Civilinė byla Nr. e2A-826-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01725-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 4 875 000 Eur turtinę ir 200 000 Eur neturtinę žalą.
2. Ieškinyje nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) įvykdė neteisėtus veiksmus, pažeisdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymą, nesuteikė prašomos informacijos, kurią pagal įstatymą privalėjo suteikti, bet suteikė melagingą informaciją, siekdama nuslėpti ieškovės tėvo M. M. 15 ha žemės užgrobimą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl NŽT neteisėtais bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau jos bylą nagrinėję Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjai nepagrįstai atmetė skundo reikalavimus. Ieškovė išgyveno dėl neįvykdyto teisingumo.
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, Nurodė, jog teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Neteisėtus veiksmus ieškovė kildina iš aplinkybės, kad VAAT ir LVAT tyčia padarė neteisėtus veiksmus, atmesdami skundo reikalavimus, tyčia byloje nustatė, kad NŽT jokių neteisėtų veiksmų nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015 pasisakė dėl ieškovės reikalavimų atlyginti žalą dėl neteisėtai, jos manymu, nusavintos žemės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ieškovo (J. V. M.) inicijuotas teisminis ginčas buvo iš esmės orientuotas į žemės sklypo atgavimą natūra, tačiau valstybės institucijos priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, atlyginant jo vertę pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės į visą žemę buvo atkurtos, išmokant kompensaciją pinigais. Nurodė, kad teismai tinkamai vertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurie negali būti pagrindu konstatuoti buvus teismų kaltei. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė neteisėtus teismo veiksmus kildina iš įsiteisėjusių ir galiojančių teismų sprendimų. Turtinės 4 875 000 Eur žalos atlyginimą ieškovė kildina iš to, kad NŽT atliko neteisėtus veiksmus pateikdama ieškovei 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštą, kuriuose suteikta žinomai melaginga informacija, kad M. M. žeme nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2006 m. spalio 26 d. naudojosi Lietuvos veterinarijos akademija (toliau – LVA); kad M. M. žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo paskirta naudotis LVA; kad į jos prašomą suteikti informaciją jau buvo atsakyta NŽT 2012 m. rugsėjo 27 d. ir 2014 m. birželio 20 d. raštais ir nesuteikta informacija, kokiais valdymo institucijos aktais ir kokiais konkrečiai įstatymais remiantis žemės naudotojai naudojosi M. M. žeme nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2006 m. spalio 26 d.
6. Vertinant veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi būti nustatyta, kad ieškovės nurodomi teismo (teisėjų) neteisėti veiksmai yra tokie, kurie reikštų, jog ieškovės nurodyti procesiniai sprendimai dėl A. O. M. skundo nagrinėto ieškovės nurodytoje administracinėje byloje yra akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimti teisės normomis pagrįsti ir teisėti sprendimai. Aplinkybė, kad nebuvo pasiektas ieškovės pageidaujamas teisinis rezultatas nesudaro pagrindo pripažinti esant veiksmų neteisėtumui. Ieškovės nurodytoje byloje nėra nustatyta, kad pateikti NŽT atsakymai į ieškovės pateiktus klausimus yra melagingi, neteisėti ir bylą nagrinėjęs teismas, teisėjai juos vertindami padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą.
8. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovės nurodytus teismo (teisėjų) veiksmus pripažinti neteisėtais. Ieškovės teiginiai, kad teismas NŽT raštuose nepripažindamas suteiktos informacijos melagingumo įvykdė neteisėtus veiksmus yra deklaratyvaus pobūdžio, sąlygoti subjektyvaus ieškovės įsitikinimo, kad LVA negalėjo naudotis žeme, kuri Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu, ieškovės nuomone, turėjo būti sugrąžinta ir įregistruota savininko M. M. vardu ir tik vėliau, esant visuomenės poreikiui, žemė galėjo būti išperkama. Toks ieškovės įsitikinimas nėra pagrįstas įstatymu.
9. Teismas pažymėjo, kad turtinė žala, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti tikra, pagrįsta ir įrodyta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka tokį reikalavimą teismui teikiančiam asmeniui. Ieškovė nėra pripažinta pretendente dėl nuosavybės teisių į M. M. valdytą žemę atkūrimą, ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovės teisė nebuvo pažeista.
10. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, pripažino neįrodytu, kad ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl reikalavimą dėl žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas išnagrinėjo bylą, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo – ieškovei buvo pranešta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-74-258/2020 su jos atskiruoju skundu išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą. Nurodyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme byla gauta 2020 m. vasario 27 d. ir jai suteiktas Nr. e2-615-XX/2020.
11.2. Vilniaus apygardos teismas, neturėdamas bylos, civilinę bylą išnagrinėjo 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdyje per 9 minutes ir ieškinį atmetė. Dėl tokių neteisėtų teismo veiksmų nagrinėjant teisme nesančią bylą, prašo teismo sprendimą panaikinti.
11.3. Sprendime surašytos bendros frazės, tačiau nieko nepasisakyta dėl ieškinio dalyko – nenurodyta, kodėl teismas vertino teisėtais ieškovės nurodytus neteisėtus (bei nusikalstamus) administracinio teismo teisėjų veiksmus, kai administracinis teismas tyčia pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 punktą, nutraukė bylos dalį dėl neteisėtų NŽT raštų panaikinimo (nors už šio reikalavimo pateikimą teismas įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį) ir nenagrinėjęs NŽT veiksmų teisėtumo, atmetė ieškinio reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų NŽT veiksmų.
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
Dėl naujų rašytinių paaiškinimų (pareiškimo) priėmimo
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. lapkričio 8 d. gautas apeliantės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo, kuriuo prašoma teismo atsižvelgti į visus apeliaciniame skunde ir šiame pareiškime nurodytus argumentus apie neteisingą ir neteisėtą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir jį panaikinti.
16. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. lapkričio 8 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai (pareiškimas) dėl bylos nagrinėjimo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl skundą keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Pateiktame pareiškime dėl bylos nagrinėjimo apeliantė iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais, todėl apeliantės 2020 m. lapkričio 8 d. gautą pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo atsisakytina priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kurios tame teisme nebuvo – ieškovei buvo pranešta, kad su jos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2-74-258/2020 yra išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą; Lietuvos apeliaciniame teisme byla gauta 2020 m. vasario 27 d. ir jai suteiktas Nr. e2-615-XX/2020 (byla dar neišnagrinėta). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
18. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintais Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatais apibrėžtos pagrindinės teismų informacinės sistemos „Liteko“ funkcijos: kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti teismų gautus procesinius dokumentus ir kitus teismams teikiamus duomenis bei informaciją; registruoti bylų nagrinėjimo eigą; kaupti, apdoroti, sisteminti ir teikti (skelbti) teismų sprendimus, teismų veiklos statistinius rodiklius; suteikti galimybę atlikti teismo procesui reikalingų dokumentų ir duomenų paiešką „Liteko“; vykdyti kitas nuostatuose nustatytas funkcijas.
19. Nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė. Kai byla vedama elektronine forma, visa teismų gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama bei prieinama elektronine forma teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2020 m. vasario 13 d. pateikė byloje atskirąjį skundą (DOK-6325), kuris 2020 m. vasario 13 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas ir nustatytas terminas atsiliepimui į skundą pateikti. Bylos medžiagoje užfiksuoti įrašai patvirtina, kad 2020 m. vasario 28 d. ieškovės A. O. M. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties buvo išsiųstas per elektroninių paslaugų portalą jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui; tą pačią dieną fiksuotas įrašas apie elektroninės bylos gavimą Lietuvos apeliaciniame teisme. Civilinė byla Nr. e2-615-516/2020 su A. O. M. atskiruoju skundu išnagrinėta apeliacine tvarka ir 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas.
20. Taigi, aplinkybė, kad ieškovės atskirasis skundas byloje buvo išsiųstas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, neturėdamas bylos medžiagos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl bylos nagrinėjimo jos neturint, atmeta kaip nepagrįstus.
21. Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdyje civilinę bylą išnagrinėjo per 9 minutes ir ieškinį atmetė, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.
22. Bylos išnagrinėjimas reiškia, kad teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis (CPK 269 straipsnio 1 dalis). Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą ir vietą (CPK 269 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teisme 2020 m. kovo 2 d. 9.00 val. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo atsakovės atstovas, ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, protokoline nutartimi sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo bei nutarė priimti ir paskelbti sprendimą tą pačią dieną, 16.40 val. Teisėjų kolegija nurodo, kad, viena vertus, bylą nagrinėjantis teismas susipažįsta su byla, atlieka pasirengimo bylą nagrinėti iš esmės veiksmus prieš paskiriant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju byloje 2020 m. sausio 27 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kuriame priimta nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka – 2020 m. kovo 2 d. 9.00 val. Apeliantės keliamas klausimas dėl negalimumo objektyviai išnagrinėti bylą per kelias minutes yra nepagrįstas, kadangi viena vertus, kaip jau nurodyta, teismas susipažįsta su bylos medžiaga ir atlieka parengiamuosius veiksmus byloje, prieš bylą nagrinėjant iš esmės, kita vertus, teismo posėdyje dalyvavo tik atsakovės atstovas, todėl teigti, kad byla negalėjo būti išnagrinėta per tokį trumpą laiką nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad sprendimas buvo paskelbtas nustatytu laiku. Todėl apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
24. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendime surašytos bendros frazės, tačiau nieko nepasisakyta dėl ieškinio dalyko – nenurodyta, kodėl teismas laiko teisėtais ieškovės nurodytus neteisėtus (bei nusikalstamus) administracinių teismų teisėjų veiksmus.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CPK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CPK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CPK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CPK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CPK 6.248 straipsnis). Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Siekiant įrodyti kaltę, reikia vertinti asmens elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. CPK 178 straipsnis nustato pareigą šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus, pateikti įrodymus.
26. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2012).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovei nustatyta pareiga įrodyti teismo kaltę, t. y. aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovė to nepadarė – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ankstesnius jos skundus nagrinėjusių teismų veiksmų neteisėtumo. Ieškovės subjektyvi nuomonė, kad teismai netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl negali būti pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015, pasisakydamas dėl ieškovės A. O. M. reikalavimą atlyginti žalą, pažymėjo, kad ieškovo J. V. M. inicijuotas teisminis ginčas yra iš esmės orientuotas į žemės sklypo atgavimą natūra, tačiau valstybės institucijų buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą atlyginant jos vertę pinigais, todėl teismai tinkamai vertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurie negali būti pagrindu konstatuoti buvus teismų kaltei. Taigi, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė