Civilinė byla Nr. e2-13760-1125/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09253-2022-4

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei, Dovilei Čekuolienei, Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dalisima“ direktoriui R. L. (R. L.), ieškovės atstovams advokatei Rimantei Tamulytei ir advokato padėjėjui Algirdui Gedminui, atsakovui A. G. (A. G.) atstovams advokatams Mindaugui Tamuliui ir Valdemarui Stančikui, liudytojams J. V., V. J., J. P. (J. P.) ir O. R. (O. R.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dalisima“ ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalisima“ dėl vartojimo rangos sutarties darbų kainos sumažinimo ir avanso priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Dalisima“ pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovo A. G. (A. G.) priteisti 3 180 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu pagaminti ir surinkti baldus (rašomąjį stalą, 2 spinteles, spintą bei antresolę). Ieškovė šiam darbui (pagaminti prašomus baldus) paskyrė savo darbuotoją konstruktorių J. P.. 2020 m. rugsėjo 28 d. konstruktorius atsakovui atsiuntė paviršių pavyzdžius, pagal kuriuos buvo siūloma gaminti baldus. Atsakovui išsirinkus norimus baldų paviršius, pradėta baldų gamyba.

3.       Teigia, kad konstruktorius paruošė reikiamus eskizus, brėžinius, 3D detalizacijas ir specifikacijas, bei 2020 m. spalio 26 d. tiek žodžiu, tiek el. paštu paragino atsakovą atsiųsti visus reikiamus duomenis, kad raštu įforminti žodžiu jau patvirtintą baldų gaminimo sutartį. Atsakovas duomenis pateikti vis vėlavo. Kadangi baldų gaminimo procesas jau buvo įpusėjęs ir atsakovas vis nurodydavo, kad duomenis atsiųs bei prašė tęsti baldų gaminimo procesą, konstruktorius toliau gamino prašomus baldus. Pagal atsakovo užsakymą buvo pagaminti baldai, kurių bendra suma (suderėta su atsakovu) yra 3 180 Eur, t. y. rašomasis stalas ir 2 spinteles už 2 153 Eur, bei spinta ir antresolė už 1 027 Eur. Užbaigus baldų gaminimo procesą, baldai buvo tinkamai pristatyti ir surinkti atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovo naudojami jau ilgą laiką. Tačiau, nepaisant daugybės ieškovės ir konstruktoriaus raginimų atsakovui atsiskaityti už pagamintus baldus, atsakovas už jam pagamintus baldus neatsiskaitė.

4.       Ieškovė 2022 m. kovo 18 d. išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą Nr. 10357 dėl 3 180 Eur skolos apmokėjimo, bei 2022 m. kovo 23 d. pateikė pretenziją dėl skolos už pristatytus baldus atlyginimo. Atsakovas 2022 m. kovo 29 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad nesutinka atlyginti susidariusios skolos už baldus ar grąžinti pristatytus baldus ieškovei, kad yra apmokėjęs 1 500 Eur avansą už baldus. Taip pat atsakovas nurodė, kad pagaminti baldai atsakovui iki šios dienos nėra ieškovės perduoti, o atsakovo priimti. Be to pristatyti baldai buvo pagaminti nelaiku ir nekokybiškai, o sutarta kaina už baldus buvo tik 3 000 Eur. Taip pat atsakovas pateikė alternatyvas, kaip išspręsti šį ginčą, t. y. ieškovei pritaikius 500 Eur nuolaidą už baldus bei įskaičius 1 500 Eur avansą būtų pasirašoma baldų rangos sutartis, pagal kurią atsakovas sumokėtų likusią 1 000 Eur kainos dalį už baldus, arba atsisakius šiuo būdu spręsti ginčą, atsakovas reikalavo grąžinti neva jo sumokėtą 1 500 Eur avansą bei pasirūpinti baldų išmontavimu ir išvežimu iš atsakovo gyvenamosios vietos. Ieškovė visiškai nesutiko su visais atsakovo argumentais ir pareikalavo atsakovo iki 2022 m. balandžio 6 d. grąžinti susidariusią skolą ieškovei, tačiau atsakovas jos neapmokėjo iki šiol.

5.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir kartu priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį atmesti, sumažinti ieškovės UAB „Dalisima“ darbų kainą iki 0 Eur bei priteisti atsakovui iš ieškovės sumokėtą 1 500 Eur avansą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovas paaiškino, kad su ieškove buvo sutaręs dėl baldų komplekto (rašomojo stalo, dviejų spintelių, spintos ir antresolės) pagaminimo ir sumontavimo atsakovo bute. Atsakovas eilę kartų prašė, kad būtų pasirašyta vartojimo rangos sutartis, tačiau ieškovė ignoravo tokius prašymus.

7.       Teigia, kad už baldų gamybą ir montavimą buvo sutarta 3 000 Eur (įskaitant PVM) kaina. Prieš pradedant vykdyti baldų gamybos darbus atsakovas ieškovei pagal jos prašymą grynais pinigais sumokėjo 50 proc. nuo sutartos kainos dydžio, t. y. 1 500 Eur avansą. Pažymi, kad ieškovė vieną kartą pagal atsakovo pareikalavimą ir pati pabandė šalinti darbų defektus, ko, akivaizdu, nebūtų dariusi, jei atsakovas nebūtų jai sumokėjęs avanso už darbus.

8.       Nurodo, kad pagaminti bei sumontuoti darbai yra su ženkliais/ esminiais trūkumais (defektais), kurie nėra pašalinti ir šiai dienai. Dėl to darbai atsakovo nėra priimti iki dabar, o tų defektų ištaisymo kaštai šiai dienai yra ženkliai didesni nei pačios ieškovės darbų kaina. Apie darbų defektus ieškovei atsakovas ne kartą nurodęs žodžiu ir 2022 m. kovo 29 d. rašte.

9.       Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti, kokia šiai dienai yra ieškovės darbų defektų šalinimo kaina (tai yra, kiek atsakovui kainuotų pašalinti ieškovės darbų trūkumus), atsakovas kreipėsi į ilgametę patirtį baldų gamyboje ir montavime turinčią ir rinkoje plačiai žinomą UAB (duomenys neskelbtini) prašydamas atlikti ieškovės pagamintų bei atsakovo bute sumontuotų baldų kokybės tyrimą. Fiziškai apžiūrėjus ir įvertinus baldus, buvo surašytas kokybės tyrimo aktas. Akte konstatuota, kad ieškovės darbų defektų ištaisymas/pašalinimas, esant itin dideliam jų mastui (iš esmės reikalinga didžiąją dalį dalių keisti naujomis), šiai dienai kainuotų mažiausiai 8 356,26 Eur (net nevertinant to, kad atsakovas taip pat patirtų ženklių išlaidų įtempiamų lubų nuėmimui ir pakartotiniam uždėjimui), kas yra ženkliai daugiau nei ta kaina, kurią už šiuos baldus turėjo sumokėti atsakovas.

10.       Taigi, atsakovo vertinimu, vienintelis tinkamai jo teises apsaugantis institutas nagrinėjamu atveju yra reikalavimas sumažinti rangos darbų atlikimo kainą. Ieškovė ne tik kad aiškiai atsisako pašalinti darbų defektus, tačiau ir to negali atlikti. Ieškovė kartą jau taisė darbų trūkumus, tačiau vis tiek jų negalėjo pašalinti, kas yra aiškiai matyti iš pridedamo kokybės tyrimo akto. Dėl to atsakovas neturi jokio intereso, kad ieškovė nekvalifikuotai dar kartą bandytų taisyti trūkumus, tuo tik didinant atsakovui padarytą žalą bei vilkinant laiką. Kadangi atsakovas bet kuriuo atveju patirs ženkliai daugiau kaštų taisydamas darbų trūkumus negu turėjo sumokėti pačiai ieškovei, todėl prašo sumažinti ieškovės darbų kainą iki 0 Eur. Taip pat, įvertinant, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei už darbus 1 500 Eur avansą, atsakovas prašo šią permoką (sumažinus darbų kainą iki 0 Eur) priteisti jam iš ieškovės.

11.       Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė pareikštą priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad aplinkybės dėl rašytinės sutarties nesudarymo yra neaktualios šiai bylai. Be to atsakovas nepagrįstai ir melagingai bando sumažinti baldų ir jų pagaminimo kainą. Jokia suma nebuvo gauta iš atsakovo dėl baldų ir jų gaminimo ir iki šios dienos atsakovas niekaip neatsiskaitė su ieškove dėl baldų. Atsakovas pats priėmė sumontuotus baldus savo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovės darbuotojams – gamybos vadovui O. R. (O. R.) bei baldų montuotojams D. M. ir S. J.. Perdavimo momentu atsakovas patvirtino, kad priima ieškovės darbuotojų pateiktus baldus bei sutiko, kad baldų kokybė yra tinkama. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita – jis gavo ieškovės darbo rezultatą ir juo naudojasi iki šiol, tačiau neatsiskaito už ieškovės patirtas sąnaudas gaminant baldus ir nepagrįstai prašo sumažinti baldų bei jų montavimo darbų kainą iki 0 Eur.

12.       Dėl kokybės tyrimo akto ieškovė pažymėjo, kad pateiktas aktas ir padarytas baldų vertinimas yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovės J. V. kompetencijas ir kvalifikaciją atlikti baldų kokybės vertinimą. Pastebi, kad sąmata, kiek būtent kainuotų tokius baldus pagaminti, atspindi kainą jei visus darbus atliktų pati UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat pastebi, kad baldų kokybės vertinimas buvo atliktas 2022 m. balandžio 29 d., t. y. po pusantrų metų nuo baldų sumontavimo ir perdavimo, taigi neįmanoma įvertinti ar akte nurodyti tariami baldų trūkumai atsirado, nes atsakovas neatsargiai naudojosi ar nesaugojo ieškovės perduotų baldų.

13.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Dalisima“ atstovai advokatė Rimantė Tamulytė ir advokato padėjėjas Algirdas Gedminas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti

14.       Ieškovės UAB „Dalisima“ direktorius R. L. teismo posėdžio metu paaiškino bylos aplinkybes. Nurodė, kad atsakovą seniai pažįsta, dirba vienoje teritorijoje. Atsakovas paprašė pagaminti jam baldus, šalys susitarė dėl kainos ir pradėjo gamybą. Sąskaitą faktūrą vadovo nurodymu išrašė buhalterija. Tarp šalių kilo tarpusavio asmeninis konfliktas, kuris privedė ir prie nagrinėjamo ginčo, nes dabar atsakovas piktybiškai vengia mokėti. Dauguma užsakymų būna be sutarčių ir avansų, pakanka žodinio susitarimo. Pridavimo metu jokių defektų nebuvo. Klijų tarpelis galėjo išryškėti nuvalius nešvaria šluoste.

15.       Teismo posėdžio metu atsakovo A. G. atstovai advokatai Mindaugas Tamulis ir Valdemaras Stančikas prašė ieškinį atmesti visa apimtimi, palaikė priešieškinyje išdėstytus reikalavimus.

16.       Liudytoja J. V. 2022 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), atlieka projektų valdymo darbus, darbas susijęs su baldų gamyba. Turi inžinierinį išsilavinimą. Įmonė užsiima baldų gamyba apie 20 metų. Taip pat teikia projektų valdymo paslaugas nuo gamybos iki suvaldymo. Liudytoja sudarė kokybės tyrimo aktą surašė. Paaiškino, kad baldams taikomi estetiniai kriterijai, t. y. baldas neturi būti persikreipęs, siūlės turi sutapti, baldas turi būti vienodos plokštumos. Išoriškai negali būti matomi tvirtinimo elementai. Rankenėlės ir pan. lentynoje negali būti skirtingų dydžių ar formų. Privalomų estetinių reikalavimų teisės aktuose nėra. Jeigu klientas pageidauja, kad būtų kažkas nevienodai, turi tai pateikti raštu. Bendras dizainas turi atrodyti tvarkingai. Išvada kad gamintojas tinkamai neišsiaiškino kliento poreikių ir neapkalbėjo sprendimų, buvo nustatyta pagal faktinį vaizdą objekte, sutarties ar brėžinių liudytoja neturėjo. Po apžiūros buvo aprašyti kriterijai, kurie neatitinka kokybės, t. y. nurodyta dėl laminavimo kokybės, dėl nenuvalytų klijų, ir kt. Taip pat akte buvo surašytos galimos trūkumų priežastys, kurios galėjo atsirasti dėl transportavimo, krovos, bei gamybos metu. Kliento pageidavimų nežinojo. Liudytojos nuomone, neracionalu buvo tvirtinti prie baldo lubų, nes norint pakeisti baldo sudedamąją detalę reikėtų demontuoti visas patalpos lubas. Baldų gamybos srityje turi būti labai aiškiai nustatytas kliento poreikis. Klientas kaip vartotojas net nesupranta, kad gali būti kitaip, todėl gamintojas turi paaiškinti visus galimus trukdžius, kurie gali pasireikšti eksploatuojant baldą. Norint suprojektuoti tinkantį baldą, aptariami kliento pasirinktas dizainas, estetiškas vaizdas, kaip turi integruotis baldas į bendrą patalpos architektūrinį vaizdą. Įmonėje dirbama ir tiesiogiai su klientais ir su architektais. Galutinį sprendimą, kaip atrodys baldas, klientas gali priimti tuo atveju, kai jis aiškiai pamato brėžinį arba kitą vaizdinę informaciją. Įmonė priima sprendimą dėl konstrukcinio vaizdo ir kad atitiktų kliento poreikius. Baldai buvo apžiūrėti balandžio gale. Matėsi, kad baldai jau buvo sumontuoti ir naudojami. Jeigu medvaržtis parinktas tinkamai, fiziškai jo giliau įsukti negalima. Jis naudojimas kaip jungiamasis dalykas, o parenkamas atsižvelgiant į plokštumos storį. Jeigu būtų ilgesnis, būtų nesaugu naudoti, nes išsikištų. Taip pat buvo nustatyta, kad plokštės pjovimo metu buvo nudraskyti kraštai. Taip galėjo nutikti, jeigu technologinio proceso metu, kai gaminimas baldas, galėjo būti naudojami pasenę pjūklai, netinkamai nustatyti režimai. Eksploatavimo metu panašūs pažeidimai negalėjo atsirasti. Mechaniniai defektai atrodo kitaip. Baldų gamintojai neinstaliuoja ir nepajungia elektros, tačiau turi numatyti saugų pajungimo būdą, uždengimą. Kai yra tarpai dėl galimai nelygios sienos, o baldai integruojami, baldai turi būti pritaikyti. Gamybos metu briaunos dedamos su klijais, tai yra neatsiejama baldų gamybos dalis, kitaip negalima pagaminti, užlaminuoti baldo. Matėsi, kad gaminys užteptas. Normaliomis eksploatavimo sąlygomis integruotas baldas neturi judėti. Nurodymą apžiūrėti baldus davė tiesioginis vadovas. Kas gamintojas nežinojo.

17.       Liudytojas J. P. 2022 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pensininkas. Prieš maždaug 1,5 metų apie 2 metus dirbo UAB „Dalisima“. Paaiškino, kad visus nurodymus, įsakymus gaudavo iš savo direktoriaus. Po nurodymo, susisiekdavo su klientu ir atvažiuodavo į objektą išsiaiškinti kliento norus. Liudytojas kaip dizaineris konstruktorius viską užsirašydavo, planuodavo, konsultuodavo. Su užsakovu atsakovu A. liudytojas bendravo tiesiogiai. Atsakovas vaiko kambaryje norėjo rašomojo stalo prie lango, iš kitos pusės spintos su stumdomomis durimis, ir kai kurių smulkmenų koridoriuje. Projektas buvo sudėtingas. Atsakovas norėjo, pvz., kad rašomasis stalas būtų nuo sienos iki sienos, aplink langą, kad būtų integruota. Atsakovas pranešė, kad kambaryje planuojamos pakabinamos lubos, liudytojas konsultavo, tikslino aukštį, kad galėtų suprojektuoti prašomus baldus. Liudytojas paruošė pirmus eskizus kompiuteriu, pasiūlė matmenis. Pasiūlyta konstrukcija buvo priderinta prie atsakovo planų kabinti lubas. Atsakovas išsirinko spalvas. Projektas jam tiko. Antru žingsniu tokiu atveju sudaroma sutartis su įmone, mokamas avansas. Šie klausimai derinami jau su vadovu. Kai jie suderina, vadovas duoda įsakymą ruošti konstruktyvą ir perduoti į gamybą. Į gamybą jau siunčiami tikslūs brėžiniai su matmenimis. Tarp eskizų ir brėžinių esminių skirtumų nebūna. Projektavimo metu galima dar derinti ir keisti pageidavimus, kol nepagaminta. Vėliau liudytojas dar buvo atvažiavęs pas atsakovą po montavimo, patikrinti ar trūkumai ne dėl liudytojo darbo atsirado, ar nėra neatitikimų. Nuotraukose matė trūkumus, pvz., dėl kreivų sienų plyšius.

18.       Liudytojas V. J. 2022 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba staliumi UAB „Dalisima“ apie 10 metų. Paaiškino, kad pagal projektą atsakovui sustatė baldus, pradėjo montuoti. Užsakovas buvo nepatenkintas. Kitą dieną dalį baldų darbuotojai išvežė ir perdarė. Šį kartą nusiskundimų nebuvo ir baldai buvo sumontuoti. Iš trūkumų nurodė, kad buvo sugadintas stalviršis, taip pat atsakovas paprašė persukti kampukus, prisukti papildomų, pritvirtinti spintą prie lubų, bei rozetėms pragręžti skylių. Visas pastabas darbuotojai ištaisė, atliko visus darbus, kas buvo nurodyta. Paaiškino, kad gauna popierinius atspausdintus brėžinius, objekto adresus ir tada atliekami darbai. Priėmimo perdavimo aktų, sutarčių pasirašyme liudytojas nedalyvauja. Su J. turėjo kelis projektus, esminių trūkumų nebuvo. Kokius medvaržčius naudoti parenka pats, vietoje turi ne visus dydžius.

19.       Liudytojas O. R. 2022 m. spalio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Dalisima“ gamybos darbų vadovu. Bendra liudytojo panašaus pobūdžio darbo patirtis su baldais yra apie 20 metų. Liudytojas ieškovės įmonėje pradėjo dirbti tik 2021 m. sausį, todėl parėmė jau pradėtą atsakovo projektą. Siuntė darbuotojus sumontuoti baldus atsakovo bute. Buvo nuvykęs pas atsakovą maždaug 5 kartus. Buvo nusiskundimų, visos smulkmenos buvo ištaisytos. Atsakovas prašė tai kampuką prisukti, tai dar kažką. Vis kažką naujo prisigalvodavo. Prašė perstumti į vieną, tada į kitą pusę. Prisukti papildomų kampukų, kad nenukristų antresolė. Kampukai buvo suderinti su atsakovu. Paskutinį kartą pastabų nebuvo, atsakovas darbą priėmė. Liudytojas apžiūrėjo darbus kartu su užsakovu. Nurodė, kad sutartys ne visada būna sudaromos. Būna klientai ateina pagal rekomendacijas. Avansiniai mokėjimai irgi ne visada būna imami. Kokybės tyrimo akte nurodytų pažeidimų apžiūros metu nebuvo, dėl tokių būtų iškart pasakyta. Dėl antresolės pažymėjo, kad atsakovas buvo nurodęs stipriais kampukais papildomai pritvirtinti, nors tokiais atvejais būna tvirtinama tik prie sienos, kad nesimatytų. Akto paveiksliuke Nr. 12 nurodė, kad matosi atsilupusi briauna, atrodo mechaninis pažeidimas. Paveiksliuke Nr. 16 matomas stalčių defektas, tačiau tai yra normalus reiškinys, eksploatuojant jie gali išsireguliuoti. Tokiu atveju pagal garantinį nuvykstama sureguliuoti stalčius. Su laidais nieko bendro neturėjo, atsakovas tik paprašė išgręžti skyles. Laidų nebuvo. Elektrikų instaliacijų neteikė, tai elektriko darbas. Stiklinės durelės taip pat su laiku galėjo išsireguliuoti, pridavimo metu viskas buvo gerai. Su UAB (duomenys neskelbtini) įmonė daug dirba. Priėmimo perdavimo aktai nepasirašomi, klientas žodžiu nurodo, kad viskas gerai ir priima darbus. Dėl visų atliktų darbų, projekto pradžios ir pabaigos pildoma excel lentelė.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

20.       Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Dalisima“ ir atsakovas A. G. žodine sutartimi sulygo dėl baldų - rašomojo stalo, spintelės, spintos ir antresolės gamybos. Ieškovas pagaminęs baldus, 2022 m. kovo 18 d. už pagamintus baldus išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10357 – 3 180 Eur sumai. 2022 m. kovo 23 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl skolos apmokėjimo, kurioje nurodė, kad baldai buvo tinkamai pristatyti ir surinkti atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

21.       2022 m. kovo 29 d. raštu atsakovas ieškovui nurodė, kad su pretenzija nesutinka, kadangi baldai buvo pagaminti ir surinkti nesavalaikiai bei nekokybiškai, o defektai, kurie turėjo būti ištaisyti 2021 m. pirmoje pusėje nėra iki šiol ištaisyti, baldai neperduoti ir nepriimti darbų perdavimo aktu dėl juose esančių defektų. Nurodo, kad už darbus 2020 m. spalio 28 d. yra sumokėjęs 1 500 Eur avansą, kurį paėmus buvo žadama paruošti sutartį bei kasos pajamų orderį ir pateikti jį pasirašyti, tačiau šie dokumentai nepateikti. Nurodo, kad sutarta kaina buvo 3 000 Eur. Nurodo, kad kompromiso būdu sutiktų sumokėti 1000 Eur sumą, nesutinkant spręsti taikiai prašo grąžinti 1 500 Eur avansą. 2022 m. balandžio 4 d. raštu ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl skolos apmokėjimo.

22.       Šioje byloje ginčas keliamas šiais aspektais: dėl baldų kainos, dėl baldų kokybės bei dėl atsakovo sumokėto avanso.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).

24.       Tarp šalių susiklostė mišrios sutarties požymius turinys teisiniai santykiai: vartojimo rangos bei pirkimo – pardavimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). 

Dėl baldų kainos.

25.       Byloje kilęs ginčas dėl žodine sutartimi sulygtos baldų ir darbų kainos. Ieškovas prašo priteisti 3 180 Eur sumą, atsakovo teigimu, sulygta baldų kaina buvo 3 000 Eur.

26.       Pasisakant dėl darbų ir prekių kainos, kasacinio teismo praktikoje pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010).

27.       Nagrinėjamoje byloje, tarp šalių ginčo nėra, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, kuria būtų susitarusios dėl esminių jos sąlygų, o būtent, ir dėl baldų ir jų montavimo įkainio (kainos).

28.       CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą.

29.       Sprendžiant dėl baldų gamybos ir montavimo darbų kainos turi būti vadovaujamasi tokiose sutartyse paprastai naudojamomis darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos analogiško pobūdžio versle

sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo analogiško pobūdžio versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Kadangi šį klausimą reglamentuoja dispozityviosios normos, sutarties šalys gali susitarti dėl kainos pagal, jų manymu, reikšmingus kriterijus. 

30.       Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

31.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

32.       Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovas 2022 m. kovo 18 d. už pagamintus baldus išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10357 – 3 180 Eur sumai. Atsakovas 2022 m. kovo 29 d. raštu nurodė, kad sulygta kaina buvo 3 000 Eur. Pagal atsakovo į bylą pateiktą susirašinėjimą su ieškovo vadovu po sąskaitos faktūros gavimo, matyti, kad sąskaitoje faktūroje nurodytos baldų gamybos sumos atsakovas iš esmės neginčijo. Pagal paties atsakovo pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) atliktą vertinimą „Dėl baldų pagaminimo ir sumontavimo kokybės tyrimo atlikimo“ matyti, kad vien baldų – rūbų spintos ir integruoto stalo su spintelėmis kaina būtų 5 026 Eur, net nepridedant montavimo darbų. Aptartos aplinkybės, nesant rašytinės baldų gamybos ir montavimo sutarties, teismo vertinimu, patvirtina, jog sulygta darbų kaina buvo tokia kaip nurodoma ieškovo pateikiamoje PVM sąskaitoje faktūroje, kuri yra oficialus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas, t.y. 3 180 Eur suma.

Dėl baldų kokybės.      

33.       Kaip minėta, byloje nustatyti mišrus teisniai santykiai ir ieškovas be kita ko, net tik pagamino, bet ir pardavė atsakovui baldus. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 24 punktas).

34.       Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis, 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas). Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

35.       Aiškindamas bendrąsias pirkimo–pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas). 

36.       Atsakovas kartu priešieškiniu su atsiliepimu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atliktą vertinimą „Dėl baldų pagaminimo ir sumontavimo kokybės tyrimo atlikimo“, kurio išvadose nurodoma, kad gamintojas tinkamai neišsiaiškino kliento poreikių, neapkalbėjo sprendimų, kurie įtakoja tiek gaminio, tiek bendrą patalpos vaizdą (1). Pasiūlyti sprendimai yra neracionalūs. Gamintojas turėjo įvertinti gaminamus baldus ir jų integraciją į bendras patalpas. Akivaizdu, kad lubos buvo montuotos po baldų sumontavimo, kadangi lubų tvirtinimo profilis tvirtinamas prie baldo. Tokiu atveju kaskart, kai užsakovas norės keisti esamus baldus naujais/arbai taisyti esamų baldų defektus, jis patirs papildomus kaštus dėl lubų demontavimo ir naujų lubų sumontavimo. Gamintojas, kaip specialistas turėjo įvertinti visus niuansus ir perspėti užsakovą bei pasiūlyti užsakovui įvairius galimus sprendimus, paaiškinti, kaip siūlomi sprendimai įtakoja bendrą baldo ir bendrą patalpos vaizdą, baldo eksploatacines savybes ir bendrą patalpos eksploataciją. Atsižvelgiant į siūlomus sprendimus, turėjo informuoti apie šių sprendimų kainas. Užsakovas tokiu atveju turėtų galimybę pasirinkti tinkamą jam sprendimą (2). Baldai pagaminti nekokybiškai, yra akivaizdūs gamybos ir montavimo kokybės trūkumai, kurie aprašyti lentelėje 1 ir lentelėje 2 (3). Gamintojas neužtikrino saugių elektros dalies balduose sprendimų. Gamintojo baldai yra nesaugūs naudoti, dėl galimų sveikatos sutrikdymų, dėl nesaugiai paliktų laidų (4). Norint sutvarkyti baldus, juos reikia pilnai demontuoti, didžiąją dalį detalių pakeisti naujomis, kadangi yra akivaizdus gamybos ir montavimo defektai, tokie kaip: pjovimo/laminavimo kokybės trūkumai, pažeistas detalių paviršius montavimo metu bei mechaniniai pažeidimai, tokie trūkumai gali būti pašalinti tik detales pakeitus naujomis (5). Nurodoma trūkumų šalinimo sąmata – 8 356, 26 Eur.       

37.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

38.       Pagal jau aptartą UAB (duomenys neskelbtini) atliktą vertinimą matyti, kad tyrimas buvo atliktas išsamus, baldų būklė fiksuota foto nuotraukomis. Pirmiausiai aptariami integruotos rūbų spintos defektai: 1 lentelėje nurodomas defektas – išoriniai plokštės pažeidimai. Defekto priežastis – netinkamai parinktas medvaržčių ilgis, todėl sukimo metu prisukant lentynas ar cargo krepšius plokštės paviršius deformuotas/pažeistas. Tikėtina, kad eksploatuojant baldus, pažeistos vietos gali ištrupėti. 2 defektas – Nekokybiškas pjovimas/briaunų laminavimas. Defektas pasikartojantis tiek ant fasadinių baldo detalių, tiek ant vidinio karkaso detalių. Defekto priežastis – netinkama staklių priežiūra (nekokybiški pjūklai), arba netinkamai atliktas staklių paruošimas/derinimas plokštės plovimo/laminavimo metu, dėl vizualiai matomi briaunos „nudraskyti“ kraštai, nenuvalyti klijai po laminavimo. 3 defektas – atvirai/nesaugiai palikti laidai. Atidarius spintelę matoma ir lengvai prieinama visa vidinė jungiklių ir rozečių dalis su atvirai pasiekiamais laidais. Be to, atviri laidai turi galimybę liestis su kitais spintoje laikomais daiktais. Laidai yra po įtampa ir juos palietus galimos sveiktos traumos. 4 defektas – parinktas netinkamas tvirtinimas. Gamintojo parinktas tvirtinimas estetiškai gadinantis vaizdą. Išoriškai matomi tvirtinimo elementai yra skirtingų formų bei dydžio, gadina bendrą patalpos estetinį vaizdą. Galima buvo išspręsti tvirtinimą prie sienos išoriškai nematomu būdu, t. y. pakabinamą virš durų antresolę tvirtinti per vidinį antresolės karkasą, t. y. baldas turėjo turėti šonines karkaso kraštines, kurių baldas dabar neturi, dėl to buvo tvirtinamas išoriniais tvirtinimo elementais. 5 defektas – tarpas tarp durų staktos ir spintos nelygus. Matomas ženklus praplėtimas grindų link. Tokie neatitikimai atsiranda dėl statybinių paklaidų. Tačiau tokius nelygumus yra galimybė paslėpti su baldiniais sprendimais. Jei spinta montuojama po durų sumontavimo, paprasčiausias ir didelių kaštų nereikalaujantis sprendimas yra „falš“ šono uždėjimas. Tokiu atveju gaunamas dvigubas šonas spintoje, tačiau vizualiai paslepiamas plyšys tarp durų ir spintos, taip pat toks sprendimas pašalintų esamus išorinius defektus dėl varžtų prasukimo.

39.       Toliau nurodomi integruoto stalo su spintelėmis defektai: 1 defektas - išoriniai plokštės paviršiaus pažeidimai, kurie galėjo atsirasti transportavimo, gamybos, krovos ar montavimo metu, matomi aiškūs maskavimo požymiai. 2 defektas – nekokybiškas pjovimas/briaunų laminavimas. Defektas pasikartojantis tiek ant fasadinių baldo detalių, tiek ant vidinio karkaso detalių. Priežastis – netinkama staklių priežiūra (nekokybiški pjūklai) arba netinkamai atliktas staklių paruošimas/derinimas plokštės pjovimo, laminavimo metu, dėl ko vizualiai matomo briaunos „nudraskyti“ kraštai. Nenuvalyti klijai po laminavimo. 3 defektas – plokštės defektai ant baldo stalviršio paviršiaus. Išorinis plokštės pažeidimas, kuris galėjo atsirasti transportavimo/gamybos, krovos, eksploatacijos metu. Defektas galėjo atsirasti dėl plokštės gamybinio broko ar sandėliavimo metu dėl netinkamų sąlygų ar ant paviršiaus pakliuvus kenksmingoms ir paviršių pažeidžiančioms medžiagoms. Žymės sunkiai nuvalomos specialiais baldams pritaikytais valikliais. 4 defektas – nėra lygių tarpų tarp fasadų. Esant pilnam stalčių uždarymui, fasadai nesilygiuoja į vieną plokštumą (vienas labiau įstumtas į priekį, kitas gyliau), nėra vienodų tarpų tarp fasadų. Galimos tokios defekto priežastys: blogai sureguliuoti fasadai montavimo klaida, blogas staklių kalibravimas, neleistini detalių matmenų nuokrypiai. Stiklinės spintelių durelės nesulygiuotos į vieną plokštumą su „falš“ panele. 5 defektas -atvirai palikti laidai. 6 defektas - varstomos stiklinės dešinės baldo pusės durys (žiūrint iš baldo fasadinės puses) kabina stalviršį. Galimos priežastys – blogai sureguliuoti varstomų durelių lankstai. 7 defektas – stalčiai blogai atsidaro/užsidaro. Galimos priežastys – blogai prisukti bėgeliai, nesureguliuoti, montavimo klaida. Netinkamai parinkti stalčių matmenys, konstravimo klaida. 8 defektas – netolygus tarpas tarp stalviršio ir stiklinių varstomų durelių. Galimos priežastys – blogai sureguliuoti varstomų durelių lankstai. 9 defektas – įdaužta briauna. Išorinis pažeidimas, kuris galėjo atsirasti transportavimo, gamybos, krovos, montavimo, eksploatacijos metu.     

40.       Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamoje situacijoje būtent pardavėjai (ieškovei) teko pareiga įrodyti, kad pirkėjas (atsakovas) pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos. Daiktų kokybės trūkumai egzistavo jau perdavimo atsakovui metu, pardavėja, turėdama tokią pareigą, neįrodė, kad ji nėra atsakinga dėl dalies minėtų trūkumų. 

41.       Atsakovas priešieškiniu prašo sumažinti UAB „Dalisima“ pagamintų ir sumontuotų baldų kainą iki 0 Eur. CK 6.3643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kainos sumažinimas turi būti proporcingas vartotojo gautos prekės vertės sumažėjimui, palyginti su verte, kurią prekė turėtų, jeigu nebūtų trūkumų.

42.       Kaip aptarta, trūkumai fiksuoti specialisto apžiūros aktu, pagal foto nuotraukas pateiktas į bylą jie vizualiai matomi. Pažymėtina, kad atliktame baldų vertinime nurodoma, jog 3 ir 9 stalo defektų galima priežastis eksploatacija, todėl daryti išvadą, kad šie defektai atsirado dėl ieškovės kaltės negalimą. Daugumos trūkumų, kurie kilo gamybos proceso metu bei montuojant baldus pobūdis yra estetinis, t. y. vizualiai gadinantis vaizdą (spintos trūkumai Nr. 1, 2, 4, 5, stalo su spintelėmis trūkumai Nr. 1, 2, 4, 8). Kita dalis trūkumu susijusi su baldų saugumu bei funkcionalumu: spintos trūkumas Nr. 3, stalo su spintelėmis trūkumai Nr. 5, 6, 7). Nors ieškovė proceso metu įrodinėjo, kad baldai montuoti prie lubų atsakovo prašymu, taip pat kad laikančios detalės dėtos pasitarus su atsakovu, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir teismas sutinka su posėdžio metu apklaustos specialistės nuomone, kad baldų gamintojas būdamas savo srities profesionalu turi patarti užsakovui jam priimant sprendimus. Spintos ir lubų integracija apsunkina baldų keitimą ateityje, šias aplinkybes baldus gaminanti įmonė turėjo aiškiai klientu išaiškinti.

43.       Pagaminti ir užsakyti baldai užimą reikšmingą kambario dalį ir svarbus tiek jų estetinis vaizdas, tiek funkcionalumas. Pagal aptartus funkcionalumo defektus matyti, kad iš esmės defektai susiję su integruojamo stalo naudojimu ir spintelės bei stalčių varstymu, tokių defektų pašalinimas nereikalauja permontuoti visą stalą, nėra ypatingai sudėtingas. Tuo tarpu estetinių defektų baldų gamintojas ir pardavėjas paliko labai daug ir jie tikrai reikšmingai gadina estetinį vaizdą. Detaliai aptarti estetiniai trūkumai šio sprendimo 38 - 39 punkte, jų tikrai daug ir vartotojas įsigydamas baldą tikisi ir gero estinio vaizdo, kuris yra reikšmingas ir svarbus.

44.       Apibendrinant teismo vertinimu, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus yra pagrindas spręsti, kad atsakovas įrodė, jog įsigytų baldų kaina turi būti mažinama, pagal baldų trūkumų pobūdį ir reikšmingumą jų funkcionalumui bei estetiniam vaizdui, darytina išvada, jog baldų kaina turėtų būti sumažinta nuo 3 180 Eur iki 2 000 Eur sumos.

Dėl avanso (ne)sumokėjimo.

45.       Atsakovas byloje įrodinėja, kad už baldų gamybą 2020 m. spalio 28 d. buvo sumokėjęs 1 500 Eur dydžio avansą. Atsakovo atstovo manymu, avanso sumokėjimą, pagrindžia į bylą pateiktas ieškovės vadovo bei atsakovo pokalbis. Teigia, kad iš pokalbio dalies stenogramos kur atsakovas nurodo, 01.21 minutė - „Tada tu man atsiųsk tą dokumentą, kuriame aš tau sumokėjau avansą. Tada tebūnie šis dokumentas.“. Ieškovės vadovas nurodo, 01.29 minutė: „Aha. gerai, gerai, gerai“. Tačiau iš tolimesnio pokalbio matyti, kad atsakovas nurodo, 01.35 minutė: „<...> Visą avanso dalį, visus 1500 eurų mes sumokėjome tada, tu man juos ir atsiųsk. Tegul jie būna pas mane ir kviečiam tą „teisininką“ ir eikime žiūrėti tų visų dalykų <...>.“ toliau vyksta pokalbis atsakovas 03.11 minutę: „tai gerai. Vienas klausimas, kada tu man atsiųsi visą dokumentaciją? Dėl avanso.“, ieškovės vadovas 3.18 minutę: „Aš nesiųsiu jokios dokumentacijos. Viskas jau išsiųsta, viskas sutarta.“

46.       Pagal pokalbio eigą, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovo vadovas nepripažino sumos sumokėjimo, ir vėliau nurodė, kad nieko nesiųs bei viskas sutarta. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovo vadovas, pasirašęs priesaiką, nenurodė ir nepatvirtino, kad gavo avansą. Tokių aplinkybių, kad gavo išankstinį apmokėjimą nenurodė ir ieškovo darbuotojai. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nurodytą avanso sumą sumokėjo byloje nėra. Kaip minėta, avanso sumokėjimą atsakovas iš esmės įrodinėja vienintele aplinkybe, kad atsakovo vertinimu, ieškovo vadovas patvirtino, jog avansą gavo, tačiau ieškovo vadovas jokiame teiginyje to nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neigė šią aplinkybę, taigi ji nėra įrodyta ir nepatvirtina avanso perdavimo fakto.    

47.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nusprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

48.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad už baldo gamybą ieškovui buvo sumokėjęs 1 500 Eur avansą, įstatymas avanso mokėjimo pareigos nenustato, o tokios žodinės sutarties sąlygos egzistavimo šioje byloje atsakovas neįrodė.

49.       Atsižvelgiant į byloje ištirtas reikšmingas aplinkybes bei įvertintus įrodymus, ieškovės UAB „Dalisima“ ieškinys atsakovui A. G. tenkinamas iš dalies ir priteisiama 2 000 Eur skola už baldų gamybą ir montavimą. Atsakovo A. G. priešieškinis tenkinamas iš dalies sumažinant baldų kainą nuo 3 180 Eur iki 2 000 Eur sumos, likusioje dalyje priešieškinis atmetamas.   

Dėl procesinių palūkanų.

50.       Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

51.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

52.       Ieškovė UAB „Dalisima“ prašo priteisti 4 373, 03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašo priteisti 3 630, 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 435, 60 Eur už specialisto išvadą. Pažymėtina, kad šios išlaidos nėra laikomos bylinėjimosi išlaidomis, o pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, kur  nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, yra laikomos nuostoliais.

53.       Ginčas byloje buvo dėl 3 180 Eur sumos, patenkinti ieškovės reikalavimai 2 000 Eur sumai, t. y. 63 proc., reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 755 Eur atstovavimo išlaidų ir 44, 73 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovės UAB „Dalisima“ bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo atmestos reikalavimų sumos (37 proc.) ir sudaro 1 182, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 161, 17 Eur nuostolių dėl žalos įvertinimo ir šios sumos priteistinos atsakovui iš ieškovės.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Dalisima“, į. k. 125688274, iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 755 Eur atstovavimo išlaidų ir 44, 73 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Dalisima“, į. k. 125688274, 1 182, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 161, 17 Eur nuostolių dėl žalos įvertinimo.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Skaistė Cinkutė