Civilinė byla Nr. 2-2368/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. A. S. , trečiųjų asmenų S. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. A. S. , prašydama priteisti iš atsakovo K. A. S. trečiojo asmens UAB „Grasta“ naudai 264 089 Lt nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas K. A. S. yra UAB „Grasta“ vadovas. Jis savo nesąžiningais veiksmais (interesų konflikto nevengimu, neinformavimu apie minėtą konfliktą UAB „Grasta“ dalyvių, nesiėmimu veiksmų interesų konfliktui pašalinti bei identiškos ūkinės komercinės veiklos perkėlimu į kitą bendrovę) sąlygojo UAB „Grasta“ nuostolių negautų pajamų forma atsiradimą, kuriuos sudaro UAB „Roalsta“ iš identiškos veiklos 2006-2009 metais gautas pelnas – 264 089 Lt.

Ieškiniu ieškovė S. G. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 264 089 Lt sumai areštuoti, uždraudžiant disponuoti ar bet kokiu būdu apsunkinti atsakovui K. A. S. priklausantį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar atsakovui priklausančias turtines teises; iki civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės laikinai uždrausti atsakovui K. A. S. vykdyti UAB „Grasta“ administracijos vadovo funkcijas, paskiriant Aurimą Valaitį UAB „Grasta“ turto administratoriumi ir nustatant jam 5000 Lt mėnesinį atlyginimą. Nurodė, jog būtinumą laikinai uždrausti atsakovui vykdyti UAB „Grasta“ administracijos vadovo funkcijas ir šios įmonės turto administratoriaus paskyrimą sąlygoja atsakovo neteisėti veiksmai ir egzistuojanti būtinybė užkirsti kelią bendrovei daromos žalos masto didinimui.

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės S. G. prašymą ir jos 264 089 Lt reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovo K. A. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu. Teismas taip pat nutarė iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3341-109/2010 įsiteisėjimo paskirti UAB „Grasta“ turtui visišką administravimą, administratoriumi paskiriant Aurimą Valaitį ir nustatant jam 5 000 Lt mėnesinį atlyginimą už teikiamas UAB „Grasta“ turto administravimo paslaugas, o taip pat įpareigojo UAB „Grasta“ turto administratorių perimti visus atsakovo UAB „Grasta“ dokumentus ir turtą, uždraudžiant kitiems asmenims, išskyrus UAB „Grasta“ turto administratorių, veikti atsakovo UAB „Grasta“ vardu ir (ar) interesais. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Grasta“ administracijos vadovo įgaliojimų sustabdymo ir administratoriaus paskyrimo, iš prašyme išdėstytų aplinkybių padarė išvadą, kad, laikinai neuždraudus atsakovui K. A. S. vykdyti UAB „Grasta“ administracijos vadovo funkcijų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), įmonė gali netekti turto ir patirti nuostolių. Teismas kaip šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nurodė ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas K. A. S. neteisėtais veiksmais tęstinį laiką nuo 2004 m. birželio 22 d. pastoviai pažeidžia savo fiduciarinę administracijos vadovo prievolę trečiajam asmeniui UAB „Grasta“ bei bendrovės akcininkams, kadangi tuo pačiu metu, kai užima UAB „Grasta“ direktoriaus pareigas, yra konkuruojančios UAB „Roalsa“, vykdančios identišką veiklą ir gaunančios iš tokios veiklos pajamų, vienintelis akcininkas, taigi, nesiima priemonių vadovaujamos bendrovės ir asmeninių interesų konfliktui pašalinti. Dėl šių veiksmų UAB „Grasta“ patyrė 264 089 Lt nuostolių, atsakovui yra laisvai prieinama komercinė bendrovės informacija, įskaitant komercines paslaptis, dėl bendrovės taikomų prekybos kietuoju kuru sąlygų, minėtus duomenis atsakovas gali panaudoti UAB „Roalsa“ interesams konkurencinėje veikloje sustiprinti. Teismas, nustatęs, kad įmonė negalės vystyti savo veiklos nesant vadovo, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti šios įmonės turto administratorių (CPK 145 str. 1 d. 5 p.), nustatant visišką įmonės turto administravimą, kadangi tokiu būdu įmonė ne tik galės išsaugoti savo turtą, bet ir turės galimybes jį gausinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas K. A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl UAB „Grasta“ turto visiško administravimo ir administratoriaus paskyrimo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, nustatydamas UAB „Grasta“ turto administravimą, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas normas, ekonomiškumo principą, kadangi taikė su ieškiniu pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nesusijusias laikinąsias apsaugos priemones. Tai sąlygoja ir šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nebuvimą. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai paralyžuoja įmonės veiklą.

2. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktą turto administravimas gali būti nustatytas tik atsakovo turtui, o UAB „Grasta“ yra tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Todėl UAB „Grasta“ nesant atsakovu, negalėjo būti skiriamas šios įmonės turto administravimas.

3. Teismas, nurodydamas, kad atsakovas K. A. S. yra konkuruojančios bendrovės UAB „Roalsa“ vienintelis akcininkas, neįvertino byloje esančių įrodymų. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad vienintele UAB „Roalsa“ akcininke yra B. M. .

4. Teismo nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys prieštarauja viena kitai, kadangi rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė ne tik dėl uždraudimo atsakovui K. A. S. vykdyti administracijos vadovo funkcijas, bet ir dėl uždraudimo kitiems asmenims veikti UAB „Grasta“ vardu ir (ar) interesais. Esant tokiai situacijai teismas nusprendė dėl byloje neįtrauktų asmenų (darbuotojų) teisių ir pareigų.

5. Nutartis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kadangi sukels pasekmes asmeniui, kuris nėra atsakovas, t.y. sukels neigiamus padarinius UAB „Grasta“ veiklai, kadangi ši įmonė bus pašalina iš rinkos kaip rinkos dalyvis. Prasidėjus šildymo sezonui, UAB „Grasta“ turi dalyvauti daugelyje konkursų. Tam reikia žinoti jų specifiką, kadangi šios įmonės viena iš pagrindinių veiklų yra didmeninė anglies ir kietojo biokuro prekyba. Teismo paskirtas administratorius šios specifikos nežino ir dėl savo užimtumo negalės tinkamai atlikti jam pavestų funkcijų.

6. Teismas nepagrįstai už skundžiama nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą atsakingu paskyrė atsakovą, kadangi apribojimai buvo taikyti ne tik jo, bet ir kitų asmenų (darbuotojų) atžvilgiu.

7. Teismo nutartis buvo priimta pažeidžiant CPK 148 straipsnio nuostatas ir CPK 42 straipsnyje įtvirtintas dalyvaujančių byloje asmenų teises, kadangi priimta rašytinio proceso tvarka, nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, nemotyvuojant ir nenustatant šio klausimo išsprendimo būtinumo tokia forma.

Tretieji asmenys S. S. ir UAB „Grasta“ pateiktais atskiraisiais skundais prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl UAB „Grasta“ turto visiško administravimo ir administratoriaus paskyrimo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą. Atskiruosiuose skunduose išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir apeliantas K. A. S. atskirajame skunde.

Atsakovas K. A. S. atsiliepimu į trečiųjų asmenų S. S. ir UAB „Grasta“ atskiruosius skundus prašo tenkinti juose išdėstytus reikalavimus šiuose skunduose nurodytais argumentais.

Ieškovė S. G. atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo skundus atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimus grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – UAB „Grasta“ turto visiškas administravimas – nėra susijusi su pareikštu ieškiniu. Tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikyta ši laikinoji apsaugos priemonė, yra tikimybė, jog teismo sprendimu tenkinus ieškinio reikalavimus priteisti nuostoliai neatlygintų realios bendrovės patirtos žalos, kadangi atsakovui toliau einant vadovo pareigas, didėtų įmonei padaromos žalos dydis ir papildomos žalos atlyginimas taptų įmanomas tik iš naujo pareiškus ieškinį.

2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant ekonomiškumo principą, uždraudžiant į bylą neįtrauktiems asmenims veikti įmonės vardu ir interesais, kadangi šią teisę turi tik įmonės vadovas kaip vienasmenis valdymo organus. Visi kiti asmenys, tame tarpe ir bendrovės darbuotojai, veikia tik įmonės vadovo suteiktų įgaliojimų pagrindu.

3. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad UAB „Grasta“ turto administratorius negalėjo būti paskirtas vien dėl to, kad ši įmonė byloje nėra atsakovas. Pritaikius CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudus atsakovui vykdyti trečiojo asmens vadovo funkcijas, įmonė liktų be administracijos vadovo. Todėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, paskiriant UAB „Grasta“ turto administratorių, yra tinkamas.

 

Atskirieji skundai tenkintini.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančią teisės normą, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo užtikrinimas, o pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir  jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme.

Nagrinėjamu atveju ieškovė S. G. pareikštu ieškiniu prašo teismą priteisti trečiojo asmens UAB „Grasta“ naudai iš atsakovo K. A. S. 264 089 Lt nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovės nurodytos civilinės atsakomybės taikymą atsakovui pagrindžiančios aplinkybės, t.y. atsakovo K. A. S. , kaip UAB „Grasta“ vadovo, neteisėti veiksmai (interesų konflikto nevengimas, UAB „Grasta“ dalyvių neinformavimas apie minėtą interesų konfliktą, nesiėmimas veiksmų interesų konfliktui pašalinti bei identiškos ūkinės komercinės veiklos perkėlimas į įmonę UAB „Roalsta“), kurie sąlygojo UAB „Grasta“ nuostolių negautų pajamų forma atsiradimą. Ieškiniu įrodinėjamus prašomus priteisti 264 089 Lt dydžio UAB „Grasta“ nuostolius sudaro UAB „Roalsta“ iš identiškos veiklos 2006-2009 metais gautas pelnas. Šio ieškinio teisinis pagrindas – CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, numatanti, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys yra LR ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos akcininko neturtinės teisės įgyvendinimo išraiška. Remiantis šia nuostata, akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai ieškinys dėl priteisimo. Tokio ieškinio tenkinimo atveju priimto teismo sprendimo vykdymas pasižymėtų konkrečios teismo sprendimu priteistos pinigų sumos išieškojimu iš atsakovo K. A. S. trečiojo asmens UAB „Grasta“ naudai. Teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus įvykdymas yra visiškai užtikrintas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi pritaikytu atsakovo K. A. S. turto ir/ar piniginių lėšų areštu. Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra skundžiama.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria teismas, siekdamas užtikrinti ieškiniu pareikštą reikalavimą dėl UAB „Grasta“ turėtų nuostolių atlyginimo priteisimo, taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 5 punktuose įtvirtintas laikinąsias apsaugos priemones, paskirdamas UAB „Grasta“ administratorių, nustatydamas šios įmonės turtui visišką administravimą bei uždrausdamas kitiems asmenims, išskyrus UAB „Grasta“ turto administratorių, veikti atsakovo UAB „Grasta“ vardu ir (ar) interesais. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu ir pagrindu pirmosios instancijos teismas nurodė siekį užkirsti kelią UAB „Grasta“ nuostolių dėl ieškinio pagrindą sudarančių atsakovo K. A. S. neteisėtų veiksmų ateityje atsiradimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirųjų skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones skundžiamoje nutarties dalyje, pažeidė šių procesinių teismo sprendimo įvykdymo priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas bei bendruosius teisės principus. Pažymėtina, jog proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu. Kadangi pareikštu ieškiniu yra siekiama UAB „Grasta“ faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo, atsakovo teisių suvaržymai, kurių tikslas – užkirsti kelią UAB „Grasta“ nuostolių atsiradimui ar padidėjimui ateityje, yra negalimi, kaip nesusiję su teismo sprendimo, kuris būtų priimtas šioje byloje ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo užtikrinimu. Tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų galima siekti šio prevencinio tikslo, būtina, jog teismo sprendimo įvykdymas ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų tiesiogiai susijęs su šio tikslo įgyvendinimu, t.y. ieškiniu pareikštais reikalavimais būtų siekiama uždrausti atsakovo veiksmus, kurie kelia žalos atsiradimo grėsmę.

Iš faktinės bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp ieškovės S. G. , kuriai priklauso 50 proc. UAB „Grasta“ akcijų, ir šios įmonės vadovo K. A. S. . Atkreiptinas dėmesys, jog kilus ginčui dėl įmonės valdymo organo veiksmų tinkamumo, įstatymas numato galimybę ginti savo pažeistas teises ne tik reikalaujant nuostolių atlyginimo, bet ir kitais pažeistų teisių gynybos būdais. Pavyzdžiui, tiek asmens pašalinimas iš valdymo organo narių, tiek laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimas yra įstatymo įtvirtintos priemonės, kurias gali taikyti teismas, kai kreipiamasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o teismas pritaria šį tyrimą atlikusių ekspertų ataskaitoje nurodytai išvadai, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama (CK 2.124 str., 2.131 str. 1 d.). Tuo atveju, jei įmonės dalyvis dėl įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų negali įgyventi jam įstatymo numatytų turtinių ar neturtinių teisių, jis gali kreiptis į teismą dėl tokio valdymo organo neteisėtų veiksmų, sudarančių kliūtis jo teisių įgyvendinimui, uždraudimo. Įmonės dalyvis taip pat gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens valdymo organo sprendimus (CK 2.82 str. 4 d.), reikšti prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo įmonei ateityje grėsmę arba ginti savo pažeistas teises kitais būdais.

Pripažinus, jog nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir yra nesusijusios su teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai, įvykdymo užtikrinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant UAB „Grasta“ turtui visišką administravimą, paskiriant šios įmonės turto administratorių ir uždraudžiant atsakovui K. A. S. vykdyti UAB „Grasta“ administracijos vadovo funkcijas (CPK 144 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskiruosiuose skunduose apeliantų nurodytų argumentų, kadangi, konstatavus minėtus proceso teisės normų ir bendrųjų teisės principų pažeidimus, sudarančius savarankišką pirmosios instancijos teismo nutarties skundžiamos dalies panaikinimo pagrindą, jie nebeturi teisinės reikšmės ir yra šalutiniai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – visiško UAB „Grasta“ turto administravimo nustatymo, administratoriaus paskyrimo ir uždraudimo kitiems asmenims veikti atsakovo UAB „Grasta vardu ir (ar) interesais.

Klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant UAB „Grasta“ turtui visišką administravimą, paskiriant šios įmonės turto administratorių ir uždraudžiant atsakovui K. A. S. vykdyti UAB „Grasta“ administracijos vadovo funkcijas.

Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                       Alė Bukavinienė

 

                                                                                                   Artūras Driukas

 

                                                                                                   Gintaras Pečiulis