galiojantis LR IBI 11 str. 3d. 8p. redakcija. Be to, ieškovas ieškinio senaties termino skaiciavima sieja ir su dokumentu naujajam bankroto administratoriui iteikimo data - 2009-03-09. Teismas atmeta šiuos ieškovo argumentus, kaip nepagristus. Nutartis del bankroto bylos iškelimo ieškovui isiteisejo 2005-04-25 (b.l. 155-156, 1t.). Pagal tuo metu galiojancia LR IBI redakcijos 11 str. 3d. 8p. ieškovo bankroto administratorius apie ieškiniu gincijamus mokejimus sužinojo nutarties isiteisejimo diena. Vadovaujantis LR CK 6.66 str. 3 d. terminas ieškinio pateikimui baigesi po vieneriu metu, t.y. 2006-04-25. Nauja LR IBI redakcija isigaliojo 2008-06-30. LR CK patvirtinimo, isigaliojimo bei igyvendinimo istatymas  reglamentuoja ieškinio senaties terminu taikyma isigaliojus naujajam CK. Jame nurodoma, kad LR CK ieškinio senaties terminai yra taikomi, jeigu buvo numatyti pagal galiojusius istatymus ir nepasibaige iki LR CK isigaliojimo. Jei terminas yra pasibaiges, skaiciavimo taisykles neturi jokios reikšmes. Kadangi isigaliojus LR IBI naujai redakcijai ieškinio senaties skaiciavimo ir taikymo klausimai nebuvo sureguliuoti, taikytina analogija su LR CK ieškinio senati reglamentuojanciomis normomis. Esant šioms aplinkybems teismas laiko, jog ieškinio senaties terminai, kurie prasidejo galiojant senajai LR IBI redakcijai bei atitinkamai pasibaige iki naujosios LR IBI redakcijos isigaliojimo, negali buti skaiciuojami iš naujo remiantis jau po ieškinio senaties termino pabaigos isigaliojusiomis taisyklemis. Del šiu aplinkybiu teismas daro išvada, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti pasibaige 2006-04-25.

Ieškovas praše tuo atveju, jei teismas laikytu, kad terminas reikšti ieškini actio Pauliana pagrindu buvo praleistas, ji atnaujinti. Jeigu teismas pripažista, kad ieškinio senaties terminas praleistas del svarbios priežasties, pažeistoji teise turi buti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (LR CK 1.131 str. 2 d.). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties termina sie­tinas tik su svarbiomis aplinkybemis, kurios rupestingam, atidžiam asmeniui sutrukde ginti savo pažeista teise. Atsižvelgiant i suformuota teismu praktika, LR CK 1.131 str. nuostatas, svarbia priežastimi, pakankama atnaujinti praleista ieškinio senaties termina, gali buti pripažintos tik nepriklausancios nuo asmens valios aplinkybes, objektyviai užkirtusios kelia laiku pradeti ginti savo pažeistas teises. Ta aplinkybe, kad bankroto bylos procese pasikeite bankrutuojancios imones administratorius, nesudaro pagrindo atnaujinti praleista ieškinio senaties termina (Lietuvos apeliacinio teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-10-06 nutartis civilineje byloje Nr. 2A-387/2008). Ieškinio senaties institutas negali buti vertinamas kaip vienašalis,  t.y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukšciausias Teismas (LAT 2010-02-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-55/2010). Istatymas, nustatydamas laiko  tarpa, per  kuri valstybe garantuoja pažeistos teises gynima, siekia  ne tik užtikrinti  subjektines  teises  realuma, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina galimai nukentejusiaja šali operatyviai reaguoti i savo galima teises pažeidima, bet ir suteikia garantija kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro istatyme numatyto laikotarpio, jos igytos teises negales buti gincijamos. Jeigu asmuo,  žinodamas arba turedamas žinoti apie savo galima teises pažeidima i ši pažeidima per visa ieškinio senaties termino eiga nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teise pagristai tiketis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teises, arba nemano, jog jo teise yra pažeista. Šiuo atveju ieškovas, prašydamas atnaujinti praleista ieškinio senaties termina, aplinkybes sieja su netinkamu iki jo buvusio bankroto administratoriaus pareigu vykdymu. Kaip jau mineta, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali buti sprendžiamas atsižvelgiant tik i vienos šalies interesus. Nagrinejamu atveju, ieškovo buvusio bankroto administratoriaus veikla buvo susijusi tik su ieškovo interesais. Bankroto administratoriaus veikimas ar neveikimas negali varžyti ar riboti kitos šalies teisiu ir interesu. Be to, ieškovo naujajam bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti 2009-03-09 (b.l. 79-80), taciau ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2010-03-10 (b.l. 1-11, t. 1), t.y. praejus istatyme nustatytam vieneriu metu ieškinio senaties terminui. Teismas visas ieškovo nurodytas aplinkybes vertina kaip aplaidu delsima pateikti ieškini, nelaiko ju svarbiomis ieškinio senaties termino atnaujinimui (LR CK 1.131 str. 2d), todel darytina išvada, kad ieškovas nenurode svarbiu priežasciu, del kuriu ieškinio senaties terminas galetu buti atnaujintas.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškini ( CK 1.131 str. 1 d.). Del to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senati, tik teismui išsprendus ši klausima ir nustacius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas del svarbiu priežasciu, todel atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinejami iš esmes, t. y. tikrinamas ju teisetumas ir pagristumas (CK 1.131 str. 2 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia istatymo nustatyta termina, per kuri jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažista, kad šis terminas praleistas del svarbiu priežasciu bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimu pagristumo (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-317/2008). Del šiu aplinkybiu teismas taiko ieškinio senati ir ieškini atmeta šiuo pagrindu.    

              Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, teismas visgi pasisako ir del kitu pagrindu ieškiniui atmesti.

              Del Actio Pauliana pagrindu

Kaip nurode Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (LAT) savo praktikos del actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teises ir prevencinio ieškinio institutu taikymo apžvalgoje, Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditoriu nuo nesažiningu skolininko veiksmu, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybe gauti visiška savo reikalavimo patenkinima (LAT 2002-06-03 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškini, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeista jo mokuma sugražinant tai, ka skolininkas nesažiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.             

Ir ieškovas, ir atsakovas byloje sutinka, kad konkretus sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu tik esant irodytoms visoms LR CK 6.66 str.  numatytoms aplinkybems. Kreditorius turi teise gincyti tik tokius sandorius, kuriu skolininkas sudaryti neprivalejo (LR CK 6.66 str. 1d.). Kaip mineta atsakovas, pagal šaliu pasirašyta Sutarti, nuolatos parduodavo ieškovui vaistus ir kita produkcija (Sutarties p. 1.1), o ieškovas juos pirkdavo ir už juos atsiskaitydavo (Sutarties p. 1.2). Pirkimo – pardavimo sutarties, kaip atlygintino sandorio esme – prekiu isigijimas už atlyginima (LR CK 6. 305 str.). Kaip teisingai nurodo atsakovas, neatlygintinu sandoriu sudarymas prieštarautu atsakovo, kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams ( LR CK 1. 82 str. 1d.), atsakovo akcininku (LR CK 2. 34 str. 3d.), kreditoriu (LR CK 6.66 str. 2d., 6. 67 str. 4p.), darbuotoju interesams. Del šiu aplinkybiu darytina išvada, kad šalys nesieke sudaryti sandorio, pagal kurio turini ieškovui butu neprivaloma atsiskaityti su atsakovu. Byloje taip pat nera nustatyta pagrindu, del kuriu ieškovas butu atleistas nuo prievoles vykdymo, Sutartis buvo galiojanti ir privaloma vykdyti (CK 6.189 str. 1d.). Kreditorius turi teise gincyti skolininko sudarytus savarankiškus sandorius (LR CK 6. 66 str. 1d). Sandoris gali buti sudaromas tik laisva šaliu valia (LR CK 1.64 str. 1d.). Vienašaliu sandoriu laikomas toks sandoris, kurio sudarymui pakanka vienos šalies valios išreiškimo, dvišaliam sandoriui sudaryti butina dvieju šaliu suderinta valia (LR CK 1. 63 str. 1-3 d., 6 d.). Tarp šaliu 2002-07-29 sudaryta Sutartis buvo ilgalaikis dvišalis sandoris, pagal kuri ieškovas privalejo atlikti tam tikrus mokejimus tam, kad atsiskaityti su atsakovu. Pažymetina, kad ieškovo pareiga atlikti mokejimus pagal Sutarti nera nugincyta, todel Sutarties 1.2 p. šalims taip pat turi istatymo galia. Privalomi atlikti mokejimai actio Pauliana pagrindu, esant visoms actio Pauliana salygoms, gali buti gincijami tik kartu su visa Sutartimi ar atitinkama jos salyga, taciau ieškovas pacios Sutarties negincija, taigi negincija ir ieškovui tekusios pareigos atsiskaityti su atsakovu.

Sandori pripažinti negaliojanciu actio Pauliana pagrindu galima  tik tuo atveju, kai sudarydamas sandori su treciuoju asmeniu skolininkas buvo nesažiningas (LR CK 6.66 str. 2 d.).  Šalies sažiningumas yra preziumuojamas išskyrus tada, kai taikoma nesažiningumo prezumpcija. Spresdamas byla, teismas vadovaujasi byloje surinktais irodymais, taciau ieškovas byloje nera pateikes šaliu nesažiningumo irodymu. Ieškovo argumentai del nesažiningumo, kuriuos jis sieja su atsakovo reikalavimu atlikti sutartine prievole ir mokejimo priemimu prieštarauja surinktai bylos medžiagai, kadangi atsakovas, reikalaudamas skolinio isipareigojimo ivykdymo bei turedamas ikeitimo teise, atliko butinus istatyme numatytus procedurinius veiksmus.  Esant šioms aplinkybems teismas laiko, kad ieškovas neirode (CPK 178 str.), kad sutarties šalys buvo nesažiningos ieškovui vykdant sutartine prievole atsiskaityti už gautas prekes, o taikyti nesažiningumo prezumpcija (LR CK 6.67 str.) teismas, pagal byloje esancius irodymus, neturi pagrindo.

              Šalys pripažista, kad sudarant Sutarti, ieškovas 2002-12-21 užtikrino tinkama Sutartyje nustatytu isipareigojimu ivykdyma atsakovui, 9 000 000 Lt sumai ikeisdamas esamas ir busimas ieškovo turtines teises iš tiekimo sutarciu (b.l. 147 – 153, 1 t.). Tuo atveju, jeigu ieškovas pagal Sutarti butu nemokejes atsakovui, šis butu igijes teise kreiptis i hipotekos skyriu del ikeitimo lakštu ikeistu reikalavimo teisiu realizavimo (LR CK 4. 216 str. 1 d.) bei reikalauti skoliniu isipareigojimu ivykdymo tiesiogiai iš ieškovo debitoriu ( LR CK 4.220 str. 1 d., LR CPK 559 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas reikalavo ieškovo vykdyti sutartines prievoles (b.l. 154, 1 t.),  be to atsakovas, vykdydamas istatymo pareiga, 2004-11-05 informavo ieškova, kad kreipsis i hipotekos skyriu del priverstinio prievoles ivykdymo iš atsakovui ikeistu reikalavimo teisiu, jeigu ieškovas tinkamai ir laiku nevykdys sutartimi prisiimtu piniginiu prievoliu. Šis kreipimasis yra butina salyga prieš kreipiantis i hipotekos skyriu del ikeistu reikalavimo teisiu perleidimo (LR CPK 559 str. 2d.) Iškelus bankroto byla kreditoriui, kuriu reikalavimo teises yra užtikrintos ikeitimu (hipoteka), reikalavimai yra tenkinami pirmiausia iš ikeisto turto vertes (LR IBI 34 str., LR CPK 665 str.1d.) todel teismas daro išvada, kad atsakovas turejo pirmumo teise reikalauti ieškovo skolinio isipareigojimo ivykdymo kitu ieškovo kreditoriu atžvilgiu ikeisto turto apimtyje. Pažymetina, jog šis ikeitimas galioja iki šiol, o ieškovas mineto ikeitimo negincija.

              Del atliktu mokejimu

Ieškovas, vykdydamas Sutarties salygas, atliko mokejimus atsakovui, t.y. atliko sutartine pareiga sumoketi už jam patiektas prekes. Kaip mineta, Actio Pauliana instituto dalyku gali buti tik savarankiški sandoriai, taciau ne kitokio pobudžio juridiniai faktai. Konkretus juridinis faktas laikytinas sandoriu tada, kai yra asmens valinis veiksmas ir tokiu veiksmu siekiama sukurti asmenu teises ir pareigas (LR CK 1. 63 str. 1 d., 1. 64 str. 1 d.). Mokejimas yra savarankiškas veiksmas, kuri, atsižvelgdamas i moketojo nurodyma, atlieka moketojo pasirinktas bankas (LR CK 6. 933 str. 1d., LR Mokejimo istatymo 2 str. 14 p. ( Aktuali redakcija galiojusi nuo 2004-07-15 iki 2007-12-14, toliau – LR MI). Atsižvelgiant i tai teismas daro išvada, kad ieškovo nurodymu (pavedimu) padarytas mokejimas atsakovui yra banko atliekamas veiksmas, kuriuo pervedamos lešos iš moketojo banko saskaitos i gavejo banko saskaita (LR MI 2 str. 13 p.). Šiuo veiksmu pasibaigia pinigine prievole, kuri lygi mokejimo sumai. Mokejimas neturi sandoriui privalomo laisvos valios požymio, nesukuria asmenims teisiu ir pareigu, todel nelaikytinas sandoriu (LR CK 1. 63 str.), o del šiu priežasciu ieškinio tenkinimas actio Pauliana pagrindu yra negalimas.

Ivertinus visas išdestytas aplinkybes teismas daro išvada, jog ieškinys yra nepagristas, pareikštas praleidus ieškinio senaties termina, todel jis netenkintinas.

Atsakovui nepateikus irodymu apie jo turetas bylinejimosi išlaidas, šios nepriteistinos.

Vadovaudamasis CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. teismas

n u s p r e n d e :

Ieškovo B UAB „LRG farmacija“ ieškini atsakovui UAB „Limedika“ del kreditoriu interesus pažeidžianciu mokejimu pripažinimo negaliojanciais atmesti.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skunda per Vilniaus apygardos teisma.

Teisejas                                                                                                                       Dainius Rinkevicius