Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1511-2013].doc
Bylos nr.: 2-1511/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Kasida" 302468762 atsakovas
"Staliksena" 125694932 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1511/2013

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00784-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 126.2.; 122.4.

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 20 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB ,,Staliksena” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą UAB „Kasida”, civilinėje byloje Nr. B2-827-460/2013 pagal ieškovo UAB ,,Staliksena” ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kasida”,

 

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

 

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Banca rupta”. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloję Nr. 2-3574-676/2012, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteisė 14 507,22 Lt skolos, 6 procentus procesinių palūkanų, 450,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012 m. spalio 8 d., tačiau atsakovas jo nevykdo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo pagrindu išdavė vykdomąjį raštą. Pranešimu atsakovas buvo informuotas, kad jei skola nebus grąžinta, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas mano, kad atsakovas yra nemokus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Kasida” kelti bankroto bylą. Iš UAB „Kasida” pateikto 2012 m. gruodžio 31 d. balanso teismas nustatė, kad atsakovo į balansą įrašyto turto vertė sudaro 317 470 Lt, bendras įsipareigojimų dydis - 57 191 Lt. Motyvavo, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – įmonės balanso, kreditorių sąrašo bei kitų finansinių ataskaitinių dokumentų, matyti, jog įmonės skola kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, ne tik neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o sudaro tik penktąją dalį įmonės turto, todėl atsakovas laikytinas mokiu (CPK 12, 178, 185, 197 str.). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo), svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010). Teismų praktikoje nurodoma, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009; 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1084/2009). Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų apie įmonės nemokumą, t.y. įmonės pradelsti įsipareigojimai 2012 m. gruodžio 31 d. neviršijo pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas UAB „Kasida” viešai skelbė bei kitaip pranešė, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Be to, reikšmingas įmonės skolos, palyginus su 2010 metais, mažėjimas, leidžia manyti, kad įmonės finansiniai sunkumai gali būti laikino pobūdžio, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Esant nurodytų argumentų bei aplinkybių visetui, teismas atsisakė atsakovui UAB „Kasida” iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1-2 p., CPK 12, 178, 185, 197 str.).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Ieškovas UAB „Staliksena” atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti UAB „Staliksena” ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kasida”.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis UAB „Kasida” pateikto 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, konstatavo, jog atsakovo į balansą įrašyto turto vertė sudaro 317 470 Lt. Atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kasida” nurodė, jog 2010 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas iš UAB „Kanitas” įsigijo 9 soliariumų aparatus už 350 000 Lt. Iš UAB „Kasida” atsiliepimo matyti, kad šis ilgalaikis turtas yra įtrauktas į atsakovo balansą. UAB „Kasida” neturėjo jokio pagrindo įtraukti aukščiau nurodytų soliariumų aparatų į savo nuosavą turtą, kadangi šio turto nuosavybės teisė nepriklauso atsakovui. Apeliantas pažymi, kad pretenzijas dėl šio turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo atsakovui yra pareiškęs UAB „Puerto Rico”, kuris pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl 6 pas atsakovą esančių soliariumų aparatų priteisimo. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2901-769/2012 UAB „Puerto Rico” ieškinį UAB „Kasida” atmetė, tačiau UAB „Puerto Rico” šį teismo sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris turėtų priimti galutinį sprendimą šioje byloje. Teismas turėjo ne formaliai, o kritiškai vertinti atsakovo UAB „Kasida” pateiktus duomenis apie turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto nuosavybės teisę. Akivaizdu, jog tol, kol Klaipėdos apygardos teismas neišnagrinės UAB „Puerto Rico” apeliacinio skundo dėl 6 soliariumų priteisimo iš UAB „Kasida”, atsakovas negali būti laikomas šio turto savininku. Nustačius, kad UAB „Kasida” nurodomi soliariumų aparatai nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, atsakovas negalėtų šio turto įtraukti į savo balansą, ko pasekoje jo turimas turtas ženkliai sumažėtų, nes didžiąją UAB „Kasida” nurodomo nuosavo turto vertės dalį sudaro 9 soliariumų aparatų likutinė vertė. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik UAB „Kasida” pateiktame balanse nurodyto nuosavo turto verte, netirdamas, ar šis turtas į atsakovo balansą yra įtrauktas pagrįstai bei nevertindamas aplinkybės, kad dėl minėto turto šiuo metu vyksta teisminiai ginčai.

Teismas, atsisakydamas kelti atsakovui bankroto bylą, neįvertino aplinkybės, jog šios bendrovės nurodomo ilgalaikio turto vertė visiškai neatitinka šio turto realios rinkos vertės. Klaipėdos apylinkės teismas nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2901-769/2012 UAB „Kasida” atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 6 iš 9 pas atsakovą esančių soliariumų aparatų. Vykdydamas šią nutartį, antstolis A. S. 2012 m. vasario 10 d. sudarė areštuojamo turto aprašus, kuriuose aprašė 6 minėtus areštuojamus soliariumų aparatus. Kaip matyti iš turto aprašų, bendra areštuotų 6 soliariumų aparatų vertė sudaro 24 650 Lt. Tokia šio areštuoto turto vertė nurodoma ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro pateikiamoje informacijoje. Tokiu būdu, darant prielaidą, kad ir kiti likę 3 soliariumų aparatai yra panašios vertės, darytina išvada, jog bendra visų 9 soliariumų aparatų, o tuo pačiu ir pas atsakovą esančio ilgalaikio turto tikroji vertė galėtų sudaryti ne didesnę nei maždaug 36 000 – 37 000 Lt sumą. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog UAB „Kasida” nurodoma ir reali nuosavo turto vertė skiriasi beveik 10 kartų. Tokia situacija susidarė dėl to, jog UAB „Kasida” už nurodytą 350 000 Lt kainą iš UAB „Kanitas” iš tikrųjų pirko ne vien šiai bendrovei priklausančius 9 soliariumų aparatus, o visą šios bendrovės valdomų soliariumų paslaugų teikimo verslą. Nepaisant to, atsakovas į savo ilgalaikį turtą įtraukė ne tikrąją minėtų soliariumų aparatų vertę, o visą UAB „Kanitas” sumokėtą sumą, nors tikroji UAB „Kasida” perimtų soliariumų aparatų vertė buvo žymiai mažesnė. Be to, atsakovas yra įkeitęs visus 9 pas jį esančius soliariumų aparatus Klaipėdos kredito unijai tam, kad gauti 80 000 Lt dydžio paskolą. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos registro informacijos matyti, kad įkeičiamo turto vertė buvo nustatyta remiantis šalių susitarimu. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad siekdami sudaryti paskolos sutartį UAB „Kasida” ir Klaipėdos kredito unija dirbtinai padidino įkeičiamo turto vertę, nors realiai antstolio turto aprašai ir turto arešto aktai įrodo, kad reali šio turto vertė yra daugiau nei 10 kartų mažesnė nei įkeitimo suma. UAB „Kasida” nurodomo ilgalaikio turto - 9 soliariumų aparatų - vertės ne tik neužtenka padengti visos šios bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumos, t.y. 57 191 Lt, tačiau ir atsakovo kreditoriniai pradelsti įsipareigojimai gerokai viršija realią UAB „Kasida” turimo nuosavo turto vertę. Dėl šios priežasties atsakovas faktiškai yra nemokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.

Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad UAB „Kasida” finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Kaip matyti iš VSDFV informacijos apie draudėjo viešus duomenis, UAB „Kasida” įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013 m. kovo 13 d. sudarė 25 390,54 Lt, tuo tarpu iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, jog 2013 m. sausio 15 d. šis įsiskolinimas sudarė 23 848,32 Lt sumą. Tokiu būdu per pastaruosius du mėnesius atsakovo skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ne tik nesumažėjo, tačiau ir išaugo daugiau nei 1 500 Lt. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad UAB „Kasida” finansiniai sunkumai yra ne trumpalaikio, o nuolatinio pobūdžio, nes įmonės skolos kreditoriams nuolat didėja.

Atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas nenurodė visų kreditorių, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai yra praleisti. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registro pateikiamos informacijos matyti, kad iš atsakovo UAB „Kasida” kreditoriui If P&C draudimas yra priteista 1 666,38 Lt dydžio suma, kurios išieškojimui yra išduotas vykdomasis dokumentas. Be to, atsakovo skola UAB „Staliksena” yra ne 15 507,22 Lt, kaip nurodo UAB „Kasida”, o 17 506,87 Lt, t.y. beveik dviem tūkstančiais litų didesnė suma. Nurodytos aplinkybės ne tik įrodo, jog atsakovo pradelstų įsiskolinimų dydis yra didesnis, nei nurodo UAB „Kasida”, tačiau ir tai, jog atsakovas nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų, kas patvirtina, jog atsakovas yra faktiškai nemokus. Atsakovas nutyli faktą, jog Klaipėdos kredito unija suteikė UAB „Kasida” 80 000 Lt dydžio paskolą. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas turėjo įvertinti šiuos su atsakovo realia finansine padėtimi susijusius duomenis ir aplinkybes.

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog UAB „Kasida” faktiškai yra nemokus, t.y. reali įmonės į balansą įrašyto turto vertė yra mažesnė nei įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Įmonė nesugeba atsiskaityti su savo kreditoriais ir jos finansinė padėtis nuolat blogėja, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir priimti naują nutartį - iškelti UAB „Kasida” bankroto bylą.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB ,,Kasida“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas reikalavimą iškelti bankroto bylą grindė atsakovo nemokumu. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nurodęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.), taip pat nenustatęs kitų bankroto bylos iškėlimo pagrindų (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d.). Iš atsakovo pateikto 2013 m. vasario 15 d. įmonės balanso (b. l. 61) ir kreditorių sąrašo (b. l. 59) teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 317 470 Lt, o bendras įsipareigojimų dydis - 57 191 Lt.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad teismas nenustatė įmonės tikrosios finansinės padėties, nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovo pateiktais dokumentais, kuriuose nurodyta neteisinga atsakovo turimo turto vertė ir pradelstų įsipareigojimų dydis.

Pažymėtina, jog tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi vien atsakovo pateikto 2013 m. vasario 15 d. balanso duomenimis ir atsakovo kreditorių sąrašu, tai būtų galima sutikti su apygardos teismo išvada, kad atsakovo būsena neatitinka nemokumo kriterijų. Rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos duomenis, sutiktina su apeliantu, jog kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktų finansinių dokumentų patikimumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors šiuo atveju atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui 2013 m. vasario 15 d. sudarytą įmonės balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, tačiau iš Juridinių asmenų registre esančių duomenų matyti, jog šių finansinės atskaitomybės duomenų už 2012 metus iki šios dienos nėra perdavęs Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. nustatyta tvarka). Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad atsakovo teismui pateikti 2012 metų įmonės finansinės atskaitomybės duomenys dar nėra galutiniai.

Pagal atsakovo pateiktą balansą, didžiausią jo turimo turto dalį sudaro atsakovui priklausantis ilgalaikis materialusis turtas (308 396 Lt). Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovo balanse nurodyto ilgalaikio turto vertė neatitinka realios turto vertės.

Atsakovas atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad 2010 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Kanitas“ įsigijo 9 soliariumų aparatus už 350 000 Lt. Šie duomenys atsispindi ir atsakovo 2010 m. balanse (b. l. 33) bei 2010 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte (b. l. 36-37), kuriame nurodoma, kad įmonės ilgalaikį turtą sudaro įranga ir įrengimai, kurių balansinė vertė 307 474,19 Lt, bei transporto priemonės, kurių balansinė vertė 9 650 Lt. Atsakovas į bylą taip pat pateikė 2011 m. lapkričio 5 d. įkeitimo sutartį (b. l. 69) bei pažymėjimą apie hipotekos registre įregistruotą sutartinio įkeitimo sandorį (b. l. 70-72) iš kurio matyti, kad 80 000 Lt paskolos užtikrinimui atsakovas įkeitė 9 soliariumų aparatus, kurių bendra vertė, nustatyta šalių susitarimu, yra 266 942,14 Lt. Pažymėtina, kad prievolės įvykdymo terminas suėjo 2013 m. gegužės 5 d., tačiau byloje nėra duomenų ar atsakovas šią prievolę tinkamai įvykdė. Ši aplinkybė būtų svarbi teismui vertinant atsakovo (ne)mokumą.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pretenzijas dėl minėtų soliariumų aparatų išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo atsakovui yra pareiškęs UAB „Puerto Rico”, kuris pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl 6 pas atsakovą esančių soliariumų aparatų priteisimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2901-769/2012 UAB „Puerto Rico” ieškinį UAB „Kasida” atmetė, tačiau UAB „Puerto Rico” šį teismo sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2013 m. liepos 3 d. turėtų paskelbti priimta procesinį sprendimą šioje byloje. Tik paaiškėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmei, bus galima įvertinti ar minėtas atsakovo turtas į atsakovo balansą yra įtrauktas pagrįstai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš kartu su atskiruoju skundu apelianto pateiktų 2012 m. vasario 10 d. antstolio turto apyrašų (b. l. 111-114) matyti, jog antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl ginčijamų soliariumų aparatų arešto, šiuos 6 soliariumų aparatus įvertino bendra 24 650 Lt suma.

Esant tokio dydžio skirtumui tarp ilgalaikio turto verčių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovo balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė yra reali. Esant dideliems prieštaravimams dėl įmonės turto vertės, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo imtis įstatymo nustatytų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji turto vertė, reikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę, o prireikus, kad įmonės turtas būtų įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1-2 d.)

Sutiktina ir su apelianto teiginiu, jog teismas tinkamai nenustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo (b. l. 59) matyti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai VSDFV, įmonės darbuotojams bei UAB „Staliksena” yra 57 191 Lt, tačiau, kaip matyti iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registro išrašo (b. l. 116-122), iš atsakovo UAB „Kasida” kreditoriui If P&C draudimas yra priteista 1 666,38 Lt dydžio suma, kurios išieškojimui yra išduotas vykdomasis dokumentas (b. l. 118-119). Atsakovo skola UAB „Staliksena” yra ne 15 507,22 Lt, kaip nurodo atsakovas, o 17 506,87 Lt (b. l. 119). Šios skolos, išieškomos pagal vykdomuosius raštus, turėjo būti įtrauktinos į pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Taip pat pažymėtina, kad iš viešos Sodros informacijos apie atsakovą matyti, jog 2013 m. birželio 16 d. skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 29 477,38 Lt, taigi nuo 2013 m. sausio 15 d. padidėjo 5 629,10 Lt suma. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo pradelstų įsiskolinimų dydis yra didesnis, nei nurodo UAB „Kasida”.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, formaliai vertino atsakovo pateiktus finansinius dokumentus, nesiaiškino atsakovo turto sudėties bei realios jo vertės, nenustatė tikrosios pradelstų įsipareigojimų sumos. Dėl nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad apygardos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, formaliai įvertino atsakovo finansinius dokumentus, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės, pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl atsakovo mokumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl atsakovo finansinės padėties, t. y., iš vienos pusės pagal atsakovo balansą atsakovas turi daug turto, iš kitos pusės atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos teismas turėjo reikalauti iš atsakovo paaiškinimų, kitų įrodymų, kurie užtikrintų tikrosios atsakovo turtinės padėties atskleidimą.

Dėl šių nepašalintų abejonių apie atsakovo finansinę būklę Klaipėdos apygardos teismo nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Kasida“ iškėlimo tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

Teisėja

Egidija Tamošiūnienė