Nr. 1S-350-579/2013

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės PN (toliau-Komisijos) 2013-01-15 nutarimą, kuriuo nutarta taikyti lygtinį paleidimą A. V..

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-06-01 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Anksčiau teistas. 

Bausmės pabaiga – 2014-04-23.

2013 m. sausio 15 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija įvertinusi nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, padarė išvadą, jo yra tikimybė, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir nutarė taikyti A. V. lygtinį paleidimą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime teismui siūlė atsiakyti tvirtinti Komisijos nutarimą.

Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo, konstatavus, jog surinkti duomenys šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį ir prašo taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, jog jis yra įvykdęs lygtinio paleidimo sąlygas. Mano, jog į ankstesnius teistumus atsižvelgta nepagrįstai. Teistumai išnykę, todėl prokuroro atsiliepimo argumentai nepagrįsti. Pažymi, jog įstatymas nenumato, koks bausmės laikas yra ilgas, koks trumpas. Be to, tam ir yra sukurtas probacijos įstatymas, kad asmuo, atlikęs tam tikrą bausmės dalį, probacijos tarnybai padedant galėtų lengviau integruotis į visuomenę. Skundo autorius pažymi, jog valstybės funkcija yra asmens integravimas į visuomenę.

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, nebaustas. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

A. V. nuteistas ir atlieka bausmę už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas iš kurių smurtinis, padaryta žala asmens sveikatai, ir priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. A. V. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau likusi bausmės dalis yra dar didelė. Neatlikta daugiau nei pusė paskirtos bausmės. Taip pat pažymėtina, jog  atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl teismas pagrįstai įvertino tiek veikų pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes, nuostatas. Nors A. V. charakterizuojamas teigiamai, nebaustas, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, tačiau padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, nuteistojo asmenybė ir likusios bausmės dydis, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo asmenybę, tai, kad jis drausmine tvarka nebaustas, neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Pažymėtina, jog A. V. anksčiau buvo teistas ne vieną kartą, jam kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, jog išvadų nuteistasis nepadarė ir šios priemonės nebuvo  pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Ankstesni nuteistojo teistumai yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, rodanti jo polinkį keistis, požiūrį į taikomas valstybės poveikio priemones, požiūrį į visuotinai priimtinas gyvenimo taisykles. Į tai būtina atsižvelgti, nes tai leidžia prognozuoti galimą nuteistojo elgesį laisvėje, pritaikius jam lyginį paleidimą. Tai, kad A. V. anksčiau teistas, byloja jo nenaudai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes rodo, jog nuteistasis nelinkęs keistis teigiama linkme, linkęs pažeidinėti įstatymus ir ignoruoja visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai neužtikrinto vieno iš bausmės tikslų - sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, šį kartą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo visos kitos aplinkybės turėtų ypatingai teigiami ir pavyzdingai charakterizuoti nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo vietoje, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, taip nėra. Nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas, iniciatyvus, rodantis siekį įrodyti, kad nuteistuoju jau galima pasitikėti. Nuteistasis nebuvo nė karto skatintas.

Taip pat sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sėkmingos probacijos, ypač vertinant tikimybę dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos, svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, nuteistojo nuostatas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, visi nusikaltimai įvykdyti spontaniškai, neplanuojant, alkoholio poveikyje, nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes. Ir nors nuteistasis pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, alkoholio vartojimas išlieka svarbus kriminogeninis veiksnys.

Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nebenusikals ir laikysis įstatymų, o nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Kaip jau minėta anksčiau, bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama tiek nubausti nuteistąjį, tiek ir pasiekti, jog jis daugiau nebenusikalstų, tiek ir įgyvendinti teisingumo principą, t.y. kad nuteistasis patirtų tokius suvaržymus ir tokį laiką, kuris atitiktų jo padarytos veikos pavojingumui ir paties nuteistojo pavojingumui. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas pavojingas, apysunkis, smurtinis tyčinis nusikaltimas, nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas, jis nė karto neskatintas, bei įvertinus tai, kad likusi bausmės dalis dar gana didelė- išvada, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo probacija gali būti sėkminga lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, pagrįsta. Taip pat pažymėtina, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti prielaida nusikalstant ateityje.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

             Kolegijos pirmininkas                                                                 Evaldas Gražys

             Teisėjai:                                                                                        Jurgis Kiškis

                                                                      Algirdas Remeika