Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-112-891/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02791-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.14; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Š. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 nutarimo, kuriuo D. Š. skundai tenkinti iš dalies, panaikinti 2017-10-02 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič nutarimai Nr.14ANN-120827559-17, 14ANN-120829168-17, 14ANN-120831006-17, 14ANN-120835913-17, 14ANN-120840354-17, 14ANN-120841843-17, 14ANN-120846290-17, 14ANN-122282268-17, 14ANN-125340753-17, 14ANN-125344597-17, 4ANN-125338660-17 ir D. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 494 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 370 (trijų šimtų septyniasdešimties) € dydžio bauda,

n u s t a t ė :

D. Š. nubaustas už tai, kad jis 2017-09-15 6.40 val., 2017-09-15 apie 23.40 val., 2017-09-16 23.15 val., 2017-09-18 00.01 val., 2017-09-19 00.05 val., 2017-09-20 apie 00.05 val., 2017-09-21 apie 00.06 val., 2017 2.00 val., 2017-09-23 apie 00.45 val., 2017-09-23 23.20 val., 2017-09-25 5.00 val., (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo (toliau – SĮ) 4 straipsnio 1 dalį, t. y. vykdė piketą po 22.00 val., nors tai yra draudžiama.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-19 nutarimu tenkino apelianto skundą iš dalies. Nurodė, kad Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2017-09-14 įsakymo Nr. 30-2310 sąlygos atitiko SĮ nuostatas, kuriomis bendrai reglamentuota, jog susirinkimai ar akcijos gali būti vykdomos viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 val. Jokių duomenų, kad šis įsakymas būtų priimtas pažeidžiant nustatytą procedūrą ar kitokiu neteisėtu būdu – šiai dienai nėra. Įsakymo turinys, priešingai nei teigia pareiškėjas, neprieštaravo nei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatoms. Dėl to konstatavo, kad 2017-09-14 įsakymas Nr. 30-2310, kurio turinys ir priėmimo faktas panaikinant ankstesnį 2017-07-28 įsakymą Nr. 30-1854 pareiškėjui buvo žinomi, todėl įsakyme nurodytos sąlygos turėjo būti vykdomos. Sąmoningai ir tyčia to nedarydamas akcijos organizatorius, juridinio asmens Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vienasmenio valdymo organo atstovas D. Š. pažeidė ne tik jam suteikto leidimo sąlygas, bet ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl organizuojamų akcijų vykdymo dienomis nuo 8 iki 22 val. Būtent už šio įstatymo pažeidimą yra numatyta atsakomybė ANK 494 straipsnyje.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, apeliantas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 nutarimą ir panaikinti paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino 2017-09-14 įsakymo atsiradimo aplinkybių. Teigia, kad turėjo teisę piketuoti ir juos nubaudė nepagrįstai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant, pažeidė jo teises, kadangi buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, kankino apeliantą ir pažeidė tarptautines konvencijas bei Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą vyriausioji tyrėja J. Bortkevič prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. Teigia, kad jis turėjo teisę rinktis į taikius susirinkimus, o administracinio nusižengimo protokolus surašiusios institucijos, pažeidė tarptautinės teisės konvencijas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, nepagrįstai jį nubaudė. Taip pat nurodo, kad vyriausioji tyrėja J .Bortkevič nusikalstamai piktnaudžiavo ir kankino apeliantą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad nors D. Š. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už SĮ pažeidimus. SĮ 4 straipsnio 1 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad asmenys į taikius susirinkimus, konkrečiu atveju bado akciją prie (duomenys neskelbtini), gali rinktis visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 val. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2017-07-28 įsakymu Nr. 30-1854 buvo leista organizatoriams vykdyti bado akciją nepertraukiamai, tačiau šis įsakymas Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2017-09-14 įsakymu Nr. 30-2310 buvo teisėtai panaikintas ir nustatyta, kad apeliantas gali bado akciją vykdyti tik nuo 8 iki 22 val., kas numatyta ir SĮ 4 straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo nutarimo ir pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija fakto, jog nurodytomis dienomis vykdė bado akciją po 22 val., t. y. pažeidė SĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatytą susirinkimų laiką. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017-09-14 įsakyme yra aiškiai nurodyta, kad D. Š. gali organizuoti bado akciją nuo 2017-09-14 iki 2017-09-21, konkrečiu nurodytu laiku, t. y. nuo 8 iki 22 val. (t. 1, b. l. 22). Taip pat minėtame įsakyme yra nurodoma, kad ankstesnis įsakymas (2017-07-28) yra atšauktas. Pažymėtina, kad 2017-09-13 įvyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdis dėl aptariamo įsakymo, kuriame dalyvavo ir apeliantas (t. 1, b. l. 23). Apie 2017-09-14 priimtą įsakymą D. Š. buvo informuotas elektroniniu paštu bei įteikiant įsakymo kopiją per kurjerį. Šias aplinkybes elektroniniu paštu patvirtino pats apeliantas (t. 1, b. l. 30). Taigi konstatuotina, kad apie bado akcijos organizavimo laiko pakeitimus apeliantas buvo informuotas tinkamai, įsakymo turinį suprato, todėl privalėjo laikytis nurodytų reikalavimų.

Nors skunde nurodoma, kad aptariamas įsakymas yra suklastotas, tačiau ši apelianto pozicija nepagrįsta jokias faktiniais bylos duomenimis. Administracinio nusižengimo byloje yra pridėti 2017-09-14 įsakymo nuorašai iš kurių matyti, kad jie yra patvirtinti administracijos direktorės antspaudu (t. 1, b. l. 30). Pažymėtina, kad nors apeliantas apskundė 2017-09-14 įsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jo galiojimas sustabdytas nebuvo, teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir galiausiai apelianto skundą atmetė (t. 1, b. l. 32). Įvertinus šias aplinkybes, abejoti 2017-09-14 įsakymo autentiškumu, apeliacinės instancijos teismas, pagrindo neturi.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, sutiktina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis užtikriną kiekvienam piliečiui teisę rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Būtent SĮ užtikrina, kad teisė į taikius susirinkimus būtų įgyvendinama tinkamai ir dėl to nustato pagrįstus ribojimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvoje gyvenantys asmenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad SĮ nedraudžia asmenims rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją, tačiau vykdant tokią veiklą būtina paisyti įstatymų nuostatų ir vykdyti SĮ reikalavimus bei šios teisės įgyvendinimo sąlygas, ja naudotis sąžiningai bei atsakingai, laikantis geros moralės ir dorovės nuostatų, gerbiant kitų asmenų teises ir laisves. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas yra nubaustas pagrįstai, kadangi žinodamas, jog nuo 22 val. negali vykdyti bado akcijos ir privalo išmontuoti tiek agitacinius plakatus, tiek palapines iki kitos dienos 8 val. (SĮ 4 straipsnio 1dalis), šį reikalavimą sąmoningai ignoravo. Tokiais savo veiksmais, apeliantas pažeidė SĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai su juo žiauriai elgėsi ir jį kankino. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad pareiškėjo pozicija neatitinka administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamojo proceso tvarka yra nagrinėjamas apelianto skundas dėl tyrėjos J. Bortkevič veiksmų, todėl policijos pareigūnų veiksmų analizė ir vertinimas nėra tiesioginis apeliacinio proceso dalykas, juos apeliacinės instancijos teismas vertina tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo nagrinėjamu skundu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojai D. M., J. P., R. L., J. Bortkevič parodė, kad prevenciškai tikrino ar bado akcijos prie (duomenys neskelbtini) organizatoriai vykdo 2017-09-14 įsakymą. Nustatę, kad organizatoriai neturi leidimo vykdyti bado akcijos po 22 val. už tai jiems surašė administracinio nusižengimo protokolus (t. 2, b. l. 187-190). Kaip matyti iš jų parodymų, atvykus pareigūnams apeliantas su jais bendravo savanoriškai, nors ir nesutiko su rašomais protokolais, tačiau situacija nebuvo konfliktiška, pareigūnams nereikėjo panaudoti fizinės jėgos ar kitų priemonių. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir vaizdinė medžiaga, filmuota 2017-09-15 (t. 1, b. l. 66). Apeliacinės instancijos teismas, abejoti šiais liudytojų parodymais, pagrindo neturi.

Vien tai, kad už apelianto padarytus administracinius nusižengimus jam buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, nereiškia, kad jo atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos ar atlikti kitokie neteisėti veiksmai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai prieš surašant administracinių nusižengimų protokolą 2017-09-15 prevenciškai įspėjo D. Š. dėl ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (t. 2, b. l. 120), tačiau apeliantas šį įspėjimą ignoravo ir toliau darė administracinius nusižengimus, už kuriuos jis buvo pagrįstai nubaustas. Iš M. G. 2017-09-25 tarnybinio pranešimo (t. 2 b. l. 152) matyti, kad nesant galimybės vietoje surašyti apeliantui administracinio nusižengimo protokolą, jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK patalpas, apeliantas nesipriešino ir geranoriškai sutiko važiuoti. Taip pat jis buvo įspėtas, kad jo daiktai, esantys neteisėtai pastatytose palapinėse, bus surinkti, aprašyti ir pridėti prie administracinio nusižengimo bylos. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apsaugoti visuomenę nuo daromų teisės pažeidimų, policijos pareigūnai privalo panaudoti jiems įstatymuose suteiktus įgaliojimus ir tokiu būdu užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams arba surasti, ir identifikuoti asmenis, kurie galimai padarė teisės pažeidimus. Natūralu, kad įgyvendinant įstatymuose nustatytas pareigas, policijos pareigūnų naudojamos priemonės gali varžyti asmens teises bei laisves, tačiau toks varžymas laikytinas proporcingu siekiamiems tikslams ir neprieštaraujantis įstatymams. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareigūnai surašydami administracinių nusižengimų protokolus D. Š. elgėsi teisėtai.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas administracinių nusižengimų bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, nors jis buvo pateikęs prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. ANK 626 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tuo atveju kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, teismas privalo įvertinti prašymo pagrįstumą ir jeigu nustato, kad neatvykimo į teismo posėdį priežastis nėra svarbi, atmeta asmens prašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktą apelianto prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pripažino, kad pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nėra, o apeliantui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbios priežasties. Įvertinus tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliantui nedalyvaujant, nepažeidė jo teisių ir tinkamai vadovavosi įstatymu.

Taip pat pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliantas yra pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas O. Ramanauskas baudžiamojo proceso tvarka išnagrinės apelianto skundą dėl tyrėjos J. Bortkevič galimai padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pateiktą prašymą, konstatuoja, kad tai nėra pakankamas pagrindas atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjami skundai dėl tyrėjos J. Bortkevič galimai padarytos nusikalstamos veikos, netrukdo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Atidėjus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą būtų nepagrįstai ilgai vilkinamas procesas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu J. Bortkevič atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ji būtų nuteista dėl minėto nusikaltimo, apeliantas galės pasinaudoti savo teise atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Įvertinus visa tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir motyvuotas. Naikinti ar keisti nutarimo, apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 nutarimą nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas              (parašas)              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras:

Teisėjas Arūnas Budrys