Baudžiamoji byla Nr. 1A–286/2013

                                                Proceso Nr. 1-20-1-00240-2012-5

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

    1.2.17.1.; 1.2.23.3.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.3.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,

nuteistiesiems T. Š., P. O.,

gynėjams advokatams Jolantai Grigaliūnienei, Silvai Balčiūnienei, Stasiui Zabitai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus ir nuteistojo P. O. gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

              P. O. (P. O.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau­ – BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams;

              pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė P. O. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

              T. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

              pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams;

              pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. Š. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ir užvedimo raktelis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

T. Š. ir P. O. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, gabeno didelį kiekį – ne mažiau kaip 2489,8 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, supakuotų į 8 plastiko plėvelės paketus, paslėpę autovežiu Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas) gabenamo, tikslu parduoti ar kitaip platinti, automobilio VW Passat, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galiniame rate, nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo 2012 m. kovo 29 d. apie 8.30 val. gabeno per Lietuvos Respublikos sieną – Kalvarijos užkardos pasienio kontrolės punktą.

Taip pat, T. Š. ir P. O. nuteisti už tai, kad didelį kiekį – ne mažiau kaip 2489,8 g kanapių ir jų dalių, supakuotų į 8 plastiko plėvelės paketus, paslėpę autovežiu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. M. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas), turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, automobilio VW Passat, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). kairės pusės galiniame rate, nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo 2012 m. kovo 29 d. apie 8.30 val. gabeno per Lietuvos Respublikos sieną – Kalvarijos užkardos pasienio kontrolės punktą. Šias narkotines medžiagas 2012 m. kovo 29 d. neteisėtai atgabenus į Lietuvą apie 12.15 val. Taikos pr. 135B, Kaune automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jas neteisėtai gabeno nuo Kauno automobilių turgaus, esančio Taikos pr. 135B, Kaune, iki (duomenys neskelbtini), kur 2012 m. kovo 29 d., apie 15.00 val. buvo sulaikyti.

T. Š. ir P. O. taip pat buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe iki 2012 m. kovo 21 d. Ispanijos Karalystėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyta, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 5789,8 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, supakuotų į 18 plastiko plėvelės paketų, ne mažiau kaip 3300 g kanapių ir jų dalių, supakuotų į 10 plastiko plėvelės paketų, paslėpę autovežiu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas) gabenamo automobilio VW Passat, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginiame rate, gabeno Prancūzijos Respublikoje ir šias narkotines medžiagas 2012 m. kovo 24 d. apie 18.10 val. kratos metu Montbeliard muitinės punkte, esančiame Saint – Maurice Columbier komunoje, Prancūzijos Respublikoje, surado ir paėmė muitinės pareigūnai. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog byloje nėra konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti apie Prancūzijos Respublikoje iš VW Passat išimtą narkotinės medžiagos kiekį, kurį būtų galima sulyginti su kvalifikuojančiais požymiais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje, T. Š. ir P. O. inkriminuotas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos gabenimas per Prancūzijos Respublikos sieną aukščiau nurodytu būdu buvo pašalintas iš kaltinimo.

Nuteistajam T. Š. apeliacinį skundą parengęs gynėjas advokatas Dainius Svirinavičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria T. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir priimti dėl jo naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl T. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, mano, jog jos paremtos teismo samprotavimais, tačiau ne įrodymų byloje visuma. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta nei objektyvioji, nei subjektyvioji nusikalstamų veikų, už kurias T. Š. nuteistas, pusė.

Gynėjas apeliaciniame skunde išsamiai aptaria jo ginamojo T. Š. bei kito nuteistojo P. O. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Teigia, kad šioje byloje nėra surinkta konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog T. Š. (ir P. O.) buvo žinoma apie automobilyje VW Passat paslėptas narkotines medžiagas. Gynėjo teigimu, šiuo automobiliu, narkotinių medžiagų pervežimo į Lietuvą tikslu, galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys, nes Ispanijoje automobilis buvo paliekamas neprižiūrimoje stovėjimo aikštelėje, vėliau automobilis buvo perduotas A. M., kuris jį turėjo pervaryti į Lietuvą.

Gynėjas abejoja tuo, kad per automobilio patikrą Prancūzijoje galėjo būti surasta tik dalis jame paslėptų narkotinių medžiagų. Mano, kad narkotines medžiagos buvo paslėptos mintame automobilyje jau po jo patikrinimo Prancūzijoje, kai jis vėl buvo A. M. žinioje. Gynėjas pažymi, kad T. Š. Prancūzijoje nebuvo ir negalėjo naujai paslėpti narkotines medžiagas. Visa tai, gynėjo teigimu, įrodo, kad narkotinių medžiagų kontrabanda užsiėmė T. Š. ir P. O. nežinomi asmenys, kurie pasinaudojo T. Š. automobiliu kaip konteineriu slaptai pergabenti uždraustas medžiagas. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad T. Š. atvažiavo į Kauną  atsiimti automobilio. Tuo atveju, jei nuteistiesiems būtų žinomos automobilio sulaikymo Prancūzijoje aplinkybės, jie, bandydami išvengti atsakomybės, prie jo nesiartintų. Gynėjas nurodo, jog teismas nepagrįstai įvertino kaip nepatikimus ir atmetė logiškus, įtikinamus bei kitais bylos duomenimis nepaneigtus P. O. parodymus dėl automobilio rato pakeitimo aplinkybių.

Gynėjas skunde nurodo, kad įrodinėdamas T. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, teismas nepagrįstai sureikšmino liudytojų T. S., E. Č. ir A. M. parodymus ir juos vertino kaip T. Š. ir P. O. kaltę patvirtinančius įrodymus. Visų pirma, minėti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, kad jiems būtų žinoma apie T. Š. ar P. O. gabentas narkotines medžiagas, kad jie būtų matę, kaip jie atlieka kokius nors veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu ar gabenimu. Antra, minėtų liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina, jog narkotinės medžiagos buvo tame automobilyje, kai šis buvo perduotas pervarymui, nes priešingu atveju butų pagrindas liudytojų atsakomybei už nepranešimą apie žinomai rengiamą ar daromą nusikaltimą.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog T. Š. tyčią dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodo tai, kad jis bandė nuslėpti savo tapatybę, prisistatydamas vežėjams svetimu vardu – S. S.. Gynėjo teigimu, šiai aplinkybei teismas daug dėmesio neskyrė, nors tiek T. Š., tiek P. O. neigia prisistatinėję svetimu vardu. Ši aplinkybė nėra tinkamai ištirta, todėl negali būti vertinama kaip neginčytinu jo ginamojo kaltės įrodymu. Gynėjo teigimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad T. Š. nedalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendyje nepašalintos bylos nagrinėjimo teisme metu iškilusios abejonės, prieštaravimus teismas vertino apelianto nenaudai, todėl buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, T. Š. kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, jis turi problemų su sveikata, įkalinimo įstaigoje sveikatos būklė pablogėjo, dėl to ne kartą teko kreiptis į medikus. Taip pat pažymi, jog T. Š. iki sulaikymo gyveno su motina ir seserimi, kurios turi sveikatos problemų, be jo nėra asmenų, galinčių jomis pasirūpinti.

Apeliaciniu skundu nuteistojo P. O. gynėja advokatė Silva Balčiūnienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria P. O. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

Nesutikdama su teismo išvadomis dėl P. O. kaltės padarius jam inkriminuotus  nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, apeliantė iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir nuteistojo T. Š. gynėjas. Gynėjos teigimu, P. O. veiksmuose nėra šiuose straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėties požymių visumos, teisme ištirti įrodymai nepatvirtina P. O. dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme. 

Gynėja nurodo, jog pripažindamas P. O. kaltu, teismas neįvertino jo kaltę paneigiančių įrodymų. Vertindamas tik dalį šio kaltinamojo teisme duotų parodymų, teismas neteisingai nustatė kaltinamųjų atvykimo į Kauną tikslą, t. y. pasiimti automobilyje paslėptas narkotines medžiagas. Gynėjos teigimu, nebuvo pagrindo nesivadovauti kitais P. O. teisme duotais paaiškinimais. P. O. bylos nagrinėjimo teisme metu davė išsamius parodymus ir logiškai paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu net neužsiminė apie automobilio VW Passat rato pakeitimą. P. O. nurodė, kad dėl sulaikymo buvo suglumęs, nes tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kitoje byloje (šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas), be to, studijavo universitete, ketino užbaigti mokslus ir nenorėjo jaudinti tėvų. Teismas nepagrįstai šiuos paaiškinimus vertino kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Gynėja nurodo, kad T. Š., o ne P. O., ieškojo įmonės, kuri sutiktų nugabenti automobilį VW Passat į Lietuvą, ir būtent jo prašymu P. O. savo telefone išsaugojo įmonės „A.“ telefono numerį. Apie tai, kad Prancūzijoje buvo sulaikytas VW Passat automobilis, P. O. niekas nepranešė, kelionę į Kauną suorganizavo T. Š., pasiūlydamas P. O. ir M. A. (ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas) važiuoti kartu. Be to, T. S. atpažino T. Š. kaip asmenį, kuris jam prisistatė Svajūnu. Gynėjos teigimu, P. O. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vien dėl to, jog kartu su T. Š. ilsėjosi Ispanijoje ir nieko neįtardamas nuėmė nuo automobilio VW Passat kelionės metu sugadintą ratą, kuriame ir buvo paslėptos narkotinės medžiagos.

Gynėja taip pat nesutinka su teismo išvada, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe. Remiantis teismų praktika, bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Byloje nėra duomenų, kad P. O. veikė išvien su T. Š. ir žinojo apie narkotinių medžiagų įsigijimą ar ketinimą jas nugabenti į Lietuvos Respubliką. Gynėja pažymi, jog pašalinus iš kaltinimo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, nuosprendis šioje dalyje yra palankus jos ginamajam, tačiau įvertinus tai, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos ginamojo dalyvavimą darant šiuos nusikaltimus, nėra teisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji T. Š. ir P. O. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti ir priimti byloje naują išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras prašė nuteistųjų T. Š. ir P. O. gynėjų apeliacinius skundus atmesti.  

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų T. Š. ir P. O. kaltės bendrininkų grupe neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenus didelį kiekį narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, savo išvadas pagrįsdamas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys kaip įrodymų šaltinis, teisėjų kolegijos įvertinimu, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistųjų kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Visgi pašalindamas iš kaltinimo aplinkybes, susijusias su Prancūzijos Respublikoje muitinės pareigūnų surastu ir paimtu laibai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendžio aprašomojoje dalyje, šias aplinkybes išdėstė kaip įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosprendyje esantys neatitikimai bei nepagrįstas 260 straipsnio 2 dalyje numatyto alternatyvaus įgijimo požymio nuteistiesiems kvalifikavimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio  3 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus byloje, paneigiančius jų kaltę neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenus didelį kiekį narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, todėl pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies taisykles, padarė aiškiai neteisingas išvadas dėl nusikaltimų įvykio, nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės, kurias pagrindė ne išsamiais ir nešališkai ištirtais ir įvertintais įrodymais, o prielaidomis, tai iš esmės prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui (BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). 

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus bei skundžiamo sprendimo turinį, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pripažįstant byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertinant buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatos. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas ne prielaidomis, kaip subjektyviai teigia apeliantai, bet teisiamajame posėdyje ištirtais ir patikrintais įrodymais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vertindamas įrodymus teismas patikrino įrodymų patikimumą, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Tai, kad apeliantai nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir pateikdamas kitokį jų vertinimą, nesudaro pagrindo teigti apie neišsamų ir neobjektyvų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ištyrimą. Čia pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir įvertintų įrodymų analizė teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl to, kad T. Š. ir P. O. į Ispaniją išvyko T. Š. įsigytu automobiliu VW Passat pailsėti, kaip savo pateikiamoje versijoje nurodo apeliantai, o turėdami konkretų nusikalstamą tikslą - įsigytas narkotines medžiagas neteisėtai pargabenti į Lietuvą pasinaudojant automobilių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės paslaugomis, tokiu būdu siekdami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kontrabandos būdu, be rizikos pergabenti narkotines medžiagas. Apeliantų skunduose pateikiamas savitas objektyvių bylos duomenų vertinimas ir interpretavimas kitaip vertinti byloje esančių įrodymų pagrindo nesudaro.

Apeliantų versija, jog į Ispaniją nuteistieji T. Š. ir P. O. vyko ilsėtis, o narkotinės medžiagos į T. Š. priklausantį automobilį VW Passat pateko tuo metu, kai automobilis buvo valdomas kitų asmenų – automobilių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės, yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais: liudytojų A. M., E. Č. ir T. S. nuosekliais ir išsamiais parodymais, taip pat iš dalies ir pačių nuteistųjų P. O. ir T. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais bei kitais byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose – 2012 m. kovo 29 d. Kauno apskrities VPK ONTV 3-iojo skyriaus tarnybiniame pranešime ir toliau vykusio tyrimo medžiagoje (t 1., b. l. 5), 2012 m. balandžio 27 d. slapto sekimo protokole (t. 1, b. l. 163-166), 2012 m. kovo 29 d. automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros bei papildomos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 162-170, 171-177), 2012 m. kovo 29 d. T. Š. asmens kratos protokole (t. 2,  b.l. 133), 2012 m. balandžio 2 d. objektų – iš T. Š. asmens kratos metu paimtų mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2720a-2“ su SIM kortele „Pildyk“, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole (t. 2, b. l. 134-145), 2012 m. kovo 29 d. P. O. asmens kratos protokole (t. 3,  b.l. 41), 2012 m. balandžio 2 d. objektų – iš P. O. paimtų mobiliojo ryšio telefonų ,,Nokia 3200“ su SIM kortele ,,Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung SGH-D520“ su SIM kortele ,,Bite“ apžiūros protokole (t. 3, b. l. 42-46, 48-49), 2012 m. balandžio 12 d. Kauno apsk. VPK ONTV 3-ojo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl nusikaltimo padarymo metu P. O. ir T. Š. naudojimosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 22), 2012 m. gegužės 14 d. Kauno apsk. VPK ONTV 3-ojo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. kovo 25 d. iki 26 d. panaudojimo teritorijos fiksavimo (t. 2, b. l. 30), 2012 m. balandžio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose (t. 2, b.1. 33-35, 36-38, 41-43, 44-46) užfiksuoti duomenys atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo kriterijus, yra gauti teisėtu būdu, patvirtinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais ir įvertinti visumoje su kitais bylos įrodymais, todėl teismas jais pagrįstai pagrindė T. Š. ir P. O. kaltę.

Įrodymų analizė patvirtina, kad T. Š. ir P. O., būdami Ispanijos Karalystėje, 2012 m. kovo 21 d. kreipėsi į T. S. vadovaujamą UAB „A“, bendradarbiaujančią su E. Č. individualia įmone, kuri verčiasi naujų ir panaudotų automobilių pervežimu Europoje, prašydami dėl VW Passat greičių dėžės gedimo pargabenti šį automobilį į Lietuvą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje dalyje, taip pat ir dėl minėto automobilio perdavimo vietos ir aplinkybių proceso dalyvių duotuose parodymuose prieštaravimų nėra. Liudytojai A. M., E. Č. ir T. S. patvirtino, kad A. M. 2012 m. kovo 21 d. netoli Alikantės degalinėje apie 20.00 val. į autovežį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikrovė automobilį VW Passat su angliškais registracijos numeriais, apie kurį iš T. S. gautos informacijos pagrindu buvo nurodyta E. Č. SMS pranešime. Degalinėje prie A. M. priėjo du vyrai, kuriuos vėliau iš nuotraukų jis atpažino kaip T. Š. ir P. O., perdavusius automobilį VW Passat pargabenti į Lietuvą. Nuteistieji T. Š. ir P. O. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad automobilį VW Passat prie Alikantės degalinėje jie perdavė T. S. nurodytam autovežio vairuotojui (A. M.), kuris įsipareigojo automobilį pargabenti į Lietuvą. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. Š. ir P. O. vežėjui perduotu pargabenti automobiliu VW Passat 2012 m. kovo 24 d. apie 18.30 val. Prancūzijoje susidomėjo ir patikrino muitinės pareigūnai, kadangi šis automobilis vienintelis iš gabenamų buvo su angliškais registracijos numeriais. Byloje esantys 2012 m. kovo 24 d. iš Prancūzijos Respublikos gauti protokolai patvirtina, kad sulaikytame autovežyje gabento automobilio VW Passat, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), viename iš bagažinėje buvusių atsarginių ratų buvo rasta – 3 300 g narkotinės medžiagos – kanapių (t. 1 b. l. 31-49, 103-151).

Remdamiesi automobilio VW Passat patikrinimo Prancūzijos Respublikos muitinėje rezultatais, apeliantai iškelė versiją, kad 2012 m. kovo 29 d. Lietuvoje, Kėdainių r., Josvainių sen., Šingailių k., sulaikyto ir patikrinto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje buvusiame nuo automobilio VW Passat nuimtame rate rasti 2 489,8 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių į T. Š. priklausančio automobilio galinį ratą galėjo pakliūti automobilį perdavus gabenti autovežio vairuotojui, kai autovežio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo paleistas iš sulaikymo Prancūzijos muitinėje. Apeliantai tvirtina, jog Prancūzijos muitinės pareigūnai atliktos automobilio kratos metu negalėjo nesurasti ir kitoje automobilio vietoje paslėptų narkotinių medžiagų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantų samprotavimai įrodymų vertinimui ir nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui nėra reikšmingi. Viena vertus, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad be automobilio VW Passat bagažinėje buvusių dviejų atsarginių ratų detalios patikros, kurios metu ratai buvo supjaustyti, buvo atliekama tokio pobūdžio detali visų automobilio ratų bei kitų automobilio dalių detali patikra. Kita vertus, aplinkybė, jog automobilį apžiūrint Montbeliard muitinės punkte dalis gabenamų narkotinių medžiagų nebuvo rasta, pagrindo išvadai, jog narkotinės medžiagos į automobilio VW Passat galinį ratą buvo įdėtos jau po muitinės patikrinimo, nesudaro, juolab kad apeliantų prielaidų dėl narkotinių medžiagų patekimo į automobilio VW Passat galinį ratą nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą, kad nuo automobilio VW Passat nuimtame galiniame rate rastus 2 489,8 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių į ratą gabenimui dar Ispanijoje patalpino būtent nuteistieji. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. kovo 17-18 dienomis iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta bylos tyrimo metu, naudojosi P. O. ir T. Š. (t. 2, b.1.22), į bendrovės „A.“, užsiimančios naudotų automobilių pirkimu – pardavimu, direktoriaus  T. S. internete skelbiamą mobiliojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino lietuviškai kalbantis asmuo, kuris teiravosi dėl Ispanijoje sugedusio automobilio pargabenimo į Lietuvą galimybių. Iš besiteiraujančio asmens gautos informacijos suprato, kad Ispanijoje yra du lietuviškai kalbantys vaikinai, kuriems sugedo automobilio VW Passat pavarų dėžė, sutarė dėl pergabenimo ir kainos bei šią informaciją, tikslų adresą bei koordinates 2012 m. kovo 21 d. perdavė vežimo įmonės savininkui E. Č., kuris ją perdavė įmonės vairuotojui A. M., tuo metu autovežiu Renault, valst Nr. (duomenys neskelbtini) lengvuosius automobilius nuo Valencijos gabenusiam Alikantės link. Šios informacijos pagrindu vairuotojas A. M. nurodytojo vietoje į vairuojamą autovežį pasikrovė P. O. ir T. Š. perduotą automobilį VW Passat.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji dėl automobilio VW Passat pargabenimo į automobilių supirkimu ir gabenimu besiverčiančių įmonių atstovą T. S. kreipėsi ne su išankstiniu užsakymu, o dėl automobilio gedimo tuo metu, kai E. Č. individualios įmonės vairuotojas A. M. Ispanijoje jau buvo pasikrovęs dalį į Lietuvą turimų pargabenti automobilių, atmestinos nuteistųjų versijos dėl to, kad į automobilį VW Passat narkotinės medžiagos pateko tuo metu, kai jis buvo valdomas kitų asmenų – vairuotojo A. M. ar ilgam paliekamas stovėjimo aikštelėje. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti už automobilio VW Passat gabenimą atsakingų įmonių dalykine reputacija ar veiklos teisėtumu bei automobilį gabenusio vairuotojo A. M. veiksmų teisėtumu. Tuo tarpu nuteistųjų elgesys aiškiai parodo juos veikus turint konkretų nusikalstamą tikslą – automobilyje VW Passat iš Ispanijos Karalystės į Lietuvą neteisėtai pargabenti narkotines medžiagas.        

Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistajam T. Š. priklausančiame automobilyje VW Passat, kuriuo šis kartu su P. O. buvo nuvykęs į Ispaniją, muitinės patikros Prancūzijoje metu rastas didelis kiekis – 2 489,8 g narkotinės medžiagos kanapių, apie ką patvirtina 2012 m. balandžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-939 (12) (t. 1,  b. l. 194-195). Nuteistųjų pateikiama versija, jog automobilis buvo atiduotas gabenti dėl greičių dėžės gedimo, paneigia Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos slapto sekimo pagrindu surašyta 2012 m. balandžio 16 d. pažyma „Dėl automobilio „VW Passat“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Dž. Britanijos), sekimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad į Kauno automobilių turgų automobilio VW Passat atsiimti atvykę P. O. ir T. Š. šiuo automobiliu išvažiavo iš turgaus teritorijos (t. 1, b.l. 165-66). Aplinkybę, kad automobilio VW Passat greičių dėžė nebuvo sugedusi iš dalies patvirtina ir liudytojo T. S. parodymai, jog nuteistiesiems išvažiuojant iš turgaus, P. O. pajuokavo, išreiškęs nuostabą, kad greičių dėžė jau veikia („tai ką, jau greičių dėžė veikia“). Minėta slapto sekimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, jog P. O. už turgaus teritorijos iš automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės išėmė atsarginį ratą ir sukeitė jį su automobilio VW Passat kairės pusės galiniu ratu, kurį įdėjo į automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę. Šį savo veiksmą nuteistasis paaiškina tuo, kad VW Passat padanga buvo tuščia. Tačiau kaip matyti iš byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų, perėmus iš vairuotojo A. M. automobilį, kaip jie teigia tuščia padanga, tai nekliudė nuteistiesiems važiuoti, vėliau jį stumti, nes iš minėtos slaptos sekimo pažymos matyti, kad automobilyje VW Passat nebuvo kuro. Iš to darytina išvada, jog tuščią automobilio VW Passat padangą, kurioje automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rastas didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (t. 1, b.l. 162-170, 171-177), nuteistieji pakeitė tik pasišalinę iš automobilių turgaus teritorijos, nors tokia automobilio VW Passat padangos būklė nuteistųjų negalėjo būti nepastebėta iš karto tik pradėjus juo važiuoti, todėl turėjo būti nedelsiant imtasi priemonių ją pakeisti, juolab, kad tam buvo visos sąlygos, atsarginei padangai esant netoliese buvusiame automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).              

Remdamasi išdėstytu kolegija daro išvadą, jog nuteistieji T. Š. ir P. O. buvo iš anksto suplanavę nurodytu būdu – pasinaudojus automobilių gabenimu besiverčiančios bendrovės paslaugomis, automobilyje VW Passat paslėptas narkotines medžiagas pargabenti į Lietuvą. Nors nuteistieji tvirtina, kad tik bendrais bruožais žinojo apie automobilio VW Passat sulaikymo aplinkybes ir tuo atveju, jeigu būtų veikę neteisėtai, nebūtų atvykę pasiimti automobilio, yra atmestini kaip nepagrįsti. Nuteistiesiems žinoma abstraktaus pobūdžio informacija, kad automobilis buvo sulaikytas patikrai dėl angliškos  registracijos, bei liudytojo E. Č. parodymai, jog į T. S. telefonu automobilį VW Passat pakrovusiam asmeniui nurodė, kad „kažko yra pridėta į automobilį“, įvertinus tai, kad į automobilio bagažinėje buvusį atsarginį ratą buvo įdėta tik dalis gabenamų narkotinių medžiagų, leidžia daryti išvadą, jog nuteistieji atsiimti automobilio VW Passat atvyko būtent dėl to, kad jo rate buvo likusi kita dalis narkotinės medžiagos. Kita vertus, tuo atveju, jeigu nuteistieji būtų veikę teisėtai, T. Š. nebūtų pagrindo prisistatyti svetimu vardu ir nurodyti svetimą asmens kodą. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad autovežį sulaikius Prancūzijoje, T. S. paprašė asmens, su kuriuo nuolat bendravo dėl automobilio VW Passat pargabenimo į Lietuvą, pasakyti savo asmens duomenis – vardą ir pavardę. Kaip matyti, SMS žinute jam buvo atsiųsti melagingi duomenys, jog klientas yra S. S., taip pat buvo nurodytas asmens kodą (duomenys neskelbtini) Šiuo vardu ir pavarde – S. S. – nuteistasis T. Š. taip pat prisistatė ir Kauno automobilių turguje, atvykęs atsiimti automobilio. Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog T. Š. vengimas atskleisti savo tapatybę parodo jį žinojus apie automobilyje VW Passat paslėptas narkotines medžiagas. Be aukščiau aptartų įrodymų, aplinkybę, kad ne tik T. Š., bet ir P. O. aiškiai žinojo, jog veikia neteisėtai, patvirtina liudytojo T. S. parodymai, jog kartu su T. Š. automobilio VW Passat atsiimti atvykęs P. O. priekaištavo, kodėl automobilis perstatytas galine dalimi, svarstė, ar nebus taip, kad T. S., o gal autovežio vairuotojas paėmė jų „prekę“.

Aplinkybę, jog nuteistieji aiškiai žinojo automobilyje VW Passat esant paslėptas narkotines medžiagas ir suvokė veikę neteisėtai, taip pat patvirtina ir nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių  matyti, kad abu nuteistieji nuo pirmosios apklausos neigė ką nors žinantys apie automobilyje VW Passat sulaikymo metu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas narkotines medžiagas, o teisiamajame posėdyje parodymus pakeitė tik dėl bylos tyrimo metu nustatytų objektyvių duomenų, kurie visiškai paneigė jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nuteistasis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog atsiėmę automobilį iš Kauno automobilių turgaus ratų jam nekeitė (t. 2, b.l. 125, 128), o nuteistasis P. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog Ispanijoje buvo jau seniai ir negalėjo paaiškinti, kaip bagažinėje atsirado ratas, kuriame buvo rasti paketai su narkotine medžiaga, kokiam abonentui priklauso jo telefone pavadinimu „Ispan Auto“ išsaugotas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (T. S. telefono numeris), bei parodė, jog šis numeris yra išsaugotas tam atvejui, jeigu iš Ispanijos ar Anglijos kas nors ką nors atsiųstų, o taip pat negalėjo prisiminti, ar automobilių turguje galėjo matyti automobilį VW Passat (t. 3, b.l. 35, 36, 39). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu T. Š. ir P. O. duotus parodymus paneigia anksčiau aptartų įrodymų visetas, todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistųjų duotų parodymų pakeitimas teisminio nagrinėjimo metu yra nuteistųjų gynybinė pozicija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bendrininkavimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį

Nuteistojo P. O. gynėja apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp T. Š. ir P. O. buvo išankstinis susitarimas daryti jiems inkriminuotus nusikaltimus. Apeliantė teigia, jog tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. 

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-P-218/2009, 2K-229/2008, 2K-275/2007). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, ir konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos bylos įrodymų tyrimo ir vertinimo dalyje nustatyta, kad T. Š. ir P. O., veikdami bendrai, per Lietuvos Respublikos sieną – Kalvarijos užkardos pasienio kontrolės punktą automobilio VW Passat, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galiniame rate, kuris iš Ispanijos Karalystės buvo transportuojamas autovežiu Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M., gabeno didelį kiekį – ne mažiau kaip 2 489,8 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, supakuotų į 8 plastiko plėvelės paketus, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir neturėdami leidimo 2012 m. kovo 29 d. apie 8.30 val. gabeno per Lietuvos Respublikos sieną – Kalvarijos užkardos pasienio kontrolės punktą.

Tai, jog T. Š. ir P. O. neteisėtai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių per Lietuvos Respublikos sieną gabeno veikdami kaip bendrininkai (bendravykdytojai), turėdami iš anksto susiformavusią tyčią,  pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis bylos įrodymų vertinimo dalyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie patvirtina, kad abu nuteistieji veikė bendrai, suderintais ir aktyviais veiksmais: abu išvyko į Ispaniją, kartu rūpinosi automobilio VW Passat, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos, pargabenimu į Lietuvą, kartu atvyko į Kauno automobilių turgų atsiimti automobilio, derino apmokėjimą ir rūpinosi tolimesniu saugiu narkotinių medžiagų gabenimu. Pažymėtina, jog būtent P. O. aktyviai veikė atsiimant automobilį VW Passat, žadėjo išsiaiškinti dėl jų „prekės“ dingimo, pats pakeitė VW Passat ratą, kuriame buvo narkotinės medžiagos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigiama P. O. gynėjos apeliaciniame skunde, P. O. bendrais veiksmais su T. Š. aktyviai dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. P. O. gynėja, pateikdama skundo argumentus, kuriais savo ginamajam siekia išteisinimo, iš esmės kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų perkelia T. Š., tačiau nepateikė jokių svarių argumentų, kurie paneigtų pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nuteistieji iš anksto susitarė įgyti kanapes ir jas pargabenti iš Ispanijos į Lietuvą, kiekvienas atliko atitinkamus veiksmus, veikė tyčia ir siekė bendrų tikslų, suvokdami, jog nusikaltimus daro bendrai.

BK 260 straipsnio 2 dalyje (kaip ir 1 bei 3 dalyse) įtvirtintos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų sudėtys, t. y. minėtų medžiagų gaminimas ir (ar) perdavimas, ir (ar) įgijimas, ir (ar) laikymas, ir (ar) gabenimas, ir (ar) siuntimas, ir (ar) pardavimas, ir (ar) kitoks platinimas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad BK 260 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (ar kitas šio straipsnio dalis). Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-159/2012, Nr. 2-7-107/2013).

Įrodymų tyrimo ir vertinimo dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. Š. ir P. O. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai gabeno didelį kiekį – ne mažiau kaip 2 489,8 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esantys aukščiau aptarti įrodymai – asmeniniai (proceso dalyvių) parodymai ir kiti įrodymai (ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokoluose ir kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti objektyvūs duomenys). Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina, kad nuteistieji aiškiai suvokė, kad disponuoja dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kas yra būtina atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kilti, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad T. Š. ir P. O. Ispanijos Karalystėje įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, apie ką liudija jiems pateiktas kaltinimas, jog nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, iki 2012 m. kovo 21 d. Ispanijos Karalystėje nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 5 789,8 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuris patvirtina, kad šių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatytos. Tai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo faktą grindė ne objektyviais duomenimis, o tiesiogiai preziumavo remdamasis šių narkotinių medžiagų gabenimo faktu. Taigi ši teismo išvadų dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, o kaltinimas T. Š. ir P. O. dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – 5 789,8 g kanapių ir jų dalių įgijimo yra nekonkretus ir iš esmės grindžiamas prielaidomis. Tuo tarpu konstatavimas, kad T. Š. ir P. O., veikdami bendrai, per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai gabeno didelį kiekį – ne mažiau kaip 2 489,8 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, savaime nereiškia, jog būtent nuteistieji įgijo 5 789,8 g kanapių, juolab, kad pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino labai didelio kiekio – 3 300 g narkotinių medžiagų kontrabandos gabenimą per Prancūzijos Respublikos sieną, kuris sudaro dalį nuteistiesiems inkriminuoto Ispanijoje įgyto narkotinės medžiagos (5 789,8 g) kiekio. Kita vertus, BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos iš kitų BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo egzistavimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas  nepagrįstai konstatavo nuteistuosius T. Š. ir P. O. įgijus labai didelį kiekį kanapių ir jų dalių ir nepagrįstai juos nuteisė už minėtą narkotinės medžiagos – 5 789,8 g kanapių ir jų dalių įgijimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistiesiems T. Š. ir P. O. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį inkriminuotas neteisėtas ne mažiau kaip 5789,8 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių įgijimas šalintinas iš nuosprendžio aprašomosios dalies, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Tuo tarpu nuteistiesiems inkriminuotas vienas iš BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo alternatyvių požymių – gabenimas – apeliantų nepagrįstai suprantamas tik kaip fizinio sąlyčio su gabenamu daiktu būdu atliktas jo perkėlimas iš vienos vietos į kitą erdvėje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji T. Š. ir P. O., siekdami be rizikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti narkotinių medžiagų kontrabandą, didelį kiekį automobilio VW Passat ratuose paslėptos narkotinės medžiagos – kanapių į Lietuvą pargabeno pasinaudodami automobilių pervežimu besiverčiančios bendrovės paslaugomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks narkotinių medžiagų gabenimo būdas atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą gabenimo sampratą, todėl nuteistiesiems inkriminuotas pagrįstai.

BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Įstatymų leidėjas valia kontrabandos nusikaltimą kvalifikuoja specialus kontrabandos dalykas, šiuo atveju narkotinių medžiagų – kanapių gabenimas.

Nagrinėjamos bylos įrodymų tyrimo ir vertinimo dalyje nustatyta, kad nuteistieji T. Š. ir P. O., veikdami tiesiogine apibrėžta tyčia, per Lietuvos Respublikos sieną, Kalvarijos užkardos pasienio kontrolės punktą, paslėpę VW Passat automobilio kairiame galiniame rate, pasinaudodami automobilių pervežėjo paslaugomis, be leidimo gabeno didelis kiekį 2 489,8 g narkotinių medžiagų – kanapių. Kaip matyti iš įrodymų tyrimo dalies, nuteistieji suvokė neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenantys narkotines medžiagas, veikė bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, suderinę bendrus veiksmus, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir (ar) gabenimą galima nustačius ir įrodžius, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad disponuoja labai dideliu kiekiu tokios medžiagos. D. B. baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, priešingai nei tvirtina kasatorius, patvirtina, kad jis suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu kanapių bei jų dalių. Kita vertus, atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų kontrabandą kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenamų narkotinių medžiagų kiekio.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio 

Įstatymų leidėjo valia, teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be kita ko, turi išdėstyti  įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Be to, teismas nuosprendį turi pagrįsti tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, į ką skunduose išskirtinį dėmesį skiria apeliantai, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis ne visiškai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išdėstytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, kartu aprašė ir tas aplinkybes, kurias, konstatavęs, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami spręsti dėl Prancūzijoje iš automobilio VW Passat išimto 3 300 g kanapių ir jų dalių kiekio įvertinimo, nusprendė jas pašalinti iš kaltinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teismas turi išdėstyti tik įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, darytina išvada, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos aplinkybės, kad T. Š. ir P. O., veikdami bendrininkų grupe iki 2012 m. kovo 21 d. Ispanijos Karalystėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyta, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 5 789,8 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, supakuotų į 18 plastiko plėvelės paketų, ne mažiau kaip 3300 g kanapių ir jų dalių, supakuotų į 10 plastiko plėvelės paketų, paslėpę autovežiu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M. (ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu nutrauktas) gabenamo automobilio VW Passat, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginiame rate, gabeno Prancūzijos Respublikoje ir šias narkotines medžiagas 2012 m. kovo 24 d. apie 18.10 val. kratos metu Montbeliard muitinės punkte, esančiame Saint – Maurice Columbier komunoje, Prancūzijos Respublikoje, surado ir paėmė muitinės pareigūnai.

Dėl bausmės 

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. Š. ir P. O. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. Š. ir P. O. padarė du baigtus, tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), iš kurių vienas yra susijęs su neteisėtu disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai (BK 260 straipsnio 2 dalis), kitas priklauso nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai kategorijai (BK 199 straipsnio 2 dalis). Pagrįstai pripažinęs, jog inkriminuotus nusikaltimus T. Š. ir P. O. padarė bendrininkų grupėje, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino jų atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatęs jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei įvertinęs minėtos sunkinančios aplinkybės reikšmę, jų konkrečius veiksmus bei kaltės formą (BK 61 straipsnis), pagrįstai sprendė, kad visi aukščiau išdėstyti argumentai byloje nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių kontekste, jog T. Š. ir P. O. jau yra teisti (T. Š. – vieną, P. O. – penkis kartus), sudaro pagrindą skirti jiems inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios nesiekia už šiuos nusikaltimus įstatymo leidėjo nustatytų laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, T. Š. ir P. O. paliekama nuosprendžiu pagal  BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklėmis apėmimo būdu buvo tinkamai subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį abiem nuteitiesiems paskyrė 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes, artimas šio straipsnio dalies sankcijoje nustatytos bausmės minimumui. Atsižvelgiant į tai, net ir susiaurinus nuteistiesiems inkriminuotų, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų apimtį, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Taikyti T. Š. ir P. O. BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnes, nei įstatymo numatytą, bausmes nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos  požymį, kad T. Š. ir P. O. įgijo ne mažiau kaip 5789,8 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad T. Š. ir P. O., veikdami bendrininkų grupe, ne mažiau kaip 3300 g kanapių ir jų dalių, supakuotų į 10 plastiko plėvelės paketų, paslėpę autovežiu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M. gabenamo automobilio VW Passat, registracijos Nr. OY52VZX atsarginiame rate, gabeno Prancūzijos Respublikoje ir šias narkotines medžiagas 2012 m. kovo 24 d. apie 18.10 val. kratos metu Montbeliard muitinės punkte, esančiame Saint – Maurice Columbier komunoje, Prancūzijos Respublikoje, surado ir paėmė muitinės pareigūnai. 

Kitą Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Linas Žukauskas

Teisėjai                                                                                                                                      Svajūnas Knizleris 

                                                                                                                         Viktoras Kažys