Civilinė byla Nr. e3K-3-172-313/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07526-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 3.1.7.6.  

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „AREA Energy“ ir R. K. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. patikslintą prevencinį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „AREA Energy“ ir R. K. dėl draudimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prevencinį ieškinį dėl uždraudimo akcininkams inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje papildomus klausimus ir už juos balsuoti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, teisę paduoti kasacinį skundą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė: 1) galiojant 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarčiai, uždrausti atsakovams inicijuoti UAB „Žalia galia“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymą klausimais dėl: i) G. P. atleidimo / atšaukimo iš UAB „Žalia galia“ direktoriaus pareigų, ii) UAB „Žalia galia“ buveinės adreso pakeitimo; 2) galiojant 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarčiai, uždrausti atsakovams balsuoti UAB „Žalia galia“ visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl: i) UAB „Žalia galia“ direktoriaus G. P. atleidimo / atšaukimo iš UAB „Žalia galia“ direktoriaus pareigų, ii) UAB „Žalia galia“ buveinės adreso pakeitimo; 3) galiojant 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarčiai, uždrausti atsakovams balsuoti UAB „Žalia galia“ visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl kiekybinio atstovavimo UAB „Žalia galia“ nustatymo; 4) galiojant 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarčiai, uždrausti atsakovams balsuoti UAB „Žalia galia“ visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl UAB „Žalia galia“ įstatų patvirtinimo, kuriuose nurodytas kiekybinis atstovavimas.

3.       Ieškovas sau nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), siekė plėtoti vėjo energetiką – statyti vėjo jėgainę, todėl atliko šiam dalykui būtinus darbus: parengė sklypo detalųjį planą, atliko būtiną poveikio aplinkai vertinimo atranką, gavo iš Energetikos ministerijos plėtros leidimą plėsti energetikos pajėgumus iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių (toliau – AEI). Vėjo jėgainės įrengimą ieškovui pasiūlė finansuoti atsakovai, todėl 2012 m. lapkričio 6 d. buvo įsteigta UAB „Žalia galia“, jos akcininkais tapo ieškovas ir atsakovai. Šalys susitarė, kad G. P. įmonei perleidžia teisę naudotis parengtais dokumentais norint užsiimti elektros gamyba iš AEI, paruoštu tai veiklai žemės sklypu, patį plėtros leidimą plėsti energetikos pajėgumus iš AEI, gautą fizinio asmens G. P. vardu.

4.       Ieškovas ir atsakovai 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė akcininkų sutartį (toliau – ir Akcininkų sutartis). Šalys susitarė, kad: a) atsakovai į šią bendrai ateityje vykdomą veiklą investuos lėšas, reikalingas vėjo elektrinei įsigyti, skolindami bendrovei lėšas; b) ieškovas į šią bendrai ateityje vykdomą veiklą investuos lėšas, reikalingas vėjo elektrinei įsigyti, skolindamas bendrovei lėšas, taip pat už atlygį bendrovei perleis teisę plėtoti vėjo energetikos projektą, suteiks žemės sklypą, ant kurio bus statoma vėjo elektrinė, ir bus paskirtas bendrovės direktoriumi. Vykdydami akcininkų sutartį atsakovai bendrovei paskolino po 400 000 litų (115 848,01 Eur), o ieškovas – 200 000 litų (57 924 Eur), be to, ieškovas už atlygį (200 000 Lt (57 924 Eur)) bendrovei perdavė teises plėtoti vėjo energetikos projektą (statyti vėjo jėgainę), taip pat bendrovei išnuomojo žemės sklypą. Akcininkų sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad Akcininkų sutarties galiojimo laikotarpiu bendrovės direktoriumi bus G. P..

5.       2015 m. rugpjūčio 24 d. gavusi leidimą gaminti elektros energiją, bendrovė faktiškai pradėjo vykdyti vėjo energetikos veiklą – gaminti ir parduoti elektros energiją. Atsakovas R. K. 2020 m. balandžio 17 d. informavo ieškovą ir atsakovę UAB „AREA Energy“, kad bendrovės akcininkas inicijuoja ir šaukia bendrovės akcininkų susirinkimą, kuris vyks 2020 m. balandžio 30 d., ir darbotvarkės antrasis klausimas yra bendrovės direktoriaus G. P. atšaukimas. Tokie atsakovo R. K. veiksmai, anot ieškovo, prieštarauja 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarties 5.5 punktui, kuriame nustatyta, kad šios sutarties galiojimo laikotarpiu bendrovės direktoriumi bus G. P.. Ieškovas 2020 m. balandžio 29 d. inicijavo bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, siekdamas patvirtinti 2019 metų bendrovės finansinę atskaitomybę, ir apie tai atsakovus informavo elektroniniu paštu ir registruotais laiškais. Atsakovo R. K. atstovas 2020 m. gegužės 4 d. ieškovui pateikė elektroninį laišką, kuriuo pranešė, kad atsakovas R. K. siūlo darbotvarkę papildyti klausimais: 1) bendrovės direktoriaus G. P. atšaukimas; 2) naujo bendrovės direktoriaus paskyrimas; 3) bendrovės buveinės adreso pakeitimas. Tokie veiksmai, kuriais atsakovas R. K. šaukė bendrovės akcininkų susirinkimą, o vėliau pateikė papildomus visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimus, kuriais prašė svarstyti klausimą dėl G. P. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir bendrovės buveinės adresą nustatyti atsakovo R. K. gyvenamojoje vietoje, ir atsakovės UAB „AREA Energy“ veiksmai, kuriais ji aiškiai nurodo, kad balsuos už G. P. atleidimą iš bendrovės direktoriaus pareigų, ieškovo nuomone, pažeidžia 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutartį ir jo paties teises ir teisėtus lūkesčius. Atsakovų atstovas 2020 m. lapkričio 11 d. informavo ieškovą elektroniniu paštu, kad, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, siunčia ieškovui pranešimą dėl 2020 m. gruodžio 15 d. 10 val. įvyksiančio neeilinio visuotinio UAB „Žalia galia“ akcininkų susirinkimo sušaukimo ir siūlomos naujos įstatų redakcijos projektą, juose nustatant, jog bendrovės vardu bendrovės vadovas gali veikti tik kartu su vienu iš bendrovės prokuristų (kiekybinis atstovavimas). Ieškovas pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutartimi akcininkai susitarė, jog bendrovės vadovu bus G. P. ne formaliai, o todėl, kad vienintelė bendrovės ūkinė komercinė veikla – vėjo jėgainės projekto plėtojimas – buvo ir yra G. P. pastangomis pasiektas rezultatas (gauti reikiami leidimai plėtoti elektros pajėgumus ir šie leidimai perleisti bendrovei, parengti techniniai projektai, atlikti statybos darbai ir t. t.), o atsakovai yra tik finansiniai investuotojai, kurie prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo skolindami lėšas ir už tai yra gavę bendrovės 80 procentų akcijų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškovo prevencinį ieškinį atmetė.

7.       Teismas nurodė, kad pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, išskyrus ABĮ nustatytas konkrečias išimtis. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – bendrovės vadovą. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą. Pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą bendrovės akcininkai turi teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Pagal ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma turi teisę keisti bendrovės įstatus. Visų akcininkų balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teisė visais ABĮ išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais taip pat yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinta ABĮ 17 straipsnyje. Pagal ABĮ 14 straipsnio 1 dalį ABĮ ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus konkrečius atvejus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Žalia galia“ akcininkų sutarties 5.2 bei 5.5 punktų nuostatos, pagal kurias bendrovės akcininkams užkertamas kelias įgyvendinti ABĮ įtvirtintas savo neturtines teises visuotiniame akcininkų susirinkime balsuojant dėl bendrovės įstatų pakeitimų, kurie įtvirtintų ABĮ atitinkančią, tačiau kitokią nei 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarties 5.1 punkte nurodytą bendrovės valdymo organų struktūrą, taip pat bendrovės akcininkams užkertamas kelias įgyvendinti ABĮ įtvirtintas savo neturtines teises visuotiniame akcininkų susirinkime balsuojant dėl bendrovės vadovo atšaukimo, prieštarauja imperatyvioms ABĮ 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 17 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų bei 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms.

8.       2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Žalia galia“ akcininkų sutarties 5.2 bei 5.5 punktų nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti aiškinamos kaip atitinkančios ABĮ 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 17 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktų, 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas dar ir dėl to, kad šios sutarties nuostatos taip pat prieštarauja ir nurodytų ABĮ normų tikslams, nes priešingu atveju įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas konkrečią akcinių bendrovių įstatų pakeitimų ir vadovų atšaukimo tvarką, būtų įtvirtinęs nuostatą, jog ši tvarka galioja tik tokiu atveju, jeigu akcininkai nesusitarė dėl kitokios tvarkos, o ABĮ 14 straipsnio 1 dalyje būtų aiškiai nurodęs, jog ABĮ įtvirtintos akcininkų neturtinės teisės taip pat gali būti apribotos ir akcininkų sutartimi. ABĮ įtvirtinta bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Dėl to teismas ex officio (savo iniciatyva) konstatavo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Žalia galia“ akcininkų sutarties 5.2 bei 5.5 punktų nuostatos yra niekinės ir negaliojančios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis), o šiomis nuostatomis grindžiamas prevencinis ieškinys negali būti tenkinamas ir yra atmetamas.

9.       Nagrinėjamu atveju UAB „Žalia galia“ direktoriumi (vadovu) ginčo laikotarpiu buvo ieškovas. Todėl pagal ABĮ 19 straipsnio 8 dalį ieškovas, kaip bendrovės vadovas, privalėjo veikti ne savo, o bendrovės ir jos akcininkų naudai. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį ieškovas privalėjo veikti sąžiningai UAB „Žalia galia“ atžvilgiu. Pagal CK 2.87 straipsnio 3 dalį ieškovas privalėjo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti UAB „Žalia galia“ interesams. Pagal CK 2.87 straipsnio 4 dalį ieškovas negalėjo painioti UAB „Žalia galia“ turto su savo turtu arba naudoti jo asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 5 dalį ieškovas privalėjo pranešti atsakovams apie aplinkybes, nurodytas CK 2.87 straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Šią informaciją ieškovas atsakovams privalėjo pateikti raštu. Pagal CK 2.87 straipsnio 6 dalį ieškovas, sudarydamas bet kokį sandorį su UAB „Žalia galia“, privalėjo nedelsdamas apie tai raštu pranešti atsakovams. Teismas iš atsakovų į civilinę bylą pateiktų dokumentų ir šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu turinio nustatė, kad ieškovas, būdamas UAB „Žalia galia“ direktorius (vadovas), neatlygintinai skolinosi UAB „Žalia galia“ lėšų savo reikmėms. Šių aplinkybių civilinėje byloje neginčijo ir pats ieškovas. Ieškovas į civilinę bylą taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis apie ketinimą neatlygintinai skolintis UAB „Žalia galia“ lėšų savo asmeninėms reikmėms raštu pranešė atsakovams ar buvo neatidėliotina būtinybė jų skolintis. Iš atsakovų į civilinę bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu turinio taip pat matyti, kad ieškovas UAB „Žalia galia“ lėšų skolinimosi savo reikmėms faktus nuo atsakovų iš pradžių nuslėpė ir grąžinti bendrovei lėšas iki 2018 m. vasario 28 d. pažadėjo tik po atsakovų reikalavimo jas grąžinti, savo rašytinio įsipareigojimo iki nurodytos dienos grąžinti UAB „Žalia galia“ savo reikmėms pasiskolintas bendrovės lėšas neįvykdė.

10.       Teismas sutiko su atsakovų atstovo argumentais, kad ieškovas nagrinėjamu atveju pasirinko netinkamą ir teisiškai ydingą savo teisių gynimo būdą. Prevencinis ieškinys yra kildinamas iš daiktinės teisės instituto. Tuo tarpu ieškovas pareikštu patikslintu prevenciniu ieškiniu siekia apginti ne savo daiktines teises, o pažeidžiamas, jo nuomone, sutartines teises. Todėl iš sutarties kildinamas teises yra teisiškai ydingai siekiama ginti daiktinėms teisėms ginti skirtu prevenciniu ieškiniu. Įstatymai nustato galimybę juridinio asmens dalyviams susitarti balsuoti tam tikru būdu. Tačiau tai nereiškia, kad tokio pobūdžio susitarimas gali būti priverstinai vykdomas teismine tvarka. Ieškovas patikslinto ieškinio nepagrindė ir CK 2.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes to paties CK 2.88 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas konkretus CK 2.88 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutarties pažeidimų gynimo būdas ir ieškovas šiuo atveju pareiškė ieškinį ne CK 2.88 straipsnio 4 dalies pagrindu, o pareiškė prevencinį ieškinį.

11.       Pareiškęs prevencinio pobūdžio ieškinio reikalavimus, ieškovas civilinėje byloje, be viso kito, turi įrodyti ir realios žalos, netenkinus šių reikalavimų, atsiradimo grėsmę. Ieškovo nurodoma potenciali žala – sutarto darbo užmokesčio ir su tuo susijusių socialinių garantijų negavimas – būtų daroma visai ne atsakovų, o UAB „Žalia galia“. Ieškovui mokamas darbo užmokestis nėra pagal susitarimą su bendrovės akcininkais ieškovo neatlygintinai gaunamos pajamos. Būdamas UAB „Žalia galia“ direktorius ieškovas atlieka (privalo atlikti) įmonės vadovui priskiriamas darbines funkcijas ir būtent už šių darbinių funkcijų atlikimą, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių, ieškovui yra sumokamas darbo užmokestis. Atleistas (atšauktas) iš bendrovės direktoriaus pareigų, ieškovas negautų bendrovės direktoriaus darbo užmokesčio, tačiau nedirbtų ir įmonės vadovui priskiriamo darbo. Atitinkamai ieškovas turėtų visas galimybes įsidarbinti kitoje darbovietėje ir už savo dirbamą darbą gauti sutartą darbo užmokestį. Todėl nagrinėjamu atveju būtų galima spręsti tik dėl to, ar nurodyto prevencinio ieškinio reikalavimo netenkinimo atveju ieškovas nepatirtų neturtinės žalos, pvz., dėl socialinio prestižo netekus įmonės vadovo statuso praradimo. Tačiau tokiu faktiniu pagrindu ieškovas nurodytų ieškinio reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka negrindė ir tokio faktinio reikalavimų pagrindo byloje neįrodinėjo, atitinkamai atsakovai civilinėje byloje neturėjo galimybės atsikirsti į tokiu faktiniu pagrindu CPK nustatyta tvarka pareikštą reikalavimą. Dėl to teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovas byloje neįrodė nei realios konkrečios žalos, nei atsakovų kaltės dėl ieškovo nurodomos patiriamos žalos grėsmės, netenkinus patikslinto prevencinio ieškinio reikalavimų.

12.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovų patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, jas nagrinėjamu atveju patyrė ne vienas, o du atsakovai, todėl procesiniai dokumentai buvo teikiami dviejų savarankiškų atsakovų vardu ir juose buvo nurodomi ne vieno atsakovo, o kiekvieno iš atsakovų argumentai, atsakovų nurodytos sumos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Todėl tarp šalių kilusių ginčų pobūdis ir apimtis yra santykinai dideli, civilinės bylos nagrinėjimas teisme užtruko, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas esant ieškovo prašymams, civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašymu teismo priimtas procesines nutartis atsakovai skundė apeliacine tvarka, ieškovas keitė (didino) savo prevencinio ieškinio reikalavimus, šalys į bylą teikė daug papildomų įrodymų. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms kiekvieno iš atsakovų patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos (11928,28 / 2 = 5964,14) laikytinos protingomis, nemažintinos ir jų atlyginimas priteistinas atsakovams iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys, 98 straipsnis).

13.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą, 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, pašalino iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas dėl ieškovo veiksmų neteisėtumo (sprendimo 12, 13, 15 pastraipos).

14.       Kolegija nusprendė, kad įstatymų leidėjas yra aiškiai ir detaliai įtvirtinęs akcinių bendrovių akcininkų turtinių ir neturtinių teisių turinį ir apimtį, pagal šį reglamentavimą tik bendrovės akcininkų balsų dauguma sprendžiami svarbiausi bendrovės valdymo, jos veiklos raidos, bendrovės valdymo organų formavimo, valdymo organų skyrimo, atleidimo, atšaukimo klausimai. Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka, atšaukia, atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės „Žalia galia“ įstatų 4.5 punkte taip pat įtvirtinta, kad bendrovės vadovą skiria, atleidžia, atšaukia jos akcininkai. Aiškindama ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje, bendrovės „Žalia galia“ įstatuose įtvirtintas nuostatas, įvertinusi bendrovės „Žalia galia“ akcininkų 2012 m. lapkričio 26 d. sudaryto susitarimo nuostatas, kolegija nusprendė, jog 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų susitarimu nebuvo apribotos akcininkų teisės formuoti bendrovės valdymo organus, rinkti, skirti atšaukti ir atleisti bendrovės vadovą. Ta aplinkybė, kad bendrovės akcininkų 2012 m. lapkričio 26 d. susitarime buvo įrašyta, jog bendrovės vadovu bus paskirtas G. P., tuo metu atitiko bendrovės akcininkų norą ir valią, tačiau neatėmė teisės akcininkams pasinaudoti ABĮ įtvirtinta teise ateityje akcininkų balsų dauguma keisti bendrovės valdymo organų struktūrą, atleisti vienasmenį valdymo organą, pakeisti jį, paskiriant vadovu kitą asmenį (ABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 37 straipsnio 3 dalis). Dėl to ieškovo reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai ir teisėtai atmesti.

15.       Pažymėta, kad iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies turinio matyti, jog teismas, atmesdamas ieškinį, savo išvadas grindė tais motyvais, jog akcininkų 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimo 5.2, 5.5 punktai nepaneigia ABĮ ir bendrovės „Žalia galia“ įstatuose įtvirtintų nuostatų, suteikiančių teisę akcininkams laisvai balsuoti ir spręsti dėl bendrovės valdymo, jos organų formavimo, bendrovės vadovo paskyrimo ir jo atšaukimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje akcininkų susitarimo vertinimai (sutarties 5.2 ir 5.5 punktų sąlygų atitiktis CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalių, 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatoms) ir teismo išvados nesudaro pagrindo ieškovui manyti, kad teismas panaikino akcininkų susitarimo nuostatas, tokiu būdu peržengė bylos nagrinėjimo ribas ar išsprendė reikalavimą, kuris byloje nebuvo reiškiamas.

16.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog šios bylos faktinis pagrindas ir suformuluotas ieškinio dalykas niekaip nesusiję su bendrovės vadovo G. P. veiksmų vertinimu jam skolinantis pinigus iš bendrovės dėl vadovo atliktų veiksmų atitikties galiojantiems teisės aktams (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnis). Šios aplinkybės būtų svarbios tik tokiu atveju, jei bendrovės akcininkai būtų priėmę sprendimą atšaukti G. P. iš vadovo pareigų, atleisti jį, o buvęs bendrovės vadovas ginčytų akcininkų sprendimą. Iš bylos medžiagos visumos matyti, jog Kauno apylinkės teismas, nesant pareikštam reikalavimui byloje, savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog bendrovės vadovas G. P. naudojosi bendrovės lėšomis: jomis apmokėjo savo asmeninio telefono ryšio su užsieniu paslaugas; skolinosi pinigų iš bendrovės, laiku neteikė informacijos akcininkams apie bendrovės ūkinę finansinę būklę ir tokie jo veiksmai prieštaravo ABĮ 19 straipsnio 8 dalies bei CK 2.87 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 dalių nuostatoms, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymui (sprendimo 12, 13, 15 pastraipos). Teisėjų kolegija konstatavo, kad toks Kauno apylinkės teismo šioje byloje atliktas bendrovės „Žalia galia“ vadovo G. P. veiksmų įvertinimas įsiteisėjusio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai sukeltų teisinę prezumpciją galimame ginče tarp bendrovės vadovo ir kitų dviejų bendrovės „Žalia galia“ akcininkų, pastariesiems priėmus sprendimą atleisti G. P. iš bendrovės vadovo pareigų.

17.       Dėl to kolegija iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino išvadas, jog „ieškovas taip pat naudojosi ir kitomis bendrovės piniginėmis lėšomis – bendrovės piniginėmis lėšomis apmokėjo savo asmeninio telefono ryšio su užsieniu paslaugas; ieškovas, būdamas UAB „Žalia galia“ direktoriumi (vadovu), neatlygintinai skolinosi UAB „Žalia galia“ pinigines lėšas savo reikmėms, apie tai iš anksto raštu nepranešė atsakovams, negavo tam jų sutikimo ir vėliau neįvykdė savo rašytinio įsipareigojimo gražinti bendrovei pinigines lėšas iki 2018 m. vasario 28 d., būdamas UAB „Žalia galia“ direktoriumi (vadovu), tiesiogiai pažeidė ABĮ 19 straipsnio 8 dalies bei CK 2.87 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 4 dalies 5 dalies, 6 dalies nuostatas, taip pat įvertinęs civilinėje byloje nustatytas sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieškovas, būdamas UAB „Žalia galia“ direktoriumi (vadovu), savo asmeninių interesų tenkinimui naudojosi ir kitomis UAB „Žalia galia“ piniginėmis lėšomis; ieškovas iki šiol atsakovams nėra pateikęs visų atsakovų prašytų išsamių duomenų apie UAB „Žalia galia“ lėšomis ieškovo atliktus mokėjimus, taip pat duomenų, objektyviai patvirtinančių visų dabartinių UAB „Žalia galia“ turtinių įsipareigojimų kilmę, bendrovės sudarytus sandorius, jų sudarymo priežastis, bendrovės įsipareigojimų sąlygas ir jų dydį, bendrovės išlaidų struktūrą, išlaidų pagrįstumą ir kt. t.y. ieškovas iki šiol atsakovams nėra pateikęs visų atsakovų prašytų išsamių objektyvių duomenų apie tikrąją buvusią ir dabartinę UAB „Žalia galia“ finansinę padėtį. Todėl sutiktina su atsakovų atsiliepime į patikslintą ieškovo prevencinį ieškinį nurodytais argumentais, kad būtent dėl šių priežasčių (dėl ieškovo neveikimo atsakovai neturi pilnų duomenų apie tikrąją bendrovės finansinę padėtį) ieškovas nėra pateikęs VĮ Registrų centras UAB „Žalia galia“ finansinės atskaitomybės už 2019 metus. t. y ieškovas, būdamas UAB „Žalia galia“ vadovu, yra pažeidęs ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus“ (sprendimo 12, 13, 15 pastraipos).

18.       Kolegija nustatė, jog nagrinėjamu atveju atsakovai į civilinę bylą laiku pateikė jų bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti) pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsakovų patirtos išlaidos yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, jas nagrinėjamu atveju patyrė ne vienas, o du atskiri atsakovai, byloje procesiniai dokumentai buvo teikiami dviejų savarankiškų atsakovų vardu ir juose buvo nurodomi ne vieno atsakovo, o kiekvieno iš atsakovų argumentai. Nustatyta, kad atsakovų prašytos priteisti turėtų išlaidų sumos neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Šios aplinkybės paneigė ieškovo manymus, kad atsakovai prašė du kartus apmokėti tas pačias advokato paslaugas.

19.       Atsakovų atstovas pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovai UAB „AREA Energy“ ir R. K. turėjo 3194,40 Eur išlaidų atsiliepimui į ieškovo pateiktą apeliacinį skundą parengti (pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3847 UAB „AREA Energy“ sumokėjo 1597,20 Eur, pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3817 R. K. sumokėjo 1597,20 Eur). Ieškovo apeliacinį skundą kolegijai atmetus, šių išlaidų atlyginimas priteistas atsakovams iš jo atitinkamai pagal atsakovų pateiktus į bylą mokėjimo dokumentus (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovų atstovas pateikė teismui įrodymus, kad, šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovai UAB „AREA Energy“ ir R. K. turėjo 1543,96 Eur išlaidų prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengti bei atsiliepimams į ieškovo pateiktus du šioje byloje atskiruosius skundus parengti (pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3368 UAB „AREA Energy“ sumokėjo 199,65 Eur, pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3845 UAB „AREA Energy“ sumokėjo 572,33 Eur, R. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3369 sumokėjo 199,65 Eur, pagal sąskaitą faktūrą Nr. 3844 – 572,33 Eur). Nustatyta, kad byloje pateikti atsakovų prašymai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkinti, o ieškovo atskirieji skundai apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti, todėl atsakovų turėtų išlaidų šiuose procesuose atlyginimas priteisiamas iš ieškovo atitinkamai pagal atsakovų pateiktus į bylą mokėjimo dokumentus (CPK 98 straipsnis). Kadangi teismas priėmė sprendimą atsisakyti priimti į bylą naujus atsakovų pateiktus įrodymus, todėl už šių naujų įrodymų parengimą turėtos išlaidos atsakovams nebuvo atlygintos.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu ieškovas G. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                       Bendrovės įsteigimas ieškovo ir atsakovų nuo pat pradžių buvo susietas tam tikrų susitarimų, dėl to, kaip bendrovė veiks, bus valdoma, kaip bus finansuojama jos veikla ir pan. Dėl to netrukus po bendrovės įsteigimo, jai dar realiai nepradėjus veiklos, ieškovas ir atsakovai pasirašė Akcininkų sutartį. Ieškovas nuo pat Akcininkų sutarties sudarymo pagrįstai tikėjosi, kad kol galios Akcininkų sutartis, jis bus bendrovės vadovas ir, nors ir neturėdamas daugumos balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, galės daryti įtaką jos veiklai. Dėl to šalių sudaryta Akcininkų sutartis kartu yra ir balsavimo sutartis, kurią reglamentuoja CK 2.88 straipsnio nuostatos. Pripažinusios Akcininkų sutartį ir balsavimo sutartimi, šalys privalėjo laikytis susitarimo sąlygų ir veikti taip, kad sutarties nuostatos būtų įgyvendintos, įskaitant ir atitinkamą balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime, tokiu būdu iš dalies apribojant balsavimo teisę, kurią suteikia ABĮ nuostatos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė Akcininkų sutarties kvalifikavimo klausimą, o apeliacinės instancijos teismas, nors skunde buvo pateikiami argumentai, apskritai šio klausimo nesprendė. Akcininkų sutarties 5.2 ir 5.5 punktais nebuvo pažeistos ABĮ nuostatos, nes CK 2.88 straipsnis leidžia bendrovės akcininkams sudaryti balsavimo sutartis, kuriose akcininkai gali sutarti dėl konkretaus balsavimo ar tam tikros principinės pozicijos palaikymo konkrečiais klausimais, kas iš esmės teisėtai apriboja ABĮ nustatytas akcininkų neturtines balsavimo teises; Akcininkų sutartimi niekaip nebuvo pakeista visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, tik nurodytos principinės nuostatos, kurios galiojant Akcininkų sutarčiai turi būti išlaikytos, tuo realiai apribojant tik pačių akcininkų balsavimo teises (t. y. akcininkai dėl tam tikrų klausimų visuotiniame akcininkų susirinkime negali balsuoti taip, kad būtų pažeistos Akcininkų sutarties nuostatos), o ne keičiant visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją. Nei teisės normų tikslai, nei saugomas interesas nepatvirtina, kad susitarimu akcininkai negalėtų apriboti savo balsavimo teisės. Akcininkų sutarties 5.2 ir 5.5 punktuose atsispindi šalių pasiektas susitarimas, kuris negali nieko nereikšti, kad be jokių apribojimų vis tiek galėtų būti taikomos ABĮ nuostatos, šiuo susitarimu šalys nustatė tam tikrų teisių įgyvendinimo tvarką, teisėtai apribojo tam tikras akcininko teises. Ieškovas įsteigė bendrovę, suteikė jos veiklai reikalingą žemės sklypą, todėl natūralu, kad jis siekė užsitikrinti tam tikrą bendrovės veiklos kontrolę, kurios negalėjo užsitikrinti gaunamų akcijų skaičiumi. Dėl to buvo įtraukta Akcininkų sutarties 5.5 punkto nuostata, kad būtent ieškovas bus bendrovės vadovas tol, kol galios ši sutartis. Šis punktas jo įtraukimo metu atitiko visų akcininkų interesus, nepažeidė jokių teisės normų, todėl negalėjo būti laikomas niekiniu ir negaliojančiu. Ieškovui praradus atsakovų, kaip akcininkų, pasitikėjimą, atsakovai turėjo ne tiesiog inicijuoti bendrovės vadovo pakeitimą bendra įstatų ir ABĮ nustatyta tvarka, o inicijuoti Akcininkų sutarties 5.5 punkto pakeitimą.   

20.2.                      Teismai netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidos už konkrečias paslaugas ne tik viršijo paslaugų kainos dydžius pagal Rekomendacijas, bet ir buvo neatsižvelgta, jog už tam tikras paslaugas buvo sumokėta dvigubai. Atsakovų pozicijai byloje visiškai sutampant, jiems abiem atstovavo tas pats advokatas (advokatų kontora), kuris bendrai rengėsi bylai, abiejų atsakovų interesais važiavo ir atstovavo teismo posėdžiuose bei rengė bendrus procesinius dokumentus. Nepaisant to, už kai kurias teisines paslaugas abu atsakovai apmokėjo ne dalimis (per pusę), o abu visiškai. Šioje byloje vertinant konkrečios teisinės paslaugos kainos pagrįstumą, realiai apmokėta kaina ydingai su Rekomendacijose nurodytais dydžiais buvo lyginama ne prieš atitinkamos sumos padalijimą tarp teisinę paslaugą apmokėjusių byloje dalyvaujančių asmenų, o jau po padalijimo, dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad atitinkamos sumos neviršija rekomenduojamų dydžių. Dėl to iš ieškovo, fizinio asmens, neturtiniame ir gana siauro pobūdžio ginče buvo priteista beveik 17 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri, jei būtų buvę tinkamai vadovaujamasi CPK 98 straipsniu, būtų buvusi žymiai mažesnė. Priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese, teismo nutartyje bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumas pagal Rekomendacijas, manytina, buvo vertinamas jau atitinkamą teisinių paslaugų kainą padalijus pusiau, t. y. abiem atsakovams, kuriems atstovavo tas pats advokatas. Nors nutartyje tai nėra aiškiai konstatuota, toks įspūdis susidaro, pavyzdžiui, palyginus atsakovų sumokėtą 3194,40 Eur sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą su Rekomendacijose nurodyta maksimalia suma, kuri apeliacinės instancijos teismo pripažinta kaip neviršyta, nors pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma galėjo sudaryti 2036,32 Eur. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų suma už konkrečią paslaugą pirmiausia turėtų būti palyginama su Rekomendacijose nurodyta suma, jeigu reikia, sumažinama, ir tik po to išdalijama tarp konkrečias teisines paslaugas gavusių ir apmokėjusių byloje dalyvavusių asmenų. Tuo atveju, kai tam tikros teisinės paslaugos byloje teikiamos ne vienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą advokato konkrečiai teisinei paslaugai suteikti patirtos laiko sąnaudos (nagrinėjamu atveju už pasiruošimą gruodžio 15 d. teismo posėdžiui, kliento atstovavimą jame ir kelionę į Kauną ir atgal) turėtų būti padalijamos tarp kelių atstovaujamų byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

21.       Atsakovai R. K. ir UAB „AREA Energy“ atsiliepimu į ieškovo G. P. kasacinį skundą prašo nutraukti bylą pagal ieškovo kasacinį skundą paliekant teismų procesinius sprendimus nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė įrodymus, pagrindžiančius po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjusias naujas aplinkybes, t. y. kad 2021 m. kovo 22 d. ir 2021 m. birželio 7 d. įvyko bendrovės „Žalia galia“ neeiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai, kurių protokolai patvirtina, jog šių susirinkimų metu buvo priimti sprendimai, be kita ko: sprendimas atšaukti G. P. iš bendrovės direktoriaus pareigų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, paskirti R. K. naujuoju bendrovės direktoriumi ir pakeisti registruotą bendrovės buveinės adresą, taip pat bendrovės taikomą atstovavimo taisyklę (kiekybinį atstovavimą). Kadangi visi veiksmai, kuriuos ieškovas patikslintu ieškiniu prašė uždrausti atlikti, jau yra įvykę, tai teismams nebėra ką uždrausti, nes ieškovo reikalavimai nebegali būti patenkinti, o nagrinėjant bylą toliau joje priimtas teismo sprendimas paprasčiausiai nesukels ir negalės sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Dėl to ši byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

21.2.                      Bendrojo balsavimo sutartis yra speciali CK įtvirtinta sutarčių rūšis; šia sutartimi negalima susitarti dėl CK 2.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudimų; tokia sutartis yra sudaroma siekiant naudos visų pirma bendrovei, t. y. kad nebūtų pažeisti jos teisėti interesai ir teisės; pažeidus balsavimo sutartį yra taikytini CK 2.88 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti teisiniai padariniai. Šis susitarimas ir jo nuostatos negali būti numanomi, turi būti aiškus akcininkų susitarimas dėl bendro balsavimo. Sutarties 5.2 ir 5.5 punktuose neįtvirtinta jokio aiškaus susitarimo balsuoti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose taip, kad ieškovas nebūtų atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, taip pat nėra įtvirtintas ir susitarimas dėl balsavimo tvarkos, būdo, nėra nurodyti ir klausimai, kuriais turėtų būti balsuojama visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose. Akcininkų sutarties 5.5 punkto nuostatos buvo skirtos nurodyti, koks asmuo, t. y. ieškovas, o ne atsakovai, eis bendrovės vadovo pareigas, tačiau nei atsakovai, nei ieškovas, sudarydami Akcininkų sutartį, neturėjo valios, ketinimo ir tikslo, jog ieškovas būtų įmonės vadovu niekaip neapribotą laikotarpį ir negalėtų būti atšauktas iš šių pareigų. Iš Akcininkų sutarties 5.3 punkto yra aišku, kad juo buvo susitarta, jog bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi visą ABĮ įtvirtintą akcininkų susirinkimo kompetenciją, taip pat ir ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą akcininkų susirinkimo teisę rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą. Ieškovas akivaizdžiai laikosi nepagrįstos pozicijos, kad Akcininkų sutartis draudžia jį atšaukti iš vadovo pareigų netgi ir tuo atveju, kai jis pažeidžia bendrovės teises ir teisėtus interesus (nagrinėjamu atveju bendrovės turto naudojimas asmeniniais tikslais, su savimi sudaryti neatlygintiniai sandoriai, asmeniniais tikslais panaudotų lėšų nekompensavimas). 

21.3.                       Dėl ieškovo veiksmų bendrovė patyrė žalą, kadangi ieškovas panaudojo įmonės lėšas savo asmeniniais poreikiais ir jų negrąžino, taip pat skolinosi iš bendrovės neatlygintinai. Tai lėmė ir tiesioginį atsakovų interesų pažeidimą, nes tokių veiksmų pagrindu yra sumažėjusi atsakovų galimybė gauti didesnę įmonės pelno dalį, t. y. dividendus. Dėl to atsakovų veiksmai – atšaukti vadovą iš pareigų – yra teisėti, siekiant užtikrinti, kad bendrovė ir akcininkai nepatirtų ieškovo daromos žalos. Balsavimo akcininkų susirinkime teisės apribojimas galimas tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais, o toks atvejis pagal ABĮ yra vienintelis – kai yra ginčijamos nuosavybės teisės į akcijas. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl nuosavybės teisės į bendrovės akcijas nėra keliamas, o įstatymai tiesiogiai neįtvirtina galimybės apriboti balsavimo teises taip, kaip jas prašo apriboti ieškovas. Ieškiniu įrodinėta, kad ieškovas negali būti atšauktas iš vadovo pareigų, nes jo atšaukimo atveju jis patirs žalą, tačiau pats ieškovas paneigė savo poziciją, kai savo noru išėjo tėvystės atostogų ir paskyrė vadovu kitą asmenį. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas klausimu dėl direktoriaus atšaukimo yra procedūrinis veiksmas ir pats savaime niekaip negali sukelti ieškovo nurodomos žalos. Kadangi ieškovo atlyginimo klausimai nėra reglamentuoti Akcininkų sutartyje, tai jo argumentai dėl negautino atlyginimo kaip žalos nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

21.4.                      Ieškovas kasaciniame skunde, nurodydamas argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo, kaip pavyzdį nurodo tik išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tuo tarpu kitų išlaidų ir jų dydžio dėl Rekomendacijų viršijimo ieškovas nepagrindė jokiais motyvais, t. y. nenurodė, kokias tuomet sumas turėjo teisę priteisti pirmosios instancijos teismas pagal Rekomendacijas. Argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįsti, nes vien už procesinių dokumentų parengimą, t. y. net neskaičiuojant laiko, sugaišto atstovauti 5 teismo posėdžiuose, pagal Rekomendacijas atsakovai turėjo teisę reikalauti priteisti 13 560 Eur, tačiau jie prašė priteisti mažesnę sumą, t. y. 11 928,28 Eur. Tiek ieškovo, tiek atsakovų advokatai yra iš Vilniaus, o byla buvo nagrinėjama Kaune, taip pat bylos medžiagos apimtis yra didelė ir joje atsakovai įrodinėjo daugybę ieškovo neteisėtų veiksmų, tam naudodami didelės apimties dokumentus, byloje keliami sudėtingi teisės klausimai. Analogiška situacija yra dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nepagrįstai argumentuojama, kad atsakovai už tą patį darbą mokėjo dvigubai – advokato išlaidos buvo dalijamos per pusę ir jos neviršijo teisingumo ministro įkainių, nustatytų Rekomendacijose. Tai, kad atsakovams atstovavo vienas advokatas, negali nulemti, jog, atsakovams prašant teismo priteisti už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą 3194,40 Eur, būtų priteista pusė šios sumos, t. y. 1597,20 Eur. Nors atsakovams atstovavo vienas advokatas, pastarasis dirbti privalėjo su abiem atstovais, taigi ir derinti poziciją su abiem atstovaujamaisiais. Nei CPK, nei Rekomendacijos neįtvirtina nuostatų, kurios pagrįstų ieškovo poziciją, kad kai vienas advokatas atstovauja keliems atstovams, pastarieji turi teisę į tokį bylinėjimosi išlaidų dydžio atlyginimą, koks būtų priteistas tik vienam atstovui.

22.       Kasaciniu skundu atsakovai R. K. ir UAB „AREA Energy“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta, kad šios bylos faktinis pagrindas ir suformuluotas ieškinio dalykas niekaip nesusiję su ieškovo G. P. atliktų veiksmų atitiktimi galiojantiems teisės aktams, ir iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies buvo pašalintos atitinkamos išvados. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Potencialios žalos sukėlėjo būsimų veiksmų vertinimas kaip teisėtas ar neteisėtas yra neatsiejamas nuo CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šio prevencinio ieškinio dalykas yra ir prevencinį ieškinį pareiškusio ieškovo neteisėti, be kita ko, ir piktnaudžiaujant teise atliekami veiksmai, kai šiuo ieškiniu yra siekiama uždrausti atlikti atsakovų veiksmus, kuriais yra siekiama nutraukti neteisėtus ieškovo veiksmus. Pripažinus ieškovo veiksmus (veikimą prieš bendrovės interesus) neteisėtais, savaime būtų paneigti ieškovo argumentai dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo (ketinimo atšaukti bendrovės vadovą). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aptartus neteisėtus veiksmus ieškovas atliko savanaudiškais tikslais (piktnaudžiaudamas). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo neteisėti veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šiuo pagrindu nutartimi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies buvo pašalinti motyvai, kuriais yra konstatuota, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus (nutarties 30 punktas ir rezoliucinė dalis).

23.       Ieškovas G. P. atsiliepimu į atsakovų R. K. ir UAB „AREA Energy“ kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti arba kasacinį procesą pagal šį skundą nutraukti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                       Atsakovų kasacinio skundo tenkinimas nesukels atsakovams jokių teisinių pasekmių, dėl ko kasacinis procesas pagal jų kasacinį skundą turi būti nutrauktas arba kasacinis skundas vien šiuo pagrindu turi būti atmestas. Skundžiami gali būti tik tokie teismo sprendimo motyvai, kurie sukelia dėl jų skundą teikiančiam asmeniui tam tikras teisines pasekmes, pavyzdžiui, kai motyvuose konstatuojamos tam tikros aplinkybės, turėsiančios prejudicinę, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Jeigu skundžiami teismo sprendimo motyvai šio kriterijaus neatitinka, turėtų būti nutraukiamas teisminis procesas. Atsakovai skundžia tam tikrų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvimą, t. y. skundžia nutarties dalį, kad ja iš sprendimo buvo pašalinti tam tikri atsakovų pageidaujami motyvai. Taigi, nutartis atsakovų skundžiama ne dėl teismo sprendimo motyvų, kuriuose būtų konstatuotos tam tikros prejudicinę, res judicata galią turinčios aplinkybės, nepalankios atsakovams, o priešingai, kad nutartimi tokių motyvų neliko. Tokia situacija neleidžia konstatuoti atsakovų materialinio teisinio suinteresuotumo apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimu. Atsakovams priėmus sprendimą dėl ieškovo atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų, šiuo metu tarp šalių yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl 2021 m. birželio 7 d. įvykusio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl ieškovo atšaukimo iš vadovo pareigų ir naujo vadovo išrinkimo pripažinimo negaliojančiais. Būtent šioje byloje šalys aiškinasi visas aplinkybes dėl ieškovo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo ir to, ar ieškovas teisėtai buvo atšauktas iš pareigų, taip pat ir aplinkybes, dėl kurių sprendime buvo pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Jeigu byloje reiškiamas prevencinis ieškinys, tai tokios bylos nagrinėjimo dalyką riboja būtent tokiam ieškiniui taikomos sąlygos. Šiuo atveju jos yra tokios, kad ieškovas turi pagrįsti savo potencialiai galimą patirti žalą, atsakovų ketinamų atlikti veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp jų bei pavojaus, kad neteisėti veiksmai bus atlikti, o ieškovas patirs žalos, realumą. Paties ieškovo veiksmų neteisėtumo vertinimas neįeina į prevencinio ieškinio sąlygas, todėl nutartyje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai nesusiję su ieškinio faktiniu pagrindu ir suformuluotu ieškinio dalyku. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų nustatymo

24.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

25.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

26.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė, galiojant 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarčiai, uždrausti atsakovams inicijuoti UAB „Žalia galia“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymą klausimais dėl jo atleidimo / atšaukimo iš UAB „Žalia galia“ direktoriaus pareigų, UAB „Žalia galia“ buveinės adreso pakeitimo ir, galiojant 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarčiai, uždrausti atsakovams balsuoti UAB „Žalia galia“ visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl UAB „Žalia galia“ direktoriaus G. P. atleidimo / atšaukimo iš UAB „Žalia galia“ direktoriaus pareigų, UAB „Žalia galia“ buveinės adreso pakeitimo, kiekybinio atstovavimo UAB „Žalia galia“, UAB „Žalia galia“ įstatų, kuriuose nustatytas kiekybinis atstovavimas, patvirtinimo.

28.       Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas.

29.       Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. 

31.       Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas).

32.       Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

33.       Žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenurodytos kaip realios grėsmės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 15 punktas).

34.       Taigi, prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 22 punktas).

35.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareiškęs prevencinį ieškinį dėl draudimo akcininkams inicijuoti UAB „Žalia galia“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymą atitinkamais klausimais ir balsuoti UAB „Žalia galia“ visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl atitinkamų klausimų (nutarties 27 punktas), turėjo įrodyti visas prevencinio ieškinio sąlygas (CPK 178 straipsnis).

36.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir realios žalos, netenkinus šių reikalavimų, atsiradimo grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu.

37.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia Akcininkų sutarties, kuri kartu yra laikytina balsavimo sutartimi CK 2.88 straipsnio prasme, nuostatų pažeidimu, iš dalies apribojančių akcininkų balsavimo teisę. Atsiliepime į šį kasacinį skundą nurodoma, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsirado naujos aplinkybės, t. y. įvyko UAB „Žalia galia“ neeiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai, jų metų buvo priimti sprendimai, be kita ko, atšaukti ieškovą G. P. iš direktoriaus pareigų ir paskirti į šias pareigas kitą asmenį. Dėl to visi veiksmai, kuriuos ieškovas prašė uždrausti atlikti ieškiniu, jau yra įvykę. Teismui nebėra ką uždrausti, nes ieškovo reikalavimai nebegali būti patenkinti, o nagrinėjant bylą toliau joje priimtinas teismo sprendimas nesukels ir negalės sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių.   

38.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančios informacijos matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei UAB „Žalia galia“ dėl jos 2021 m. birželio 7 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-18509-1041/2021). Šioje byloje buvo ginčijamas 2021 m. birželio 7 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame UAB „Žalia galia“ akcininkų susirinkime priimtas sprendimas ieškovą G. P. atšaukti iš bendrovės vadovo pareigų ir nauju vadovu išrinkti atsakovą R. K.. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas ieškovo buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi ši byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėtas ieškovo G. P. kasacinis skundas nagrinėjamoje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022.

39.       Tarp šalių taip pat yra pradėta kita civilinė byla Nr. e2-1578-454/2022 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovams UAB „AREA energy“, R. K., trečiasis asmuo UAB „Žalia galia“, dėl sprendimo nutraukti akcininkų sutartį pripažinimo negaliojančiu bei pagal R. K., UAB „Žalia galia“ ir UAB „AREA Energy“ priešieškinį ieškovui G. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Šioje byloje, be kita ko, ginčijamas R. K. ir UAB „AREA Energy“ sprendimas vienašališkai nutraukti su ieškovu 2012 m. lapkričio 26 d. sudarytą akcininkų sutartį. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi šią bylą taip pat sustabdė, kol bus išnagrinėtas ieškovo G. P. kasacinis skundas nagrinėjamoje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022.

40.       Nagrinėjamoje byloje prevencinio ieškinio dalykas ir pagrindas buvo susiję su 2012 m. lapkričio 26 d. Akcininkų sutartimi pasiektu šalių susitarimo aiškinimu, siekiant uždrausti atsakovams spręsti klausimą, t. y. tiek uždrausti inicijuoti, tiek ir balsuoti dėl ieškovo G. P. atleidimo iš direktoriaus pareigų. Šio ieškinio pateikimo metu UAB „Žalia galia“ visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo įvykęs, jokie sprendimai nebuvo priimti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo 2021 m. birželio 7 d. buvo sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, jo metu ieškovas G. P. buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų ir nauju vadovu išrinktas kitas asmuo. Remiantis LITEKO duomenimis, šiuo metu taip pat yra nutraukta šalių 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutartis (civilinė byla Nr. e2-1578-454/2022). Taigi, bylos nagrinėjimo metu nutraukus Akcininkų sutartį ir atšaukus ieškovą iš UAB „Žalia galia“ vadovo pareigų visuotiniame akcininkų susirinkime, iš esmės pasikeitė padėtis, buvusi prevencinio ieškinio pateikimo metu, kada dar nebuvo įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas, nebuvo nubalsuota dėl ieškovo atšaukimo, galiojo Akcininkų sutartis ir egzistavo galimybė praktiškai uždrausti ieškovo atšaukimo svarstymą ir balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime, o tokios galimybės šiuo metu objektyviai nebeliko. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius iš esmės pasikeitusią situaciją, t. y. įvykusį visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus, tarp jų atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų ir paskirti kitą asmenį, taip pat pranešimą apie Akcininkų sutarties nutraukimą, tačiau teismas šių įrodymų nepriėmė, nepagrįstai vertindamas, kad pateikti paaiškinimai nukreipti apeliacinio skundo riboms praplėsti naujais argumentais ir kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra surašyti jau po skundžiamo apeliacine tvarka 2021 m. balandžio 21 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės bylos šalių teisiniams santykiams, dėl kurių buvo sprendžiamas ginčas šioje byloje. Kadangi prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, todėl jo pagrįstumui yra svarbūs aplinkybių pasikeitimai, asmens, kurio veiksmus yra siekiama uždrausti, elgesys, jo pasikeitimas.

41.        Kaip minėta, prevencinis ieškinys yra galimas ne tik tada, kai atsakovo veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, bet žala dar neatsirado (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir tada, kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta (CK 6.255 straipsnio 2 dalis) (nutarties 29 punktas). Kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tokiais atvejais tęstinis, pasikartojantis žalos darymas ar tokiai žalai atsirasti keliantys grėsmę tikėtini atsakovo veiksmai yra pagrindas teikti prevencinį ieškinį. Nagrinėjamos bylos atveju prevencinio ieškinio nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose padėtis iš esmės pasikeitė, kai buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, atšauktas ieškovas iš vadovo pareigų ir nutraukta Akcininkų sutartis. Taigi, atsakovams atlikus šiuos veiksmus (kurių daliai siekta užkirsti kelią šiuo prevenciniu ieškiniu), nebeliko atsakovų veiksmų galimo tęstinumo, pasikartojimo elementų, dėl to nebeliko pagrindo atsakovų ketinimo atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų, kai jis jau yra atšauktas, vertinti kaip ateityje keliančio grėsmę ieškovo teisėms ir galinčio padaryti jam dar žalos. Dėl to, kasacinio teismo vertinimu, nenustatyta byloje pareikšto prevencinio ieškinio būtinų sąlygų – būsimų neteisėtų veiksmų ir realaus pavojaus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar gali būti padaryta žalos.

Dėl atlygintinų išlaidų advokato pagalbai dydžio nustatymo kriterijų 

42.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad atsakovų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėta 3194,40 Eur suma viršija pagal Rekomendacijas maksimalią priteistiną sumą už šias paslaugas, nes ji galėjo būti tik 2036,32 Eur, t. y. kaip už vieno atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi abiem atsakovams atstovavo tas pats advokatas, todėl ir jo patirtos darbo ir laiko sąnaudos ruošiantis teismo posėdžiui turėjo būti dalijamos tarp šių dviejų atsakovų per pusę, o ne iš kiekvieno už visą 9,5 val. pasiruošimo laiką. Tokiu būdu advokatas gauna dvigubą apmokėjimą už tą patį pasiruošimo laiką.

43.       Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą nurodo, kad vien už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme, t. y. net neskaičiuojant laiko, sugaišto atstovauti 5 teismo posėdžiuose, pagal Rekomendacijas atsakovai turėjo teisę reikalauti priteisti 13 560 Eur, tačiau prašė priteisti mažesnę sumą, t. y. 11 928,28 Eur. Be to, nei CPK, nei Rekomendacijos neįtvirtina nuostatų, kurios pagrįstų ieškovo poziciją, kad kai vienas advokatas atstovauja keliems atstovams, pastarieji turi teisę į tokį bylinėjimosi išlaidų dydžio atlyginimą, koks būtų atlyginamas tik vienam atstovui.

44.       Bylą nagrinėję teismai, įvertinę tai, kad atsakovų patirtos išlaidos yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, jas nagrinėjamu atveju patyrė ne vienas, o du atskiri atsakovai, byloje procesiniai dokumentai buvo teikiami dviejų savarankiškų atsakovų vardu ir juose buvo nurodomi ne vieno atsakovo, o kiekvieno iš atsakovų argumentai, jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, priteisė atsakovams atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas šių nemažindami.

45.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

46.       Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

48.       Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

49.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

50.       Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

51.       Minėta, kad šiuo atveju ieškovas siūlo abiejų atsakovų patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, t. y. 3194,40 Eur, sumažinti iki dydžio, kuris būtų laikomas maksimaliu pagal Rekomendacijas už vienos šalies vieno procesinio dokumento parengimą, t. y. 2036,32 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas), ir šią sumą padalijus pusiau priteisti atsakovams, t. y. po 1018,16 Eur. Sutiktina, jog ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju tas pats advokatas visų instancijų teismuose atstovavo abiem atsakovams, kurių gynybinės pozicijos byloje buvo visiškai vienodos, yra svarbi vertinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas per se (savaime) abiejų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti kaip vienos šalies išlaidas ir jas padalijus per pusę priteisti. Toks aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo ir protingumo principų bei asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. 

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 48–51 punktų išaiškinimus, į tai, kad tas pats atstovas nagrinėjamoje byloje visų instancijų teismuose atstovavo dviem atsakovams, kurių gynybinės pozicijos visiškai sutapo, taip pat į byloje keliamus teisinius klausimus, protingumo ir sąžiningumo principus, nusprendžia, kad atsakovams už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma turėjo būti sumažinta iki 1200 Eur. Kadangi atsakovai apeliacinės instancijos teisme turėjo išlaidų prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimo (po 771,98 Eur), todėl bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma atsakovams yra po 1971,98 Eur.    

53.       Kasaciniame skunde ieškovas taip pat ginčija atsakovo atstovo pateiktų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su kelione į Kauną ir dalyvavimu teismo posėdyje, pagrįstumą ir nurodo atsakovams išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 1393/21LT, kuriose mokėtina suma yra po 1282 Eur, su vertimo išlaidomis, už dirbtas 9,5 val., iš viso 19 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos visos svarbios aplinkybės, lemiančios priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Šiuo atveju sutiktina, kad, abiem atstovams atstovaujant tam pačiam advokatui, tam tikros jų patirtos atstovavimo išlaidos šiuo atveju persidengia, pvz.: atstovo kelionės išlaidos, pasiruošimas teismo posėdžiui esant vienodai atsakovų teisinei pozicijai, sprendžiamų teisinių situacijų vienodumas, taip pat šalių atstovo darbo ir laiko sąnaudos šiuo atveju atstovaujant abiem atsakovams kasaciniame skunde ginčijamame teismo posėdyje laikytinos mažesnėmis, negu esant visiškai skirtingai atsakovų gynybinei pozicijai byloje. Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad teisingumo ir protingumo principus neatitiktų visų atsakovų atstovo nurodomų atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimas, todėl priteistina suma atsakovams mažintina nuo 1282 Eur iki 798 Eur. Dėl to keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, priteisiant atsakovams iš ieškovo po 5480,14 Eur (5964,14 – (1282-798)).

Dėl teisės paduoti kasacinį skundą

54.       Atsakovai R. K. ir UAB „AREA Energy“, kurių atžvilgiu paduotas ieškinys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atmestas, padavė kasacinį skundą. Juo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio     21 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta, kad šios bylos faktinis pagrindas ir suformuluotas ieškinio dalykas nesusiję su ieškovo G. P. atliktų veiksmų atitiktimi galiojantiems teisės aktams, ir iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies buvo pašalintos atitinkamos išvados, konstatuojančios ieškovo neteisėtus veiksmus būnant bendrovės direktoriumi. Ieškovo atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą nurodoma, kad šio kasacinio skundo reikalavimo tenkinimas nesukelia atsakovams jokių teisinių padarinių, todėl kasacinis procesas pagal šį kasacinį skundą turėtų būti nutrauktas.

55.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad iš esmės atsakovų kasacinis skundas yra paduotas ne dėl procesinio sprendimo rezoliucinės dalies – ieškinį atmesti, t. y. pati bylos baigtis atsakovus tenkina, bet dėl motyvuojamosios dalies argumentų. Atsakovai nesutinka su motyvuojamąja skundžiamo procesinio sprendimo dalimi, kad ieškovo veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies buvo pašalinti motyvai, kuriais yra konstatuota, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus (nutarties 30 punktas ir rezoliucinė dalis).

56.       Pagal CPK 342 straipsnį kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Kasacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo procesinis sprendimas. Nors visi dalyvaujantys asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; tai gali būti materialinis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas (CPK 37 straipsnis), tačiau ne kiekvienas jų turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu laikomas tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus. Skundžiamo teismo sprendimo nepalankumas asmeniui neturėtų būti aiškinamas siaurai, t. y. kad tuo teismo sprendimu atmetami tam tikri jo reikalavimai ar tenkinti tam tikri reikalavimai, pareikšti jam. Aiškinimas, kad teisinis suinteresuotumas skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu galimas tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti to asmens reikalavimai ar patenkinti reikalavimai, pareikšti šiam asmeniui, reikštų, kad tretieji asmenys gali paduoti apeliacinį skundą tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti jų pareikšti savarankiški reikalavimai ar kuria iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos arba priteistos jiems ne visos jų patirtos išlaidos ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 36 punktas). 

57.       Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią.

58.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais skųsti vien tik apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus: kasacinis skundas gali būti teikiamas dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus); aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas).

59.       Taigi gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki.

60.       Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23, 24 punktus; 2020 m. vasario    19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61.       Nagrinėjamu atveju atsakovai siekia į teismo procesinį sprendimą įtraukti motyvus, kurie yra susiję su ieškovo veiksmais būnant UAB „Žalia galia“ direktoriumi. Šie motyvai nėra susiję su atsakovų teisėmis ar pareigomis. Prašomų įtraukti motyvų nebuvimas teismo procesiniame sprendime nėra nepalankus atsakovams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai nelaikytini teisiškai suinteresuotais subjektais dėl skundžiamos teismo nutarties dalies panaikinimo.

62.       Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šiai aplinkybei paaiškėjus po to, kai kasacinis skundas buvo priimtas, konstatuotina, kad tokį skundą priimti nebuvo teisinio pagrindo. Vadovaujantis CPK 356 straipsnio 6 dalimi, bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti teisiniai pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, t. y. vienas iš pagrindų – kad skundas paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą, tokiu atveju kasacinis procesas nutrauktinas. Nesant galimybės skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalies peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina. Byloje pateiktą kasacinį skundą turėjo būti atsisakoma priimti, o jį vis dėlto priėmus, kasacinis procesas nebegali būti tęsiamas ir yra nutrauktinas.

Dėl bylos procesinės baigties

63.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl to egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). 

65.       Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Po kasacinio skundo priėmimo išaiškėjus teisiniam pagrindui skundą atsisakyti priimti ir dėl to teismui nusprendus kasacinį procesą nutraukti, kasacinis procesas baigiamas ne dėl šalių (ieškovo ar atsakovų) kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

66.       Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad turėjo būti atsisakoma priimti atsakovų kasacinį skundą CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atsakovams grąžintinas 112,50 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už paduotą kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-378/2018, 43 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 56 punktas). Kadangi už atsakovus šį žyminį mokestį faktiškai yra sumokėjusi advokatų kontora „Sorainen ir partneriai“, todėl jai ir grąžinamas mokestis.

67.       Kadangi nutraukus procesą pagal atsakovų kasacinį skundą nėra bylą laimėjusios šalies ir abiejų atskirų šalių padėtis nepagerėjo, todėl atsakovų ir ieškovo turėtos ir prašomos atlyginti advokato atstovavimo išlaidos rengiant atsakovų kasacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovų kasacinį skundą nepriteistinos ir proceso šalys paliekamos prie jų turėtų kasaciniame teisme išlaidų. 

68.       Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą kasaciniame procese pagal ieškovo kasacinį skundą, kuriame buvo keliami klausimai dėl ieškinio patenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų tinkamo paskirstymo, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Kadangi kasacinio skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl šių reikalavimų palikta nepakeista, tai teisėjų kolegija kasacinį skundą šiuo atveju laiko visiškai atmestu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016 43 punktą; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 61 punktą). 

69.        Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, o apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl šių reikalavimų palikus nepakeistą, laikytina, kad kasacinis skundas yra atmestas, todėl ieškovo patirtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Dėl to iš jo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovams ir valstybės naudai.

70.       Atsakovai R. K. ir UAB „AREA Energy“ pateikė duomenis apie bendrai patirtas 7391,86 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ne tik už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, bet ir už kasacinį skundą bei žyminio mokesčio sumokėjimą. Pateiktame prašyme nėra detalizuota, kiek konkrečiai bylinėjimosi išlaidų yra patirta dėl šių atskirų teisinių paslaugų. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, tai, kad visose instancijose atsakovai turėjo tą patį atstovą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nusprendžia jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš ieškovo atsakovų naudai priteisti po 1500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

71.       Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai sudaro 3,60 Eur. Šiuo atveju jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

        Kasacinį procesą pagal atsakovų R. K. ir UAB „AREA Energy“ kasacinį skundą nutraukti.

Grąžinti advokatų kontorai „Sorainen ir partneriai“ 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovų R. K. ir UAB „AREA Energy“ kasacinį skundą 2022 m. sausio 20 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 144557.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Priteisti atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5480,14 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei UAB „AREA Energy“ (j. a. k. 302711851) iš ieškovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5480,14 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1971,98 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei UAB „AREA Energy“ (j. a. k. 302711851) iš ieškovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1971,98 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 98 ct)  bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovo G. P. patikslintas ieškinys atmestas, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir pašalintos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvados, palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovės UAB „AREA Energy“ (j. a. k. 302711851) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3,60 Eur (tris Eur šešiasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Virgilijus Grabinskas

        Dalia Vasarienė