Civilinė byla Nr. 2S-248-345/2010

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                    122.2.;122.4.;(S).;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                              

N U T A R T I S

2010 m.  kovo 10 d.

                                                         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „MFL“ atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lėdis“ ieškinį atsakovui UAB „MFL“ dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Lėdis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „MFL“ 3712,76 Lt įsiskolinimo, 523,14 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir pinigines lėšas, esančias sąskaitose bankuose bei uždrausti atlikinėti bet kokius veiksmus,trukdančius užtikrinti pareiškimą.

            Zarasų rajono apylinkės teismas 2009-10-01 nutartimi ieškovo UAB „Lėdis“ prašymą taikyti laikinasiąs apsaugos priemones tenkino iš dalies, areštavo atsakovo UAB „MFL“ turto 4400 Lt. sumai. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimas turtinio pobūdžio, skolos suma žymi, ir kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas.

            Atskiruoju skundu atsakovas UAB“MFL“ prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-10-01 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo,kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovui buvo pritaikytos be pagrindo ir neteisėtai, teimas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovas yra sumokėjęs 3299,64 Lt. Atsakovas nėra gavęs prašymo dėl laikinųjų priemonių taikymo. Teismas tenkindamas ieškovo prašymą, pažeidė įrodymų vertinimo principus, įtvirtintus CPK 185 str.. Atsakovo veikla stabili, įmonė nevengia įsipareigojimų vykdymo. Teismas neįsitikino realia grėsme, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teigia, jog ieškovo reikalaujama suma nėra didelė ir  pati savaime negali būti pripažinta pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.  Laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, maksimalumo draudimo, proporcingumo bei pusiausvyros  principams, o taip pat susiklosčiusiai teisminei praktikai, sprendžiant tokius prašymus.

            Atskirasis skundas atmetamas.

            Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

            Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsuagos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsuagos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

              Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 4235,90 Lt sumos priteisimo. Kolegija sprendžia, jog tokia suma laikytina yra pakankama tenkinti ieškovo prašymą ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto motyvai, jog ši suma objektyviai nėra didelė atsižvelgiant į jos stabilią veiklą bei įsipareigojimų vykdymą atmestini. Kolegijos nuomone, vien tai, kad apeliantas nurodo ,jog jo vekla stabili dar nereiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, kadangi nepateikti įrodymai, ar apeliantas neturi skolinių įsipareigojimų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to įmonės finansiniai rodykliai nėra pastovus jie gali keistis tiek į gerąją puse, tiek gali pablogėti. Nevertinant byloje esančių reikalavimų pagrįstumo pažymėtina, jog atsakovas neneigia aplinkybės, jog įsiskolinimas egzistuoja, t.y.įsipareigojimai nėra pilnai įvykdyti. Tad darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas išvadomis, nepažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo bei šalių pusiausvyros principo, taip pat nevaržo atsakovo interesų daugiau nei būtina teisėtų tikslų pasiekti.

            Atsakovo argumentas, jog teismas nepagrįstai nutarė areštuoti turto už didesnę sumą nei yra ieškinio suma atmestinas, nes įstatymas nedraudžia užtikrinti ir kitas ieškovo išlaidas, tokias kaip bylinėjimosi išlaidas, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

            CPK 148 str. 1 d. nuamto, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti ar tokia grėsmė yra ir, ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovei apie prašymo taikyti laikinąsiąs apsuagos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomą. Nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą, atsakovui suteikia teisė būti išklausytam vėliau, nes CPK 151 str. numato nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarką.

            Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Jei reikalaujama priteisti suma apeliantui, kaip jis pats teigia, nėra didelė, jis turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Be to civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką ( CPk 146, 150 str.). CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-10-01 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str. 337 str. 1 p., kolegija

n u t a r ė :

 Zarasų rajono apylinkės teismo 2009m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „MFL“ valstybės naudai  5,60 Lt. pašto išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Kolegijos pirmininkas                                                             Henrichas Jaglinskis                           

Teisėjos                                                                                   Virginija Volskienė    

                                                                                                            Tatjana Žukauskienė