Civilinė byla Nr. e2-1247-618/2018

Proceso Nr. 2-06-3-14629-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

sekretoriaujant Agnei Jakulytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Casings“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovei Snežanai Bindokaitienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Casings“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Normantai“.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 680,71 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-364-856/2017 pagal A. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Baltic Casings“ bei kitiems atsakovams dėl BUAB „Pušų alėja“ turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu arba žalos atlyginimo. Minėtoje byloje trečiasis asmuo IGNSB „Normantai“ 2016-11-15 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė UAB „Baltic Casings“ priklausančio ginčo turto laikinuoju administratoriumi paskirti AB „Klaipėdos vanduo“. Šiaulių apygardos teismas 2016-11-18 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir paskyrė AB „Klaipėdos vanduo“ laikinuoju UAB „Baltic Casings“ priklausančio turto administratoriumi. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-253-464/2017 Šiaulių apygardos teismo2016-11-18 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės - prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Taigi, atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ kaip laikinasis administratorius ieškovės UAB „Baltic Casings“ turtą teismo nurodymu administravo nuo 2016-11-18 nutarties priėmimo. Nors administravimas pasibaigė Lietuvos apeliaciniam teismui 2017-03-02 nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovė ieškovei turto iš karto negrąžino, neperdavė dokumentų, nepateikė ataskaitų ir kt. Pagal 2017-03-28 ataskaitą atsakovė per visą administravimo laikotarpį patyrė 1 691,49 Eur (be PVM) išlaidų ir gavo 2 372,20 Eur (be PVM) pajamų (skirtumas 680,71 Eur). 2017-09-19 ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti gautą naudą, t. y. visą, ką gavo vykdydama svetimo turto administravimą - 680,71 Eur. Atsakovė 2017-10-06 raštu ieškovės prašymą atsisakė tenkinti. Minėtas pinigines lėšas atsakovė gavo administruodamas svetimą turtą, todėl jos grąžintinos ieškovei kaip administruojamo turto savininkei. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas 2016-11-18 nutartimi atlyginimo už administravimo paslaugas nenustatė. Tačiau atsakovė, pamačiusi, jog dėl turto administravimo patirs papildomų sąnaudų, sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu IGNSB „Normantai“ dėl laikino administravimo. Pažymėjo, jog nors minėtoje sutartyje nurodyta, kad jos objektas yra laikinas administravimas, tačiau sutartis sudaryta iš esmės dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo, t.y. pasinaudojant ieškovei nuosavybes teise priklausančiu turtu trečiajam asmeniui buvo teikiamos šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos. Be to, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nėra turto savininkas, todėl jie negalėjo sudaryti sutarties dėl turto administravimo.

Atsakovė patikslintu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovės turto administratore tapo Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-960-856/2016 pagrindu, trečiajam asmeniui IGNSB „Normantai“ paprašius taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo 2016-11-18 nutarties pagrindu tarp trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ ir atsakovės buvo pasirašyta laikino administravimo sutartis Nr. 2016/SUT.05-116, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti atsakovei kaip laikinajam administratoriui turto administravimo mokestį, kuris apskaičiuotas: Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą geriamojo vandens tiekimo kainą, nustatytą vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas individualiame name, padauginus iš sunaudoto geriamojo vandens kiekio, kuris nustatomas pagal vandenvietėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamą sumą atsakovė gavo iš trečiojo asmens laikino administravimo sutarties pagrindu. Taigi, ginčo lėšos gautos teisėtai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovė savo sutikimą dėl ieškovės turto administravimo išreiškė sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu. Minėta sutartis nėra nuginčyta, todėl laikytina, kad atsakovė atlyginimą už administravimo paslaugas gavo pagrįstai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, IGNSB „Normantai“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-960-856/2016 buvo paskirta ieškovės turto administratore. 2016-11-18 tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta laikino administravimo sutartis Nr. 2016/SUT.05-116, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti atsakovei kaip laikinajam administratoriui turto administravimo mokestį. Taigi, atsakovė ginčo lėšas gavo teisėtai, pagal galiojančią sutartį. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal trečiasis asmuo su atsakove 2016-11-23 sudarė laikino administravimo sutartį, pagal kurią atsakovė rūpinosi inžineriniais tinklais, tiekė trečiajam asmeniui vandenį, šalino nuotekas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė turto administravimo teisiniai santykiai (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 680,71 Eur skolą. Nurodo, kad atsakovė administruodama ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą gavo 680,71 Eur naudą, kuri turi būti grąžinta ieškovei kaip administruojamo turto savininkei. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, kad minėta suma buvo gauta iš trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ kaip atlyginimas už laikinąjį turto administravimą. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu nustatyti, kokia piniginių lėšų, kurias atsakovė gavo iš trečiojo asmens, paskirtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2016-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-960-856/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones – paskyrė AB „Klaipėdos vanduo“ laikinuoju UAB Baltic Casings“ priklausančio turto: 1) vandenvietės techninio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vandentiekio tinklų vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi iki įsiteisės byloje priimtas teismo sprendimas. 2016-11-23 tarp atsakovės ir trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ sudaryta laikino administravimo sutartis Nr. 2016/SUT.05-116, pagal kurią atsakovė įsipareigojo administruoti Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutartyje nurodytą turtą, trečiasis asmuo įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti atsakovei turto administravimo mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-253-464/2017 Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės - prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Ieškovė 2017-03-08 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydama įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos vanduo“ pateikti ataskaitą apie administravimą, perduoti turtą ieškovei bei grąžinti viską, ką gavo vykdydama laikinojo administratoriaus pareigas. Atsakovė pateikė 2017-03-28 ataskaitą apie laikiną Klaipėdos rajono Normantų vandenvietės administravimą, kurioje nurodė, kad atsakovė per visą administravimo laikotarpį patyrė 1 691,49 Eur (be PVM) išlaidų ir gavo 2 372,20 Eur (be PVM) pajamų.

Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių Civiliniame kodekse tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2009). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-23 tarp atsakovės ir trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ sudaryta laikino administravimo sutartis Nr. 2016/SUT.05-116. Sutarties 1 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja administruoti turtą pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą bei poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą ir naudojimą, taip pat LR CK XIV skyriaus nuostatas tiek, kiek jos neprieštarauja prieš tai nurodytiems teisėms aktams. Pagal sutarties 2 punktą trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei kaip laikinajam administratoriui mokėti turto administravimo mokestį, kuris apskaičiuotas: Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą geriamojo vandens tiekimo kainą, nustatytą vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas individualiame name, padauginus iš sunaudoto geriamojo vandens kiekio, kuris nustatomas pagal vandenvietėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Taigi, pagal lingvistinį sutarties aiškinimą Sutartimi atsakovė įsipareigojo administruoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti administravimo mokestį. CK 4.238 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę. Taigi, įstatymas numato du administratoriaus atlyginimo nustatymo būdus, t.y. administratoriaus atlyginimą nustatant administravimą nustatančiame akte arba jį nustatant teismui. Galimybė šį atlyginimą nustatyti šalių sutartimi įstatyme nenumatyta.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės turto administratore buvo paskirta Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutartimi. Nutartyje administratoriaus atlyginimas nenustatytas. Tai reiškia, jog siekdama gauti atlyginimą už teikiamas ieškovės turto administravimo paslaugas atsakovė turėjo kreiptis į teismą su prašymu nustatyti atlyginimą už turto administravimą. Pažymėtina, jog atsakovė nurodo, kad teismo 2016-11-18 nutarties priėmimo metu ji nebuvo išreiškusi sutikimo dėl ieškovės turto administravimo. Be to, nutartyje nebuvo detalizuotos turto administravimo sąlygos, nenustatytas atlyginimas už ieškovės turto administravimą. Kadangi ji neteikia neatlygintinų paslaugų, kilo poreikis sudaryti sutartį, kurioje būtų aptartos minėtos sąlygos. Vis dėl to, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atlyginimas už ieškovės turto administravimą buvo pagrįstai nustatytas 2016-11-23 sutartimi. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Šiuo atveju atsakovė yra juridinis asmuo, teikiantis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, jos veikla yra detaliai reglamentuojama teisės aktų, todėl akivaizdu, kad ji turėjo bei galėjo veikti apdairiai ir atsakingai, domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais administratoriaus teises ir pareigas, ir nesutikdama su teismo nutartimi, šią nutartį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka arba kreiptis į teismą dėl atlyginimo už turto administravimo paslaugas nustatymo. Pažymėtina ir tai, kad prievolė mokėti atlygį už turto administravimą tenka naudos gavėjui, t.y. administruojamo turto savininkui, šiuo atveju – ieškovei. Taigi, akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl minėto atlygio nustatymo yra svarbi administruojamo turto savininko pozicija. Tai reiškia, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis turėjo esminės reikšmės ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, ja buvo sprendžiami klausimai, susiję su ieškovei nuosavybes teise priklausančiu turtu, tačiau Sutarties sudaryme ieškovė nedalyvavo. Be to, trečiasis asmuo nėra administruojamo turto savininkas, todėl negali prisiimti teisių ir pareigų šio turto atžvilgiu.

CK 4.239 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas (CK 4.239 straipsnio 2 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Taigi, turto administratorius turi teisę sudaryti sutartis dėl administruojamo turto naudojimo, disponavimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju teismo 2016-11-18 nutartyje administravimo rūšis nebuvo nustatyta, todėl laikytina, jog atsakovė vykdė paprastąjį administravimą. Vis dėlto, pažymėtina, kad teismo 2016-11-18 nutartis buvo priimta siekiant užtikrinti viešąjį interesą, t.y. teismas laikinąjį ieškovės turto administravimą nustatė siekdamas užtikrinti, kad vykstant teisminiam ginčui trečiajam asmeniui IGNSB „Normantai“ būtų teikiamos šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos. Teismas 2016-11-18 nutartyje konstatavo, jog kol bus išspręstas turto perleidimo UAB „Baltic Casings“ teisėtumas, esant būtinumui užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą IGNSB „Normantai“ gyventojams, byloje esant duomenų, jog turto savininkas UAB „Baltic Casings“ to užtikrinti negali, siekiant apginti viešąjį interesą ir išvengti IGNSB „Normantai“ gyventojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, skirtinas laikinasis atsakovo turto administratorius. Teismas nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ šiuo metu faktiškai vykdo nuotekų surinkimą IGNSB „Normantai“ gyventojams, todėl ši bendrovė ir skirtina laikinuoju administratoriumi. Taigi, atsakovė ieškovės turto administratore buvo skirta siekiant, jog ji, pasinaudodama ieškovės vandentiekio ir nuotekų inžineriniais tinklais, teiktų IGNSB „Normantai“ gyventojams šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad laikinojo administravimo laikotarpiu atsakovė teikė minėtas paslaugas trečiajam asmeniui. Be to, tiek atsakovės atstovė, tiek trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta vienintelė 2016-11-23 sutartis, kurios pagrindu trečiojo asmens gyventojams buvo teikiamos aukščiau nurodytos paslaugos.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abonentas yra fizinis arba juridinis asmuo, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Vartotojas – fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 32 dalis).

Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis gali būti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento ar vartotojo. Jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2, 4 dalys). Abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovė geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugas trečiajam asmeniui teikė 2016-11-23 sutarties pagrindu, pasinaudodama ieškovės vandentiekio ir nuotekų inžineriniais tinklais. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Sutarties 2 punktu, turto administravimo mokestis apskaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą geriamojo vandens tiekimo kainą, nustatytą vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas individualiame name, padauginus iš sunaudoto geriamojo vandens kiekio, kuris nustatomas pagal vandenvietėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Taigi, apskaičiuojant minėtą mokestį esminę reikšmę turėjo būtent vartotojų suvartotas geriamojo vandens kiekis, t.y. būtent taip, kaip tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad 2016-11-23 sutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės susitarė dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalino paslaugų teikimo. Nurodytos paslaugos trečiojo asmens gyventojams galėjo būti teikiamos tik pasinaudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio ir nuotekų inžineriniais tinklais, todėl darytina išvada, jog dalis piniginių lėšų, kurias atsakovė gavo iš trečiojo asmens už nurodytų paslaugų teikimą, yra skirta apmokėti už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, t.y. ieškovės vandentiekio ir nuotekų inžineriniais tinklais, todėl šios piniginės lėšos priteistinos ieškovei.

CK 4.252 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskaitą jį paskyrusiam asmeniui (institucijai), naudos gavėjui, taip pat kitiems administratoriams, perduoti turtą jo buvimo vietoje bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-253-464/2017 Šiaulių apygardos teismo 2016-11-18 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės - prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Taigi, ieškovės turto administravimas pasibaigė Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartimi. Pasibaigus turto administravimui, atsakovė pateikė Šiaulių apygardos teismui 2017-03-28 ataskaitą apie laikiną Klaipėdos rajono Normantų vandenvietės administravimą, kurioje nurodė, kad atsakovė per visą administravimo laikotarpį patyrė 1 691,49 Eur (be PVM) išlaidų ir gavo 2 372,20 Eur (be PVM) pajamų. Taigi, pagal atsakovės pateiktą ataskaitą administruodama ieškovės turtą ji gavo 680,71 Eur naudą. Vis dėl to, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ši suma yra gauta už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimą trečiajam asmeniui IGNSB „Normantai“ pasinaudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio ir nuotekų inžineriniais tinklais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad į Sutartyje numatytą administravimo mokestį patenka visi trečiojo asmens mokėtini mokesčiai, t.y. už vandenį, už nuotekų šalinimą, už turto administravimą ir kt. paslaugas. Taigi, dalis atsakovės gautų pajamų priklauso jai kaip vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų tiekėjai, o dalis - kaip pajamos gautos už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teis priklausančiu turtu. Atitinkamai dalis 2017-03-28 ataskaitoje patirtų išlaidų yra susijusios su vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimu ir turi būti padengtos pačios atsakovės, o dalis šių išlaidų yra susijusios su ieškovės turto išlaikymu, priežiūra ir kt., todėl turėtų būti padengtos ieškovės. Kaip jau minėta, atsakovė, kaip turto administratorė, turėjo veikti apdairiai ir atsakingai, tinkamai apskaityti pajamas ir išlaidas, gautas iš administruojamo turto. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad atsakovė 2017-03-28 ataskaitoje nurodė, kad ji administruodama ieškovės turtą patyrė 1 691,49 Eur (be PVM) išlaidų ir gavo 2 372,20 Eur (be PVM) pajamų, į tai, kad kitų duomenų, leidžiančių apskaičiuoti pajamas ir išlaidas, patirtas administruojant ieškovės turtą, teismo posėdžio metu atsakovė 2017-03-28 ataskaitoje nurodytos sumos neginčijo, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina  680,71 Eur skola.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 605,00 Eur už teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 4,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 100 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovės priteistina 4,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 680,71 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-21) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Casings“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ į valstybės biudžetą 4,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja                                                                                Larisa Šimanskienė