Administracinė byla Nr. A-4931-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00165-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją (toliau – ir atsakovas, Direkcija): 1) panaikinti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. Į.p.-104(6.16) „Dėl V. S. atleidimo iš Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos, nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas buvo informuotas apie darbo sąlygų pasikeitimą, kad jo pareigybė bus naikinama, nors kita tokia pat Direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė liko. Pareiškėjo teigimu, su specialistais, dirbančiais tą patį darbą, atsakovas elgėsi skirtingai, taip galimai pažeisdamas lygiateisiškumo principą, be to, galimai įstaigos struktūrinis pertvarkymas atsakovo buvo prasimanytas, siekiant atleisti iš valstybės tarnybos tik pareiškėją. Teismai, spręsdami tokio pobūdžio bylas, turėtų neapsiriboti formaliu fakto dėl pareigybės panaikinimo nustatymu, bet įvertinti, ar atitinkamos pareigybės panaikinimas buvo realus. Faktiškai panaikinus pareiškėjo pareigybę, Direkcijoje pareigybių skaičius nesumažėjo. Biologinės įvairovės skyriuje liko viena vyresniojo specialisto pareigybė, o pareiškėjo pareigybė iš vyresniojo specialisto pakeista į ekologo pareigybę. Direkcijos skyrių funkcijos nepasikeitė, nebuvo jokio funkcijų perskirstymo tarp pareigybių ir skyrių. Nors atsakovas atleidimo pagrindu nurodė naikinamą saugomų teritorijų kontrolės funkciją, bet faktiškai nebuvo priimtas joks teisės aktas, kuriuo būtų ši funkcija panaikinta. Pareiškėjas nurodė, kad Direkcijoje dirbo nuo 2005 metų tą patį darbą ir jo pareigų pakeitimas iš valstybės tarnautojo į pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo – ekologo pareigybę, reiškia tą patį darbą, tačiau sumažėjusias socialines garantijas, mažesnį atlyginimą.

3.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas nurodė, kad saugomų teritorijų kontrolės funkcijas saugomų teritorijų direkcijose gali vykdyti tik valstybės tarnautojai. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 44 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybinis saugomų teritorijų pareigūnas yra saugomos teritorijos direkcijos valstybės tarnautojas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus nurodymus. Pareiškėjas, 2017 m. kovo 7 d. laimėjęs konkursą buvo priimtas dirbti į vieną iš įsteigtų valstybės tarnautojo Gamtos skyriaus vyresniojo specialisto (A-7 kategorija) pareigybę. Šios pareigybės aprašymas patvirtintas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V1-159 (1.4.). Pareiškėjo pareigybės aprašymas nuo 2017 m. kovo 7 d. nebuvo keičiamas, keitėsi tik skyriaus pavadinimas į Biologinės įvairovės. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. VI-72 (1.4.) buvo patvirtintas Direkcijos pareigybių sąrašas, kuriuo panaikintos 2 kontrolės funkcijas vykdančių vyresniųjų specialistų pareigybės nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto (A-7 kategorija) pareigybė, kurios aprašymas buvo patvirtintas direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V1-33 (1.4.), ir pareiškėjo Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto (A-7 kategorija) pareigybė, kuriai buvo numatytas kontrolės funkcijų vykdymas. Atsakovo 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. VI-72 (1.4.) dėl pareigybių sąrašo patvirtinimo tikslas buvo sumažinti valstybės tarnautojų saugomų teritorijų pareigūnų, vykdančių saugomų teritorijų kontrolės funkcijas, skaičių atsižvelgus į nuo 2019 m. sausio 1 d. vykdomą valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pertvarką. Pagal Valstybinės saugomų teritorijų kontrolės nuostatus, saugomų teritorijų kontrolės pareigūnams iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo suteikiama teisė vykdyti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas. 2017 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-772 buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos kontrolę vykdys vienintelė institucija Aplinkos apsaugos departamentas. Iki tol aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdė biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Taip pat, vykdant valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pertvarką, nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo planuojama perimti iš saugomų teritorijų direkcijų saugomų teritorijų kontrolės funkcijų vykdymą, taip panaikinant Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 44 dalį, tačiau minėtas teisės aktas nuo 2019 m. sausio 1 d. nebuvo pakeistas ir saugomų teritorijų kontrolės funkcijos nebuvo perimtos. Taigi, vykdant valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pertvarką nuo 2019 m. sausio 1 d. iš Direkcijos buvo perimta tik dalis kontrolės funkcijų. Direkcijai nusprendus nuo 2019 m. sausio 1 d. sumažinti dalį kontrolės funkcijas atliekančių pareigybių – vyresniųjų specialistų, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. VI-72 (1.4.) buvo patvirtintas nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Direkcijos pareigybių sąrašas, taip buvo panaikintos perteklinės 2 vyresniųjų specialistų (A-7 kategorija) pareigybės, kurioms priskirtos saugomų teritorijų kontrolės funkcijos. Pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. spalio 31 d. pranešimas dėl darbo sąlygų pasikeitimo Nr. S-853 (2.5.). Pareiškėjas atsisakė pasirašyti 2018 m. spalio 31 d pranešimą, todėl buvo surašytas 2018 m. lapkričio 2 d. atsisakymo pasirašyti aktas. Nesant laisvų valstybės tarnautojo pareigybių, pareiškėjui 2018 m. gruodžio 11 d. buvo siūlomos nuo 2019 m. sausio 1 d. užimti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, Biologinės įvairovės skyriaus ekologo pareigos (4,29 pareiginės algos koeficientas) su ne mažesniu darbo užmokesčiu nei jam buvo nustatytas dirbant valstybės tarnautoju. Pareiškėjas sutiko eiti ekologo pareigas. Atsižvelgiant į pareiškėjo duotą sutikimą, skundžiamu 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Į.p.-104 (6.16) pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atleistas iš valstybės tarnautojo Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Į.p.-106 (6.16) nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo priimtas į Biologinės įvairovės skyriaus ekologo pareigas. Pareigybių pakeitimai buvo realūs, lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas. Be to, Biologinės įvairovės skyriuje buvusios 2 vyresniųjų specialistų pareigybės (A-7 kategorija) nebuvo analogiškos savo pobūdžiu ir paskirtimi. Tik vienos iš jų paskirtis buvo vykdyti saugomų teritorijų kontrolės funkcijas (saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo kontrolė, teisinio poveikio priemonių taikymas teisės aktų pažeidėjams ir kt.), – tai patvirtino Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas, patvirtintas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VI-33 (1.4.). Pareiškėjas, atsakovo teigimu, iš valstybės tarnautojo vyresniojo specialisto pareigų atleistas teisėtai, laikantis nustatytų procedūrų.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

6.       Teismas nurodė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atleistas iš Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl pareigybės panaikinimo. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas iki atleidimo dirbo Direkcijos Gamtos skyriaus vyresniuoju specialistu (A-7 kategorija). Pareiškėjo vyresniojo specialisto (A-7 kategorija) pareigos buvo apibrėžtos Gamtos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, kuris buvo patvirtintas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V1-159 (1.4.). Pareiškėjo pareigybės aprašymas ir funkcijos nebuvo keičiamos, tačiau keitėsi Gamtos skyriaus pavadinimas į Biologinės įvairovės skyriaus pavadinimą. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. VI-72(1.4.) buvo patvirtintas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos pareigybių sąrašas (toliau – ir Direkcijos pareigybių sąrašas). Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Direkcijos pareigybių sąraše neliko dviejų kontrolės funkcijas vykdančių vyresniųjų specialistų pareigybių – Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto (A-7 kategorija) pareigybės ir pareiškėjo užimamos Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto (A-7 kategorija) pareigybės. Pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo siejamas su nuo 2019 m. sausio 1 d. organizuojama valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pertvarka, panaikinant Direkcijoje pareigybes, susijusias su saugomų teritorijų kontrolės funkcijų vykdymu.

7.       Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-772 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos kontrolę vykdys vienintelė institucija Aplinkos apsaugos departamentas. Anksčiau, iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdė kelios biudžetinės įstaigos. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme numatytos atsakovo funkcijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitė, nors Valstybinės saugomų teritorijų kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-43, suteikę teisę saugomų teritorijų kontrolės pareigūnams vykdyti saugomų teritorijų apsaugos kontrolę, kaip sudėtinę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dalį, nebuvo keičiami. Taigi, teismas nustatė, kad teisinis pagrindas pertvarkyti atsakovo vidinę struktūrą panaikinant valstybės tarnautojų pareigybės 2 etatus, iš kurių vienas buvo pareiškėjo užimamos pareigybės etatas, egzistavo ir buvo susijęs su atsakovo funkcijos vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę panaikinimu, numatytu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2019 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad panaikintų etatų pagrindinės pareigybių funkcijos buvo susijusios su saugomų teritorijų valstybinės kontrolės funkcijų vykdymu.

8.       Teismas, iš pareiškėjo panaikintos Gamtos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V1-159 (1.4.), nustatė, kad pagrindinės pareiškėjo pareigybės funkcijos buvo siejamos su saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo kontrole, teisės pažeidimų išaiškinimu bei prevencija, teisinio poveikio priemonių taikymu, žalos atlyginimo išieškojimu, ir tai patvirtina Gamtos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.5, 7.15 punktai. Teismas nustatė, kad panaikinus Biologinės įvairovės skyriuje pareiškėjo A lygio, 7 kategorijos pareigybę liko kita tame pačiame skyriuje vyresniojo specialisto A lygio, 7 kategorijos pareigybė, kuri nebuvo analogiška pareiškėjo to paties skyriaus vyresniojo specialisto pareigybei, nes šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos nebuvo susijusios su aplinkos apsaugos valstybine kontrole. Teismo vertinimu, ši pareigybė, kurios aprašymas, patvirtintas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V1-33 (1.4.), susijusi su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato tyrimais, stebėjimu, biologinės įvairovės išsaugojimu, bet ne su saugomų teritorijų valstybine kontrole. 

9.       Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, jog nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo teisiškai pagrįstas ir realus, nes, pasikeitus teisės normoms, reglamentavusioms saugomų teritorijų kontrolės funkcijų vykdymą, pavedant šias funkcijas vykdyti tik vienai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui, pareiškėjo pareigybė, kurios pagrindinė paskirtis – saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, tapo realiai nebefunkcionali. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę panaikinti šią pareigybę, nes neginčytina institucijos vadovo diskrecijos teisė organizuoti institucijos vidinę struktūrą taip, kad būtų efektyviai užtikrinamas institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimas.

10.       Teismas nustatė, kad byloje surinktos aplinkybės patvirtina, jog nepagrįsti yra pareiškėjo skundo argumentai, jog pareiškėjas ir kitas to paties skyriaus A lygio, 7 kategorijos valstybės tarnautojas vykdė tas pačias funkcijas, kaip ir pareiškėjas, bei tai, kad buvo panaikinta tik pareiškėjo užimama pareigybė pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog tam tikra dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė. Taip pat pareiškėjas byloje nėra nurodęs jokių konkrečių faktų ir tai patvirtinančių įrodymų, kad būtent atsakovas tendencingai siekė pareiškėją atleisti iš tarnybos ir dėl to atliko prasimanytus struktūrinius pertvarkymus panaikindamas pareiškėjo pareigybę.

11.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. spalio 31 d. pranešimas dėl darbo sąlygų pasikeitimo Nr. S-853 (2.5.), pareiškėjas atsisakė jį pasirašyti ir buvo surašytas 2018 m. lapkričio 2 d. atsisakymo pasirašyti aktas. Nesant laisvų valstybės tarnautojo pareigų, pareiškėjui 2018 m. gruodžio 11 d. buvo siūlomos nuo 2019 m. sausio 1 d. užimti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, Biologinės įvairovės skyriaus ekologo pareigos. Kadangi pareiškėjas sutiko užimti siūlomas ekologo pareigas, skundžiamu įsakymu jis buvo atleistas iš valstybės tarnautojo Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų nuo 2018 m. gruodžio 31 d. dėl pareigybės panaikinimo. Pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 1 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Į.p.-106 (6.16) buvo priimtas į Biologinės įvairovės skyriaus ekologo pareigas.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovas, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, pranešė pareiškėjui apie jo pareigybės panaikinimą, bei nesant laisvų valstybės tarnautojo pareigų, pareiškėjui 2018 m. gruodžio 11 d. buvo siūlomos nuo 2019 m. sausio 1 d. užimti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, Biologinės įvairovės skyriaus ekologo pareigos (4,29 pareiginės algos koeficientas) su ne mažesniu darbo užmokesčiu nei jam buvo nustatytas dirbant valstybės tarnautoju ir jis sutiko jas užimti.

13.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėjo pareigybė buvo realiai panaikinta, pareiškėjui laikantis įstatymo reikalavimų buvo pranešta apie pareigybės panaikinimą, konstatuota, kad byloje ginčijamas įsakymas buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į valstybės tarnautojo pareigas buvo atmestas kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo.

III.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą atkurti panaikintą valstybės tarnautojo pareigybę ir grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15.       Pareiškėjas akcentuoja, kad į pateiktus apelianto dokumentus ir įrodymus pirmosios instancijos teismas nesigilino ir žiūrėjo perdėtai formaliai, nesistengė išsiaiškinti esmės. Pareiškėjo teigimu, pareigybės ir joms priskiriami uždaviniai niekur nedingo, o tik paprasčiausiai buvo pervadinti, kadangi visose saugomose teritorijose ekologai yra valstybės tarnautojai, nes pagal savo darbo specifiką vykdo ne tik kontrolės ar tiriamojo darbo funkcijas, bet ir kitas viešojo administravimo funkcijas. Be to, Direkcijoje ir skyriuje nebuvo jokių esminių pertvarkymų: buvo 36 etatai ir liko 36 etatai po imituotos restruktūrizacijos, o Biologinės įvairovės skyriuje buvo 6 etatai ir liko 6 etatai. Pareiškėjo nuomone, atsakovo teiginiai, kad buvo siekiama sumažinti valstybės tarnautojų skaičių yra paprasčiausias melas.

16.       Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė teismui visų teismo prašomų dokumentų susijusių su pareiškėjo atleidimu, t. y. nepateikė Darbo komisijos posėdžio protokolo, kuriame buvo svarstoma valstybės tarnautojų atitiktis užimamoms pareigoms (tame tarpe ir pareiškėjo), nepateikė E. K. pareigybės aprašymo galiojusios nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. spalio 2 d. ir tai sudarė sąlygas atsakovui tvirtinti, kad Biologinės įvairovės skyriaus vyresniųjų specialistų E. K. ir pareiškėjo pareigybės iš esmės skiriasi ir taip klaidinti pirmosios instancijos teismą, kadangi Biologinės įvairovės skyriaus vyresniųjų specialistų pareigybių aprašymai buvo identiški iki 2018 m. spalio 2 d. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl pertvarkymų buvo nutrauktas nepertraukiamas darbo stažas, todėl jis negauna priklausančių papildomų 3 atostogų dienų. Atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos, jis prarado dvi kasmetinių atostogų dienas. Be to, pareiškėjas jaučiasi atsakovo sistemingai ir nuosekliai persekiojamas, vis sudarant nepalankias darbo sąlygas.

17.       Pareiškėjas įvertinęs tai, kad po struktūrinių pokyčių Direkcijoje naujai įsteigtai ekologo pareigybei, kurios funkcijos iš esmės yra tapačios pareiškėjo anksčiau eitoms vyresniojo specialisto (A lygis, 7 kategorija) pareigybės funkcijoms, teigia, kad pareiškėjo pareigybė nebuvo realiai panaikinta, todėl jo atleidimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Pareiškėjo nuomone, bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pareiškėjo pareigybės panaikinimą vertinti kaip fiktyvų, kadangi iš esmės pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išliko.

18.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių pasisakė ir kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas jokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad jo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų buvo neteisėtas ir tuo pačiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir / ar neteisėtas. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad neva iš jo ar kito darbuotojo etatas buvo atimtas ir atiduotas kitam asmeniui vykdant valstybinių įstaigų funkcijų konsolidaciją, kad kitose įstaigose ekologai yra valstybės tarnautojai, kad Direkcijoje vyko restruktūrizacija, niekaip nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neturėtų būti teismo vertinami.

20.       Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. VI- 72 (1.4.) dėl pareigybių sąrašo nuo 2019 m. sausio 1 d. panaikinimo atmetė pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą toje dalyje. Todėl pareiškėjo argumentai susiję su etatų skaičiumi patvirtintame etatų sąraše nuo 2019 m. sausio 1 d., kurie, atsakovo nuomone, nieko neįrodo, ar kiti su Direkcijos etatų sąrašu susiję pareiškėjo teiginiai apeliaciniame skunde neturėtų būti teismo vertinami.

21.       Pareiškėjo teiginiai, kad Direkcija nepateikė apeliaciniame skunde minimų dokumentų, atsakovo teigimu yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjo minima komisija, sudaryta Direkcijos vadovo 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. VI- 54 (1.4.), nenagrinėjo tarnautojų (tame tarpe pareiškėjo) atleidimo iš pareigų ar jų užimamų pareigybių naikinimo pagrįstumo ar teisėtumo dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarkos, t. y. nagrinėjo klausimus nesusijusius su šios bylos ginčo dalyku. Be to, pareiškėjas pats pirmosios instancijos teismui posėdžio metu pateikė minėtos komisijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolą Nr. 1 ir jis yra byloje. Dar daugiau dėl minėto komisijos posėdžio protokolo pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsakovo teigimu, dėl kitų neva nepateiktų dokumentų buvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

22.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 7 d. Direkcijoje priimtas į valstybės tarnautojo pareigas, iki tol, priešingai nei jis pats teigia, nevykdė tokių pačių funkcijų, t. y. nevykdė kontrolės funkcijų, kaip ir nevykdo jų nuo 2019 m. sausio 1 d. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimas bei atsakovo, kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai. Iš pareiškėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. užimamos Biologinės įvairovės skyriaus ekologo pareigybės aprašymo, patvirtinto Direkcijos vadovo 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.Vl-83 (1.4.), matyti, kad jame nėra numatyta pareigybės paskirties ir funkcijų susijusių su kontrolės vykdymu. Be to, kontrolės funkcijas gali vykdyti tik valstybės tarnautojai (tai patvirtina Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 44 dalies nuostatos) turintys atitinkamus įgaliojimus patvirtinančius pažymėjimus. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad jis visada vykdė ir šiuo metu vykdo tas pačias funkcijas yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

23.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nors ir pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių tokio savo prašymo motyvų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

24.       Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. Į.p.-104(6.16) „Dėl V. S. atleidimo iš Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų“, teisėtumas ir pagrįstumas.

25.       Skundžiamu įsakymu pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 31 d. buvo atleistas iš Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl pareigybės panaikinimo.

26.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nevertintinas kaip motyvuotas ir pagrįstas ABTĮ 78 straipsnio 6 dalies prasme, nes pareiškėjas nenurodė, kokias aplinkybes nori patikslinti, dėl kokių argumentų – papildomai pasisakyti, todėl atmestinas.

28.       Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

29.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių apeliacinės instancijos teismui išsakytus argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-280 redakcija) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

30.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas (žr., pvz., 2011 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011; 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė panaikinta.

31.       Nagrinėjant bylas dėl valstybės tarnautojo atleidimo pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta valstybės tarnautojo pareigybė; ar atlikus šiuos pertvarkymus šis tarnautojas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Taip pat byloje buvo svarbu nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos.

32.       Nurodytu aspektu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-772 2 straipsnio 2 dalis įtvirtino nuostatas, reglamentuojančias, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos kontrolę vykdys vienintelė institucija Aplinkos apsaugos departamentas. Iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdė kelios biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Būtent nuo 2019 m sausio 1 d. planuojama ir organizuojama valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pertvarka, besikeičiantis teisinis reguliavimas, susijęs su atsakovo funkcijos vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę panaikinimu, ir buvo teisinis pagrindas pertvarkyti Direkcijos vidinę struktūrą panaikinant valstybės tarnautojų pareigybes, susijusias su saugomų teritorijų kontrolės funkcijų vykdymu.

33.       Direkcijos direktoriaus, t. y. kompetentingo subjekto, sprendimu 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. VI-72(1.4.) patvirtintame Direkcijos pareigybių sąraše neliko dviejų kontrolės funkcijas vykdančių vyresniųjų specialistų pareigybių, susijusių su atsakovo funkcija vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, t. y. buvo panaikinti Kraštovaizdžio skyriaus vyresniojo specialisto etatas ir pareiškėjo Biologinės įvairovės skyriaus vyresniojo specialisto etatas. Vertino, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir teisiškai pagrįsti, nes pasikeitus teisės normoms, reglamentavusioms saugomų teritorijų kontrolės funkcijų vykdymą, pavedant šias funkcijas vykdyti tik vienai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui, pareiškėjo pareigybė, kurios pagrindinė paskirtis – saugomų teritorijų valstybinė kontrolė, tapo realiai nebefunkcionali. Konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę panaikinti pareiškėjo pareigybę, siekdamas organizuoti institucijos vidinę struktūrą taip, kad būtų efektyviai užtikrinamas institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimas.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pagrindinės pareiškėjo pareigybės funkcijos buvo siejamos su saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo kontrole, teisės pažeidimų išaiškinimu bei prevencija, teisinio poveikio priemonių taikymu, žalos atlyginimo išieškojimu (Gamtos skyriaus, kuris vėliau pakeistas į Biologinės įvairovės skyriaus pavadinimą,  vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.5, 7.15 punktai), o panaikinus Biologinės įvairovės skyriuje pareiškėjo A lygio, 7 kategorijos pareigybę liko kita tame pačiame skyriuje vyresniojo specialisto A lygio, 7 kategorijos pareigybė, kuri nebuvo analogiška pareiškėjo to paties skyriaus vyresniojo specialisto pareigybei, nes šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos buvo susijusios su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato tyrimais, stebėjimu, biologinės įvairovės išsaugojimu, bet ne su saugomų teritorijų valstybine kontrole, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas tendencingai siekė pareiškėją atleisti iš tarnybos dėl asmeninių priežasčių ar kitaip pažeidė lygiateisiškumo principą yra nepagrįsti. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina įvykdytų struktūrinių pertvarkymų realumą bei pareiškėjo vykdytų funkcijų poreikio sumažėjimą.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

36.       Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.