Baudžiamoji byla Nr. 1S-144-337/2017

                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:     

(S)

                                                                                           2.5.19.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. birželio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-04-06 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes konstatuoti, kad taikant lygtinį paleidimą bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principas, negalima. Teismas pažymėjo, jog minimos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu V. T. taikant lygtinį paleidimą gali būti pažeista nuteistosios resocializacija ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Skundu nuteistoji prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nutartį ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog apylinkės teismo nutartyje esantys nutarties sprendimo motyvai nėra svarūs, laikytini abstrakčiais. Pažymima, kad priimant sprendimą nebuvo atsižvelgiama į nuteistosios asmens charakteristiką, svarbias ir reikšmės turinčias aplinkybes. Teigiama, kad aplinkybė, jog nuteistosios sūnūs bei jų sugyventinės yra įkalinimo įstaigose, negali būti argumentu jai netaikyti lygtinio paleidimo. Taip pat skunde nurodoma, jog V. T. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, turi siuvėjos specialybę, o šiuo metu mokosi kirpėjos amato. Skunde pažymima, kad nuteistoji stropiai dirba, nė karto nepažeidė įkalinimo įstaigos vidaus taisyklių, 3 kartus skatinta ir netgi perkelta į lengvąją nuteistųjų grupę. Taip pat pažymima, kad nuteistoji reguliariai dalyvauja religinio pobūdžio susirinkimuose, įvairiausiose socialinės reabilitacijos programose, yra įvykdžiusi visus individualius reabilitacijos plane numatytus veiksmus. Skunde teigiama, jog aplinkybė, kad nuteistajai yra priteisti dideli civiliniai ieškiniai nesudaro pagrindo netaikyti jai lygtinio paleidimo. Skunde akcentuojama, kad V. T. yra išsikėlusi realius ateities tikslus – toliau išėjusi į laisvę planuoja dirbti bei dengti savo turimus įsiskolinimus. Ji suvokia veiksmų pasekmes, atpažįsta problemines gyvenimo situacijas. Taip pat pažymima, kad nuteistoji išėjusi į laisvę turės gyvenamąją vietą pas dukterėčią, bendrauja su vienu iš laisvėje

esančių sūnų. Skunde tikinama, kad laisvės atėmimo bausmė nuteistajai V. T. padarė gerą įtaką jos asmenybei ir mano, jog jai turėtų būti suteiktas dar vienas šansas.

Atsiliepimas į skundą nėra gautas.

Nuteistosios skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus, Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, skundžiamą teismo nutartį, socialinio tyrimo išvadą bei kitą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadą apie tai, ar yra pagrindas nuteistajai taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatas. Teismas tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistoji V. T. šiuo metu negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.  

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistoji išties elgėsi pakankamai tinkamai – Panevėžio profesinio rengimo centre įgijo virėjos bei siuvėjos specialybes šiuo metu mokosi kirpėjos amato. Dalyvavo Visuomenės sveikatos biuro organizuotuose ,,Sveikos gyvensenos mokymuose“, lanko religinio pobūdžio užsiėmimus. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio įkalinimo įstaigoje dirba ūkio darbus. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. Nuteistoji taip pat buvo 2 kartus skatinta, yra priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, socialinius ryšius palaiko su dukterėčia, sūnumi, teta.

Kita vertus, bylos duomenys rodo ir kitas, neigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, kurios šiuo metu neleidžia tvirtinti, kad pastarąją jau galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės. O būtent, V. T. iš viso teista net 13 kartų, paskutinį kartą apkaltinamasis nuosprendis, pagal kurį ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, priimtas už savanaudiško turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Be to, ankščiau V. T. buvo teista už analogiškų turtinio pobūdžio nusikalimų padarymą. Pažymėtina, jog nusikaltimo padarymui didelę įtaką darė aplinka – nusikaltimą įvykdė kartu su draugu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistoji lengvai pasiduota kitų asmenų įtakai. Ir nors konstatuotina, kad aplinkybė, jog 3 iš 4 nuteistosios sūnų šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, nėra pagrindinis motyvas netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tačiau tai leidžia konstatuoti, kad neigiama įtaka iš artimų žmonių gali būti vienas iš veiksnių V. T. vėl nusikalsti. Reikšminga ir tai, kad nuteistoji, nors ir dirba įkalinimo įstaigoje, tačiau iš jai nuosprendžiu priteistos 47 402 Eur civilinio ieškinio sumos atlygino viso labo tik 482, 47 Eur. Nors atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad V. T. priskirtina prie žemos rizikos grupės (35 balai), skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visą teismui pateiktą nuteistąją V. T. charakterizuojančią medžiagą bei su elgesio rizikos įvertinimu nuteistajai vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad minėtos aplinkybės dar nepatvirtina esminių nuteistosios elgesio pokyčių, o nuteistajai nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesniojo teismo vertinimu, visi šie duomenys neleidžia pagrįstai spręsti, kad V. T. paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti ir kad ji toliau gali būti stebima bei kontroliuojama ne laisvės atėmimo vietoje. Tokios išvados nepaneigia ir V. T. skundo argumentai. Nuteistoji teigia, kad ji nė karto nepažeidė įkalinimo įstaigos tvarkos taisyklių, buvo skatinta, įgijo specialybę, gali išėjusi į laisvę dirbti. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės yra svarbios svarstant klausimą dėl jos lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tačiau pažymi, jog bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tai, kad nuteistoji per bausmės atlikimo laiką elgiasi teigiamai, nėra pakankamas pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Pažymėtina, kad nuteistosios asmenybę atspindi ne tik elgesys pataisos įstaigoje, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Be to, sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Papildomai pažymėtina, jog Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime pateiktos išvados yra rekomendacinio, orientacinio pobūdžio ir teismui nėra privalomos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuteistosios skunde nurodomos aplinkybės dėl jos prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi jau buvo įvertintos teisiamajame posėdyje skiriant bausmę. Šiuo atveju minimos aplinkybės jokios įtakos teismo sprendimui neturi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog 2017-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nuteistosios V. T. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

N. V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d.  nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                            Evaldas Vanagas