Civilinė byla Nr. e2-3058-287/2022

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00054-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.2;  2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.5.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,

sekretoriaujant Linai Graužinienei,

dalyvaujant:

ieškovo Pakruojo verslo informacijos centro atstovėms direktorei S. F. – B. ir advokatei Gabijai Jurgitai Baublienei,

atsakovams S. J. ir R. J. bei atsakovo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo verslo informacijos centro ieškinį atsakovams S. J. ir R. J., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų, atidėtų palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

nustatė:

Ieškovas Pakruojo verslo informacijos centras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. J. ir R. J., kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1024,74 Eur skolą, 68,62 Eur palūkanas, 0,72 Eur atidėtas palūkanas, 191,66 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur žyminį mokestį ir 163,35 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. balandžio 12 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu nusprendė dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų. Susirinkimas nusprendė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas ieškovui, kuris veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu sudaro lengvatinio kredito sutartį. Taip pat buvo nuspręsta, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai, kurie privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką ieškovo nurodyta tvarka. Ieškovas 2017 m. gruodžio 6 d. pasirašė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų skyriuje „Metinė palūkanų norma“ nustatytos 3 procentų fiksuotos palūkanos, kurios skaičiuojamos ir mokamos bankui nuo išmokėtos ir bankui negrąžintos kredito (ar jo dalies) sumos. Kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų skyriuje „Delspinigiai“ nustatyta 0,04 procento delspinigiai, kurie skaičiuojami nuo pagal Kreditavimo sutartį nesumokėtos (grąžintos) kredito ir/ar palūkanų sumos. Ieškovas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. vasario mėn., 2022 m. vasario 1 d. išrašė bei atsakovams S. J. ir R. J. apmokėjimui pateikė sąskaitą 1315,74 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2022 m. vasario 18 d.), tačiau atsakovai yra pilnai neatsiskaitę ir ieškovui 2022 m. vasario mėnesį yra sumokėję tik 30 Eur. Atsakovai yra skolingi 1285,74 Eur sumą, kurią sudaro 1024,74 Eur kreditas, 68,62 Eur palūkanos, 0,72 Eur atidėtos palūkanos ir 191,66 Eur delspinigiai.

Ieškovo atstovė S. F.-B. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovų skolą bandė išsiieškoti visokiais būdais, net buvo kreipęsi ir į išieškojimo tarnybas. Dalis sumos už namo renovaciją yra mokama, kita dalis nemokama. Kadangi ieškovas kiekvieną mėnesį turi grąžinti Šiaulių bankui paskolą, todėl turi raginti ir išieškoti skolas iš gyventojų, kurie nemoka. Skola susidarė už įmokas, kurias gyventojas turi mokėti už namo modernizavimą, tą dalį, kuri priklauso gyventojo butui. Kiekvienam butui įmokos skaičiuojamos, kaip yra nustatyta Civiliniame kodekse, tai yra, bendros ir individualios investicijos. Atsakovų butas nesutinka su tam tikra suma, kuri, neva, jiems priskaičiuota neteisingai, tačiau nėra jokio pagrindo skaičiuoti kitaip, todėl skaičiuojama taip, kaip yra nustatyta pagal Civilinį kodeksą, Aplinkos apsaugos valdymo agentūros nuostatus ir visus teisės aktus, ir neturi pagrindo atsakovams kažkokios dalies neskaičiuoti. Gyventojams buvo išvardinta, kiek ir kokias sumas, už ką reikia mokėti. Sumos yra skaičiuojamos pagal tam tikras priemones, proporcingai butui. Atskirai pagal butą investicijos neskaičiuojamos. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimus nurodė, kad buvo organizuoti gyventojų susirinkimai, tačiau pirmieji susirinkimai neįvyko. Be to, neaišku, kaip mokėjimus būtų galima perskaičiuoti, nes dalis gyventojų yra sumokėję visą sumą, o atsakovams yra susikaupę delspinigiai. Bendrosios investicijos skaičiuojamos proporcingai buto plotui. Kad dalis butų atsijungę nuo centralizuotos sistemos, prieš atliekant modernizavimą buvo žinoma. Visi butai, nepaisant ar atsijungę ar neatsijungę, moka vienodai. Vienintelė galimybė perskaičiuoti būna tada, kai namo gyventojai sutinka, kad ta suma būtų padalinta kitiems butams. Tai nebuvo aptarta prieš renovaciją. Sumos, kuri galėtų būti išskaičiuota atsakovams, nurodyti negali, nes nėra jos skaičiavimo metodikos. Gyventojai prašė paskaičiuoti, tačiau nenurodė kokią sumą, tai yra, visą sumą, ar dalį sumos. Ieškovas kelis kartus skambino atsakovams ir ragino susimokėti, tačiau jie reikalavimų nepripažino ir nesutiko sumokėti, nes, pasak jų, jiems darbai nebuvo atlikti ir už juos nemokės. Pakruojyje ir daugiau yra tokių namų, kuriuose yra butų atsijungusių nuo centralizuoto šildymo, tačiau susirinkimo metu klausiama gyventojų ar sutinka, jog atsijungusių butų savininkai nemokėtų dalies sumos. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Jie kreipėsi ir į savivaldybę, ir į APVA ir buvo išaiškinta viskas, kaip šiuo atveju reikia elgtis. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. namo gyventojai susirinkime nepritarė atsakovui tenkančios mokėjimų dalies perskaičiavimui. Prašė ieškinį tenkinti.

Ieškovo atstovė advokatė Gabija Jurgita Baublienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Ieškovą ir atsakovus sieja skolos teisiniai santykiai ir atsakovai yra skolingi pagal daugiabučio namo kreditavimo sutartį, o pareiga surinkti lėšas tenka ieškovui. Atsakovai yra pažeidę kreditavimo sutartį. Dėl atsakovų argumentų, dėl jam tenkančių išlaidų, susijusių su atliktais ar neatliktais darbais, tai ieškovas išlaidas paskirstė taip, kaip jį įpareigoja paskirstyti teisės aktai. Kitaip paskirstyti mokėjimų ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo. Daugiabučių namų savininkų įstatyme numatyta, kas yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, prie kurių renovacijos privalo prisidėti ir atsakovai proporcingai savo nekilnojamo turto daliai – buto plotui. Ieškinys pagrįstas ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovo R. J. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis per teismo nustatytą terminą pateikė savo atstovaujamojo vardu atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas nemėgino, kokiu nors būdu derinti ar spręsti susidariusią situaciją geranoriškai, neatsižvelgė į atsakovo abejones dėl jam pateiktų ir nustatytų mokėjimų apimties teisingumo ir pagrįstumo. Atsakovo nuomone, jis prievolės mokėti mokesčius, išlaikyti bendrą nuosavybę neneigia ir šios bendros pareigos nevengia, tačiau, įvertinus, kad jam kilo abejonių dėl jam priskirtų mokėjimų apimties dėl ko jis raštu kreipėsi į ieškovą, į daugiabučio namo pirmininką, kad būtų perskirstyti mokėjimai kitiems bendrasavininkams, kadangi pagal pateiktą sąskaitą ir priskirtus mokėjimus buvo įtrauktos sumos ir išlaidos, kurios visiškai nesusijusios su atsakovo nuosavybe ar turtu. Tokia motyvacija teikiama, kadangi pagal investicinį projektą išlaidas iš esmės sudaro dvi kategorijos – bendros renovacijos išlaidos ir individualios, atsižvelgiant į atskirų būstų poreikius. Atsakovas kėlė pretenzijas ir klausimus ieškovui, kodėl jam priskirta mokėti ir už individualias renovacijos išlaidas, nors jis jokiu būdu šios naudos negavo. Atsakovui buvo pateikta investicinių sumų paskirstymas jo butui, tame tarpe 6, 8 ir 9 eilutėse nurodžius – šildymo sistemos remontą, šildymo apskaitos modernizavimą, karštojo vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimą, kuomet šie darbai, jo būste nebuvo atliekami ir negalėjo būti atlikti, kadangi jo butas jau ilgą laiką yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, naudojant savo individualią šildymo sistemą, kurią jis įsirengęs savo lėšomis. Reikalaujant atsakovą dengti aukščiau paminėtus kaštus, kuriama situacija, kuomet atsakovas įpareigojamas mokėti ne tik visiems bendraturčiams bendra daline nuosavybe priklausančio turto pagerinimo kaštus, bet iš esmės atsakovas papildomai turėti mokėti už negautą naudą, tai yra, mokant už individualius pagerinimus, kuriuos gavo būstai, priklausantys ir turintys centralizuotą šildymo sistemą – vamzdynų, radiatorių bute keitimas ir pan., kas nebuvo vykdoma pats atsakovą, nors pagal paskaičiuotą sąmatą ir reikalaujama dengti šias sumas, kas neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Atsakovas ne kartą reikalavo pateikti investicijų sumų paskirstymo detalizavimą, pagal kokius kriterijus ir metodus vykdyta apskaičiavimas, tačiau į šiuos kreipimusis atsakymo nebuvo gauta, nors savo reikalavimą atsakovas siejo ir su jam taikyta mokėjimų prievole. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į namo administratorių, kurio prašė inicijuoti visuotinį gyventojų susirinkimą dėl jam priskirtų mokėjimų sumų perskirstymo, dėl ko iš esmės bendrija kreipėsi į ieškovą, tačiau pastarasis susidariusios situacijos nesureguliavo, reikiamų duomenų nepateikė ir kreipėsi į teismą vietoje aiškios pozicijos pateikimo ir kilusių abejonių pašalinimo. Nepašalinus abejonių dėl sąskaitos teisingumo ir teisėtumo, atsakovas vertina, kad jo prievolės mokėti visos sąskaitos sumos būti negali, todėl jis vykdė ir vykdys tik dalinius mokėjimus, apimtimi, kuria laiko, kad nėra ginčo ir suma, kuri patenka į bendras namo pagerinimo išlaidas, kadangi individualių kaštų dengimas, negali būti laikomas bendromis daikto išlaikymo išlaidomis ir jas turėtų individualiai dengti tik šią naudą gavę subjektai. Priešingu atveju ir pačiam atsakovui turi būti kompensuojamos jo išlaidos įrengiant autonominę šildymo sistemą, kadangi ja iš esmės taip pat šildo ne tik jam priklausančias patalpas, bet ir su jomis besiribojančias būsto sienas į ką taip pat numatant mokėjimus nebuvo atsižvelgta.

Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su 6, 8 ir 9 punktais, nes negavo paslaugų ir prekių. Buvo rašyta pretenzija savivaldybei, buvo rengti Energetikos komisijos posėdžiai, tačiau paaiškėjo, kad čia namo reikalas. Jau nepamena, kiek buvo susirinkimų, kiek pareiškimų rašyta, ir taip tęsiasi keturis metus, tačiau niekas neišaiškėjo. Gauna sąskaitas ir už ką sutinka – už tą sumoka, o su kuo nesutinka – nemoka. Sutinka su mokesčiu už rūsio, laiptinės vamzdynus, tačiau kadangi pas jį nieko viduje nebuvo daryta, jis nesutinka už tai mokėti. Nesutinka su šildymo sistemos ir karšto vandens tiekimo sistemos mokėjimais, nes yra atsijungę. Kreipėsi į namo gyventojus, bet jie sako, kad neskaičiavo ir čia ne jų reikalas. Niekas neaiškino už ką bus mokama, kad galima paskaičiuoti kitaip atsijungusiems. Name yra atsijungę keturi butai, tačiau nežino ar kitų butų savininkai moka. Jam svarbu tik jo butas. Prieš kiekvieną susirinkimą prašydavo V., kad įtrauktų tą klausimą į darbotvarkę, tačiau žmonės pradėjo sakyti, kad jiems atsibodo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad paskutiniame susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti administratorių užklausti Verslo centro apie tų išlaidų apskaičiavimą. Jis norėtų, kad žmonės už savo paslaugas patys mokėtųsi, o ne jis už jų. Jis šildosi už savo pinigus ir kai rengėsi savo šildymo sistemą, jam niekas nekompensavo, pats mokėjo. Jis nesutinka su apie 28 procentais jam pateiktų paskaičiavimų. Jis norėjo, kad viskas būtų išspręsta be teismo, kad patys žmonės nuspręstų. Po praeitų metų rugsėjo 28 d. daugiau jo klausimu jokių susirinkimų nebebuvo. Žino, kad 2019 m. kovo 28 d. gyventojai nepritarė perskaičiavimui. Daugiau to klausimo nekėlė.

Atsakovė S. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos nuomone, Verslo centras ir administratorius nepateikė pilnos informacijos. Ir jie tą pripažįsta. Prieš pateikiant projektą nebuvo supažindinti su mokėjimais ir paskaičiavimais, kurie jos nuomone, padaryti nesąžiningai. Pamatę paskaičiavimus, jie su vyru kreipėsi į Verslo centrą bei į kitas institucijas. Mano, kad didžiausia klaida padaryta Verslo centro. Susirinkime, kur buvo pateiktas projektas, turėjo visiems žmonėms išaiškinti, už ką ir kaip mokėti. Jie yra atsijungę, todėl už tą dalį nemokės ir tą dalį turi mokėti butų gyventojai, kuriems tai buvo suteikta. Pakruojyje yra kitų namų, kuriuose buvo taip padaryta. Pritaria vyro pozicijai. Konkrečios sumos, su kuria nesutinka, negali įvardinti, nes jos nežino. Iš pradžių tie atsijungę butai buvo vieningi, tačiau kiti butai sakė tegul būna, kaip yra. Vyras visuose susirinkimuose dalyvaudavo ir šnekėdavo, tačiau žmonėms reikia aiškumo ir, kad jie žinotų kiek jiems reikia mokėti. Yra protokolas, kad žmonės sutinka, kad būtų perskaičiuota. Norėjo greičiau viską išsiaiškinti, kad nebūtų delspinigių, tačiau nepavyko.

Atsakovo atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčas kyla dėl rašomų sąskaitų 6, 8 ir 9 punktų. Minėtuose punktuose nurodyti darbai pas atsakovus nebuvo vykdomi, jie naudos negavo, todėl ir prievolė už tai mokėti neegzistuoja. Ieškovo pareiga buvo aiškiai atskirti dalis, kuri dalis visų bendrų mazgų tvarkymas ir kuri tenkanti atsakovų daliai. Ieškovas nurodo, kad viskas bendros išlaidos. Radiatoriai name buvo keisti, tačiau tai nebuvo atliekama pas atsakovus. Atsakovai turi teisę kelti klausimą dėl sąskaitos pagrįstumo. Buvo paprašyta išplėsti sąskaitoje nurodytą sąrašą, tačiau to nebuvo padaryta. To, ko ieškovas nepagrindė, jau ne atsakovo problema ir neaiškumai negali būti perkeliami atsakovui. Kol nėra pašalinta dvejonė, negalima reikalauti mokėti to, kas yra ginčo dalykas ir nėra pilnai pagrįsta.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovas V. K. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo keli kreipimaisi ir buvo surengti du susirinkimai tuo klausimu. Viskas buvo išaiškinta ir gyventojai pasirašė ant investicinių planų suderinimo, investicijų planų paskirstymų, jie pritarė techniniam darbo projektui. Jei pasirašo – reiškia, kad pritaria. Pagal Civilinį kodeksą viskas paskaičiuota teisingai ir sąskaitos išrašomos teisingai. 2019 m. gyventojai nepritarė apmokėti (duomenys neskelbtini) butui tenkančios dalies. O pernai nurodė pateikti paskaičiavimus tos dalies. Su konkrečia suma gyventojai nebuvo supažindinti, todėl ir buvo jų toks sprendimas, kad tegul pirma paskaičiuoja, išsiaiškina sumos dydį, o tada bus galima spręsti. Nemano, kad tikslinga gyventojus kviesti, nes pats atsakovas gali raštiškai kreiptis į rangovą, APVA ir Verslo informacijos centrą. Gyventojai paskutiniame susirinkime nutarė, kad reikia paskaičiuoti, kokia (duomenys neskelbtini) butui tenkanti sumos dalis galėtų būti perskirstyta. Informacija, kad keturi butai atsijungę nuo centralizuoto šildymo visiems buvo žinoma ir tai buvo įtraukta investiciniame plane. Diskusijos dėl mokėjimų vyksta renovacijos pradžioje ir susirinkimuose buvo šnekėta apie mokėjimus. Kiek prisimena, kad atsakovas dėl mokėjimų pradėjo reikšti pretenzijas, kai gavo paskaičiavimus, tikriausiai kad 2019 metais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, tai yra, ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats ( bendraturčių), naudai.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovai nesutinka, kad jie po daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) privalo mokėti už šildymo sistemos remontą, šildymo apskaitos modernizavimą bei karštojo vandentiekio sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimą (investicinių sumų paskirstymo (duomenys neskelbtini), lentelė Nr. 1 – 6, 8 ir 9 eilutės). Atsakovai tiek teismo posėdžio metu, tie atsiliepime į ieškinį nurodė, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) metu jų bute (Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo atlikti jokie darbai susiję šildymo sistemos remontu, šildymo apskaitos modernizavimu bei karštojo vandentiekio sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimu, todėl, jų nuomone, jie neturėtų mokėti už bute neatliktus individualius renovacijos darbus, nes jie jokiu būdu dėl minėtų įrenginių pakeitimo naudos negavo, nes jų butas jau ilgą laiką yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos ir jie naudoja savo individualią šildymo sistemą, kurią įsirengė savo lėšomis. Atsakovų nuomone, reikalaujant jiems dengti aukščiau paminėtus kaštus, kuriama situacija, kuomet atsakovai įpareigojami mokėti ne tik visiems bendraturčiams bendra daline nuosavybe priklausančio turto pagerinimo kaštus, bet iš esmės jie papildomai turi mokėti ir už negautą naudą, tai yra, mokant už individualius pagerinimus, kuriuos gavo būstai, turintys centralizuotą šildymo sistemą.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) laikytina bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, <...> šilumos, <...> vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, <...> šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Atsakovai neginčija, jog jie turi pareigą mokėti modernizacijos išlaidas susijusias su rūsio ir laiptinės vamzdynais, tačiau jie nesutinka mokėti už jų bute nepakeistus tiek šildymo vamzdžius, tiek radiatorius, už kurių keitimą jiems apmokėjimui teikiamos sąskaitos.

Teisės aktai numato, kad daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, šilumos vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, nepaisant to, ar ji įrengta bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, ar šie objektai įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu šie objektai laikytini bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe, tai yra, įstatymas nenurodo, jog butuose esantys vamzdžiai bei radiatoriai yra to buto savininko asmeninė nuosavybė.

Iš byloje esančio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo 2017 m. balandžio 12 d. protokolo Nr. 1, matyti, kad namo gyventojai susirinkime patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą nurodant pasirinktą variantą ir nustatė, kad (2 punktas), visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.).

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalyje: namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano 10 lentelėje nurodyta, kokiam butui teks mokėti bendrąją investicijų dalį ir kuriems individualias investicijas. Iš minėtos lentelės matyti, kad individualioms investicijos priskirtinas tik langų keitimas bei balkonų stiklinimas, o visos kitos investicijos laikytinos bendrosiomis investicijomis.

Visa tai kas nurodyta, leidžia konstatuoti, kad pagal atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, kuriam pritarė (duomenys neskelbtini), Pakruojis namo bendrijos gyventojai, investiciniame plane išdėstytos priemonės, nurodytos investicinių sumų paskirstymo (duomenys neskelbtini), 6, 8 ir 9 eilutėse, tai yra, tos investicijos, kurias ginčija atsakovas, kaip negautą pagerinimą, laikytinos bendrosiomis investicijomis.

Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Šiuo atveju konstatavus, kad priemonės nurodytos investicinių sumų (duomenys neskelbtini), 6, 8 ir 9 eilutėse, pripažintinos bendrosiomis investicijomis, tai yra, lėšomis bendram turtui atnaujinti (modernizuoti), todėl atsakovai būdami namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai privalo prisidėti prie bendrųjų objektų išlaikymo, pagerinimo bei pan. Nors atsakovai tai ir ginčija, o savo nesutikimą motyvuoja tuo, jog yra atsijungę tiek nuo centralizuoto šildymo, tiek karšto vandens tiekimo, tačiau iš teisinio reglamentavimo matyti, kad kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu. Tuo pačiu pastebėtina, kad tokio buto savininkas bet kada panorėjęs vėl gali prie šios sistemos prisijungti.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimui buvo pateikę prašymą dėl investicijų paskirstymo ir skaičiavimo už namo renovaciją, tačiau 2019 m. kovo 28 d. protokolu Nr. 14 šiam prašymui gyventojai nepritarė. 2021 m. rugsėjo 28 d. protokolu Nr. 15 minėtas savininkų susirinkimas nusprendė įpareigoti namo administratorių (duomenys neskelbtini) kreiptis į Pakruojo verslo informacijos centrą, kad būtų paskaičiuotos butui Nr. (duomenys neskelbtini) priskaičiuotos šildymo sistemos investicijos, kurios nebuvo atliktos šiam butui kaip bendra inžinerinė namo dalis. 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo šaukiamas dar vienas namo gyventojų susirinkimas (bylos nagrinėjimo eigos metu), kad apsvarstytų dar kartą atsakovų prašymą dėl investicijų paskirstymo ir skaičiavimo už namo renovaciją, tačiau protokolu Nr. 17 buvo konstatuota, kad susirinkimas laikomas neįvykusiu, nes nėra savininkų kvorumo. Pats atsakovas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)namo butų savininkai nėra labai nusiteikę perskaičiuoti atsakovų butui tenkančių investicijų.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1024,74 Eur skolą, 68,62 Eur palūkanas, 0,72 Eur atidėtas palūkanas, 191,66 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur žyminį mokestį ir 163,35 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Atsakovas nesutiko su pateiktu ieškiniu, tačiau pats pripažino, kad dalį bendrųjų investicijų turėtų mokėti, tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu konkrečios sumos nenurodė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovų R. J. ir S. J. solidariai ieškovo naudai priteistina visa ieškinyje nurodyta, pagal 2017 m. gruodžio 6 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuota suma, tai yra, 1024,74 Eur skola, 68,62 Eur palūkanos, 0,72 Eur atidėtos palūkanos ir 191,66 Eur delspinigiai.

Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1285,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovų R. J. ir S. J. lygiomis dalimis priteistina ieškovo Pakruojo verslo informacijos centro naudai 29 Eur žyminio mokesčio bei 163,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovų R. J. ir S. J. lygiomis dalimis valstybei priteistina ir 26,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-271 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 1024,74 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt keturis eurus ir 74 ct) skolos, 68,62 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir 62 ct) palūkanų, 0,72 Eur atidėtų palūkanų ir 191,66 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir 66 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1285,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 14,50 Eur (keturiolika eurų ir 50 ct) žyminio mokesčio bei po 81,67 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir 67 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovo Pakruojo verslo informacijos centro, juridinio asmens kodas 168290365, buveinė – Pakruojo m., Vytauto Didžiojo g. 94, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, naudai.

Priteisti iš atsakovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), po 13,44 Eur (trylika eurų ir 44 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja        Rima Razumienė