Civilinė byla Nr. 2A-192-601/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09948-2012-5 

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10; 114.4;121.18; 121.21 

(S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Buzelio ir Ramūno Mitkaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį  skundą dėl Kauno miesto  apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui R. P. su trečiuoju asmeniu Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę be bendraturčio R. P. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal techninį projektą ,,Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, (duomenys neskelbtini) Kaune, savavališko rekonstravimo įteisinimo projektas“ ir priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tėvas R. P. žodžiu buvo davęs sutikimą dėl ieškovei priklausančios namo dalies apšiltinimo, tačiau vėliau padavė skundą, kuriuo remiantis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 16 d. surašė savavališkos statybos aktą ir 2011 m. gruodžio 23 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2011 m. gruodžio 16 d. kreiptasis dėl savavališkos statybos įteisinimo, parengtas  minėto gyvenamojo namo dalies savavališko rekonstravimo įteisinimo projektas, tačiau statybą leidžiančio dokumento negalima gauti, kadangi negaunamas bendraturčio R. P. sutikimas (b. l. 3-5).

2. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovei S. B. teisę be bendraturčio R. P. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą Ž. R. projektavimo biuro parengtą techninį projektą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališko rekonstravimo įteisinimo projektas“. Priteisė ieškovei S. B. iš atsakovo R. P. 1 142 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 12 Lt pašto išlaidų (b. l. 44-45). 

Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 27/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, likusi dalis priklauso atsakovui, naudojimo tvarka pastatu nenustatyta. Nurodė, kad ieškovės atlikti savavališkos statybos darbai galėtų būti įteisinami su sąlyga, jei būtų gautas atsakovo sutikimas. Neduodamas sutikimo R. P. nepaaiškino, kuo ieškovės atlikti darbai pažeidžia jo teises, nepagrindė aplinkybės, kad ieškovė užėmė jam priklausančias patalpas, nenurodamas jokių sutikimo nedavimo priežasčių, pažeidžia ieškovės teises. Planuojami įteisinti namo rekonstrukcijos darbai pastato būklės neblogina, priešingai – gerina dalies pastato būklę, todėl negali pažeisti atsakovo teisių.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (b. l. 47-49).

Motyvuose nurodė:

1. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Motyvai, kuriais remiamas ieškovės ieškinio pagrįstumas, neatitinka byloje surinktų įrodymų, iš dalies jiems prieštarauja.
2. Teismas sprendime neaiškina aplinkybių, kurios suteiktų teisėtą ieškovės ir kitų jos šeimos narių gyvenimą name, nenurodo, kokio įstatymo pagrindu ieškovė turi teisė gyventi jai nepriklausančiose patalpose, tokiu būdu įteisina ieškovės ir jos šeimos narių teisę gyventi atsakovo patalpose. 1993 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartimi ieškovei padovanota 27/100 dalis gyvenamojo namo, kuria taip pat nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, numatant, kad dovanos gavėja naudosis priestato patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1/8,82 kv. m., 1-2/8,50 kv. m., 1-3/8,10 kv. m., 1-4/17,25 kv. m.
3. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo interesus ir pažeisdamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktą (dėl leidimo naudotis atsakovo žemės sklypu, vykdant rekonstrukciją), nepagrįstai pripažino ieškovei teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkam gyvenamojo namo rekonstravimui.
4. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklauso atsakovui, kuris turi teisę leisti ar neleisti savo žemėje kitam asmeniui vykdyti įvairius darbus. Teismas ginčijamu sprendimu atėmė atsakovo, kaip žemės savininko, teises į žemę, numatytas CK 4.37 ir 4.40 straipsniuose.
5. Teismas nesiaiškino, kokios pasekmės pastačius priestatą bus atsakovo valdomam gyvenamajam namui. Priestato antras aukštas „pašalino“ atsakovui matomumą, atsakovas neteko jam priklausančio namo dalies patogumų. Antras aukštas pastatytas be jokio leidimo, kurio negalima duoti dėl to, kad pirmo aukšto pamatai nepritaikyti antram aukštui statyti.
6. Teismas sprendimu yra šališkas, gina tik ieškovės teises, priimdamas sprendimą nevertino posėdžio metu duotų paaiškinimų (dėl sumušimo ir t. t.).

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 55-56).

Motyvuose nurodė:

1. Teismas teisingai nustatė, kad naudojimosi tvarka patalpomis nenustatyta ir pagrįstai nesprendė atsakovo keliamų klausimų dėl naudojimosi kitomis patalpomis tvarkos.
2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė turi pateikti sutartį, sudarytą su žemės sklypo savininku, kadangi priestatas jau seniai pastatytas, liko atlikti tik vidaus apdailos darbus.
3. Nepagrįstas atsakovo nurodymas, kad ginčijamu sprendimu atimtos iš jo, kaip žemės savininko, teisės.
4. Nepagrįstas argumentas, kad priestatas blogina atsakovui matomumą, nes priestato antras aukštas jam matomumo ,,nepašalina“. Taip pat išgalvotas atsakovo argumentas dėl priestato pamatų.
5. Nepagrįstas argumentas dėl galimo vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų tiesimo per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Panaudos sutartis įteisina neatlygintiną naudojimąsi žemės sklypu. Be to, visos inžinerinės komunikacijos (išskyrus dujotiekis) jau yra pastate.
6. Atsakovas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl neduoda sutikimo. Priešingai, posėdžio metu patvirtino, kad priestato rekonstrukcija nepažeidžia jo teisių.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 27/100 dalys, o atsakovui 73/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal 1993 m, rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį (b. l. 50-51) ieškovei priskirta naudotis namo (priestato) patalpomis 1-1/8,82 kv. m., 1-2/8,50 kv. m., 1-3/8,10 kv. m., 1-4/17,25 kv. m., kurių atliekamą rekonstrukciją ieškovė ir nori įteisinti. Iš savavališko rekonstravimo įteisinimo projekto (pridėtas prie civ. bylos) matyti, kad rekonstruojamo pastato išorinės sienos apšiltinamos, rūsyje įrenginėjamos patalpos, pertvarkomos pirmo aukšto patalpos, pakėlus išorines sienas mansardoje įrenginėjami kambariai, t. y. gyvenamojo namo bendras plotas po rekonstravimo padidėja.

Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių bendrosios nuosavybės teises įgyvendinimo.

         Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę rekonstruoti (įteisinti savavališką rekonstrukciją) bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.

Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant, yra tarpusavyje susijusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-58/2008).

Byloje yra ieškovo pateiktas savavališko rekonstravimo įteisinimo projektas, kuris atitinka faktinę statinio būklę po rekonstrukcijos, tačiau kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio bendraturčių (šiuo atveju atsakovo) sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p., 23 str. 15 d. ). Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktams teismas netikrina. Teismas turi patikrinti, dėl kokių priežasčių bendraturtis, šiuo atveju atsakovas, nesutinka su ieškovų pateiktu projektiniu pasiūlymu, ar ieškovo atlikta rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo teisių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas, nenurodydamas pagrįstų motyvų, neduoda sutikimo įteisinti rekonstruojamas patalpas, t. y. atsakovas savo nesutikimo protingai nemotyvuoja arba nurodo motyvus, kurie nėra susiję su ginčo dalyku. Pažymėtina, kad tokie atsakovo nurodyti motyvai, kaip: 1) ieškovė turi kur gyventi, 2) ieškovės šeima nuolat vartoja jo atžvilgiu smurtą, 3) ieškovė užėmė jo gyvenamąsias patalpas ir jis negali gyventi savo namuose, 4) ieškovė be jo sutikimo naudoja jo kurą, 5) ieškovė be jo sutikimo išvežė jo metalą, - nėra susiję su ginčo dalyku, nurodomos aplinkybės yra atsiradusios iki savavališkos rekonstrukcijos atlikimo, o patalpų pasikeitimas po rekonstrukcijos šioms aplinkybėms neturi (-ės) jokios įtakos. Atsakovas, neduodamas sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato pasikeitimai dėl rekonstrukcijos pažeidžia atsakovo teises (pvz.: pablogės pastato techninė būklė, negalės patekti į patalpas ir pan.), tačiau tokių aplinkybių atsakovas nenurodė. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų duoti sutikimą, jeigu ieškovė išsikraustytų iš jo namo dalies (b. l. 41), t. y. iš esmės atsakovas nesutinka duoti sutikimo tik todėl, kad ieškovė yra užėmusi (jo manymu) jo gyvenamojo namo dalį, o ne dėl to, kad yra pažeidžiamos jo teisės susijusios su rekonstrukcija. Taigi, galima daryti išvadą, kad atsakovas neduoda sutikimo ne dėl to, kad rekonstrukcija pažeidžia jo teises, o dėl to, kad priverstų ieškovę paklusti atsakovo norams bei dėl tarp šalių esančios konfliktinės situacijos (pažymėtina, kad įvairios konfliktinės situacijos tarp šalių, tame tarpe ir ieškovės naudojimasis atsakovo patalpomis, nėra šios bylos ginčo dalykas).

         Apeliaciniame skunde atsakovas papildomai nurodė, tokius sutikimo rekonstrukcijai nedavimo motyvus kaip: 1) atsakovo teisė leisti ar neleisti savo žemėje vykdyti kitam asmeniui statybos darbus, 2) priestato antras aukštas pašalina atsakovui matomumą per 2 aukšto langą, 3) neatsižvelgta, kad gali būti vedamas vandentiekis, kanalizacija, dujotiekis per jo žemę, 4) pirmo aukšto priestato pamatai nepritaikyti antram aukštui statyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde (nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jomis nebuvo remtasi), o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo, sprendžiant teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, jomis remtis. Tačiau pažymėtina, kad ir šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), o ieškovė nurodo, kad: 1) priestatas jau pastatytas, likę tik vidaus apdailos darbai, todėl sutarties su žemės savininku nėra reikalinga, 2) priestato mansardinis aukštas „nepašalina“ atsakovui matomumo per 2-o aukšto langą, 3) jokie inžineriniai tinklai nebus vedami, reikalingi yra namo viduje, 4) atsakovo išgalvotas argumentas dėl priestato pamatų pritaikymo, paneigiamas pateiktu savavališko rekonstravimo įteisinimo projektu.

         Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

         Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti 1 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (suteiktas patarimas, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas; CPK 98 str.) (b. l. 57-60). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 500 Lt.

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

n u t a r i a :

         Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                        Evaldas Burzdikas

Raimondas Buzelis

                                                                                                                                Ramūnas Mitkus