Civilinė byla Nr. 2-698-407/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00364-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.3.11.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 18 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-131-524/2019, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Merlionas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2016 m. birželio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Merlionas“ iškelta bankroto byla. 

2.       Administratorius prašė BUAB ,,Merlionas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad įmonės nemokumą (bankrotą) nulėmė sąmoningas blogas įmonės valdymo organų elgesys (neveikimas) valdant įmonę. 

3.       UAB ,,Jūros konsultacijos“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė administratoriaus prašymą atmesti, nes UAB ,,Jūros konsultacijos“ nėra susijusi su UAB ,,Merlionas“

4.       Suinteresuotas asmuo R. I. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog bankroto administratorius prašyme nenurodė nė vieno sandorio, veiksmo, neveikimo, jog R. I. būtų perleidęs įmonės turtą, jį pasisavinęs, rizikingai investavęs, sunaikinęs, perkėlęs įmonės turtą į kitą įmonę ar kitaip prisidėjęs prie įmonės nemokumo. 

5.       Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su kai kuriais administratoriaus teiginiais sutinka, o su kai kuriais nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas pripažino BUAB ,,Merlionas“ bankrotą tyčiniu. 

7.       Teismas nustatė, kad tyčinio bankroto požymių egzistavimą įrodo byloje nustatytos aplinkybės, jog R. I. ir A. S., įmonės vadovas ir akcininkas, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas įrodo, jog 2015 m. įmonė jau buvo nemoki, nes įmonės turtas buvo 272 514 Eur vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 714 205 Eur. R. I. įmonės vadovu buvo iki 2016 m. vasario 19 d. Įmonė atlyginimų darbuotojams nuo 2016 m. sausio nebemokėjo. UAB ,,Merlionas“ bankroto byla iškelta kreditorei 2016 m. birželio 10 d. pateikus pareiškimą. Visus mokėjimus įmonėje vykdė akcininkas A. S.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis įrodo, jog įmonės vadovui taip pat buvo nemokamas darbo užmokestis, todėl pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo dar 2015 m. turėjo ir A. S..

8.       Įmonės 2015 m. balansas įrodo, kad įmonė jau 2014 m. buvo nemoki, nes įmonės turtas buvo 223 177 Eur vertės, o mokėtinos sumos 193 652 Eur. Šios skolos 2015 m. išaugo iki 714 205 Eur. Įmonei esant nemokiai tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, nes kreditiniai reikalavimai įmonėje augo ir įmonė dirbo nuostolingai. 

9.       Kreditorei, kuri kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2016 m. sausio ir 2016 m. birželio 10 d., kreipimosi į teismą metu jai darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Taip pat 2016 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis įrodo, jog R. I. jo atleidimo dieną 2016 m. vasario 19 d. neišmokėtas 6 324,96 Eur darbo užmokestis.

10.       Asmenys, atsakingi už įmonės veiklą jos nemokumo laikotarpiu, sprendė kitus savo verslo reikalus, t. y. įmonės vadovo ir akcininko veiksmai buvo nukreipti į skolos akcininkui grąžinimą, UAB ,,Jūros konsultacijos“ įsteigimą, Norvegijos įmonės MERLIONAS AS kūrimą bei akcininko kitos įmonės UAB ,,Master frost“ veiklos užtikrinimą. Šią aplinkybę įrodo ir 2015 m. lapkričio 7 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Merlionas“ akcininko A. S. ir direktoriaus R. I., pagal kurią akcininkas įsipareigojo sumokėti 14 500 Eur asmeninę skolą, nesusijusią su darbo santykiais ir su UAB „Merlionas“, R. I., įnešti papildomų apyvartinių lėšų į įmonės veiklą tam, kad grąžintų A. S. 80 000 Eur skolą. 

11.       Taip pat byloje yra įrodymai dėl UAB ,,Merlionas“ domeno perleidimo dar 2015 m. spalio 27 d. MERLIONAS AS ir sąskaitos turėtojai UAB ,,Jūros konsultacijos“. Šie veiksmai įrodo, jog UAB ,,Merlionas“ jau 2015 m. spalio 27 d. nesiekė vykdyti veiklos, o ją perkėlė į paminėtas įmones. Tai, kad dalis veiklos perkelta ir į UAB ,,Jūros konsultacijos“, leido padaryti išvadą tiek administratoriaus, tiek suinteresuotų asmenų nurodomos aplinkybės dėl UAB ,,Merlionas“ verslo partnerės Latvijos bendrovės UPB AS. A. S. pateiktas susirašinėjimas, sąskaitos leido padaryti išvadą, kad UAB ,,Jūros konsultacijos“ dirbo su Latvijos bendrove UPB AS, todėl ikiteismine tvarka būtina ištirti A. S. nurodomą aplinkybę, kad R. I. UAB „Merlionas“ vardu kreipėsi į UPB AS, prašydamas patikslinti ankstesnę frachtavimo sutartį ir nurodydamas, kad frachtuotojas pagal sutartį toliau yra UAB „Jūros konsultacijos“. 

12.       Veiksmus, galėjusius lemti UAB ,,Merlionas“ nemokumą, įrodo ir suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės dėl akcininko kitos įmonės UAB ,,Master frost“ veiklos užtikrinimo per UAB ,,Merlionas“. Suinteresuotas asmuo R. I. teikė įrodymus, jog 80 163,84 Eur bei 3 125,34 Eur vykdant krovinių gabenimo paslaugą UAB ,,Merlionas“ išsinuomotu laivu ,,Altona I“ turėjo gauti UAB ,,Merlionas“, o ne UAB ,,Master frost“. A. S. 2019 m. vasario 26 d. pateikė dėl paminėtų aplinkybių paaiškinimą su priedais, nurodydamas, jog UAB ,,Master frost“ prisiėmė visas sąnaudas, susijusias su ANTARES SHIPPING užsakymo vykdymu, ir laivo „Altona I“ kaštus, tačiau šiame paaiškinime remiamasi 20 000 Eur UAB ,,Master frost“ turėtomis sąnaudomis ir 16 186,48 Lt UAB ,,Merlionas“ pelnu, gautu iš tarpininkavimo mokesčio, tačiau pagal paminėtą sąskaitą UAB ,,Merlionas“ klientė ANTARES TRANSPORT GmbH už įvykdytą pervežimą pagal 2014 m. liepos 30 d. frachtavimo sutartį turėjo pervesti 80 163,84 Eur UAB ,,Merlionas“ ir šio pervežimo pelningumui reikšmingos yra UAB ,,Merlionas“, o ne UAB ,,Master frost“ sąnaudos ir UAB ,,Merlionas“ turėtas gauti užmokestis už įvykdytą paslaugą. Todėl šis perpardavimo sandoris bei sąskaita dėl 80 163,84 Eur pervedimo UAB ,,Master frost“ turi būti ištirti ikiteismine tvarka.

13.       2015 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra įrodo, jog kompiuterinė įranga parduota UAB „Jūros konsultacijos“ ir 2016 m. vasario 17 d. 6 vnt. kompiuterių ir biuro įrangos – MERLIONAS AS. Be to, 2016 m. kovo 9 d. finansinės nuomos sutartimi automobilis, kurio likutinė vertė nurodyta 31 604,84 Eur, perleistas UAB ,,Jūros konsultacijos“. R. I. UAB ,,Merlionas“ vadovavo iki 2016 m. vasario 19 d., tačiau šią sutartį 2016 m. kovo 9 d. pasirašo kaip UAB ,,Merlionas“ atstovas. Atsiliepime R. I. nurodo, jog automobilį „Hyundai Santa Fe“, kurį UAB „Merlionas“ buvo išsinuomojusi, perdavė (perrašė) kitai įmonei UAB „Jūros konsultacijos“, kadangi neturėjo piniginių lėšų mokėti už nuomą, buvo susidaręs įsiskolinimas. Ši įmonė sutiko sumokėti susidariusią 1 200 Eur nuomos skolą bankui, 600 Eur skolą servisui, tačiau įvertinus paminėtą automobilio vertę ir UAB ,,Merlionas“ skolos dydį negalima padaryti išvados, kad šis automobilis buvo perduotas išimtinai skolai padengti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Atskirajame skunde A. S. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nutartį, panaikinti nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, nustatančius, kad A. S. kontroliavęs UAB „Merlionas” veiklą, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kad suinteresuotasis asmuo A. S. laikytinas atsakingu dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl darbo užmokesčio nemokėjimo darbuotojams nuo 2016 m. sausio, kad A. S., būdamas atsakingu už įmonės veiklą, jos nemokumo laikotarpiu, sprendė kitus savo verslo reikalus, t. y., jo veiksmai buvo nukreipti į skolos akcininkui A. S. grąžinimą, Norvegijos įmonės Merlionas AS kūrimą, akcininko kitos įmonės UAB „Master Frost” veiklos užtikrinimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.                      Nepagrįstas konstatavimas, kad akcininkas A. S. kontroliavo įmonės veiklą. Nurodytą išvadą, tikėtina, teismas padarė remdamasis civilinėje byloje Nr. e2-1084-513/2018 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes nagrinėtoje byloje aplinkybės, susijusios su galima UAB „Merlionas” kontrole, vykdyta A. S., nebuvo tiriamos ir vertinamos. Pažymi, kad jis nebuvo civilinės bylos Nr. e2-1084-513/2018 šalimi. Teismas neturėjo teisėto pagrindo teismo nutartį grįsti aplinkybėmis, galimai nustatytomis kitoje nagrinėjamoje byloje ir jas taikyti sprendžiant dėl BUAB „Merlionas” bankroto pripažinimo tyčiniu.

14.2.                      Turėta galimybė patvirtinti atliekamus UAB „Merlionas” atsiskaitymus, nereiškia, kad A. S. palikta ir pavesta tiesioginė UAB „Merlionas” veiklos kontrolė. Suinteresuotasis asmuo neturėjo galimybės dalyvauti tiesioginėje ir kasdieninėje UAB „Merlionas veikloje, už kurios vykdymą buvo atsakingas tik vadovas R. I.. Suinteresuotajam asmeniui nebuvo žinomi visi įmonės kontrahentai, sutartys, įsipareigojimų ir reikalavimų apimtys. 

14.3.                      2015 m. UAB „Merlionas” finansinių ataskaitų rinkiniai patvirtinti 2016 m. balandžio 7 d. akcininko sprendimu. Nurodytu momentu bendrovė veiklos nebevykdė, darbuotojų nebeturėjo, todėl bendrovės įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas nuo nurodyto momento nebeatsirado. Dėl to teismo argumentai, konstatuojantys, kad šis suinteresuotojo asmens A. S. galimas neveikimas gali būti pripažįstamas tyčinio bankroto požymiu, laikytini nepagrįstais.

14.4.                      A. S., kaip akcininko pareigos inicijuoti įmonės bankroto procesą, negalima sieti su įmonės vadovo, R. I. oficialiu pareiškimu jam, kaip akcininkui apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį ir papildomų lėšų įmonės vykdomoms apyvartoms poreikį 2015 m. spalio 13 d.

14.5.                      Nurodytas UAB „Merlionas” (ne)mokumo klausimas išspręstas suinteresuotiesiems asmenims sudarius 2015 m. lapkričio 17 d. bendradarbiavimo sutartį dėl UAB „Merlionas” veiklos tęstinumo užtikrinimo ir susiradus papildomus naujus užsakovus frachtavimo paslaugų teikimui. Turimo nuolatinio užsakovo, Latvijos bendrovės UPB AS ir dviejų naujų užsakovų, Švedijos bendrovės Svensson Group ir UAB „MK laivyba“ pasitelkimas turėjo užtikrinti nuolatinių UAB „Merlionas” pajamų gavimą, visišką atsiskaitymą su darbuotojais, kreditoriais ir akcininku, dėl ko galimas kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo vertinamas nesavalaikiu žingsniu.

14.6.                      Nepagrįstas teismo konstatavimas, kad tyčinio bankroto požymiu laikytina tai, kad nuo sausio mėnesio UAB “Merlionas” darbuotojams nebebuvo mokamas darbo užmokestis. R. I. vadovavimą UAB „Merlionas” nutraukė (atšauktas iš pareigų) paaiškėjus, kad jis nenutraukė su UAB „Merlionas” konkuruojančios veiklos, nenutraukė veiklos su UAB „Merlionas“ užsakovais, nukreiptos į jo paties kontroliuojamą UAB „Jūros konsultacijos”. Potencialias UAB „Merlionas” veiklos pajamas R. I. nukreipus į jo paties kontroliuojamą UAB „Jūros konsultacijos”, o taip pat nukreipus ir naujų buvusių potencialių užsakovų Svensson Group ir UAB „MK laivyba“ užsakymų vykdymą, UAB „Merlionas“ likus be pajamų, A. S., perėmęs vadovavimą UAB ‚Merlionas” nuo 2016 m. vasario 19 d., negali būti laikomas atsakingu dėl darbo užmokesčio nemokėjimo darbuotojams.

14.7.                      A. S., UAB „Merlionas” vardu Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. kovo 18 d. pareiškė ieškinį solidariems atsakovams R. I. ir UAB „Jūros konsultacijos” dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo. Dėl nurodyto, A. S. veiksmų, nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nedelsiant perėmus vadovavimą bendrovei, kitomis teisinėmis priemonėmis siekiant atkurti įmonės mokumą, negalima laikyti turinčiais tyčinio bankroto požymių.

14.8.                      Nei R. I., nei A. S. veiksmai teismo analizuotu galimu įmonės nemokumo laikotarpiu nebuvo nukreipiami į bendrovės Norvegijoje (Merlionas AS) kūrimą.

14.9.                      Su finansiniais sunkumais, veiklos nuostoliais UAB „Merlionas” ėmė susidurti tik antrajame 2015 m. veiklos ketvirtyje. Įregistruota A. S. 2015 m. vasario 23 d., Norvegijos Merlionas AS veiklą orientavo į darbuotojų, samdomų Lietuvoje, tačiau komandiruojamų dirbti į Skandinavijos šalis, veiklą ir niekaip nesusijusią su UAB „Merlionas“ veikla. UAB „Merlionas” aktyvai nebuvo perkeliami ir / ar perduodami šiai bendrovei. 

14.10.                      Nepagrįstas nutarties motyvas, kuriuo nustatoma, kad A. S. veiksmai įmonės nemokumo laikotarpiu buvo nukreipti į skolos akcininkui grąžinimą. 2015 m. lapkričio 7 d. bendradarbiavimo sutarties teismas nesiaiškino ir neanalizavo.

14.11.                      A. S., siekdamas užtikrinti UAB „Merlionas“ veiklos tęstinumą siekė susitarimo su R. I., kaip fiziniu asmeniu, einančiu UAB „Merlionas“ vadovo pareigas, kurio tikslas – neteisėtos, su UAB „Merlionas“ konkuruojančios veiklos nutraukimas, lojalumo UAB „Merlionas“ išlaikymas ir užtikrinimas, sudarymo. Dėl šios priežasties tarp A. S. ir R. I. 2015 m. lapkričio 7 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas UAB „Merlionas“ veiklos tęstinumo, tuo pačiu realizuojant pirmiausia, kreditorių teisę į reikalavimų patenkinimą bei bendrovės akcininko, A. S. investicijų grąžos užtikrinimas per ilgalaikį periodą. 

14.12.                      Nepagrįsti teismo motyvai, kad UAB „Merlionas” nemokumo periodu A. S. veiksmai buvo nukreipti į kitos A. S. įmonės UAB „Master frost” veiklos užtikrinimą. UAB „Merlionas” priėmus Antares Shipping užsakymą dėl krovinio pervežimo už fiksuotą 80 163,84 Eur kainą, į nurodytą sumą turėjo būti įskaityti visi pervežimo užsakytu laivu Altona I kaštai, įskaitant užmokestį laivo savininkui, o taip pat ir galimi papildomai kaštai, susiję su uostų mokesčiais, bei laivo prastovomis. Tačiau vadovui R. I. priimant pervežimo užsakymą ir nustatant pervežimo kainą, nebuvo įvertinti visi galimi pervežimo kaštai. Siekiant išvengti nuostolių UAB „Merlionas” atsiradimo bei užtikrinant teigiamus veiklos rezultatus, Antares Shipping užsakymo pagal 2014 m. liepos 30 d. sutartį vykdymas laivu Altona I perpirktas kitos A. S. priklausančios UAB „Master frost”, pervežimo laikotarpiui įforminant laivo nuomos sandorį (čarterį).

14.13.                      UAB „Master frost” įvykdė Antares Shipping pervežimo užsakymą laivu Altona I. Už laivo Altona I naudojimą pervežimui laivo savininko agentas LBH Shipbrokers B.V. UAB „Master frost” 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 10103291 / 3310 bendrai 86 885,36 Eur sumai (skirtumas nuo sumos, gautos iš užsakovo Antares Shipping – 6 721,52 Eur). Už nurodytą pervežimą UAB „Merlionas” papildomai išrašė ir apmokėjimui UAB „Master frost” pateikė 2014 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą-faktūrą MER Nr. 0000046 už tarpininkavimo paslaugas 11 146,88 Lt (3 228,36 Eur) sumai.

14.14.                      Dėl nurodyto teismo aptariamo pervežimo pagal 2014 m. liepos 30 d. Antares Shipping užsakymą, UAB „Master frost” prisiėmė ne mažesnius nei 10 000 Eur dydžio tiesioginius nuostolius bei papildomas išlaidas, susijusias su laivo prastovomis ir uostų mokesčiais.

2.                      BUAB „Merlionas” bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pritaria skundžiamos nutarties motyvams. 

3.                      Suinteresuoti asmenys R. I. ir UAB „Jūros konsultacijos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

16.1.                      2013 m. A. S. ir S. B. įmonės UAB „Master frost“ akcininkai kreipėsi į R. I. su pasiūlymu dirbti kartu, įsteigti naują įmonę, nupirkti laivus, sukurti įmonės personalą, jį apmokinti, bei dirbti kartu su krovinių gabenimu laivais. A. S. nurodė, kad gaus 5 000 000 dolerių paskolą laivų įsigijimui. R. I. su pasiūlymu sutiko ir susitarė, kad įsteigs naują įmonę. 

16.2.                      R. I. turėjo registruotą įmonę UAB „Mireva“, kurios akcininkė buvo S. G.. Šios įmonės akcijas pardavė A. S., kuris šiai įmonei pakeitė pavadinimą ir pavadino UAB „Merlionas“. A. S. norėjo būti vienintelis akcininkas ir visus sprendimus priimti asmeniškai. A. S. negavo žadėto kredito laivų įsigijimui. A. S. negavęs iš banko kredito vis žadėjo tiek R. I., tiek kitiems įmonės darbuotojams, kad kreditą gaus. 

16.3.                      Visi įmonės darbuotojai laukė, kada įmonei UAB „Merlionas“ bus suteiktas kreditas, už kurį nupirks laivus ir įmonė pradės sėkmingai dirbti. Kad išsaugoti įmonę ir neatleisti darbuotojų iš UAB „Merlionas“, šios įmonės akcininkas A. S. ir R. I. susitarė laikinai išsinuomoti laivus ir pradėti krovinių gabenimą laivais, kol A. S. gaus kreditą laivų įsigijimui. UAB „Merlionas“ išsinuomojo 3 laivus ir pradėjo gabenti krovinius laivais. Iki 2015 m. sausio įmonė UAB „Merlionas“ gavo 150 000 Eur pajamą iš šių krovinių pervežimo. Nuo 2015 m. sausio prasidėjo krizė jūros krovinių pervežimo srityje. UAB „Merlionas“ pradėjo dirbti nuostolingai. 

16.4.                      Įmonė ir toliau būtų sėkmingai dirbusi, jeigu įmonės akcininkas būtų įnešęs papildomų lėšų į įmonės veiklą. Kadangi akcininkas A. S. pinigų neįnešė, buvo priversti nutraukti laivų nuomos sutartis, kadangi nuo 2015 m. vasario UAB „Merlionas“ susidarė skola 300 000 – 350 000 Eur. Kadangi A. S. negavo kredito laivų nusipirkimui, nebuvo darbo. Jeigu būtų gavusi kreditą ir už jį būtų įsigijusi laivus, tai ši skola būtų gražinta greičiau nei per metus. 

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.                      Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB ,,Merlionas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

5.                      Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis). Įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu reglamentuoja IBĮ 20 straipsnio normos. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. 

6.                      Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

7.                      ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies pagrindu preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. 

8.                      Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad klausimo, ar bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytos pareigos bankroto administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).

9.                      ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto proceso eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę patikrinti įmonės sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). 

10.                      ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. 

11.                      Minėto straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. 

12.                      Atskirajame skunde apeliantas neginčija sprendimo pripažinti bankrotą tyčiniu. Prašo panaikinti nutarties motyvus, nustatančius, kad A. S. nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kad jis laikytinas atsakingu dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl darbo užmokesčio nemokėjimo darbuotojams nuo 2016 m. sausio, kad įmonės nemokumo laikotarpiu sprendė kitus savo verslo reikalus, t. y., jo veiksmai buvo nukreipti į skolos akcininkui A. S. grąžinimą, Norvegijos įmonės Merlionas AS kūrimą, akcininko kitos įmonės UAB „Master Frost” veiklos užtikrinimą.

13.                      Pastebėtina, jog apeliantas, iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kuriuose minimi tam tikri apelianto veiksmai. Manytina, jog apeliantas siekia šių motyvų panaikinimo tam, kad pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, nutarties motyvai nebūtų pagrindas konstatuoti apelianto kaltę dėl tyčinio įmonės bankroto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ĮBĮ materialiųjų teisinių padarinių konkrečiam asmeniui kilimo nesieja su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu. Apeliantas pateikia savo veiksmų vertinimą, tačiau teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą vertina ne konkrečius apelianto atliktus veiksmus, bet nustatinėja, ar yra ĮBĮ nurodyti tyčinio bankroto pagrindai.

14.                      ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens, nes įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu, tiesiogiai materialiųjų teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

15.                      Apeliantas, be kita ko, teigia, jog jis civilinėje byloje Nr. e2-1084-513/2016 dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo, nedalyvavo, bylos šalimi nebuvo, todėl teismas negalėjo remtis aplinkybėmis, kurios nustatytos šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog spręsdamas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nenustatinėja asmenų, dėl tyčinio bankroto, kaltės, teismas neturi pareigos juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o taip pat teismo nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neturėtų prejudicinės galios jeigu kiltų ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Todėl teismas, apelianto nurodomoje byloje, vertino patį nustatytą nesąžiningos konkurencijos faktą, o ne aplinkybes dėl įmonės privedimo prie bankroto.

16.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde konkrečiai nenurodo su kuriomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, galimai nustatytomis kitos bylos duomenimis, nesutinka, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių iš esmės neneigia, tiesiog pateikia skirtingą pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių interpretaciją. 

17.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad įmonei vadovavę asmenys nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, rėmėsi 2015 m. gegužės 31 d. įmonės balansu, kuris įrodo, jog 2015 m. įmonės turtas buvo 272 514 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 714 205 Eur. Nustatyta, jog įmonė atlyginimų darbuotojams nuo 2016 m. sausio nebemokėjo, bankroto byla iškelta kreditorei 2016 m. birželio 10 d. pateikus pareiškimą. Taip pat nustatyta, kad visus mokėjimus įmonėje vykdė akcininkas, vadovui taip pat buvo nemokamas darbo užmokestis.

18.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be kita ko, rėmėsi tuo, jog akcininkas, turėdamas duomenis apie blogą įmonės finansinę padėtį ir būdamas atsakingas už atsiskaitymų, tame tarpe ir atlyginimų darbuotojams bei vadovui mokėjimą, kas patvirtina, jog įmonės finansinė būklė jam buvo žinoma, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas aplinkybės dėl įmonės nemokumo neginčija, todėl dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl minėtų aplinkybių, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonei vadovavę asmenys nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo būseną, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

19.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog asmenų, atsakingų už įmonės veiklą jos nemokumo laikotarpiu, veiksmai buvo nukreipti į atsiskaitymą su akcininku, UAB ,,Jūros konsultacijos“ įsteigimą, Norvegijos įmonės MERLIONAS AS kūrimą bei akcininko kitos įmonės UAB ,,Master frost“ veiklos užtikrinimą. Tokios aplinkybės nustatytos įvertinus ankstesnius priimtus teismų sprendimus dėl įmonei padarytos žalos ir sandorių teisėtumo.

20.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto skunde keliamos abejonės dėl minėtų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų yra grindžiamos apelianto subjektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu, skirtingu, nei teismo atliktu, byloje esančių įrodymų interpretavimu.

21.                      Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus šių reikalavimų nepažeidė.

22.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimta nutartimi. Atskirajame skunde nėra pagrįstai nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visuma turėtų būtų vertinama kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas.