Civilinė byla Nr. e2A-696-936/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06302-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3;  3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

 

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Embrakus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir 2024 m. sausio 5 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bonsela“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Embrakus“ dėl skolos priteisimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė: 

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bonsela“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Embrakus“ 11 740,57 Eur skolą, 199,39 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. gruodžio viduryje į ieškovę kreipėsi atsakovės UAB „Embrakus“ vadovas, kuris paprašė atlikti klinkerio plytelių fasado klijavimo darbus 19 name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su atsakove bei jos pasirinktu techninės priežiūros atstovu buvo suderinta klinkerio plytelių klijavimo technologija. Nurodo, jog ieškovė statybos darbų rangos sutartį pasirašė 2023 m. sausio 20 d., o atsakovė 2023 m. vasario 8 d. Atsakovė įsipareigojo pateikti visas reikiamas statybines medžiagas, o ieškovė įsipareigojo statybos darbus atlikti savo jėgomis ir įrankiais. Sutartimi sutarta, jog statybos darbų kaina bus 30 Eur/kv. m (plytelių klijavimas - 18 Eur/kv. m ir 12 Eur/kv. m už siūlių glaistymą). 2023 m. sausio 23 d. buvo pradėti statybos darbai. Atsakovė apmokėjo 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą BON2023006 už objekto uždengimą plėvele 1 200,01 Eur sumai, 2023 m. vasario 2 d. apmokėjo 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą BON2023007 už objekto šildymo 3 naktis priežiūrą 344,85 Eur sumai, 2023 m. vasario 9 d. sumokėjo 484 Eur už kurą šildymui bei 2023 m. vasario 17 d. sumokėjo 100 Eur už sugadinto fasado armavimo sluoksnio remontą.

1.2.                      Ieškovė 2023 m. vasario 11 d. išsiuntė atsakovei 2023 m. vasario 10 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023012, tačiau atsakovė tik 2023 m. vasario 20 d. sureagavo į gautą perdavimo-priėmimo aktą, nurodydama, jog yra tam tikrų defektų. Ieškovė nurodytus trūkumus ištaisė nepaisant to, jog defektai atsirado dėl patiektų kreivų plytelių, angokraščių. Teigia, jog atsakovė delsė pasirašyti darbų perdavimo priėmimo aktą, todėl ieškovė sudarė vienašalį darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kurį kartu su PVM sąskaita-faktūra 7 241,40 Eur sumai pateikė atsakovei. Nurodo, jog atsakovė gavusi vienašalį perdavimo-priėmimo aktą tą pačią dieną pasirašė 2023 m. vasario 10 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BON2023012, nurodydama, jog gavimo data yra 2023 m. vasario 28 d. Nors buvo sutarta, kad nuo mokėtinos sumos bus sulaikyta 10 proc. galimų defektų pašalinimui, tačiau atsakovė savavališkai be jokio pagrindo užlaikė 35 proc. nuo mokėtinos sumos. Teigia, jog atsakovė visiškai neapmokėjo PVM sąskaitos faktūros Nr. BON2023012. Ištaisius visus trūkumus, atsakovė toliau vengė priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti, todėl ieškovė atsakovei 2023 m. kovo 10 d. pateikė vienašalį darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2 bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023024 dėl sulaikytos 804,60 Eur sumos, tačiau sąskaita neapmokėta. Atsakovė neapmokėjo taip pat kitų sąskaitų: BON2023008-1, BON2023008-2, BON2023008-3, BON2023013, BON2023014, BON2023017, BON2023018, BON2023019, BON2023020 ir BON2023021, kurios buvo išrašytos už papildomus darbus ir sunaudotas medžiagas, iš viso 3 694,57 Eur sumai.

1.3.                      Ieškovė pagal rangos sutartį atliko darbus, dėl kurių buvo tartasi, atsakovė atliktų darbų rezultatu faktiškai naudojasi, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Atsakovės elgesys, kuomet už ieškovės atliktus statybos darbus ir kitas paslaugas neatsiskaitoma, negali būti laikomas pateisinamu ir sąžiningu, juolab atsakovė naudojasi statybos darbų rezultatais. Ieškovė pagrįstai nutraukė rangos sutartį su atsakove, nes atsakovė nevykdė savo pareigos, pagal sutarties 3.1 punktą atsiskaityti su ieškove. Pareigos nevykdė ir per papildomą ieškovės suteiktą 30 d. terminą. Akivaizdu, kad tolimesnis sutarties vykdymas esmingai pažeistų ieškovės teises ir interesus. Nurodo, jog ieškovė yra ištaisiusi visus defektus, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo nemokėti 804,60 Eur sumos, skirtos kaip 10 proc. sulaikomos sumos galimų defektų pašalinimui. Pažymėjo, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai 2023 m. kovo 10 d. sudarė ir pateikė atsakovei vienašalį darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr.2, turintį tokią pačią teisinę galią, kaip ir pasirašytasis.

2.       Atsakovė UAB „Embrakus“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovei 6 430,85 Eur skolos už klinkerio plytelių klijavimo darbus ir 104,06 Eur delspinigių, kitoje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Atsakovė sutinka su ieškovės skaičiavimais, kad klinkerio plytelių klijavimo darbų kaina sudaro 8 046 Eur, tačiau nesutinka, kad visą šią sumą yra skolingas ieškovei. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. sumokėjo ieškovei 1000 Eur, o 2023 m. gegužės 11 d. –110 Eur, tačiau šių sumų ieškiniu yra reikalaujama dar kartą. Darbai buvo atlikti su trūkumais, todėl ieškovė juos šalino ir medžiagas naudojo atsakovės, todėl atsakovė 2023 m. vasario 28 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą EMB Nr. 00305 kompensuoti medžiagų, sunaudotų šalinant trūkumus, vertei – 59,29 Eur ir 2023 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą nurodytai sumai. Akte Nr. 1 nurodytas per didelis ieškovės atlikto darbo kiekis ir realiai ieškovė suklijavo mažiau klinkerio plytelių. Faktiškas suklijuotų plytelių kiekis yra 444,49 kv. m, todėl 2023 m. balandžio 10 d. atsakovė išrašė sąskaitą-faktūrą EMB Nr. 00310/01 siekdamas kompensuoti peraktuotą suklijuotų klinkerio plytelių kiekį 43,56 Eur sumai. 2023 m. balandžio 27 el. laišku atsakovė informavo ieškovę apie susidariusią situaciją, nusiuntė sąskaitą-faktūrą EMB Nr. 00310/01 bei informavo, kad pagal šią sąskaitą atliko tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą ieškovės išrašytai sąskaitai BON2023012. Ieškovė įskaitymo neginčija, todėl laikytina, kad ieškinio padavimo dienai atsakovė už klinkerio plytelių klijavimą buvo atsiskaičiusi 1212,85 Eur sumoje.

2.2.                      Kadangi ieškovė nepateikė dokumento, užtikrinančio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį 3 metų laikotarpiui, atsakovė visiškai pagrįstai turi teisę kaip garantiją trejų metų laikotarpiui sulaikyti 402,30 Eur sumą. Todėl ieškinys sumoje (402,30 Eur) atmestinas nesuėjus trejų metų atsiskaitymo terminui. Kad toks garantinis sulaikymas yra būtinas, pagrįstai leidžia tvirtinti ir 2023 m. balandžio 11 d. surašytas Defektinis aktas Nr. 3, kuriame užfiksuotas ieškovės atlikto darbo brokas - namas dar net nepriduotas, o suklijuotos klinkerio plytelės jau pradėjo kristi, nes ieškovė nesilaikė technologinių reikalavimų.

2.3.                      Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 694,57 Eur pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už papildomus darbus, tačiau atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Darbų, kuriuos ieškovė išvardija PVM sąskaitose-faktūrose BON2023008-1, BON2023008-2, BON2023008-3, BON2023013, BON2023014, BON2023017, BON2023018, BON2023019, BON2023020 ir BON2023021, atsakovė neužsakė, jokio susitarimo dėl sąskaitose nurodytų darbų ir jų įkainių nesudarė ir net nėra tų darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų.

2.4.                      Atsakovė nesutinka su nurodyta delspinigių suma, kadangi jie paskaičiuoti ir nuo nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų (nuo visos ieškinio sumos). Pagal Statybos rangos sutarties 3.1 punktą atsiskaitoma per 20 dienų nuo atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos. Aktas pasirašytas 2023 m. vasario 28 d., paskutinė mokėjimo diena tokiu atveju – 2023 m. kovo 20 d., todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. įskaičiuotinai (23 k. d.). Kadangi dalis įsiskolinimo padengta atlikus tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą, delspinigiai skaičiuotini ne nuo visos sumos, o nuo skolos likučio ir atėmus sulaikomą 5 proc. dydžio nuo darbų kainos (402,30 Eur) garantinę sumą., t. y. nuo 7 540,85 Eur ir sudaro 104,06 Eur.

2.5.                      Ieškovė 2023 m. liepos 17 d. pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriuo atsisako nuo reikalavimo priteisti 1 110 Eur skolą, kadangi atsakovė 2023 m. balandžio 27 d. sumokėjo 1 000 Eur, o 2023 m. gegužės 11 d. – 110 Eur. Prašo priteisti likusią 10 829,96 Eur skolą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės UAB „Bonsela“ ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės ieškovei 9 291,51 Eur skolą, 99,33 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (9 390,84 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priėmė ieškovės ieškinio dėl 1 110 Eur priteisimo atsisakymą ir bylą dalyje dėl 1 110 Eur skolos priteisimo nutraukė.

3.1.                      Teismas nustatė, kad ieškovė išrašė atsakovei 2023 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BON2023012 7241,40 Eur sumai be PVM bei 2023 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BON2023024 - 804,60 Eur sumai be PVM, iš viso 8 046 Eur be PVM už klinkerio plytelių klijavimo darbus pagal aktus. Kadangi atsakovė 6 430,85 Eur skolą pripažįsta, pateikti atliktų darbų aktai, sąskaitos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 6 430,85 Eur skola priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.687 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

3.2.                      Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, atlikusi tam tikrus plytelių klijavimo, fūgavimo darbus negali būti laikoma rangove Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies prasme, tad jai nėra pareigos pagal minėtą reglamentavimą pateikti prievolių įvykdymo per garantinį laikotarpį užtikrinimo priemonę. Sutartimi šalys nesitarė dėl tokios užtikrinimo priemonės. Teismui įpareigojus atsakovę pateikti paaiškinimus dėl sulaikymo, ji rėmėsi tik Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė 402,30 Eur sumą, tad ji priteistina ieškovei iš atsakovės.

3.3.                      Byloje pateikta 2023 m. balandžio 10 d. sąskaita EMB Nr. 00310/01 (kompensacija už peraktuotą kiekį, 2 m2) 43,56 Eur sumai, 2023 m. balandžio 27 d. el. laiškas apie su užsakovu atliktą auditą ir techninę klaidą skaičiavimuose, apie siunčiamą sąskaitą, tarpusavio skolų įskaitymą (užskaitą sąskaitai BON2023012). Taip pat pateiktas ranka rašytas ir jokio asmens nepasirašytas atliktų darbų ploto paskaičiavimas, kaip matyti, paskaičiavimai atlikti ant REWO blanko, taip pat pateikta išpildomoji nuotrauka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, nustatė, kad šalys susitarė atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, o 447 m2 darbų kiekį ieškovė užfiksavo 2023 m. vasario 28 d. vienašaliame darbų priėmimo-perdavimo akte ir pagal jį išrašė sąskaitą faktūrą. Iš esmės ieškovė, reikalaudama sumokėti jai už 447 m2 atliktus darbus, šią aplinkybę grindžia tik vienašaliu darbų perdavimo aktu. Tarp šalių kilus ginčui dėl atliktų darbų kiekio, ieškovė kitais leistinais įrodymais nepagrindė darbų kiekio ar atsakovės su atsiliepimu pateiktų skaičiavimų (ne)teisingumo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikalauti priteisti 43,56 Eur sumą, todėl toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

3.4.                      Byloje pateikta 2023 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra EMB Nr. 00305 59,29 Eur sumai kaip kompensacija už sunaudotas medžiagas defektų tvarkymui. 2023 m. kovo 5 d. rašto 5 punkte ieškovė nurodo, kad nepriima sąskaitos Nr. EMB00305, kad defektų tvarkymui buvo sunaudoti 2 kg klijų, ir 0,2 m2 labai kreivų plytelių pakeista tiesesnėmis, kad armavimo mišinį atsivežė pati, kad tik dalis plytelių (0,1 m2) buvo pakeistos naujomis, o ir tos pakeistos dėl plytelių gamyklinio kreivumo, o ne dėl ieškovės kaltės. Įvertinęs, kad ieškovė ginčija sąskaitoje nurodytų medžiagų kiekį, o atsakovė nepateikė duomenų apie sąskaitoje Nr. EMB00305 nurodytų medžiagų įsigijimą, teismas nurodė, kad negali spręsti, kad atsakovė iš tiesų patyrė minėtas išlaidas (tuo labiau, kad ieškovė nurodo esant pakeistoms tik daliai plytelių, o klijus atsivežė (galima būtų suprasti, kad įsigijo) pati. Pagal sutartį medžiagas turi tiekti atsakovė. Atsakovė nepateikė duomenų apie plytelių klasę jų įsigijimo metu, tad ieškovei teigiant apie plytelių kreivumą (ką patvirtinta ir 2023 m. vasario 24 d. el. laiškas), atsakovė turėjo pašalinti abejones dėl medžiagų netinkamumo. Įvertinus atliktų darbų apimtį ir sąskaitoje nurodytą plytelių kiekį, labiau tikėtina ieškovės versija dėl plytelių kreivumo, taip pašalinant ieškovės atsakomybę dėl sąskaitoje nurodytų išlaidų. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo ieškovės prašomos priteisti sumos mažinti 59,29 Eur suma.

3.5.                      Ieškovė išrašė 2023 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023013 177 Eur sumai už prieššaltinį priedą CT280 130 Eur sumai ir prieššaltinį priedą 5 L 47 Eur sumai (177 Eur be PVM, 214,17 Eur su PVM). 2023 m. sausio 20 d. statybos rangos sutartimi šalys susitarė, kad užsakovas tiekia visas medžiagas; rangovo visi instrumentai, smulkios medžiagos ir pan., reikalingi tinkamai atlikti darbams. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. (ieškovės darbuotojas) nurodė, kad užsakovo pageidavimu buvo nuspręsta dėti priedus, kad objekte buvo E. R., užsakovo atstovas S. K. ir taip buvo nuspręsta, liudytojas nusiuntė atitikties deklaraciją, gautas patvirtinimas iš darbų vadovo S. K. dėti priedus į visus mišinius. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės darbų vadovas E. R. patvirtino, kad pamena pasitarimą, kurio metu nutarta naudoti prieššaltinį priedą, kad pirkimo iniciatyva buvo iš statytojo, techninės priežiūros pusės, kad statytojo sprendimą perdavė UAB „Bonsela“, o jie vykdė sprendimą, kad priedas buvo panaudotas. Pateiktas 2022 m. gruodžio 11 d. el. laiškas, kuriuo ieškovės atstovas A. V. nusiuntė (duomenys neskelbtini) prieššaltinio priedo Ceresit CT280 aprašymą. A. V. teisme nurodė, kad atsakovė nurodė minėtą priedą naudoti atliekant darbus neigiamoje temperatūroje. Įvertinus, kad pagal sutartį visas medžiagas tiekia užsakovas, kad iš įrodymų ir šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad prieššaltinį priedą ieškovė naudojo ne savo iniciatyva, o atsakovės nurodymu, ieškovės reikalavimas priteisti 214,17 Eur už prieššaltinį priedą pagal 2023 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023013 tenkintas.

3.6.                      Ieškovė 2023 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą BON2023017 už vandens tiekimą į objektą 145,20 Eur sumai. Į bylą pateiktas 2023 m. sausio 27 d. el. laiškas, siųstas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad objekte nėra vandens, kad darbuotojai tirpina sniegą, kad gautų vandens plytelėms klijuoti, A. pirko bakus, kad darbininkai vežiotų bakus iš namų, kad tai turi būti išspręsta. Atsakovės darbų vadovas E. R. patvirtino teisme, kad buvo laikotarpiai kuomet vandens nebuvo, kad matė, jog kanistrais darbuotojai nešė vandenį, kad atsakomybė už vandens buvimą objekte tenka vystytojui. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su 5 kg klijų mišinio galima suklijuoti 4-5 kv. m plotą (vidurkis 4,5 kv. m). Vienam 25 kg klijų maišui reikia 5 l vandens. Iš viso suklijuota 447 kv. m. Vandens reikėjo ir siūlių tarp plytelių sutvarkymui. Taip pat būtina įvertinti vandens poreikį darbuotojams nusiprausti, arbatos bei maisto pasigaminimui, tai reiškia, kad kelias savaites objekte nesant vandens ieškovės patiektas vanduo (1 m3) buvo naudojamas ne tik statybos, bet ir darbuotojų higienos bei maisto reikmėms. Ieškovė rašte nurodė, kad vandens objekte nebuvo visą sutarties laiką, kad atsakovė buvo informuota, tačiau situacijos nesprendė. Įvertinus, kad E. R. neneigė, kad vandens objekte nebuvo, kad jis matė, kad vandenį vežiojo kanistrais, teismas, bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, teismas sprendė esant pagrindui priteisti 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje BON2023017 nurodytą 145,20 Eur sumą už vandens tiekimą į objektą, kadangi normaliu atveju statybos objekte būtinos priemonės (šiuo atveju vanduo) pagal sutartį turėjo būti užtikrintos atsakovės.

3.7.                      Byloje pateikta 2023 m. sausio 26 d. BON2023007 sąskaita 344,85 Eur sumai, kuri yra apmokėta, ir 2023 m. vasario 15 d. BON20230014 919,60 Eur sumai už 8 naktis. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės nurodymu reikėjo budėti, ką patvirtina ir susirašinėjimai. Iš 2023 m. vasario 26 d. el. laiško matyti, kad atsakovė ieškovei komentavo dėl šildymo poreikio ir kiekio. Iš pateiktų atsakovės komentarų matyti, kad ieškovė žadėjo, kad objekte bus daugiau žmonių, dėl ko darbai būtų padaryti greičiau, kad sutarties kaina padidinta 2 Eur/m2, nei dirbo su kita įmone. Įvertinus, kad į bylą pateikti duomenys apie būtinybę budėti, kad viena sąskaita už 3 budėjimus su tuo pačiu įkainiu jau yra apmokėta, teismas sprendė, kad šie duomenys patvirtina tarp šalių buvus tokį susitarimą. Nepaisant to, labiau tikėtina, kad ieškovė nesilaikė susitarimo dėl darbų atlikimo, užtikrinant reikiamą žmonių kiekį (išskyrus kelias dienas, kai pastoliai nebuvo tinkamai paruošti darbui: 2023 m. vasario 2 d. el. laiškas). Teismas sprendė, kad minėta suma galėjo susidaryti ir dėl ieškovės kaltės, tad mato esant pagrindą mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą pagal 2023 m. vasario 15 d. sąskaitą BON20230014 ir priteisti 689,70 Eur (95 Eur x 6 naktys + PVM).

3.8.                      Į bylą pateiktos dvi sąskaitos (2023 m. vasario 2 d. sąskaita Nr. BON 2023008 dėl sugadinto fasado armavimo sluoksnio remonto ir 2023 m. sausio 26 d. sąskaita Nr. BON2023006 dėl namo uždengimo plėvele) dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė ieškovei duodavo papildomų darbų be atskiro rašytinio susitarimo ir juos apmokėdavo. Ieškovė prašo priteisti 525 Eur už „didesnės kvadratūros klinkerio plytelių plotų remontas, klijavimas 8-9 namuose“ pagal 2023 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. BON2023008-1 (15 m2, 35 Eur) ir 600 Eur už pavienių plytelių perklijavimo darbus 8-9 namuose pagal 2023 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. BON2023008-02. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo el. paštu laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 20 d. matyti, kad atsakovė pavedė aukščiau nurodytose sąskaitose nurodytus darbus ieškovei atlikti, buvo susitarta dėl kiekių ir kainų. Atsakovė neneigia, kad šie darbai atlikti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 525 Eur pagal 2023 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. BON2023008-1 ir 600 Eur pagal 2023 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. BON2023008-02.

3.9.                      Ieškovė prašė priteisti 180 Eur pagal 2023 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. BON2023008-3 už persirengimo būdelių perkėlimą ir elektros pajungimą (120 Eur be PVM) ir darbo zonos tvarkymą po remonto darbų 8-9 namuose (60 Eur be PVM). Ieškovė nurodo, kad ši sąskaita už būdelių perkėlimą 180 Eur sumai buvo išrašyta, kadangi žemės darbams trukdžiusios būdelės buvo perkeltos atsakovės darbų vadovo E. R. prašymu, ką jis paliudijo 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje. Ieškovei 2023 m. vasario 2 d. el. laišku nurodžius apie atliktus papildomus darbus (budelių perkėlimas plius pajungimas į elektrą užtruko ilgiau nei porą valandų. 2 žm. užtruko 0.5 dienos) atsakovė 2023 m. vasario 6 d. el. laišku atsakė, kad visi papildomi darbai turi būti sutarti iš anksto ir raštu; kad būtų visiems viskas aišku. Nors teismas nustatė, kad persirengimo būdelės buvo perkeltos atsakovės darbų vadovo E. R. prašymu, tačiau jokio susitarimo dėl tokių darbų įkainio nėra. Įvertinus, kad ieškovė nurodė, kad būdelių perkėlimas užtruko ilgiau nei porą valandų, o vėliau teigia, kad 2 žmonės užtruko 0,5 dienos, teismas sprendė, kad nurodyta suma (1 darbo diena 120 Eur darbo užmokestis) nėra pagrįsta ieškovės patirtomis žmogiškomis sąnaudomis ir faktinėmis darbuotojui mokamomis atlyginimo sumomis, tad sąskaitoje nurodyta suma negali būti laikoma pagrįsta, tuo labiau, kad jokio susitarimo dėl šių darbo atlikimo įkainių nėra. Byloje nesant susitarimo, kad už minėtoje sąskaitoje nurodytų darbų atlikimą bus atsilyginta, teismas neturi pagrindo jos priteisti ieškovei iš atsakovės. Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad dėl dalies darbų ieškovė pateikdavo informaciją, įkainius ir laukdavo patvirtinimo, arba nurodydavo konkrečią su darbų vadovu suderintą sumą, tačiau duomenis dėl šių konkrečių darbų atlikimo ir kainos pateikė vėliau, t. y. nesuderinusi visų sąlygų. Nors minėtas darbas galimai ir turėjo būti atliktas operatyviai, tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovei savo nuožiūra nustatyti kainą ir išrašyti sąskaitą. Dėl nurodytų priežasčių skola už būdelės perkėlimą nėra priteista iš atsakovės.

3.10.                      Iš 2023 m. vasario 28 d. rašto matyti, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl darbo zonos tvarkymo po remonto darbų 8-9 namuose (60 Eur be PVM). Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. el. laiške nurodo, kad nesutinka, kad tai yra ieškovės darbo zona, kad ji pati susitvarko po savo darbų. Kadangi sąskaitoje nurodytas darbas yra susijęs su ieškovės veiklos specifika, kad minėtas darbas ieškovės atskirai byloje nebuvo detalizuotas ir pagrįstas, teismas neturi pagrindo šios sumos (60 Eur) priteisti ieškovei.

3.11.                      Ieškovė prašo priteisti 450 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą BON2023019 dėl 19 namo fasado ir smeigių armavimo nekokybiškų darbų defektų ištaisymo. Nors ieškovė nurodė, kad buvo susitarta dėl apmokėjimo už remontą 450 Eur, tačiau neaišku, su kuo toks susitarimas buvo sudarytas, kodėl jis nebuvo fiksuotas raštu ar bent jau el. paštu, kaip kad matyti iš susiklosčiusios tarp šalių praktikos. Priešingai, iš 2023 m. vasario 2 d. el. laiško matyti, kad dėl šio darbo nebuvo susitarta iš anksto, nes ieškovė nurodė, kad papildomas darbas yra iškilusių iš fasadų guzų ties smeigėmis tvarkymas, kad juos šalina, glaisto, šveičia, kitaip tvarko. Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. el. laiške nurodo, kad nesutinka apmokėti, kad tai nėra kažkoks defektas, papildomas darbas, kad darbus ieškovė pradėjo, vadinasi darbų frontas tinkamas. Teismo posėdžio metu apklaustas E. R. taip pat nepatvirtino susitarimo dėl darbų būtinybės ir kainos. Įvertinus, kad dėl šio darbo kaip papildomo nebuvo tarp šalių iš anksto susitarta, o ieškovė darbo frontą priėmė kaip tinkamą, nes darbus pradėjo ir juos vykdė, teismas nepriteisė 450 Eur pagal vienašališkai ieškovės atsakovei išrašytą sąskaitą.

3.12.                      Ieškovė prašo priteisti 225 Eur sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą BON2023018 dėl pakartotinio darbų fronto paruošimo (plytelių nukėlimo ir vėl užkėlimo ant pastolių). Iš 2023 m. vasario 28 d. ieškovės rašto matyti, kad šios išlaidos susidarė, kadangi jų neinformavus buvo keisti pastoliai, ant kurių jau buvo sukeltos plytelės (paruoštas darbų frontas), kad reikėjo nukelti plyteles ir jas vėl užkelti ant naujų pastolių, kad dirbo 5 darbininkai 3 valandas. Iš atsakovės el. laiško matyti, kad pastoliai iš tiesų buvo keičiami, apie tai informuota 2023 m. sausio 27 d. el. laišku. Iš tą pačią dieną, tačiau ryte siųsto ieškovės laiško matyti, kad pasirengimas objekte baigtas 2023 m. sausio 25 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė laiku būtų buvusi informuota apie pastolių keitimą, kad galėtų tinkamai organizuoti savo darbus. Teismas sprendė, kad, įvertinus galimai netinkamą atsakovės bendradarbiavimą su ieškove, atsakovė savo veiksmais sukėlė ieškovei esminius trukdžius, dėl ko ji turėjo kitaip organizuoti savo darbus, kas, įvertinus teisingumo, sąžiningumo principus, turėtų būti kompensuojama, priteisiant 225 Eur sumą. Minėta suma plačiąja prasme laikytina papildomais darbais, kuriuos sąlygojo būtent atsakovės elgesys.

3.13.                      Ieškovė nurodo, kad PVM sąskaita-faktūra BON2023020 išrašyta 145,20 Eur sumai, kadangi atsakovės darbų vadovo E. R. prašymu buvo sutvarkytos anksčiau objekte dirbusių subrangovų paliktos šiukšlės, apie ką jis paliudijo ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje. Apklaustas E. R. nurodė, kad ieškovė „galėjo tvarkytis ir savo, ir ne savo šiukšles“. Sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta už objekto teritorijos valymą. Iš sąskaitos neaišku, nei kiek žmonių tvarkėsi, nei darbo apimtis ir pobūdis. Jei tai buvo šiukšlės, kur jos buvo padėtos/išvežtos, ar dėl to patirtos kažkokios išlaidos ir pan. Nepateikta ir jokia vaizdinė medžiaga, kuri patvirtintų ne ieškovės šiukšlių tvarkymą. Tuo labiau nėra tokio darbo ir įkainio suderinimo. E. R. posėdžio metu patvirtino, kad jis finansinių klausimų nesprendė, nors ir pripažino, kad niekas „už ačiū“ nedirba, t. y. su juo ar kuo nors kitu įkainis šiuo atveju nebuvo suderintas. Ieškovė yra juridinis asmuo ir turėtų suprasti ir įvertinti dėl būtinybės susitarti dėl darbų įkainių arba atsisakyti atlikti darbus, kurie nenumatyti sutartyje. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepriteisė 145,20 Eur sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą BON2023020.

3.14.                      Ieškovė prašo priteisti 290,40 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą BON2023021, kadangi atsakovė defektus nurodė per 2 kartus, todėl defektų tvarkymui ji buvo priversta papildomai nuomotis pastolius. Atsakovė 2023 m. vasario 28 d. el. laišku nurodė, kad defektinius aktus gali siųsti iki tol, kol defektai yra. Defektų sutvarkymas yra ieškovės įsipareigojimas, kaip ji juos tvarko, ar su pastoliais ar su kranais, tai jau ne atsakovės reikalas. Faktas, kad pasinaudota atsakovės medžiagomis; fasado armavimo mišinys, klinkerinių plytelių klijai, klinkerinės plytelės, atliekų konteineris. Nagrinėjamu atveju ieškovės elgesys reikalaujant sumos už pastolių nuomą šalinant defektus nėra sąžiningas. Ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, kad jų kokybė būtų tinkama, tad ji ir turi prisiimti visas su tuo susijusias išlaidas. Be to, ieškovė net nepateikė duomenų, kad tokias išlaidas faktiškai patyrė, pati nuomodamasi pastolius. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimas priteisti 290,40 Eur atmestas.

3.15.                      Teismas pažymėjo, kad dalies sumų pagal ieškinį nepriteisė, tad netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl delspinigių. Ieškovė prašė priteisti delspinigius ir už prekes, nors sutartimi susitarta tik dėl pavėluoto apmokėjimo už darbus, todėl toks reikalavimas irgi negali būti tenkinamas. Be to, minėta sutartimi buvo tartasi dėl konkrečių darbų atlikimo ir delspinigių mokėjimo, tad sutartis negali būti aiškinama plečiamai ir delspinigiai priteisti už sutartyje nenumatytus darbus. Tokiu atveju teismas gali spręsti dėl delspinigių priteisimo tik pagal 2023 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. BON2023012, kuri išrašyta 7 241,40 Eur sumai, ieškovė paskaičiavo jų dydį (121,66 Eur). Teismas sprendimu pripažino, kad ieškovė neturi teisės reikalauti 43,56 Eur sumos, tad delspinigiai skaičiuotini tik nuo 7 197,84 Eur sumos (kiti mokėjimai atlikti vėliau, todėl į juos neatsižvelgtina). Pažymėta, kad pagal sutarties 3.1 punktą atsiskaitoma per 20 dienų nuo atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo dienos. Tokiu atveju sutiktina su atsakove, kad delspinigiai skaičiuotini tik nuo 2023 m. kovo 21 d. Kadangi ieškovė delspinigius skaičiuoja iki 2023 m. balandžio 12 d., tai ji turi teisę delspinigių reikalauti už 23 dienas ir jie sudaro 99,33 Eur (7197,84 Eur x 0,06 proc. x 23 d.).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

4.       Atsakovė UAB ,,Embrakus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą – priteisti ieškovei 6833,15 Eur skolą, 94,30 Eur delspinigius bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmesti, taip pat apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. papildomą sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 2 017,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, o jei būtų tenkintas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo, tuomet perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Atsakovė, prašydama mažinti už klinkerio plytelių klijavimo darbus priteistiną sumą, nurodė, kad ieškovės atliktas darbas turėjo trūkumų. Ieškovė trūkumus ištaisė, tačiau trūkumų šalinimui sunaudojo atsakovės medžiagas, nors privalėjo ištaisyti trūkumus savo sąskaita, dėl to atsakovė už defektų taisymui sunaudotas medžiagas 2023 m. vasario 28 d. išrašė 59,29 Eur dydžio sąskaitą EMB Nr. 00305 ir elektroniniu laišku informavo ieškovę apie tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą nurodytai sumai. CK 6.648 ir 6.659 straipsniai nustato taisyklę, kad apie netinkamas užsakovo medžiagas rangovas privalo informuoti iš karto ir sustabdyti darbus, kol užsakovas nepriims sprendimo. Šio ginčo atveju ieškovė neįspėjo atsakovės apie tai, kad pateiktos klinkerio plytelės yra nekokybiškos, toliau tęsė darbus ir tik paaiškėjus darbų trūkumo faktui ėmė kelti medžiagų kokybės klausimą. O tai reiškia, kad ieškovė negali remtis aplinkybe, kad medžiagos buvo nekokybiškos, nes nesilaikė CK 6.648 ir 6.659 straipsniuose nustatytų rangovo pareigų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šiuo klausimu. Ieškovė privalo įrodyti, kad darbo trūkumų šalinimui įsigijo medžiagas ir tik tokiu atveju atsakovė turėtų pareigą pateikti tai paneigiančius įrodymus. Ieškovė nekėlė ginčo dėl darbo trūkumams pašalinti sunaudotų atsakovės medžiagų kiekio ir fakto nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose, todėl teismas negalėjo šia aplinkybe remtis teismo sprendime.

4.2.                      Atsakovė nurodo, kad pagal technologiją prieššaltinio priedo ne tik kad nereikia dėti, bet ir draudžiama jį dėti, ir kad atsakovė nedavė nei nurodymo, nei sutikimo tokį priedą dėti. Atsakovė teigė, kad tai ieškovės išgalvota sąskaita turint tikslą pasipinigauti. Ieškovė nepateikė nei prieššaltinio priedo įsigijimo dokumentų, nei jo sunaudojimo ataskaitos, nei grąžino priedo likutį atsakovei, todėl neaišku, kokiu būdu teismas nustatė, kad sąskaitoje Nr. BON2023013 nurodyta 214,17 Eur suma yra pagrįsta. Teismas netinkamai atskleidė faktines bylos aplinkybes ir savo išvadą grindė ne byloje esančių įrodymu visuma, o tik jų dalimi, ištraukta iš bendro konteksto, kas lėmė nepagrįstą ir logiškai nenuoseklią teismo išvadą. Ieškovės vadovo S. V. ir ieškovės darbų vadovo A. V. paaiškinimai vertintini kritiškai. Jie artimais giminystės ryšiais susiję asmenys - tėvas ir sūnus. Pirmosios instancijos teismas neištyrė arba netinkamai ištyrė liudytojų A. V., S. K., E. R. ir ieškovės vadovo S. V.s paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus. Neįmanoma paaiškinti teismo išvados, kad jau tuo metu, 2022 m. gruodžio 11 d., šalys galėjo tarpusavyje derinti prieššaltinio priedo naudojimą, nors tuo metu net nebuvo jokios užuominos apie sutartinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės. Akivaizdu, kad teismo argumentai ir įrodymai, kuriais remdamasis teismas iš UAB „Embrakus“ priteisė ieškovės naudai 214,17 Eur, nepagrįsti jokia bylos medžiaga. Iš įrodymų visumos galima spręsti, kad dėl prieššaltinio priedo naudojimo ieškovė susitarė su UAB „Stratonas“ darbuotoju E. R., nes pagal savo pareigas UAB „Embrakus“ E. R. tokių klausimų nesprendė ir neturėjo teisės spręsti, o kai UAB „Stratonas“ nesumokėjo ieškovei ir išėjo iš objekto, ieškovė sudarė sutartį su atsakove ir sugalvojo prirašyti atsakovei jokiais įrodymais nepagrįstų sąskaitų, kad bent iš dalies kompensuotų UAB „Stratonas“ jai padarytus nuostolius.

4.3.                      Apeliantė laikosi teisinės pozicijos, kad ieškovė apskritai neturi reikalavimo teisės pagal PVM sąskaitą BON2023017 į 145,20 Eur sumą už 1 m3 vandens, kadangi neįrodė jos pagrįstumo, neįrodė aplinkybės, kad apskritai patyrė kokias nors išlaidas, susijusias su vandens tiekimu į objektą. A. V. paaiškinimai 2023 m. birželio 19 d. posėdyje, kuomet pastarasis nurodė, kad vandenį su darbuotojais vežiojo iš savo namų nuosavu transportu. Vandens pristatymo paslaugos iš niekur nepirko. Taigi jei toks faktas ir buvo, tai neabejotinai išlaidas dėl vandens tiekimo patyrė ne ieškovė, o jos darbuotojai, kurie vandenį vežė iš savo privačių namų savo privačiu transportu. Nuosekliai, reikalavimo teisė priklauso ne UAB „Bonsela“, o privatiems fiziniams asmenims, ieškovės darbuotojams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad už vandens atvežimą ir vandenį būtų sumokėjusi savo darbuotojams kokią nors sumą. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai neatskleidžia būtinų aplinkybių ieškinio tenkinimui, nes neįrodo nei atvežto vandens kiekio, nei transporto išlaidų. Antra, visuotinai žinoma aplinkybė (ją galima patikrinti UAB „Vilniaus vandenys“ puslapyje https://www.vv.lt/namams/paslaugu-kainos/), kad geriamojo vandens tiekimas (perkant tik geriamojo vandens tiekimo paslaugą), kainuoja 1,05 Eur/m3. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas - 2,02 Eur/ m3. Akivaizdu, kad 1,05 Eur/m3 ar 2,02 Eur/m3 yra labai maža vertė, atitinkanti Statybos rangos sutarties 1.1 punktą. E. R. nėra bylos šalis ir netgi nėra atsakovo darbuotojas, todėl nelabai aišku, kodėl jis turėtų kažkokias aplinkybes teigti ar neigti. E. R. nurodė, kad buvo tam tikrų laiko tarpų, kad vanduo objekte buvo užšalęs. Tačiau jokių kategoriškų išvadų ar apibendrinimų nebuvo. Teismas neištyrė ir neįvertino atsakovės 2023 m. vasario 28 d. el. laiško ieškovei, kurio 5 punkte atsakovė kategoriškai teigia, kad „vanduo objekte visada buvo ir yra“ bei liudytoju apklausto statytojo atstovo, objekto vadovo S. K., paaiškinimų. Klinkerio plytelių klijavimui per dieną reikia apie 2 kibirų vandens, todėl 1000 l (1 m3) yra labai daug.

4.4.                      Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovės darbuotojai budėjo naktimis palaikydami tam tikrą temperatūrą, tačiau laikosi pozicijos, kad tai nėra papildomas darbas, už kurį atsakovė privalo sumokėti. Tinkamos temperatūros palaikymas yra rangovo pareiga, kurią pastarasis prisiėmė Statybos rangos sutarties 1.1 punktu įsipareigodamas klijuojant klinkerio plyteles laikytis technologijos. Atsakovės 2023 m. vasario 6 d. elektroninis laiškas atskleidžia dvi esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes - iš karto po sutarties sudarymo atsakovės vadovas laišku informavo, kad šildymas naktimis privalomas pagal technologiją, kurios ieškovė įsipareigojo laikytis, todėl negali būti vertinamas kaip papildomas darbas, o naktinio budėjimo prie šildymo įrangos naktį reikalauja priešgaisrinės taisyklės. Antra, atsakovė labai aiškiai ištransliavo, kad papildomai už budėjimus nemokės dar ir dėl to, kad sudarant Statybos rangos sutartį šalys šią aplinkybę įvertino ir sutartas įkainis už darbą buvo padidintas 2 Eur/m2 lyginant su tuo, kurį už tą patį darbą ieškovei mokėjo UAB „Stratonas“. Iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio protokolų matyti, kad iki 2023 m. vasario mėnesio šalys derėjosi dėl Statybos rangos sutarties sąlygų ir iki sutarties sudarymo dirbo pagal atskirus susitarimus. Statybos rangos sutartis faktiškai yra sudaryta 2023 vasario 2 d. 2023 m. sausio 26 d. sąskaita BON2023007 išrašyta už budėjimus sausio mėnesį, dar iki sutarties sudarymo. Tuo tarpu 2023 m. vasario 15 d. sąskaita BON20230014 išrašyta už budėjimus naktį vasario mėnesį, t. y. po Statybos rangos sutarties sudarymo, kuria ieškovė įsipareigojo laikytis technologijos, o budėjimų naktį aplinkybė įvertinta padidinant įkainį už darbą 2 Eur/m2. Tokiu būdu šalys įsivertino budėjimų aplinkybę ir už juos papildomai neturi būti mokama. Ieškovė neįrodė, kad buvo budima 8 naktis. Ieškovė savo reikalavimą mokėti už budėjimus naktimis grindžia žodiniu susitarimu dėl papildomų darbų. Tokio susitarimo egzistavimą visiškai eliminuoja atsakovės 2023 m. vasario 6 d. elektroninis laiškas.

4.5.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai taip pat priteisė 525 Eur už „didesnės kvadratūros klinkerio plytelių plotų remontą, klijavimą 8-9 namuose“ pagal 2023 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. BON2023008-1 (15 m2, 35 Eur) ir 600 Eur už pavienių plytelių perklijavimo darbus 8-9 namuose pagal 2023 m. vasario 2 d. sąskaitą Nr. BON2023008-02, su kuo apeliantė nesutinka. Paminėjo, kad atlikus darbus yra surašomas atliktų darbų perdavimo aktas, kurio pagrindu išrašoma sąskaita ir kuriuo atlikti darbai perduodami užsakovui. Tačiau nurodyti papildomi darbai nėra perduoti atsakovei, ji nėra gavusi perdavimo akto, išpildomosios dokumentacijos, statybos darbų žurnale nėra įrašų apie jų atlikimą, statinio techninis prižiūrėtojas taip pat tų darbų nėra priėmęs, nėra patikrintas atliktų darbų kiekis ir kokybė, todėl ieškovės reikalavimas yra per ankstyvas - atsakovei neatsirado pareiga mokėti už darbus. Kadangi ieškovė nėra surašiusi akto ir nėra perdavusi atlikto darbo, pareiga mokėti neatsirado, atsakovė nėra praleidusi mokėjimo termino. Ieškovės pareigą pateikti įrodymus ne apie tai, kad dėl konkretaus darbo, jo kiekio ir įkainio buvo susitarta, o įrodymus apie tai, kaip tas susitarimas buvo realizuotas, kokia apimtimi ieškovė jį įvykdė - tokių įrodymų byloje nėra. Todėl neaišku, kokiu būdu teismas nustatė darbo atlikimo faktą, atlikto darbo kiekį ir kokybę bei perdavimo atsakovei faktą. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas šioje dalyje naikintinas ir ieškovės reikalavimas atmestinas.

4.6.                      Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 225 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą BON2023018. Apeliantė nesutinka su tokiu situacijos aiškinimu - teismas netinkamai atskleidė faktines aplinkybes, susijusias su pastolių keitimu. Šiam ieškovės reikalavimui atmesti pakanka paties ieškovės paaiškinimų. A. V. paaiškino, kad UAB „Bonsela“ statybos objekte dirbo naudodamasi UAB „Stratonas“ priklausančiais pastoliais. Kadangi UAB „Stratonas“ susipyko su užsakovu, UAB „Stratonas“ savo pastolius išsiardė ir išsivežė, o atsakovė UAB „Embrakus“ atvežė ir pastatė naujus pastolius. Apeliantas pažymi, kad UAB „Stratonas“ nepavaldus UAB „Embrakus“. Kad ardys pastolius, iš anksto galėjo žinoti ir pranešti ne kas kitas, kaip pastolių savininkas - UAB „Stratonas“. Kadangi UAB „Stratonas“ to nepadarė, ieškovė vadovavosi logika, kad už tai turi atsakyti UAB „Embrakus“. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Embrakus“ iš anksto žinojo apie UAB „Stratonas“ veiksmus ir apie tai nepranešė, todėl atsakovės kaltinimas nebendradarbiavimu yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Teismas netinkamai identifikavo įrodinėjimo dalyką, nes nustatyti faktinę aplinkybę, jog atsakovė per vėlai pranešė ar nepranešė apie pastolių keitimą, galima tik įrodžius aplinkybę, kad pati atsakovė šį faktą sužinojo laiku ir jį žinodama laiku nepasidalino su ieškove.

4.7.                      Apeliantė dėl papildomo sprendimo nurodė, kad nors ieškovė nenurodė atsisakymo nuo dalies reikalavimų priežasčių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nuo 1 000 Eur reikalavimo dalies ieškovė atsisakė todėl, kad 1000 Eur sumoje su ieškove buvo atsiskaičiusi dar iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl ieškinys šioje dalyje buvo pareikštas neturint tam pagrindo. Dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas ar jų sumažinimas dėl to, kad jie pareikšti nepagrįstai, tolygus ieškinio šioje dalyje atmetimui ir sukelia atitinkamas pasekmes paskirstant bylinėjimosi išlaidas, t. y. jos priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai proporcingai atsisakytų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi bendra suma, laikytina tenkintais ieškinio reikalavimais, kuriems proporcingai ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, yra 9 500,84 Eur (9 291,51 + 99,33 + 110), kas sudarytų 79,57 proc. (9 500,84 / 11939,96 x 100) patenkintų ieškinio reikalavimų. Atitinkamai iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 2 548,67 Eur, o iš ieškovės atsakovei 531,18 Eur, todėl atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovės naudai priteistina galutinė 2 017,49 Eur. Papildomu sprendimu teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 2 857,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovė UAB „Bonsela“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Embrakus“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Atsakovės pozicija dėl ginčo PVM sąskaitų-faktūrų yra dviprasmiška ir prieštaringa: nors atsakovė viso proceso metu teigė bei apeliaciniame skunde nurodo, kad PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimui būtinas rašytinis susitarimas, tačiau kaip matyti pagal šalių elgesį, rašytiniai susitarimai dėl papildomų darbų bei medžiagų nebuvo sudaromi ir tai visiškai netrukdė atsakovei apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras. Pati atsakovė nesilaikė tariamos pareigos sudaryti atskiro susitarimo ir atliktų darbų akto dėl kiekvieno atsiradusio papildomo darbo ir darbui atlikti reikalingos medžiagos, tarp šalių jau buvo nusistovėjusi praktika dėl papildomų darbų ir medžiagų apmokėjimo.

5.2.                      Teismas pragrįstai vertino, kad atsakovė neįrodė aplinkybių dėl sąskaitoje Nr. EMB00305 nurodytų medžiagų įsigijimo, atsakovė neįrodė, kad iš tiesų patyrė minėtas išlaidas, neįrodė sąskaitos pagrįstumo. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nekėlė ginčo dėl darbo trūkumams pašalinti sunaudotų atsakovės medžiagų kiekio ir fakto nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose, todėl teismas galėjo šia aplinkybe remtis teismo sprendime.

5.3.                      Atsakovės pozicija dėl prieššaltinio priedo naudojimo yra nelogiška ir nenuosekli. Atsakovės darbų vadovas E. R. duodamas parodymus nurodė, kad prieššaltinį priedą nuspręsta naudoti pasitarimų su užsakovo atstovu S. K. metu, taip pat labai aiškiai nurodė, kad ieškovė pati savarankiškai nenusprendė jo naudoti, taip pat kategoriškai patvirtino, kad šį priedą atliekant darbus reikėjo naudoti. Taip pat jis patvirtino, kad jam buvo žinoma jo kaina ir kad tas priedas tikrai buvo panaudotas ieškovei atliekant sutartus darbus. Atkreiptas dėmesys, kad plytelių klijavimo darbai statybos objekte buvo atliekami pagal Ceresit, o ne pagal Baumit technologiją, kurios duomenis į bylą teikė atsakovė. Pažymėta, kad už techninę priežiūrą atsakingas asmuo nenurodė jokių trūkumų dėl klinkerio plytelių klijavimo technologijos nesilaikymo.

5.4.                      Atsakovės teiginiai, kad teismas neva visus neaiškumus vertino palankiau ieškovės naudai bei sprendimą grindė S. V. ir A. V. paaiškinimais, yra tik niekuo neparemti atsakovės samprotavimai, neturintys nieko bendro su bylos nagrinėjimo dalyku.

5.5.                      Bylos duomenys ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad objekte nebuvo vandens. Pagal Rangos sutarties sąlygas medžiagų patiekimas yra atsakovės atsakomybė. PVM sąskaita-faktūra BON2023014 buvo išrašyta už ieškovės į objektą vežtą vandenį. Atsakovė nurodo, kad vandenį į objektą tiekė ieškovės darbuotojai, todėl ne ieškovė, o tik darbuotojai turi teisę reikalauti apmokėjimo už vandenį, tačiau tokia argumentacija nėra pagrįsta. Atsakovė bando sumenkinti E. R. paaiškinimus, kuris patvirtino, kad nebuvo vandens, tačiau ignoruoja esminę aplinkybę, kad Rangos sutarties sudarymo ir vykdymo metu E. R. buvo atsakovės darbų vadovas bei būtent jis buvo atsakingas už šį statybos objektą. Ta aplinkybė, kad E. R. nebėra atsakovės įmonės darbuotoju kaip tik suteikia pagrindą pasitikėti jo parodymais, kadangi jis kaip liudytojas nebėra susijęs pavaldumo santykiais su savo darbdaviu.

5.6.                      Pažymėjo, kad naktimis budėti objekte ir prižiūrėti šildytuvus buvo nuspręsta ne ieškovės, tačiau užsakovo ir atsakovės, kurių atstovai dalyvavo minėtame susirinkime, iniciatyva. Objektas naktimis buvo šildomas bei jame buvo budima iš viso 11 naktų. Pagal ieškovės ir atsakovės žodinį susitarimą už 1 nakties budėjimą atsakovė įsipareigojo sumokėti 95 Eur plius PVM. Atsakovė 2023 m. sausio 26 d. sąskaitą 344,85 Eur su PVM sumai už šildymo priežiūrą 3 naktis priėmė ir apmokėjo. Atsakovės teiginiai, kad šildymas naktimis nėra papildomas darbas nėra pagrįsti, kadangi: ji apmokėjo 2023 m. sausio 26 d. sąskaitą; statybos dalyvių gamybinio susirinkimo protokolo Nr. 43 punktu Nr. 14 buvo detaliai aptarta kokių papildomų priemonių reikia imtis atliekant darbus esant neigiamai temperatūrai; tai nėra savaime suprantamos papildomos priemonės ir išlaidos tenkančios atsakovei; Rangos sutarties 5.6 punktas leido ieškovei sustabdyti darbus esant neigiamai temperatūrai ir atitinkamai perkelti darbų terminą. Akivaizdu, kad ieškovė visiškai nebuvo suinteresuota papildomu objekto šildymu naktimis, tokiu būdu dėl to atsiradusios išlaidos pagrįstai teko atsakovei. Nei Rangos sutartyje, nei jokiuose šalių susirašinėjimuose nebuvo nurodyta ir susitarta, kad įkainis už darbą padidinamas 2 Eur/m2 būtent dėl būsimo šildymo naktimis. Įkainis skyrėsi dėl visai kitų priežasčių. 2023 m. sausio 20 d. šalys buvo sutarusios dėl visų esminių Rangos sutarties sąlygų, jomis vadovavosi ir tik dėl kelių papildomų minėtų sąlygų negavus atsakovės atsakymo, atsakovė Rangos sutartį pasirašė vėliau, nei nurodyta Rangos sutarties data.

5.7.                      2023 m. vasario 6 d. el. paštu pateikto atsakymo 5 punktu atsakovė sutiko dėl PVM sąskaitos faktūros BON2023008-1 už 15 kv. m plytelių klijavimą taikant 35 Eur/kv. m įkainį iš viso 525 Eur sumai bei dėl PVM sąskaitos faktūros BON2023008-2 už pavienių plytelių perklijavimo darbus 600 Eur sumai apmokėjimo. Todėl teismas pagrįstai priteisė šias sumas.

5.8.                      Pagal Rangos sutarties 1.1 punkto sąlygas atsakovė įsipareigojo pateikti visas rangos darbams reikalingas medžiagas ir įrangą, tame tarpe ir pastolius. Šiuo atveju teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra susijusi su UAB „Stratonas“ per tą patį akcininką N. Janonį, todėl argumentai, kad atsakovė nebuvo informuota yra nepagrįsti.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalies, kuria priteista 214,17 Eur už prieššaltinį priedą, 145,20 Eur už vandens tiekimą į objektą, 689,70 Eur už šildymą ir budėjimą naktį, 525 Eur už didesnės kvadratūros klinkerio plytelių plotų remontą, klijavimą 8-9 namuose, 600 Eur už pavienių plytelių perklijavimo darbus 8-9 namuose, 225 Eur už pakartotinį darbo fronto parengimą bei darbų kainos sumažinimo 59,29 Eur suma, panaudojus atsakovės medžiagas, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl darbų kainos sumažinimo, panaudojus atsakovės medžiagas

9.       CK 6.695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10.       CK 6.686 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis (CK 6.686 straipsnio 2 dalis). Jeigu defektai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti užsakovo pateiktose medžiagose ar įrengimuose ir užsakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutartį ir pareikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.686 straipsnio 3 dalis). Rangovas neturi teisės naudoti užsakovo pateiktų medžiagų savo poreikiams, jeigu rangos sutartis nenumato ko kita (CK 6.686 straipsnio 4 dalis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.686 straipsnis, kiek tai atitinka specialias statybos rangos nuostatas, turėtų būti analizuojamas kartu su CK 6.648 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi (bendrosiomis rangos nuostatomis). Užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus (CK 6.648 straipsnio 1 dalis). Jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą (CK 6.648 straipsnio 2 dalis). Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).

12.       Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2023 m. vasario 17 d. el. laiške nurodė, kad „šiandieną dirbome prie trūkumų šalinimo. Pašalinome jūsų atsiųstus trūkumus. Taip pat patikrinome likusias tris sienas. Atrastus trūkumus pašalinome. Visi trūkumai pašalinti. Daugiau defektų nėra“. Atsakydama atsakovė UAB „Embrakus“ nurodė, kad atliktų darbų trūkumų šalinimą patikrins 20, 21 d. ir atsakys ar nėra darbų trūkumų. Nurodė, kad ieškovė atvyko į objektą šalinti trūkumų nesusiderinusi ir nesuderinusi atliktų darbų šalinimo technologijos, kas įrodo faktą, kad trūkumų buvo daugiau ir panaudojo atsakovės medžiagas trūkumų šalinimui.  2023 m. vasario 20 d. atsakovės direktorius N. J. surašė defektinį aktą Nr. 1 pastato (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad plytelės ties įėjimu akivaizdžiai matosi, kad suklijuotos ne vienoje linijoje ties lauko durų įėjimu; tamsios spalvos klinkerinės plytelės šoninėje sienoje ties stogo parapetu ir žemiau suklijuotos nelygiai. Neišlaikyta viena plokštuma; gelsvos spalvos klinkerinės plytelės ties įėjimais sienoje suklijuotos nelygiai. Neišlaikyta viena plokštuma, vietomis plytelių siūlės dvigubos nei turėtų būti.

15.       UAB „Bonsela“ 2023 m. vasario 24 d. el. laiške nurodė, kad „remiantis palankia orų prognoze, suderinus darbus su užsakovo atstovu tech – priežiūrai ir sulaukus +1 laip. Temperatūros pataisėme visus defektus naudojant tinkamus priešaltinius priedus. Po plytelių klijavimo pabaigos pakankama laiko tarpa išsilaiko +2 ar +3 laipsniai. Esant tokiai temperatūrai ir naudojant priedus defektų tvarkymo darbus galima atlikti. 1 defektas: pamatavus angokraščio kreivumą gulščiuku pastebėta, kad pats angokraštis yra kreivas (apie 1.5 cm). Tuo tarpu klinkerio plytelės suklijuotos lygiai. Todėl tai yra fasado tinkuotojų defektas, o ne mūsų. 2 defektas: atsirado dėl kreivų plytelių. Beklijuojant pasitaikė ypač kreivų plytelių dėžutė. Plyteles perklijavome kitomis plytelėmis nors tai ir ne mūsų kaltė. 3 defektas: vėlgi dėl kreivų plytelių. Plytelių siūlės yra didesnės ar mažesnės dėl pačių plytelių kreivumų. Jos viena nuo kitos skiriasi iki 5 mm. Pakeitėme plyteles į naujas nors tai ir ne mūsų kaltė.“

16.       UAB „Embrakus“ 2023 m. vasario 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija EMB Nr. 00305, pagal kurią ieškovė UAB „Bonsela“ turėjo apmokėti 59,29 Eur kompensaciją už sunaudotas medžiagas defektų tvarkymui. Medžiagos armavimo mišinys (12 Eur), klinkerinių plytelių klijai (21 Eur), klinkerinės plytelės (16 Eur). Ši sąskaita tą pačią dieną išsiųsta ieškovei, nurodant: „<..> faktas, kad pasinaudojote mūsų medžiagomis; fasado armavimo mišinys, klinkerinių plytelių klijai, klinkerinės plytelės, atliekų konteineris. Tam siunčiame sąskaita“. Ieškovė 2023 m. kovo 5 d. rašte nurodė, kad „defektų tvarkymui buvo sunaudota 2 kilogramai klijų ir 0,2 m2 kreivų plytelių pakeista tiesesnėmis. Priedus mes pirkome visam objektui (už kuriuos nesumokate). Sąskaitos Nr. EMB00305 nepriimame. Sąskaitoje armavimo mišinį atsivežėme patys, tik dalis plytelių (0,1 m2) buvo pakeistos naujomis, o ir tos pakeistos dėl plytelių gamyklinio kreivumo, o ne dėl mūsų kaltės. Sunaudota tik apie 2 kg klijų.“ 

17.       Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 19 d., metu liudytojas A. V., UAB „Bonsela“ darbų vadovas, nurodė, kad darbų trūkumus tvarkė savo medžiagomis, klijus, armavimo mišinį atsivežė.

18.       Pagal Statybos rangos sutarties 1.1 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad sutarties objektas yra gyvenamojo namo Nr. 19, adresu (duomenys neskelbtini), klinkerinių plytelių klijavimas ir fūgavimas pagal technologiją. Užsakovas (UAB „Embrakus“) teikia visas medžiagas, o rangovas (UAB „Bonsela“) visus instrumentus, smulkias medžiagas ir pan., reikalingus tinkamai atlikti darbus.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė turėjo informuoti, jei klinkerio plytelės buvo netinkamos kokybės, o to nepadariusi ir toliau tęsusi darbus su netinkamos kokybės medžiaga, nebegali remtis aplinkybe, kad medžiagos buvo nekokybiškos, kai paaiškėja, kad buvo rangovo darbo trūkumų faktas (CK 6.648 straipsnio 2 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 6.659 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovė nepranešė apie netinkamos kokybės medžiagas, tokius argumentus nurodė tik po fakto, kai buvo nustatyti darbų trūkumai, todėl ieškovė atsako už plytelių trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei esant šių darbų srities profesionalei ir užsiimant būtent tokių darbų atlikimu, jai iš karto turėjo būti aišku, kad plytelės netinkamos, todėl turėjo informuoti atsakovę laiku, tačiau to nepadarė. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Rangos sutartyje nustatyta, kad atsakovė UAB „Embarkus“ turi teikti visas medžiagas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo mažinti 59,29 Eur suma už atsakovės pateiktas medžiagas. Kadangi atsakovei pareiga teikti medžiagas buvo nustatyta šalių sudarytoje sutartyje, todėl papildomai priteisti iš ieškovės už panaudotas medžiagas, šalinant trūkumus, nėra pagrindo. Išlaidas atsakovė būtų turėjusi, net jei ir ieškovė būtų laiku informavusi apie plytelių defektus. Be to, ieškovė 2023 m. kovo 5 d. rašte nurodė, kad ieškovė atsivežė savo armavimo mišinį, buvo panaudota tik 2 kg klijų ir tik 0,1 m2 plytelių buvo pakeistos naujomis, iš ko galima spręsti, kad atsakovė ginčijo 2023 m. vasario 28 d. išrašytos PVM sąskaitą faktūrą Serija EMB Nr. 00305 medžiagų kiekį. 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija EMB Nr. 00305 nurodyta tik medžiagų kaina, tačiau nenurodyti medžiagų kiekiai, todėl negalima spręsti, kad ši sąskaita yra pagrįsta, kad atsakovė iš tiesų turėjo kokių nors išlaidų.

20.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sumažinti teismo priteistą sumą 59,29 Eur, t. y. pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą šioje dalyje.

Dėl išlaidų už prieššaltinį priedą priteisimo

21.       Ieškovė išrašė 2023 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023013 214,17 Eur su PVM sumai už prieššaltinį priedą CT280 (kiekis – 25 vienetai, vieneto kaina be PVM 5,20 Eur) ir prieššaltinį priedą 5 L (kiekis – 2 vienetai, vieneto kaina be PVM 23,50 Eur). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti skolą pagal šią PVM sąskaitą faktūrą.

22.       Apeliantė su skola pagal 2023 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023013, nesutinka, kadangi ieškovė nepateikė sąskaitos pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą.

23.       Byloje nustatyta, kad liudytojas E. R., dirbęs UAB „Embrakus“, atlikęs statybos objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje priežiūrą, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo vienintelis asmuo objekte dirbantis UAB „Embrakus“, patvirtino, kad pasitarimo metu su statytoju buvo nutarta dėti prieššaltinį priedą, esant tam tikrai temperatūrai, o tokį sprendimą jis perdavė ieškovei UAB „Bonsela“, kurie turėjo vykdyti sprendimą ir pasirinkimo neturėjo. Paminėjo, kad priedą papildomai reikėjo dėti bei patvirtino, kad toks priedas buvo panaudotas.  Liudytojas S. K., statytoją atstovaujančios įmonės UAB „Rewo“ atstovas, taip pat patvirtino, kad vyko pasitarimas dėl prieššaltinio priedo naudojimo.

24.       Taip pat nustatyta, kad ieškovės atstovas A. V. 2022 m. gruodžio 11 d. persiuntė E. R. į el. paštą (duomenys neskelbtini) priedo CT 280 techninę specifikaciją. Teismo posėdžio metu A. V. paaiškino, kad buvo suderinta ir patvirtinta tokį priedą dėti E. R. ir užsakovo atstovo S. K., priedas dėtas užsakovo nurodymu, taip pat paminėjo, kad buvo pakeistos medžiagos į „Ceserit“, todėl turėjo būti kita technologinė kortelė.

25.       Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. atsakovė įsigijo klijų „Baumit“ armavimo klijavimo mišinio (PVM sąskaita faktūra Nr. EUR000094099 ir PVM sąskaita faktūra Nr. EUR000094735). Taip pat pateikta „Baumit StarContact Speed“ greitai kietėjančio klijavimo-armavimo mišinio techninė specifikacija. A. V., ieškovės darbuotojas, tuo metu kai ieškovė sutartinius teisinius santykius turėjo su UAB „Stratonas“, 2022 m. gruodžio 3 d. pasirašė techninę kortelę darbui su „Baumit ceramic system“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant šių įrodymų, byloje liudytojas E. R. ir statytoją atstovaujančios įmonės UAB „Rewo“ atstovas S. K. teismo posėdyje patvirtino, kad buvo pasitarimas dėl prieššaltinio priedo naudojimo. Byloje liudytojai (E. R. ir A. V.) patvirtino, kad priedą ieškovė naudojo ne savo nuožiūra, priedą reikėjo naudoti. Statytoją atstovaujančios įmonės UAB „Rewo“ atstovas S. K. nurodė, kad sutartiniai teisiniai santykiai jo atstovaujamąjį siejo tik su UAB „Embrakus“. Atsižvelgiant į tai, visi pasitarimuose priimti sprendimai pirmiausia galiojo atsakovei UAB „Embrakus“, nepriklausomai nuo to, kad iš pradžių ieškovė neturėjo sutartinių teisinių santykių su atsakove, susitarimas naudoti tokį priedą galiojo ir atsakovei,  su kuria vėliau ieškovė ir sudarė Statybos rangos sutartį. Taigi atsakovės argumentai, kad A. V. vykdo nurodymus asmens (S. K.), su kuriuo nesusijęs jokiais sutartiniais santykiais, tai veikia savo rizika, yra nepagrįsti. Be to, argumentai, kad A. V. 2022 m. gruodžio 11 d. persiuntė priedo CT 280 techninę specifikaciją, t. y. iki teisinių santykių su atsakove buvimo, atsižvelgiant į nurodytas išvadas, taip pat neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu klausimu.

26.       Apeliantė teigia, kad ieškovės atstovo A. V. 2022 m. gruodžio 11 d. el. laiškas, neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo el. laišku pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ir motyvuoti sprendimo. Be to, apeliantė byloje neteikė prašymų, kad byloje būtų pateiktas pilnas el. laiško tekstas, jei manė, kad toks įrodymas neobjektyvus. 

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 23-26 punktuose nurodytus liudytojų paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė savo lėšomis nupirko prieššaltinį priedą, kurį panaudoti buvo įpareigota statytojo ir atsakovės atstovo E. R., bei tokios aplinkybės atsakovei turėjo būti žinomos. Kadangi pagal Statybos rangos sutartį šalys susitarė, kad atsakovė teikia visas medžiagas, todėl ji privalo atlyginti ieškovei turėtas tokio priedo įsigijimo išlaidas.

28.       CK 6.648 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbas atliekamas visiškai ar iš dalies iš užsakovo medžiagos, tai rangovas atsako už netinkamą tos medžiagos sunaudojimą. Rangovas privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir jos likutį grąžinti arba, jeigu užsakovas sutinką sumažinti darbų kainą atsižvelgiant į rangovui likusių nesunaudotų medžiagų vertę. CK 6.648 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje gali būti numatytos medžiagų sunaudojimo normos, jų likučių ir pagrindimų atliekų grąžinimo terminai, taip pat rangovo atsakomybė už šių pareigų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

29.       Nustatyta, kad ieškovė byloje nėra pateikusi prieššaltinio priedo įsigijimo išlaidų pagrindžiančių dokumentų, taip pat nėra pateikta jokia ataskaita apie medžiagos sunaudojimą ir likučius. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad prieššaltinis priedas buvo panaudotas ir jį pirko ieškovė. Atsakovė teigdama, kad 2023 m. vasario 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BON2023013 yra nepagrįsta, byloje neteikė jokių duomenų, kad šioje sąskaitoje nurodyta suma yra neadekvati rinkos kainai, t. y. per didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė ir nepateikė įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir ataskaitos, kiek buvo sunaudota medžiagos, tačiau esant duomenims apie faktinį šių medžiagų panaudojimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo pasirūpinti medžiagomis, kad nėra duomenų, jog sąskaitoje nurodyta kaina per didelė, bei sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimą priteisti 214,17 Eur pagal 2023 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023013 (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178 ir 185 straipsniai)

30.       Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino rašytinių įrodymų visetą dėl skolos už prieššaltinį priedą priteisimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas šios nutarties 12-13 punktuose.

Dėl skolos už vandens tiekimą priteisimo

31.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti 145,20 Eur skolą pagal 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023017 už vandens tiekimą į objektą. Apeliantė nesutinka su šia sprendimo dalimi motyvuodama tuo, kad ieškovė neįrodė, kad turėjo kokias išlaidas, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė bylos įrodymus, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad objekte visą laiką nebuvo vandens.

32.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2023 m. sausio 27 d. el. laiške, adresuotame atsakovei, nurodė, kad „objekte nėra vandens! Darbuotojai tirpina sniegą, kad gautų vandens plytelėms klijuoti. A. pirko bakus, kad darbininkai vežiotų vandenį iš namų. Tai turi būti išspęsta. Vanduo objekte reikalingas. Jeigu atvažiuoja kita brigada klijuoti, vandens neprivežiosim.“ Ieškovė 2023 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad „objekte visą sutarties laiką nebuvo vandens. Vandens tiekimu rūpinosi UAB „Bonsela“. Nors buvo informuota UAB „Embrakus“, šis klausimas liko neišspręstas.“ Atsakydama į šį raštą, atsakovė tos pačios dienos el. laiške nurodė, kad vanduo objekte visada buvo. Aplinkybę, kad objekte nebuvo vandens ieškovė pakartojo ir 2023 m. kovo 5 d. rašte dėl vienašalių aktų ir kitų sąskaitų – faktūrų.

33.       Liudytojas A. V. 2023 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo vandens, pirko bakus ir vežiojo bakais vandenį iš namų. Bei paminėjo, kad seniau buvo radę, kad teikia tokią paslaugą, už kurią yra mokėję 120 Eur, todėl tokią kainą išrašė sąskaitoje ir atsakovei. S. K. 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje paaiškino, kad objekte buvo vanduo, jei ir buvo vamzdynai užšalę, tai buvo trumpalaikės problemos, galėjo būti kelių dienų klausimas, o gal tik ir valandomis, rytais užšalę. Bei paminėjo, kad klinkerių plytelėms gali užtekti apie du kibirus per dieną. Ieškovės vadovas S. V. 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje nurodė, kad vandens objekte nebuvo, tačiau neprisimena, kiek laiko nebuvo. Atsakovės darbuotojas E. R. 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje nurodė, kad buvo aplinkybė, jog vandens nebuvo, bet dėl panaudoto kiekio nežino, taip pat paminėjo, kad negali atsakyti, kam naudotas ieškovės darbuotojų atsivežtas vanduo, nors matė, kad nešasi vandenį, bet nežino, ar naudojo savo reikmėms, ar darbui. 

34.       Ieškovė 2023 m. spalio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su 5 kg klijų mišinio galima suklijuoti 4-5 kv. m. plotą. (vidurkis 4,5 kv. m). Vienam 25 kg klijų maišui reikia 5 l vandens. Iš viso suklijuota 447 kv. m. Vandens reikėjo ir siūlių tarp plytelių sutvarkymui. Taip pat būtina įvertinti vandens poreikį darbuotojams nusiprausti, arbatos bei maisto pasigaminimui.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 32 – 34 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai dėl sąskaitos už vandenį yra iš dalies pagrįsti. Tokias išvadas teismas daro, pirmiausia, atsižvelgdamas į tai, kad 447 kv. m išklijuoti pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimo būdą reikalinga tik 80,46 l vandens (vienam kvadratui suklijuoti reikia 0,9 kg klijų (4,5 kv. m / 5 kg), viso klijų panaudota 402,3 kg (0,9 kg x 447 kv. m), vienam kilogramui klijų paruošti reikalinga 0,2 l vandens (5 l / 25 kg), taigi visam plotui išklijuoti reikėjo apie 80,46 l vandens (0,2 l x 402,3 kg). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad darbams atlikti reikėjo 1000 l vandens, net įvertinus tai, kad vanduo galėjo būti naudojamas siūlių tarp plytelių sutvarkymui. Antra, byloje nei liudytojų parodymai, nei rašytiniai įrodymai, nepatvirtina fakto, kad objekte visą laiką, kai ieškovė atlikinėjo rangos darbus, nebuvo vandens, t. y. S. K. nurodė, kad galėjo nebūti vandens kelioms dienoms, ar net tik rytais; ieškovės vadovas S. V. negalėjo nurodyti, kiek laiko nebuvo vandens; E. R. patvirtino, kad nebuvo vandens, tačiau kiek laiko nenurodė; 2023 m. sausio 27 d. el. laiškas patvirtina tik faktą, kad tą dieną nebuvo objekte vandens. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad faktas, jog nebuvo vandens kažkurį laikotarpį egzistavo, ieškovės darbuotojai vežėsi vandenį, buvo patirtos tiek laiko, tiek transportavimo sąnaudos, o atsakovė pagal Rangos sutartį turėjo užtikrinti vandens tiekimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju būtų pagrįsta priteisti ieškovei už vandens tiekimą į objektą 50 proc. 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BON2023017 nurodytos sumos, t. y. 72,60 Eur (145,20 Eur x 50 proc.)

36.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus šiuo klausimu, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės pagal 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023017 priteistina 72,60 Eur.

Dėl skolos už šildymą/budėjimą naktimis priteisimo

37.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą priteisti skolą pagal 2023 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą BON20230014 už šildymo priežiūrą naktį (8 naktys), t. y. priteisė 689,70 Eur (95 Eur x 6 naktys + PVM). Apeliantė nesutikdama su šia sprendimo dalimi, teigia, kad šildymo priežiūra naktį nėra papildomas darbas, ieškovė neįrodė, kad tiek naktų budėjo, nebuvo žodinio susitarimo dėl papildomų darbų.

38.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 26 d. statybos dalyvių gamybinio susirinkimo protokole Nr. 43 UAB „Embrakus“ nurodyta: Pastate Nr. 19 vykdyti klinkerio plytelių klijavimo darbus tik oro temperatūrai esant ne mažesnei nei +5 laipsniai C. Baigus klijavimo darbus, oro temperatūrą >+5 laipsniai C išlaikyti ne trumpiau negu 10 val. Prieš išjungiant šildytuvus atlikti termometrų foto fiksaciją ir nuotraukas siųsti objekto vadovui el. paštu. Prie veikiančių šildytuvų privalo budėti paskirtas atsakingas asmuo.

39.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Bonsela“ 2023 m. sausio 26 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023007 už šildymo priežiūrą naktį iš 01.26 – 01.27, 27-28, 29-30, t. y. 3 naktis, viso už 344,85 Eur sumą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė šią sąskaitą apmokėjo. 2023 m. vasario 2 d. atsakovė el. laišku patvirtino, kad atliks pavedimą pagal šią sąskaitą.

40.       Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atliko šildymo priežiūrą 2023 m. sausio 26-27 d., 27-28 d., 28-29 d., taip pat 2023 m. vasario 2-3 d., 3-4 d., 4-5 d., 7-8 d., 8-9 d., 9-10 d., ir 10-11 d. naktimis (dokumentas Nr. DOK-158731), šie duomenys (fotonuotraukos) buvo siunčiami arba E. R., arba S. K..

41.       Ieškovė 2023 m. vasario 2 d. el. laiške, adresuotame atsakovei, nurodė, kad „<...> informuojam, jog nusimato ir prasidėjo dar trys naktys budėjimo (iš 02-02 į 02-03, iš 02-03 į 02-04, iš 02-04 į 02-05). Tai yra tech. priežiūros prašymas, stebėti temperatūrą naktį. Darbuotojai yra nepatenkinti tokiais prašymais ir už naktinį budėjimą prašo papildomai 15 Eur, viso 110 Eur už naktį be pvm. Kitu atveju darbuotojai nesutiks naktiniam budėjimui“. Ieškovė 2023 m. vasario 6 d. el. laiške, adresuotame atsakovei, nurodė, kad „<...> ateinančias naktis iki šeštadienio naktimis reikės šildyti ir budėti objekte. Kaina 110 eur be pvm. Laukiame patvirtinimo“. Atsakovė atsakydama į šį laišką tos pačios dienos el. laiške nurodė, kad minėta, jog budėjimas yra ieškovės darbų apimtyje, suteikiama visa įranga, mokėti nieko nereikia. Paminėjo, kad kaina padidinta 2 Eur/m2, nei ieškovė dirbo su UAB „Stratonas“, bei nurodė, kad jei galite atlikti darbus pagal technologiją, užtikrinant darbų kokybę, tuomet galima nešildyti, tačiau kito būdo be šildymo nėra.

42.       2023 m. vasario 8 d. S. K. el. laiške, siųstame atsakovei, nurodė, kad „<...> 2023-02-07 budintis asmuo iš objekto pasišalino 23:38, t. y. praėjus mažiau nei 7 val. nuo darbų pabaigos. Ryte pamatavus oro ir sienų temperatūrą nustatyta -4 laipsniai C ir žemesnė temperatūra“. UAB „Bonsela“ atsakovei rašė, kad „<...> darbuotojai baigė klijuoti plyteles apie 16.00. Išvažiuodamas darbuotojas pripildė šildytuvus kuro. Šį rytą visas kuras buvo sudegęs, todėl šildytuvai veikė iki 03.00-04.00 ryto. Todėl fasadas buvo šildomas bent 10 valandų po klijavimo. O iki ryto žinoma atšalo“.

43.       Ieškovė 2023 m. vasario 15 d. išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovei PVM sąskaitą faktūrą BON20230014 už šildymo priežiūrą naktį, viso 8 naktys, bendra suma 919,60 Eur.

44.       Ieškovė 2023 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 26 d. buvo nuspręsta naktimis budėti ir prižiūrėti šildytuvus (pasitarimo protokolas, data 2023 m. sausio 26 d.). Buvo sutarta, kad už 1 nakties budėjimą bus mokama 95 Eur + PVM. UAB „Embrakus“ už pirmas 3 naktis sutiko iš karto apmokėjo. O kitų sąskaitų už suteiktas paslaugas (naktį budėjimą) nepriėmė.

45.       2023 m. sausio 21 d. atsakovė atsiuntė pakoreguotą sutartį ir pateikė komentarus į ieškovės el. laišką, t. y. dėl šildymo organizavimo nurodė, kad nelogiškas reikalavimas, kadangi suteikiama įranga, su kuria ieškovė savo darbus atlieka pagal technologiją. Buvo pakoreguoti tam tikri punktai - dėl kainos, dėl temperatūros nukritimo esant didesnei nei -5 laipsniams šalčio, dėl delspinigių dydžio. Ieškovė 2023 m. sausio 22 d. el. laiške nurodė sutarties punktus, kuriuos nori aptarti, t. y. nurodė, kad reikia įtraukti, jog plytelių klijavimas be siūlių glaistymo traktuojamas kaip 60 proc. baigtumas, o siūlių glaistymas – 40 proc.; dėl pastolių uždengimo kainos; ir turi būti išspręstas vienos sienos armavimo klausimas. Ieškovė 2023 m. sausio 23 d. el. laiške atsakovei nurodė, kad dar sutartyje reikia įrašyti, jog iki 12 d. bus suklijuotos plytelės be siūlių glaistymo (60 proc. nuo visos sumos), atsakovė, atsakydamas nurodė, kad sutartis bus pakoreguota. 2023 m. sausio 24 d. el. laiške A. V. nurodė, kad sutartis bus pasirašyta, kai bus išspręsti UAB „Stratonas“ klausimai. Atsakovė 2023 m. sausio 24 d. papildytą sutartį el. paštu persiuntė ieškovei. 2023 m. sausio 30 d. ieškovė el. laiške nurodė, kad „<...> norime patikslinti 3.1 punktą: Per kiek laiko bus pasirašomi aktai arba įvardinti defektai? 3 darbo dienas? Kadangi susidaro tarpai, kai darbuotojai negali dirbti prašome aktavimo du kartus per mėnesį. Daugiau viskas aišku“. Tą pačią dieną atsakovė nurodė, kad atliktų darbų aktai patikrinami iki penkių dienų, aktavimas atliekamas vieną kartą, kaip yra sutarta. Ieškovė tos pačios dienos el. laišku padėkojo už informaciją. Sutartį šalys byloje galutinai pasirašė 2023 m. vasario 8 d., ieškovei 2023 m. vasario 7 d. el. laišku išsiuntus sutartį, atsakovė atsiuntė pasirašytą sutartį 2023 m. vasario 8 d. el. laišku.

46.       Rangos sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad papildomi darbai apmokami pagal rašytinį susitarimą. Šios sutarties 5.6 punkte nustatyta, kad darbai atliekami iki -5 C oro temperatūros dienos metu lauke. Esant didesnei nei -5 C oro temperatūrai darbai stabdomi iki kol oro temperatūra leis atlikti darbus. Atliktų darbų terminas perkeliamas tiek dienų, kiek darbai buvo sustabdyti dėl netinkamos oro temperatūros.

47.       A. V. 2023 m. birželio 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad užsakovo susirinkime buvo priimta, kad per visą parą budėtų žmogus ir prižiūrėtų šildytuvus. Vasario mėn. 7 naktys buvo atliekama šildymo priežiūra, kadangi už sausio viena diena buvo neįkelta į apmokėtą sąskaitą, todėl už vasarį išrašyta sąskaita, kad 8 dienos šildytos. Kiekviena naktis buvo fiksuojama ir buvo siunčiama E. R.. Statytoją atstovaujančios įmonės UAB „Rewo“ atstovas S. K. 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Embrakus“ buvo įpareigota palaikyti teigiamą temperatūra, norint vykdyti darbus, buvo derinama lyg žodžiu, taip pat derinta buvo dėl naktinių budėjimų. Paminėjo, kad su UAB „Bonsela“ neturi jokių įsipareigojimų, derino tik su UAB „Embrakus“. Reikalavimas buvo, kad siųstų tiesiogiai nuotraukas darbininkai, buvo siunčiama 5-7 naktis.  

48.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 38-46 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog faktas, kad atsakovė 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023007 už šildymo priežiūrą naktį iš 01.26 – 01.27, 27-28, 29-30, t. y. 3 naktis, viso už 344,85 Eur sumą, apmokėjo, patvirtina faktą, kad vykstant deryboms dėl rangos sutarties pasirašymo iki 2023 m. vasario 6 d., buvo žodinis susitarimas, kad atsakovė apmokės ieškovei už budėjimą naktimis. Tik 2023 m. vasario 6 d. el. laiške atsakovė nurodė, kad budėjimas yra ieškovės darbų apimtyje, t. y. toks darbas nėra papildomas. Taigi iš esmės Rangos sutarties pasirašymo metu nebuvo sutarta, kad budėjimas naktimis yra papildomas darbas, tačiau ieškovės darbuotojai toliau budėjo naktimis, jokių komentarų atsakovės dėl 2023 m. vasario 6 d. el. laiško neteikė, t. y. iš esmės sutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis. Nesant sutarimo dėl papildomo apmokėjimo už naktinį budėjimą po rangos sutarties pasirašymo, ieškovė, vadovaujantis Rangos sutarties 5.6 punktu, taip CK 6.659 straipsnio 1 dalimi (rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui), galėjo atsisakyti (turėjo tokią teisę) tęsti darbus iki kol leis oro sąlygos, tačiau tokia teise nepasinaudojo, toliau tęsė darbus, todėl naktiniai budėjimai po 2023 m. vasario 6 d. laikytina, kad buvo atliekami ieškovės sąskaita. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės darbuotojai iki 2023 m. vasario 6 d. budėjo 4 naktis, už kurias buvo neapmokėta, t. y. 2023 m. sausio 28-29 d., 2023 m. vasario 2-3 d., 3-4 d., 4-5 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal 2023 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą BON20230014 už šildymo priežiūrą naktį iš atsakovės yra pagrindas priteisti viso už 4 naktis, t. y. bendra suma 459,80 Eur.

49.       Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 459,80 Eur pagal 2023 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą BON20230014 už 4 šildymo priežiūros naktis, o ne 6 naktis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

Dėl 2023 m. vasario 2 d. sąskaitų faktūrų Nr. BON2023008-1 ir Nr. BON2023008-02

50.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti 525 Eur skolą pagal 2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023008-1 ir 600 Eur skolą pagal 2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023008-02. Apeliantė nesutinka su šia sprendimo dalimi ir teigia, kad papildomi darbai nėra perduoti atsakovei, nesurašytas perdavimo aktas, todėl atsakovei neatsirado pareiga mokėti už darbus, taip pat kilęs ginčas dėl šiose sąskaitose nurodytų atliktų darbų kiekio.

51.       Byloje nustatyta, kad UAB „Bonsela“ 2023 m. vasario 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023008-1 už didesnės kvadratūros klinkerio plytelių plotų remontą, klijavimas 8-9 namuose, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 525,00 Eur be PVM. Vieno kv. m kaina 35 Eur, viso remontas atliktas 15 m2. Taip pat 2023 m. vasario 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023008-1 už pavienių plytelių perklijavimo darbus 8-9 namuose, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 600 Eur. Nurodyta, kad dirbo 5 žmonės, kiekvienam po 120 Eur darbo užmokestis.

52.       Ieškovė 2023 m. vasario 2 d. el. laiške, adresuotame atsakovei, nurodė, kad buvo atlikti darbai 8-9 namuose:  1) 1 dieną dirbo 5 žmonės po 120 Eur be PVM žmogui už dieną; 2) suklijuota 15 kv. m plytelių už 35 Eur įkainį už 1 kv. m; 3) darbo zonos nutvarkymas (uždengimo nuėmimas po remonto) 1 žm. už 0,5 dienos 60 Eur be PVM. Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. atsakydama į šį laišką dėl pirmo punkto nurodė, kad buvo dirbama pusę dienos, todėl tvirtinama už pusę dienos, dėl antro punkto – patvirtino, įkainį sutarę, todėl sutinka; dėl trečio punkto – nurodė, kad nesutinka, ieškovės darbo zona, ji pati turi susitvarkyti po savo darbų.

53.       Ieškovė UAB „Bonsela“ 2023 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad buvo atlikti defektų šalinimo darbai adresu (duomenys neskelbtini) namai. Buvo sutarta, kad už tuos darbus bus apmokėta. Atlikti darbai: 5 darbuotojai 1 dieną dirbo už 120 Eur, viso 600 Eur + PVM; 15 m2 plytelių perklijavimo po 35 Eur, viso 525 Eur + PVM; darbo zonos tvarkymas po remonto darbų 8-9 namuose 1 darbuotojas pusę darbo dienos, viso 60 Eur.

54.       Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2023 m. vasario 2 d. BON 2023008 dėl sugadinto fasado armavimo sluoksnio remonto, adresu (duomenys neskelbtini) namas, Vilnius, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 100 Eur, ir 2023 m. sausio 26 d. sąskaita BON2023006 dėl (duomenys neskelbtini), 19 namo uždengimo plėvele, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 1200,01 Eur su PVM. Ieškovė pateikė duomenis, kad pirmoji sąskaita apmokėta 2023 m. vasario 17 d., o antroji – 2023 m. sausio 30 d. Rašytinių susitarimų dėl šių papildomų darbų nebuvo sudaryta.

55.       Ieškovės direktorius S. V. teismo posėdyje nurodė, kad papildomi darbai būdavo derinami tokia eiga, t. y. UAB „Embrakus“ duodavo žinią dėl papildomų darbų, tuomet ieškovė spręsdavo ar juos daro ar ne; įvardinant darbus buvo nurodoma suma už darbą, o apmokama, kai atlikti; atlikus darbus išrašoma sąskaita ir laukiama apmokėjimo. A. V. paaiškino, kad dėl papildomų darbų buvo išrašomos sąskaitos, tačiau neišrašomi atskiri aktai.

56.       Pažymėtina, kad CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

57.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 51-55 nurodytas faktines aplinkybes sprendžia, kad susitarimai dėl papildomų darbų buvo žodiniai, ką patvirtina dviejų sąskaitų apmokėjimas (šios nutarties 53 punktas), dėl kurių nebuvo raštiškų sutarimų, taip pat nebuvo pasirašyti jokie darbų priėmimo – perdavimo aktai, nors vienas iš darbų buvo fasado armavimo remontas, kas pagal apeliacinio skundo motyvus taip pat turėjo būti daroma. Taigi spręstina, kad tarp šalių buvo praktika, jog yra išrašoma sąskaita už atliktus papildomus darbus, tačiau faktiškai nepasirašomas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. el. laišku patvirtino, kad defektų šalinimo darbai 8 ir 9 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti, buvo susitarta dėl darbų kiekio. Taip pat atsakovė procesiniuose dokumentuose neneigia, kad šie darbai buvo atlikti. Atsakovė patvirtino kainą, tik nesutiko, kad buvo dirbama visą dieną. Tačiau duomenų, kurie pagrįstų faktą, kad ieškovės darbuotojai nedirbo visos dienos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą pagal 2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. BON2023008-1 ir Nr. BON2023008-02.

58.       Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino rašytinių įrodymų visumą, nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisės normas, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl skolos už pakartotinio darbų fronto paruošimą priteisimo

59.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti 225 Eur skolą pagal 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023018 už plytelių, įrankių nukėlimą nuo pastolių ir užkėlimą po pastolių pakeitimo. Apeliantė nesutinka su šia sprendimo dalimi ir teigia, kad teismo motyvas, jog atsakovė nebendradarbiavo yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iš anksto žinojo, kad UAB „Stratonas“ ketina išsiardyti pastolius.

60.       Byloje nustatyta, kad UAB „Embrakus“ 2023 m. sausio 27 d. 11:45 val. el. laišku informavo ieškovę, kad bus keičiami pastoliai pirmadienį (2023 m. sausio 30 d.). Tos pačios dienos 6:08 val. ieškovė siųstame laiške nurodė, kad „klinkerio klijavimo terminai (19 namas). Pagrindiniai dalykai: 01.23 pastolių uždengimas; 01.24 pastolių uždengimas; 01.25 atveža klijus, plyteles 2 mašinas; 01.25 13 val. 30 min baigtas pasiruošimas. Viso tris dienas persikelia sutarties terminas.“  Ieškovė 2023 m. sausio 30 d. el. laiške nurodė, kad „šiandieną dirbo 5 žmonės: 1. Išardyti senieji 19 namo pastoliai, o naujieji bus statomi rytoj. Didelė dalis uždengimo plėvelės vėl išardyta, tad mums reikės iš naujo surišti visas plėveles. 2. Taip pat nuo 19 namo išardomų pastolių teko nukelti plyteles ir kt. medžiagas ir teks jas sukelti atgal ant naujų pastolių. Tai reikalaus papildomai laiko.“

61.       Ieškovė 2023 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad apie fasadinių pastolių keitimą iš anksto niekas nepranešė. Buvo ką tik uždengę pastolius plėvele ir ant pastolių sukėlę plyteles, skirtas klijavimui (pasiruošę darbų frontą). Prieš ardant pastolius reikėjo visas plyteles nukelti ir vėl užkelti ant naujų pastolių, dėl ko 5 darbuotojai sugaišo 3 valandas. Darbų kaina 225 Eur plius PVM.

62.       Rangos sutarties, kaip ir bet kurios kitos rūšies sutarties, šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi, vykdant sutartį, bendroji pareiga yra numatyta ir CK 6.38 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

63.       Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Šis principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolių įvykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolių įvykdymo kliūtis ir pan. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022). Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013). 

64.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje situacijoje sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, kadangi informaciją, jog bus išardomi pastoliai pranešė tik likus vienai darbo dienai prieš tokį veiksmą. Ieškovės 2023 m. sausio 27 d. el. laiškas patvirtina, kad ieškovė buvo pasiruošusi atlikti darbus, tačiau laiku neinformavus apie pastolių keitimą, ieškovė turėjo organizuoti darbus kitaip ir iš naujo ruoštis darbams, bei papildomai nusikelti plyteles nuo pastolių ir vėl jas užsikelti, kai pastoliai buvo pakeisti. Iš bylos duomenų spręstina, kad pastoliais rūpinosi ne rangovė, o užsakovė. Nors Rangos sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl tokių situacijų, esant bendradarbiavimo pareigos pažeidimui, tačiau įvertinus sąžiningumo ir teisingumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 225 Eur skolą pagal 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023018.

65.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl delspinigių priteisimo ir priteisiamos skolos dydžio

66.       Apeliaciniu skundu teigiama, kad yra pagrindas perskaičiuoti priteistą delspinigių sumą ir nurodo, kad laikosi teisinės pozicijos, kad jie skaičiuotini nuo 6 833,15 Eur sumos ir sudaro 94,30 Eur (6 833,15 x 0,06 proc. x 23 = 94,30 Eur).

67.       Vertinant šiuos apeliantės argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė delspinigius būtent tik pagal 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023012, kuri išrašyta 7 241,40 Eur sumai, bei įvertino, kad ieškovė neturi teisės reikalauti 43,56 Eur sumos, tad delspinigiai buvo paskaičiuoti nuo 7 197,84 Eur sumos. Apeliantė šios dalies dėl 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BON2023012 neskundė, t. y. šioje dalyje sprendimas lieka nepakeistas. Todėl nėra pagrindo delspinigius skaičiuoti nuo 6 833,15 Eur sumos, kurios apeliantė nepagrindė jokiais argumentais ar skaičiavimais.

68.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo delspinigių dydį, todėl nors apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tačiau tai neturi reikšmės delspinigių dydžiui, kadangi apeliacinės instancijos teismas mažina priteistas sumas pagal tas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias pirmosios instancijos teismas ir nepriteisė delspinigių.

69.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistiną skolą yra pagrindas sumažinti 302,50  Eur (pagal 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BON2023017 netenkinta dalis 72,60 Eur, pagal 2023 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą BON20230014 teismo priteista suma sumažinta 229,90 Eur suma (689,70 Eur – 459,80 Eur), todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovei priteistina 8 989,01 Eur (9 291,51 Eur – 302,50 Eur) skolos.

Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme

70.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 

71.       Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, perskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ieškinio atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai pagrįstu apeliacinio skundą dėl papildomo sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, neatsižvelgė į ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo priežastis, kaip tai numato CPK 94 straipsnis.

72.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė situaciją, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas turėtų būti sprendžiamas tiek CPK 93 straipsnio 2 dalies, tiek CPK 94 straipsnio pagrindais. Kadangi ieškovė dalies ieškinio reikalavimų (1 110 Eur) atsisakė, o teismas tokį atsisakymą priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė. 

73.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

74.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

75.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

76.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

77.       Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. liepos 17 d. pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriuo atsisako nuo reikalavimo priteisti 1 110 Eur skolą, kadangi atsakovė 2023 m. balandžio 27 d. sumokėjo 1 000 Eur, o 2023 m. gegužės 11 d. – 110 Eur. Bylos pateikti įrodymai patvirtina, kad šios sumos buvo apmokėtos nurodytomis datomis, be to, apeliantė 2023 m. balandžio 27 d. informavo ieškovę, kad atliko dalinį mokėjimą. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė pareikšdama ieškinį visoje apimtyje, neatėmusi iki ieškinio pareiškimo apmokėtos dalies (1 000 Eur), pateikė šioje dalyje nepagrįstą ieškinį, todėl šioje dalyje laikytina, kad sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstomos atsižvelgiant į šią aplinkybę, o ne tik nuo sumos po reikalavimo sumažinimo. Atsakovei 110 Eur sumokėjus 2023 m. gegužės 11 d., t. y. bylos nagrinėjimo metu, laikytina, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintas, todėl kyla tokios pačios teisinės pasekmės kaip ieškinio dalies tenkinimo atveju.

78.       Atsižvelgiant į 77 punkte nurodytas aplinkybes, laikytina, kad sprendimu patenkinta ieškinio reikalavimų suma yra 9 198,34 Eur (8 989,01 Eur (priteistina skola) + 99,33 Eur (delspinigiai) 110 Eur (bylos metu atsakovės apmokėta skolos dalis)). Todėl laikytina, kad ieškinys šioje byloje buvo tenkintas 78,35 proc. (9 198,34 Eur x 100 / 11 740,57 Eur).

79.       Ieškovė UAB „Bonsela“ pateikė įrodymus, kad patyrė 3 693,98 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1 000 Eur už dokumentų analizę ir ieškinio parengimą dėl skolos išieškojimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. JKR 004/2023; 900 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei įrodymų rinkimą civilinėje byloje pagal sąskaitą faktūrą Nr. JKR 009/2023; 400 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, įrodymų rinkimą bei papildomų dokumentų pateikimą į bylą pagal sąskaitą faktūrą Nr. JK R011/2023; 250 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje pagal sąskaitą faktūrą Nr. JKR 012/2023; 900 Eur už įrodymų rinkimą ir rašytinių paaiškinimų pateikimą civilinėje byloje pagal sąskaitą faktūrą Nr. JKR 015/2023; 243,98 Eur žyminis mokestis.

80.       Atsakovė UAB „Embrakus“ pateikė įrodymus, kad patyrė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1 600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 23-16; 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje pagal sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 23-17; 250 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje pagal sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 23-19; 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už pasiruošimą ir atstovavimą posėdyje pagal sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 23/25; 250 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą posėdyje pagal sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 23/28.

81.       Atsižvelgiant, kad ieškovės ieškinys tenkintas 78,35 proc., todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 2 897,23 Eur (3 693,98 Eur x 78,35 proc.), o iš ieškovės atsakovei – 562,90 Eur (2 600 Eur - 78,35 proc.). Pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 334,33 Eur (2 897,23 Eur - 562,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos baigties

82.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės apeliacinis skundas dėl sprendimo tenkinamas iš dalies, o apeliacinis skundas dėl papildomos sprendimo tenkinamas visiškai, skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas keistini. Sprendimas keistinas – priteisiant iš atsakovės ieškovei 8 989,01 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (8 989,01 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje paliekamas nepakeistas. Papildomas sprendimas keistinas – iš atsakovės ieškovei priteistina 2 334,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitoje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

83.       Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). 

85.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl sprendimo patenkintas iš dalies, t. y. 12,30 proc., priteista skola sumažinta 302,50 Eur suma, šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 756,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų (56,00 Eur žyminis mokestis + 700,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 900 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi apeliacinis skundas dėl sprendimo tenkintas iš dalies, iš ieškovės atstovei priteistina 92,98 Eur (756 Eur x 12,30 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 789,30 Eur (900 Eur – 12,30 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

86.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo patenkintas visiškai, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, t. y. 250 Eur, priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 446,32 Eur (789,30 Eur - 92,98 Eur – 250 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bonsela“, juridinio asmens kodas 305480093, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Embrakus“, juridinio asmens kodas 304315480, 8 989,01 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 01 ct) skolą, 99,33 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 33 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (9 088,34 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. papildomą sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bonsela“, juridinio asmens kodas 305480093, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Embrakus“, juridinio asmens kodas 304315480, 2 334,33 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Embrakus“, juridinio asmens kodas 304315480, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bonsela“, juridinio asmens kodas 305480093, 446,32 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėja                                                Urmila Valiukienė