Administracinė byla Nr. eP-8-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04081-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021 pagal pareiškėjo U. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, darbo užmokesčio ir delspinigių už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas U. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“; 3) grąžinti jį į buvusias Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareigas; 4) iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas) priteisti jo naudai darbo užmokestį ir delspinigius už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28 punkto, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą, sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, pripažinimo neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniui.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“ ir 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje ir jis buvo atleistas iš prokuroro pareigų.

2.2.       2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvados (toliau – ir Išvada) konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroru ir organizuodamas ikiteisminius tyrimus (toliau – ir IT) Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 bei jiems vadovaudamas 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. susitiko su advokatu Š. M. ir šių susitikimų metu neva konspiruotai aptarinėjo IT Nr. 01-2-00016-13 proceso dalyvius, galbūt siekiant susitarti su Š. M. dėl jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų ir neteisėtai atskleidė jam neskelbtinus nurodytų ikiteisminių tyrimų duomenis ir su juo aptarė atskirų įtariamajai R. M. palankių procesinių veiksmų atlikimą šiuose tyrimuose, be to, vykdydamas neteisėtus susitarimus su Š. M., priėmė įtariamajai R. M. palankius procesinius veiksmus, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00041-19 priimdamas 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, sutarė šališkai veikti įtariamosios (O. G. (post., nurodoma netiksli įtariamosios pavardė) ir kitų įtariamųjų, kurių interesus neoficialiai atstovavo advokatas Š. M., interesais, siekiant kad jie išvengtų baudžiamosios atsakomybės suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19. Be to, minėtoje dalyje taip pat nurodyta, kad neva susitikimų metu aptarinėjo kitus Š. M. dominusius ikiteisminius tyrimus, atskleidė neskelbtinus ikiteisminių tyrimų duomenis. Susitikdamas su Š. M. darbo metu pažeidė darbo drausmę ir apie šį bendravimą ir įvykusius susitikimus neinformavo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ir ONKTD) ,,Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos apraše“ nustatyta tvarka, taip pat pažeidė Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų reikalavimus.

2.3.       Nesutikdamas su pranešimu apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, jame išdėstytu subjektyviu, nepagrįstu faktų interpretavimu, jis norėjo pateikti paaiškinimus, kitus duomenis dėl pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą išdėstytų aplinkybių ir įrodyti, kad tarnybinio nusižengimo nėra padaręs, tačiau negalėjo pateikti paaiškinimų, nes įtarimai padarius tarnybinį nusižengimą buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis, kaip ir jam pareikštas įtarimas Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20, su kurio medžiaga nebuvo leista susipažinti. Be to, generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė jo prašymą sustabdyti tarnybinį patikrinimą, nurodė, kad šis sprendimas skundžiamas per vieną mėnesį nuo susipažinimo su juo dienos, tačiau 2020 m. lapkričio 12 d., dar nesuėjus sprendimo, kuris tiesiogiai susijęs su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, apskundimo terminui, priėmė skundžiamus įsakymus.

2.4.       Nesustabdžius tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros ir jį pabaigus, buvo pažeistos jo teisės pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio tyrimo metu tiriamų aplinkybių, dėl nagrinėtų ir vertintų tarnybinį nusižengimą pagrindžiančių įrodymų gavimo ir jų panaudojimo teisėtumo bei pareikšti prašymus ar pateikti kitą informaciją, galėjusią daryti įtaką jo atžvilgiu priimtiems sprendimams. Šios teisės yra svarbios jo, kaip asmens, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, galimybei gintis nuo pareikšto įtarimo ir toks pažeidimas laikytinas šiurkščiu ir esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, užkirtusiu kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Tokiu būdu jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teisinių procedūrų taikymą, sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, pažeistas rungimosi principas, kurio turinys yra siejamas su teisingumo principo elementais (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis).

2.5.       Esminė tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuria ir grindžiamas jam pateiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą yra surinkta atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 arba iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka. Tai konstatuota ir Išvadoje, kurioje nurodyta, kad „pagrindinis šaltinis apie mano galimai padarytus tarnybinius pažeidimus yra STT duomenys apie kriminalinės žvalgybos metu nustatytas aplinkybes“. Tikrintojas, nurodydamas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas jau yra patikrintas, pripažįsta, kad tokių veiksmų teisėtumo patikrinimas yra būtinas norint jais naudotis tarnybinio patikrinimo metu. Su tikrintojo nuomone, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas jau yra patikrintas, nesutinka. Esminė dalis duomenų, surinktų ikiteisminiame tyrime, gauti STT pareigūnams atliekant slapto pobūdžio veiksmus KŽĮ tvarka, kuriame įtvirtintoms priemonėms ir jų naudojimui yra keliami papildomi teisėtumo reikalavimai, tik kuriuos įgyvendinus galima teigti, jog duomenys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, t. y. duomenis, gautus veikiant pagal KŽĮ, pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje.

2.6.       Jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos (toliau – ir KŽ) priemonės buvo taikomos intensyviai, plačia apimtimi. Šie veiksmai vyko nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., t. y. beveik metus laiko, per kuriuos nekokybiškai užfiksuoti tik du privatūs pokalbiai, kurie nepagrindžia nei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nei padaryto tarnybinio pažeidimo. Per ilgas, pernelyg didelės apimties ir intensyvumo KŽ priemonių taikymas jo atžvilgiu buvo neteisėtas, neproporcingas, neturint tam faktinio pagrindo ir pažeidė ne tik jo, bet ir šeimos narių teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, KŽ priemonių pagalba surinktais duomenimis remtis kaip įrodymas, kol jie nėra patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo galima dar ir dėl to, jog užfiksuoti pokalbiai yra nekokybiški, nekonkretūs, išimti iš konteksto bei prieštaringi. Tai, kad minėti pokalbiai negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, patvirtinta STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 22-14-30 ir 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-1039 (20).

2.7.       Veikos, nurodytos pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą neįmanoma atriboti nuo veikos, nurodytos pranešime apie įtarimą, nes pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, tarnybinio patikrinimo išvada grindžiami išimtinai ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 metu arba iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo KŽĮ nustatyta tvarka surinktais duomenimis, kurie šiuo metu net negali būti laikomi įrodymais. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinys leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. ar jis savo veiksmais pažeidė tuos pačius teisės aktus: BPK 1 ir 2 straipsnius, 177 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 3, 6, 7 punktus, Prokurorų etikos kodekso 5.1.3, 5.2.1, 5.4.1, 5.6.2, 5.6.3 ir 5.9.1 papunkčiuose numatytus principus ir, ar dėl to kilo didelė žala. Duomenys, kuriais grindžiamas jam pateiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą ir Išvada iš esmės grindžiami nepatikrintais, abejotinais duomenimis, saugomais IT Nr. 02-7-00004-20, kurie šiai dienai negali būti laikomi įrodymais, o įrodymais šie duomenys gali tapti tik patikrinus jų teisėtumą ir pagrįstumą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės.

2.8.       Pareiškėjas dėstė aplinkybes, susijusias su IT Nr. 01-2-00016-13 ir nurodė, kad visi esminiai ir svarbiausi jo, kaip prokuroro, sprendimai šiame IT buvo priimami tik prieš tai suderinus juos tiek su Generalinės prokuratūros, tiek ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) vadovybe. Išvados teiginiai, kad jis atskleidė ikiteisminių tyrimų duomenis. t. y. kad atskirs dalį IT Nr. 01-2-00016-13 į naują IT ir priims Š. M. žadėtus procesinius sprendimus dėl IT nutraukimo R. M. atžvilgiu, kad jo priimtą nutarimą atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti IT jos atžvilgiu turi patvirtinti IT teisėjas, yra subjektyvus tikrintojo vertinimas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. Atskleisti galima tik tai, ko konkretus asmuo nežino. Advokatas Š. M., be kita ko, atstovavęs R. M. civiliniuose procesuose ir ją pažinojęs, informaciją apie visus planuojamus ir priimtus sprendimus IT Nr. 01-2-00016-13 jau žinojo (negali nurodyti iš kur, nes nežino, advokatas jam to neaiškino, bet tikrai sužinojo ne iš jo). Taigi, įvertinęs R. M. parodymų svarbą sėkmingam dalies IT Nr. 01-2-00016-13 pabaigimui, jos nepasitikėjimą ir nusivylimą teisėsaugos pareigūnų duotų pažadų nevykdymu, realų pavojų dėl duotų parodymų atsisakymo, 2019 m. gruodžio 16 d. įvykusio pokalbio metu jis patvirtino advokatui, kad tikrai, yra priėmęs sprendimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo, surašys nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu BK 391 straipsnio pagrindu (asmeniui aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas), t. y. patvirtino tai, kas ne kartą buvo tiek jo, tiek kitų pareigūnų žadėta R. M. tiesiogiai ir jos gynėjams. Nors šiuos sprendinius tikrintojas įvardija kaip „išimtinai palankius įtariamajai R. M.“, tačiau jo, kaip tuo metu IT Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 organizavusio ir kontroliavusio prokuroro, nuomone, šie procesiniai sprendimai buvo išimtinai naudingi šių ikiteisminių tyrimų sėkmingam pabaigimui ir priimti, siekiant vienintelio tikslo – atskleisti nusikalstamas veikas. Pati Prokuratūra nuo IT Nr. 01-2-00016-13 pradėjimo 2013 m. viešino šį ikiteisminį tyrimą, jame priimamus sprendimus ir veiksmus įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

2.9.       BPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Minėta nuostata leido jam, kaip ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, šiuo konkrečiu atveju tokie duomenys atskleisti nebuvo, o buvo tik patvirtinta Š. M. turėta informacija. Ikiteisminiame tyrime, siekdamas BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, jis turėjo teisę patvirtinti tokio pobūdžio informaciją, t. y. apie priimtą sprendimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu priėmimą, kuria jau disponavo S. M. ir tokios informacijos patvirtinimas negalėjo sukelti ir nesukėlė neigiamų padarinių, o priešingai, prisidėjo prie sėkmingo IT Nr. 01-2-00041-19 užbaigimo. Pareiškėjas nesutiko, kad minėtus procesinius sprendimus priėmė „vykdydamas neteisėtą susitarimą su S. M.“. Šiame teiginyje nurodytas veiksmas yra išgalvotas – subjektyviai sukurtas tikrintojo ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, tarnybinio patikrino duomenimis. Jis nesitarė su S. M. dėl minėtų ar kitų procesinių sprendimų.

2.10.       Iš IT Nr. 01-2-00041-19 neišreikalauti ir prie tarnybinio patikrinimo neprijungti ir neįvertinti duomenys, paneigiantys jo padarytą tarnybinį pažeidimą: įtariamosios R. M. apklausų protokolai, R. M. parodymai, duoti Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėjui; galutiniai (paskutiniai) pranešimai apie įtarimus R. M. ir O. G., 2020 m. sausio mėn. jo sprendimas pabaigti IT Nr. 01-2-00041-19, tuo pačiu pavedant FNTT vyriausiajai tyrėjai J. K. supažindinti įtariamuosius su pabaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šios aplinkybės patvirtinta, kad realiai tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliekamas, o STT atliekamo IT Nr. 02-7-00004-20 duomenys interpretuojami ir pritaikomi tarnybinei atsakomybei.

2.11.       Išvadoje melagingai nurodoma, kad IT Nr. 02-7-00004-20, kuriame jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad galbūt padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, nėra davęs parodymų. Parodymus IT Nr. 02-7-00004-20 yra davęs dar 2020 m. liepos mėnesį, todėl nepagrįstai neišreikalauti ir neįvertinti jo parodymai duoti minėtame ikiteisminiame tyrime, kuriame yra įtariamas dėl analogiškų veikų, dėl ko atliktas ir tarnybinės veiklos patikrinimas.

2.12.       Nesutinka, kad su Š. M. aptarinėjo kitus jį dominusius įtariamuosius bei kitus ikiteisminius tyrimus, remiantis išimtinai 2016 m. gruodžio 16 d. užfiksuotais pokalbiais, kurie STT pareigūnų laikomi blogos garso kokybės, iš kurių nėra galimybės tiksliai nustatyti visą pokalbio turinio bei aprašyti visas pokalbio detales, o 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1039 (20), kuri surašyta „išvalius“ 2019 m. gruodžio 16 d. užfiksuotą pokalbį, nurodyta, kad negalima nustatyti, kuris iš pokalbio dalyvių kalba. Vadovaujantis šiais ir panašiais pokalbiais, išimtais iš konteksto, nepagrįstai daromos išvados apie mistinius / tariamus jo ir Š. M. galimus susitarimus.

2.13.       Pripažįsta, kad draugiškai bendraudamas su S. M., yra kalbėjęs apie įvairias kazuistines-teisines situacijas, su kuriomis susiduriama kasdieniniame darbe. Abu yra teisininkai, todėl įvairių situacijų, tiek darbinių, tiek ir gyvenimiškų aptarimas, neminint konkrečių tyrimų ar pavardžių, kartais aptariant ir advokato gaunamus honorarus, nesudaro tarnybinio pažeidimo sudėties ir neužtraukia tarnybinės atsakomybės. Išvadoje nėra pateikta argumentų, kodėl asmens, su kuriuo yra pažįstamas jau daug metų, lankymasis jo gyvenamojoje vietoje laikytinas konspiracija. Nesupranta, kodėl automobilio palikimas Vilniuje, kitoje gatvėje laikomas konspiracija. Tikrintojui turėtų būti žinomos parkavimo problemos Vilniuje. Automobilio palikimas ten, kur asmeniui yra patogu ir leistina negali būti vertinama kaip „konspiracija“. Išvadoje taip pat nepateikiama argumentų, kodėl grojanti muzika, veikiantis televizorius laikytini neleistinais ar smerktinais veiksmais. Tikrintojas sąmoningai formuoja neigiamą nuomonę apie pareiškėją oficialiuose dokumentuose, nuolat cituodamas necenzūrinius žodžius, tai parodo subjektyvią tikrintojo poziciją pareiškėjo atžvilgiu.

2.14.       Atlikus tarnybinį patikrinimą, kuris tęsėsi maksimalų šešių mėnesių laikotarpį, neužtenka formaliai nurodyti, kad pareiškėjo veiksmai dėl aptartų dviejų pokalbių su Š. M. sukėlė realias neigiamas pasekmes. Kyla pagrįstas klausimas, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes pokalbiai ir priimti procesiniai sprendimai sukėlė, kuriam konkrečiai ikiteisminiam tyrimui pakenkė ar galėjo pakenkti ir kaip, kokiame konkrečiai baudžiamajame procese jo veiksmai galėjo sukelti pavojų teisingumo įgyvendinimui ir kodėl. Išvadoje tik formaliai nurodoma, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamos pasekmės, o konkrečių duomenų ir pagrindimo dėl tokių pasekmių nėra.

2.15.       Jis nepažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-222 „Dėl prokuratūros darbuotojų ir informacijos saugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.1 ir 5.2 papunkčių ir 8 punkto reikalavimų. Š. M. niekada neprašė jo atlikti neteisėtų veiksmų ir nebandė daryti poveikį jo veiklai ar priimamiems sprendimams, neprašė pateikti ikiteisminių tyrimų duomenų ar valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ar kitos prokuratūros disponuojamos viešai neskelbiamos tarnybinės informacijos, valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties. Jokių kitų, tarnybiniame pranešime neįvardintų ikiteisminių tyrimų ir įtariamųjų su Š. M. neaptarinėjo, pokalbių metu buvo kalbama tik apie teisines situacijas, neįvardijant konkrečių tyrimų ir asmenų pavardžių, todėl dėl tokių pokalbių jam nekilo pareigos informuoti Generalinės prokuratūros ONKTD. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių jo darytą ar daromą neteisėtą poveikį bei nėra pateikta jam daryto neteisėto poveikio įrodymų.

2.16.       Nebuvimo darbe faktas nėra nustatytas ir nėra įrodytas, nėra nurodytos tokio galimo pažeidimo pasekmės. Jeigu teismas laikytų, jog toks pažeidimas vis dėl to buvo, šis pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Jo darbas prokuratūroje buvo susijęs su dažnu darbinių funkcijų atlikimu ne darbo vietoje. Prokuroro darbo specifika lemia tai, kad nėra įmanoma užtikrinti, jog prokuratūros patalpose būtų nuo 8:00 iki 12:00 ir nuo 12:45 iki 17:00. 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais apie 16:21 val. ir apie 13:45 val. vadovas jo nepasigedo, dėl to nėra sulaukęs priekaištų. Atvirkščiai, tiesioginių vadovų tarnybinio patikrinimo metu pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad jis gerai planuoja darbo laiką, nustatytų proceso ar organizacinių terminų nepažeidinėja.

2.17.       Jis nepažeidė Generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtintų Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto reikalavimų. Tarnybinius šaunamuosius ginklus ir visus šaudmenis (įskaitant ir tuos, kurie kratos metu rasti jo darbiniame seife) yra gavęs tik iš atsakingo asmens, išduodančio tarnybinį ginklą ir šaudmenis prieš organizuojamas pratybas. 2010 m. seną ginklą pakeitė į naujesnį. Šovinius nuo seno ginklo, nes manė, kad jie tinka ir naujam ginklui, laikė seife, taip pat jame buvo laikomi ir per šaudymo pratybas nepanaudoti šoviniai. Šaudmenų pridavimo tvarka, keičiant ginklą Generalinėje prokuratūroje, nėra reglamentuota įstatymais ar poįstatyminiais aktais. Taip pat teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga rūpintis tarnybinių šaudmenų pridavimu, todėl išduotus ir nepanaudotus šaudmenis jis visada laikė saugiai Generalinės prokuratūros patalpose, seife. Jis visada vykdė tiesiogiai minėtų nuostatų 29 punkte nurodytas pareigas ir nėra atlikęs nuostatų 30 punkte nurodytų draudžiamų veiksmų. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog šių nuostatų punktų pažeidimai jam nėra inkriminuojami. Nepaisant to, kad teisės aktuose nėra reglamentuota jo pareigų, susijusių su šaudmenų pridavimu, Generalinis prokuroras, konstatuoja, kad jis yra padaręs tarnybinį pažeidimą šioje dalyje. Pareiškėjas akcentuoja, kad šioje dalyje jo veiksmuose nėra tarnybinio pažeidimo sudėties, nes nuostatų 22 punktas nenustato jam konkrečių pareigų, susijusių su šaudmenų grąžinimu keičiant ginklą, jo veiksmuose nėra kaltės, veiksmai nesukėlė padarinių, taip pat šiais veiksmais nebuvo pažeistas nuostatų 22 punktas dėl leidimo laikyti (nešiotis) tarnybinį šaunamąjį ginklą galiojimo termino.

2.18.       Jo veiklos tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, nerenkant ir nevertinant tarnybinį pažeidimą paneigiančių duomenų, o paskirta tarnybinė nuobauda nepagrįsta ir neteisėta, paskirta neįvertinus visų faktinių aplinkybių, nenustačius visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties sąlygų – nesant jo kaltės bei kitų tarnybinės atsakomybės sąlygų, remiantis nepatvirtintais ir abejones keliančiais duomenimis.

3.       Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. 2020 m. lapkričio 12 d. teikime Nr. 17.9.-12645 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Teikimas) konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, jog prokuroras U. V. padarė kelis tarnybinius pažeidimus, už kuriuos jam taikytina tarnybinė atsakomybė, tačiau pasiūlyta skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pažeminimą pareigose. Teikimą surašiusio subjekto nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, didelę žalą prokuratūros institucijai padarę, visuomenės pasitikėjimą griaunantys bei prokuroro vardą žeminantys U. V. poelgiai neturėtų būti toleruojami, tačiau būtų tinkamai įvertinti skiriant vieną iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų – pažeminimą pareigose. Gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su Išvada ir nurodytą Teikimą, vadovaudamasis Nuostatų 40.3 punktu, generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą iš dalies nepritarti Teikimui. Motyvuotame sprendime akcentuota, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytais veiksmais, t. y. konstatuotais tarnybiniais pažeidimais prokuroras U. V. sulaužė prokuroro priesaiką, todėl jam skirtina griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje. Tą pačią dieną generalinis prokuroras priėmė skundžiamus įsakymus.

4.2.       U. V. tarnybinis pažeidimas paaiškėjo, atlikus jo ir kt. subjektų atžvilgiu KŽ veiksmus, o nuo 2020 m. balandžio 10 d. STT atliekamas IT Nr. 02-7-00004-20, kuriame pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Tačiau U. V. buvo atleistas iš tarnybos ne už nusikalstamos veikos padarymą, o už šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei. Tokiu atveju nebūtinas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nes tarnybinio pažeidimo konstatavimui pakanka teisės aktų nustatyta tvarka surinktų duomenų. Nors nusikaltimas ir priesaikos sulaužymas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta diskredituojančia pareigūno vardą.

4.3.       Laikantis Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose numatytų tarnybinio patikrinimo procedūrų, gavus pareiškėjo sutikimą, el. paštu 2020 m. spalio 12 d. įteiktas U. V. pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą. Pranešime apie pažeidimą buvo išsamiai išdėstytos galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų faktinės aplinkybės, išvardinti galbūt pažeisti teisės aktai bei išaiškintos tikrinamojo prokuroro teisės. Pranešime apie pažeidimą taip pat buvo prašoma per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo. Todėl U. V. turėjo galimybę pasiaiškinti dėl visų pranešime apie pažeidimą nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau pasirinko kitą poziciją. U. V. 2020 m. spalio 12 d. patvirtino gavęs pranešimą apie pažeidimą, o 2020 m. spalio 21 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas jo raštas „Dėl paaiškinimo teikimo“. Šiame rašte nurodyta, kad jis su pranešimu apie pažeidimą nesutinka, kadangi tarnybinio nusižengimo nėra padaręs ir prašo tarnybinį patikrinimą sustabdyti iki galutinio proceso sprendimo IT Nr. 02-7-00004-20 priėmimo arba iki teismo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo, ir tik po to įsipareigojo pateikti savo paaiškinimus dėl pranešime apie pažeidimą išdėstytų aplinkybių. Taigi, šiame rašte buvo aiškiai išdėstyta U. V. pozicija nepripažinti tarnybinių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškinimo pateikimas yra tikrinamojo prokuroro teisė, o ne pareiga, ir pats prokuroras sprendžia dėl tokio paaiškinimo apimties, Generalinė prokuratūra šią poziciją įvertino kaip atsisakymą pasinaudoti savo teise teikti paaiškinimą.

4.4.       Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 27 punktas nustato, jog sprendimas sustabdyti tarnybinį patikrinimą priklauso generalinio prokuroro (jam nesant – generalinio prokuroro pavaduotojo) kompetencijai. Išnagrinėjęs U. V. rašte išdėstytas aplinkybes bei motyvus, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymu, kitais teisės aktais bei teismų praktika, generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė motyvuotą sprendimą nestabdyti tarnybinio patikrinimo ir apie tai informavo pareiškėją 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 17.2.-3983, kurį pareiškėjas gavo, kaip jis pats nurodo skunde. Sprendime buvo pripažinta duomenų, kuriais grindžiamas tarnybinio patikrinimo pradėjimas, sąsaja su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, tačiau, esant požymių, kad galbūt padaryti veiksmai, už kuriuos savarankiškai taikytina tarnybinė atsakomybė, buvo nuspręsta tęsti tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų ištirtos visos aplinkybės ir įvertinta, ar pagal turimus duomenis padaryta veika ar veikos pripažintinos savarankiškais tarnybiniais nusižengimais. Aptariamas generalinio prokuroro sprendimas niekaip nesuvaržė prokuroro U. V. teisės į gynybą ir kitų tikrinamojo prokuroro teisių: net ir po nurodyto sprendimo gavimo pareiškėjas galėjo pateikti tikrintojui išsamų paaiškinimą, nes skundžiami įsakymai buvo priimti tik 2020 m. lapkričio 12 d., tačiau to nepadarė. Negavusi jokio kito paaiškinimo, išskyrus 2020 m. spalio 19 d. raštą „Dėl paaiškinimo teikimo“, Generalinė prokuratūra turėjo teisę tęsti ir užbaigti tarnybinio patikrinimo procedūrą, vadovaudamasi surinktais duomenimis. Išsamaus paaiškinimo, prašymų ar kitų duomenų nepateikimas tarnybinio patikrinimo metu buvo paties U. V. pasirinkta pozicija, o jo teisė į gynybą niekaip nebuvo suvaržyta.

4.5.       Pripažįsta, kad naudojami tarnybinio patikrinimo procedūroje KŽ duomenys turi būti patikrinti. Tarnybinės atsakomybės taikymas vyksta ne pagal baudžiamojo proceso taisykles. Tarnybinio patikrinimo metu iš IT Nr. 02-7-00004-20 buvo gautos dokumentų, surašytų atliekant KŽ veiksmus, kopijos. Susipažinus su šiais dokumentais, matyti, kad KŽ veiksmai buvo atlikti dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vėliau KŽ dokumentai buvo išslaptinti ir nustatyta tvarka perduoti į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tokiu būdu išslaptinti dokumentai tapo IT Nr. 02-7-00004-20 procesiniais dokumentais, kurie naudojami baudžiamajame procese, vadovaujantis KŽĮ, BPK ir Generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu I-383 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos dėl kriminalinės žvalgybos).

4.6.       Teisės aktai nustato, jog ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir prokuroras patikrina, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriais gauta informacija naudojama baudžiamajame procese, atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos (Rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos 26 punktas). KŽ veiksmų teisėtumas buvo patikrintas iki perduodant ikiteismini tyrimo duomenis panaudoti tarnybiniame patikrinime. Nurodytų veiksmų teisinis ir faktinis pagrindai buvo patikrinti ir tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėjo tarnybiniai pažeidimai, susiję su advokatu Š. M., yra korupcinio pobūdžio. Todėl KŽ duomenys tarnybinio patikrinimo metu buvo naudojami pagrįstai. Kitas U. V. tarnybinis pažeidimas (susijęs su neteisėtu šovinių laikymu) nėra korupcinio pobūdžio, todėl jo tyrime KŽ duomenys nebuvo panaudoti. Veiksmai vyko ne tik U. V. atžvilgiu, taip pat buvo aiškinamasi ir dėl kitų asmenų. Kadangi pareiškėjas susitikinėjo su Š. M. konspiratyviai – savo bute, tai nulėmė ir priemonių įrengimą namuose, tačiau šeimos privatus gyvenimas nebuvo pažeistas – tokių duomenų tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra.

4.7.       Advokatas Š. M. su prokuroro U. V. kontroliuojamais ikiteisminiais tyrimais Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 neturėjo oficialių sąsajų, t. y. nebuvo šių baudžiamųjų procesų dalyvis (įtariamojo gynėjas arba kito proceso dalyvio atstovas). U. V. skunde pripažįsta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. įvykusio su Š. M. pokalbio metu patvirtino jam, kad jau yra priėmęs sprendimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo bei surašys nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu BK 391 straipsnio pagrindu. Toliau nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo atskleisti, o buvo tik patvirtinta Š. M. turėta informacija, jis niekada nesitarė su Š. M. dėl jokių procesinių sprendimų.

4.8.       Prie ikiteisminio tyrimo duomenų priskirtina ir informacija apie nusikalstamų veikų padarymo laiką, jų padarymo aplinkybes, tyrimo eigą, asmenų prašymus ir jų atžvilgiu atliktus proceso veiksmus, planuojamus veiksmus, sprendimus bei ikiteisminio tyrimo perspektyvą. IT duomenų atskleidimo, susipažinimo su IT duomenimis bei medžiaga procedūros yra reglamentuotos BPK ir generalinio prokuroro rekomendacijose, kurios yra privalomos visiems prokurorams (Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). BPK nustato, kad vienintelis subjektas, galintis paskelbti IT duomenis arba leisti juos paskelbti tam tikra apimtimi, yra tyrimui vadovaujantis prokuroras, tačiau jis baudžiamajame procese privalo veikti griežtai pagal jam suteiktą kompetenciją (BPK 2 straipsnis). BPK 181 straipsnis nustato, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, su IT duomenimis prokuroro leidimu gali susipažinti tik proceso dalyviai. Taip pat BPK reglamentuoja tokio supažindinimo tvarką – kad būtina pateikti prokurorui rašytinį prašymą, kurį prokuroras privalo išnagrinėti. Akivaizdu, kad nurodytų sąlygų (nei proceso dalyvio Š. M., nei jo prašymų) nagrinėjamose situacijose nebuvo.

4.9.       Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai turintis teisę atskleisti IT duomenis prokuroras padarė tai su IT nesusijusiam išorės subjektui. Išvardindamas asmenis, kuriems buvo žinoma procesinė situacija ir aptartas sprendimas, U. V. nurodė prokuratūros ir FNTT pareigūnus, tačiau ši aplinkybė nepašalina jo tarnybinio pažeidimo. Šie pareigūnai turėjo teisę žinoti nurodytą informaciją, o advokatas S. M. iš viso nebuvo tas subjektas, su kuriuo prokuroras U. V. apskritai turėjo teisę aptarinėti kontroliuojamus ikiteisminius tyrimus, t. y. jam negalėjo būti atskleista jokia su IT susijusi informacija. Šiuo atveju atskleidęs IT duomenis prokuroras nesilaikė BPK ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, pagrindinių teisės bei profesinės etikos principų, o tai reiškia – duomenis atskleidė neteisėtai. Teigdamas, kad tik patvirtino Š. M. žinomą informaciją, U. V. bando išvengti atsakomybės.

4.10.       Pareiškėjo ir Š. M. 2019 m. lapkričio 11 d. vykusio pokalbio stenogramos analizė leidžia teigti, jog, aptarinėjant O. G. procesinę padėtį, pareiškėjas sutiko su advokato pasiūlymu. Tolimesnio pokalbio metu advokatui nurodžius pinigų sumą ir paklausus ar galima atskirti ikiteisminį tyrimą, prokuroras U. V. nurodė, jog šiuo metu tai negalima, kad bus galima išspręsti ateityje, t. y. pažadėjo neteisėtai veikti Š. M. neoficialiai atstovaujamo įtariamojo interesais ateityje. Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – ir IBPS) duomenimis, prokuroras U. V. 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą atskirti dalį IT Nr. 01-2-00016-13 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00041-19 ir dėl įtariamosios O. G. veikų, kaip to prašė Š. M..

4.11.       IT medžiagoje Nr. 02-7-00004-20 atliktas tyrimas ir pateikta 2020 m. birželio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) specialisto išvada Nr. 11-1039 (20), kurioje nurodoma, jog specialistams buvo pavesta išvalyti pokalbio tarp U. V. ir Š. M. garso įrašo triukšmą ir surašyti garso įrašo stenogramą. Ekspertų išvada nei tikrintojui, nei rašančiam Teikimą ir sprendimą iš dalies nepritarti Teikimui asmeniui nekėlė abejonių. Taigi, šiuose aktuose, cituojant nurodytus pokalbius, iš esmės buvo vadovaujamasi LTEC specialistų atliktų fonoskopinių tyrimų išvadomis, atsižvelgta į papildomus žymėjimus su nedidelėmis išimtimis. Kartais specialistui abejojant dėl pasakytų žodžių ar jų autorystės (kai kalbantysis arba frazė skliausteliuose su klaustuku), buvo vadovaujamasi turimų duomenų visuma, atsižvelgiama į atitinkamus STT pareigūnų surašytus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus. Taip padaryta, vadovaujantis teismų praktika, pagal kurią specialisto išvada turi būti vertinama ne atsietai, o kartu su visais kitais įrodymais.

4.12.       U. V. ir Š. M. susitikimų konspiruotumas yra įrodytas tuo, kad jie susitikdavo ne prokuroro darbo vietoje tam, kad apie šiuos susitikimus nesužinotų kolegos arba administracija (nes atvykę į prokuratūrą asmenys yra registruojami), kad pokalbis būtų neišgirstas. Be to, atvykęs į susitikimus, advokatas Š. M. palikdavo automobilį toli nuo U. V. gyvenamosios vietos ir pėsčias eidavo pas jį į namus, kur pokalbių aplinka užtriukšminta. Iš pokalbių matyti, kad pašnekovai supranta vienas kitą iš pusės žodžio, bet pokalbių metu fiksuoti šnabždesiai, galbūt sutartos frazės. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jie abu yra teisininkai, todėl įvairių situacijų, tiek darbinių, tiek ir gyvenimiškų aptarimas, neminint konkrečių tyrimų ar pavardžių, kartais aptariant ir advokato gaunamus honorarus, nesudaro tarnybinio pažeidimo sudėties ir neužtraukia tarnybinės atsakomybės. Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, kad Š. M. įvykusių susitikimų su prokuroru U. V. metu domėjosi ikiteisminių tyrimų eiga ir siekė susitarti dėl jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigą pranešti apie įvykusius susitikimus 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. su advokatu Š. M., kadangi advokatas susitikimų metu domėjosi ikiteisminių tyrimų eiga, prašė prokuroro atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. jo veiksmais buvo bandoma daryti poveikį prokuratūros darbuotojo tarnybinei veiklai ir jo priimamiems sprendimams.

4.13.       Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, kad prokuroro U. V. ir advokato Š. M. susitikimai neformalioje aplinkoje (ne prokuroro darbo vietoje) vyko darbo (ne pietų pertraukų) metu, būnant ne savo darbo vietoje ir vykdant ne savo tiesiogines, kaip valstybės pareigūno, pareigas jo gyvenamosiose patalpose, bendraujant su advokatu rūpimais IT Nr. 01-2-00016-13, Nr.01-2-00004-19 klausimais, atskleidžiant neskelbtinus IT duomenis. Tokiu būdu pareiškėjas nesilaikė privalomo darbo laiko režimo, darbo metu nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl šis tarnybinis pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu.

4.14.       Pareiškėjo motyvus, kad šoviniai buvo likę nuo ankstesnio turėto ginklo, kurių iš jo atsakingas asmuo nepriėmė (priėmė tik vieną dėžutę) atsakovas vertino kritiškai. Juos paneigia tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN, kuriame nurodoma Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorui U. V. nustatyta tvarka priduoti į Generalinės prokuratūros ginklų saugyklą 9 mm. kalibro pistoletą (duomenys neskelbtini) bei šovinius. Šiuo įsakymu generalinis prokuroras leido prokurorui U. V. išduoti 9 mm. kalibro pistoletą (duomenys neskelbtini) bei 25 šovinius ir nurodė surengti praktinius mokymus dėl išduoto tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų naudojimo. Paminėtas įsakymas įpareigojo pareiškėją priduoti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau pareiškėjas įsakymo neįvykdė. Ilgą laiką prokuratūroje tarnaujantis prokuroras neabejotinai žinojo šaudmenų laikymą reglamentuojančias taisykles, žinojo ir suvokė, kad tarnybiniame seife esančių šaudmenų, kurių kalibras ir tipas nenumatyti jo leidime, laikymas yra neteisėtas, ir tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, tačiau pasirinko veikti nurodytu būdu.

4.15.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nebuvo supažindintas su Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatais. Tai, kad pareiškėjas žinojo apie Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatus, patvirtina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto O. L. 2015 m. vasario 10 d. elektroninis laiškas „Dėl leidimų šaunamajam ginklui pratęsimo“. Šiame elektroniniame laiške, adresuotame prokurorams, tame tarpe ir prokurorui U. V., yra išaiškinama leidimų ginklui pratęsimo tvarka.

4.16.       Griežčiausios tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrindai bei motyvai, duomenys apie padarytą žalą išsamiai nurodyti generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. motyvuotame sprendime. Išvadoje pakanka duomenų konstatuoti, kad prokuroras U. V. savo tyčiniais veiksmais diskreditavo prokuratūros autoritetą ir prokuroro vardą, todėl padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir sulaužė prokuroro priesaiką. Einant prokuroro pareigas nepakanka vien tik tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti garbingo sąžiningo prokuroro, kaip valstybės pareigūno vardą. Tuo tarpu nurodyti prokuroro U. V. neteisėti tyčiniai veiksmai niekaip nesuderinami su prokuroro, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu, todėl jam pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tarnybiniame patikrinime konstatuoti pažeidimai kelia vienodai sunkias pasekmes, nepriklausomai nuo to, kurios grandies (Generalinės prokuratūros ar žemesnės grandies) prokuroras juos daro.

4.17.       Atsižvelgiant į tarnybinės nuobaudos teisėtumą bei pagrįstumą, į tai, kad U. V. prarado pasitikėjimą ir nepriekaištingą reputaciją, jis negali būti grąžintas į tarnybą prokuratūroje. Nesutikdamas su pagrindiniu pareiškėjo reikalavimu – panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, nesutinka ir su kitais jo skundo reikalavimais, kurie yra išvestiniai.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo U. V. skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad:

6.1.       Generalinės prokuratūros ONKTD tikrintojas, įvertinęs surinktų duomenų visumą, surašė 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9.-12410, kurioje konstatavo, kad prokuroras U. V. padarė 5 tarnybinius pažeidimus, pažemino prokuroro vardą ir sulaužė prokuroro priesaiką. U. V., būdamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroru galbūt iš savanaudiškų paskatų, elgėsi neteisėtai ir priešingai prokuroro tarnybos interesams, prokurorų etikos principams ir baudžiamojo proceso paskirčiai, tuo pažemindamas prokuroro vardą ir sulaužydamas Lietuvos valstybei duotą priesaiką, nes, vykdydamas pavedimą organizuoti, kontroliuoti FNTT atliekamus IT Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 bei jiems vadovauti, 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. susitiko su procesinio statuso šiuose ikiteisminiuose tyrimuose neturinčiu advokatu Š. M. ir šių susitikimų metu konspiruotai aptarinėjo IT Nr. 01-2-00016-13 proceso dalyvius galbūt siekiant susitarti dėl Š. M. ar jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų bei neteisėtai atskleidė jam neskelbtinus nurodytų ikiteisminių tyrimų duomenis ir su juo aptarė atskirų įtariamajai R. M. palankių procesinių veiksmų atlikimą šiuose tyrimuose, be to, vykdydamas neteisėtą susitarimą su Š. M., priėmė įtariamajai R. M. palankius procesinius veiksmus, IT Nr. 01-2-00041-19 priimdamas 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, sutarė šališkai veikti įtariamosios O. G. ir kitų įtariamųjų, kurių interesus atstovavo neoficialiai advokatas Š. M., interesais, siekiant, kad jie išvengtų baudžiamosios atsakomybės suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 01-2-00041-19. Be to, vykusių susitikimų metu su advokatu Š. M. aptarinėjo kitus Š. M. dominusius ikiteisminius tyrimus, atskleidė neskelbtinus ikiteisminių tyrimų duomenis. Susitikdamas ir bendraudamas su advokatu Š. M. darbo metu pažeidė darbo drausmę ir apie šį savo bendravimą ir įvykusius susitikimus su advokatu Š. M. neinformavo ONKTD „Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos apraše“ nustatyta tvarka, taip pat pažeidė Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų reikalavimus, darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame seife, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 206 vnt. 9 x 19 mm. (duomenys neskelbtini) šovinius, kurie buvo rasti 2020 m. gegužės 13 d. kratos metu. Pažeidė darbo drausmę, 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16:21 val. ir 2019 m. gruodžio 16 d. apie 13:45 val., darbo metu būdamas ne darbo vietoje, o savo namuose. Išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė: Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas pareigas prokurorui įstatymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus ir vykdant savo funkcijas būti nepriklausomu ir klausyti tik įstatymo; BPK 1 ir 2 straipsnių, 177 straipsnio 1 dalies, 9 punktą; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 3 , 4, 5, 6 ir 7 punktų, 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 391 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nuostatas; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 patvirtintame Prokurorų etikos kodekse (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) (toliau – ir Prokurorų etikos kodeksas) įtvirtintus profesinės etikos teisingumo, padorumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, atsakomybės principus (5.1.3, 5.2.1, 5.4.1, 5.6.2, 5.6.3, 5.9.1 papunkčiai) bei šio kodekso 6 ir 9 punktus; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 7 ir 9 punktų; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. I-279 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo duomenų teikimo ir panaudojimo ne baudžiamojo persekiojimo tikslais ir ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos rekomendacijų 15 punktą; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-222 patvirtinto Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo 5.1, 5.2 papunkčių ir 8 punkto reikalavimus ir nuostatas; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 5, 10 punktų reikalavimus ir nuostatas; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtintų Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto reikalavimus. Išvadoje konstatuota, kad prokuroro U. V. padaryti tarnybiniai pažeidimai, pasireiškę aktyviais prokuroro veiksmais, buvo padaryti tyčia ir sukėlė neigiamas pasekmes. Visais nustatytais tarnybiniais pažeidimais buvo padaryta žala prokuratūrai ir valstybei, nes šie veiksmai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų.

6.2.       Generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“ atleido U. V., Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą, 2020 m. lapkričio 12 d. iš tarnybos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos). Generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ pripažino, kad U. V., Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras, padarė tarnybinius pažeidimus, nurodytus Išvadoje ir skyrė U. V. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

7.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės priimtas negavus jo paaiškinimo. Teismas pažymėjo, kad pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti veiksmai (pažeidimai) ir teisės aktai, kuriuos nurodytais veiksmais U. V. įtariamas pažeidęs, detaliai aprašyti pokalbiai su advokatu, kurie galbūt sudaro pagrindą įtarti apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus, išaiškintos tikrinamojo prokuroro teisės: teikti rašytinius paaiškinimus, prašymus, duomenis, reikšti nušalinimus, tarnybinio patikrinimo metu turėti įgaliotą atstovą, priėmus galutinį sprendimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, teikimu, generalinio prokuroro sprendimu ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje. Šiuo atveju nėra aišku, dėl kurių aplinkybių, ar veiksmų, kurie buvo vertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų. Išvadoje buvo vertinti tik tie veiksmai, kurie buvo nurodyti pranešime. Teismas vertino, kad pareiškėjo pozicija teikti paaiškinimus tik po galutinio proceso sprendimo IT Nr. 02-7-00004-20 priėmimo arba iki teismo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo yra paties pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas, kuris nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė į gynybą buvo pažeista. Paaiškinimo pateikimas yra tikrinamojo prokuroro teisė, o ne pareiga, ir pats prokuroras sprendžia dėl tokio paaiškinimo apimties.

8.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti sustabdytas, teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareiškėjui buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, todėl vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo sustabdytas, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių įsakymai turėtų būti panaikinti. Pareiškėjas nenurodė, kaip tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir jo sustabdymas, iki jo atžvilgiu pasibaigs baudžiamasis procesas, būtų kokybiškai įtakojęs jo teises ir teisėtus interesus, taip pat skunde pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu šis tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir jo sustabdymas galėjo įtakoti pareiškėjo neteisėto elgesio vertinimą ir atsakovo priimtų sprendimų pagrįstumą.

9.       Teismas vertino, kad pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti pakanka fakto, jog pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus susitikimų su advokatu metu atskleisdamas jam ikiteisminio tyrimo duomenis, derindamas būsimų procesinių sprendimų priėmimą bylose advokato neoficialiai atstovaujamų suinteresuotų asmenų naudai bei priimdamas su advokatu suderintus procesinius sprendimus ikiteisminiuose tyrimuose. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių jo siekimą atskleisti dėl dalies IT Nr. 01-2-00016-13 atskyrimo į naują ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. M. atžvilgiu priėmimo, taip pat susitarimą su S. M. veikti įtariamosios O. G., kurios interesams neva atstovavo S. M., naudai, siekiant, kad ji išvengtų baudžiamosios atsakomybės suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 01-2-00041-19.

10.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. nustatyta tvarka nepranešė Generalinės prokuratūros ONKTD apie aptartą neteisėtą bendravimą su Š. M. jam rūpimais klausimais, susijusiais su IT Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 organizavimu, bei galbūt daromą neteisėtą poveikį prokuroro U. V. tarnybinei veiklai ir priimamiems sprendimams, Š. M. domėjimąsi U. V. organizuojamų ikiteisminių tyrimų proceso dalyviais. Turėdamas aiškų interesų konfliktą dėl bendravimo su S. M. nurodytų ikiteisminių tyrimų klausimais, būdamas šališkas įtariamųjų R. M., O. G., o galbūt – ir kitų įtariamųjų atžvilgiu, kurių interesus neoficialiai atstovavo advokatas Š. M., U. V. nenusišalino nuo nurodytų ikiteisminių tyrimų. Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis, bendraudamas su advokatu, aptardavo įvairias kazuistines-teisines situacijas su kuriomis susiduriama kasdieniniame darbe, kas neužtraukia tarnybinės atsakomybės, be to, advokatas žinojo apie dalies ikiteisminio tyrimo atskyrimą, nes atstovavo R. M. civilinėje byloje, todėl jo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip pažadas, kurį tęsėjo.

11.       Teismas pažymėjo, kad Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, jog prokuroras privalo nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai, todėl yra akivaizdu, kad tokie prokuroro veiksmai pažeidžia Prokuratūros įstatyme ir Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, pagarbos proceso dalyviams principus. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti nei pareiškėjo neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei padariniai. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas neneigė Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių dėl savo susitikimų ir pokalbių su advokatu, jis tik kitaip šiuos pokalbius interpretavo, todėl nepagrįstai vertino, jog Išvada dėl šio pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo yra pagrįsta tik prielaidomis. Atsižvelgęs į byloje įvertintų įrodymų visumą, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo atstovo argumentą, jog ginčijami įsakymai ir Išvada grindžiami išimtinai vien tik KŽĮ pagrindu surinktais duomenimis, kurie apskritai negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą.

12.       Teismas akcentavo, kad į bylą pateikti atsakovo įrodymai – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 12 d. raštas Nr. 17.2.-2325 „Dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo“ ir 2020 m. birželio 11 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas Nr. 17.9.-6778 patvirtina, jog duomenys, kurie buvo naudoti tarnybinio patikrinimo metu, kurių pagrindu U. V. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, buvo išslaptinti. Todėl teismas darė išvadą, kad KŽ veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti ir panaudoti tarnybinių nusižengimų procedūrose, nepažeidžiant KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Be to, ginčijami įsakymai ir Išvada grindžiami įrodymų visuma (kelių asmenų paaiškinimais (BPD prokuroro padėjėjo Ž. R. ir Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto O. L.), BPK tvarka atliktų veiksmų protokolais, specialisto išvadų kopijomis iš IT Nr. 02-7-00004-20, atsakymais į paklausimus, IBPS duomenimis ir kt.), o ne vien tik išimtinai KŽ veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis, kaip klaidingai nurodo pareiškėjas.

13.       Teismas nurodė, kad Išvadoje surinkti duomenys patvirtina, jog prokuroro U. V. ir advokato Š. M. susitikimai neformalioje aplinkoje (ne prokuroro darbo vietoje) vyko darbo (ne pietų pertraukų) metu. Pareiškėjas šių susitikimų metu nevykdė funkcijų, susijusių su darbinių funkcijų atlikimu ne darbo vietoje, todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad šiais veiksmais jis pažeidė darbo drausmę, 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16:21 val. ir 2019 m. gruodžio 16 d. apie 13:45 val., darbo metu būdamas ne darbo vietoje, o savo namuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neneigia pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą nurodytų faktinių aplinkybių: jis neginčija susitikimų vietų, laiko ir savo pokalbių su Š. M. fakto, todėl darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo duomenys (STT kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuoti konkretūs susitikimai), patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 16:21 val. ir 2019 m. gruodžio 16 d. apie 13:45 val. savo gyvenamosiose patalpose adresu, (duomenys neskelbtini), būdamas ne savo darbo vietoje ir vykdydamas ne savo tiesiogines kaip valstybės pareigūno pareigas, o susitikdamas su advokatu Š. M. ir su juo bendraudamas advokatui rūpimais IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 01-2-00004-19 klausimais, atskleidžiant neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 5 ir 10 punktų reikalavimus. Tokiu būdu pareiškėjas nesilaikydamas privalomo darbo laiko režimo, darbo metu nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, generalinio prokuroro įsakymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl šis tarnybinis pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu.

14.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog jis savo darbo vietoje, Generalinės prokuratūros kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame seife, laikė 206 vnt. 9 x 19 mm (duomenys neskelbtini) šovinių, teigia, kad jie buvo likę nuo ankstesnio turėto ginklo, kurių iš jo atsakingas asmuo nepriėmė (priėmė tik vieną dėžutę). Tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN, kuriame nurodoma Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorui U. V. nustatyta tvarka priduoti į Generalinės prokuratūros ginklų saugyklą 9 mm. kalibro pistoletą (duomenys neskelbtini) bei šovinius. Teismo įsitikinimu, liudytojo A. J. pateikti paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas neįvykdė generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymo „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN nustatyta tvarka priduoti į Generalinės prokuratūros ginklų saugyklą šovinius, juos pasiliko ir laikė darbo kabinete seife, taip pažeidė Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15.       Įvertinęs atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, kad supažindinimas su generalinio prokuroro įsakymais veiklos klausimais 2008–2015 m. buvo vykdomas išsiunčiant dokumentą į prokuratūros darbuotojo elektroninį paštą, teismas pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtintais Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatais, laikė gynybine pozicija. Teismas pažymėjo, kad į bylą atsakovo pateiktas Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto O. L. 2015 m. vasario 10 d. elektroninis laiškas „Dėl leidimų šaunamajam ginklui pratęsimo“ taip pat paneigia minėtą pareiškėjo teiginį.

16.       Apibendrinęs byloje padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad Išvadoje U. V. inkriminuoti veiksmai atitinka tarnybinių nusižengimų sudėtį, nes jie aiškiai pažeidžia prokuroro statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų kontekste vertinami kaip prokuroro priesaikos sulaužymas, žeminantis poelgis bei šiurkštus Prokurorų etikos kodekso pažeidimas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, bei teisėtai jį atleido pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles. Pareiškėjas nepateikė teismui patikimų įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos.

17.       Pareiškėjo prašymo pradėti tyrimą dėl Nuostatų 28 punkto, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą, sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, pripažinimo neteisėtu ir prieštaraujančiu Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Konvencijos 6 straipsniui, teismas netenkino, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl Nuostatų 28 punkto teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai buvo išsamiai ištirti tarnybinio patikrinimo metu ir pagrįstai įvertinti kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, todėl galimas jo kaltumo nustatymas baudžiamojoje byloje niekaip nesaisto administracinę bylą nagrinėjančio teismo ir nepriklauso nuo to, ar bus nustatytas pareiškėjo kaltumas baudžiamojoje byloje.

18.       Teismas darė išvadą, kad panaikinti skundžiamus įsakymus nėra pagrindo. Netenkinus šio reikalavimo, išvestiniai reikalavimai negali būti tenkinami, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-771 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“; panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-773 ,,Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“; grąžinti U. V. į buvusias Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareigas; iš atsakovo priteisti U. V. naudai darbo užmokestį su delspinigiais už visą pareiškėjo U. V. priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 28 punktą, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo negalima atriboti nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo, neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinių pažeidimų, nevertino arba netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neveikė aktyviai ir nesistengė pašalinti byloje esančių prieštaravimų, sprendimo tinkamai nemotyvavo. Pareiškėjas be skunde nurodytų argumentų apeliaciniame skunde akcentavo, kad:

20.1.       Teismas bylą išnagrinėjo neviešame teismo posėdyje, pažeisdamas vieną iš esminių principų – bylų nagrinėjimo teisme viešumo principą, tuo pačiu pažeisdamas ir pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartyje nurodė, kad administracinė byla bus nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, nes administracinėje byloje disponuojama nebaigtų IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 02-7-00004-20 medžiaga. Tokia motyvacija yra nepakankama bei neatitinkanti faktinių aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad administracinėje byloje disponuojama nebaigtų IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 02-7-00004-20 medžiaga, nesudaro pagrindo riboti teismo posėdžio viešumą. Teismas nenustatė ir nevertino, kiek IT informacija sudaro valstybės ar profesinę paslaptį. Administracinėje byloje disponuojama nebaigtų IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 02-7-00004-20 medžiaga nesudaro nei valstybės, nei tarnybinės paslapties, nes visa tarnybinio nusižengimo tyrimui reikšminga IT informacija yra išslaptinta. Be to, pareiškėjui susipažinus su tarnybinio nusižengimo medžiaga, jokių apribojimų šią informaciją perduoti ar atskleisti tretiesiems asmenims nebuvo nustatyta, kas taip pat patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje esanti IT Nr. 01-2-00016-13, Nr. 02-7-00004-20 informacija nebelaikoma slapta ir jos atskleidimas nebegali pakenkti atliekamiems ikiteisminiams tyrimams. Paskelbus teismo posėdžius neviešais, susidarė paradoksali situacija, kad teismas užkirto kelią bylos nagrinėjime dalyvauti visuomenei, tačiau pareiškėjas pats gali visą tą pačią informaciją laisvai platinti. Pati Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informaciją apie minimus ikiteisminius tyrimus aktyviai platina visuomenės informavimo priemonėms rengdama spaudos konferencijas, teikdama informaciją žiniasklaidai, komentuodama ikiteisminių tyrimų eigą. Teismas, priimdamas nutartį dėl bylos nagrinėjimo neviešame teismo posėdyje, šio klausimo teismo posėdžio metu nenagrinėjo ir nesudarė galimybės pareiškėjui, kaip proceso šaliai, pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu bei teisės būti išklausytam pažeidimu.

20.2.       Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad visas tarnybinio nusižengimo procesas yra neteisėtas, tarnybinio nusižengimo yra neįmanoma atskirti nuo IT atlikimo, o Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 28 punktas, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jeigu dėl prokuroro galbūt padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Konvencijos 6 straipsniui. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas buvo pradėtas išimtinai tik KŽ metu surinktos informacijos pagrindu, neturint jokių kitų duomenų apie galimus tarnybinius nusižengimus; tarnybiniai nusižengimai grindžiami išimtinai tik KŽ metu surinkta informacija; KŽ metu surinktos informacijos patikimumas, proporcingumas nėra patikrintas teismo; nesudarytos sąlygos pareiškėjui gauti ir remtis jo nekaltumą patvirtinančiais įrodymais iš IT bylos; nesudarytos sąlygos pareiškėjui tinkamai gintis nuo pareikštų įtarimų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra įmanoma atriboti tarnybinio nusižengimo nuo IT. Nebaigus IT ir neišsprendus klausimo dėl pačios griežčiausios teisės aktuose nustatytos baudžiamosios atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas yra neteisėtas, pažeidžiantis Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas teises ir laisves.

20.3.       Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad realiai tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas, nes nebuvo tirtos ir vertintos visos su tiriamu tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės. Teismas nevertino fakto, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas apsiribojo tuo, kad iš atliekamo ikiteisminio tyrimo gauti išslaptinti duomenys buvo įdėti į tarnybinio nusižengimo bylą ir tendencingai interpretuoti jais pagrindžiant galimą tarnybinį nusižengimą. Teismas ignoravo ir nevertino teismo posėdžio metu Generalinės prokuratūros atstovo duotų parodymų, jog tarnybinį patikrinimą atlikę asmenys jokių aktyvių veiksmų tiriant tarnybinį nusižengimą neatliko, o aklai pasitikėjo tik KŽĮ nustatyta tvarka surinktais duomenis ir šiuos duomenis surinkusiais asmenimis, jo įvardinamais ,,žvalgais“ (2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio įrašas 02:01:38–02:01:50). Šie Generalinės prokuratūros atstovo parodymai patvirtina pareiškėjo nuomonę, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas.

20.4.       Teismas, nagrinėdamas bylą, nesudarė sąlygų pareiškėjui ginti savo teises ir teisėtus interesus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, tokiu būdu pažeisdamas ir pareiškėjo teisę į teisingą teismą. Nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu sąmoningai ir tendencingai nebuvo renkami ir vertinami pareiškėjo nekaltumą patvirtinantys įrodymai ir pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos įgyvendinti teisę į gynybą. Bylos nagrinėjimo metu jo pateikiami prašymai nebuvo patenkinti, nenurodant jokių pagrįstų ir konkrečių motyvų.

20.5.       Teismas išimtinai rėmėsi Generalinės prokuratūros pateiktais KŽ metu surinktais bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie nėra patikrinti ir patvirtinti teismo, tokiu būdu pažeidžiant tiek Konvencijos 6 straipsnyje, tiek Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją bei in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą. Teismas, vertindamas KŽ metu surinktos informacijos panaudojimą tarnybinio nusižengimo procese, apsiribojo vien tik fakto, kad tokia informacija buvo išslaptinta, paminėjimu, tačiau niekaip nepasisakė dėl šios informacijos panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrime proporcingumo, nesiaiškino, ar tokiems KŽ pareigūnų veiksmams buvo faktinis pagrindas ir pan. KŽ priemonių pagalba surinktais duomenimis remtis kaip įrodymu, kol jie nėra patikrinti teismo, nebuvo galima dar ir dėl tos priežasties, jog užfiksuoti pokalbiai yra nekokybiški, nekonkretūs, išimti iš konteksto bei prieštaringi. Nei atsakovas, nei teismas net neperklausė minėtų pokalbių, nepatikrino tokių protokolų turinio, kurie, pareiškėjo manymu, prasilenkia su realia situacija ir elementaria logika, pagrįstumo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę tarnybinio nusižengimo metu teikti savo argumentus dėl KŽ metu surinktų duomenų. Vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 23.4 punktu, pareiškėjas kaip tikrinamas prokuroras, turėjo teisę susipažinti su KŽ surinkta informacija ne paties tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, tačiau tik priėmus galutinį sprendimą, t. y. tik priėmus sprendimą pripažinti, kad padarė tarnybinį nusižengimą ir priėmus įsakymą atleisti iš prokuroro pareigų. Atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas neturėjo galimybės gintis ir teikti savo argumentus dėl KŽ metu surinktų duomenų.

20.6.       Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertinimo tarnybinio pažeidimo sudėtį bei nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, būtinų tarnybinei atsakomybei kilti.

20.6.1.                      Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pokalbiais su advokatu Š. M.. Tarnybinio nusižengimo medžiagoje nurodyti pokalbiai yra pokalbiai su senu pažįstamu, vykę pareiškėjo namuose, kurių metu buvo aptartos įvairios temos. Pokalbių su advokatu Š. M. metu jokių IT duomenų jis neatskleidė, jokių veiksmų derinimo, jokių pažadų elgtis vienaip ar kitaip, jokių susitarimų dėl atlygio ar pan. niekada nėra buvę ir įrodymų byloje, kad buvo priešingai nėra pateikta. Teismas sprendime tik perrašė atskiras tarnybinio patikrinimo išvados dalis ir tik lakoniškai nurodė, kad sutinka su tikrintojo teiginiais, tačiau pareiškėjo skundo argumentų neišnagrinėjo ir nepatikrino tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomų teiginių.

20.6.2.                      Yra akivaizdu, jog veikiant O. G. naudai turėjo būti atliekami veiksmai visiškai priešingi nei buvo pareiškėjo atlikti, t. y. nebūtų surinkti duomenys, kaltinantys O. G., kitus organizuotos grupės narius, nebūtų siekiama baudžiamosios bylos perdavimo kuo greitesniam teisminiam nagrinėjimui, nebūtų siekiama, kad galbūt padariusi nusikalstamas veikas O. G. būtų nuteista. Šios faktinės aplinkybės objektyviai paneigia nepagrįstus tarnybinio patikrinimo išvados ir teismo teiginius, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, jų nesiaiškino ir nevertino.

20.6.3.                      Pareiškėjas skunde ne kartą akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl teismo 2021 m. vasario 9 d. posėdžio metu prašė patikrinti skunde išdėstytų duomenų tikrumą, surinkti pareiškėjo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, apklausti nurodytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo nekaltumą galinčius patvirtinti asmenis, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nesiaiškino aplinkybių dėl tikrintojo sąmoningai formuojamos neigiamos nuomonės apie pareiškėją ir dėl to nepasisakė, todėl ši skundo dalis liko neišnagrinėta.

20.6.4.                       Skundžiamame sprendime tik formaliai nurodoma, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiamos pasekmės, tačiau konkrečių duomenų ir pagrindimo dėl tokių pasekmių nėra. Teismas ignoravo faktus, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo surašyta ir ginčytinų generalinio prokuroro įsakymų priėmimo metu pareiškėjo kontroliuotas IT Nr. 01-2-00041-19 jau buvo baigtas, pareiškėjo priimti sprendimai, dėl kurių priėmimo ir inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai, buvo patikrinti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei skundžiamame sprendime klaidingai nurodoma, kad IT Nr.01-2-00041-19 nėra baigtas ir tuo grindžiamas neva padarytų tarnybinių pažeidimų šiurkštumas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas dar 2020 m. sausio mėnesį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmai neva galėjo pakenkti IT, kai jau buvo tikrai aišku, kad jokiems IT nebuvo pakenkta, kad kaip tik buvo sudarytos sąlygos sėkmingai IT užbaigti ir jis buvo užbaigtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jokios neigiamos pasekmės nėra kilusios, o tiek tarnybinio nusižengimo tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas laikytini tendencingais ir neobjektyviai.

20.6.5.                      Teismas, konstatuodamas Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų pažeidimą, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir įstatymines nuostatas. Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punktas nereglamentuoja jokių pareiškėjui taikomų pareigų, kurias savo veiksmais jis būtų pažeidęs. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymo „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ ir pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas atidžiai nesusipažino su tarnybinio patikrinimo išvada, nes pareiškėjui nebuvo inkriminuoti teismo minimo Generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymo ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas. Pareiškėjas pastebi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu jokiais įstatymais ar poįstatyminiais aktais nebuvo reglamentuota šaudmenų pridavimo tvarka keičiant ginklą Generalinėje prokuratūroje. Taip pat teisės aktuose nėra nustatytos pareiškėjui jokios konkrečios pareigos rūpintis tarnybinių šaudmenų pridavimu, todėl jam išduotus ir nepanaudotus šaudmenis jis visada laikė saugiai Generalinės prokuratūros patalpose, seife. Generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtinti Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatai nėra viešai skelbiamas teisės aktas. Su šiuo teisės aktu pareiškėjas nebuvo supažindintas, todėl negalėtų kilti ir atsakomybė už teisės akto, su kurio nuostatomis neturėjo galimybės susipažinti, pažeidimą. Teismas nurodė, kad šie nuostatai pareiškėjui buvo siųsti el. paštu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra.

20.6.6.                      Šaudmenų, skirtų pratyboms, varžyboms, treniruotėms apskaitos principai buvo reglamentuoti jau po tarnybinio nusižengimo tyrimo Generalinės prokurorės 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. I-35 ,,Dėl prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų patvirtinimo pakeitimo“. Nors šis įsakymas pareiškėjo iniciatyva ir buvo pateiktas teismui, tačiau teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime nepasisakė bei neįvertino to, kad prokuratūros turto apskaita iš esmės buvo netinkamai reglamentuota ir, kad pareiškėjui taikoma tarnybinė atsakomybė už kitų asmenų netinkamai atliktas pareigas, buvusios prokuratūros vadovybės aplaidumą ir visišką netvarką prokuratūroje išduodant, paimant ir apskaitant šaudmenis. Teismo manymu, buvimas prokuroru ir 22 m. prokuroro darbo stažo turėjimas pats savaime reiškia, kad jis privalėjo atskirti 9 mm. kalibro šovinius. Pareiškėjo žinios apie ginklus ir šaudmenis yra paviršutiniškos. Generalinėje prokuratūroje niekada per pareiškėjo 22 metų darbo stažą nebuvo surengta jokių teorinių mokymų dėl tarnybinių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų naudojimo. Šiuo atveju nėra nei pareiškėjo kaltės, nei kilusių neigiamų pasekmių. Prokuratūros išduoti šaudmenys visą laiką buvo laikomi saugiai pareiškėjo tarnybiniuose užrakintuose seifuose, visą parą saugomose patalpose, todėl jais niekas negalėjo pasinaudoti.

20.6.7.                      Teismas, patvirtindamas Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo pažeidimą nenustatė ir neginčijamais įrodymais nepagrindė, kad yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, kaip būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjui darytą ar daromą neteisėtą poveikį, o teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiais veiksmais galimas neteisėtas poveikis pasireiškia, kokiais konkrečiai tokių veiksmų įrodymais teismas remiasi. Pareiškėjas 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdyje prašė apklausti advokatą Š. M. ir apie pareiškėjui neva darytą poveikį, tačiau teismas to nepadarė, nors, pareiškėjo manymu, užfiksuoti pokalbiai (pokalbių nuotrupos) niekaip neįrodo pareiškėjui daryto poveikio, todėl apie tai buvo būtina apklausti kitą pokalbio dalyvį, t. y. Š. M..

20.6.8.                      Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą nebūdamas darbe darbo metu, netinkamai aiškino faktines aplinkybes, nenustatė būtinų šio pažeidimo sudėties elementų. Nebuvimo darbe faktas nėra nustatytas ir nėra įrodytas. Šis pažeidimas grindžiamas išimtinai tik KŽĮ tvarka užfiksuotų pokalbių galimu laiku, bet nėra patvirtintas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Jeigu teismas laikytų, jog toks pažeidimas vis dėl to buvo, šis pažeidimas nesukėlę jokių neigiamų pasekmių, nes dėl tokio pažeidimo nenukentėjo pareiškėjo, kaip prokuroro, funkcijų vykdymas, nebuvo sutrikdytas institucijų ar kolegų darbas ir pan., todėl turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis.

21.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

22.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodė, kad:

22.1.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Teismo proceso metu pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje savaime jokios įtakos pareiškėjo teisių apimčiai neturėjo. Jokių konkrečių savo teisių pažeidimų ir kuo jie pasireiškė nenurodo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti tikrintojui išsamų paaiškinimą, tačiau to nepadarė. Negavęs jokio kito paaiškinimo, išskyrus 2020 m. spalio 19 d. raštą „Dėl paaiškinimo teikimo“, kuriuo pareiškėjas neigė padaręs tarnybinį pažeidimą ir prašė sustabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą, atsakovas turėjo teisę tęsti ir užbaigti tarnybinio patikrinimo procedūrą vadovaudamasi surinktais duomenimis. Šiuo atveju nebuvo būtinybės stabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą.

22.2.       Sutinka su teismo motyvais dėl Nuostatų 28 punkte numatyto teisinio reglamentavimo, kuriuo numatyta galimybė, bet ne pareiga stabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą, jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. U. V. buvo atleistas iš tarnybos ne už nusikalstamos veikos padarymą, o už šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei. Nors nusikaltimas ir priesaikos sulaužymas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta diskredituojančia pareigūno vardą.

22.3.       Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinis patikrinimas realiai nebuvo atliktas. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad jo tarnybiniai pažeidimai pagrįsti išskirtinai kriminalinės žvalgybos duomenimis. Be šių duomenų tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti kelių asmenų paaiškinimai, BPK tvarka atliktų veiksmų protokolų, specialistų išvadų kopijos iš IT Nr. 02-7-00004-20 medžiagos, atsakymai į paklausimus, informacija iš IBPS ir kt. duomenys. Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinį patikrinimą atliekantys asmenys net ir nesistengė surinkti visą tyrimui reikšmingą informaciją ir nesinaudojo jiems suteiktomis teisėmis tai atlikti, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės.

22.4.       ABTĮ numatyta proceso šalių teisė teikti prašymus nereiškia, kad šie prašymai turi būti besąlygiškai tenkinami teismo. Dėl proceso šalių pateiktų prašymų kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, o prašymo netenkinimas savaime nereiškia, kad procesas vyksta tendencingai ir pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Kokie duomenys gali būti reikšmingi bylai išspręsti nusprendžia teismas, atsižvelgęs į proceso šalių poziciją. Šiuo atveju dauguma pareiškėjo prašymų buvo pertekliniai, nemotyvuoti, nepagrįsti, juos tenkinus gauti duomenys negalėtų pavirtinti ar paneigti jokių bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, o prašomų veiksmų atlikimas būtų užvilkinęs procesą. Kai kurie prašomi atlikti veiksmai jau buvo atlikti tarnybinio patikrinimo metu, o kiti nesusiję su ginčo dalyku ir jais siekta įrodinėti aplinkybes, dėl kurių net nėra ginčo.

22.5.       Tarnybinio patikrinimo metu iš IT Nr. 02-7-00004-20 buvo gautos dokumentų, surašytų atliekant KŽ veiksmus, kopijos, iš kurių matyti, kad KŽ veiksmai buvo atlikti dar iki IT pradėjimo, vėliau KŽ dokumentai buvo išslaptinti ir nustatyta tvarka perduoti į IT medžiagą. Tarnybiniame patikrinime šie duomenys panaudoti gavus IT vadovaujančio ir organizuojančio prokuroro leidimą. Teisės aktai nustato, kad IT atliekantis pareigūnas ir prokuroras patikrina, ar KŽ veiksmai, kuriais gauta informacija naudojama baudžiamajame procese, atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos. Todėl manytina, jog KŽ veiksmų teisėtumas buvo patikrintas dar iki perduodant IT duomenis panaudoti tarnybiniame patikrinime. Teismas ginčijamame sprendime argumentuotai pasisakė dėl KŽ duomenų panaudojimo tarnybinio pažeidimo tyrimo metu teisėtumo ir nenustatė pažeidimų, panaudojant šiuos duomenis.

22.6.       Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino tarnybinio pažeidimo sudėtį bei nenustatė visų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų, būtinų tarnybinei atsakomybei kilti. Teismas išsamiai aptarė, išanalizavo tarnybinių pažeidimų sudėtį, su teismo motyvacija atsakovas sutinka. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta tarnybinių pažeidimų sudėtis, nurodyti visi tarnybinių pažeidimų sudėties elementai, pažeisti teisės aktai.

22.6.1.                      Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies pažeidimas nurodytas ne tik skundžiamame teismo sprendime, bet ir generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime iš dalies nepritarti Teikimui, todėl pareiškėjas klysta teigdamas, kad teismas jam inkriminavo pažeidimą teisės akto, kurio nenurodė net Generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN įpareigojo pareiškėją priduoti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau pareiškėjas įsakymo neįvykdė. Paneigiant pareiškėjo argumentus, kad teismas šioje administracinėje byloje nebuvo aktyvus ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas liudytoju buvęs Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas A. J., atlikęs objektų tyrimo užduotis ir surašęs 2020 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadą Nr. 11-1847(20).

22.6.2.                      Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašas nustato prokuroro pareigą pranešti apie savo susitikimą, pokalbį telefonu, susirašinėjimą ar kitokį susižinojimą (toliau – ryšiai) su asmeniu, jeigu jis ne tik tiesiogiai prašo atskleisti neskelbtiną informaciją, bet ir prašo atlikti neteisėtus veiksmus ar kitokiu neteisėtu būdu bando daryti poveikį prokuratūros darbuotojų tarnybinei veiklai ar priimamiems sprendimams (5.2. punktas). Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, jog Š. M. įvykusių susitikimų su prokuroru U. V. metu domėjosi ikiteisminių tyrimų eiga ir siekė susitarti dėl jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų (t. y. jo veiksmais buvo bandoma daryti poveikį prokuratūros darbuotojo tarnybinei veiklai ir jo priimamiems sprendimams), todėl pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigą pranešti apie 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. įvykusius susitikimus.

22.6.3.                      Fiksuotas susitikimų laikas yra pakankamai tikslus ir įrodytas objektyviais duomenimis, todėl pagrįstai konstatuotas tarnybinis pažeidimas dėl Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad už šį tarnybinį pažeidimą jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už 5 tarnybinių pažeidimų visumą, iš kurių 3 pažeidimai buvo šiurkštūs.

IV.

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021 pareiškėjo U. V. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24.       Dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju buvo apribota visuomenės teisė tik tiesiogiai dalyvauti procese, t. y. bylos nagrinėjime, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, tačiau niekaip nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinimui dėl pirmosios instancijos teismo padaryto esminio procesinio pažeidimo.

25.       Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į skundo pagrindą ir dalyką, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo nurodomų argumentų, susijusių su teisine galimybe sustabdyti arba ne tarnybinio nusižengimo tyrimą. Turima bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie egzistavusią galimybę atriboti tarnybinio nusižengimo tyrimą nuo ikiteisminio tyrimo ir priimti atitinkamą sprendimą, kas ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad skirtinga teisinė atsakomybė teisiškai yra galima – esminis momentas, kad niekas nebūtų baudžiamas du kartus už tą pačią teisei priešingą veiką, ko šiuo atveju nustatyti nepavyko, todėl, nekylant abejonių dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo, egzistavusios galimybės atriboti tarnybinį nusižengimą nuo galimos nusikalstamos veikos, prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo atmetė.

26.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad gautoje patikrinti administracinėje byloje kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija buvo išslaptinta, pareiškėjas su ja susipažino ir turėjo galimybę gintis tokiu būdu, kaip buvo paminėta šios nutarties 33–34 punktuose, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aptariama informacija nesiremti.

27.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, tvirtindamas apie lygiateisiškumo principo pažeidimą, nenurodo, kokių faktinių duomenų pagalba jis galėtų patvirtinti savo paaiškinimus bei pagrįsti konkrečias faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjas neneigia jam inkriminuotos teisei priešingos veikos (bendravimas su advokatu pareiškėjo namuose, ikiteisminių tyrimų klausimais, nebuvimas darbe, neinformavimas ONKTD apie kontaktą su advokatu ikiteisminių tyrimų klausimais), o tik savaip sau palankia linkme interpretuoja šias aplinkybes. Tačiau fakto klausimai iš esmės nepaneigti.

28.       Teisėjų kolegija vertino, jog pareiškėjas nepaneigė, kad vyko pokalbiai su advokatu Š. M., taip pat nepaneigė tos faktinės aplinkybės, kad advokatas tiesiogiai procesine prasme nebuvo susijęs su aptarinėtais ikiteisminiais tyrimais bei galimais sprendimais juose, nepaisant tos aplinkybės, kad kai kurie iš tų procesinių sprendimų liko galioti. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jokių ikiteisminio tyrimo duomenų jis neatskleidė, yra paneigti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga. Kita vertus, vien ta faktinė aplinkybė, kad prokuroras savo namuose darbo metu aptarinėja su advokatu ikiteisminių tyrimų klausimus, galimus procesinius sprendimus, niekaip nesuderinama su priesaika Lietuvos valstybei, todėl teisėjų kolegija neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios leistų paneigti ar suabejoti, kad aptariamo pobūdžio veikoje, suponavusioje ginčo teisinį kvalifikavimą, kuris lėmė ir skundžiamo įsakymo dėl atleidimo iš tarnybos prokuratūroje priėmimą, nebuvo visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

29.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. liepos 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinio šaunamojo ginklo ir šaudmenų pakeitimo“ Nr. G1-10-002RN įpareigojo pareiškėją priduoti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau pareiškėjas įsakymo neįvykdė, ką pripažįsta ir pats – ginčo šaudmenis laikė Generalinės prokuratūros patalpose, seife. Šio teisinio reguliavimo nesilaikymas iš tikro nebuvo inkriminuotas 2020 m. lapkričio 12 d. įsakyme Nr. P-773. 2010 m. liepos 27 d. įsakymas tik paminimas aptariant faktines aplinkybes. Buvo inkriminuotas nesilaikymas Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto, nustatančio, kad leidimas laikyti tarnybinį šaunamąjį ginklą, kuriame nurodomas tarnybinio šaunamojo ginklo tipas, modelis, kalibras (šovinio tipas) ir identifikacinis numeris, galioja 5 metus nuo išdavimo dienos (Išvados 53, 58–59 lapai). Teisėjų kolegija vertino, kad apeliacija šiuo aspektu yra pagrįsta, todėl iš bendro kaltinimo šalintina kaltinimo dalis, susijusi su šaudmenų laikymu.

30.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas (apeliantas), neigdamas kaltinimą dėl nebuvimo darbe, apsiriboja bendro pobūdžio paaiškinimais, kad ši veika nebuvo įrodyta, nepateikdamas jokių faktinių duomenų – nedarbingumo pažymėjimo, įsakymo dėl atostogų, įsakymo dėl komandiruotės ir panašiai, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentus atmetė. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmetė ir kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie pakankamai detaliai ir išsamiai jau buvo įvertinti apygardos administracinio teismo bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją ir panaikinti apskųstą atsakovo 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-773.

31.       Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atlikus šioje nutartyje aptartas korektūras, teisėjų kolegija iš esmės paliko galioti, o apeliacinį skundą atmetė.

V.

32.       Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo U. V. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021. Pareiškėjas prašo procesą atnaujinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

33.       Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad:

33.1.       Tiek skiriant tarnybinę nuobauda, tiek administracine bylą nagrinėjant teisme buvo remiamasi esmine aplinkybe, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo bei kaip tarnybinio nusižengimo įrodymais remiamasi vien tik neužbaigto ikiteisminio tyrimo medžiagos atitinkama dalimi – kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, kuri nebuvo patikrinta baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o galutinis sprendimas administracinėje byloje buvo priimtas iki galutinio baudžiamosios bylos pareiškėjo atžvilgiu išsprendimo. 

33.2.       Po galutinio spendimo administracinėje byloje priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, turinčios įtakos nagrinėtoje administracinėje byloje – ikiteisminiai tyrimai pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė 2022 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu, kuriuo dalis ikiteisminio tyrimo, susijusio su galimu piktnaudžiavimu tarnyba, nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinus, jog pareiškėjas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto šaunamųjų ginklų laikymo, padarius išvadą, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė, tačiau ji yra mažareikšmė. Šį prokurorės nutarimą 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu (rezoliucija) patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. neskundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą (rezoliuciją) ir priėmė naują sprendimą – nepatvirtinti 2022 m. lapkričio 7 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00021-22. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė naują nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimu neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinus, jog pareiškėjas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

33.3.       Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo remiamasi pirmine, nepatvirtinta ikiteisminio tyrimo informacija, kuri vėliau ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais buvo paneigta:

33.3.1.                      Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis būtų pažadėjęs advokatui S. M. priimti atitinkamus procesinius sprendimus ar būtų sudaręs neteisėtus susitarimus su advokatu S. M.. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė 2022 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu nurodė, jog, išnaudojus visas ikiteisminio tyrimo galimybes, nebuvo surinkta duomenų, jog U. V. būtų gavęs neteisėtą atlygį ar susitaręs dėl tokio atlygio gavimo, ar pažadėjęs tokį atlygį priimti. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu išnaudojus visas galimybes nepavyko surinkti papildomų duomenų, patvirtinančių procesinių prievartos priemonių metu gautus duomenis, jog U. V. pažadėjo, pateikė S. M. prašomų procesinių dokumentų kopijas (procesinių sprendimų, specialisto išvados) ar darė jo paties nurodytą poveikį prokurorams dėl procesinių veiksmų apeliacinėje instancijoje.

33.3.2.                      Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo 2019 m. gruodžio 13 d. priimtas nutarimas atskirti dalį IT Nr. 01-2-00016-13 į atskirą IT Nr. 01- 2-00041-19 bei IT Nr. 01-2-00041-19 2019 m. gruodžio 17 d. priimtas nutarimas atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti tyrimą jos atžvilgiu yra pagrįsti ir teisėti. Tai patvirtino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė 2022 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu nurodydama, jog procesinis sprendimas R. M. atžvilgiu priimtas ne vienasmeniškai, ikiteisminio tyrimo metu esant sąlygoms tokį sprendimą priimti. Šis sprendimas, atsižvelgiant į proceso dalyvių skundus dėl sprendimo priėmimo sąlygų bei aplinkybių, pakartotinai įvertintas teisme bei priimtas analogiškas sprendimas – teismo nutartimi patvirtintas prokuroro sprendimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsnio nuostatomis.

33.3.3.                      Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenis patvirtinta ir pareiškėjo pozicija administracinėje byloje, jog informacija apie tai, kad įtariamoji baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00041-19 R. M. turi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jau nuo 2013 m. buvo žinoma plačiam asmenų ratui ir nebesudarė tarnybinės paslapties, o informaciją apie R. M. galimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės advokatas S. M. jau žinojo anksčiau. Šią pareiškėjo poziciją patvirtina liudytojų: R. M., J. K., D. N., M. P., R. Š., R. M., D. K., K. D., S. M., T. M., S. V. apklausų ikiteisminiame tyrime metu gauti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti tie liudytojai, kuriuos apklausti pareiškėjas prašė administracinėje byloje, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Be to, tai patvirtina ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė 2022 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu nurodydama, jog nepavykus surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių paneigti U. V. versiją, kad Š. M. apie pokalbių metu aptartus ikiteisminius tyrimus, asmenų procesinę padėtį bei kai kurias tyrimo aplinkybes ar teisme nagrinėjamas bylas jau žinojo iš kitų šaltinių (pačių proceso dalyvių, gynėjų ar kitų suinteresuotų asmenų). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu Š. M. kurį laiką dirbo advokatų kontoroje, kurios advokatai atstovavo proceso dalyvius IT Nr. 01-2- 00016-13, Nr. 01-2-00041-19, žinojo apie IT Nr. 01-2-00016-13 eigą, su kai kuriais proceso dalyviais aptarė ikiteisminio tyrimo aplinkybes.

33.3.4.                      Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2022 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu konstatuota, jog atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka didelės žalos požymiui konstatuoti. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad šių duomenų teikimas esmingai pakenkė IT Nr. Nr. 01-2-00016-13, Nr. 01-2-00041-19, Nr. 06-1-10013-14 sėkmei. Taip pat nėra pakankamo pagrindo teigti, kad teikiant Š. M. ikiteisminio tyrimo duomenis buvo esmingai pažeistos privačių asmenų Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės.

33.3.5.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. neskundžiama nutartimi pritarė pareiškėjo argumentams, jog Generalinėje prokuratūroje ginklų ir šaudmenų apskaita buvo vedama netvarkingai, prašant grąžinti tik tuos šaudmenis, kurie buvo išduodami kartu su šaunamuoju ginklu ir tinkamai neapskaitant pratybų metu išduotų šaudmenų, siekiant paprastesnės šaudmenų apskaitos.

33.3.6.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. neskundžiama nutartimi pripažino, jog pareiškėjo veiksmuose laikant ir negrąžinant išduotam tarnybiniam ginklui netinkamus šaudmenis nėra kaltės pažymėdamas, jog prokurorės nutarime daroma išvada dėl U. V. veikoje esančio subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios, yra pagrįsta ne byloje surinktų įrodymų visuma, o prielaidomis.

33.4.       Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys patvirtina, jog, Generalinei prokuratūrai tiriant pareiškėjo galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus ir sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės, anksčiau nei buvo priimti galutiniai sprendimai baudžiamojoje byloje, nebuvo atliktas išsamus tarnybinių nusižengimų tyrimas, nebuvo tinkamai nustatytos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nebuvo renkami ir tiriami tarnybinius nusižengimus paneigiantys įrodymai, nors pareiškėjas to ne kartą prašė, inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai nebuvo patvirtinti objektyviais įrodymais, o apsiribota formaliu kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų vertinimu. Teismui nagrinėjant administracinę bylą nesant galutinių duomenų apie minėtų baudžiamųjų bylų baigtį, neužbaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pakankama ir patikima, kad teismas galėtų pripažinti, jog pareiškėjo atleidimas iš tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas. Generalinei prokuratūrai priėmus sprendimus dėl tarnybinių nusižengimų bei tarnybinės atsakomybės taikymo nesulaukus galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje yra esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio Generalinės prokuratūros sprendimai turėtų būti pripažinti nepagristais ir neteisėtais.

34.       Pareiškėjas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad viso proceso metu jis kėlė pokalbių teisėtumo klausimą, t. y. prašė teismų patikrinti KŽ veiksmų jo atžvilgiu ne tik teisėtumo, bet ir faktinio pagrindo buvimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Prieš administracinėje byloje priimant ginčijamus sprendimus, šie prieštaravimai turėjo būti pašalinti remiantis įrodymais – perklausant pačius pokalbių įrašus, apklausiant liudytojus, patikrinant KŽ pradėjimo ne tik teisinius, bet faktinius pagrindus, o tai šioje byloje nebuvo padaryta. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytini tiek ikiteisminių tyrimų nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindai, kas paneigia atliktų veiksmų pavojingumą, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie turėjo būti surinkti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir administracinės bylos nagrinėjimo metu ir turi didelę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Administracinei bylai svarbius įrodymus, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškėjas prašė surinkti ir įvertinti administracinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta. Naujai paaiškėję įrodymai gali patvirtinti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas iš esmės nebuvo atliktas, o padarytos išvados grindžiamos subjektyviu Generalinės prokuratūros vertinimu ir prielaidomis dalį pradinių ikiteisminio tyrimo duomenų formaliai pritaikant tarnybinei atsakomybei pagristi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-30-492/2023 buvo vertinami analogiški argumentai, kuriais ir pareiškėjas ginčijo Generalinės prokuratūros priimtus sprendimus. Pareiškėjas tiek atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teismuose, kėlė klausimą dėl to, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nebuvo pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie leistų nurodomą galbūt neteisėtą veiką atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, nes visos veikos grindžiamos tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Generalinė prokuratūra turėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą sustabdyti iki galutinio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo ikiteisminiame tyrime, o atsisakymas sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu. Tačiau nei Generalinė prokuratūra, nei bylą nagrinėję teismai šio esminio argumento tinkamai neįvertino ir nenurodė jokių aplinkybių ar kriterijų, kuriais remiantis nusprendė, kad galima atriboti tarnybinio nusižengimo veikas nuo galimų nusikalstamų veikų.

35.       Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

36.       Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad:

36.1.       Pareiškėjo veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, nepriklausomai nuo to, ar už faktinėmis aplinkybėmis iš dalies sutampančią veiką jam bus, ar nebus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl U. V. kaltumo / nekaltumo nustatymas baudžiamojoje byloje negali daryti jokios įtakos administracinės bylos rezultatams. U. V. buvo atleistas iš tarnybos ne už nusikalstamos veikos padarymą, o už šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei. Nors nusikaltimas ir priesaikos sulaužymas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta diskredituojančia pareigūno vardą.

36.2.       Pareiškėjo nurodytos naujos aplinkybės negali būti pripažintos esminėmis, kadangi jos nepaneigia pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų faktinių aplinkybių, kurių nepaneigia ir pats pareiškėjas, t. y. kad vyko pokalbiai su advokatu Š. M., taip pat kad advokatas tiesiogiai procesine prasme nebuvo susijęs su aptarinėtais ikiteisminiais tyrimais bei galimais sprendimais juose, nepaisant tos aplinkybės, kad kai kurie iš tų procesinių sprendimų liko galioti. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jokių ikiteisminio tyrimo duomenų jis neatskleidė, yra paneigti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga, aptarti įsiteisėjusiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2022 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka didelės žalos požymiui konstatuoti, tačiau visos veikos padarymo faktinės aplinkybes patvirtintos. Būtent jos ir apsprendžia, kad šiuo atveju prokurorui taikytina švelnesnė atsakomybės rūšys – tarnybinė atsakomybė.

36.3.       Teismas iš bendro kaltinimo pašalino kaltinimo dalį, susijusią su šaudmenų laikymu, todėl pareiškėjo motyvas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnį nėra aktualus šiai bylai.

36.4.       2022 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti IT Nr. 02-7-00004-20 dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu klausimas dėl KŽ veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nėra kvestionuojamas. KŽ veiksmų teisėtumas buvo patikrintas dar iki perduodant ikiteismini tyrimo duomenis panaudoti tarnybiniame patikrinime. Prieš perduodant nurodytus duomenis tarnybiniam patikrinimui, jie buvo nustatyta tvarka išslaptinti. Tokie duomenys laikytini teisėtu faktiniu KŽ pagrindu. Tai aptarta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m, spalio 13 d. nutartyje, kurioje teismas argumentuotai pasisakė dėl KŽ duomenų panaudojimo tarnybinio pažeidimo tyrimo metu teisėtumo ir nenustatė pažeidimų, panaudojant šiuos duomenis tarnybinio patikrinimo procedūroje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

37.       Pareiškėjas U. V. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

38.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018).

39.       Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

40.       Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2021 m. spalio 13 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-3394-556/2021 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

41.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018). Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje.

42.       Pareiškėjas prašyme nurodo, kad po galutinio spendimo administracinėje byloje priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, turinčios įtakos nagrinėtoje administracinėje byloje – ikiteisminiai tyrimai pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti. Iš kartu su prašymu pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su 2022 m. spalio 7 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu Nr. 02-7-00004-20, susijusį su galimu piktnaudžiavimu tarnyba, pripažinus, jog pareiškėjas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir 2022 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00021-22, susijusį su galimu neteisėtu šaudmenų laikymu, pripažinus, jog pareiškėjas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje vertinant pareiškėjo U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje pagrįstumą, buvo vadovaujamasi Konstitucijos, BPK, Prokuratūros įstatymo, Prokurorų etikos kodekso, kitų teisės aktų nuostatomis ir sprendžiama, ar pareiškėjas savo veika pažeidė šių teisės aktų nuostatas bei padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Administracinis teismas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atžvilgiu vykdomu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00004-20, t. y. neįvertino, kad pareiškėjas yra galbūt padaręs nusikalstamą veiką baudžiamosios teisės prasme, nes tai nebuvo ir nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutarties 26 punkte pažymėjo, kad „Turima bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie egzistavusią galimybę atriboti tarnybinio nusižengimo tyrimą nuo ikiteisminio tyrimo ir priimti atitinkamą sprendimą, kas ir buvo padaryta.“. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas po galutinio spendimo administracinėje byloje priėmimo buvo nutrauktas, pripažinus, jog pareiškėjas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra svarbi sprendžiant dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo.

44.       Be to, ir pareiškėjo pateiktame 2022 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu Nr. 02-7-00004-20 nurodyta, kad „Nesant surinkta pakankamai duomenų didelės žalos požymiui konstatuoti, ikiteisminis tyrimas dalyje dėl LR BK 228 str. 1 d. numatytos veikos padarymo bei įtariamųjų U. V. ir Š. M. atžvilgiu nutrauktinas, nesant padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Įtariamojo U. V. tęstiniai veiksmai – susitikimai privačioje aplinkoje darbo metu su procese nedalyvaujančiu asmeniu, informacijos apie ikiteisminius tyrimus teikimas, pažadas surinkti informaciją ar padaryti poveikį kitiems prokurorams, nepranešimas apie jam darytą neteisėtą poveikį, nenusišalinimas nuo ikiteisminių tyrimų kontrolės ir kiti šiame nutarime aptarti veiksmai, įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba, vertintini tarnybinės atsakomybės aspektu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, U. V. tarnybinės atsakomybės klausimas šiuo metu yra išspręstas.“.

45.       Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eA-30-492/2023, tačiau šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios kaip nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta administracinė byla negali būti laikoma tinkama praktika šiuo konkrečiu atveju.

46.       Teisėjų kolegija taip pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartyje iš bendro kaltinimo pašalino kaltinimo dalį, susijusią su šaudmenų laikymu, todėl pareiškėjo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00021-22, susijusio su galimu neteisėtu šaudmenų laikymu, nutraukimo nėra aktualūs šiai bylai.

47.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su minėtų ikiteisminių tyrimų nutraukimu, vertinti kaip naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, dėl kurių buvimo galėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

49.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. V. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021 pagal pareiškėjo U. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, darbo užmokesčio ir delspinigių už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                        Veslava Ruskan

                                        Milda Vainienė