Civilinė byla Nr. e2A-662-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00511-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas L. T. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 58 480,98 Eur turtinę žalą, 15 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2017 m. kovo 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas NR. 04-5-00028-17, kuriame jis buvo įtariamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ieškovas buvo įtariamas tuo, jog tariamai žinodamas, kad automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas, 2017 m. kovo 11 d. šiuo dideles vertės turtu naudojosi, vairuodamas jį iki Lazdijų rajono savivaldybės Akmenių kaimo, kol buvo sulaikytas. 2017 m. kovo 11 d. ieškovas buvo sulaikytas, 2017 m. kovo 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. kovo 22 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra bei privalėjimas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis dienotvarkės: būti namų zonoje, (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną, leidžiant išvykti nuo 10.00 val. iki 14.00 val.. 2017 m. gegužės 10 d. prokurorės nutarimu pakeista namų zona – (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d. pakeista namų zona – (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 19 d. kardomoji priemonė pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje kiekvieno mėnesio 8 ir 25 dienomis nuo 7 val. iki 10 val. bei pritaikytas asmens dokumentų paėmimas. 2018 m. gegužės 21 d. panaikintas įpareigojimas registruotis. 2019 m. sausio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos. Ieškovas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, nepakankant duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką. 2017 m. kovo 11 d. sulaikant ieškovą ir tą pačią dieną surengiant jo kaip įtariamojo pirmąją apklausą jis nuosekliai ir įtikinamai paaiškino visas su įtarimą pasieniečiams sukėlusio automobilio BMW įsigijimo ir naudojimo faktines aplinkybes, kurios turėjo teisiškai įtikinti, kad inkriminuojamos veikos jis nepadarė arba jų aiškiai nepakanka pareikštam įtarimui pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pritaikytos akivaizdžiai neproporcingos ir ieškovo asmenybei bei nusikalstamos veikos pavojingumui neadekvačios kardomosios priemonės. Dėl ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, kuris truko daugiau kaip 22 mėnesius, ir jo metu pritaikytų neproporcingų kardomųjų priemonių, ieškovas patyrė esminių nepatogumų savo gyvenime, lėmusių didelius nuostolius, o taip pat skaudžius emocinius išgyvenimus. Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje ieškovas nuo 2016 m. vasario 25 d. dirbo įmonėje Woodhurst Construction Ltd darbų vadovu, darbo sutarties terminas buvo numatytas iki 2018 m. vasario 25 d. Ieškovą sulaikius, vėliau paskyrus suėmimą ir kitas kardomąsias priemones, jis neturėjo galimybės grįžti į darbą ir pradaro galimybę gauti darbo užmokestį už vienuolika mėnesių, kas sudaro 27 852,99 Eur. Kadangi ieškovas Jungtinėje Karalystėje dirbo daug metų, pasibaigus kontraktui, jis būtų ir toliau dirbęs toje pačioje ar kitoje įmonėje, todėl nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2019 m. sausio 22 d. būtų gavęs ne mažesnį kaip 2 532,09 Eur darbo užmokestį, o negautos pajamos už šį laiką yra 27 852,99 Eur. Iš viso negautos pajamos, kurios sudaro turtinę žalą, yra 55 705,98 Eur. Taip pat ieškovas patyrė 2 775 Eur nuostolių už advokatų pagalbą ikiteisminio tyrimo metu. Didelius neigiamus išgyvenimus ieškovui sukėlė nepagrįstas jo sulaikymas, suėmimas. Dėl nepagrįstų ir neproporcingų kardomųjų priemonių prarastas darbas ir negautos pastovios pajamos ypatingai neigiamai atsiliepė jo emocinei būklei, pablogino jo dviejų vaikų gyvenimo kokybę. Viso ikiteisminio tyrimo metu ieškovas negalėjo matytis su vaikais, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje. Paskirtos kardomosios priemonės ieškovui apribojo galimybę susirasti kitą pajamų šaltinį Lietuvoje. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 Eur.

3.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuota, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, o tik tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Ieškovo vairuojamo automobilio BMW X5 sustabdymo ir patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad ieškovas neturi reikiamų dokumentų, kurie yra reikalingi atvykti į Lietuvą, bei informacija iš Šengeno informacinės sistemos, kad transporto priemonė yra vogta, buvo pakankami ikiteisminiam tyrimui pradėti, įtarimui pareikšti bei tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti. Ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00028-17 vertintinas kaip sudėtingas ir didelės apimties, kadangi procesiniam sprendimui priimti buvo būtina atlikti ne tik daug procesinių veiksmų, bet ir kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei į ieškovo parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai kaip jis įsigijo automobilį BMW X5. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas jo nelaikė kaip trunkančio pernelyg ilgai, o toks vertinimas atsirado tik priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas neturtinės žalos kilimą grindžia tik lakoniškais, abstraktaus pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kas nelaikytina tinkamais ir pakankamais įrodymais žalai priteisti. Nors ieškovas ir pateikė darbo sutartį bei darbo pasiūlymus, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad realiai jis nurodomus darbus būtų gavęs ir dirbęs, t. y. kad ieškovas būtų turėjęs darbą iki pat 2018 m. vasario 25 d.

4.       Atsakovės atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo įtariamasis, buvo dviejų šalių jurisdikcijos teritorijoje, dėl įrodymų rinkimo buvo sudėtingas. Negavus duomenų iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų, nebuvo galimybės pabaigti ikiteisminio tyrimo.

5.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovą sulaikyti bei ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teismų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Ieškovas, reikalaudamas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė tik deklaratyvius teiginius, t. y. gilių neigiamų išgyvenimų patyrimas, didžiulis nerimas dėl savo bei artimųjų dabarties ir ateities, negalėjimas užsiimti įprastine darbine ir mėgstama veikla. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo darbą iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nepatvirtina fakto, kad ieškovas būtų turėjęs darbą ir vėliau.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui įtarimai buvo pareikšti pagrįstai, t. y. turint duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų iš Šengeno informacinės sistemos, kad pasienio ruože sustabdytas atvykstantis į Lietuvos Respubliką automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas L. T., 2017 m. kovo 8 d. yra pavogtas, neteisėtai pasisavintas, pamestas ar kitaip dingęs Jungtinėje Karalystėje, o ieškovas neturėjo automobilio dokumentų, su kuriais galėtų atvykti į Lietuvą.

8.       Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, ieškovo nurodytas automobilio BMW X5 įsigijimo aplinkybes, kreipimosi į Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijas būtinybę, ikiteisminio tyrimo jurisdikciją dviejų šalių teritorijoje, ikiteisminio tyrimo trukmės pratęsimą dėl negavimo duomenų iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo procesas truko neprotingai ilgą laiką bei kad procesas nustatytą laiką truko dėl neteisėtų atsakovės pareigūnų veiksmų, sąmoningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo.

10.       Konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo teisės buvo suvaržytos laikantis visų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems atitinkamų kardomųjų priemonių taikymo pagrindams, be to, kardomosios priemonės parinktos teisingai ir pagrįstai.

11.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog vykdant ikiteisminį tyrimą valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, o nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė negali kilti, todėl spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio netikslinga.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Ieškovas L. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Dėl atsakovės pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pasyvumo buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, o jo trukmė neprotingai ilga, t. y. pirmasis prašymas dėl teisinės pagalbos pateiktas tik 2017 m. balandžio 28 d., praėjus 1,5 mėnesio nuo įtariamojo sulaikymo, antrasis prašymas dėl teisinės pagalbos (paklausimas dėl pirmojo prašymo vykdymo) pateiktas 2017 m. rugsėjo 28 d., t. y. po 5 mėnesių nuo pirmojo pateikimo. Teisėsaugos institucijos, gavusios 2017 m. spalio 23 d. atsakymą iš Jungtinės Karalystės institucijos, neatliko jokių veiksmų 4,5 mėnesio ir tik 2018 m. kovo 15 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl skubaus teisinės pagalbos prašymo vykdymo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimas truko 17 mėnesių, per kuriuos buvo pateikti tik 4 prašymai / raginimai, susiję su teisine pagalba. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių atsakovės atstovų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo trukmės santykio, t. y. nepasisakė, jog tokie procesiniai veiksmai turėjo būti atliekami intensyviai kas porą mėnesių.

12.2.                      Ikiteisminis tyrimas buvo pratęstas šešis kartus teismo nutartimis, tačiau visose nutartyse ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas be nustatyto termino prokurorui baigti ikiteisminį tyrimą, todėl jis truko 22 mėnesius ir 10 dienų, kas pažeidžia proceso įstatyme numatytus terminus.

12.3.                      Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, nesant duomenų apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką. 

12.4.                      Dėl nepateisinamai ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo ir neproporcingų kardomųjų priemonių taikymo ieškovas patyrė finansinius nuostolius, prarado darbą Jungtinėje Karalystėje. Be to, ieškovas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo patyrė neturtinę žalą, t. y. neigiamus emocinius išgyvenimus, kasdienius nepatogumus, reputacijos pablogėjimą.

13.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog vien tai, kad apeliantas faktines aplinkybes vertina kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų turėti duomenys apie automobilio vagystę bei ieškovo nepateikimas automobilio dokumentų pareigūnams buvo pakankamos aplinkybės pradėti ikiteisminį tyrimą. Akcentuota, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne dėl to, jog apeliantas nepadarė nusikalstamos veikos, o dėl to, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nesant atsakovės pareigūnų neteisėtų veiksmų siekiant vilkinti ikiteisminį tyrimą, nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgai.

14.       Atsakovės atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, intensyvus, nėra prielaidų manyti, kad procesas užtruko nepateisinamai ilgai, todėl pagrįstai nenustatyti atsakovės pareigūnų neteisėti veiksmai. Ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra deklaratyvus, nepagrįstas įrodymais.

15.       Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su apelianto asmenybe, kurių egzistavimas buvo pagrindas skirti kardomąsias priemones. Apeliantas nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų organizuojant ir vykdant ikiteisminį tyrimą. Atsakovės teigimu, egzistavo pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą bei taikyti kardomąsias priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, reguliuojančias teisės normas, konstatuota, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kylanti nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20.       Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. kovo 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas NR. 04-5-00028-17, kuriame ieškovas buvo įtariamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ieškovas buvo įtariamas tuo, jog tariamai žinodamas, kad automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas, 2017 m. kovo 11 d. šiuo dideles vertės turtu naudojosi, vairuodamas jį iki Lazdijų rajono savivaldybės Akmenių kaimo, kol buvo sulaikytas.

22.       2019 m. sausio 22 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos.

Dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo

23.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, nesant duomenų apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

24.       Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis).

25.       Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

26.       Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-5-00028-17 duomenimis nustatyta, jog spręsdami klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareigūnai turėjo duomenų iš Šengeno informacinės sistemos, kad pasienio ruože sustabdytas atvykstantis į Lietuvos Respubliką automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas L. T., 2017 m. kovo 8 d. yra pavogtas, neteisėtai pasisavintas, pamestas ar kitaip dingęs Jungtinėje Karalystėje. Ieškovo vairuojamo automobilio BMW X5 sustabdymo ir patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovas neturi reikiamų dokumentų, kurie yra reikalingi atvykti į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybės dėl reikiamų dokumentų, kurie yra reikalingi atvykti į Lietuvą, neturėjimo bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų turėta informacija iš Šengeno informacinės sistemos, kad transporto priemonė yra vogta, buvo pakankamos ikiteisminiam tyrimui pradėti, įtarimui pareikšti bei tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti, t. y. ikiteisminis tyrimas pradėtas turint duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnis). Be to, akcentuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pareigūnams pateikė automobilio dokumentus, kurie buvo neišsamūs, juose nebuvo nei vieno požymio, išskyrus automobilio markę ir modelį, sutampančio su jo vairuotą automobilį identifikuojančiais požymiais (skyrėsi VIN numeris, variklio numeris, pirmos registracijos data). Teisėjų kolegija vertina, kad paties ieškovo veiksmai sudarė pagrindą pareigūnams pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, o vien tai, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančio įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.

27.       Įvertinusi civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, jog gavus informaciją iš Šengeno informacinės sistemos ir patikrinimo metu ieškovui nepateikus tinkamų bei išsamių automobilio dokumentų, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pagrindas manyti esant galimai padarytai nusikalstamai veikai bei pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl ko byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų. Be to, tai, kad ar ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas.

Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės

28.       Apeliantas teigia, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pasyvumo buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, o jo trukmė neprotingai ilga, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo trukmės santykio, t. y. nepasisakė, jog procesiniai veiksmai turėjo būti atliekami intensyviai kas porą mėnesių.

29.       Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

30.       Bylos duomenimis nustatyta, jog bendra aktualaus ikiteisminio trukmė buvo 22 mėnesiai ir 10 dienų. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas 2017 m. kovo 11 d., kai jam pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2019 m. sausio 22 d. prokurorės nutarimu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos.

31.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujamasi šiais kriterijais: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, Nr. 36743/97, 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą, Nr. 302/05). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, Nr. 12717/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami poėmiai, apžiūros, įtariamojo, liudytojų apklausos, kreiptasi specialisto išvados, parengti teisinės pagalbos prašymai, pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas, nurodant, kad negavus duomenų iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų nėra galimybės baigti ikiteisminio tyrimo. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2017 m. balandžio 28 d. buvo parengtas ir išsiųstas teisinės pagalbos pavedimas Nr. (3TG-319-17) 3TS-184 Jungtinės Karalystės centrinės valdybos Tarptautinio nusikalstamumo tyrimo skyriui, tačiau atsakymas negautas. 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės centrinės valdybos Tarptautinio nusikalstamumo skyriaus pareigūnus prašant informuoti, ar gavo teisinės pagalbos prašymą ir kada numato jį įvykdyti. 2017 m. spalio 23 d. gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad prašymas nukreiptas vykdyti į DVLA (automobilių registracijos centrą). 2018 m. kovo 15 d. pakartotinai buvo kreiptasi į Jungtinės Karalystės centrinės valdybos Tarptautinio nusikalstamumo skyriaus pareigūnus, prašant kuo skubiau vykdyti teisinės pagalbos prašymą arba informuoti, kad prašymas nebus vykdomas, tačiau atsakymas negautas. 2018 m. spalio 3 d. dar kartą buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad būtų kreiptasi dėl pakartotinio priminimo Jungtinės Karalystės teisėsaugos įstaigoms. 2018 m. spalio 25 d. gauta informacija, kad prašymas vykdomas. Taip pat kreiptasi į Eurojusto atstovą, prašant kreiptis dėl teisinės pagalbos prašymo vykdymo paspartinimo. Akcentuotina ir tai, kad viso proceso metu ieškovas savo kaltę neigė, dokumentų, kurie būtų esminiai nusikalstamos veikos aplinkybėms ištirti, nepateikė.

34.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog ikiteisminis tyrimas truko 22 mėnesius ir 10 dienų lėmė ne pareigūnų neteisėti veiksmai, o būtinybė, siekiant patvirtinti arba paneigti įtariamojo versiją dėl automobilio įsigijimo aplinkybių, surinkti įrodymus, esančius Jungtinėje Karalystėje. Nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimas truko 17 mėnesių, t. y. jog jokie procesiniai veiksmai, susiję su įtariamuoju L. T., nebuvo atliekami. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo  išvadą, kad dėl įrodymų rinkimo sudėtingumo bendradarbiaujant su užsienio valstybės teisėsaugos institucijomis ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taip pat tyrimą kuruojantis prokuroras apdairiai, atidžiai, rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pažeista bendroji rūpestingumo bei atidumo pareiga, neišnaudojant galimybių per trumpiausią laiką surinkti ir ištirti reikšmingus duomenis dėl ieškovo.

35.       Sprendžiant, ar ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo pernelyg ilga, teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamosios bylos duomenis, ikiteisminio tyrimo metu atliktus procesinius veiksmus, sutinka su atsakovės atstovų argumentais, jog ikiteisminis tyrimas buvo gana sudėtingas (dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybės teisėsaugos institucijomis, ieškovo atsisakymo teikti įrodymus, neišsamių įrodymų teikimo), todėl konstatuoja, jog nebuvo pažeista ieškovo teisė į ikiteisminio tyrimo atlikimą ir nusikalstamos veikos atskleidimą per įmanomai trumpiausią laiką.

36.       Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo pažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras pakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą, išnaudodami galimybes per trumpiausią laiką ištirti bei įvertinti reikšmingus duomenis dėl ieškovui inkriminuojamos veikos.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu taikytų kardomųjų priemonių

37.       Apeliantas nurodo, kad neproporcingų kardomųjų priemonių taikymo jis patyrė finansinius nuostolius, prarado darbą Jungtinėje Karalystėje.

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, jog, kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslą: skiriant šias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Visais atvejais procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018, 24 punktas).

39.       Nustatyta, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi skyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą dešimčiai dienų, ir vertino, kad įtariamajam, linkusiam daryti tyčinius ir šiurkščius pažeidimus bei esant neišnykusiam teistumui už tyčinę nusikalstamą veiką, siekiant užtikrinti kardomosios priemonės paskirtį – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą, būtina skirti proporcingą kardomąją priemonę, todėl įtariamajam, atsisakius sumokėti užstatą, bei įvertinus jo paaiškinimus apie galimybes gyventi Lietuvoje ir gyvenamojoje vietovėje esančias sąlygas vykdyti kitas kardomąsias priemones, skyrė suėmimą trumpam terminui. Kardomosios procesinės priemonės – suėmimo teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamojo skundą, 2017 m. kovo 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 22 d., kurios metu įtariamasis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis dienotvarkės. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi pratęstas įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, terminas dviem mėnesiams nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. liepos 22 d. Prokuroro 2017 m. liepos 19 d. nutarimu įtariamajam kardomoji priemonė pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieno mėnesio 8 ir 25 d. nuo 7 val. iki 10 val. bei pritaikytas asmens dokumentų paėmimas, o 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

40.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimas ieškovui buvo taikomas trumpai (dešimt dienų), suėmimo, intensyvios priežiūros, rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei asmens dokumentų paėmimo taikymas, atsižvelgiant į visą procesinį kontekstą, nėra savavališkas ir iš esmės atitiko vieną iš kardomųjų priemonių tikslų – dalyvavimo procese užtikrinimą – kadangi, kaip minėta, ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, buvo užtikrinta veiksminga teisminė šios priemonės kontrolė, ieškovas neįrodė, kad dėl jų taikymo minėtu laikotarpiu būtų kilę neigiamų padarinių. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog dėl kardomųjų priemonių taikymo jis prarado darbą Jungtinėje Karalystėje, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš byloje esančios ieškovo darbo sutarties matyti, jog ieškovas Jungtinėje Karalystėje buvo sudaręs terminuotą darbo sutartį, kuri galiojo iki 2018 m. vasario 25 d. Taigi, nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, jog nesant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, ieškovas po minėtos darbo sutarties termino pabaigos būtų ir toliau dirbęs Jungtinėje Karalystėje, gavęs darbo užmokestį (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kardomųjų priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.

41.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų taikant kardomąsias priemones, o nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas apelianto reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas. Be to, akcentuotina, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, jog šios kardomosios priemonės ieškovui būtų sukėlusios didelių nepatogumų, nes kardomosios priemonės buvo keičiamos švelnesnėmis, o duomenų, kad ieškovas būtų patyręs kokius nors kitus neproporcingus suvaržymus, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

42.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

45.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

46.       Atsakovai nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

                                        Aldona Tilindienė

                                        Jūratė Varanauskaitė