Teismingumo byla Nr. T-63/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19810-2019-0 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 10 d. 

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

                išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl pažeistų teisių gynimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

                Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ (toliau ir – Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria Š. A. (eil. Nr. 80) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą; 2) įpareigoti NŽT suformuoti ieškovui 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo–pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

                Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ (toliau ir – (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimas) buvo skirtas 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities valdytojas 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Vilniaus rajone“ (toliau ir – Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė sprendimą parduoti ieškovui 1,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą. Ieškovas 1996 m. gruodžio 6 d. sumokėjo už 1,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą. 2009 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovui buvo parduoti du asmeninio ūkio žemės sklypai: 800 kv. m. ir 3900 kv. m., viso 4700 kv. m. arba 0,47 ha. Dėl likusios apmokėtos asmeninio ūkio žemės dalies – 1,33 ha – pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta. Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, anksčiau minėtu (duomenys neskelbtini) tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu ieškovui buvo skirtas 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas, tačiau per visą laikotarpį konkretus žemės sklypas nebuvo suformuotas. Ieškovas pažymi, kad asmeninio ūkio žemės nenaudojo, nes jam buvo tik suteikta teisė į 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypo vieta nebuvo nurodyta, t. y. suteiktas žemės sklypas nebuvo identifikuotas. Savavališkai pasirinkti žemės sklypo ir pradėti jį naudoti ieškovas negalėjo, nes tokiais veiksmais galėjo būti pažeistos kitų žemės sklypų naudotojų ar savininkų teisės. Kaip pažymi ieškovas, 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo paženklintas vietovėje, nebuvo sudaryta galimybė juo naudotis. Valstybinės institucijos neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybai priėmus 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimą, ieškovo subjektinė teisė būtų įgyvendinta iki galo. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti ieškovui 1,80 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Kaip nurodo ieškovas, jam suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo suformuotas, taigi ir nebuvo pagrindo teigti, kad suteikta žemė yra apleista ir nedirbama; ieškovas iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), ir nėra išvykęs į kitą vietovę.

        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti; išaiškinio ieškovui, kad su ieškiniu jis turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

        Teismas nurodė, kad dalis pareikštų reikalavimų (dėl atitinkamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, NŽT raštų panaikinimo, 1,33 ha sklypo suformavimo) yra administracinio teisinio pobūdžio; kita dalis – civilinio teisinio pobūdžio. Teismo nuomone, vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais yra administraciniai teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad iš civilinių teisinių santykių kylančių reikalavimų išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Be to, teismo vertinimu, išsprendus administracinio pobūdžio reikalavimus, byloje gali nelikti šalių ginčo dėl civilinio reikalavimo, nes jį atsisakoma tenkinti vien administracinių aktų, kurių teisėtumas ginčijamas, pagrindu.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, jog, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, dalis pareikštų reikalavimų (dėl atitinkamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, NŽT raštų panaikinimo, 1,33 ha sklypo suformavimo) yra administracinio teisinio pobūdžio; kita dalis (dėl įpareigojimo užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo–pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį) – civilinio teisinio pobūdžio. Ieškinyje nurodoma, kad administracinis aktas, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra kliūtis projektuoti ieškovui 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą. Taigi, sutiktina, kad iš civilinių teisinių santykių kylančių reikalavimų išsprendimas, visų pirma, priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Kita vertus, kaip pažymi teismas, ieškovas siekia pirkimo–pardavimo sutarties dėl 1,33 ha ploto valstybinės žemės sklypo sudarymo ir nurodo, jog yra sumokėjęs už skirtą asmeninio ūkio žemę. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

                           Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

                        Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

                Pareikštu ieškiniu prašoma: 1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria Š. A. (eil. Nr. 80) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą; 2) įpareigoti NŽT suformuoti ieškovui 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo–pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

                Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio bei prie ieškinio pridėtų dokumentų, ieškovas siekia įsigyti 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, už kurį, ieškovo teigimu, jis yra sumokėjęs, tačiau ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą, ir dėl to atsisakoma jam parduoti (ir projektuoti) atitinkamą žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio ūkio žemės dalies suprojektavimo“, atsakydamas į ieškovo 2019 m. balandžio 4 d. prašymą „Dėl likusios asmeninio ūkio žemės dalies suprojektavimo ir pirkimo–pardavimo procedūros užbaigimo“, nurodė, kad teisiniame reguliavime aiškiai nustatyta, jog asmenys įsigyti iš valstybės privačion nuosavybėn ar nuomoti gali tik jiems pagal teisės aktų reikalavimus suteiktą asmeninio ūkio žemės plotą, kurį jie naudoja pagal paskirtį (žemės ūkio veiklai) savo asmeninio ūkio poreikiams. Kaip nurodoma minėtame rašte, atsižvelgiant į tai, ieškovui negali būti projektuojama ir parduodama likusi apmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis 1,33 ha ploto nenaudojama asmeninio ūkio žemė. NŽT 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ netenkino ieškovo 2019 m. gegužės 20 d. skundo „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskirties viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panakinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“.

                Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2014, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-119/2015, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019 ir jose nurodytą praktiką). Tai, jog pareikštu ieškiniu taip pat yra kvestionuojami atitinkami viešojo administravimo subjektų veiksmai (neveikimas) atitinkamo žemės sklypo įsigyjimo procese, nekeičia kilusio ginčo esmės, t. y. ginčas pagal savo pobūdį yra dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sutarymo. Vadinasi, keliamame ginče dominuoja civiliniai (bet ne administraciniai) teisiniai santykiai.

                Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

               Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

                Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

                Grąžinti bylą pagal ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl pažeistų teisių gynimo Vilniaus apygardos teismui, ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.                        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.