Baudžiamoji byla Nr. 2A-19/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.13.1.8. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, teisėjo Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,
teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą atnaujinti S. B. baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, prašiusio panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį, kuria S. B. buvo atleistas nuo bausmės, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas), 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį subendrinta trijų mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą dvylikai mėnesių ir įpareigojant jį per šį laikotarpį mokytis bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Nuteistasis S. B. gyveno Šiauliuose, todėl šio nuosprendžio vykdymą kontroliavo Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcija.
Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimą dėl nuteistojo S. B. atleidimo nuo paskirtos bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, 2008 m. spalio 27 d. nutartimi S. B. nuo paskirtos bausmės atleido. Teismas konstatavo, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis S. B. teismo paskirtus įpareigojimus vykdė tinkamai, naujų nusikalstamų veikų ar teisėtvarkos pažeidimų, kurie pripažintini itin piktybiškais, nepadarė.
Prokuroras išvadoje prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį, kuria S. B. atleistas nuo bausmės, nes šios nutarties priėmimo metu teismui nebuvo žinoma apie tai, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė dvi nusikalstamas veikas (2008 m. liepos 1 d. ir 2008 m. spalio 8 d.), už kurias yra nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiais. Aplinkybę, kad atleidžiant S. B. nuo bausmės teismui nebuvo žinoma apie naujas jo padarytas nusikalstamas veikas, patvirtina Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2008 m. rugsėjo 18 d. duomenys. Prokuroro manymu, naujos aplinkybės paaiškėjo įsiteisėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiams, kuriuose nustatyta, kad S. B. padarė naujas nusikalstamas veikas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl laiko, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo pagal BPK 445 straipsnį terminas nepraleistas.
Prokuroro prašymas netenkintinas.
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, gavęs Pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokurorės E. Girgždienės tos pačios dienos tarnybinį pranešimą. Prokuroro manymu, naujos aplinkybės, t. y. kad nuteistasis S. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, paaiškėjo įsiteisėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiams.
Pateikti ir papildomai gauti duomenys patvirtina, kad pranešimas apie įtarimą dėl naujos nusikalstamos veikos, padarytos 2008 m. liepos 1 d., S. B. įteiktas 2008 m. rugsėjo 8 d., tą pačią dieną Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė E. Girgždienė priėmė nutarimą skirti įtariamajam S. B. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Prokuroro pateiktoje medžiagoje yra 2008 m. rugsėjo 18 d. pažyma dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų (ši pažyma pateikta teismui, nagrinėjusiam teikimą dėl S. B. atleidimo nuo bausmės), kurioje nurodyta, kad registre duomenų apie S. B. paskirtas kardomąsias priemones nėra.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. IV-213 patvirtinto Duomenų teikimo įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniam registrui tvarkos aprašo 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūra registro tvarkymo įstaigai teikia atitinkamai pranešimą apie įtarimą bei nutarimų dėl kardomųjų priemonių įtariamajam skyrimo, pakeitimo ar panaikinimo pagal BPK 133–139 straipsnius kopijas. Pagal 10.1, 10.2 punktuose nustatytą tvarką minėti duomenys ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi būti išsiųsti registro tvarkymo įstaigai; po to pranešimas išsiunčiamas paštu, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Taigi tyrėja V. Valiulytė ir prokurorė E. Girgždienė nesilaikė minėtos tvarkos ir laiku neišsiuntė registro tvarkymo įstaigai duomenų apie S. B. 2008 m. rugsėjo 8 d. įteiktą pranešimą apie įtarimą bei skirtą kardomąją priemonę. Laikantis nustatytos tvarkos, pataisos inspekcija, gavusi pažymą iš registro tvarkymo įstaigos, būtų informuota apie naują S. B. nusikalstamą veiką.
Be to, pažymėtina, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarime skirti kardomąją priemonę nurodyta, kad S. B. teistas. Taigi prokurorė E. Girgždienė privalėjo operatyviai gauti išsamius duomenis apie įtariamojo teistumą, jam skirtą bausmę ir reikalui esant, kaip šiuo atveju, pranešti naujus duomenis ne tik pataisos inspekcijai, bet, kaip jau minėta, ir registro tvarkymo įstaigai. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant pataisos inspekcijos teikimą dėl nuteistojo S. B. atleidimo nuo bausmės teisme dalyvavo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. Kaučikienė. Taigi tarp tos pačios prokuratūros skyrių taip pat nevyksta apsikeitimas turimais duomenimis, todėl esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui ir nustatytam įtariamajam, apie tai informacijos neturi kito skyriaus prokurorai, kurie dalyvauja teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl to paties asmens atleidimo nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (prokuroras teismui teigia, kad nuteistasis neva tinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų). Jau buvo minėta, kad teismui, nagrinėjusiam teikimą dėl S. B. atleidimo nuo bausmės, buvo pateikta 2008 m. rugsėjo 18 d. pažyma dėl Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų, kurioje nurodyta, kad registre duomenų apie S. B. paskirtas kardomąsias priemones nėra, tačiau teismo posėdis vyko 2008 m. spalio 27 d., todėl prokuroras prieš pat teismo posėdį turėtų patikrinti ar minėto registro duomenys nepasikeitę.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose teisinėse situacijose (jos nenumatytos BPK, todėl tai laikytina teisės reguliavimo spraga). Šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje Nr. 2A-7-15/2009 išaiškinta, kad teismai turi laikytis šių taisyklių:
1) atleidimo nuo bausmės klausimas neturėtų būti sprendžiamas iki naujos bylos išnagrinėjimo teisme ar proceso nutraukimo tuo atveju, kai iki BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto sprendimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės priėmimo atsirastų pagrindas manyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu, tikėtina, padarė naują nusikalstamą veiką. Jei naujoje byloje būtų priimamas apkaltinamasis nuosprendis, apkaltinamajame nuosprendyje bausmės turėtų būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsniu (atskira nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nebūtina). Proceso nutraukimo ar išteisinamojo nuosprendžio naujoje byloje įsiteisėjimo atveju teismas pagal pataisos inspekcijos teikimą turėtų priimti sprendimą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 4 dalies 1-3 punktų nuostatomis;
2) jei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu jau būtų teismo pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktą priimta nutartis, naują apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas turėtų konstatuoti, kad nutartis dėl atleidimo nuo bausmės naikinama (teismo baigiamuosiuose aktuose gali būti konstatuojama, kad kituose (nebaigiamuosiuose) teismo aktuose tam tikros aplinkybės buvo nustatytos neteisingai), ir, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, bausmes subendrinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios taisyklės taikytinos taikant ir BK 92 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatomas naujos nusikalstamos veikos padarymo faktas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi res iudicata reikšmę. Tokioje situacijoje proceso atnaujinimas dėl pagal BK 92 straipsnį priimtos nutarties panaikinimo neturi prasmės, nes atnaujinus bylą įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas faktas negali būti paneigtas. BPK XXXIII skyriuje numatyto baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių instituto paskirtis – teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo ir pagrįstumo, paaiškėjus pirmiau nežinomoms aplinkybėms, patikrinimas. Toks patikrinimas gali būti inicijuojamas, kai kyla pagrindas manyti, kad galutinis teismo sprendimas turi būti naikinamas ar keičiamas. Atnaujinus procesą, siekiant panaikinti pagal BK 92 straipsnio 3 dalies 1 punktą priimtą nutartį, nebūtų sprendžiama dėl teismo baigiamojo akto, kuriuo buvo galutinai išspręstas kaltės (o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju ir bausmės) klausimas, panaikinimo ar pakeitimo. Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl naujos veikos padarymo atnaujintame procese gali būti tik dar kartą konstatuota, kad nauja veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad bausmės nuteistajam pagal BK 64 straipsnį turi būti bendrinamos. Proceso, kurio baigtis iš anksto yra žinoma, kuriame nėra ir iš esmės negali būti jokio teisinio ginčo, inicijavimas neatitinka proceso protingumo, greitumo, res iudicata, rungimosi ir kitų principų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 449 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Atsisakyti atnaujinti bylą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Vladislovas Ranonis
Vytautas Masiokas