Civilinė byla Nr. 3K-3-475/2011

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11671-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10;

27.5; 30.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vitės valdos“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vitės valdos“ ieškinį atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai „Bastas“ ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bastas“ steigiamojo susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, notarė Jurga Prižgintienė, daugiabučio namo, esančio Klaipėdoje, S. Šimkaus g. 12, butų savininkai L. L., S. G., G. L., L. K., Z. S., O. P., S. P., D. K., S. B., J. K., P. B., A. P., V. G., T. G., R. N., E. S., R. F., Ž. P., N. P., E. K., G. K., A. P., G. V., I. Ž., T. P., N. M., Č. L., V. P., V. Ž., K. L., A. D., S. S., G. D., J. Š., V. Z., V. S., A. O. K., A. Ž., B. M., B. G., A. G., R. R., N. M., T. P., J. L., H. D., A. P., S. P., N. K., S. J., L. S., J. Č., R. A., V. P., M. D., I. D., M. A., L. A., N. L..

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas daugiabučio namo savininkų bendrijos, įsteigtos tik viename iš namų, susietame su kitu namu bendrais šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginiais, įsteigimo teisėtumo klausimas.

2009 m. balandžio 17 d. daugiabučio namo, esančio Klaipėdoje, S. Šimkaus g. 12, butų savininkų sprendimo pagrindu viešajame registre buvo įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija „Bastas“.

Ieškovas UAB „Vitės valdos“ atsakovo įsteigimo dieną vykdė daugiabučio namo, esančio Klaipėdoje, S. Šimkaus g. 12, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimą, taip pat administruoja daugiabutį namą, esantį Klaipėdoje, S. Šimkaus g. 14. Nurodęs, kad šiuose gyvenamuosiuose namuose yra bendri šilumos įrenginiai, o Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje draudžiama steigti bendriją, jei namų neįmanoma atskirai naudoti, ieškovas prašė pripažinti daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bastas“ steigiamojo susirinkimo sprendimus negaliojančiais, nustatant, jog bendrija įsteigta neteisėtai; įpareigoti juridinių asmenų registro tvarkytoją valstybės įmonę Registrų centrą išregistruoti daugiabučio namo savininkų bendriją „Bastas“ iš Juridinių asmenų registro; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

Ieškovas savo argumentui pagrįsti pateikė AB „Klaipėdos energija“ raštą, kuriame nurodyta, jog name, esančiame Klaipėdoje, S. Šimkaus g. 12, įrengtas atskiras elevatorinis mazgas ir grupinis karšto vandens ruošimo mazgas, iš kurių šildymas ir karštas vanduo per požeminį, kanaliniu būdu paklotą žemų parametrų vamzdyną, tiekiamas į gyvenamąjį namą, esantį Šimkaus g. 14. Iš šio rašytinio įrodymo bei iš kito byloje esančio rašytinio įrodymo, kurį pateikė AB „Klaipėdos energija“, teismas padarė išvadas, jog per gyvenamąjį namą S. Šimkaus g. 12 pakloti AB „Klaipėdos energija“ priklausantys tranzitiniai termofikaciniai šilumos tinklai, per kuriuos iš šiame name įrengtų vandens ruošimo mazgo ir šilumos punkto (elevatorinio mazgo) tiekiamas pašildytas vanduo ir šiluma namui, esančiam S. Šimkaus g. 14; nurodė, kad byloje esantys įrodymai (ieškovo atstovo paaiškinimai ir UAB „Lamberta“ raštas) patvirtina, jog galima šiuos namus naudoti atskirai. Teismas pažymėjo, kad daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, įgyvendina konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog neįmanoma atskirai naudoti gyvenamųjų namų, esančių S. Šimkaus g.12 ir 14, todėl atmetė reikalavimą pripažinti DNSB „Bastas“ steigiamojo susirinkimo sprendimus negaliojančiais; atmetęs pagrindinį, atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti juridinių asmenų registro tvarkytoją išregistruoti DNSB „Bastas“ iš Juridinių asmenų registro. Be to, teismas pažymėjo, kad DNSB „Bastas“ steigiamasis surinkimas, apie kurio vietą ir laiką žinojo ieškovas, įvyko 2009 m. balandžio 17 d., pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį ir 2.82 straipsnio 4 dalį, šio susirinkimo protokolą buvo galima apskųsti iki 2009 m. liepos 18 d., o ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2009 m. spalio 5 d., todėl taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog daugiabučiame name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama tik viena bendrija; atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabučio namo korpusas ar sekcija, jeigu yra galimybė juos atskirai naudoti, pažymėjo, kad abu namai S. Šimkaus g. 12 ir 14, yra atskiri turtiniai vienetai ir administruojami bei naudojami atskirai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai: iš AB „Klaipėdos vanduo“ 2010 m. gegužės 4 d. rašto matyti, kad namai turi atskirus vandentiekio tinklus, t. y. turi atskirą vandentiekio įvadą; iš AB „Klaipėdos energija“ 2010 m. gegužės 7 d. rašto matyti, kad šiai bendrovei nuosavybės teise priklauso tranzitiniai termofikaciniai šilumos tinklai ir įvadas į šilumos punktą, praeinantys per namą S. Šimkaus g. 12, o bendrų šilumos tinklų, esančių abiejuose namuose, neturi; iš UAB „Lamberta“ 2010 m. gegužės 17 d. rašto matyti, kad abu namai turi atskirus šildymo mazgus su atskiromis apskaitomis, todėl šilumos punktus galima eksploatuoti atskirai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog namų neįmanoma atskirai naudoti. Be to, kolegija pažymėjo, kad ginčas kilo dėl daikto valdymo pažeidimo, taigi reikalavimui taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurio ieškovas nepraleido, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos sprendimo teisėtumui, nes pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė kilusį ginčą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Vitės valdos“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl daugiabučių namų negalimumo naudoti atskirai ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad daugiabučiame name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama tik viena bendrija, yra imperatyvi. Šioje normoje įtvirtinto reglamentavimo tikslas – užkirsti kelią daugiabučiuose namuose, kurių neįmanoma atskirai naudoti, steigti kelias daugiabučių namų savininkų bendrijas; išvengti situacijos, kada dalį bendrojo naudojimo objektų prižiūrės daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų administratorius, o dalį – daugiabučio namo savininkų bendrija; užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Laikytina, kad daugiabučių namų negalima naudoti atskirai, jeigu daugiabučiai namai yra susieti bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, konstrukcijų ir pan.). Lietuvos Respublikos teisės aktai šildymo ir karšto vandens sistemą reglamentuoja kaip vientisą sistemą, o ne karšto vandens sistemos ir šildymo sistemos junginį. Ginčo daugiabučius namus sieja tiek karšto vandens ruošimo įrenginiai (grupinis karšto vandens ruošimo mazgas) ir karšto vandens tiekimo vamzdynai, tiek šilumos tiekimo įrenginiai (elevatorinis mazgas) ir šilumos tiekimo vamzdynai. Kadangi šių namų šildymo ir karšto vandens sistema yra bendra, vientisa, tai turėjo būti vertinama kaip vienas vienetas. Teismai netinkamai vertino su Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pažeidimais susijusias aplinkybes, t. y. pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles: neteisingai įvertino elevatorinio mazgo ir grupinio karšto vandens ruošimo mazgo, įrengtų daugiabučiame name S. Šimkaus g. 12, funkcijas ir reikšmę daugiabučio namo, esančio S. Šimkaus g. 14, tinkamam naudojimui, t. y. galimumui šį namą naudoti atskirai. Šis galimumas turi būti nustatomas vadovaujantis tam tikrais kriterijais, tačiau teismai konkrečių kriterijų nenurodė. Kasatoriaus nuomone, kuri yra grindžiama įstatymo ir teisės analogija (CK 1.8 straipsnis), galimumą vieną susijusį namą naudoti atskirai nuo kito susijusio namo vertinti galima (ir reikia) pagal Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų nustatytus principus. Akivaizdu, kad neužtikrinus karšto vandens ir šilumos tiekimo tinkamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų naudojimas pagal paskirtį neįmanomas, būtų neįmanoma užtikrinti daugiabučio namo atitikties mechaninio atsparumo ir pastovumo (pvz., vamzdynų užšalimas), higienos, sveikatos privalomiesiems reikalavimams, būtų pažeistos atitinkamo daugiabučio namo gyventojų (kitų patalpų naudotojų) gyvenimo ir veiklos sąlygos. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisės aktų pabrėžiamą šildymo ir karšto vandens sistemos svarbą daugiabučio namo tinkamam naudojimui. DNSB „Bastas“ įsteigimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 17 punkte nurodyta, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Neabejotina, kad, atlikus inžinerinių tinklų bandymus ginčo namuose, paaiškėtų, jog tokių bandymų teigiami rezultatai galėtų būti užfiksuoti tik tuo atveju, jei bandymų sistemoje dalyvautų ne vieno kurio atskiro namo inžinerinių tinklų sistema, bet abiejų namų inžinerinių tinklų sistemos. Ginčo daugiabučių namų neįmanoma atskirai naudoti dėl bendros jų šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl, remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, Statybos įstatymu bei statybos teisės bendraisiais principais, turi būti steigiama daugiabučių namų savininkų bendrija, vienijanti ne tik daugiabučio namo, esančio S. Šimkaus g. 12, bet ir esančio S. Šimkaus g. 14, butų ir kitų patalpų savininkus. Teismai neatsižvelgė į kasatoriaus argumentus, kad elevatorinis mazgas ir grupinis karšto vandens ruošimo mazgas, įrengti daugiabučiame name adresu S. Šimkaus g. 12, yra bendroji dalinė daugiabučių namų, esančių S. Šimkaus g. 12 ir 14, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė. Įsteigus DNSB „Bastas“, namo, esančio S. Šimkaus g. 14, butų ir kitų patalpų savininkai buvo nušalinti nuo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų (šilumos įrenginių) priėmimo ir iš jų buvo atimta teisė dalyvauti valdant šiuos objektus. Teismai, netinkamai įvertinę situaciją, jokios grėsmės šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams neįžvelgė, nors atsakovo DNSB „Bastas“ įsteigimas pasunkina šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros organizavimą.

2. Dėl teismų sprendimo ir nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Teismai neatskleidė bylos esmės, esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčius įrodymus vertino paviršutiniškai, nesigilindami į jų esmę ir reikšmę: atsakovas DNSB „Bastas“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tai, kad ginčo daugiabučių namų atskirai naudoti neįmanoma. Tarp byloje pateiktų įrodymų buvo esminių prieštaravimų (pvz., tarp UAB „Lamberta“ ir AB „Klaipėdos energija“ raštų), o bylos teisingam išsprendimui reikšmingi faktai buvo statybinio-techninio pobūdžio, tačiau teismai nesiėmė priemonių esamiems prieštaravimams pašalinti, nepasitelkė statybiniams-techniniams klausimams išsiaiškinti nepriklausomo specialisto ar eksperto, nebuvo atsižvelgta į teismų pasirinktai pozicijai prieštaraujančius įrodymus. Skundžiami procesiniai sprendimai negali būti pripažinti motyvuotais, nes teismai neatsižvelgė į dokumentais pagrįstus kasatoriaus argumentus, rėmėsi nepatvirtintomis aplinkybėmis (neįrodytais atsakovo DNSB „Bastas“ atsikirtimais).

3. Dėl iniciatyvos steigti bendrijas skatinimo ir imperatyviųjų teisės normų laikymosi santykio. Kasatorius neginčija daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės steigti daugiabučių namų savininkų bendriją, tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinta laikantis tam tikros tvarkos, sąlygų, taisyklių ir principų. Steigiant atsakovą DNSB „Bastas“, nesilaikyta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyviųjų reikalavimų ir vien šios teisės normos pažeidimas yra pakankamas pagrindas atsakovo steigimą pripažinti neteisėtu; daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyvos steigti daugiabučio namo savininkų bendriją įgyvendinimas (tokios iniciatyvos skatinimas) negali paneigti imperatyviųjų teisės normų ar pateisinti jų nevykdymo.

4. Dėl viešojo intereso gynimo. Teismai turėjo atsižvelgti į būtinybę ginti viešąjį interesą, nes šiuo atveju tinkamu šilumos įrenginių, sumontuotų daugiabučiame name S. Šimkaus g. 12, naudojimu ir valdymu yra suinteresuoti ir daugiabučio namo, esančio S. Šimkaus g. 14, butų ir kitų patalpų savininkai. Teismo sprendimu ginčas turėtų būti išsprendžiamas iš esmės, pašalinamos prielaidos ginčams kilti ateityje ir taip užtikrinamas civilinių santykių stabilumas, tačiau skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ginčas iš esmės nebuvo išspręstas ir buvo sukurtos sąlygos ginčams, susijusiems su šildymo ir karšto vandens sistemos valdymu, naudojimu ir priežiūra, kilti ateityje.

Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje keliamas daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas, dėl kurio, neperžengdama kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija pasisako.

Dėl Daugiabučio namo savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Daugiabučio namo savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimas yra vienas iš daugiabučio namo patalpų savininkų būdų įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo objektus daugiabučiame name. Šį daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo aspektą pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime (Žin., 2000, Nr. 110–3536). Daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, įgyvendina Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintą teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybės mero arba jo įgalioto atstovo skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius – savivaldybės administracijos direktoriaus paskirta įmonė, administravusi daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija (S. Šimkaus g. 12), bendrojo naudojimo objektus, ir tebesanti šalia esančio daugiabučio namo (S. Šimkaus g. 14) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi – ginčija daugiabučio namo, esančio S. Šimkaus g. 12, butų ir kitų patalpų savininkų teisę įsteigti bendriją atskirai nuo daugiabučio namo, esančio S. Šimkaus g. 14. Kasatoriaus teigimu, daugiabučių namų S. Šimkaus g. 12 ir S. Šimkaus g. 14 šildymo ir karšto vandens sistema yra bendra, todėl neįmanoma šių namų atskirai naudoti ir bendrija gali būti steigiama tik abiejuose namuose. Daugiabučio namo savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio bendrijos steigimą, 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučiame name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama tik viena bendrija. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju bendrijos steigimo atitikties šiai įstatymo normai vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad bendrija buvo įsteigta ir pradėjo veikti iki kasatoriaus ieškinio, kuriuo prašoma  pripažinti ją neteisėtai įsteigta ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, pareiškimo. Tuo atveju, kai juridinio asmens įsteigimas pripažįstamas neteisėtu, juridinis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka, ir tik kai jis pasibaigia, gali būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (CK 2.64 straipsnio 6 dalis, 2.114 straipsnio 2 dalis). Taigi kasatorius siekia likviduoti jau veikiantį juridinį asmenį. Toks kasatoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas dėl sukeliamų padarinių laikytinas ultima ratio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, byloje kilus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimu užsiimančios įmonės ir daugiabučių namų savininkų bendrijos ginčui dėl bendrijos įsteigimo teisėtumo bei teisės administruoti gyvenamąjį namą, bendrijos steigimo atitiktis įstatymo reikalavimams vertinama ne ex ante, o ex post – jau esant įsteigtai ir veikiančiai bendrijai ir sprendžiant dėl jos veiklos tęstinumo. Šiuo atveju vertinant kelis daugiabučius namus aptarnaujančių įrenginių buvimo įtaką šių namų savininkų teisei atskirai ir savarankiškai tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą per tam tikslui įsteigtą bendriją, turi būti įvertinta, ar įrenginių bendrumas iš tiesų yra toks reikšmingas galimybei atskirai administruoti abiejų namų bendrojo naudojimo objektus, kad paneigtų atskiro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę laisvai pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administravimo formą ir įsteigtos bendrijos likvidavimas būtų proporcingas siekiamam tikslui užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų  administravimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, nors iš name S. Šimkaus g. 12 įrengtų vandens ruošimo mazgo ir šilumos punkto (elevatorinio mazgo) tiekiamas pašildytas vanduo ir šiluma namui, esančiam S. Šimkaus g. 14, tačiau šiuos namus galima naudoti atskirai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami su Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pažeidimais susijusias aplinkybes, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles: neteisingai įvertino elevatorinio mazgo ir grupinio karšto vandens ruošimo mazgo, įrengtų daugiabučiame name S. Šimkaus g. 12, funkcijas ir reikšmę daugiabučio namo, esančio S. Šimkaus g. 14, tinkamam naudojimui, t. y. galimumui šį namą naudoti atskirai, įrodymus vertino paviršutiniškai.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teisėjų kolegija pripažįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad elevatorinio mazgo ir grupinio karšto vandens ruošimo mazgo buvimas daugiabučiame name S. Šimkaus g. 12 nepaneigia galimybės namus naudoti atskirai, teisėta ir pagrįsta, nes ji padaryta ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus (AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas aptarnaujančios UAB „Lamberta“ raštus, šalių paaiškinimus), laikantis CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje bei 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovo DNSB „Bastas“ įsteigimas pasunkina šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros organizavimą, sukurtos sąlygos su tuo susijusiems ginčams kilti ateityje. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros organizavimo klausimai šalių gali būti sprendžiami sutartiniu būdu, o kilus ginčui – šalių teisės ir pareigos nustatomos teismo sprendimu. Įsteigtos bendrijos likvidavimas ir butų bei kitų patalpų savininkų išreikštos valios pasirinkti tokią bendrojo naudojimo objektų administravimo formą paneigimas vien dėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros organizavimo interesų su ieškovu bendrumo būtų aiškiai neproporcinga siekiamam tikslui teisių gynimo priemone, pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo imperatyvą aiškinant ir taikant įstatymus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstus sprendimą ir nutartį, todėl šie paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasaciniame teisme patirta 623,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ (kodas 140336910) 623,08 Lt (šešis šimtus dvidešimt tris litus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Juozas Šerkšnas