Baudžiamoji byla Nr. e1-445-836/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39241-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1;
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4;
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 4 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, neįgali (darbingumas 35 %) gyvenanti (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Teismas
n u s t a t ė :
I. R., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2020-09-30 apie 18.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia tris kartus kumščiu sudavė savo buvusiam sugyventiniui J. J. į veidą, stūmė jį, dėl ko J. J. veidu trenkėsi į duris, tuo padarydama odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, nosies nugarėlės srityje, taip smurtaudama nežymiai sutrikdė J.J. sveikatą.
Kaltinamoji I. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad J. J. yra buvęs jos sugyventinis, su pertraukomis jie kartu gyveno apie tris metus. Bendrų vaikų neturi. Prieš kurį laiką ji J. J. išvarė iš savo buto, nes jis pastoviai girtavo. 2020-09-29 vakare pas ją į svečius atėjo giminaitė I. Š., su kurią vartojo alkoholį. I. liko nakvoti. Kitą dieną, 2020-09-30 jos toliau abi gėrė degtinę. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, išgirdo beldimą į buto duris bei J. balsą, jis šaukė atidaryti duris. Atidarius duris J. J. užėjo į vidų, jis buvo labai girtas, prašė pinigų. Ji liepė J. J. išeiti iš namų, tačiau šis neklausė, todėl supykusi ji J. J. kelis kartus kumščiu sudavė bei stūmė jį pro duris. Ar J. J. kažkur atsitrenkė ji nematė. Gailisi, kad J. J. sudavė (b. l. 96-97).
Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“: nurodyta, kad 2020-09-30 apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini), neblaiviam J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,63 promilių girtumas, žodinio konflikto metu neblaivi sugyventinė I. R., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuriai nustatytas 2,27 promilių girtumas, trenkė į veido sritį su kumščiu tris kartus, bei jį išstūmė pro duris. Įvykio metu J. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Paskirtas objektų tyrimas. I. R. sulaikyta (b. l. 12).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, (duomenys neskelbtini). Bute netvarka, kambaryje mėtosi įvairiausi daiktai, aplinka netvarkinga, matomi alkoholio vartojimo pėdsakai. Tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, nieko nepaimta (b. l. 15-20).
Tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ nurodyta, kad nukentėjusiajam matoma kraujuojanti žaizda, įdrėskimas. Nukentėjusysis labai susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus (b. l. 23-26).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad J.J. nustatytas 2,63 promilių, o I. R. 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 31).
Nukentėjusysis J. J. parodė, kad I. R. yra buvusi jo sugyventinė, kartu su ja gyveno apie tris metus jai priklausančiame bute. Prieš kelias savaites I. R. išvarė jį iš savo buto. Tame pačiame name jis taip pat turi butą. 2020-09-30 apie 18.00 val. jis girtas grįžo į namus ir sumąstė užeiti pas I., tikėjosi, kad ši priims jį atgal. Jis pabeldė į buto duris, I. atidarius duris jis bandė užeiti, tačiau I. pradėjo šaukti ir tris kartus kumščiu sudavė jam į veidą bei išstūmė jį pro duris. Kai stūmė jis veidu atsitrenkė į duris. Kai I. sudavė kumščiu, jis jokio skausmo nejuto, tačiau palietus veidą pamatė, kad kruvinas. Supykęs ant I. jis paskambino policijai, išsikvietė pareigūnus. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 34-35, 38-39).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2357/2020 (02) nurodyta, kad J. J. konstatuota odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, nosies nugarėlės srityje, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 55-56).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamoji uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinį, jo atžvilgiu panaudodama fizinį smurtą ir sukeldama skausmą bei padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamoji turi būti nubausta.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka (b. l. 123-128).
Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad ji neteista (teistumas išnykęs), bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 107-113, 114), nedirba, turi neįgalumą (b. l. 119, 121), įrašyta į Priklausomybės ligų priežiūros grupę, Psichikos sveikatos kabineto priežiūroje nėra (b. l. 118). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, mažesnio nei vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 18.30 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 11.08 val. (1 para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 68-70).
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė prieš buvusį sugyventinį, bei į tai jog jai paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neskirtina.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomąją priemonę, 2020 m. spalio 1 d. nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (b. l. 100-102).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
I. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti ją 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant I. R.: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 18.30 val. iki 2020 m. spalio 1 d. 11.08 val. (1 para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai kad:
nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamoji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Henryta Gerdvilė