Civilinė byla Nr. 2-7879-730/2013
Proceso Nr. (2-06-3-06063-2013-2)
Procesinio sprendimo kategorija
125.7.; 116.5.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovės atstovui K. G., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T., atstovaujamos advokato K. G., ieškinį atsakovei UAB „Timbervita“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neišmokėto galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju priteisimo
n u s t a t ė:
civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės reikalavimus panaikinti Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2013-04-30 sprendimą DGKS-1395 ir priimti naują sprendimą patenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo UAB „Timbervita" 539,34 Lt atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad buvo sunkios darbo sąlygos ir ieškovė dėl sveikatos būklės negalėjo toliau dirbti miške. Pateikdama pareiškimą atleisti iš darbo nurodė atleidimo datą 2012-09-26, tačiau negali pasakyti, kuri yra oficiali atleidimo iš darbo diena, nes darbdavys darbo sutartyje nepadarė atžymos apie darbo sutarties nutraukimą. Iš atsakovės 2012-10-19 pažymos Nr. 09.05 matyti, kad buvo paskaičiuota ieškovei išmokėti 539,34 Lt suma, kurios išmokėjimo data nurodyta 2012-10-19, tačiau ši pinigų suma nebuvo išmokėta. Suteikus antrinę teisinę pagalbą, buvo paaiškinta, kad iš darbo atleista LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu ir draudimo pabaiga 2012-10-19. Atsakovė atsakymo, kada buvo nutraukta darbo sutartis ir kokia priklausanti pinigų suma buvo išmokėta atsiskaitymo su darbuotoju dieną, nepateikė. Darbo ginčų komisija neteisingai kvalifikavo aplinkybę, kad ieškovė apie pažeistą savo teisę sužinojo 2012-10-19, nes su ja atsakovė neatsiskaitė, todėl praleido 3 mėnesių terminą, kuris buvo skaičiuojamas nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31 imtinai. Ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2013-04-09 nepraėjus trims mėnesiams nuo pažeistos jos teisės sužinoti, tai yra nuo 2013-02-26, todėl jos prašymas darbo ginčų komisijos turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.
Byloje reikalavimas buvo reiškiamas atsakovams - Darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus ir UAB „Timbervita“. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė prašymą nelaikyti atsakovu byloje Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, priimta žodine nutartimi ieškovės atstovo prašymas patenkintas (Lietuvos Respublikos CPK 45 straipsnis). Nelaikant byloje atsakovu Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, byla tapo neteisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teisme ieškinys buvo priimtas pagal iš vieno atsakovų buveinės vietą (Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnis, 411 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 4 dalis), ieškovės atstovas parengiamajame teismo posėdyje pateikė prašymą, atsakovei neatvykus į parengiamąjį ar teismo posėdį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnis).
Ieškinys tenkintinas.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovė su atsakove 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 900,00 Lt per mėnesį darbo užmokestį, išmokėdama atlyginimą du kartus per mėnesį 10 ir 25 mėnesio dienomis, pradedant dirbti nuo 2012-09-23. Sutartyje nustatytas darbo laikas pamainomis, pagal sudarytą slenkantį grafiką dirbant ne daugiau kaip 40 val. per savaitę (b.l. 10). Ieškovė kreipėsi su prašymu į atsakovę atleisti ją iš darbo nuo 2012-09-26. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis darbo sutartis nutraukta nuo 2012-10-19 (b.l. 12). Ieškovė 2013-04-09 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama įpareigoti atsakovę išmokėti galutinį atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (b.l. 7). Darbo ginčų komisija prie LR Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2013-04-30 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, motyvuodama, kad praleistas trijų mėnesių terminas (b.l. 6).
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos DK 285 straipsniu, individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XI-2127. Šiuo įstatymu pakeista individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos DK 287 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Lietuvos Respublikos DK 299 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismuose nagrinėjami DK 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai.
Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos prie LR valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2013-04-30 sprendimu atsisakyti nagrinėti jos prašymą, nurodo, kad terminas nebuvo praleistas, nes apie pažeistas teises sužinojo 2013-02-26, o į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2013-04-09. Darbo ginčų komisija 2013-04-30 sprendime nurodė, kad ieškovė apie pažeistas teises sužinojo 2012-10-19, t.y. termino eigos pradžią siejo su draudimo pabaiga, trijų mėnesių terminą skaičiavo nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31 imtinai.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Kaip minėta, darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2012-10-19. Nagrinėjamu atveju, darbo santykių pabaigos metu galiojęs Lietuvos Respublikos DK numatė, jog kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Respublikos DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas, redakcija galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01). Tiek iki 2013-01-01 galiojusio DK 27 straipsnio redakcijoje, tiek šiuo metu galiojančiame DK 27 straipsnyje įtvirtintas bendrasis trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos DK 27 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine pažeistų teisių gynyba.
Taigi ankščiau galiojusiame DK nebuvo numatyta, jog dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ir darbuotojai su ieškiniu galėjo kreiptis tiesiogiai į teismą per trijų metų ieškinio senaties terminą.
Nauja individualių ginčų nagrinėjimo tvarka, numatanti trijų mėnesių terminą prašymui dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijai paduoti, įsigaliojo nuo 2013-01-01. Vienas bendrosios teisės principų yra tai, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (išskyrus, kai kurias išimtis). Tai reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įsistatymų įsigaliojimų. Lietuvos Respublikos DK 12 straipsnyje numatyta, kad darbo įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios. Taigi, DK 289 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti privalomą trijų mėnesių terminą prašymui Darbo ginčų komisijai pateikti, gali būti taikoma teisiniams santykiams atsiradusiems tik nuo 2013-01-01.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2012-09-23 iki 2012-10-19. Atsakovė atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo ieškovei jai priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų, iki šios dienos su ja neatsiskaitė. Ieškovė prašo priteisti galutinį 539,34 Lt atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Byloje esanti pažyma patvirtina, jog ieškovei 2012-10-19 priskaičiuota išmokėti 539,34 Lt suma (560,00 Lt darbo užmokestis +56,90 Lt už nepanaudotas kasmetines atostogas – 77,56 Lt privalomi mokesčiai).
Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas Darbo ginčų komisijos prie LR Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2013-04-30 sprendimą panaikinti ir iš atsakovės priteisti paskaičiuotas 539,34 Lt ieškovei atleidimo dieną neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių sumokėjimo ieškovė yra atleista, t.y. 72,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 31,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti Darbo ginčų komisijos prie LR Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2013-04-30 sprendimą Nr. DGKS-1395 ir priteisti iš atsakovės UAB „Timbervita“, įmonės kodas 245867360, esančios Šventosios g. 68, Kretingoje, 539,34 Lt (penkis šimtus trisdešimt devynis Lt 34 ct) su darbo santykiais susijusias išmokas ieškovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės UAB „Timbervita“, įmonės kodas 245867360, esančios Šventosios g. 68, Kretingoje, 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt ) žyminio mokesčio ir 31,00 Lt (trisdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erinija Kazlauskienė