Civilinė byla Nr. e2YT-879-1065/2023

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00888-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. I. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, likusį po jo motinos A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad jo tėvai yra A. K. I. ir A. I.. Jų tėvų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Tėvo vardu buvo registruotas nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą pareiškėjas registravo (duomenys neskelbtini), ir gyvena iki šiol. Mamos vardu buvo registruotas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tėvas A. K. I. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo vardu registruotą nekilnojamą turtą paveldėjo jis ir jo sesuo V. I.. Mama A. I. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kuriame yra paveldėtas gyvenamasis namas su pastatais ir kur jis gyvena, į notarų biurą nesikreipė, nes galvojo, kad tai galės padaryti vėliau. Po savo motinos A. I. mirties jis faktiškai paveldėjo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes gyvena name, esančiame sklypo ribose, tvarko sklypą, prižiūri jį.

(duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajį notarų biurą su prašymu išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą po A. I. mirties. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. J. išnagrinėjusi jo pareiškimą dėl palikimo priėmimo po A. I., mirties, atmetė dėl to, kad jis praleido terminą palikimui priimti. Notarė taip pat išdavė jam liudijimą, iš kurio matyti, kad po A. I. mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo iki (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Mirusiojo vardu notarų biure nėra sudarytų testamentų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas, kad jis po savo motinos A. I. mirties paveldėjo jai priklausantį turtą, reikalingas tam, kad notarų biure jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į A. I. turtą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. I. priėmė savo motinos A. I. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo V. I. pateiktame atsiliepime nurodė, kad susipažinusi su brolio A. I. pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo – palikimo priėmimo po mamos A. I. mirties, su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje iš gimimo liudijimo, santuokos liudijimo kopijų ir Gyventojų registro pažymos, matyti, kad pareiškėjo A. I. tėvų A. K. I. ir A. I. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), vaikai A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), R. I., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. I., gimusi (duomenys neskelbtini). A. K. I. mirė (duomenys neskelbtini), A. I. mirė (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad A. I. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis A. I. vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) nutarimo matyti, kad notarė G. J. išnagrinėjusi A. I. prašymą dėl palikimo priėmimo po A. I. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą, prašymą atmetė, kadangi pareiškėjas prašymą pateikė praleidęs terminą palikimui priimti. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad po A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo iki (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Mirusiosios vardu notarų biure nėra sudarytų testamentų.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėjas A. I., po savo motinos A. I. mirties, motinai priklausiusį turtą, daiktines teises į motinos turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas po motinos mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja                                                                                                                      Kristina Jurevičienė