Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-02-04][nuasmeninta nutartis byloje][eB2-744-555-2022].docx
Bylos nr.: eB2-744-555/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BELOR 303276665 pareiškėjas
Arvi kalakutai komanditinė ūkinė bendrija 151466232 suinteresuotas asmuo
ARVI ir ko 165688047 suinteresuotas asmuo
Restrus 145397810 suinteresuoto asmens atstovas
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Kiti klausimai, susiję su kreditorių statusu bankroto proceso metu
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Prašymas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo

?

Civilinė byla Nr. eB2-744-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00146-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.7.1; 3.4.3.7.4

(S)

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 2 d.

 Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ prašymą dėl kreditorės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos finansinio reikalavimo peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, ir

 

n u s t a t ė:

 

Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „ARVI“ ir ko iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Restrus. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 7 d. Bankroto administratorė UAB „Restrus“ pateikė teismui prašymą patvirtinti UAB „ARVI“ ir ko kreditorių sąrašą, be kita ko, prašydamas patvirtinti antros eilės kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos 10 479 309,64 Eur finansinį reikalavimą, iš kurio 10 359 096,00 Eur reikalavimas kildinamas iš 2017 m. lapkričio 17 d. sutarties, sudarytos tarp UAB ARVI KALAKUTAI“ KŪB ir UAB „ARVI“ ir ko (reg. Nr. DOK10097; DOK-10078; DOK10081).

Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, patvirtino BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių reikalavimus, iš jų – antros eilės kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB Eur finansinį reikalavimą.

Pareiškėja (kreditorė) UAB „BELOR“ pateikė prašymą dėl kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI 10 359 096 Eur finansinio reikalavimo peržiūrėjimo, kuriuo prašo patikslinti teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtintą UAB „ARVI“ ir ko kreditorių sąrašą, sumažinant antros eilės kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinį reikalavimą 10 359 096,00 Eur suma, kildinama iš 2017 m. lapkričio 17 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „ARVI“ ir ko ir UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB, priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-26672). Pareiškėjos UAB „BELOR“ prašymą patikslinti BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinį reikalavimą palaiko ir kreditorė Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD (reg. Nr. DOK-2122).

Kreditorės UAB „BELORbei Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD nurodė, kad  BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinį reikalavimą kildino iš 2017 m. lapkričio 17 d. laidavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „ARVI KALAKUTAIKŪB ir UAB „ARVI“ ir ko, kuria sutarties šalys susitarė, kad UAB „ARVI“ ir ko kompensuos vekselio davėjos BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB prisiimtus įsipareigojimus kylančius pagal devynis paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 12 854 596 Eur sumai, jeigu skolininkė (UAB „Lietuvos cukrus“) neatsiskaitys su kreditore (UAB „Žvalguva“), o vekselių davėjui atsiras pareiga atsiskaityti su  kreditore (UAB „Žvalguva“). Kreditorės teigia, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pateiktas analogiškomis sąlygomis, kuria yra grindžiamas ir BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinis reikalavimas, sudarytos sutarties teisinis įvertinimas. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad tarp šalių buvo sudaryta sui generis (savita) sutartis, turinti laidavimo sutarties elementų, tačiau pagal savo esmę ji negali būti prilyginta laidavimo sutarčiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio prasme. Be to, laidavimo sutarties sąlygų aiškinimas, jog BUAB „ARVI“ ir ko įsipareigojo kompensuoti vekselių davėjui būsimus nuostolius jau nuo to momento, kai tik UAB „Žvalguva“ pareikš jam, kaip vekselių davėjui, reikalavimus, kylančius iš vekselių davėjo kreditorei UAB „Žvalguva“ išduotų vekselių, lemia jų neatitiktį viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ir tokios sutarties sąlygos turi būti teismo ex officio (savo iniciatyva) pripažintos negaliojančiomis.

UAB „ARVI ir ko nemokumo administratorė UAB „Restrus pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos UAB „BELOR prašymą, kuriuo prašo teismo nuožiūra spręsti dėl kreditorės UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinio reikalavimo peržiūrėjimo (reg. Nr. DOK-29397).

Kreditorė BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos UAB BELOR prašymą, kuriuo prašo pradėtą procesą pagal pareiškėjos prašymą dėl UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinio reikalavimo nutraukti; netenkinus pirmojo prašymo, prašymą dėl UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinio reikalavimo dalies peržiūrėjimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-30186).

 

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimo tenkinamas

 

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias tam tikras išimtis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Nors nagrinėjamu atveju UAB „ARVI“ ir ko bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo sprendžiamas pagal bankroto bylos inicijavimo metu galiojančius teisės normas, t. y. pagal ĮBĮ nuostatas, tačiau bankroto bylos iškėlimas ir pati UAB „ARVI“ ir ko bankroto procedūra prasidėjo jau galiojant JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju klausimas dėl kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinio reikalavimo 10 359 096,00 Eur sumoje peržiūrėjimo UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.

JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Taigi, nors JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimo pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas tik antrosios ir trečiosios grupės kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

JANĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui CPK nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą). 

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).

 Esminę reikšmę pakartotiniam teismo patvirtinto finansinio reikalavimo tikrinimui turi objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Taigi, įmonės kreditoriai gali ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus dviem būdais – apeliacinės instancijos teismui apskųsdami neįsiteisėjusią nutartį, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, arba pateikdami teismui prašymą patikslinti kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis, sąrašą, prašyme nurodydami naujas (iki tol nežinomas) aplinkybes, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi. Analogišką vertinimą Lietuvos apeliacinis teismas pateikė ir kitose bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1396-241/2019; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-241/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-241/2020).

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI10 359 096,00 Eur finansinis reikalavimas kildinamas UAB „BUAB „ARVI KALAKUTAIKŪB ir UAB „ARVI“ ir ko 2017 m. lapkričio 17 d. sudarytos laidavimo sutarties, kuria sutarties šalys susitarė, kad UAB „ARVI“ ir ko kompensuos vekselių davėjui prisiimtus įsipareigojimus, t. y. vekselių davėjas, šiuo atveju UAB „BUAB „ARVI KALAKUTAIKŪB sutiko išduoti vekselius tik su sąlyga, kad laiduotojas (UAB „ARVI“ ir ko) sutiks kompensuoti vekselių davėjui prisiimtus įsipareigojimus, kylančius pagal sutartyje įvardintus devynis paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Taip pat šalių sudarytos sutarties 2.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad „laiduotojo įsipareigojimas, aptartas laidavimo sutarties 2.1 punkte reiškia, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų ir / arba įvykdžius juos netinkamai, ir vekselių davėjui atsiradus prievolei atsiskaityti su kreditoriumi, vekselių davėjas turi teisę reikalauti iš laiduotojo atlyginti pilna apimtimi vekselio davėjo įsipareigojimus pagal sutartį“.

Ginčo sutartyje UAB „ARVI“ ir ko prievolė buvo įvardinta kaip laiduotojo (UAB „ARVI“ ir ko) įsipareigojimas visu savo turtu atsakyti vekselio davėjui (BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB) <···> ta pačia apimtimi kaip vekselių davėjas prieš kreditor (UAB „Žvalguva“), jeigu skolininkas (UAB „Lietuvos cukrus“), už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolių ar bet kurios jų dalies pagal sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais (Laidavimo sutarties 2.1. punktas). Laidavimo sutarties 2.2. punktas papildomai nustatė, kad laiduotojo įsipareigojimas aptartas 2.1. punkte reiškia, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų ir / arba juos įvykdžius netinkamai, ir vekselių davėjui atsiradus prievolei atsiskaityti su kreditoriumi, vekselių davėjas turi teisę reikalauti iš laiduotojo atlyginti pilna apimtimi vekselio davėjo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas).

Pareiškėja UAB „BELOR“, ginčydama kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinį reikalavimą 10 359 096,00 Eur sumoje, teigia, jog, jau po ginčijamo kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pateiktas analogiškomis sąlygomis, kuria yra grindžiamas ir kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinis reikalavimas, sudarytos sutarties teisinis įvertinimas, kurio pagrindu kreditorės reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1229-1120/2021).

Minėta, kad BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 10 359 096,00 Eur kreditorinis reikalavimas kildinamas  tarp UAB „BUAB „ARVI KALAKUTAIKŪB ir UAB „ARVI“ ir ko 2017 m. lapkričio 17 d. sudarytos laidavimo sutarties, kurios sąlygos yra analogiškos skolininkės UAB „ARVI“ ir ko sudarytos su UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB sutarties sąlygomis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl BUAB „ARVI KALAKUTAIKŪB finansinio reikalavimo pagrįstumo, taip pat šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, teismo vertinimu, yra pagrindas remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1229-1120/202152.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e212291120/2021 pasisakant dėl analogiškos, kaip ir kreditorė BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB grindžia savo finansinį reikalavimą UAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, sudarytos sutarties sąlygų vertinimo, konstatuota, kad tarp šalių buvo sudaryta sui generis (savita) sutartis, turinti laidavimo sutarties elementų, tačiau pagal savo esmę ji negali būti prilyginta laidavimo sutarčiai CK 6.76 straipsnio prasme, kadangi BUAB „ARVI“ ir ko šia sutartimi įsipareigojo ne kreditorei UAB „Žvalguva“, bet vekselio davėjai (nurodytos bylos atveju BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB) kompensuoti ateities nuostolius, kilsiančius dėl prisiimtos prievolės užtikrinti trečiojo asmens prievoles. Išaiškinta, kad priešingai laidavimo sutarties esmei, BUAB „ARVI“ ir ko prievolė kilo tik BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB atžvilgiu už jos prisiimtą priešpriešinę prievolę išduoti vekselius kreditorei UAB „Žvalguva“ už skolininkę BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB, šios prievolės atsiradimo terminą susiejus su tam tikrų juridinių faktų atsiradimu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad laidavimo sutarties sąlygų aiškinimas BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB siūlomu būdu, jog laidavimo sutarties sąlygos (Sutarties 2.1. ir 2.2. punktai) turi būti aiškinamos taip, jog BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB reikalavimo atsiradimas BUAB „ARVI“ ir ko nesietinas su BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prievolių pagal ginčo sutartį realiu įvykdymu, nes BUAB „ARVI“ ir ko įsipareigojo kompensuoti BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB būsimus nuostolius jau nuo to momento, kai tik UAB „Žvalguva“ pareikš jai, kaip vekselių davėjai, reikalavimus, kylančius iš BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB kreditorei UAB „Žvalguva“ išduotų vekselių, lemia jų neatitiktį viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ir jos teismo ex officio (savo iniciatyva) pripažintinos negaliojančiomis.

Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad laidavimo sutarties nuostata „vekselių davėjui atsiradus prievolei atsiskaityti su kreditoriumi, vekselių davėjas turi teisę reikalauti iš laiduotojo atlyginti pilna apimtimi vekselio davėjo įsipareigojimus pagal Sutartį“ gali būti aiškinama ir kitu būdu nei siūlo BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB  kaip sutartyje numatyta atidedamoji sąlyga, kad dukterinė įmonė (UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB) turi teisę į nuostolių kompensavimą tik tada, jei ji jų faktiškai patyrė, užtikrindama prievoles kitai įmonių grupės narei (UAB „Lietuvos cukrus“). Ginčo sąlyga dėl BUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB reikalavimo teisės atsiradimo tik įvykdžius prievolę už trečiąjį asmenį nėra akivaizdžiai neteisėta, todėl, jos nenuginčijus, būtų galimas jos pagrindu atsiradusių kreditorinių reikalavimų tvirtinimas. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti ginčo finansinio reikalavimo, nes neįrodyta, jog dukterinė bendrovė (UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB) įvykdė minėtu būdu aiškinamą sąlygą, t. y. įvykdė prievolę už kitą įmonių grupės narę (UAB „Lietuvos cukrus“) ir tuo pagrindu įgijo reikalavimo teisę nuostoliams kompensuoti į patronuojančią bendrovę (BUAB „ARVI“ ir ko).Taigi, aptariamoje apeliacinio teismo nutartyje yra išaiškinta, kad susijusios įmonės negalėjo numatyti tokių finansinių rizikų grupės viduje valdymo sąlygų, kurios suteiktų įmonių grupės narėms nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, jei grupės įmonei iškeliama nemokumo byla.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad patronuojančios bendrovės (BUAB „ARVI“ ir ko) įsipareigojimas įtvirtintas 2017 m. lapkričio 17 d. sudarytoje laidavimo sutartyje padengti dukterinės bendrovės (UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB) nuostolius net ir tuo atveju, kai jie, akivaizdu, nebus realiai patirti, tuo pačiu užtikrinantis dukterinei bendrovei nemažą balsų skaičių bankrutuojančios patronuojančios bendrovės kreditorių susirinkime, neatitinka sutarties sąlygai keliamų atitikimo viešajai tvarkai kriterijų (CK 1.81 straipsnis), todėl teismo ex officio (savo iniciatyva) pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus sutarties sąlygas, kuriomis grindžiamas kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinis reikalavimas BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje, negaliojančiomis, nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu ir BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinis reikalavimas dėl kurio teismas yra pasisakęs 2021 m. gegužės 24 d. įsiteisėjusia nutartimi.

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB patvirtintą BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje finansinį reikalavimą bei jį sumažinti 10 359 096,00 Eur suma.

 

Dėl įrodymų prijungimo prie bylos

 

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi nutarus teismo procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2022 m. vasario 2 d., t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, teisme 2022 m. vasario 1 d. gautas pareiškėjos UAB „BELOR“ prašymas dėl naujų įrodymų – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-73-407/2022, patvirtinančios jos turimą finansinį reikalavimą į UAB „ARVI“ ir ko pagrįstumą, prijungimo prie bylos (reg. Nr. DOK2902). Kadangi prašymas priimti naujus įrodymus pateiktas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 251 straipsnis), pareiškėjos teikiamus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjos prašymą peržiūrėti kreditorės BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB finansinį reikalavimą tenkinus, kreditorei BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikę jų turėtų bylinėjimo išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a:

 

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ prašymą dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos 10 359 096,00 Eur finansinio reikalavimo peržiūrėjimo tenkinti.

Patikslinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko bankroto byloje, jį sumažinant iki 120 213,64 Eur.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

        Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

        Teisėjas                                                                            Egidijus Tamašauskas


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.81 str. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • 3K-3-160/2011
  • 3K-3-188/2012
  • e3K-3-96-823/2021
  • CPK
  • 3K-3-308/2013
  • 3K-3-233/2014
  • e2-1728-241/2019
  • e2-401-241/2020
  • 3K-3-3-701/2020
  • e2-1229-1120/2021
  • CK6 6.76 str. Laidavimo sutarties samprata
  • e2-73-407/2022
  • CPK 251 str. Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas