Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-08][nuasmeninta nutartis byloje][1S-169-495-2017].docx
Bylos nr.: 1S-169-495/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

    Byla Nr. 1S-169-495/2017

    Proceso Nr. 1-05-1-03034-2013-3

    Procesinio sprendimo kategorija

(S)

    2.5.19

                             

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

  2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė - Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. prašymas pratęsti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą, 

 

n u s t a t ė :

             

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio (15 064 eurų) bauda, nustatant vienerių metų baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. K. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-07-10 iki 2013-07-11 pakeistas 2 MGL dydžio (75,32 eurų) bauda ir ši bauda įskaityta į bausmės laiką.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. K. apeliacinis skundas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos Prezidento (duomenys neskelbtini) dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta 400 MGL dydžio (15 064 eurų) bauda sumažinta 10 000 eurų.

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino nuteistojo V. K. prašymo pratęsti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą. Teismas nurodė, kad galimybė pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą nėra įtvirtinta nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Teismas baudą gali pakeisti kita bausme tik BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalyje nuostatas, vykdant teismo nuosprendį priverstinai, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Todėl dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Taip pat teismas nurodė, kad nuosprendyje nurodytas terminas, per kurį nuteistasis privalo savanoriškai sumokėti baudą, yra nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuri, įsiteisėjus nuosprendžiui, negali būti keičiama.

Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą, baudos bausmės įvykdymo terminą pratęsti iki 2018 m. spalio 29 d.

Skunde nurodo, kad jau yra sumokėjęs dalį paskirtos baudos - 2000 eurų. Sumokėti paskirtą baudą per nuosprendžiu nustatytą terminą negalėjo dėl finansinės padėties, nes yra 72 metų amžiaus senatvės pensininkas, našlys, žmona mirė (duomenys neskelbtini), mirus žmonai augina nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), pagal išgales padeda sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Turi sveikatos sutrikimų, kuriuos gydosi tiek namie, tiek gydymo įstaigose, vartoja daug medikamentų, o tai taip pat reikalauja lėšų.

Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad teismas neturi įstatyme numatytos galimybės pratęsti savanorišką baudos sumokėjimo terminą. BK 362 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „klausimus dėl baudos <...> nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas“. Nuteistojo nuomone, ši norma yra diskrecinio pobūdžio ir suteikia teisę teismui savo nuožiūra įvertinti nuosprendžio vykdymo metu iškilusius klausimus. Taip pat, nuteistojo manymu, teismui priimant skundžiamą nutartį pristigo geros valios, kadangi ir BVK 22 straipsnio nuostatos neprieštarauja, kad savanoriško baudos bausmės įvykdymo terminas būtų kitoks, tame tarpe ir ilgesnis. Priimdamas nuosprendį, teismas nurodė kitokį, vienerių metų terminą savanoriškam baudos bausmės įvykdymui, todėl, pasak nuteistojo, įvertinus faktines aplinkybes ir nustačius naują, ilgesnį terminą savanoriškam baudos bausmės įvykdymui, nuosprendžio esmė nebūtų pakeista.

Taip pat nuteistasis nurodo, kad jis įsipareigoja prievolę įvykdyti savanoriškai, tačiau jis yra senatvės pensininkas, ligotas, disponuoja ribotomis lėšomis, todėl likusią bauda - 2988,68 eurų sugebės sumokėti per 18 mėnesių, t. y. iki 2018 m. spalio 29 d.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

BPK 352 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą. Šiame straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dieną, t. y. 2016 m. balandžio 29 d. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Nuteistajam V. K. priimtame nuosprendyje buvo nustatytas paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas – vieneri metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei išaiškinta apie paskirtos baudos vykdymo ypatumus, t. y., kad nuteistasis nuosprendžiu jam paskirtą baudą turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui. Taip pat nurodyta, kad nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Baudžiamojo proceso bei Bausmių vykdymo kodeksuose numatyta teismo teisė nustatyti kitą nei du mėnesiai laikotarpį, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti baudą, tačiau tai turi būti daroma nuosprendžiu. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, nagrinėjamu atveju buvo nurodytas kitas, ilgesnis, nei įstatyme numatytas terminas baudai sumokėti, t. y. vieneri metai. Jei Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje būtų neaiškiai išdėstęs sprendimą dėl baudos savanoriško sumokėjimo termino ar dėl šios nuosprendžio dalies kiltų kitokių abejonių, tas abejones būtų galima pašalinti BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Šiuo atveju nuosprendžio, kuriuo V. K. paskirta bauda, rezoliucinėje dalyje tiksliai nurodytas baudos savanoriško sumokėjimo laikotarpis, dėl šios nuosprendžio dalies jokių abejonių nekyla.

BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. BVK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. BVK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas. BVK 25 straipsnyje nurodyta, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, o nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu. Aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos nuosprendžio vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis V. K. negali sumokėti jam paskirtos baudos.

Nei Baudžiamajame kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse ar Bausmių vykdymo kodekse nėra numatyta galimybė pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo laikotarpio pakeitimas pakeistų pačią nuosprendžio esmę, kuri gali būti keičiama tik bylą išnagrinėjus apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku vykdoma. 

Kaip jau minėta, pagal BVK 24 straipsnio 4 dalį, priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta: ,,Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti...“ Šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, kad vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir, pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes ir, esant pagrindui, dėl baudos išieškojimo išdėstymo pats kreipsis į teismą.    

Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo V. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

 

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

 

Teisėja                                                                                              Daiva Pranytė - Zalieckienė