Civilinė byla Nr. 2YT-11522-998/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04092-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.7.1; 3.4.6.11
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gegužės 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Diana Bučienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rome Law“ skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, suinteresuotas asmuo A. Ž..
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėja UAB „Rome Law“ kreipėsi į antstolę Vidą Daugirdienę su skundu, prašydama panaikinti antstolės Vidos Daugirdienės 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-4-11734 ir įpareigoti antstolę atnaujinti vykdomąją bylą ir tęsti išieškojimą. Taip pat skundu prašoma atlikti antstolės procesinės veiklos kontrolę bei įpareigoti antstolę atlikti vykdymo proceso veiksmus.
1.1. Nurodo, kad užuot sprendęs išieškotojo pateiktuosius prašymus, tiek dėl patvarkymo priėmimo dėl reikalavimo apmokėti administravimo išlaidas, tiek dėl anksčiau ne kartą prašytų atlikti vykdymo proceso veiksmų, tiek dėl duomenų pateikimo, antstolis 2025 m. kovo 4 d. priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui be tolimesnio vykdymo taip ir neatlikęs prašomų atlikti vykdymo veiksmų bei nepateikdamas paaiškinimų dėl ilgą laiką neatliktų vykdymo veiksmų. Išieškotojas nesutinka su skundžiamu antstolio patvarkymu, nes skundžiamas patvarkymas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, o antstolis įpareigotinas atnaujinti užbaigtą vykdomąją bylą, tęsti išieškojimą bei atlikti prašomus atlikti vykdymo proceso veiksmus, taip pat teismo prašoma atlikti antstolio veiklos procesinę kontrolę. Nurodo, kad išieškotojas pateikdamas vykdomąjį raštą vykdymui 2019 m. vasario 4 d. antstoliui pateikė ir prašymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Pateiktasis vykdomasis raštas antstolio buvo priimtas vykdyti ir vykdytas iki skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo, t. y. iki 2025 m. balandžio 4 d. (beveik šešerius metus). Taigi, tokie vykdomąjį raštą vykdančių antstolių veiksmai – išieškotojo pateikto prašymo dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo atidėjimo vykdymas tokių išlaidų nereikalaujant, rodo, jog priimdamas vykdymui vykdomąjį raštą, antstolis faktiškai tenkino išieškotojo prašymą ir atidėjo vykdymo išlaidų sumokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Vadinasi, antstolis ketindamas pakeisti nusistovėjusį teisinį santykį, t. y. po beveik šešerių metų vykdymo pareikalauti atidėtų vykdymo išlaidų apmokėjimo, šiuo klausimu privalėjo priimti motyvuotą antstolio patvarkymą, kuriame, be kita ko, turėjo nurodyti prašomų apmokėti vykdymo išlaidų pagrindimą, jų sumokėjimo terminą, taip pat nurodyti ir teisines pasekmes, kurios atsirastų išieškotojui neapmokėjus vykdymo išlaidų. Pažymi, jog išieškotojo advokatas, antstolio prašė vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimu priimti motyvuotą antstolio patvarkymą, kad šį galima būtų apskųsti teismui, kadangi antstolio pateikta PVM sąskaita faktūra be jos lydinčių antstolio patvarkymo ir prašomų apmokėti vykdymo išlaidų pagrindimo nėra skundžiama, todėl išieškotojas nesutikdamas su prašymu apmokėti vykdymo išlaidas, įskaitant apskaičiuotų išlaidų dydžiu, kai jų apmokėjimas yra atidėtas, neturi teisinių galimybių apsiginti. Taigi, labiau nei akivaizdu yra tai, jog dėl išieškotojui atidėtų vykdymo išlaidų apmokėjimo panaikinimo turėjo būti priimtas antstolio patvarkymas ir pateiktas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 2.4 p. nustatytos formos vykdymo išlaidų apskaičiavimas, tačiau to nebuvo padaryta, taigi tokia aplinkybė sudaro atskirą pagrindą naikinti antstolio patvarkymą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
1.2. Byloje nėra ginčijama antstolio teisė pareikalauti, jog išieškotojas apmokėtų vykdymo išlaidas, tačiau toks antstolio reikalavimas turi būti teisėtas ir pagrįstas bei aiškus. Skundžiame antstolio patvarkyme nurodyta, jog vykdymo išlaidų apmokėjimo nebuvo pareikalauta per klaidą, todėl ši klaida ištaisytina ir vykdymo išlaidų antstolis pareikalavo Instrukcijos 150 p. pagrindu. Instrukcijos 150 p. nurodyta, jog antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Taigi, jei antstolis mano, jog yra padaryta klaida, tuomet apie tai turėjo būti patvarkymu informuotas išieškotojas iki bylos užbaigimo sudarant galimybes teisiniais būdais spręsti ar iš tiesų yra padaryta klaida, ar čia tik antstolio strateginiai veiksmai nukreipti į bylos užbaigimą bet kuriuo pagrindu (tiek surašant išieškojimo negalimumo aktą po to, kai vykdymo išlaidos būtų apmokėtos ir pan.), tam kad nereikėtų teikti paaiškinimų dėl ilgą laiką neatliekamų vykdymo veiksmų byloje. Vertinama ir tai, jog Instrukcija nenumato jokios tvarkos, kuria išieškotojas privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas, kuomet vykdomasis raštas jau buvo priimtas vykdymui atidėjus vykdymo išlaidų sumokėjimą, o vykdymo procesas tęsiamas beveik šešerius metus. Akivaizdu, jog bet kokiu atveju antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo turi būti įtvirtintas antstolio patvarkyme bei pateiktas vykdymo išlaidų pagrindimas (detalizacija), tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo. Pažymi, jog išieškotojas neatsisako apmokėti vykdymo išlaidų, tačiau antstoliui nurodė, jog jam vykdymo išlaidų sumokėjimas buvo atidėtas, o antstoliui panaikinus atidėtų vykdymo išlaidų sumokėjimą, t. y. priėmus priešingą sprendimą, tai turi atsispindėti antstolio patvarkyme. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, jog išieškotojui neapmokėjus antstolio pareikalautų vykdymo išlaidų, kuomet jau yra vykdomas išieškojimas, antstolis turi teisę ar privalo tuo pagrindu užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui. Patvarkyme nurodytas vykdomosios bylos užbaigimo neapmokėjus jau vykdomos vykdomosios bylos vykdymo išlaidų pagrindas (Vykdomoji byla laikoma baigta: šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) visiškai neatitinka faktinio pagrindo, dėl kurio antstolis užbaigė vykdomąją bylą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio l dalies 2 punkte ir CPK 631 straipsnyje nėra nustatyto tokio pagrindo (išieškotojui neįvykdžius Instrukcijos 150 p. nuostatų), kuriuo antstolis užbaigė vykdomąją bylą.
1.3. Pažymi, kad Instrukcijos 109.11 p. nustatyta, jog nuo 2 600 iki 3 200 Eur būtinosios vykdymo išlaidos yra 64 Eur, o taikant vartojimo kainų indeksą 111,6, taigi būtinos vykdymo išlaidos po pritaikytos indeksacijos yra 71,42 Eur. SVI 106 p. nustatyta, jog Instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. Instrukcijos 107 p. nustatyta, jog visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Taigi, šiuo atveju išieškoma 3 000 Eur skola ir 5% palūkanos, todėl sprendžiant būtinųjų vykdymo išlaidų klausimą, turi būti vadovaujamasi Instrukcijos 109.11 p., 106 ir 107 p. Tačiau, iš antstolio pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros Nr. IVD00008059 matyti, jog būtinosios vykdymo išlaidos sudaro ne 71,42 Eur, bet 99,90 Eur, taip pat matyti, jog antstolis nėra šioje sąskaitoje detalizavęs vykdymo išlaidų, taip pat nėra pateikęs vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nors turėjo tai padaryti. Taigi, labiau nei akivaizdu yra tai, jog antstolio pateiktoje apmokėti vykdymo išlaidų sąskaitoje mokėtina vykdymo išlaidų suma yra neteisinga, be to nėra pateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentas, kuris pagal Instrukcijos 2.4 p. yra privalomas, todėl nurodyti pažeidimas teikia pagrindą padaryti išvadą, jog antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo neatitinka Instrukcijos reikalavimų, todėl skundžiamas antstolio patvarkymas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, bei nesudarančiu pagrindo užbaigti vykdomąją bylą. Pareiškėjo teigimu, teismas, nagrinėdamas šį skundą turi įvertinti, jog antstolis neturėdamas nei teisinio, nei faktinio pagrindo vykdomosios bylos užbaigimui, tačiau matydamas, jog neturi kaip pateisinti jokių vykdymo proceso veiksmų vykdomojoje byloje laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. kovo 4 d. neatlikimą priėmė akivaizdžiai strategini skundžiama patvarkymą, kuriuo neteisėtai ir nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą, kad nereikėtų spręsti išieškotojo prašymus bei teisintis dėl aplaidaus ir nekokybiško vykdyto išieškojimo. Pasak pareiškėjo, gaunasi teisiškai ydinga situacija, kai išieškotojas siekdamas aktyviais ir teisėtais prašymais suaktyvinti vykdymo procesą, t. y. „priversti antstolį dirbti savo darbą“, ne tik kad, to padaryti negali, bet ir sulaukia antstolio nepasitenkinimo bei jo strateginiais veiksmais - atsaku dėl vykdomosios bylos užbaigimą, t. y. procesinių santykių su išieškotoju nutraukimu be rimtos priežasties. Taigi, skundžiamas antstolio patvarkymas laikytinas akivaizdžiai strateginiu, todėl naikintinas.
1.4. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teikė prašymus, kurie antstolio faktiškai nebuvo išspręsti. Taigi, nesvarbu, kaip teismas išspręs šį skundą, t. y. ar panaikins skundžiamą antstolio patvarkymą ar ne, tačiau turės įvertinti antstolio procesinę veiklą, kiek to prašo išieškotojas, o esant panaikintam skundžiamam patvarkymui – įpareigoti antstolį pateikti duomenis išieškotojui bei atlikti vykdymo proceso veiksmus. Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolis laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. kovo 4 d. neatliko jokių vykdymo proceso veiksmų vykdomojoje byloje, todėl išieškotojas antstoliui pateiktu prašymu prašė paaiškinti, kodėl minėtu laikotarpiu nebuvo atliekami jokie vykdymo proceso veiksmai byloje. Kadangi antstolio procesinę veiklos kontrolę atlieka teisėjas, o išieškotojas iš antstolio negavo jokių paaiškinimų dėl neatliekamų vykdymo proceso veiksmų, todėl teismo prašoma atlikti vykdymo proceso veiksmų neatlikimo laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. kovo 4 d. antstolio procesinę veiklos kontrolę bei pripažinti, jog antstolio veiksmai minėtu laikotarpiu neatliekant jokių vykdymo proceso veiksmų yra neteisėti. Teismui panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą ir atnaujinus vykdomąją bylą, būtų pagrindas spręsti dėl išieškotojo iki bylos užbaigimo pateiktų prašymų dėl vykdymo proceso veiksmų atlikimo bei antstolio įpareigojimo atlikti vykdymo veiksmus, t. y. antstolis įpareigotinas atlikti vykdymo proceso veiksmus gaunant duomenis (atlikti paieškas Testamentų registre pagal skolininko artimųjų asmens duomenis); atlikti užklausas Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau VMI) apie skolininko galbūt vykdomas individualias veiklas, skolininko permokas VMI ir VMI grąžintinas sumas skolininkui).
2. Antstolė Vida Daugirdienė 2025 m. balandžio 22 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
2.1. Nurodo, kad pareiškėjas teigia, jog antstolė L. N. teoriškai tenkino išieškotojo prašymą dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų mokėjimo ir atleido kreditorių nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad prašymas dėl atleidimo nuo vykdymo išlaidų mokėjimo buvo tenkintas, kadangi tokio prašymo tenkinimas yra negalimas vadovaujantis Instrukcijos 142 p., 3 p. Pagal minėtą Instrukcijos punktą, išieškotoją juridinį asmenį, pateikiantį vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje, kurioje šis juridinis asmuo buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žymimo mokesčio sumokėjimas jam buvo atidėtas, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Pateikdamas vykdyti vykdomąjį raštą, toks išieškotojas antstoliui turi pateikti teismo nutartį, kuria buvo išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas. UAB „Rome Law“ ir yra profesionalus skolų supirkinėtojas/išieškotojas, todėl manytina, kad turėjo suprasti, jog vien tokio prašymo teikimas antstoliui yra neteisėtas nuo pat jo pateikimo momento ir net esant jo tenkinimui, šis taip pat būtų neteisėtas ab initio. Pagal Instrukcijos 150 p., antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Šioje teisės normoje, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Teisės norma nenumato kreditoriui teisės spręsti mokėti ar nemokėti – reikalavimo vykdymas privalomas, kadangi tai pinigai, skirti registrų, užklausų ir kitų aktyvių vykdymo veiksmų apmokėjimui bei sistemų palaikymui.
2.2. Pažymi, kad kreditorius teikė perteklinį prašymą į bylą, kuri praktiškai yra niekinė nuo pat jos užvedimo, reikalauja užklausų, ataskaitų ir kitokių procesinių veiksmų atlikimo vykdomojoje byloje už kurios vykdymą nėra sumokėjęs vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos ir iš skolininko. Kreditoriaus netenkinant vykdomosios bylos buvimui nuolatinėje kontrolėje, reikalaujant aktyvaus įsitraukimo į kreditoriaus komercinę veiklą, antstolė visiškai teisėtai pareikalavo apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas – toks reikalavimas kreditoriaus buvo vienašališkai atmestas. Advokatas, kuria fantaziją, kai pelno siekiančio kreditoriaus užsakymų ir prašymų vykdymas antstoliui yra privalomas, kai tuo tarpu kreditoriui įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymas jau nėra privalomas. Grąžindamas PVM sąskaitą faktūrą be apmokėjimo, advokatas nekėlė jokių klausimų apie vykdymo išlaidų dydį, kai tuo tarpu skunde jau dėstomos įvairios abejonės ir nuogąstavimai, į kurias antstolė neturi ką atsiliepti. Byla buvo nuolatinėje kontrolėje, byla buvo suvesta į „Skolis“ sistemą, kuri automatiniu būdu nuolat tikrina skolininko turtinę padėtį, naujai atidaromas banko sąskaitas, nekilnojamąjį turtą, įsidarbinimą ir pan., taip pat buvo atliekami paklausimai rankiniu būdu ir nei karto nebuvo nustatyta net menkiausia galimybė įvykdyti vykdomąjį dokumentą bent iš dalies. Antstolė nurodo, kad periodiniai paklausimai atlikinėjami nuolat, skolininko turtinė padėtis nesikeičia.
2.3. Atkreipia dėmesį, jog UAB „Rome LAW“ yra profesionalus skolų išieškotojas, juridinis subjektas veikiantis kreditorinių reikalavimų supirkime, pagrindinis šio kreditoriaus tikslas yra pelno siekimas, pigiai įsigytų reikalavimų sąskaita. Šiuo konkrečiu atveju UAB „Rome Law“ įsigijo jau niekinį reikalavimą į skolininką bankroto procese, pati UAB „Rome LAW“ atėjo į priverstinį vykdymą savo noru ir iniciatyva, prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų bei nuostolių atsiradimo skolos išieškojimo procese, antstolė neturi pareigos neatlygintinai dirbti UAB „Rome Law“ ir advokatui E. G., siekiant jų asmeninės finansinės gerovės. Advokato veiksmas prie skundo pridedant savo paslaugoms apmokėti PVM sąskaitas faktūras už skundo parengimą, savotišką „žinutę“, atsisakant apmokėti įstatymų nustatyto dydžio kreditoriui privalomas sumas, šiuo atveju yra neetiškas. Antstolė papildomai paaiškina, kad iš UAB „Rome Law“ neatimama teisė su šiuo vykdomuoju dokumentu kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo į Jungtinę Karalystę ar į kitą Lietuvos Respublikoje veikiantį antstolį, tik vargu ar tai pavyks daryti nemokamai – taip kaip tai vyko 6 metus.
3. Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas atmestinas.
4. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė L. N. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0065/19/00067, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-15357-769/2017 dėl 3 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojai UAB „Rome Law“ (pradinis kreditorius bankrutavusi A. Ž. komercinė firma), kuri 2021 m. gegužės 17 d. pasibaigus antstolės L. N. įgaliojimams, perduota antstolei Vidai Daugirdienei, užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/21/11734.
5. Antstolė, nustačiusi, kad išieškotoja nėra sumokėjusi administravimo išlaidų, 2025 m. balandžio 3 d. išieškotojai pateikė PVM sąskaitą faktūrą IVD Nr. 0000059 administravimo išlaidoms (99,90 Eur) apmokėti.
6. Išieškotoja 2025 m. balandžio 4 d. pateikė antstolei pranešimą, jog grąžina PVM sąskaitą faktūrą be apmokėjimo.
7. Antstolė 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymu Nr. S-25-4-19211 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai.
8. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
9. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-4-11734 ir įpareigoti antstolę atnaujinti vykdomąją bylą ir tęsti išieškojimą, teigdamas, kad priimdamas vykdymui vykdomąjį raštą, antstolis faktiškai tenkino išieškotojo prašymą ir atidėjo vykdymo išlaidų sumokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl antstolės reikalavimas sumokėti vykdymo išlaidas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
10. Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal Instrukcijos 141 punktą, išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
12. Išieškotoją juridinį asmenį, pateikiantį vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje, kurioje šis juridinis asmuo buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumokėjimas jam buvo atidėtas, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Pateikdamas vykdyti vykdomąjį raštą toks išieškotojas antstoliui turi pateikti teismo nutartį, kuria buvo išspręstas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas (Instrukcijos 142.3. punktas).
13. Antstoliui pareikalavus, išieškotojas Instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas (Instrukcijos 150 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju antstolė pagrįstai pareikalavo išieškotojo apmokėti vykdymo išlaidas. Vykdomoje byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, tenkino išieškotojo prašymą ir atidėjo vykdymo išlaidų sumokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad vykdomoje byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, jog išieškotoja, kaip juridinis asmuo, teismo nutartimi buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jai buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, kaip nurodyta Instrukcijos 142.3 punkte. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skolininkas nuo 2023 m. vasario 13 d. yra deklaravęs savo išvyką į Jungtinę Karalystę, duomenų apie skolininko darbo santykius Lietuvoje nėra, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto skolininkas taip pat neturi, pajamų negauna, todėl, atsižvelgiant į tai, jog galimybė iš skolininko išieškoti skolą yra maža, antstolė pagrįstai turi teisę iš išieškotojo gauti apmokėjimą už vykdymo išlaidas. Kaip matyti iš Instrukcijos 150 punkte numatyto reglamentavimo, antstolio teisė reikalauti, kad visa vykdymo išlaidų suma būtų apmokėta išieškotojo, nėra ribojama kokiomis nors sąlygomis. Kaip jau minėta, CPK 610 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Tai, kad jos yra išieškomos iš skolininko, nurodytos išieškotojo prievolės nepanaikina. Vykdymo išlaidų apmokėjimo išimtis gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis), tačiau nurodytu atveju teisės aktai neatleidžia išieškotojos nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo prievolės, tuo labiau, kad antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas buvo išduotas ir vykdomas ne antstolio, o pareiškėjos (išieškotojos) naudai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog išieškotojai atsisakius apmokėti vykdymo išlaidas, antstolė pagrįstai 2025 m. balandžio 4 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, jog galimai antstolė neteisingai paskaičiavo vykdymo išlaidas pastebėtina, jog kreditoriui, kaip vykdymo proceso dalyviui, neapribota galimybė susipažinti su vykdomąją byla ir joje esančiais duomenimis apie paskaičiuotas vykdymo išlaidas, prašyti šių išlaidų detalizacijos.
15. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teismas turi įvertinti antstolio procesinę veiklą, kadangi iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolis laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. kovo 4 d. neatliko jokių vykdymo proceso veiksmų vykdomojoje byloje.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
17. Antstolė nurodo, kad byla buvo nuolatinėje kontrolėje, byla buvo suvesta į „Skolis“ sistemą, kuri automatiniu būdu nuolat tikrina skolininko turtinę padėtį, naujai atidaromas banko sąskaitas, nekilnojamąjį turtą, įsidarbinimą ir pan., taip pat buvo atliekami paklausimai rankiniu būdu ir nei karto nebuvo nustatyta net menkiausia galimybė įvykdyti vykdomąjį dokumentą bent dalinai. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė periodiškai tikrino informaciją apie skolininko turimas lėšas ir turtą įvairiuose registruose bei kredito įstaigose, taip pat nuolat antstolė tikrino skolininko duomenis apie jo darbovietę ir gaunamas pajamas. Pažymėtina ir tai, jog antstolė nurodo, kad vykdomoji byla buvo suvesta į „Skolis“ sistemą, kuri automatiniu būdu nuolat tikrina duomenis apie skolininką, todėl darytina išvada, jog pasikeitus skolininko turtinei padėčiai (įsidarbinus, atsidarius banko sąskaitą, įsigijus turto ir pan.) sistema iš karto apie tai informuotų antstolę.
18. Įvertinęs visus kitus skundo, antstolės patvarkymo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti procesinių dokumentų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
19. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-4-19211, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos UAB „Rome Law“ skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/21/11734 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Diana Bučienė